LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XL
(1998)
E e i a
MILCONOKA
La ijos
uni e si e o
Ma ema ikos
i
in o ma ikos
ins i u as,
Ryga
DAIKTAVARDZIU
MORFOLOGINIAI
VARIANTAI
G.
MANCELIO
»sLETTISCHE
POSTILL*
(1654)
Seniesiems
a8 ams
bidingas
kalbos
daliy
g ama inis
o my
a ija imas,
apie
ku j
galima
kalbé i
kaip
apie
kalbos
is o ijos
i
jos
aidos
ei$kinj.
Daik a-
a dziy
mo ologiniai
a ian ai
apz elgiami
G.
Mancelio
Pos ilés
agmen e
(Po-
s ilés
1,
100
psl.
agmen e).
Ti ian
panaudo a
La ijos
uni e si e o
Ma ema ikos
i
in o ma ikos
ins i u o
Di b inio in elek o
labo a o ijos
senyjy
eks y
duomenyu
baze.
G.
Mancelis
(1593-1654)
bu o
issila ines
XVII
a.
zmogus
Ziemgaloje
i
Ku zeméje,
u éjo
humani a inj
i
humanis inj
i8sila inima
i ,
aiSku,
ge ai
mokéjo
lo yny
kalba.
1637
m.
he cogas
F yd ichas
pak ie é
G.
Mancelj
sug iz-
i
i8
Te ba os
(daba inis
Ta u),
ku
jis
uo
me u
éjo
uni e si e o
ek o iaus
pa eigas,
i
Jelga a.
A ykes
G.
Mancelis
apo
iimy
pas o iumi,
o
éliau
gene-
aliniu
supe in enden u.
Cia
di bdamas
jis
pa aSé
Pos ile,
ku i
bu o
i&spausdin-
a
1654
m.
G.
Mancelio
gy enimui
i
da bams
ski a
kele as
monog a iju
i
s aipsniy.
A.
Ozolas
monog a ijoje
,,Vecla iesu
aks u
aloda“
mini
G.
Mancelj
kaip
pa i
s a biausia
au o iu,
j edusi
o og a ijos
no mas.
Jo
deka
as y
kalbos
pag indu
bu o
pasi ink os
ziemgaliskos
Snek os.
G.
Mancelio
au o i e o
nesug io eé
i
K.
Fii eke is,
ku is
pasi ilé
da
acionalesng
la iy
kalbos
o og a ijos
sis ema.
Biblijos
e éjai
sa o
da bo
pag indu
pasi inko
G.
Mancelio
asybos
no mas.
Taip
susida é
G.
Mancelio
aSybos
sis ema,
ku i
bu o
pa ikslin a
ik ai
XVIII
a.,
kada
bu o
pa eng as
spaudai
an as
Biblijos
leidimas.
E.
Lamé
(1933)
asé
apie
G.
Mancelio
a8ybos
p incipus,
A.
Augs kal-
nis
(1930)
nag inéjo
eks ologija,
P.
Smi as
(1895)
G.
Mancelio
kalbos
lek-
sikos,
mo ologijos
i
sin aksés
klausimus,
0
L.
Be zinis
Sias
p oblemas
nag inéjo
s ilis ikos
aspek u'
(1944).
IS
naujesniy
y inéjimy,
ski u
'Lame
E.
Logiskais
p incips
Glika
aks iba.
—
Filologijas
ma e iali,
Riga,
1933,
104-110;
Augs kalns
A.
Vecla ie’u
aks u
apska s.
-
RLB
Zinibu
Komisijas
Raks u
k ajums
20,
1930,
92-137;
Ill
m
u
a
I.
OcoGennoc u
s3biKa
maTbIicko o
mmMea ena
T.
Manuenmsa.
—
-Kueaa
cmapuna.
Beu yck
2.
Tox
nsa piii.
Canx
[Me ep6yp ,
1895,
162-170;
Bé zin§
L.
Valoda
un
iz eiksme
Mancela
aks os.
—
Izgli ibas
MéneS aks s
1,
1944,
8-12;
2,
1944,
29-31;
Da
w .
Endzeline
M.
Apce éjums
pa
Ju a
Mancela
dzi i
un
ina
li e a isko
da bibu.
—
Raks -
46
G.
Manceliui,
galima
bi y
pamine i
J.
K éslinio
eikala
,,.Dominus
na abi
in
sc ip u is
populo um:
A
S udy
o
Ea ly
Se en ee h-Cen u y
Lu he an
Teaching
on
P eaching
and
he
Le ische
lang-gewiinsch e
Pos ill
o
Geo -
gius
Mancelius“
(1989).
Jame
apz elgiama
G.
Mancelio
biog a ija,
emian-
is
a chy o
medZiaga’.
Suski s¢ius
nag inéjamo
agmen o
(100
psl.)
daik a a dzius
(300
y isko-
sios
gimines
i
336
mo e iSkosios
giminés
daik a a dzius
ka u
su
g ama ine-
mis
o momis)
pagal
daba inés
la iy
kalbos
kamienu
sis ema,
y a
pas ebimas
kamieny
mo ologinis
a ija imas.
o
i
@
kamienu
daik a a dZiai
y a
s abil is,
be eik
ne u in ys
mo ologiniu
a-
ian u.
o
kamieno
pa adigma:
Nom
Gen
Da
Acc
Loc
Sg
|
3illwab
illwa a
Zillwd am
Zillwa u
Zee uma
Pa= ehwis
Pagganam
Maizes=NReesini
RWac a =ehden
Pl
|
3illwa i
Zillwa o
Zillwa eem
Zillwa us
Da bohg
Pab oni
Paggano=Tau eem
—
|
Zillwa eems
Pagganus
Jo
kamieno
pa adigma:
Nom
Gen
Da
Acc
Loc
Sg
|
Seh nings
Be ninja
RKoninjam
Beb ninju
Wahsinja
ell ch
Zella=Wie s
Zellu
Mub eha’
Se ulins
Seguin
Pl
|
Seb ninji
Roninjo
Lau ineem
Raiminus
mub chohq
RKa eems
Rellus
Senuosiuose
as uose
y a
aki aizdus
jo
kamieno
daik a a dziu
asybos
a-
ija imas
galiineje.
Pagal
ai,
koks
y a
a ojamas
p iebalsis
no in
pazymé i
pala alizacija,
galima
eig i,
kad
XVII
a.
la iy
kalboje
da
nebu o
galu inai
nieku
sejas.
Se ija
skolai
un
jauna nei.
A.
Dauges
un
V.
Plidona
edakcija.
N .1.
Ju is
Mancelis,
Riga,
1927;
Blese
E.
La iesu
li e a ii as
és u e.
Vecadkais
un
idéjais
posms.
No
XVI
g.s.
idus
lidz
XIX
g.s.
idum,
Gaismas
pils,
1947,
317.
>
J.
K éslinis
sa o
da be
papildo
Blesés
eiginius,
nu odydamas,
kad
Jelga os
Lo ynu
mo-
kyklos
di ek o ius
bu o
A.
Gecelis
—
ienas
i8
zymiausiy
anks esniy
eliginiy
eks y
e éju.
K.
K éslinis
aSo, jog
sunku
y a
j ody i,
kokia
bu o
A.
Gecelio
i aka
G.
Manceliui,
aciau
pab e-
zia,
kad
G.Mancelis
bu o
ieno
iS
pi muju
la iy
aSybos
p adininky
mokinys.
Taip
pa
J.
K éslinio
eikale
andama
is o iniy
i ykiy
pano ama,
leidZian i
ge iau
sup as i
G.
Mancelio
gy enimo
pe ipe ijas.
Cia
nu ody a
li e a ii a,
daugiausia
i8leis a
i
saugoma
uZsienyje,
y a
labai
naudinga,
no in
suZino i
kuo
daugiau
apie
kul i ing
i
is o ine
si uacija
Bal ijos
Salyse
i
Eu o-
poje
XVII
a.
47
i ykes
asimiliacijos
p ocesas’.
Mancelis
ao
ins,
i ins,
a dins,
0
p icSais
p iebalsj
-§
a ojo
da
nepala izuo a
p iebalsi,
p z.,
cel’,
kumels*.
Kaip
mo -
ologinis
a ian as
galé y
bi i
i
daik a a dis
jézulins,
u in is
ki okia
p iesa-
ga,
be
ai
y a
ienin elis
oks
daik a a dis.
Todel
galima
many i,
kad
Si as
daik a a dis
y a
skolinys
i8
okie¢iy
kalbos
su
isu
a iksu,
be
ne
sis eminis
eiskinys.
Galima
eig i,
kad
is a dy os
aS o
ypa ybés
uo
paciu
me u
a spindi
i
mo -
ologines
ypa ybes>
.
ijo
kamieno
pa adigma:
Nom
Gen
Da
Acc Loc
Sg
|
lpu ulis
Bauala
Bauslam
Baugli
S ally
Apu uls
Baugles®
Bauslim
BauGlu
Engels
B abla
Bauplei
RKnehweli
Enge am
Pl
|
Su wi
Bu wjo
Bu weem
Bauglus
Sullaini
Apu u eem
Bu wjus
P owee es”
Mi oncems
2
Ragyba
Mancelio
eks uose
nag inejo
A.
Ozolas
monog a ijoje
,,Vecla iesu
aks u
alo-
da“,
ku
paminé a,
kad
Mancelis
ne egulia iai
zymi
ga sa
/n]
[Ozols
1965:
167].
Taciau
ie
Zo-
dziai,
ku ie
baigiasi
su
-n5,
aS uose
isada
Zymé i
su
-ngs.
Tai
galime
laiky i
asybos
no ma.
*
Fo ma
cel§
andama
aip
pa
i
G.
Mancelio
Zodyne
,,Le us“
[Fennell
1988:
15].
Reikia
p idu i,
kad
ki uose
linksniuose
a o as
minkS asis
p iebalsis,
ai
pa i ina
i
Pos ilés
knygos
agmen o
medZiaga,
aip
pa
,,Le us“
Zodyne
miné i
pa yzdziai
Gen
Sg:
cela
ba iba,
cela
lapa,
cela
adi ajs,
cela
i s,
Acc
Sg:
celu
g iez ,
Nom
PI:
di i
celi
[Fennell
1988:
16].
Taip
pa
Nom
Sg
su inkama
o ma
kumel§,
0
Acc
Sg
o ma
y a
kumelu,
panaSiai
i
miné a
o ma
,,Le us*
Zodyne:
kumela
pédi
[Fennell
1988:
43].
5M.
Rudzy é,
apibiidindama
p iebalsiy
pala alizacija
a meése,
mini,
kad
-s
po
-m-
Zodzio
ga-
le
isoje
kalboje
y a
paki es
i
-5,
p z.,
ins,
i ins.
Toliau
ai8kinama,
kad 1638
m.
G.
Mancelis
da
aso
wings
(= ins)
i
Wie ings
(= i ins).
Pagal
M.
Rudzy e,
. olaik
ismaz
kada
apgabala
asimilacijas
él
na
bijis“
[Rudzi e
1993:
324].
Au o é
ai8kina,
kad
-s
po
/
Zodzio
gale
daugelyje
snek y
y a
paki es
i
-s,
p z.,
cel,
zal§.
Zodzio
gale
G.
Mancelis
a oja
-§
po
-/-:
ZellBch
(=cell),
diwi
Ze i
(=celi).
°
Fo ma
bausles
galé y
a spindé i
anks esne
as y
adicija,
nes
né a
daugiau
duomeny,
lei-
dZian¢iy
laiky i
ja
daik a a dzio
mo ologiniu
a ian u.
Kadangi
okie¢ciy
kalboje
daik a a dzio
das
Gebo
‘isakymas’
Gen
Sg
galiiné
y a
-es,
galima
bii y
many i
apie
pas a osios
i aka
G.
Mancelio
as-
ams. Be
o,
daik a a dis
bauslis
u i
ki okia
Da
Sg
galiine,
-y.
bauslei.
Tai
leidzia
many i,
kad
uo
me u
daik a a dzio
bauslis
bu o
é
i
ijo
kamieny
a ian ai.
Manau,
kad
isoje
Pos ilés
knygoje
gali-
ma
bi u
as i
da
kokia
o ma,
pa i inancia
Sia
hipo eze.
Kadangi
nei
,,Le us“
zodyne,
nei
Miiilenbacho-Endzelyno
Zodyne
né a
uZ iksuo as
é
kamieno
daik a a dis
bausle,
ai
negalima
ga-
lu inai
paaiSkin i
Siu
Gen
Sg
i
Da
Sg
o mu.
Fo ma
p o ie es
bi y
galima
aiskin i
kaip
é-kamienio
daik a a dzio
o ma;
iename
kon-
eks e
g e a
su inkamos
y iSkosios
i
mo e iskosios
giminés
galiinés:
(..)
Tadeh
wagga ohs
20.
Lai oh§
wi i
odh i
P owee es
gi
alla ch
waizadami
waiza-
21.
ju ebi
/
[28,
19-21];
48
Salia
ijo
kamieno
daik a a dziy
Nom
Sg
o mose
ap inkamos
aip
pa
i
o
kamieno
galiines.
Tokia
ypa ybe
pas ebima
i
ki uose
linksniuose,
p z.,
Nom
Sg
bauslis,
Gen
Sg
bausla,
Acc
Sg
bausli,
bauslu;
Nom
Sg
engels,
Da
Sg
en-
gelam.
ijo
kamieno
Da
Sg
o mos
odo,
kad
daba inés
la iy
kalbos
o ma
-im
G.
Mancelio
Pos iléje
da
nebu o
papli usi,
0
y a o
o mos
su
-am/-'am,
p z.,
bauslam,
engelam,
sulainam,
aciesam.
Salia
ijo
kamieno
pa adigmos
Nom
Sg
ap inkami
daik a a dziai
su
o
kamieno
o ma,
p z.,
apuz uls,
bléds,
ézels,
engels,
p o ie s,
ime mans,
iliz e s.
Galima
bi u
eig i,
kad
Gia
bu o
pasku inio
skie-
mens
umpojo
balsio
edukcija,
aciau
lieka
neaisku,
kodel
edukcija
ne eikia
i
ki u
zodziu.
Visi
is a dy i
daik a a dZiai
y a
skoliniai,
odél
si
mo ologiné
ypa ybeé
gali
bi i
susie a
su
skoliniy
adap a imu
la iy
kalbos
sis emoje.
ii
kamieno
pa adigma:
Nom
Gen
Da
Acc
Loc
Sg
|
Lee us
Alls
( am
Rungham)
|
D addu
Ch i us
Ch i i
Fe u
Ch i o
(RKunghu)
Je um
Ch i
FTe u
Ch i i
(Roninju)
Ch i um
Fe us
Chum
Mancelio
Pos iléje
ne a
daug
p icbalsiniy
i
wu
kamieno
daik a a dziu;
g e a
pap as uju
wu
kamieno
daik a a dziu,
p z.,
medus,
ap inkami
i
ik iniai
daik a-
a dziai,
okie
kaip
Jezus,
K is us
i
k .,
u in ys
lo ynu
kalbos
linksnia imo
pa-
adigma.
(Tik iniu
daik a a dziy
linksnia imui
y a
panaudo a
lo ynu
kalbos
sis ema:
Gen
Sg
galineé
-i;
Da
Sg
-6;
Acc
Sg
-wm.
Taip
pa
eikia
p ipazin i,
kad
ik iniy
daik a a dziy
linksnia imas
né a
isiskai
egulia us,
nes
Gen
Sg
Salia
o mos
su
-i,
p z.,
K is i,
y a
i
o ma
su
-u,
p z.,
Jezu,
aip
pa
Salia
Da
Sg
su
-o,
p z.,
K is o,
y a
o ma
su
-u,
p z.,
Jezu,
be
Acc
Sg
i
Jezum,
i
K is um
pa a o a
lo yny
kalbos
Acc
Sg
galiine.)
é
kamieno
pa adigma:
Nom
Gen
Da Acc
Loc
Sg
Pa aule
pa aules
Pa aulei
Da aul
Pa auleh
Need a
Gilli
Silly
Need u
Pi
Symes
D ehbehm
D ehbes
Paddebbe ies
ei as
Nabhwas
(..)
Gchis
Pe i ais
gi
Ch i us
aB
26.
Rungs
/
ah
Pe i ais
a u
ee
oah i
P owee es
und
Koninji
27.
gb ibbeju chi
ed eh
[561,
25-26].
49
é
kamieno
daik a a dziai
u i
daugiau
mo ologiniy
a ian u,
palyginus
su
a
kamieno
daik a a dziais.
Kele a
mo ologiniu
a ian u
u i
é
kamieno
daik-
a a dziu
Acc
Sg:
a)
y auja
begaliinés
o mos,
p z.,
b i ,
d ésel,
mu ,
pasaul
(26
a ejai);
b)
e esné
y a
gal ine
-u
,
p z.,
a ai nu,
na u,
nied u,
eizu
(6
a ejai);
c)
daba inés
kalbos
o ma
su
galiine
-i
y a
pa a o a
ik ai
du
ka us:
na i,
sili.
Teigiama,
kad
Acc
Sg
galiine
-w
a si ado
pagal
a
kamieno
daik a a dziy
pa-
yzdi,
be
Si
o ma
nelabai
papli usi
G.
Mancelio
aS uose,
nes
Pos ilés
agmen-
as
a spindi
begaliinés
o mos
jsigaléjima.
L.
Be zinis
eikale
,,Valoda
un
iz eiks-
me
Mancela
aks os“
eigia,
kad
Zodziy
galiinés
ne
isu
y a
aisyklingos,
i
begali-
nés
o mos
su inkamos
kaip
Acc
Sg,
aip
Nom
Sg
(Be zins
1944:
1,
142).
1
kamieno
pa adigma:
Nom
Gen
Da
Acc Loc
Sg
|
WUhwis
Debbe
WW ini
Nack y
ing
Debbe es
Enghela-Weh
Webj e
Debbes
Wall a
Wall ai
Wall u
Pl
|
WUhwis
AWhweem
Siwis
W inies
(Dimi)
Du wo-Ga gs
ab im
Web es
Wall es
Daugiausia
mo ologiniy
a ian y
y a
i
kamieno
pa adigmoje:
Cia
ap ik os
senosios
Nom
Sg
o mos,
okios
kaip
Zodis
a is:
be
/
a
o
bubp/
.
Deewa
Wah du
Ba niza
d i dejis
/
a al
Mabhjah
pab -
.
abajis
a
labba
Whwis
o
OQweh eles
Ba ibu
a -gh ammoh
/
.
Deewam
pa
Shohdu
/
o
Swehdeenu
nhe
Slinn odams
/
be
.
Deewa
Wah du
alla ch
apdohmadams
i d iewoh .
[94
18-22]
i
balksnis:
Wings
gi
a
o
Ghohdu
a
Mee u
/
30.
o
winjam
Deews
dehwis
/
ac ahR
a ohR
/
augama
Ball nis
31.
Tu ne y
[46
29-31].
NNN
eR
O
Ooo
Daba ines
la iu
kalbos
i
kamieno
daik a a dzZiai
cil s
i
als s
Mancelio
a ojami
kaip
ad
kamieno
daik a a dZiai,
0
és s
kaip
é
kamieno
daik a a dis.
Sus ingusioje
p ie eiksmio
o moje
ka
ka im
y a
uz iksuo a
sena
daik a a -
dzio
Da
Pl
galiine
-im:
14.
Ka
nu
/
ac u
es
/
Leela
Nabbad iba
by
/
o
Runghu
FE u
15.
Ch i o
peed ammoh
/
ja -ahds
/
ad
leec
Wings
omab
cho
Lee-

16.
u
agie
eem
Ghanneem
a
leelu
Shohdu
zau
weenu
Enghe-
17.
i/
ap
a u
Deewa
Spoh chums
ab
ab im
piedeja
/
wi
18.
Lau
by
poh ch
und
a piedeja
a
Vaguns.
[54
14-18].
E.
Blesé,
iS y inéjes
J.
Langijo
1685
m.
la iy- okieciy
kalby
zodyna
(su
umpu
la iu
kalbos
g ama ikos
ap agu),
eigia,
kad
,,i§
iso
XVII
a.
au o-
iams
i
kamieno
i
p iebalsiniu
kamieny
daik a a dziai
sukelda o
didelj
gal os
skausma,
aip
pa
Mancelio
aS uose
Si ie
kamienai
da
ne u i
jokios
g ieZ os
sis emos*.*
Pos iléje
andama
kele as
daik a a dziu,
ku iy
giminé
y a
paki usi.
Jie
y a
uZ iksuo i
i
,,Le us“
zodyne
a ba
,,Ph aseologia
Le ica“,
p z.,
Nom
Sg
balks-
ne
i
balksnis;
Nom
P|
bédas
i
bédi;
Nom
Sg
ji is
i
ju e.
Kai
ku iuos
pa yz-
dzius
galima
aiskin i
Mancelio,
kaip
o a o iaus,
bandymais
su as i
a i inkama
i ma
sa o
pos ilei,
p z.,
nolikdami
os
da bus
as
umsibas
un
aplikdami
os
b unus
as
icibas;
a ba:
u
s é u
dienu
nes é i
un
neej
baznica
/
nemacais
pa a us
un
Die a
dziesmus;
0
kai
ku ie
pa yzdZiai
licka
neaiskis:
miela
apa
(dk .
mie-
les)
a ba:
iem
ci iem
im
lieliem
piliem.
Taip
Mancelio
a o a
o ma
ac iniem
(Acc
Pl
acis,
Da
Pl
acim,
acims;
be
ac iniem).
Mi ilenbacho-Endzelyno
zody-
ne
minimas
deminu y as
ac ina
(Miilenbachs
1923-1925:
I,
9),
be
Cia
ne a
nuo odos,
kad
galé y
bi i
i
y i8kosios
giminés
o ma.
Tokio
deminu y o
né-
a
nei
,,Le us“
Zodyne,
nei
,,Ph aseologia
Le ica“,
aciau
T.
Fennelas,
kalbeé-
damas
apie
mo e i’kosios
giminés
daik a a dzius
su
y iskosios
gimines
gal -
némis
J.
Langijo
,,La iu- okie¢iy
kalby
Zodyne“
(1685),
mini
i
okios
o mos
egzis a ima
(Fennell
1991:
344).
T.
Fennelas
eigia,
kad
okie
a ejai
gali
pasi aiky i
dél
amnieky
Snek os
j akos.
J.
Endzelynas
,,La iy
kalbos
g ama i-
koje“
duoda
okiy
pa yzdziu,
nes
,, isose
lybi8kose
Snek ose
mo e iskosios
gi-
minés
o mos
y a
dingusios“
(Endzelins
1951:
461-464).
G.
Mancelio
aip
pa
a o a
idomi
Acc
Pl
o ma
pukus:
Mubh cham
am
labbe
nhe
i -doh eeb
/
aB
6.
ohh
Pug us
awas
Jaunibas
Wallam
dohd
oh chnab
/
be
7.
ahR
bee as
Meeles
amas
Weibas
Deewam
p ee cha
zel .
8.
Tapeh
nhe
ahwejeeR
/
6
Zillwah
/
no
Sh d eem
a i ah ee.
[96
5-8].
G.
Manceliui
bu o
zinomas
ijo-kamienis
daik a a dis
pukis.
Tai
leidzia
ma-
ny i
pa eik os
,,Le us“
Zodyne
o mos
Nom
Sg
pukis,
Da
P|
no
pukiem,
Acc
P|
pukus
lasi
[Fennell
1988:
74],
aip
pa
,,Ph aseologia
Le ica*
pa eik as
sakinys
8.
Blesé
mini,
kad
,,jau
ispa igi
XVII
gadu
sim ena
aks niekiem
Sis
abas
(i-celmu
un
lidzskanu
celmu-
pieb.)
g upas
celmu
un
leksijas
zina
da ija
lielas
gal as
sapes,
un
a i
Mancela
aks os
Sais
celmos
na
nekadas
s ing as
sis emas“
(Blese
1936:
577).
a1
die s
gé b
os
pukus
[Fennell
1989:
94],
Mi ilenbacho-Endzelyno
zodyne
uz-
iksuo a
G.
Mancelio
a o a
o ma
pukis
(Miilenbachs
1925-1927:
II,
405).
Tuo
biidu
y a
paaiSkinama
okia
Pos ilés
Acc
Pl
o ma.
Pos ilés
agmen e
su inkamos
daik a a dzio
siksna
o
kamieno
i
@
kamieno
a ian inés
o mos:
ku pes
siksna
i
ku pes
siksnus
a aisi ;
aip
pa
G.
Mancelio
Pos iléje
su inkama
jau
daba inéje
kalboje
nebepazis ama
ijo
kamieno
daik a a -
dzio
solis
4
kamieno
o ma
sola,
y.
Acc
P]
solas
Salia
Da
Pl
o mos
soliem.
,,Le -
us“
zodyne
uZ iksuo a
@
kamieno
o ma
sola
[Fennell
1988:
87],
,,Ph aseologia
Le ica“
—
o mos:
Nom
Sg
sola,
sole,
Acc
Sg
ne
ienu
solu
in¥
manis
p ieksa
ne
i
speé is
[Fennell
1989:
94].
Mi ilenbacho-Endzelyno
zodyne
pa eik a
G.
Mancelio
a o a
daik a a dzio
solis
a
kamieno
o ma
suola
(Miilenbachs
1927-1929:
III,
1137).
G.
Manceliui
bu o
Zinomos
abiejy
kamieny
o mos
i
a ojamos
Pos iléje.
Nag inéjamame
Mancelio
Pos ilés
agmen e
andamos
d i
Da
PI
a ian i-
nes
galiinés:
senesneé
-ms
i
naujesné
-m, p z.,
acims,
du ims
i
acim,
du im,
bu iem,
akminiem.
L.
Be zinis
aiSkina,
kad
-s
Da
Pl
o mose
jau
iki
G.
Man-
celio
laiky
bu o
isnykusi,
aciau
as y
adicija
iSlaiko
senesne
Da
Pl
o ma.
Be
i
senuosiuose
aS uose
ne
isu
iSlaiky a
konsek encija,
nes jau
pi mame
Pos ilés
puslapyje
skai ome:
,,
...nosii ija
Jézus
di i
no
sa iem
macekliem
und
saciyja
uz
iem“
(I
1),
0
Reminisce e
—
sekmadienio
eks e
aSoma:
,,neklajas
iems
bé niems
o
mais
jem /
un
p ieks
suniems
mes “
i
,no
d usciniems“
(1
296).
L.
Be zinis
da o
is ada,
kad
galiiné
-s
Da
Pl
o mose
da
y a
pazjs ama
XVII
a.,
aciau
ji
né a
p i alomas
dalykas,
i
au o ius
gali
pasi ink i,
kokias
o mas
a o i
(Be zin§
1944:
2,
30).
Pas ebima
endencija,
jog
a o i
naujesne
galing
-m
daugiausia
bidinga
y iskosios
giminés
daik a a dziams,
okiu
o -
my
y a
82%.
S a is ine
medziaga
pa i ina,
kad
i§
nag iné yu
Da
Pl
o mu
mo-
e iskoji
giminé
ge iau
negu
y iskoji
iSlaike
senesne
galiine
-ms,
.
y.
san ykiu
33%
i
8%.
Pos ilés
medziaga
leidzia
eik i,
kad
Da
P|
galiiné
su
-m
jau
y a
y-
aujan i
XVII
a.,
o
mo e iskosios
giminés
daik a a dZiai
iSlaiko
da
i
senaja
Da
PI
galiine
su
-ms.
Daba ineje
la iy
kalboje
y a
zinomas
désnis,
kad
iena
p epozicija
aldo
pas o y
linksni,
o
am
ik os
p epozicijos
du
linksnius,
be
okiu
a eju
ai
y a
susije
su
eikSmiu
ski umu.
Nag inéjan
p epozicijas
cau ,
iekSan,
no,
péc,
pie,
uz,
i s
pas ebimos
d i
endencijos:
1)
y iskosios
giminés
daik a a dziai
po
p epozicijos
ienaskai oje
a oja-
mi
ik ai
su
Acc
Sg
linksniu;
2)
mo e iskosios
giminés
daik a a dziams
ienaskai oje
po
p epozicijos
y-
aujan is
y a
Gen
Sg
linksnis,
no s
g e a
a ojamas
i
Acc
Sg
linksnis.
D.
Ny inia
monog a ijoje
,,P ielinksniy
sis ema
la iy
as y
kalboje“
(Ni ina
1978:
207)
eigia,
kad
pi muosiuose
la iu
a’ y
paminkluose
p iclinksniy
a -
ojimas
a spindi
i ai ias
ku siy
bei
Ziemgaliy
idu io
a miy
ypa ybes.
Tai
pa o-
do
p ielinksniy
aldymas.
Bi en
G.
Mancelio
da bams
biidingas
oks
Acc
a -
52
ojimas
ienaskai oje
po
isu
geni y iniy
p ielinksniy
( y .
gim.
100%).
Tokio
aldymo
ypa ybés
su inkamos
ne ik ai
Ku zeméje
i
Ziemgaloje,
be
i
Vidze-
més
Siau és
aka uose,
odél
aS y
kalboje
jos
iSsilaiko
iki
XIX
amZiaus
an o-
sios
puses.
(I§
ki u
p epoziciniy
kons ukcijy,
ku iose
galé um
lauk i
y iSkosios
giminés
daik a a dzio
Gen
Sg
o mos,
uZ iksuo as
ik ai
ienas
pa yzdys
—
no
ne-
nieka.
Galima
gal o i,
kad
Si a
sus ingusi
o ma
bu o
pazis ama
jau
XVII
a.
i
kad
G.
Mancelis,
gi de¢damas
zmones
a ojan
oki
posaki,
pa a ojo
ji
i
sa o
Pos iléje.)
Mo ologiniai
a ian ai
leidZia
y ine i
ieno
i8
s a biausiy
XVII
a.
au o iu
kalbos
ypa ybes,
be
o,
pa i ina,
kad
Snekamosios
kalbos
a ija imas
a sispin-
di
i
aS u
kalboje.
Gau a
1998
04
17
LITERATURA
Augs kalns
A.
Vecla ieSu
aks u
apska s.
-
RLB
Zinibu
Komisijas
Raks u
k ajums
20,
92-137.
Bé zin§
L.
1944:
Valoda
un
iz eiksme
Mancela
aks os.
—
Izgli ibas
Ménes aks s
1,
8-
12;
2,
29-31.
Blese
E.
1936:
Nicas
un
Ba as
mdaci aja
Jana
Langija
1685.
gada
la iski- aciska
a dnica
a
isu
la ieSu
g ama iku.
Péc
manusk ip a
o ok6pijas
izde is
un
a
apce éjumu
pa
Langija
dzi i,
aks ibu
un
alodu
papildinajis
E.
Blese,
D .
phil.,
La ijas
uni e -
si a es
p o eso s,
Riga,
577.
Blese
E.
1947:
La ieSu
li e a ii as
és u e.
Vecakais
un idéjais
posms.
No
XVI
g.s.
idus
lidz
XIX
g.s.
idum,
Gaismas
pils,
317.
Endzeline
M.
1927:
Apce éjums
pa
Ju a
Mancela
dzi i
un ina
li e a isko
da bibu.
—
Raks nieku
sejas.
Se ija
skolai
un
jauna nei.
A.
Dauges
un
V.
Plidona
edakcija.
N .1.
Ju is
Mancelis,
Riga.
Endzelins
J.
1951:
La iesu
alodas
g ama ika,
Riga,
1100.
Fennell
T.G.
1988:
A
La ian-Ge man
Re ision
o
G.Mancelius’
Le us
(1638),
Melbou ne,
110.
Fennell
T.
G.
1989:
A
La ian-Ge man
Re ision
o
G.Mancelius’
Ph aseologia
Le ica
(1638),
Melbou ne,
150.
Fennell
T.G.
1991:
Feminine
Nouns
wi h
Masculine
Te mina ions
in
Johannes
Langius’
La ian-Ge man
Dic iona y
(1685).
—
Jou nal
o
Bal ic
S udies,
Vol.
22,
No.
4,
339-
346.
K éslin§
J.
1989:
Dominus
na abi
in
sc ip u is
populo um:
A
S udy
o
Ea ly
Se en ee h-
Cen u y
Lu he an
Teaching
on
P eaching
and
he
Le ische
lang-gewnsch e
Pos ill
o
Geo gius
Mancelius.
—-
Doc o al
Disse a ion,
S ockholm,
123-131.
Lame
E.
1933:
Logiskais
p incips
Glika
aks iba.
—
Filologijas
ma e iali,
Riga,
104-110.
Mancelius
G.
Lang-gewnsch e
Le ische
Pos ill,
Das
is :
Ku ze
un
Ein l ige,
jedoch
Sc i -
mssige
Ausslesung
un
E kla ung
de
Sonn glichen
und
o nehms en
Fes -E angelien,
so
im
F s en hubm
Cuh land
und
Semmgallen,
auch
im
iibe dnische
Lie lande,
so
wei
die
Le ische
Sp ache
sich
e s ecke ,
gelehsen
we den...
Ve e ig
Du ch
GEORGIUM
MANCELIUM
Semgallum...
E s e
Theil.
Vom
Ad en
biss
zum
Fes
de
Hochheiligen
D ey-Einigkei .
Riga...
1654.
555
S.
und
6
unpag.
S.
D usck ehle ;
S$.
1-100.
—
Teks as
elek onine
o ma
laikomas
La ijos
uni e si e o
Ma ema ikos
i
in o ma ikos
ins i u o
Di b inio
in-
elek o
labo a o ijoje.
53
Milenbachs
K.
1923-1932:
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.Endzelins,
Riga,
I,
1923-1925;
II,
1925-1927;
II,
1927-1929;
IV,
1929-
1932.
Ni ina
D.
1978:
P ie a du
sis éma
la iesu
aks u
aloda,
Riga,
249.
Ozols
A.
1965:
Vecla iesu
aks u
aloda,
Riga,
626.
Rudzi e
M.
1993:
La iesu
alodas
és u iska
oné ika,
Riga,
382.
UmMuyz
I.
1895:
Oco6eHHoc u
a3bIKa
JaTbuuicKo o
mnea enn
T.
Manuesusa.
—
Kueas
cmapu-na,
BbI .
20,
Canx
Tle ep6yp ,
162-170.
THE
MORPHOLOGICAL
VERSIONS
OF
SUBSTANTIVES
OF
G.
MANCELIUS
,,
LETTISCHE
POSTILL*
(1654)
Summa y
‘The
Mo phological
Ve sions
o
Subs an i es
in
he
F agmen
o
G.
Mancelius’
Se mon
Bo-
ok
Le ische
Pos ill’
(1654)’
deals
wi h
he
in oduc ion
o
he
language
peculia i ies
o
one
o
he
mos
impo an
au ho s
o
he
17"
cen u y
—
G.Mancelius.
Some
ends
o
Da
Pl
ending’s
de elopmen
a e
men ioned.
The
ac
ha
he
mode n
en-
ding
-m
was
domina ing
in
he
17"
cen u y
has
been
p o ed
by
examples
om
Se mon
Book.
Mo phological
e sions
co e ing
all
s ems
o
subs an i es
and
e lec ing
some
cases
o
sub-
s an i e
ansi ion
om
one
gende
in o
ano he
p o ide
in o ma ion
no
only
on
language
o
G.Mancelius’
wo k,
bu
hey
con i m
ha
e sions
o
spoken
languages
ha e
hei
e lec ions
in
he
w i en
language
as
well.
54