Kai kurie intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių semantinės raidos bruožai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Dalia PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos universitetas KAI KURIE INTARPINIŲ IR sta-KAMIENIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ SEMANTINĖS RAIDOS BRUOŽAI Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai pasižymi savita semantika, morfologine struktūra, morfonologinėmis šaknies ypatybėmis. Gausus šių veiksmažodžių būrys (įvairių šaltinių duomenimis, jų yra per 1000) formavosi tam tikrais etapais, įgydamas naujų bruožų ir išlaikydamas archajiškas savybes (Pakalniškienė 1996). Šiame straipsnyje apžvelgiami kai kurie aptariamųjų veiksmažodžių semantinės raidos ypatumai. 1. Intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai rytų baltų kalbose turi specifines funkcijas, taigi neabejotina, kad ypač svarbų vaidmenį formuojantis rytų baltų intarpiniams ir sta-kamieniams veiksmažodžiams suvaidino kategorinė semantika. Todėl reikėtų labai trumpai sum inėti abstrakčiosios semantikos raidos etapus. 1.1. Daugelio tyrinėtojų nuomone (Kuiper 1937: 202–203; Kölln 1969: 26; Kazlauskas 1968: 333), viena iš senųjų intarpo reikšmių – terminatyvinė. Indoeuropiečių kalbų veiksmažodžiai žymėjo apibrėžtos trukmės veiksmą ir skyrėsi nuo kitų veiksmažodžių vienu iš kategorinės semantikos aspektų – veiksmo pobūdžiu. Kitas kategorinės semantikos aspektas – veikėjo aktyvumas ir santykis su objektu šiame etape buvo nesvarbus: intarpiniai veiksmažodžiai galėjo reikšti tiek aktyvų, tiek ir savaiminį veiksmą. 1.2. Rytų baltų kalbose intarpas, kaip ir formantas sta, įgijo naują – mutatyvinę reikšmę, kurios atsiradimas yra susijęs su diatezinių opozicinių veiksmažodžių porų formavimusi. J. Stepanovo nuomone (Stepanov 1976), kitose indoeuropiečių kalbose diatezė neturėjo reikšmės, kur kas svarbesnis buvo veiksmo pobūdis. Rytų baltų kalbose dalis šaknų su balsių kaita diferencijavosi diatezės požiūriu, pavyzdžiui: verčia / virsta, lenkia / linksta, daužia / dūžta, smėgia / sminga ir t.t. Tarp opozicijos narių susidarė kategorinė semantinė opozicija causativa / resultativa. 1.3. Šios opozicijos pagrindu lietuvių kalboje kūrėsi ir nauja semantinė d a r y b i n ė opozicija durativa / terminativa, kurios narių kategorinė semantika diferencijavosi pagal veiksmo pobūdį (neapibrėžtos ir apibrėžtos trukmės veiksmažodžiai), pavyzdžiui: šaukia / -šunka, kvėpia / kvimpa, žiba / žimba ir pan. 55 2. Kartu su kategorine formavosi ir savita aptariamųjų veiksmažodžių konkrečioji semantika. Opozicijos causativa / resultativa nariams būdinga struktūros keitimo / kitimo reikšmė, paprastai ardymas, griovimas, lenkimas / irimas, griuvimas, linkimas (kitos – judėjimo, fiziologinių ar psichinių procesų, posesinių santykių – reikšmės retos). Tokia leksinė semantika labai tiko šaknų su balsių kaita išsišakojimui – kategorinės veiksmažodžių reikšmės griežtai atsiskyrė diatezės atžvilgiu, plg.: smeigia (poveikis, aktyvus veiksmas, papr. mechaninis) / sminga (rezultatas, savaiminis veiksmas). Kai kurie intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai, reiškiantys struktūros kitimą, linkę įgyti naujų reikšmių. Opozicinės veiksmažodžių poros ima skirtis leksinėmis semantinėmis grupėmis. Atrodo, kad pastebėti semantiniai pokyčiai nėra atsitiktiniai, galima įžvelgti tam tikrą dėsningumą, tendencijų. 2.1. Neretai struktūros kitimo veiksmažodžių semantinę struktūrą papildo psichinių ar fiziologinių procesų reikšmėmis (apie 10 procentų tyrinėtų rezultatų turi šį požymį). Paprastai ia-kamieniai kauzatyvai reiškia destrukcinį mechaninį veiksmą, o intarpiniai resp. sta-kamieniai rezultatyvai – irimą, griuvimą, linkimą. Tačiau greta šių atsiranda ir minėtosios psichinių ar fiziologinių procesų reikšmės, plg.: 1 riėkti, riėkia, riėkė ‘pjauti nuo kepalo duonos ar pyrago riekę; plėšti dirvoną; pirmą kartą arti…’ / 2 rikti, rińka, riko ‘trikti; irti; klysti; painiotis; klaidingai ką padaryti’, 3 rikti, riksta, riko ‘darytis blogam, įžulėti, įpūkti, įsiršti’ (la. riekt, riecu, riecu ‘riekti’ / rikt, rikst, rika ‘suklysti, apsirikti’); svėgti, svėgia, svėgė ‘sviesti; musti; žudyti’ / svįgti, svįnga, svįgo ‘domėtis, labai panorti, išmiltį’; spriėgti, spriėgia, spriėgė ‘duoti sprigtą; mesti; sviesti’ / sprýgti, sprýgsta, sprýgo ‘ašaroti’; miėšti, miėšia, miėšė ‘daryti mišinį; maišyti; skiesti; drumsti…’ / mišti, myšta || mińša || mińšta, mišo ‘jungtis draugėn, maišytis; krikti, irti…’; griežti, griežia, griežė ‘pjauti, režti, brėžti’ / 1 grįžti, grįžta, grįžo ‘susibarti, susirieti; pamiltį’; rėižti, rėižia, rėižė ‘įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis’ / rýžtis, rýžtasi, rýžosi ‘tvirtai nuspręsti ką daryti; nusistatyti’; stiėpti, stiėpia, stiėpė ‘kelti į viršų; tęsti, tempti’ / stįpti, stįmpa || stįpsta || stēm pa || stīm psta || ⁰stypsta, stipo ‘nustoti gyventi; mirti; kęsti alkį, badą, šaltį; stirti, kietėti’ (la. stiept, stie pju, stiepu ‘stiepti, tempti, plėsti’ / stipt, stipstu || stīpu, stipu ‘standėti, kietėti’); trėkti, trėkia, trėkė ‘gadinti, naikinti; teršti, tepti’ / trikti, trin ka, triko ‘irti, slysti, rikti; miš- ti, šėlti’; rėmti, rėmia, rėmė ‘dėti ramstį, spirti; laikyti; statyti’ / 1 rìmti, rìmsta, rìmo ‘būti, darytis ramiam; liautis judėti, triukšmauti’, 2 rìmti, rìmsta, rìmo ‘remtis’ (la. *remt, remju, rėmu ‘remtis’ / rimt, rimstu, rimu ‘darytis ramiam, tyliam’); trėmti, trėmia, trėmė ‘varyti tolyn, grūsti, šalinti; tramdyti…’ / trìmti, trìmsta, trìmo ‘rimti; nustoti, liautis…’ (la. tremt, tremju, trēmu ‘kojomis trepsėti; grūsti, trinti, plukti’ / trimt, trimstu, trimu ‘drebėti’); dérgti, dérgia, dérgė ‘teršti, bjauruoti; naikinti, gadinti’ / 1 dirgti, dirgsta, dirgo ‘dergiamam būti, šlapti, lysti, menkti;…tvirkti, gesti, dykti, lepti’; 2 smėl gti, smėl gia, smėl gė ‘stebti, gožti’ / 1 smilg-ti, smilgsta, smilgo ‘justi norą’, 2 smilgti, smilgsta, smilgo ‘skaudėti, mausti’; 56 vėngti, vėngia, vėngė ‘stengtis išsisukti, bijoti’ / -vingti, -vingsta, -vingo ‘išdykti, išlepti’ (plg. vingis ‘išlinkimas’, tad senoji vėngti reikšmė bus buvusi ‘lenkti’ < ide. *u̯engh- ‘lenkti’); praūsti, praūšia, praūšė ‘vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą)…’ / prūšti, prūšta || prūnša, prūšo ‘tarpti; gautis, stiprėti; eiti gudryn, šviestis; dyk­ti’ (la. praūšties, praušūos, praušuõs ‘storesniam, didesniam, stipresniam darytis’); bláūsti, bláūsia, bláūšė ‘niaukti, blęsti’ / blūsti, blūšta || blūsa, blūso ‘snūsti; akims merktis’; 1 blūsti, blūsta, blūso ‘t.p.’; 1 knóbti, knóbia, knó-bė ‘kirsti (snapu), lesti’ / 2 knóbti, knóbsta, knóbo ‘nusiminti, nuleisti nosį’; 1 krópti, krópia, krópe ‘sunkiai, su didelėmis pastangomis ką veikti (*krapštyti’), / 2 krópti, krópsta, krópo ‘nykti, menkėti’; 1 skróbti, skróbia, skróbė ‘skobti’ / 2 skróbti, skróbsta, skróbo ‘džiūti, menkti, liesėti’ (la. skrabt, skrābju, skrābu; skrabt, skrabstu || skrabu, skrabu ‘skobti, gremžti’); 1 krūšti, krūša, krūšo ‘grūsti piestoje grūdus; daužyti, plukti’ / krūšti, krūšta, krūšo ‘lysti, blogti; irti, nykti’, 2 kriūšti, kriunša || ⁰kriūšta, kriūšo ‘senti, nykti, silpnėti, liesėti’; 1 kàpti, kàpa, kà-pe ‘po truputį kapoti’ / 2 kàpti, kãmpa, kãpo ‘ilsti, vargti; šipti, bukti’; skàbti, skàbia, skàbė ‘skabytį’ / skàbti, skãmba, skàbo ‘nuskusti, nusigyventi’. 2.2. Rečiau struktūros kitimo veiksmažodžiai įgyja cheminių, biologinių procesų reikšmes – r ū g i m o, n o k i m o. Opozitų santykiai paprastai būna ‘g r a u ž t i, p j a u t i, d r a s k y t i’ / ‘r ū g t i’, plg.: giežti, giežia, giežė ‘ėsti, graužti, kutenti (gerklėje)…’ / gižti, gýžta || giñža, gižo ‘imti rūgti’; 1 kìrsti, kerta, kirto / 2 kìrsti, kìrsta, kirto ‘pradėti kartėti; stingti, tirštėti, surūgti, sugizti’; 1 kìrpti, kèrpa, kirpo / 2 kìurpti, kìursta, kìurpo ‘pradėti rūgti, gižti’; 1 skóbti, skó-bia, skóbe ‘drožti, skaptuoti; skinti, rėkšti’ / 2 skóbti, skóbsta, skóbo ‘rūgti, gižti’ (la. skābt, skābstu, skābu ‘rūgti’), arba ‘p j a u t i, g l e m ž t i, l u k š t e n t i’ / ‘n o k t i, b r ę s t i, s k l e i s t i s’: gvėlsti, gvėldžia, gvėldė ‘glemžti, imti, grobti, vogti’ / gvìlsti, gvìlsta, gvìldo ‘bręsti, nokti; karšti’; gvėlbtì, gvėlbia, gvėlbe ‘glemžti, grobti, vogti’ / gvìlbti, gvìlbsta, gvìlbo ‘bręsti, nokti’; 1 rėžti (|| rėžti), rėžia, rėžė ‘kuo aštriu pjauti’ / 2 rýžti, rýžta, rýžo ‘sprogti (apie pumpurus); pampti, didėti’. 3. Veiksmažodžių, sudarančių darybinę opoziciją durativa / terminativa, leksinė semantika gerokai skiriasi nuo opozicijos causativa / resultativa narių. Dauguma šio tipo veiksmažodžių reiškia garsus, fiziologinius ar psichinius procesus, rečiau judėjimą, struktūros kitimą. Leksinės reikšmės pakitimai labai reti ir kiek kitokio pobūdžio – greta cheminių atsiranda psichinių ar greta judėjimo – cheminių, psichinių procesų reikšmių, plg.: dvókti, dvókia, dvókė ‘smirdėti; dvėkti, pūsti’ / dvókti, dvóksta, dvóko ‘gesti, pūti, skleidžiant smarvę, smirsti; svaigti, kvaisti’, dvàkti, dvànka, dvàko ‘kvailėti, kvaisti’; 1 dvañkti, dvañkia, dvañkė ‘dvokti’ / 2 dvañkti, dvañksta, dvañko ‘kvailti’; 1 kirbėti, kirba, kirbėjo ‘judėti, krutėti, virpėti; knibždėti’ / 1 kìrbti, kìrbsta, kìrbo ‘gižti, pradėti rūgti’, 3 kìrbti, kìrbsta, kìrbo ‘parūpti’. Taigi opozicijos durativa / terminativa veiksmažodžių semantikai nėra būdingi semantinės struktūros pakitimai, – opozitai paprastai priklauso tai pačiai leksinei semantinei grupei, skiriasi tik kategorinė jų reikšmė. 57 4. Naujausias intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių sluoksnis – imitatyvai – yra paveldėjęs būdingiausius chronologiškai senesniųjų veiksmažodžių, kilusių iš apofoninių šaknų, kategorinės ir leksinės semantikos bruožus. Visi jie reiškia struktūros kitimą, paprastai d e s t r u k c i j ą (archisemos ‘zmekti, trauktis, nykti, gaišti’ arba ‘pampti, pūsti’), neretai pereinantį į psichinių ar fiziologinių procesų sferą, pavyzdžiui: kiùsti, kiùǹta, kiùto ‘atkerti, džiūti; mirti; gautis’; plė́pti, plèm̀pa, plė́po ‘linkti, plotis; kvaišti’, pliõpti, pliõpsta, pliõpo ‘t.p.’; čìpti, čìmpa, čìpo ‘šipti; skursti, šėpti, menkėti’ ir t.t. Dažnai pati morfonologinė šaknies struktūra lemia šių veiksmažodžių leksinę reikšmę. Antai veiksmažodžiai, kurių šaknys prasideda priebalsių samplaikomis kn, gn, reiškia l i n k i m ą, s v i r i m ą ž e m y n, g l e b i m ą (knàpti, knàbti, 0kniobti, knėbti, kniùbti, 0gne bti, gniùbti, knýkti, knùsti, kniùžti, gniùšti); kv, gv – a l p i m ą, s v a i g i - m ą, k v a i l ė j i m ą (kvàipti, kvaìsti, kvė́kti, kvàikti, kvė́kti, kvàkti, gvaibti, sveibti, grėbti). Sinchroniniu požiūriu intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai yra gana vieningas savo forma ir turiniu leksemų būrys, tačiau aptartieji semantikos ypatumai rodo, jog jie formavosi ne vienu metu, o tam tikrais etapais. Todėl veiksmažodžių kategorinės ir leksinės semantikos analizė yra svarbi tiek etimologiniams tyrinėjimams, tiek ir nustatant lietuviškų žodžių giminystę, reikšmių sambūvio ir raidos tendencijas. Gauta 1997 12 30 LITERATŪRA K a z l a u s k a s J. 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis. K ö l l n H. 1969: Oppositions of voice in Greek, Slavic and Baltic. – Det Kongelige Danske Videnskabernes Selskab Historisk – filosofiske Meddelelser 43 (4), Köbenhavn. K u i p e r F. B. J. 1937: Die Indogermanischen Nasalpräsentia, Amsterdam. P a k a l n i š k i e n ė D. 1996: Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių diachroniniai sluoksniai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, Vilnius, 83–86. S t e p a n o v J. S. 1976–1978: Vid, zalog, perechodnost’ (Balto-slovjanskaja problema). – Izvestija AN SSSR. Ser. Lit. i jazyka 35 (5), 408–420; 36 (2), 135–152. SOME SEMANTICAL FEATURES OF THE INFIX AND sta-STEM VERBS Summary Infix and sta-stem verbs have specific functions in the Baltic languages, so categorical and lexical semantics played an important role in the formation of these verbs. Simultaneously with the cathegorical semantics (i.e. the new meaning of spontaneous passive action etc.), lexical semantics was changing. The verbs of different diachronical layers (causativa / resultativa, durativa / terminativa, imitatitives) have specific lexical meanings. 58