ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLII
(2000)
Lo e a
VAICEKAUSKIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LIETUVIU
KALBOS
LEKSIKOS
GRYNINIMO
TRADICIJA
IR
DABARTIES
TENDENCIJOS
Siame
s aipsnyje
ke inama
pa y iné i
pi muju
i
élesniy
leksikos
no min-
oju
palikima,
ju
leksikos
g yninimo
pas angas
i
poZiii j
i
s e imus
Zodzius.
Is o inés
apz algos
ikslas
—
pa ody i,
kad
Lie u oje
skoliniai
u i
sa i a
i
sena
no minimo
is o ija,
ku i
siejasi
su Siu
dieny
kalbos
ak ualijomis.
Z elgian
j
p aei j,
pi miausia
is ySkéja
ienas
skoliniy
no minimo
aspek as
—
samoningas
ju
kei imas
lie u i8kais
ZodZiais.
Pi mieji
lie u isky
aS u
au o iai,
e éjai,
ne u édami
jokiy
no minimo
eo ijy,
emdamiesi,
odos,
ien
in uici-
ja,
emesi
leksika
g ynin i
naujada ais
a
gy osios
kalbos
Zodziais,
.
y.
samonin-
gai
inkosi
sunkesnj
kelia
nei
bea odai iskai
p iim i
kiek ieng
s e ima
Zodi.
Sunku
iksliai
nus a y i
naujada o
au o iy,
ne
isada
aisku,
a
Zodis
a si ado
kaip
sko-
linio
pakai as,
a
bu o
suku as
p i eikus
pa adinimo
kokiai
naujai
sa okai.
No s
senosios
li e a i os
y éjams
daznai
enka
em is
spéjimais,
Zymiausiu
XVI-
XVI
a.
leksikos
g ynin oju
daugumas
su a inai
laiko
K.
Si yda.
Si ydas
y a
kei es
ne
a p au inius
zodzius,
pa yzdziui,
iloso ijg
—
p o o-
meile,
pedagogika
—
aik ediiu,
ea q
-
s ebukline,
melancholijq
—
paniii ys e,
an-
azijq
—
Zenklada e,
aidada e,
e e ina ijq
—
a kliogydziu,
a chi ek ii g
—
namuda-
ys e
(Sabaliauskas
1994:
181-182;
Pakalka
1979:
65-66;
Palionis
1995:
82).
Kaip
i
ki y
au o iy,
ne
isi
Si ydo
naujada ai
p igijo,
nes
lie u iy
kalba
iki
pa
XIX
a.
pabaigos
nebu o
placiai
a ojama
nei
mokslo
eikalams,
nei
isuomenés
gy e-
nime.
Ta¢iau
jo
Zodynas
bu es
nepap as ai
populia us
(pe
Sim me i
—
nuo
1620
iki
1713
m.
—
i8ejo
penki
leidimai),
su
kiek ienu
nauju
leidimu
jame
is
daugéjo
skoliniy
pakai y,
p z.:
a o as
—
p eké,
pekla
-
p aga as,
sliiZiju
—
a nauju
(Pakal-
ka
1979:
72).
Zodynu
naudo asi
daugelio
ki y
—
leksikog a u,
e éju,
a8 o
zmo-
niu,
padejusiu
ispla in i
i
Siandien
a ojamus
Zodzius:
is a is,
kokybé,
kup a-
nuga is,
maqs y ojas,
med ilne,
p a a mé,
p azanga,
spaus u é,
s a s yklé,
aisyklé,
u ga ie e,
i u e
(BalaSai is
1984:
59).
Neisigaléje
naujada ai
ne u é y
s ebin i,
éliau
ma ysime,
kad
Si o
nei’ engé
né
ienas,
ne
pa s
alen ingiausias
ki éjas.
No s
isi
senosios
a& ijos
y éjai
pab ézia
XVIII
a.
pasikei us
lie u iy
kal-
bos
pade i,
jos
puoseléjimo
da bas
iS
esmés
nenu iiko,
bu o
esiamas
MaZojoje
Lie u oje
(gaila
ik,
kad
iki
XIX
a.
su
Didziaja
Lie u a
be eik
nebu o
palaiko-
ma
ysiy).
Gumbinés
kunigas
M.
Me linas
i8kélé
kalbos
e o mos
idéja
i
suda-
é
konk e y
jos
g yninimo
i
no minimo
p ojek a.
1706
m.
jis
i8leido
ak a a
»P incipium
p ima ium
in
lingua
Li h anica“.
Pag indiniai
jo
p incipai
bu o
200
Sneke i
su
liaudimi
g yna
kalba,
nes
lie u iai
nesup an a
s e imy
zodziy;
skoli-
nius
ge iausia
keis i
a mése
as ais
a i ikmenimis
i
ik
Siy
nesan
dieg i
sa us
naujada us;
eikia
a sisaky i
ne
isigaléjusiy
s e imybiy
(Palionis
1995:
125).
Me lino
knygelé
ado
Salininku:
u
paciu
p incipy
laikési
J.
Sulcas,
P.
Ruigys
i
k .
Pa yzdziui,
Ruigio
zodyne
,,Li auisch-Deu sches
und
Deu sch—Li auisches
Lexicon“
(1747)
p ie
daugelio
sla izmy
p idé a
pazyma
e
Polon,
e
pol.,
p z.:
a ielka,
klapcius,
gadyné,
iskada,
nedéle,
pé nycia,
Sli ibas,
Zy a as.
Beje,
ge ma-
nizmai,
ma y ,
bu o
iek
jp as i,
kad
p ie
jy
jokios
pazymos
neé a,
no s
zodyne
ju
aps u,
p z.:
kliucis,
plecius,
s uba,
Spyke é,
Siupelé
(BalaSai is
1984:
65).
To
pa ies
amziaus
pabaigoje
kalbos
g ynumo
p incipas
el
bu o
iskel as
a -
ski us
giesmynus
pa engusiy
i
ienas
ki a
no éjusiy
nu ung i
K.
Milkaus
i
G.
Os-
e meje io
diskusijoje.
Abu
jie
kele
kalbos
g ynuma
i
aiSkuma
(neigiamai
e -
ino
neaiSkius
naujada us),
pab ézé
pazodinio
e imo
zala.
No s
moksliskes-
nio
skoliniy
i iamojo
da bo
lie u iu
kalbai
da
ilgai
eko
lauk i,
s e imybiu
engimo
endencija
bu o
su o muluo a
aiSkiai.
IS
esmes
os
pacios
kalbos
ugdy-
mo
idejos
pe keliamos
j
XIX
a.
S ai
okiskai
pa a’y oje
s udijoje
,,Filologinés
k i inés
pas abos
del
lie u is-
kosios
Biblijos*
(1816-1824)
L.
Réza
sakosi
siekes
kalbos
g ynumo,
aisyklin-
gumo,
aiSkumo,
eikala es
aS uose
em is
Snekamaja
zmoniy
kalba,
asy i
aiz-
dingai,
ne a o i
ba ba izmy
(Zinke icius
1990:
286).
Didziojoje
Lie u oje
ga -
saus
Zemaiciu
yskupo
J.
A.
Gied aicio
pas angomis
Naujojo
Tes amen o
lei-
dime
(1816)
nemazZai
skoliniy
(daugiausia
uo
me u
papli usiy
polonizmu)
pa-
keis a
lie u iSkais
zodZiais:
¢ésas
—
laiku,
zokonas
—
js a ymu,
siidas
—
indu
i
.
.
Vienu
ySkiausiy
XIX
a.
leksikos
g ynin oju
u bi
laiky inas
S.
Daukan as,
p iki es
naujada y
ne
daugiau
uz
Si yda.
G.
Subaciaus
skaicia imais,
i o-
miame Daukan o
lenky-lie u iy
kalby
zodyne
esama
apie
3800
nauju
zodziu
(Suba¢éius
1987:
152-154),
a p
ju,
zinoma,
i
skoliniy
pakai u.
Tai
Daukan as
dziego iy
pakei e
laik odziu,
suku é
okius
g ama ikos
e minus
kaip
biid a dis,
daik a a dis
(Palionis
1995:
179).
Keisdamas
s e imybes,
Daukan as
naudojosi
i
a miy
duomenimis,
a ojo
Si ydo
naujada u,
da ési
seman iniy
e iniu
( ie o e,
plg.
sla ybe
mies as;
ske sis,
plg.
sla ybe
k yzius;
e s i
i
dalis
jo
g ama-
ikos
e miny:
kalbos
dalys
(pa es
o a ionis),
laipsnis
(g adus),
kalbos
mokslas
(Sp achleh e).
No s
didelé
Daukan o
naujada y
dalis
pla¢iau
nepapli o,
ai
jo-
kiu
bidu
nemenkina
jo
skleis o
poziu io
j
kalba
eikSmés
—
pacios
upinimosi
kalba
idéjos,
s e imo
i
sa o
zodzio
sup ieSinimo,
pakai u
ieSkojimo
pas angu,
kalbos
g yninimo
p incipo.
Kad
i
daug
pas angy
dejo
mine ieji
au o iai,
XIX
a.
pab.
—
XX
a.
p .
lie u iu
kalboje
ebebu o
gausu
sla ybiy.
Ko o i
su
ne eikalingais
skoliniais
émé
k ies i
Aus a“:
en uzias ingi
jos
bend ada biai,
ypa¢
M.
Akelai is,
A.
ViS elis,
J.
Mi-
liauskas-Miglo a a,
pa ys
da esi
naujada us,
skleidé
ki y
suku uosius.
Kad
bu-
y
aiSkiau,
naujada as
a ba
skai y ojams
Zinomesné
s e imybé
bida o
a oja-
ma
g e a,
ku j
no s
i8
jy
pa eikian
skliaus uose,
p z.:
byla
(p o a),
di b u é
(pa-
201
b ika),
ka iauna
( aiskas),
b a o as
(deg u é)
(Palionis
1995:
312).
AuS ininkai
eiké
a i ikmeny
i
a p au iniams
Zodziams,
p z.:
aps ie umas
»ci ilizacija“,
sen-
aS ie é
,,a chy as“,
aSlia a
,,li e a ii a“,
juokzaislis
»komedija“,
s iesiinas
,, i-
loso as“,
p adei is
,,inicia o ius“,
o amie is
»ba ome as*“,
sil amie is
,, e mome -
as“,
sa ininkas
,,egois as“,
pi mokas
,,a omas“,
ilkalbis
» ilologas“,
meil as is
»ly ika*,
pameékle
,,i onija“
(Palionis
1995:
252-253).
Kadangi
au’ ininkams
iko
ling is inio
pasi engimo,
laik a8 yje
bi a
nemazai
painia os,
pa yzdziui,
ka -
ais
klaidingai
aiSkin a
zodziy
e imologija
i
kai
ku ios
s e imybés
laiky os
lie-
u iskais
ZodZiais.
Siandien
galima
j ai iai
e in i
,,AuS os“
eikime
skoliniy
no minimo
is o ijai,
ik
bi ina
a siz elg i
j
is o ini
o
me o
kon eks a
i
lie u iu
kalbos
padé i,
j
bi inuma
kel i
lie u iy
au ine
sa imone.
A éjus
laikui
kalbos
klausimus
sp es i
konk eéiau
i
aiskiau,
,,
Aus os“
bend ada biy
pa eng oje
kal-
bos
g yninimo
di oje
jau
galéjo
suskambé i
»,
Va po“,
o
éliau
i
Jono
Jablons-
kio
balsas.
No s
i
budami
nuosaikesni
uz
auS ininkus,
a pininkai
nei§ engé
k aS u i-
numy,
keisdami
a p au inius
zodzius,
p z.:
ki a a dis
»pseudonimas“,
sauno-
ys é
,,egoizmas*,
Zinpaisys
,,ko esponden as“,
pas a uolis
,,konse a o ius“,
an -
nosiai
,,akulio iai“,
i u as
,,sama o as“.
Kad
skai y ojui
bii u
leng iau
susi-
gaudy i,
,,
Va pas“,
kaip
i
,,AuS a“,
skliaus uose
ka ais
pa eikda o
ip as aji
sko-
linj
a ba
naujada a,
p z.:
eismas
(siidas),
Zingiiné
(pac a),
uci elis
(moky ojis).
Taciau s a biausias
miné inas
su
,,
Va pu“
susijes
dalykas
—
ai
Jono
Jablonskio
kalbine
eikla.
Jablonskis
né a
palikes
su o muluo y
leksikos
g yninimo
p incipu,
be
i8
jo
kalbos
s aipsniy
galima
susida y i
gana
aisky
podiii io
i
skolinius
aizda.
Jab-
lonskis
ne eiké
bend inei
kalbai
aiskiy
s e imybiy,
a¢iau
s a s ydamas
ju
liki-
ma,
a siz elgda o
j
ai,
kada
jos
a si ado
kalboje,
kokiomis
eiksmémis
a oja-
mos
a mése,
a
y a
Zinomos
i
a
y a
kuo
jas
pakeis i.
Tais
a ejais,
kai
s e ima-
sis
Zodis
nepazeisda o
lie u iy
leksikos
sis emos,
kai
ji
pa emda o
jsisenéjimo,
papli imo
i
ki i
mo y ai,
jo
nekeisda o.
Taigi
Jablonskis
aisé
ik,
jo
manymu,
neabejo inus
ba ba izmus,
p z.:
ab ozdas,
aniikas,
apieka,
biskelis,
bujo i,
Césas,
da mai,
ky as,
kuko ka,
lieka s a,
macnas,
na a nas,
padlagas,
pecius,
ponas,
sme -
ls,
sosiedas,
Smo as,
Sposas,
eselija,
ied as,
ie a,
zabo a,
ze kolas
i
k .
(Pi oé-
kinas
1977:
102-105;
Palionis
1959:
19).
Ski ingai
nei
anks esnieji
pu is ai,
Jab-
lonskis
a p au iniy
zodziy
ne engé,
aiskumo
sume imais
ibojo
ju
a ojima
ik
s ilis iskai
—
ne
mokslinéje
li e a ii oje;
s e imybes
kei é
naujada ais
a ba
a -
miy
i
senyjy
as y
Zodziais
(laikési
p incipo,
kad
pakei us
a
ap ibojus
eiks-
mg,
naujoms
sa okoms
eiks i
galima
p i aiky i
senus
zodzius;
S ai
kele as
jo
idieg y
liaudies
kalbos
zodziy:
biciulis,
g indys,
gud us,
kamS is,
laip ai,
mi is,
suolas,
Seimininkas,
a ka,
ais as,
elionis).
Ypaé
daug
démesio
Jablonskis
sky-
é
ku iamyjy
Zodziy
da ybos
aisyklingumui
(skolinj
e ino
labiau
uz
p as a
naujada q)
—
ai
odo
daugybé
jo
pe da y y
a
a mes y
naujada u.
,,Jablonskis
bu o
ik as
zodziy
ku imo
meis as,
kai
ku ie
ig
jo
suku yju
naujada u
éliau
202
bu o
as i
kaip
esan ys
a mése“
(Salys
1983:
168).
IS
iesy
nep igijusiy
Jablons-
kio
Zodziy
esama
nedaug,
p z.:
bend a a dis
,,sinonimas*“,
pinigynas
,,izdas“,
ik-
a aS is
,,o iginalas*
(Palionis
1959:
25).
Jablonskio
—
kalbos
p ak iko
—
palikima
papildo
mokslinis
Bugos
indélis.
Tik asias
s e imybes
i
Biiga
Salino
iS
bend inés
kalbos,
be
inko
jas
Zodynui
kaip
kalbos
i
kul u os
is o ikas,
ku iam
isi
Zodziai
lygiis,
sup asdamas,
kad
»nesama
pasaulyje
okios
kalbos,
ku ios
Zodyne
nebi u
s e imos
kilmés
zodziu“
(Buga
1922:
IV).
S e imybiy
no minima,
pakai y
eikima
Buga
g indé
ak inés
a osenos,
is o inés
analizes
i
unkcinio
ikslingumo
p incipais.
Jis
nu odyda-
o
a siz elg i
|
s e imybés
a ojimo
kon eks a,
d audé
»Naujo in i*
senuju
a-
sy ojy
eks us:
,,Tam
ik ais
a si ikimais
ne
ik ai
galime,
be
i
u ime
a o i
aiskia
Zodyno
s e imybe.
[...]
Donelai is
u i
lik i
su
sa o
Sopagais
i
gliipu,
o
Ba anauskas
—
su
sa o
SiSkomis,
iScin o
i
kapéiumi“
(Buga
1959:
37).
Kalbos
»Susinimu*
i
,,da kymu“
Biga
adino
aiSkiy
lie u isky
zodziu
kei ima
,,nusi-
kal aisiais“
naujada ais.
I odgs,
kad
kalbos
s a in ojy
kei iamas
Zodis
né a
joks
skolinys,
Buga
apgyné
okius
zodzius
kaip
sk iauda,
sa ma a,
k éslas,
kiidikis,
labas,
ma ios,
p asy i,
ilna
i
k .
,,Be engdami
a iamuyjy
s e imybiy
ik
kalba
nuplesiame,
pada ome
ja
nebegy a,
—
a8é
jis.
—
Da y iniai
zodziai,
a iamuju
s e imybiy
a s o ai,
Snekamojoje
kalboje
da
neileide
Saknu,
kalbos
neda o
gy-
os,
sklandzios“
(Zinke i¢ius,
Kabelka
1958:
99).
Be
o,
Biiga
pik inosi
nauja-
da ais
i
ada,
kai
jais
biida o
bandomi
keis i
lie u iy
kalboje
nesamas
sa okas
pa adinan ys
skoliniai.
Ne
ienam
a odé,
kad
Biiga
a das
p adé a
lie u iy
kalbos
,,a lie u inimo“
da ba,
aCiau
jis
nesip ieSino
pakai y
eikimui
apsk i ai,
ik
neno ejo,
kad
bi yu
keiciama
iskas
be
a odai os,
o
naujada ams
kélé
ypac
g iez us
eikala imus.
Pi maisiais
XX
a.
de’im meciais
kalbos
no minamasis
da bas
émé
nusis o-
e i,
da ési
is
sis emingesnis,
nebeapsi ibojo
pa ieniu
en uzias u
diegiamais
zodZiais.
Jablonskio
si ilymu
1921
m.
bu o
suda y a
Te minologijos
komisija,
0
ais
paciais
me ais
i
pakomisés
e minams
eng i.
Be
Jablonskio,
i
ja
i€jo
K.
Buga,
A.
Vi eliunas,
A.
Damb auskas,
P.
Do ydai is,
P.
Maésio as,
A.
Va nas
i
ki i,
a-
Ciau
}
adikaly
pu izma
pak ypusi
jos
eikla
—
besaikis
nauju
zodziy
kalimas
—
g ei ai
papik ino
kai
ku iuos
na ius.
A sisakius
bend ada biau i
i
pasi aukus
Jablonskiui,
mi us
Bigai,
komisija
émési
da
didesniy
k aS u inumy:
mégino
keis i
okius
senus
i
jsigaléjusius
Zodzius
kaip
elek a, ea as,
di ek o ius,
ene gi-
ja.
Galima
paminé i
kele a
ak y aus
kii éjo
S.
Dabudio
naujada u:
bui piesa
,,biog-
a ija“,
saulobuolys
»apelsinas“,
didz u is
»genijus,
ykslys
,, on anas“
i
k .
Ne-
ilgai
ukus
sukélusi
nepasi enkinima
komisija
bu o
paleis a,
0
1925
m.
iku a
nauja,
jos
pi mininku
paski as
J.
Jablonskis,
j
da ba
isi auké
J.
Baléikonis,
A.
Salys,
P.
Ska dzius.
Naujosios
komisijos
s a s y a
chi u gijos,
e e ina ijos,
a ile ijos,
melio acijos,
zemé a kos
i
daug
ki y
s iciy
e minu,
g azin i
a p-
au iniai
e minai
ie oj
suku ujy
naujada u.
203
S a bus
bu o
Jablonskio
idieg as
p incipas:
e minus,
nesan
jy
Snekamojoje
kalboje,
u j
ku i
specialis ai,
o
kalbininkai
egalj
i e in i
juos
aisyklingumo
i
gy osios
kalbos
po/iii iu.
S ai
kele as
Jablonskio
a mes u
senosios
komisijos
naujada u:
agna
,,ene gija“,
dzi igau e
,, ium as*,
k inojas
,,o ganas“,
as uome-
ne
,,li e a u a“,
jda bée
,,kul u a“,
mi cio asa
,nek ologas“,
eikslas
,,simbolis“.
Pasipik ines
Jablonskis
aSe:
,,Naujo
u ésim
da bo,
kol
ip asim
juos
kaip
ei-
kian
a o i,
o
ip a e
u ésim
el
i$
naujo
moky is
ade
ku
uos
sa o
mes uo-
sius
daba inius
zodzius*
(Jablonskis
1935:
307-308).
1926
m.
da bais
uz e s-
am Jablonskiui
a sisakius
bi i
pi mininku,
S ie imo
minis e ija
lik ida o
ko-
misija,
pa esdama
jos
da ba
o ganizuo i
Kauno
uni e si e ui,
ku
1927
m.
bu o
suda y a
da
iena
komisija.
I
ja
iéjo
P.
A izonis,
S.
Salkauskis
i
J.
Baléikonis.
Taciau
naujoji
komisija
aip
i
nep adejo
eik i.
Tik ai
1933
m.,
p adéjus
ei i
Gim ajai
kalbai“,
po
ilgos
pe aukos
él
im a
s a s y i
e minus,
0
1935
m.
p ie
Lie u iy
kalbos
d augijos
suda y a
nuola iné
Te minologijos
sekcija
(pi -
mininkas
P.
Ska dzius,
na iai:
J.
Balcikonis,
J.
M.
Lau inai is,
A.
Salys,
S.
Sal-
kauskis,
A.
VaiCiulai is),
ku ios
nu a imai,
no s
i
ne u éje
ju idinés
galios,
la-
bai
p isidéjo
p ie
e miny
ku imo
i
kodi ika imo.
Iki
ka o
bu o
nu eik as
di-
dziulis
e miny
no minamasis
da bas:
iSleis as
,,Lie u iskas
bo anikos
zodynas“,
S.
Salkauskio
,,Bend oji
iloso ijos
e minija“,
s a s y a
nemazZai
spo o,
ea o,
i ai iu
mokslo
s iciu
e miny.
Galima
paminé i
1936
m.
spaudoje
im us
a o i
spo o
e minus:
baudinis
( ie oj
pendelio),
j a is
( ie oj
golo),
kampinis
( ie o}
ko ne io),
kélinys
( ie oj
ha aimo),
p azanga
( ie oj
aulo),
saugas
( ie oj
ha be-
ko),
a ininkas
( ie oj
golkipe io)
i
pan.
(Pi ockinas
1978:
174-178;
Palionis
1995:
283;
Sabaliauskas
1994:
295;
Pi oékinas
1986:
55;
Keinys
1967:
27-28;
Kusa
1938:
98).
1936
m.
,,Gim osios
kalbos*
bend ada biy
bu o
p iim os
okios
no minimo
nuos a os:
leng ai
pakeiCiamy
s e imybiy
bend inei
kalbai
ne eik i
( adinasi,
palik i
jas
uz
no mos
iby);
s eng is,
kad
kalba
bi y
kaip
galima
g ynesné,
palik-
i
ik
iek
skoliniu,
kiek
y a
neiS engiama
(8 ai
no minimo
p incipas,
skolinimo-
si
apim is
—
im i
ik
ai,
ko
negalima
pakeis i!);
a p au iniy
s e imybiy
ne eng-
i,
be
ie oj
kai
ku iy
daznesniy
ekomenduo i
a o i
inkamai
suda y us
sa-
us
zodzius
(a i ikmenis).
Skoliniy
klausimas
Siam
Zu nalui
bu o
ienas
i8
s a -
biausiy.
Teko
nus a y i,
ku ie
s e imos
kilmés
ZodZiai
a o ini
i
ku iuos
eiké-
u
keis i
sa ais.
Tai
galima
bu o
pada y i
ik
iS y us
isus
lie u iy
kalboje
a o-
jamus
s e imZodzius.
Nemaza
Sioje
s i yje
jau
bu o
nu eikes
Buga,
jo
da ba
esé
nuosaikaus
g yninimo
éméjas
Ska dzius,
siiiles
,,ei i
idu iniu
keliu“
i
keis i
skolinius
ge ai
apgal ojus,
adus
aisyklingos
da ybos,
neiSsiski ianciy
is
gy osios
kalbos
pakai y
(Ska dzius
1997:
79-84).
Daugybe
s e imzodziu
ikika-
ine
,,Gim oji
kalba“
sékmingai
pakei é
lie u iSkais
ZodzZiais,
be
ku iy
daba
nejsi aizduo ume
sa o
zodyno:
abzacgq
—
pas aipa,
a kiéq
—
laks u,
lapu,
kon e -
q
—
oku
i
k .
(Ju kynas
1938:
82-83).
204
Balcikonis
aip
pa
bu o
didelis
gy osios
kalbos
Zodziy
Salininkas.
,,Da an is
e mina,
pi miausia
eikia
pasiziii e i
i
gy aja
kalba,
a
en
ne asime
inkamo
zodzio,
—
a8é
jis.
-
Gy osios
kalbos
zodynas
gali
duo i
daug
pakai y
ba ba iz-
mams...
Renkan
zodzius
labiau
a sidéjus
galima
i§
liaudies
kalbos
p iz ejo i
g aziu
e miny“
(Balcikonis
1978:
164-165,
195).
Naujada us,
sekdamas
Bu-
ga,
jis
e ino
ypa¢
a sa giai:
mieliau
a oda o
s e ima
Zodi,
ypaé
jei
jis
bu o
placiai
a ojamas
liaudies
kalboje,
p z.:
ap ieka,
a icie ius,
ma e ijolas,
aka-
cijos.
Ilgainiui
nusis o ejo
a p au iniy
Zodziy
no minimas:
1937
m.
,,Gim osios
kalbos*
edakcijos
apz algoje
aSoma:
,,Mes
nesame
okie
k aS u iniai:
a p-
au iniy
s e imybiu,
sunkiai
pakei¢iamy
isai
inkamais
lie u i8kais
ZodZiais,
uo
a pu
g iez ai
ne engiame,
nes
aiSkiai
Zinome,
kad
didelé
k a8 u inybé
Cia
neduos
jokiy
aisiy.
Be ,
ku
galima,
pa ys
a ojame
i
ki iems
pa a iame
a -
o i
daugiau
lie u isky
Zodziu,
p z.:
aidmuo,
nesqmoné,
p adininkas,
lingynés,
gaub as,
paplidimis
i
k .
ie oj
olé,
absu das,
inicia o ius,
liso ai,
abaZi as,
plia-
Zas*
(GK
1937:
119).
Taigi
k a8 u inio
pu izmo
pak aipa
bu o
bidinga
anaip ol
ne
isiems
kalbos
g ynin ojams.
Po
ka o
no minan
leksika
i
oliau
laiky asi
g ynumo
k i e ijaus.
Bu o
s en-
giamasi
eng i
ik
ienos
ku ios
kalbos
skoliniy,
jiems
i
oliau
ieSko a
pakai u
(s e imybems
keis i
i
naujada ams
dieg i
ski i
specialiis
leidiniai).
Ta p au i-
niai
ZodZiai
bu o
jsileidziami,
no s,
aisku,
si ily a
i
lie u i8ky
a i ikmenu.
Kalbos
g yninimo
eikla
esé
i
i8
Lie u os
j
JAV
pasi aukes
Ska dzius.
Sko-
liniy
i
jy
pakai y
ema
jis
pa aSé
ne
iena
s aipsnj
i
ecenzija,
0
1973
m.
iSleido
Zodynelj
,,Lie u iski
a p au iniy
Zodziy
a i ikmenys“,
daugiausia
ski a
kalbos
p ak ikai,
pakai ams
(ypaé
maziau
a ojamiems)
populia in i.
Zodyné-
lyje
suda y ojo
pa eikiama
900
a p au iniy
zodziy
i
1200
ju
a i ikmenu
(Ska -
dzius
1998:
427-507).
I
daba inius
kalbos
pokyéius
kol
kas
sunku
Z elg i
iS
Salies,
nes
skoliniu
a osenai
nusis o e i
eikia
laiko.
Da
neaisku,
kas
isi i ins
kaip
ik as
kal-
bos
eiSkinys,
o
kas
aip
i
liks
ienadienis
epochos
liudy ojas.
Taciau
apib éZ i
sa o
poZiu j
|
s e imybes
u ime
jau
daba
—
a
laikysimés
Sim me inés,
ko
ge o,
samoningai
o muo os,
ieny
ki iems
pe duo os
kalbos
g yninimo
adicijos
i
a
oliau
ieSkosime
pakai u.
Jei
ieSkosime,
ai
kaip
i
kokiu?
Kokias
i& adas
galima
pada y i
i$
skoliniy
no minimo
is o ijos?
P aei ies
pa i is
odo,
kad
p i-
gyja
oli
g azu
ne
kiek ienas
pasiiily asis
naujada as,
o
ik
maZa
ju
dalis.
Aki-
aizdu
i
ai,
kad
dile an i8kas
k aS u inis
pu izmas
bei
p ie a a
neda é
i
ne-
duos
ge y
ezul a yu,
ypa¢
demok a iSkoje
isuomenéje,
kokia
Lie u a,
a odo,
no e y
bu i.
Taciau
ie&ko i
a i ikmeny,
ku i
pakai us
naujoms
s e imybéms
(nau-
dojan is
musy
kalbos
da ybos
modeliais)
i
juos
dieg i
( ik,
Zinoma,
palaipsniui,
ne
ienu
mos u
g ieZ ai
uzd audZian )
ik ai
e a
pas angu:
juk
i
anks esniu
laiky
S iesuoliy
i aka
neapsi ibojo
ien
jy
gy enamuoju
me u
—
jdieg ieji
Zo-
dziai,
poziu is
j
kalba,
jos
puoseléjimo
i
g yninimo
pa yzdys
neisnyko.
205
Kad
no minamasis
da bas
bi y
di bamas
p o esionaliai,
pi miausia
eikia
ge ai
iS i i
daba inius
skolinius,
nus a y i,
ku iuos
(i
kiek)
iS
ju
jsileis i
j
kal-
ba,
o
ku iems
galima
bi y
eik i
pakai y.
Cia
p isimin inas
papli imo,
a ba
s a-
is inis,
k i e ijus:
am
ik as
skoliniy
kiekis
kalboje
nei8 engiamas,
aCciau
kie-
kybine
kalbos
s uk i a
ne u i
bi i
pazeis a.
No minan
s e imybes
s a bus
i
ikslingumo
k i e ijus:
ne ikslinga
a o i
s e ima
zodi,
jei
esama
lie u isky
pa-
kai u.
Taciau
ikslingumas
nea siejamas
nuo
unkcinés
sklaidos:
ienaip
e in-
ina
ieSoji
kalba,
ki aip
—
bui inés
Snekamosios
kalbos
s e imybés,
eciaip
—
ju
a ojimas
s ilis iniais
sume imais
g ozinéje
kalboje.
Aiskius
a i ikmenis
u in-
ciy
a p au iniu
zodziy
a osena
aip
pa
u é y
bi i
ibojama
unkci8kai.
Beje,
a p au inio
Zodzio
samp a a
u bi
eike y
pe Zi é i.
Ka
laiky i
ik uoju
a p-
au iniu
Zodziu,
ku iam
adiciSkai
esi ilomas
a i ikmuo,
jei
angly
kalba
eikia
daugelj
Siuolaikiniy
kalby
i
as
pa s
jos
skolinys
ZaibiSkai
iSplin a
isose?
A
isus
juos
skolinsimeés?
(Jablonskis
kaip
a p au inius
pi miausia
palikda o
kla-
sikiniy
kalby kilmés
Zodzius,
daba
aip
pa ,
a odo,
links ama
laiky is
Sio
p in-
cipo.)
Apib ézus
san ykj
a p
sa aiminés
kalbos
aidos
i
samoningo
no mini-
mo,
adicinis,
Siandien
suak ualéjes
kalbos
g ynumo
k i e ijus
i
oliau
u é u
bu i
aikomas,
zinoma,
de inan
su
ki ais.
Vienas
i8
skoliniy
skleidimo
Sal iniy
—
e imai
(y a
Zinoma,
kad
e imuose
skoliniy
p ocen as
isada
bina
didesnis).
Tai
jokia
naujiena,
a¢iau
Siandien
a k eip inas
démesys
j
ypac
sukles éjusi
e imo
ama a
bei
e s iniy
eks y
(i
asomujy,
i
Snekamujy)
i aka
musy
kalbai.
Kaip
elg is
samoningiems
Siu
dienu
e éjams,
neno in iems
a o i
s e imybiy?
Kalbininkai
daznai
nespéja
isko
ap ép i
i
negali
skubiai
pa eik i
isy
pakai y.
A
e éjui
ku is
naujada a
pa-
ciam
i
lauk i
skai y ojy
eakcijos?
O
gal
kaip
Jablonskiui
e s osios
knygos
pabaigoje
ide i
zodynelj
skai y ojui?
Be
o,
ne
jei
eikalingas
pakai as
jau
ei-
kiamas
i
kalbininku,
da
ne eiskia,
kad
jis
aip
pa
ge ai
pazis amas
isai
isuo-
menei,
kaip
daznai
suspéjusi
isigalé i
kei¢iamoji
s e imybé.
A
oks
pakai u
diegimas
sude inamas
su
ai8kumo
k i e ijumi?
Ki a
e us,
bijo i
s e imybés
i
pakai o
a
paciy
pakai u
a ian y
ne eikia
—
miisy
kalba
pajégi
iSsi ink i
inka-
miausia,
ji
i8
ka aliskojo
mies o,
mies o
pi mu inio,
y iausiojo
mies o,
sos inés,
sos apilio,
sos apilés,
sos amiescio,
sos a ie és,
s alyCios
issi inko
sos ine,
iS ankiai
a me e
eizdykles,
eido
s iklus,
zi i ykle,
Zi onus,
Zi ikii,
b ilius,
noss iklius,
aku-
lio ius
i
pasi inko
akinius.
S a bu
sp es i,
kaip
i auk i
i
pakai yu
eikiamaji
da -
ba
isuomene,
kaip
sude in i
j ai iuose
Sal iniuose
ski ingy
au o iy
pa eikia-
mus
naujada us,
g eiciau
juos
pla in i
i
dieg i.
Snekamosios
i
asomosios
kalbos
san ykis
Siandien
aip
pa
nebé a
koks
bu es,
ski umas
a p
jy
ima
nyk i.
Kalbininky
susi ipinima
naujuju
skoliniy
an pludziu
u bu
sukélé
bii en
s aigus
jy
papli imas
ieSojoje
a8omojoje
kal-
boje
(iki
Siol
nema y as
dalykas!).
Kalbos
no min ojy
démesys
isais
laikais
bu o
nuk eip as
i$
esmés
ien
j
aSomaja
kalba,
Jablonskis
bend inés
Snekamosios,
galima
saky i,
ne y é.
O
juk
i$
Snekamosios
kalbos
s e imybes
i
sunkiausia
i8-
206
s um i.
Pakai y
diegimas
aip
pa
nea siejamas
nuo
Sios
p oblemos:
ienas
daly-
kas,
kai
s e imybe
pakei¢ia
edak o ius
a
s ilis as,
o
ki as
—
kai
jos
samoningai
a sisako
pa s
a o ojas.
O
Cia
el
susidu iame
su
isos
isuomenés
samoningu-
mu
i
poziu iu
j
gim aja
kalba,
nea siejamu
nuo
kalbininky
au o i e o
i
gim o-
sios
kalbos
p es izo.
Visy
miné y
kalbos
g ynin ojy
déka
Siandieninéje
bend inéje
kalboje
skoli-
niy,
a odo,
e u ime
os
kelis
p ocen us
i
g yna
kalba
galime
sie i
su
au os
p es izu.
Taciau
Siandien
s e imybiy
no minimas
u i
p iklausy i
ne
nuo
pa ie-
niy
(no s
i
au o i e ingu)
asmenu,
o
nuo
juos
palaikan¢ios
isuomenés
bend a-
da bia imo.
Siame
s aipsnyje
samoningai
pab éziama
gim osios
kalbos
p es i-
Zo
i
g yninimo
nuos a a
—
kosmopoli izmo
epochoje
isuomenei
ji
nebé a
sa-
aime
aiski,
del
o
ka ais
kyla
p ieS a a imy
a p
kalbininky
i
kalbos
a o o-
ju:
pi mieji
kalba
apie
ai,
kokias
i
kaip
keis i
s e imybes,
o
an ieji
—
kam
jas
apsk i ai
keis i.
Tu ime
eo inius
s e imybiy
no minimo
pag indus,
sim ame e
adicija,
be
nepami skime
ne
mazZiau
s a biy
idiniy
nuos a u,
p isiminkime
i
p iminkime
ki iems,
kad
labai
no in
galima
daug
nu eik i.
Gau a
1998
12 15
LITERATURA
Balagai is
A.
1984:
Zodiiai
i
Zodynai,
Vilnius:
Mokslas.
Baléikonis
J.
1978:
Rink iniai
aS ai
1,
Vilnius:
Mokslas.
Biiga
K.
1922:
Kalba
i
seno é
1,
Kaunas.
Buga
K.
1959:
Del
Vaizgan o
,,P agied uliy*
kalbos
k i ikos.
—
RaS ai
2,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
37-77.
GK
—
Gim oji
kalba
11,
1937.
Jablonskis
J.
1935:
RaS ai
4,
Kaunas.
Ju kynas
M.
1938:
I§
a8 inés
e miny
i
ki cia imo.
—
Gim oji
kalba
6,
82-84.
Keinys
S.
1967:
Lie u iy
e minologijos
apz alga.
—
Kalbo y a
18.
Kusa
J.
1938:
Spo o
kalbos
eikalu.
—
Gim oji
kalba
7,
97-99.
Pakalka
K.
1979:
K.
Si ydo
,,Dic iona um
ium
lingua um“.
—
Pi masis
lie u iy
kalbos
Zody-
nas,
Vilnius:
Mokslas.
Palionis
J.
1959:
J.
Jablonskio
kalbiniai
aisymai.
-
Jablonskis
J.
Rink iniai
as ai
2,
Vil-
nius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
5-54.
Palionis
J.
1995:
Lie u iy
aiomosios
kalbos
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lei-
dykla.
Pi ockinas
A.
1977:
P ie
bend inés
kalbos
is aky,
Vilnius:
Mokslas.
Pi ockinas
A.
1978:
J.
Jablonskis
—
bend inés
kalbos
puoselé ojas,
Vilnius:
Mokslas.
Pi ockinas
A.
1986:
J.
Jablonskio
kalbos
aisymai,
Kaunas:
S iesa.
Sabaliauskas
A.
1994:
[§
ku
jie?
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
Salys
A.
1983:
Ras ai
1,
Roma.
Ska dzius
P
1997:
Bend iné
kalba
i
jos
a ojimas.
—
Rink iniai
aS ai
2,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
30-85.
Ska dZius
P.
1997a:
Kalbos
mokslas
i
pu izmas.
—
Rink iniai
as ai
2,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
519-523.
207
Ska dZius
P
1998:
Lie u iki
a p au iniy
Zodziy
a i ikmenys.
—
Rink iniai
as ai
3,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
427-509.
Subaéius
G.
1987:
Dél
Daukan o
lenky-lie u iy
kalbu
zodyno
genezés.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
26,
151-157.
Zinke iéius
Z.
1990:
Lie u iy
kalbos
is o ija
4,
Vilnius:
Mokslas.
Zinke iéius
Z.,
Kabelka
J.
1958:
Kazimie as
Baga.
-
Biga
K.
Ras ai
1,
Vilnius:
Vals ybi-
né
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
TRADITION
OF
PURIFICATION
OF
LITHUANIAN
LEXIS
AND
TENDENCIES
TODAY
Summa y
In
Li huania,
bo owings
ha e
a
special
and
long adi ion
o
no malisa ion,
and
i
could
be
employed
in
language
poli ics
nowadays.
The
i s
he
au ho s
and
ansla o s
o
Li huanian
li e a u e
consciously
ied
ei he
o
coin
Li huanian
wo ds
o
o
ind
some
equi alen s
in
spoken
language.
No
all
o
hose
home-made
wo ds
ha e
been
adop ed
in
ou
language,
howe e ,
we
s ill
ha e
a
ema kable
amoun
o
hem,
and
hey
ha e
su i ed
h ough
he
ages
and
now
a e
widely
used.
In
he
i h
decade
p inciples
o
no malisa ion
o
bo owings
we e
o mula ed.
Linguis s
made
e o s
o
main ain
he
pu i y
o
he
Li huanian
language,
o
y
o
eplace
as
many
loan-wo ds
as
possible
excep
o
he
in e na ional
wo ds,
hough
hey
also
could
ha e
equi alen s.
Today
language
poli icians
ca y
on
he
wo k
o
hei
p edecesso s
—
a
ce ain
amoun
o
old
loan-wo ds
has
been
accep ed,
bu
newcome s
end
o
be
eplaced.
Some
esea ch
has
s ill
o
be
done
in
his
ield.
We
ha e
o
ind
ou
which
o
hese
new
loans
should
be
eplaced.
Mo e
a en ion
should
be
paid
o
spoken
language,
in
which
he
home-made
wo ds
a e no
always
accep able.
The
p oblem
is
ela ed
o
he
language
a i udes
and
i s
p es ige
in
gene al
—
a
ield
which
linguis s
should
p omo e
and
emind
ou
socie y
o
since
i
has
a
adi ion
o
one
hund ed
yea s.
208
