Kai kurie intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių semantinės raidos bruožai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Dalia PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos universitetas KAI KURIE INTARPINIŲ IR sta-KAMIENIU VEIKSMAŽODŽIŲ SEMANTINES RAIDOS BRUOZAI Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai pasižymi savita semantika, morfologine struktūra, morfonologinėmis šaknies ypatybėmis. Gausus šių veiksmažodžių būrys (įvairių šaltinių duomenimis, jų yra per 1000) formavosi tam tikrais etapais, įgydamas naujų bruožų ir išlaikydamas archajiš- kas savybes (Pakalniškienė 1996). Šiame straipsnyje apžvelgiami kai kurie ap- tariamųjų veiksmažodžių semantinės raidos ypatumai. 1. Intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai rytų baltų kalbose turi specifi- nes funkcijas, taigi neabejotina, kad ypač svarbų vaidmenį formuojantis rytų baltų intarpiniams ir sta-kamieniams veiksmažodžiams suvaidino kategorinė semantika. Todėl reikėtų labai trumpai suminėti abstrakčiosios semantikos raidos etapus. 1.1. Daugelio tyrinėtojų nuomone (Kuiper 1937: 202-203; Kolln 1969: 26; Kazlauskas 1968: 333), viena iš senųjų intarpo reikšmių — terminatyviné. Indo- europiečių kalbų veiksmažodžiai žymėjo apibrėžtos trukmės veiksmą ir skyrėsi nuo kitų veiksmažodžių vienu iš kategorinės semantikos aspektų — veiksmo po- būdžiu. Kitas kategorinės semantikos aspektas — veikėjo aktyvumas ir santykis su objektu šiame etape buvo nesvarbus: intarpiniai veiksmažodžiai galėjo reikšti tiek aktyvų, tiek ir savaiminį veiksmą. 1.2. Rytų baltų kalbose intarpas, kaip ir formantas sta, įgijo naują — mutaty- vinę reikšmę, kurios atsiradimas yra susijęs su diatezinių opozicinių veiksmažo- džių porų formavimusi. J. Stepanovo nuomone (Stepanov 1976), kitose indo- europiečių kalbose diatezė neturėjo reikšmės, kur kas svarbesnis buvo veiksmo pobūdis. Rytų baltų kalbose dalis šaknų su balsių kaita diferencijavosi diatezės požiūriu, pavyzdžiui: verčia / virsta, leitkia | liūiksta, daūžia | dūžta, smeigia | sminga ir t.t. Tarp opozicijos narių susidarė kategorinė semantinė opozicija causativa | resultativa. 1.3. Šios opozicijos pagrindu lietuvių kalboje kūrėsi ir nauja semantinė darybinė opozicija durativa / terminativa, kurios narių kategorinė semanti- ka diferencijavosi pagal veiksmo pobūdį (neapibrėžtos ir apibrėžtos trukmės veiksmažodžiai), pavyzdžiui: šaūkia | -šurika, kvėpia | kvimpa, žiba | žimba ir pan. 55 2. Kartu su kategorine formavosi ir savita aptariamųjų veiksmažodžių kon- krečioji semantika. Opozicijos causativa | resultativa nariams būdinga struktū- ros keitimo | kitimo reikšmė, paprastai ardymas, griovimas, lenkimas / irimas, griuvimas, linkimas (kitos — judėjimo, fiziologinių ar psichi- nių procesų, posesinių santykių — reikšmės retos). Tokia leksinė semantika la- bai tiko šaknų su balsių kaita išsišakojimui — kategorinės veiksmažodžių reiks- mės griežtai atsiskyrė diatezės atžvilgiu, plg.: smeigia (poveikis, aktyvus veiks- mas, papr. mechaninis) / smifiga (rezultatas, savaiminis veiksmas). Kai kurie intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai, reiškiantys struktūros kitimą, linkę įgyti naujų reikšmių. Opozicinės veiksmažodžių poros ima skirtis leksinėmis semantinėmis grupėmis. Atrodo, kad pastebėti semantiniai pokyčiai nėra atsi- tiktiniai, galima įžvelgti tam tikrų dėsningumų, tendencijų. 2.1. Neretai struktūros kitimo veiksmažodžių semantinė struktūra papildo- ma psichinių ar fiziologinių procesų reikšmėmis (apie 10 procentų tyrinėtų rezultatyvų turi šį požymį). Paprastai ia-kamieniai kauzatyvai reiškia destrukcini mechaninį veiksmą, 0 intarpiniai resp. sta-kamieniai rezultatyvai —irima, griuvimą, linkimą. Tačiau greta šių atsiranda ir minėtosios psichinių ar fiziologinių procesų reikšmės, plg.: 1 riékti, riėkia, riė- kė “pjauti nuo kepalo duonos ar pyrago riekę; plėšti dirvoną; pirmą kartą ar- ? / 2 rikti, rifika, riko ‘trikti; irti; klysti; painiotis; klaidingai ką padaryti’, 3 rikti, riksta, riko “darytis blogam, įžūlėti, įpykti, įširsti' (la. riekt, riecu, riecu “riekti' / rikt, rikst, rika “suklysti, apsirikti'); sviegti, sviegia, sviegė “sviesti; mušti; žudyti' / svigti, svifiga, svigo “domėtis, labai panorti, įsmilti'; spriėgti, spriėgia, spriėgė “duoti sprigtą; mesti; sviesti' / sprigti, sprYgsta, sprygo ‘aSaroti’; miėšti, miésia, miėšė “daryti mišinį; maišyti; skiesti; drumsti...” / mišti, mysta // mifiša // miūišta, miso jungtis draugėn, maišytis; krikti, irti...'; griėžti, griėžia, griėžė “pjauti, rėžti, brėžti' / 1 grižti, grizta, grižo ‘susibarti, susirieti; pamilti’; rčižti, réi- Zia, rėižė "įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis' / ryžtis, ryžtasi, ryžosi "tvirtai nuspręsti ką daryti; nusistatyti'; stiėpti, stiépia, stiépé "kelti į viršų; tęsti, tempti' / stipti, stiMpa // stipsta // stempa || stimpsta // "stypsta, stipo ‘nustoti gyventi; mirti; kęsti alkį, badą, šalti; stirti, kietėti' (la. stiept, stiepju, stiepu ‘stiepti, tempti, plėsti' / stipt, stipstu // stipu, stipu “standėti, kietėti'); trėkti, trė- kia, trėkė “gadinti, naikinti; teršti, tepti' / trikti, trinka, triko “irti, slysti, rikti; miš- ti, šėlti"; remit, rėmia, rėmė “dėti ramstį, spirti; laikyti; statyti’ / 1 rimti, rimsta, ri- mo "būti, darytis ramiam; liautis judėti, triukšmauti', 2 rimti, rimsta, rimo ‘rem- tis’ (la.*remt, remju, rėmu ‘remtis’ / rimt, rimstu, rimu ’darytis ramiam, tyliam’); tremti, trėmia, trėmė “varyti tolyn, grūsti, šalinti; tramdyti... / trimti, trimsta, tri- mo ‘rimti; nustoti, liautis...” (la. tremt, tremju, trému “kojomis trepsėti; grūsti, trinti, plukti’/ trimt, trimstu, trimu “drebėti'); déigti, déigia, dėrgė "teršti, bjauroti; naikinti, gadinti' / 1 dirgti, dirgsta, dirgo ‘dergiamam būti, šlapti; lysti, menk- ti;...tvirkti, gesti, dykti, lepti'; 2 smélgti, smélgia, smélge ‘stelbti, gozti’ / 1 smilg- ti, "Bmilgšta, smilgo “justi nora’, 2 smilgti, smilgsta, smilgo “skaudėti, mausti'; 56 vėngti, véngia, vénge “stengtis išsisukti, bijoti' / -vingti, -vingsta, -vingo “išdykti, iš- lepti' (plg. vingis ‘iSlinkimas’, tad senoji vėngti reikšmė bus buvusi ‘lenkti’ < ide. *uengh- ‘lenkti’); praūsti, praiisia, praiisé “vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą)...' / prūsti, prūsta // prufisa, prūso ‘tarpti; gautis, stiprėti; eiti gudryn, šviestis; dykti' (la. praiistiés, praiisuds, praisuds ‘storesniam, didesniam, stipres- niam darytis’); bldiisti, blaūsia, blaūsė ‘niaukti, blęsti' / blūsti, blūsta // blūsa, blūso ‘sniisti; akims merktis’, 1 bliisti, blūsta, blūso *t.p.'; 1 knobti, kndbia, kno- bė “kirsti (snapu), lesti’ / 2 knobti, knobsta, knobo ‘nusiminti, nuleisti nosi’; 1 kropti, kropia, krépé “sunkiai, su didelėmis pastangomis ka veikti (“*krapstyti’), / 2 kropti, krépsta, kropo “nykti, menketi’; 1 skrobti, skrobia, skrobe ‘skobti’ / 2 skrobti, skrobsta, skrobo “džiūti, menkti, liesėti' (la. skrabt, skrabju, skrabu; skrabt, skrabstu || skrabu, skrabu ‘skobti, gremzti’); 1 kristi, krūša, krūšo ‘grusti piestoje grudus; daužyti, plukti' / kriisti, krūšta, kriūšo "lysti, blogti; irti, nykti', 2 kriūšti, kriuniša // "kriūšta, kriūšo “senti, nykti, silpnėti, liesėti'; 1 kapti, kapa, ka- pė ‘po truputį kapoti' / 2 kapti, kampa, kapo ‘ilsti, vargti; šipti, bukti'; skabti, skabia, skūbė ‘skabyti’ / skabti, skamba, skabo ‘nuskursti, nusigyventi'". 2.2. Rečiau struktūros kitimo veiksmažodžiai įgyja cheminių, biologinių pro- cesų reikšmes — rūgimo, nokimo.Opozity santykiai paprastai būna graužti, pjauti, draskyti' / ‘rugti’, plg.: giėžti, giėžia, giėžė “ėsti, graužti, kutenti (gerklėje)...' / gižti, gyžta // giūiža, gižo “imti rūgti'; 1 kirsti, kerta, kirto | 2 kirsti, kirsta, kirto "pradėti kartėti; stingti, tirštėti, surūgti, sugižti'; 1 kirpti, kerpa, kirpo | 2 kirpti, kifpsta, kirpo "pradėti rūgti, gižti'; 1 skobti, sko- bia, skobė “drožti, skaptuoti; skinti, rėkšti' / 2 skobti, skobsta, skobo "rūgti, gizti’ (Ją, skabt, skabstu, skabu ‘rugti’), arba "pjauti, glemžti, lukštenti'/ ‘nokti, bręsti, skleistis': gvelsti, gveldžia, gveldė ‘glemzti, imti, grobti, vogti" / gvilsti, gvilsta, gvildo “bręsti, nokti; karšti'; gvelbti, gvelbia, gvelbé ‘glemzti, grobti, vogti’ / gvilbti, gvilbsta, gvilbo “bręsti, nokti’; 1 rézti (// rézti), rézia, rėžė “kuo aštriu pjauti’ / 2 ryžti, ryzta, ryZo “sprogti (apie pumpurus); pampti, dideti’. 3. Veiksmazodziy, sudarančių darybinę opoziciją durativa / terminativa, lek- sinė semantika gerokai skiriasi nuo opozicijos causativa | resultativa narių. Dauguma šio tipo veiksmažodžių reiškia garsus, fiziologinius ar psichinius pro- cesus, rečiau judėjimą, struktūros kitimą. Leksinės reikšmės pakitimai labai reti ir kiek kitokio pobūdžio — greta cheminių atsiranda psichinių ar greta judėjimo — cheminių, psichinių procesų reikšmių, plg.: dvokti, dvokia, dvoke ‘smirdeti; dvelkti, pūsti' / dvokti, dvoksta, dvoko "gesti, pūti, skleidžiant smarve, smirsti; svaigti, kvaišti', dvakti, dvarika, dvako 'kvailėti, kvaišti'; 1 dvankti, dvankia, dvarikė ‘dvokti’ / 2 dvaiikti, dvariksta, dvariko ‘kvailti’; 1 kirbėti, kirba, kirbėjo “judėti, krutėti, virpėti; knibždėti' / 1 kirbti, kirbsta, kirbo ‘gizti, pradėti rugti’, 3 kirbti, kirbsta, kirbo “parūpti'. Taigi opozicijos durativa / terminativa veiksmazo- džių semantikai nėra būdingi semantinės struktūros pakitimai, — opozitai pa- prastai priklauso tai pačiai leksinei semantinei grupei, skiriasi tik kategorinė jų reikšmė. 4. Naujausias intarpinių ir sfa-kamienių veiksmažodžių sluoksnis — imitaty- vai — yra paveldėjęs būdingiausius chronologiškai senesniųjų veiksmažodžių, kilusių iš apofoninių šaknų, kategorinės ir leksinės semantikos bruožus. Visi jie reiškia struktūros kitimą, paprastai destrukciją (archisemos “zmekti, trauktis, nykti, gaišti' arba ‘pampti, pūstis'), neretai pereinanti į psichinių ar fi- ziologinių procesų sferą, pavyzdžiui: kiūsti, kiunta, kiūto ‘atkerti, džiūti; mirti; gau- tis’; plėpti, plempa, plėpo “linkti, plotis; kvaisti’, pliopti, pliopsta, plicpo ‘t.p.’; čipti, čimpa, čipo 'šipti; skursti, šepti, menkėti' ir t.t. Dažnai pati morfonologinė šak- nies struktūra lemia šių veiksmažodžių leksinę reikšmę. Antai veiksmažodžiai, kurių šaknis prasideda priebalsių samplaikomis kn, gn, reiškia linkimą, svirimą žemyn, glebim a (knapti, knabti, "kniobti, knėbti, kniūbti, "enebti, gniūbti, knykti, knūsti, kniūžti, gniūsti); kv, gv —alpima, svaigi- mą, kvailéjim a (kvaipti, kvaisti, kvėkti, kvaikti, kvėkti, kvakti, gvaibti, gveibti, gvėbti). Sinchroniniu požiūriu intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai yra gana vieningas savo forma ir turiniu leksemų būrys, tačiau aptartieji semantikos ypa- tumai rodo, jog jie formavosi ne vienu metu, o tam tikrais etapais. Todėl veiks- mažodžių kategorinės ir leksinės semantikos analizė yra svarbi tiek etimologi- niams tyrinėjimams, tiek ir nustatant lietuviškų žodžių giminystę, reikšmių sam- būvio ir raidos tendencijas. Gauta 1997 12 30 LITERATŪRA Kazlauskas J. 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis. Kėlln H. 1969: Oppositions of voice in Greek, Slavic and Baltic. — Det Kongelige Danske Vi- denskabėrnes Selskab Historisk — filosofiske Meddelelser 43 (4), Kobenhavn. Kuiper F. B. J. 1937: Die Indogermanischen Nasalpriūsentia, Amsterdam. Pakalniškienė D. 1996: Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamieniu veiksmažodžių diach- roniniai sluoksniai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 36, Vilnius, 83-86. Stepanov J.S. 1976-1978: Vid, zalog, perechodnost’ (Balto-slovjanskaja problema). — /zves- tija AN SSSR. Ser. Lit. i jazyka 35 (5), 408-420; 36 (2), 135-152. SOME SEMANTICAL FEATURES OF THE INFIX AND sta-STEM VERBS Summary Infix and sta-stem verbs have specific functions in the Baltic languages, so cathegorical and lexi- cal semantics played an important role in the formation of these verbs. Simultaneously with the cathegorical semantics (i.e. the new meaning of spontaneous passive action etc.), lexical semantics was changing. The verbs of different diachronical layers (causativa / resultativa, durativa / termina- tiva, imitatives) have specific lexical meanings. 58