bei
uonis.
Ki a
e us,
jeigu
I bes
Sau ums
i
I bi e
bei
Ruonu
sala
i
Ruoni is
i a dija
ne oli
ienas
ki o
esancius
objek us,
ai
/ bi e
i
Ruoni is
neabejo inai
lai-
ky ini
p iesagy
ediniais
i§
a i inkamy
sude iniy
ie o a dziu.
Seman iniu
poZili iu
isi
z ejybos
ie y
a dai
ski iami
j
1)
nu odanCius
o ien-
y us
(nosaukumi,
kas
no ada
o ien ie us:
Tijjas
s ekis,
Baznicas,
P e
Vaga iem
i
k .)
i
2)
cha ak e izuojan¢ius
Z ejybos
ie a
(nosaukumi,
kas
aks u o
z ej-
ie u:
Dzelme,
Miks e,
Ra as
bed e,
Aizk aiils
i
k .).
Pasi ink i
klasi ika imo
k i e ijai
y a
pakankamai
mo y uo i,
no s
kai
ku iais
a ejais
juos
a ski i
gana
neleng a:
p z.,
ie o a dziai
Eiksnisi
(p.
262),
Puisins
(p.
264)
laikomi
nu odan-
Giais
o ien y us,
o
Akmenija
(p.
280),
Da zins
(p.
285)
—
cha ak e izuojanCiais
z ejybos
ie a.
Taciau,
a ody u,
i
pi muju
d ieju
unkcija
gali
bu i
cha ak e i-
zuo i
ie a
( ie a,
apaugusi
alksniais;
ie a,
apaugusi
puSimis).
Pasku iniuose
ijuose
posky iuose
aiSkinama
kai
ku iy
Z ejybos
ie y
a du
kilmé,
nu odoma
kele as
seman iniy
ju
pa aleliy
la iu,
lie u iu,
lenky
i
inu
kalbose
(p z.,
la .
Akmindaja,
Akmenija
:
lie .
Akmené,
Akmena
:
lenk.
Kamien’,
W
Kamienia
:
es .
Ki ismaa
,,akmenaina
zeme“
—
p.
307).
Taip
pa
ap a iama
Siu
ie o a dziu
ch onologija
—
pi mieji
uz aSymai
is o ijos
Sal iniuose
i
olesné
aida.
Labai
s a bios
y a
knygos
pabaigoje
pa eikiamos
de alios
bend iniy
i
ik i-
niu
Zodziu
odyklés,
paleng inancios
naudojimasi
Siuo
e ingu
da bu.
Baigian
B.
Laumanés
knygos
p is a yma
pab éz ina
da
kele as
dalyku,
ypa¢
s a biu
lie u iy
onomas ikai.
Kaip
mine a,
knygoje
naudojamasi
i
lie u iu
o-
ponimijos
bei
an oponimijos
duomenimis,
ku ie
analizuojami
lyginan
juos
su
ki u
bal u,
o
kai
kada
—
i
inu
kalby
ak ais.
Ki a
e us,
pasi odzius
Siam
eika-
lui
a si ado
galimybé
i ian
lie u iy
ie o a dzius
u é i
p ieS
akis
pla esnj
isa-
pusiskai
iSanalizuo y
la iy
ie o a dziu,
asmen a dziy
bei
su
jais
susijusiy
i-
ziog a iniy
e minu
kon eks a.
Apibend inan
ai,
kas
pasaky a,
galima
d asiai
eig i,
jog
Si
knyga
y a
ik ai
nemazZas
indeélis
j
bal u
leksikos
(ypa¢é
oponimy)
y imus.
Ypa¢
e ingai
ji
pa-
pildo
onimy
bei
apelia y y
e imologijy
s i i
iek
bal u,
iek
bal u- iny
kalby
san-
ykiu
kon eks e.
Laimu is
Bilkis
Vilius
Pé e ai is.
Mazosios
Lie u os
i
T anks os
ie o a dzZiai.
Vil-
nius:
Mazosios
Lie u os
ondas.
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u-
as,
1997,
607
p.
Daugiau
kaip
p ieS
me us
knygy
len ynose
pasi ode
da
iena
Mazosios
Lie-
u os
ondo
inicia y a
iSleis a
labai
eikSminga
knyga
—
Mazosios
Lie u os
on-
do
s eigéjo,
ge manis o
i
Zodynininko
Viliaus
Pé e aicio
s udija
,,Mazosios
Lie-
u os
i
T anks os
ie o a dziai“
(paan a8 éje:
Ju
kilmeé
i
eikSme).
Tai
jau
244
an oji
Sio
au o iaus
knyga,
ski a
d ama isko
likimo
k as ui,
da
ienas
pamin-
klas
uZgesusiai
lie u ininky
kalbai.
Iki
Siol
iSsamesniu
i
sis emingu
Sio
k aS o
oponimy
y inéjimu,
galima
sa-
ky i,
i
né a.
A.
Bezzenbe ge io,
F.
Tezne io,
M.
Tépeno
da bai,
eliau
J.
En-
dzelyno,
J.
O ebskio
i
ki y
(daugiausia
ne
lie u iy
mokslininky)
y imai
émé-
si
a ski ais
ak ais,
pa ieniais,
am
ik ais
Sio
k aS o
kalbos
i
ie y
a dy
s uk-
ii os
eiskiniais.
I8samioje
J.
Ge ulio
s udijoje
,,Die
al p euBischen
O sna-
men“
(Be lin
und
Leipzig,
1922),
ku ioje
ap a iama
XIII—XV
a.
is o iniy
Sal i-
niu
medZiaga,
pa eikiama
ie u
a dy
analizé
daugiausia
susijusi
su
p isiskaja
Ry p iisiu
dalimi.
V.
Pé e ai is
labai
nuosekliai
p adeda
Mazosios
Lie u os
lie u isko
a dyno
s udijas.
Pi maja
knyga
,,MazZoji
Lie u a
i
T anks a“
(Vilnius,
1992),
iSnag i-
néjes
seniausiaji
Sios
e i o ijos'
a dyno
sluoksnj
—
anden a dzius,
paneigda-
mas
i
a émes
H.
i
G.
Mo enseny
i
ki y
suku aja
adinamaja
,,dyk os
eo i-
ja“,
i odé
Mazosios
Lie u os
e i o ijos
ien isuma
i
bal iskuma.
|
an osios
s udijos
,,Mazosios
Lie u os
i
T anks os
ie o a dziai*
apz algos
i
y imy
a-
a
j aukiamas
jau
ki as
oponimy
sluoksnis
—
daugiausia
lie u iSkos,
ku Siskos
i
p usiskos
kilmées
gy enamujy
ie y
a dai,
suda an ys
pe
4000
ie yu
a dyu
zodyna
su
u
a dy
kilmes,
da ybos
a
s uk i os
aiSkinimais.
Po
palygin i
umpos
p a a mes
lie u iy
i
okieciy
kalbomis,
labai
solidaus
li e a ii os
i
is o ijos
Sal iniy
sa aSo
(115
pozicijy)
bei
es e iSkai
pa eng u
iks-
liy
20- ies
apsk iciy
Zemélapiy
y a
ys
pag indiniai
knygos
sky iai:
,,Mazosios
Lie u os
i
T anks os
e imologinis
Zodynas“,
,,P iedai“
i
,,Mazosios
Lie u os
ie o a dziu
analize“.
Ve ingiausia,
s a biausia
knygos
dalis
—-
MaZosios
Lie u os
i
T anks os
ie u
a du
zodynas,
suda y as
pagal
abécele
i§
be
galo
k uopS¢iai
sulasio u
ak y
iek
i8
gy osios
kalbos?,
iek
i§
aSy iniy
Sal iniy
(V.
Kal aicio,
A.
i
F
Ku Sai¢iu,
A.
Salio,
Ch.
S ango,
J.
Uzpu io
i
k .
da by),
nu ody y
knygos
p adzioje.
Vie o a dziai
knygoje
ekons uojami
j
bend ine
kalba,
daznai
pa eikiamos
i
suki éiuo os
ju
ly ys.
Cia
pa
skliaus uose
nu ody a
su okie in os
ly ys
(senes-
nes,
adicinés
i
1938
m.
naciy
p imes os)
bei
daba iniai
usiSki
a dy
a i ik-
menys.
Be
o,
p ie
ie o a dzio
pa eikiama
nemazai
papildomos
in o macijos
—
g e iminiy
i
is o ijos
Sal iniuose
paliudy y
lyciy.
Pas aipos
pabaigoje
duoda-
mos
pa ies
au o iaus
e imologines
pas abos
bei
s uk iné
a ba
da ybiné
ie-
os
a do
cha ak e is ika.
Vie o a dis
labai
daznai
siejamas
su
ki ais
lie u iu,
la iy
a
p iisy
ie y
a dais
i
bend iniais
ZodZiais,
pa i inan¢iais
bal iska
1
T
MaZosios
Lie u os
e i o ijos
samp a a
Gia
jeina
isas
daba inis
Kalining ado
k a8 as,
Geldapés
apylinkés
Lenkijoje
i
bu es
Klaipédos
k aS as
iki
jo
p ijungimo
p ie
Lie u os.
?
§j
da ba
au o iui
leng ino
ai,
jog
jis
pa s
kiles
i
Klaipédos
k a8 o
(Bidelkiemio
is.)
i
y a
pazinojes
nemazZai gy osios
kalbos
a s o y
i§
Mazosios
Lie u os.
245
a do
kilme.Toks
zodyno
medZiagos
iSdés ymas
i
analize
(beje,
labai
a imi
J.
Ge ulio
,,Die
al p euBischen
O snamen“
medzZiagos
eikimo
i
aiskinimo
p incipams)
galé y
bi i
ienas
i8
diach oninio
ipo
zodyno
e alonu.
Pas ebé a,
jog
daugelis
knygoje
pa eik y
ie o a dziy
lyciy
18
Klaipedos
k aS o
nea i inka
Siu
dienu
o icialiosios
a osenos
si uacijos
—
kai
ku ios
ju
ienaip
a
ki aip
paki usios,
ki aip
ki ciuojamos.
Tai
duoda
medzZiagos
pasek i
ly¢iy
bei
ju
pa adigmy
kai ai
am
ik ais
laiko a piais.
An a
e us,
daugelis
Sio
k aS o
ie-
o a dziy
knygoje
like
nesuki ¢iuo i,
no s
jy
ki cia imas
iksuojamas
daba i-
niuose
o icialiuosiuose
Sal iniuose.
Be
o,
kai
ku ie
Klaipédos
k aS o
gy ena-
muju
ie u
a dai
i§
iso
né a
pa eke
j
V.
Pé e aicio
knygos
ie o a dziy
sa aSa
(Kulbe kis,
P cmai,
Gaigaliskiai,
Da izgi iai,
Liaunai
(Liauniej )
i
k .).
Vie o a dziy
e imologijos
daugeliu
a ejy
pama uo os.
Cia
em asi
akade-
minio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“,
lie u iu
a dyno
medzZiaga.
To
negalima
bi u
pasaky i
apie
kai
ku iuos
ie o a dziy
da ybos
aiSkinimo
a ejus,
ku
supainio-
jami
zodzio
mo eminés
skaidos
i
da ybos
dalykai
(p z.,
aiskinan
okio
ipo
ie o a dzius:
Gi m-ainiai,
Su -einiai,
S i -in ai,
Rom-o é
i
pan.,
jie
laikomi
p iesagu
ediniais).
Pap as ai
knygos
au o ius
ik
nedaug
ku
ap a ineja
a
komen uoja
ki u
au-
o iy
e imologijas,
kiek
placiau
s ab eldamas
p ie
Klaipédos,
P iekulés,
Rambyno,
G4s y
a du
ki y
au o iu
e imologiniy
pas abu
a
nuomoniu.
A odo,
nedispo-
nuojama
i
A.
Salio
dise acijos
,,Die
zemai ischen
Munda en*
duomenimis,
ka ais
pasi emiama
K.
Bugos
i
J.
Endzelyno
ie o a dziu
kilmés
aiskinimais.
Nepaisan
o,
s udijoje
pa eik i
a dyno
duomenys
y a
pa ikimi
i
eikia
daug
naudingos
in o macijos
is o ikams,
geog a ams,
e nog a ams,
ling is ams.
In o ma y us
i
ki ais
pozi i iais
s a bus
y a
i
an asis,
,,P iedy“,
sky ius.
Ji
suda o
du
posky iai:
1.
Abécéliniai
ie y
a dy
a i ikmenu
ki omis
kalbomis
sa aSai:
a)
okiskas
(d auge
i
1938
me y
naujieji
pakai alai);
b)
lenkiskas
(su-
lenkin i
bal iSky
(lie u isku,
p isisky)
ie u
a dy
a ian ai
Geldapes
apylinke-
se);
c)
usiskas
(okupacinés
so ie yu
aldzios
1946-1947
m.
p imes i
naujieji
u-
siski
daba iniai
a dai)
i
2.
Vie o a dziy
da yba.
Siame
posky yje
iS yskin i
p oduk y esnieji
Mazosios
Lie u os
ie y
a du
da ybos
budai:
a)
p iesagyu
e-
diniai
i
b)
sudu iniai
ie o a dziai.
Apie
ki us
da ybos
bidus
—
galuniu,
p ies-
déliu
edinius,
pi minius,
sudé inius
ie o a dzius
Siame
posky yje
neuzsime-
nama;
pas a ieji
da ybos
bidai
i es i
i
olesnio
sky iaus
,,Mazosios
Lie u os
i
T anks os
ie o a dziy
analizé“
kon eks a.
Sio
sky iaus
pi maja
dali
,,Kilmé“
galima
laiky i
eo iniais
samp o a imais
a ba
eo inemis
i8s adomis,
nes
Cia
pa-
eikiamas
de alus
ie y
a du
ap a imas
kilmés
i
da ybos
poziu iu.
Au o ius
isski ia
keliolika
kilminiy
ie o a dziu
g upiy:
1)
anden a diniai;
2)
i8
iziog-
a iniy
e miny;
3)
augmeniniai;
4)
gy uninés
kilmés;
5)
sukul in os,
kul i-
uo os
aplinkos;
6)
p o esiniai;
7)
eliginés
(kul o)
kilmés;
8)
asmen a diniai;
9)
ie o a diniai;
10)
au o a diniai;
11)
ku Siu
kilmeés;
12)
p usu
kilmeés;
13)
okieciy
kilmés;
14)
ki okios
kilmés
i
15)
ne yke
kilmés
aiSkinimai.
No s
246
Sis
ski s ymas
ne u i
ieno
pag indo
(sakysim,
p iisy
a
ku Siy
kilmés
ie o a -
dziai
i gi
gali
bi i
i
anden a diniai,
i
asmen a diniai,
i
p o esiniai
a
pan.
kilmés),
a¢iau
duoda
i8samu
i
apibend in a
MazZosios
Lie u os
gy enamuju
ie y
a du
kilmés
i
da ybos
aizda.
An ajame
Sio
sky iaus
posky yje
,,Vie o és
a dy
kai alai“
is o iSkai
nu-
$ ieciamas
k aS o
okie inimas,
éliau
usi ikacija,
galu inai
iSgujan
bal y
kal-
bas
i§
Sios
e i o ijos.
S udija
baigiama
placia
(9
puslapiy)
eziume
okieciy
kalba
i
bazny kaimiu,
ku iy
Cia
bu e
210,
a dy
sa asu.
Baigian
knygos
apz alga,
eikia
pasaky i,
jog
ie o a dziu
y éjai,
be
au en-
iskos
i
e ingos
medZiagos,
Cia
ap iks
i
k i ikuo iny
dalyky
—
abejo iny
e i-
mologiju
a
ki okiy
a dy
analizés
ne ikslumu,
aciau
niekas
negalés
paneig i,
jog
V.
Pé e aicio
s udija
,,Mazosios
Lie u os
i
T anks os
ie o a dziai“,
kaip
i
pi moji
sio
au o iaus
knyga
,,MaZoji
Lie u a
i
T anks a“,
da
ka a
paliudija
bal iSkaji
Mazosios
Lie u os
subs a a
i
y a
s a bus
jnaSas
j
bal iskos
kul i os
s udiju
a uoda.
Ma ija
Razmukai é
IN
MEMORIAM
TERJE
MATHIASSEN
(1938-1999)
Kazkokia
agi8ka
lem is
pe sekioja
Skandina ijos
bal is us.
Da
ne
aip
se-
niai
baisiosios
musy
amZiaus
ligos
pe
anks i
i
kapus
nusineSé
no ega
Helge
Rinholma,
islanda
Jé undu a
Hilma ssona.
I
S ai
él
li idime:
po
ilgos
kanéios
ezys
1999
m.
sausio
9
dieng
galu inai
palauzé
i
Oslo
uni e si e o
p o eso iu
Te je
Ma hiassena.
O
isi
ys
jie
bu o
ne
ik
ge i
d augai,
bal y
kalby
y éjai,
didziojo
no egy
bal is o
Ch is iano
S.
S ango
mokiniai,
be
i
pa ys
nuoSi -
dziausi
musy
au os
bi¢iuliai.
Ma hiassenas
gimeé
1938
m.
balandZio
12
diena
Osle.
1957
m.
baigé
gimnazi-
ja.
IS
p adziy
no ejo
s udijuo i
lo yny
kalba
i
ma ema ika.
Ta¢iau
Siais
laikais
siy
dalyky
s udijos
sunkiau
sude inamos,
i
Ma hiassenas
Oslo
uni e si e e
y-
Zosi
s udijuo i
usis ika,
ge manis ika
i
no egu
ilologija.
Be
Ch .
S.
S ango,
a p
sa o
moky ojy
jis
Cia
u éjo
i
ga suji
no egu
i anis a
Geo ga
Mo gens-
ie ne.
1962
m.
magis o
laipsniu
Ma hiassenas
baigé
bend asias
s udijas.
To-
lesnj
jo
susidomejima
sla is ika,
i8
dalies
i
bal is ika,
galima
saky i,
nulémé
NATO.
Ma
a likdamas
ka ine
a nyba,
Ma hiassenas
u éjo
p oga
baig i
NATO
o ganizuo us
labai
ge us
usy
kalbos
ku sus
(juos
baigé
su
biisimuoju
No egi-
jos
gynybos
minis 1).
Be
ki a ko,
okius
ku sus
bu o
baiges
i
miisu
miné as
H.
Rinholmas.
1964
m.
Ma hiassenui
penke a
ménesiy
eko
obulin is
Lenin-
g ade.
Velionis
p isiminda o,
jog
pi maja
iza
i
Lening ada
jam
iSda é
SSRS
ambasados
No egijoje
a nau ojas
lie u is
Vy au as
Bu kauskas.
1965
m.
Ma-
hiassenas
jau
ilologijos
kandida as.
1966-71
m.
—
jis
Oslo
uni e si e o
s ipen-
247