ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI-
XLII-€200'0)
Api algos.
Recenzijos.
Pas abos.
Opinions.
Re iews.
Obse a ions
Ube blicke.
Rezensionen.
Anme kungen
A.
Valeckiené.
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius,
1998:
Lie u-
iu
kalbos
ins i u as,
415
p.
Kalbininkus
i
isus
ilologus
nudZiugino
ilgame és
Lie u iy
kalbos
ins i u o
y iausiosios
mokslinés
bend ada bés,
habili uo os
dak a és
Adelés
Valeckie-
nés
leidinys
,,Funkciné
lie u iu
kalbos
g ama ika“.
Tai
eo inis
da bas,
apiben-
d inan is
daugelio
deSim me¢iy
lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimus,
nauju
ling is iniu
poziu iu
ap a ian is
i
e inan is
misy
kalbos
sin aksine
i
mo o-
loging
s uk u a,
puikiai
de inan is
adicinius
i
naujus
ling is inés
analizés
me-
odus.
Be
abejo,
oks
da bas
negaléjo
a si as i
uScioje
ie oje,
ji
galéjo
pa eng i
ik
didziule
moksling
pa i j
u in i
au o é.
A.
Valeckienés
plunksnai
p iklauso
jau
1957
me ais
pasi odes
s ambus
y imas
,,Daba inés
lie u iu
kalbos
i a -
dziuo iniy
bud a dziy
a ojimas“',
o iginali
monog a ija
apie
giminés
ka ego-
ija°,
daugybé
s aipsniy
Lie u os
i
uZsienio
ling is iniuose
leidiniuose.
Ji
y a
isy
ke u iy
akademiniy
lie u iy
kalbos
g ama iky
iena
i§
pag indiniy
au o iu,
daugelio
kalbos
leidiniy
suda y oja,
edak o é
a
edak o iy
kolegijos
na é.
Tad
jos
unkciné
g ama ika
—
sudé ingu
g ama ikos
p oblemy
s a s ymy
i
y inéji-
mu
apibend inimas.
Funkcing
g ama ika
suda o
p a a mé,
i adas
i
ys
s ambiss
sky iai:
,,Saki-
nio
angas“,
,,G upés
i
Zodzio
angas“
i
,,
Mo emos
angas“.
Gali
kil i
klausi-
mas,
kodél
au o é
p adeda
ne
nuo
maZiausio
eikSminio
kalbos
elemen o
—
mo emos,
0
nuo
pag indinio,
bi en
—
sakinio,
ku is
y a
s a biausias
komuni-
kacijos
iene as.
Be
ai
au o és
alia.
Skai y ojui
s a bu,
kad
oks
dalyky
dés y-
mas
nekelia
nepa ogumy,
kad
mo y uo as
loginis
ySys
a p
isy
ijy
pag indi-
niu
kalbos
sis emos
angu.
I ade
au o e
labai
glaus ai,
be
aiSkiai
i
sup an amai
iSdés o
pag indines
unkcinés
g ama ikos
sa okas
i
s a biausius
e minus,
odél
juos
nesunkiai
gali
su oK i
i
ne
pa i
aukSciausia
ling is inj
pasi engima
u in is
skai y ojas.
"Z .
Li e a i a
i
kalba
2,
Vilnius:
Lie u os
TSR
moksly
akademijos
lie u iy
kalbos
i
li e a-
u os
ins i u as,
1957,
161-328.
*Valeckiené
A.
1984:
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sis ema:
Giminés
ka ego ija, Vilnius:
Lie-
u os
TSR
moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as,
Lie u os
TSR
moksly
akademijos
Cen iné
biblio eka.
209
Ap a dama
sakinio
anga,
kalbininké
ypaé
daug
démesio
ski ia
pag indinéms
ien isinio
sakinio
unkcijoms
—
u inio,
sa eikos
i
eks inei
unkcijai,
nuodug-
niai
a skleidzia
g ama ines
o mas,
ku ios
jas
ealizuoja.
Kadangi
ienas
i§
s a biausiy
misy
kalbos
sakinio
elemen u
y a
eiksmazo-
dis,
ai
glaus ai
nag inéjamas
eiksmazZodzio
anzi y umas,
apibiidinami
o -
malieji
anzi y iniy
i
in anzi y iniy
eiksmazodziy
pozymiai,
ju
eiskiami
p o-
cesai,
susis eminamos
eiksmazodziy
palydo y
seman inés
unkcijos.
Seman i-
ka
y a
okia
s i is,
ku ioje
ypa¢
sunku
ii eng i
in e p e uojamy
eiSkiniy
e i-
nimo
subjek y umo.
Reikia
pasaky i,
kad
g ama ikos
au o é,
u édama
didziu-
le
g ama ikos
eiSkiniu
anali ikés
pa i i,
su
Siuo
uZda iniu
nep iekaiS ingai
su-
sido oja.
Jos
eiginiai
iS
esmés
kokiy
no s
didesniy
abejoniy
nekelia.
Taciau
dél
smulkios
unkcijy
di e enciacijos
ienu
ki u ,
a odo,
ibos
a p
unkciju
pasi-
da o
i
ne
isai
aiskios.
Tai
bi y
galima,
pa yzdziui,
pasaky i
apie
pe cipien o
i
ekspe ien o
unkcijy
ibas
(p.
48),
kai
ku iuos
a)
i
b)
sky eliy
(p.
50-51)
ins u-
men o
unkcijos
ski umo
aiSkinimus
i
ilius acijas.
An a
e us,
ienu
ki u
os
di e enciacijos
lyg
i
galima
pasiges i.
An ai
ap a ian
laiko
unkcija
(p.
60)
aiskinama,
kad
galininkas,
naudininkas,
inagininkas
i
ie ininkas
zymi
eiks-
mo
bei
busenos
laiko
a pa,
pe ioda,
laiko
a ka pa
(Gia
i gi
neaiSku,
koks
ski u-
mas
a p
ais
Zodziais
pasakomo
laiko?).
Galininkas,
inagininkas
i
ie ininkas
—
aip.
Taciau
naudininko
eik’mé
ki okia:
sakiniuose
Duong
aupyk
y ojui,
ne
da bq;
Nak¢ciai
pasi elké
daugiau
bobeliy
naudininku
pasakomas
ik ai
ne
eiks-
mo
laikas,
o
laikas,
ku iam
ski iamas
eiksmo
ezul a as.
Ta
pa ]
apie
naudinin-
ku
zymima
laika
galima
pasaky i
i
dél
pa yzdziy
p.
61.
Taciau,
kaip
miné a,
panasias
abejones
keliandiy
ie y
y a
ik ai
nedaug.
Tai
odo,
kad
g ama ikos
au o e
y a
ge ai
jsigilinusi
j
seman ikos
dalykus,
sub iliai
juos
di e encijuoja.
G ama ikoje
s uk i iniai
sakiniy
ipai
Klasi ikuojami
emian is
sin agmi-
niais
i
seman iniais
Zodziy
san ykiais.
Pagal
uos
san ykius
ap a iami
du
pa-
g indiniai
sakiniy
ipai:
asmeniniai
i
beasmeniai,
ku ie
sa o
uoZ u
ski s omi
1
po ipius.
IS
esmés
Cia
nu odomi
ie
pa ys
po ipiai,
ku ie
ap asy i
akademinése
i
ki ose
sin aksése.
Ta¢iau
au o é
nesi enkina
ik
anks esniy
y inéjimu
ezul-
a y
isdes ymu,
be
glaus ai
apibiidina
jy
s uk i os
ypa ybes:
kokie
elemen ai
juos
suda o,
kokios
jy
unkcijos,
kokia
galima
s uk i iniy
elemen y
a ka.
Aiskinan
sa eikos
unkcija,
ypa ingas
démesys
ski iamas
sakinio
nuosakai
(mo-
dalumui).
Sakinio
nuosaka
Gia
siejama
su
komunikacine
unkcija,
odél
ji
su-
p an ama
kiek
ki aip,
negu
ip as a,
kai
kalbama
apie
eiksmazodzio
nuosakos
ka ego ija.
Todél,
be
jp as y
iesioginés,
liepiamosios,
a iamosios
bei
ne iesio-
ginés
nuosaku,
ski iama
i
klausiamoji
nuosaka,
ku i
nea siejamai
susijusi
su
klausiamaja
in onacija
i
y a
pag indinis
klausiamuju
sakiniy
ski iamasis
b uo-
zas.
Toks
nuosakos
sa okos
isplé imas
nekelia
abejoniu,
y a
pakankamai
mo y-
uo as
i
p iim inas.
Beje,
klausiamoji
nuosaka
nuo
ki y
nuosaku,
ku ios
u i
aiskiai
apib éZ as
mo ologines
o mas,
ski iasi
uo,
kad
jos
aiskos
p iemonés
y a
dalely és
i
Klausiamieji
j a dZiai
bei
klausiamieji
p ie eiksmiai.
Pagal
as
210
aiskos
p iemones
klausiamieji
sakiniai
i
ski s omi
j
du
bi ius:
1)
ik inamojo
klausimo
i
2)
u inio
Klausimo.
Cia
nauja
i
ai,
jog
nus a y a,
kad
isu
u inio
klausiamyjy
sakiniy
klausiamyjy
Zodziy
—
j a dzZiu
i
p ie eiksmiy
—
Saknj
suda-
o
p iebalsis
k
a ba
Saknis
p asideda
uo
p iebalsiu.
IS ySkin a
ai,
kad
sakinio
ange
nuosaky
aidmuo
ne ienodas:
iesioginé,
liepiamoji
i
klausiamoji
nuo-
sakos
susijusios
su
kalbos
ak u,
o
a iamoji
i
ne iesioginé
nuosakos
ski iasi
nuo
ki y
nuosaky
ik
modaliniais
a spal iais
i
naujy
sakinio
iSiy
nesuda o.
Dés ydama
eks ing
unkcija,
au o é
pi ma
ka a
lie u iu
kalbos
g ama iko-
je
nuodugniai
ap a ia
emos
i
emos
sa okas.
Ypaé
pla¢iai
aikinama,
kas
y a
ema,
koks
jos
aidmuo
sakinyje,
kas
ja
suda o
kons a uojamuosiuose
i
klau-
siamuosiuose
sakiniuose,
kokia
jos
mo ologiné
aigka,
kokie
p ide iniai
Zo-
dziai
ja
padeda
i8 eikS i.
Visa
ai
ilius uojama
iS adingai
pa ink ais
sakiniais,
ku ie
padeda
aki aizdziai
sup as i
p oblemos
esme.
Labai
iSplés as
emas
su-
ok i
padeda
apgal o ai
suda y os
schemos,
ku ios
apima
i ai iu
ipu
sakiniu
sudé ines
emas.
Sudé inio
sakinio
posky is
Sioje
g ama ikoje
y a
labai
kondensuo as,
emiasi
akademiniy
g ama iky
sudé iniy
sakiniy
sky iais,
ku y
iena
i§
au o iy
y a
e-
cenzuojamos
g ama ikos
au o é.
Cia
i
esmés
ado aujamasi
ais
paciais
sudé-
iniy
sakiniy
klasi ikacijos
p incipais,
kaip
i
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
g a-
ma ikoje“
(V.,
1994, 1996,
1997)
bei
,,Li huanian
G amma “
(V.,
1997).
No s
sudé iniy
sakiniy
ipai
i
po ipiai
ap a i
labai
glaus ai,
is
dél o
iskeliama
nauju
jy
sanda os
b uozy,
ku ie
nebu o
minimi
anks esnése
g ama ikose.
Tai
odo
didelj
au o és
isigilinima
j
j ai iy
sudé iniy
sakiniy
p oblemas,
jos
sugebéjima
a skleis i
iki
Siol
nenag iné us
sakiniu
s uk i os
i
seman ikos
b uozus.
Disku-
uo inas
a odo
sudé iniy
sujungiamyujy
penk ojo
pog upio
—
pazymimojo
su-
jungimo
sakiniy
sky imas
g e a
jp as iniu
sudedamojo,
g e inamojo
bei
p iesi-
namojo,
ski iamojo
i
pa emiamojo
sujungimo
sakiniy.
Tiesa,
paZymimojo
su-
jungimo
sakiniai
pa¢ios
au o és
i&ski i
i
ap a i
anks esnése
akademinése
lic-
u iy
kalbos
g ama ikose.*
Taéiau
ju
sky imas
jau
emiasi
ne
ienu
k i e ijumi
—
jung ukais,
kaip
bu o
jp as a
ski s y i
sujungiamuosius
sakinius
i
ke u is
pog u-
pius,
be
i
papildomais
sakinio
démeny
sanda os
bei
seman ikos
ypa umo
k i-
e ijais.
Naujai
Z elgiama
j
adinamasias
kalbos
dalis
i
zodziy
junginius
an ojoje
g ama ikos
dalyje
,,G upés
i
Zodzio
angas“.
Sioje
dalyje
aip
pa
de inama
adicija
i
naujo és.
Pagal
ai,
kas
suda o
g upés
b anduoli,
ski iamos
iju
a-
Siy
g upés:
a dazodiné,
eiksmaZodiné
i
p ie eiksminé.
Va dazodinés
g upes
b anduolj
suda o
daik a a dis,
odél
oliau
apibiidinamos
daik a a dziu
sin ag-
mines
unkcijos.
3
G amma ika
li o skogo
jazyka,
Vilnius:
Ins i u
li o skogo
jazyka
i
li e a u y,
1985,
715-716;
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
1994,
720;
Li huanian
G amma ,
Vilnius:
Ins i u e
o
he
Li huanian
Language,
1997,
768-769.
211
Ypac
daug
démesio
ski iama
pag indinéms
a dazodziu
ka ego ijoms
—
skai-
Ciui,
giminei
i
linksniui
bei
speci inéms
—
laipsniui
i
apib éz umui
ap a i.
Tai
glaudZiai
siejama
su
jy
seman ine
unkcija
bei
jy
a liekamomis
unkcijomis
sin-
agmineje
sakinio
s uk i oje.
Iki
Siol
né
ienoje
akademinéje
g ama ikoje
a
kokiame
no s
ki okiame
lie u iy
kalbos
eikale
ne u éjome
okio
i8samaus
daik-
a a dziu,
skai a dziy
bei
i a dziy
skaiciaus
ka ego ijos
i
jos
o maliosios
ais-
kos
ypa umy
analizés
i
apibend inimo.
Teo iniai
eiginiai
isu
pa emiami
aik-
liai
pa ink omis
ilius acijomis.
Va dazodinés
g upés
b anduoliu
laikomas
daik a a dis.
Nuo
jo
p iklausomi
zodziai
ski s omi
j
d i
g upes:
modi ikuojamuosius
ZodzZius
i
k ali ika o ius.
Modi ikuojamaisiais
Zodziais
laikomi
bid a dzZiai
i
daly iai,
am
ik ais
a -
ejais
—
skai a dziai
i
j a dZiai.
Jie
su
daik a a dziu
de inami.
Ai&kiai
iSdés o-
mos
modi ikuojamyjy
Zodziy
g ama inés
ypa ybés
i
sin agminés
unkcijos.
Daug
démesio
ski iama
j a dziy
klasi ikacijai
pagal
sin agmine
i
seman ine
unkcija.
Pas a asis
ski s ymas
y a
ge okai
pa ikslin as,
palygin i
su
anks esniais,
i ,
a o-
do,
y a
j ikinamiausias
i
p iim iniausias
iS
isy
iki
Siol
bu usiy
ski s ymu.
K ali ika o iais
adinamos
j ai ios
daik a a dziy
linksniy
o mos
a
ju
links-
niai
su
p ielinksniais,
ka ais
i
nekai omi
ZodZiai,
ku ie
su
daik a a dziu
pa-
p as ai
buna
susij¢
aldymo,
eciau
—
Sliejimo
ySiu.
Apibidinama
ju
pozicija
pag indinio
daik a a dzio
a z ilgiu.
Lygiai
aip
pa
glaus ai
iSdés y os
eiksma-
zodinés
i
p ie eiksminés
g upés
sanda a
i
unkcijos.
Sios
g ama ikos
Zodziy
g upiy
ap agas
susin e ina
anks esnius
zodZiy
jungi-
niy
y inéjimus
i
pa eikia
apibend in a
jy
g ama inés
sanda os
bei
unkciju
aizda.
Daug
naujy
min¢iy
i
aikliy
pas ebéjimy
andame
apie
jung ukus,
dale-
ly es,
aip
pa
jaus ukus,
ku ie
neina
suda omaisiais
sakinio
a
g upés
elemen-
ais,
be
sakinyje
a lieka
s a bias
seman ines
unkcijas
i
p ia éja
p ie
mo e-
mu.
Idomu
ai,
kad
ge okai
p aplés a
dalely és
sa oka:
Gia,
be
jau
g ama ikose
isskaiCiuojamy
Zodeliy,
dalely émis
laikomi
i
is ik ukai
bei
budiniai.
P ip a usi
p ie
adiciniy
g ama ikos
s e eo ipy
skai y oja
oks
poZi is
i8
p adziy
gali
So-
ki uo i,
aciau
au o és
a gumen ai
y a
pakankamai
i ikinami
naujam
y
Zodziu
e inimui
i
sky imui
p ie
dalelyéiu
—
sa o
unkcija
iS ik ukai
i
bidiniai
i§
ik-
uju
nelabai
ski iasi
nuo
adiciniy
dalelyéiy.
Kas
ki a
—
ju
mo eminé
sanda a.
Taciau
u in
gal oje,
kad
i
adicinés
dalely és
y a
ski ingos
sanda os
bei
kil-
més,
ju
klasés
papildymas
i8 ik ukais
bei
bidiniais
ne u é y
bi i
im as
kliu i-
nys
—
s a bu
i eik i
ine iska
mas yma.
»G upés
i
Zodzio
ango“
dalyje
ap a iami
i
iena iSiai
bei
aiskinamieji,
aip
pa
izoliuo ieji
sakinio
elemen ai.
Tai
adici8kai
adinamos
iena usés
sakinio
dalys,
i e piniai
i
k eipiniai.
Miisy
g ama ikose
ju
ap a imo
ie a
ne-
bu o
aiskiai
nusis o ejusi,
ad
jy
pa eikimas
kalbamos
g ama ikos
,,G upés
i
zodzio
ango“
dalyje
dideliy
abejoniy
ne u é y
niekam
kel i.
S a bi
a dazodziy
g upés
zodziy
pa adigminio
plano
ypa ybé
—
giminés
ka-
ego ija.
Au o é
Sia
p oblema
jau
y a
g ildenusi
ne
ienu
aspek u
i
ne
iena
212
deSim me j
daugelyje
sa o
anks esniy
da by,
odél
Sioje
g ama ikoje,
galima
saky i,
pa eikia
Sios
ka ego ijos
y inéjimo
sin eze.
Lie u iy
kalbos
a dazodzio
ka ego ija
y a
speci iska,
nes
daik a a dziu
y a
d i
gimineés,
0
bud a dziy,
daly iy
i
dalies
skai a dziy
bei
i a dziy
—
ys
giminés.
Daik a a dziy
y iskoji
i
mo e iSkoji
giminé
zymima
pagal
sin ag-
mini,
o malyji
i
seman inj
k i e ijus.
Sie
k i e ijai
anks¢iau
nebu o
aiSkiai
ski iami
i
aip
nuodugniai
ap a i,
kaip
ai
pada y a
ecenzuojamojoje
g a-
ma ikoje,
no s
jais
in ui y iai
i
bida o
emiamasi.
Cia
pi ma
ka a
susis e-
min os
y iSkosios
i
mo e i8kosios
giminés
daik a a dziy,
u in¢iy
a
pa i
lek-
sinj
kamiena
i
Zymin¢ciy
asmenis
pagal
ly i,
da ybinés
p iesagos,
su egis uo os
os
pacios
galunés
adinamujyu
bend osios
giminés
asmenis
zymindiy
daik a-
a dziy
da ybinés
p iesagos,
nu ody os
okiy
daik a a dziu
da ybinés
eiks-
més.
G ama ikoje
pag is ai
oliau
j i inamas
i
mo y uojamas
adicinis
pozi -
is
j
ai,
kad
is
giminiy
o mas
u i
bud a dzZiai,
daly iai
i
kai
ku ie
i a dZiai
bei
pa ieniai
skai a dziai.
Kadangi
miné y
zodziy
klasés
be a dés
giminés
o -
mos
jau
y a
a sijusios
nuo
y iskosios
giminés
o my
ne
ik
daba inéje
lie u iu
kalboje,
be
nebe a
be a deés
giminés
daik a a dziu
i
senuosiuose
misy
kalbos
paminkluose,
ai
jos
daba
jau
su
niekuo
nebede inamos
i
a ojamos
ik
daik-
a a diskai.
Todel
ka ais
misy
li e a i oje
links ama
joms
nep ipazZin i
i
gimi-
nés
ka ego ijos
s a uso,
no s
aiSkiai
i
nenu odoma,
kokia
ie a
jos
u é y
uzim-
i
sis eminan
kalbos
elemen us
bei
kokiu
e minu
jas
i a dy i.
Funkcinés
g a-
ma ikos
au o é,
emdamasi
daugelio
me y
y inéjimais,
isiskai
mo y uo ai
joms
i i ina
gimines
ka ego ijos
s a usa.
T umpai,
be
in o ma y iai
i8dés y a
linksnio
ka ego ijos
esmé.
Ap a dama
daik a a dziy
linksniy
unkcijas,
au o é
ki ybiSkai
p i aiko
zymaus
lenku
kalbi-
ninko
J.
Ku ylo iciaus
poZzii i.
Vienas
i§
s a biausiy
lie u iy
kalbos
sakinio
s uk i iniy
elemen u
y a
eiks-
mazodis.
Jo
g ama inéms
ypa ybéms
isose
g ama ikose
ski iama
daugiausia
ie os.
Recenzuojamojoje
g ama ikoje
$i
zodziy
klasé,
jos
ka ego ijos
nag iné-
jamos,
saky ume,
gana
lakoniskai,
be
kiek ienas
eiginys
labai
in o ma y us,
u iningas,
apibend inan is
anks esnius
iek
ki y
kalbininky,
iek
pacios
au o és
eiksmazodzio
y imus.
Cia
a ski ai
negalima
nepamine i
12-osios
len elés
(p.
283-284),
aizdziai
odanGios
eiksmazodZio
eikiamosios
i
ne eikiamosios
i-
Sies
o my
unkcinius
san ykius,
ku iuos
leng ai
gali
su ok i
i
j
eo inius
eigi-
nius
pe
daug
nejsigilines
skai y ojas.
T eCioji
knygos
dalis
,,Mo emos
angas“
ski a
lie u iy
kalbos
Zodzio
suda-
omujy
elemen y
—
mo emy
p oblemai.
Cia
iSsamiai
apibudinamos
mo emu
usys,
pa eikiamas
ju
ski s ymas,
mo emy
i8sidés ymas
Zodyje,
paaiskinama
kamieno
sa oka,
kamieny
iéys
i
.
.
G ama ikoje
pi ma
ka a
iSsamiai
su egis uo i
i
iSsamiai
isnag iné i
mo -
emy
poziciniai,
da ybiniai
i
sis eminiai
a ian ai,
ap a a,
kas
lemia
ju
susida-
213

yma, koks
ju
pasiski s ymas.
Tai
s a bus
indélis
ne
ik
ij
g ama ikos
eo ija.
ISsamus
isy
u
a ian y ap aSas
labai
eikalingas
i
kalbos
p ak ikai.
U z e e
pasku inj
,,Funkcinés
lie u iy
kalbos
g ama ikos“
lapa
u ime
pasa-
ky i,
kad
ai
kapi alinis
lie u iy
kalbos
g ama ines
sis emos
ap aSas,
ku is
api-
bend ina
ne
ik
pa¢ios
au o es,
be
i
daugelio
ki y
kalbininky
g ama ikos
y i-
nejimus
i
a e ia
e d e
naujai
iskel oms
p oblemoms
g ilden i.
Be
sio
da bo
negales
iSsi e s i
ne
ik
kalbininkai
p o esionalai,
be
i
moky ojai
li uanis ai,
s uden ai
ilologai
bei
labiau
iSp use
bend ineés
lie u iu
kalbos
a o ojai.
G ama ika,
ku ia
skoningai
i
pa aukliai
iSleido
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos
p ie
Lie u os
Respubli-
kos
Seimo
léSomis,
s a iai
pagausina
lie u iy
kalbo y os
lobyna.
Albe as
Ruzé
Vilniaus
uni e si e o
Kauno
humani a inis
akul e as
NAUJI
PRANCUZU
MOKSLININKO
DARBAI
APIE
LIETUVIU
KALBA
Daniel
Pe i
P ésen a ion
de
la
langue
li uanienne.
—
Lalies.
Ac es
des
sessions
de
linguis ique
e
de
li é a u e
19,
Pa is,
1999,
7-22.
Phonologie
du
Li uanien.
Sys éme
ocalique
e
accen ua ion.
—
Op.
ci .,
23-42.
Mo phologie
nominale
du
Li uanien.
Le
sys éme
des
déclinaisons
e
l’exp ession
du
gen e
g amma ical.
—
Op.
ci .,
43-74.
Mo phologie
e bale
du
Li uanien.
Dia hése
e
oix
passi e.
—
Op.
ci .,
75-111.
Syn axe
li uanienne.
Syn axe
des
pa icipes.
—
Op.
ci .,
113-135.
A
p opos
du
li uanien
Sémba is:
La
acine
IE.
*bhe -
en
bal ique
o ien al.
—
Bulle in
de
la
Socié é
de
Linguis ique
de
Pa is
93(1998),
asc.
1,
229-288.
Lie u iy
kalbos
y inéjimas
P anciizijoje
nuo
Fe dinando
de
Saussu e’o,
An oine’o
Meille ,
Robe o
Gau hio
laiky
u i
senas
adicijas;
éliau
jas
e-
sé
Raymondas
Schmi leinas,
Paulis
Ga de’as,
Jeanas
Haud y
i
ki i
kalbinin-
kai,
aS¢
apie
lie u iu
kalba
i
naudojesi
jos
duomenimis
lyginamosioms
bei
ipologinems
s udijoms.
Ta¢iau
pas a aisiais
desim me¢iais,
ku ian is
naujiems
bal is ikos
cen ams
Lenkijoje,
I alijoje,
Vokie ijoje
i
ki ose
Salyse,
li uanis i-
kos
y imai
P anciizijoje
bu o
kiek
susilpnéje.
Todél
didelj
susidoméjima
Za-
214