ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLII
(2000)
Rasuolé
VLADARSKIENE
Vy au o
Didziojo
uni e si e as,
Kaunas
APIE
FUNKCINIUS
STILIUS
IR
REGISTRUS
Ling is inés
s ilis ikos
Sakos
—
unkcinés
s ilis ikos
a si adima
lémé
P ahos
ling is inés
mokyklos
a s o y
min ys
apie
kalbos
unkcijy
y ima,
apie
ju
san y-
ki
su
neling is iniais
eiksniais.
Siai
eo ijai
bu o
eikSmingi
B.
Ha aneko
sam-
p o a imai,
kad
bend ing
kalba
galima
suski s y i
j
unkcines
kalbas,
ku ios
ski-
iasi
ne
ien
aiskos
p iemonémis,
be
i
s uk ii ine
o ganizacija
(Ga anek
1967:
435).
Sios
idéjos
i
unkciné
s ilis ika
bu o
plé ojama
Vidu io
i
Ry u
Eu-
opoje
( usy,
slo aky,
éeky,
okiediy,
lenky,
bulga y
kalbininky).
Funkciniai
s iliai
ypa¢
de aliai
bu o
y inéjami
usy
ling is u.
Funkciné
s ilis ika
s iliy
apib ézia
pagal
pozymius,
ku iais
emian is
Sie
kal-
bos
a ian ai
ski iami
iS
bend inés
kalbos
isumos.
DaZniausiai
apib ézian
unk-
cin}
s iliy
akcen uojama
bend a imo
eiklos
s i is
(ka ais
ji
siejama
su
isuo-
menes
samonés
o momis)
a ba
snekos
si uacija
(siejama
su
s e eo ipine
socia-
line
si uacija),
ku iy
ikslai
i
uzda iniai
lemia
kalbos
p iemoniy
a anka.
Ki i
kalbininkai,
apib ézdami
unkcinius
s ilius,
s a biausiu
dalyku
laiko
ne
bend a imo
s i i
a
8nekos
si uacija,
0
pag indines
kalbos
unkcijas.
Funkciju
p incipo
laikési
i
P ahos
mokyklos
ling is ai
(Ga anek
1967:
436),
i8
o
a si a-
do
i
e minas
unkcinis
s ilius.
Rusu
ling is é
I.
A nold
mano,
kad
Sis
e minas
labai
ykes,
nes
kiek ieno
s iliaus
speci ika
lemia
kalbos
unkcijy
ypa ybés
am
ik oje
bend a imo
s i yje
(A nol'd
1990:
247).
O
K.
Zupe ka
pag indinius
k i-
e ijus,
pagal
ku iuos
apib éZiami
i
ski s omi
unkciniai
s iliai,
laiko
komuni-
kaciniais
(Zupe ka
1985:
57).
Lie u iy
kalbininkai,
apib ézdami
unkcinius
s ilius,
sujungé
Siuos
du
pozii-
ius,
iS
esmes
nep ieS a aujancius
ienas
ki am.
Lie u iy
s ilis ikoje
pi masis
unkcinio
s iliaus
apib ézima
su o mula o
J.
Pikéilingis:
,,S ilius
— ai
is o i8-
kai
susi o ma usi
bend a au inés
kalbos
a Saka,
a ba
a maina,
ku ios
ypa y-
bes
i
speci ika
lemia
kalbos
a ojimo
s i is
i
a liekamoji
unkcija“
(Pik¢ilin-
gis
1971,:
6).
PanaSiai
unkcinj
s iliy
y a
apib éZes
i
K.
Zupe ka,
ik
jis
p ie
d ieju
pag indiniy
unkcinj
s iliu
lemianciy
eiksniy
—
kalbos
a ojimo
s i ies
i
unkcijy
—
da
p idéjo
i
kalbos
u inj
(Zupe ka
1997:
78-79).
T umpas,
iena
pag indinj
pozymj
iskelian is
apib ézimas
pa eik as
,,Kalbo y os
e miny
Zo-
dyne“
—
,,Funkcinis
s ilius
—
kalbos
a maina,
a ojama
am
ik oje
Zmoniu
eik-
los
s i yje“*
(Gai enis,
Keinys
1990:
67).
Daug
i
ka S ai
disku uo a,
kam
p iklauso
unkcinis
s ilius
—
kalbai
a
Snekai
(placiau
z .
Bi iniené
1983:
5-7).
Kai
ku ie
ling is ai
bandé
kalboje
jz elg i
unk-
132
cine
di e enciacija,
emdamiesi
Ch.
Bally,
ku is
eige,
kad
kalboje
y a
neu aliy
elemen y
i
elemen u,
u in¢iy
papildomg
s ilis inj
a spal i,
adinama
sociali-
niu
a spal iu
(Bally
1921:
9).
Pa yzdziui,
M.
Kozina
unkciniy
s iliy
sky ima
émé
s ilis ikai
zymé ais
kalbos
iene ais
(KozZina
1973:
194).
Sis
pozi i is
k i i-
kuo as,
nes
kalboje
y a
palygin i
mazai
s ilis i8kai
zyme y
iene u,
be
o
,, eks-
ai,
p iski iami
ienam
ku iam
unkciniam
s iliui,
daugiausia
susideda
i§
iene-
u,
ku ie
pla¢iai
a ojami
ki uose
unkciniuose
s iliuose
i
né a ieno
ku io
no s
s iliaus
speci inis
pozymis“
(Dolinin
1987:
77).
Ki i
kalbininkai
eigia,
kad
unkciniai
s iliai
susida o
Snekos
p ocese
a enkan
aiskos
p iemones,
i
i i-
na,
jog
jie
p iski ini
ik
Snekai.
Bandy a
Siuos
poZiu ius
sua in i
i
ski i
kalbos
s iliy
kaip
moksliskai
ip asmin a
sis emos
ka ego ija,
o
8nekos
s iliy
—
kaip
Sios
ka ego ijos
konk e¢ia
ealizacija
komunikacijos
p ocese
(Gal'pe in
1980:
13).
S a biausi
unkcinj
s iliy
apibidinan ys
pozymiai
y a
eks aling is iniai
eiks-
niai,
konk ecios
komunikacijos
k yp is,
s ilis inés
ypa ybés,
ling is iniai
pozy-
miai
(placiau
Z .
Bi iniené
1983:
8-13).
Eks aling is iniy
eiksniy
isuma
y a
gana
sude inga,
su a iama
ik
del
pa-
g indiniy
eks aling is iniy
eiksniy.
M.
Kozina
suski s é
juos
|
pag indinius,
lemiancius
unkciniy
s iliy
ski iamasias
ypa ybes,
i
an inius,
nuo
ku iu
p i-
klauso
unkcinio
s iliaus
di e enciacija
(Kozina
1983:
68).
S iliy
de e minuojan-
¢iu
eiksniy
isuma
bande
apib éz i
A.
Vasilje a.
Pagal
sa o
suda y a
schema
kalbininké
ap a é
penkis
unkcinius
s ilius,
kiek iena
i§
jy
apibudindama
pagal
d ylika
eks aling is iniy
eiksniy:
kalbos
a ojimo
s i i,
eiklos
ipus,
mas y-
mo
ipa,
komunikacijos
uzda inius,
ad esan o
s a usa,
ad esa o
s a usa,
kon-
ak o
bidus,
snekos
u inio
i
o mos
pa engimo
laipsni,
pag indine
snekos
ais-
kos
o ma,
bend a imo
o ganizacijos
o ma,
bend a imo
a mos e os
ipa,
s an-
da iniu
si uacijy
u inio
pob di
i
s a ba
(Vasil'e a 1986:
4-5).
Panasius
eks aling is inius
eiksnius
a dija
i
ki i
kalbininkai
(Fleische ,
Michel
1975:
238;
Kozina
1983:
68).
Ku ie
eiksniai
laikomi
s a biausiais,
le-
mia
unkcinio
s iliaus
eiSkinio
aiskinimg.
Dazniausiai
kalbama
apie
uos
pa-
cius
dalykus,
a dijami
ie
pa ys
eiksniai,
ik
Siek
iek
ki u
aspek u.
Pap as ai
ski iami
du
poZi iai
j
eks aling is inius
eiksnius
i
jy
i aka
unkciniam
s iliui.
Pi masis
pozi is,
ku is
emiasi
G.
Vinoku o
i
V.
Vinog ado o
da bais
—
salygiskai
adinamas
komunikaciniu-pazin iniu.
Sio
poZi io
a s o ai
mano,
kad
s a biausias
eiksnys,
lemian is
unkcinj
s iliu,
y a
isuomenés
samones
o ma
i
jos
paski is
isuomeneje
(Kozina
1982:
29).
Visuomenés
samonés
o ma
sie-
jama
su
a i inkama
bend a imo
s i imi
i
eiklos
iSimi.
Ju
uzda iniai
i
ikslai
lemia
unkcinio
s iliaus
speci ika,
nes
nuo
jy
p iklauso
kalbos
p iemoniu
a an-
kos
i
a ojimo
p incipai
(Molle
1980:
14).
Bend a imo
s i ies
uzda inius
i
ikslus
lemia
ne
ik
isuomenes
samones
o ma,
be
i
jai
budingas
mas ymo
ipas,
pe eikiamo
u inio
ipas
bei
Snekos
si uacija.
Visi
Sie
eks aling is iniai
eiksniai
y a
glaudZiai
susij¢
i
ienas
nuo
ki o
p iklausomi.
Jie
suda o
eks a-
ling is ini
unkcinio
s iliaus
pag inda.
Kokie
iene ai
a ojami
am
ik oje
ben-
133
d a imo
s i yje,
p iklauso
nuo
komunikacinio
ikslingumo
p incipo:
i$
kalbos
sis emos
a enkami
ie
kalbos
iene ai,
ku ie
ge iausiai
inka
pe eik i
os
s i-
ies
bend a imo
speci ika
(Kozina
1983:
48).
Pa yzdziui,
s a biausias
moksli-
nio
s iliaus
uZda inys
y a
iksliai
i
a gumen uo ai
pe eik i
in elek ualu
u ini
—
i
ai
a siz elgiama
enkan is
kalbos
p iemones.
Ki o
poZi io
Salininkai
unkcinj
s iliy
sup an a
kaip
socialini
psichologini
eiSkinj.
Jy
unkcinio
s iliaus
aiskinimas
emiasi
sociologija
i
socialine
psicho-
logija.
Cia
s a bi
sa oka
y a
socialinis
aidmuo,
.
y.
nusis o éje
bidai,
kaip
ku ioje
no s
si uacijoje
eikia
elg is
i
eik i.
Kadangi
socialiniai
aidmenys
ga-
limi
ik
bend aujan ,
jie
y a
i
Snekos
aidmenys
(Ka ali inas
1997:
89).
Funkci-
nis
s ilius
e inamas
kaip
apibend in i
Snekos
Zan ai,
ku ie
susije
su
apiben-
d in ais
socialiniais
aidmenimis,
okiais
kaip
mokslininkas,
poli ikas,
adminis -
a o ius,
Zu nalis as
(Dolinin
1987:
74).
Taigi
unkciniai
s iliai
—
ai
kalbos
no -
mos,
ku ias
isuomené
y a
ge ai
isisamoninusi,
0
pa s
Snekos
subjek as
Zino,
kokios
kalbinés
elgsenos
i8
jo
ikimasi.
Jis
p i alo
elg is
(i
kalbé i)
aip,
kaip
eikalauja
isuomené
a
konk e i
socialiné
g upé,
jei
no i,
kad
jo
Sneka
pasiek-
u
iksla
—
.
y.
pada y y
eikiama
po eikj
ad esa ui.
No in
smulkiau
isnag iné i
socialiniu
aidmeny
sa eika,
eikia
elk is
in o macijos
pe da imo
eo ija,
ku-
ios
p incipais
pag is as
kalbinés
komunikacijos
modelis
(pla¢iau
Z .
Ka alii-
nas
1997:
99-107).
Komunikaciniy
ak y
schemy
y a
i ai iy.
S a biausi
ju
ele-
men ai:
ad esan as,
kanalas,
p aneSimas,
ySio
kodas,
ad esa as
(Sande s
1973:
69-70).
Sios
cha ak e is ikos
y a
pag indiniai
eiksniai,
lemian ys
p anesimo
aiska
( .
y.
kalbos
p iemones),
aigi
i
pag indiniai
s iliy
de e minuojan ys
eiks-
niai.
Ypa¢
s a bus
socialinis
komunikan y
aidmuo,
nes
jis
apima
i
ki as
iSo és
komunikacijos
koo dina es
( .
y.
eks aling is inius
eiksnius):
bend a imo
s i-
i,
jos
dominuojanciq
unkcija,
bend a imo
biida,
san ykius
a p
komunikan u
(Dolinin
1982:
72-74).
Vadinasi,
i
ieno,
i
ki o
poZi io
a s o ai
ak iSkai
ski-
ia
uos
pacius
eks aling is inius
eiksnius.
T adiciniai
unkciniai
s iliai
ski iasi
nuo
Snekos
Zan y
ik
apibend inimo
laipsniu
i
ak uo ini
kaip
Snekos
Zan y
klasés,
u in¢ios
eiklos
s i ies
i
pobiidzio
bend umy
(Dolinin
1982:
75).
Pap as ai
eigiama,
kad
unkcinio
s iliaus
speci ika
lemia
komunikaciniai
uzda iniai
—
eks as
ku iamas
okiomis
kalbos
p iemonémis,
ku ios
ge iausiai
a i inka
no ima
pe duo i
in o macija.
Funkciniai
s iliai
a spindi
ne
ien
ko-
munikacinés
eiklos
speci ika,
be
i
adicing
samp a a
apie
Sios
iiSies
eikla,
ku i
y a
susiklosciusi
konk e¢ioje
isuomenéje
(Dolinin
1987:
75).
Kin an
i-
suomenés
poZil iui
j
am
ik a
eiklos
s i i,
kin a
i
pasi enkamos
p iemonés
os
s i ies
eks ams
ku i.
Pa yzdZiui,
lie u iy
adminis acinio
s iliaus
uZuo-
mazgos
MaZojoje
Lie u oje
odo
o
me o
isuomenéje
bi ing
aldo o
ga bi-
nima:
isakymams
bidingas
,, isy
aldo o
i uly
suminéjimas,
p ie
i uly
p i-
dedama
i ai iy
pompas isky
epi e y“
(Palionis
1995:
96).
Ski ingy
kul i u
os
pacios
s i ies
eks ai
gali
ski is kai
ku iomis
s ilis inémis
ypa ybémis.
Pa-
yzdziui,
p anc zy
kalbos
mokslinis
s ilius
y a
emocionalesnis
i
asmeniSkes-
134
nis
nei
lie u iu
a
usy.
$j
ak a
K.
Dolininas
aiskina
ne
ik
adicija.
Jis
mano,
kad
pa i
adicija
issaugoma
ol,
kol
ji
a i inka
koki
no s
isuomenes
po eiki
(Dolinin
1982:
73).
Da
ienas
disku uojamas
unkcinés
s ilis ikos
klausimas
—
s iliy
nomenkla-
i a
i
klasi ikacija.
Ne e ai
diskusiju
kyla
del
o,
kad
ski ingai
ak uojami
ie
pa ys
eiSkiniai.
S iliy
klasi ikacijy
bi a
isokiy
(Z .
Zupe ka
1985:
55-60;
Fleis-
che ,
Michel
1975:
61).
Funkcinio
s iliaus
e minas
ody u,
jog
klasi ikacija
eikia
em i
kalbos
unk-
cijomis.
Taip
i
da e
B.
Ha anekas,
pagal
ke u ias
unkcijas
ski damas
ke u ias
kalbas
(s ilius):
komunikacine
unkcija
—
Snekamoji
kalba;
p ak ineé
specialioji
unkcija
—
dalykiné
kalba;
eo iné
specialioji
unkcija
—
moksliné
kalba;
es e iné
unkcija
—
g oZinés
li e a i os
kalba.
J.
Mis ikas
pi mas
is
unkcijas
e ina
kaip
ienos
—
in o macijos
pe da imo
—
unkcijos
aspek us
(Mis ik
1985:
25).
K i ikuo a
i
V.
Vinog ado o
penkiy
unkciniy
s iliy
(bui inis,
dalykinis,
moks-
linis,
publicis inis
i
bele is inis)
klasi ikacija
pagal
is
kalbos
unkcijas
(ben-
d a imo,
p anesimo
i
po eikio),
nes
unkciniu
s iliu
ski a
daugiau
nei
kalbos
unkcijy.
Snekos
ak o
unkcijomis
émési
kalbininkai,
aikydami
K.
Bi hle io
i
R.
Jakobsono
eo ijas
(Z .
Bi iniené
1983:
13-14).
Funkcinis
klasi ikacijos
p in-
cipas
k i ikuo as
dél
o,
kad
ienam
s iliui
gali
bu i
bidinga
daugiau
nei
iena
unkcija
(Kozina
1982:
28;
Solganik
1982:
43).
Ki a
klasi ikaciju
k yp is
emiasi
s iliy
lemian¢iais
eiksniais.
Galima
ski i
d i
klasi ikacijy
pagal
eks aling is inius
eiksnius
g upes.
Pi moji
g upé
—
unk-
ciniy
s iliy
klasi ikacija
pagal
isuomenés
samonés
o mas.
Sia
klasi ikacija
pa-
g indusi
M.
Kozina
eigé,
kad
unkcinius
s ilius
logiska
ski i
a siz elgian
i
i-
suomeneés
samones
o mas
(mokslas,
poli ika,
eis¢,
menas),
ku ias
a i inka
am
ik os
eiklos
uSys
i
bend a imo
s i ys
(Kozina
1983:
67-68).
Deja,
bui inis
s ilius
ne u i
a i inkamos
isuomenés
samonés
o mos.
Y a
klasi ikaciju,
suda-
y y
pagal
eiklos
iiSis
a
bend a imo
s i is,
nepab éZian
ju
ySio
su
isuome-
nes
samones
o momis
(Vasil'e a
1986:
4).
An oji
g upé
—
kalbos
a mainy
sky-
imas
pagal
socialinius
kalbé ojy
aidmenis
bei
socialinj
kul i inj
kon eks a
(Do-
linin
1987:
74).
K.
Dolinino
nuomone,
unkciniai
s iliai
y a
apibend in i
Snekos
zan ai,
a spindin ys
socialinius
aidmenis,
ku iy
skaicius
né a
iksliai
nus a y as,
ju
gali
bi i
i
penki,
i
sep yni
(kaip
adicinése
klasi ikacijose),
i
daugiau.
P ahos
ling is inés
mokyklos
sekéjai
mano,
kad
unkcinius
s ilius
galima
ski s-
y i
a siz elgian
j
juos
eikian¢ius
objek y ius
i
subjek y ius
eiksnius.
Objek-
y iy
eiksniy
eikiami
—
mokslinis
i
adminis acinis,
subjek y iy
—
bui inis
i
meninis,
objek y iy
i
subjek y iy
—
publicis inis,
e o inis
i
esé
s iliai
(Mis ik
1985: 423).
Lie u iy
s ilis ikoje
sa os
s iliy
klasi ikacijos
né a.
Lie u iy
s ilis ikos
y éjai
emeési
ki y
Saliy
kalbininky
pa i imi.
J.
Pik¢ilingis
unkcinius
s ilius
sky é
pa-
gal
isuomeninés
eiklos
s i is,
kaip
usy
ling is ai
(Pik¢ilingis
1971,:
276-277).
K.
Zupe ka
unkcinius
s ilius
ski s é
dicho omijos
p incipu,
emdamasis
slo a-
135
ku
s ilis ika
i
a siz elgdamas
i
isuomeninés
eiklos
usis
(Zupe ka
1983:
99;
1997:
79).
Idomu,
kad
emian is
ski ingais
k i e ijais
ski iami,
galima
saky i,
ie
pa ys
unkciniai
s iliai.
Jie
ski iami
in ui y iai,
o
paskui
kiek ienas
mokslininkas
sa-
aip
aiskina
ju
eks aling is ini
pama g
(Vasilje a
1986:
4).
Visas
unkciniy
s iliy
klasi ikacijas
suk i ika o
J.
Sk ebne as,
eigdamas,
kad
adiciniy
s iliu“
is
ik yjy
ne a:
y a
ik
indi idualios
s iliy
klasi ikacijos
— V.
Vi-
nog ado o
ski iami
s iliai,
I.
R.
Galpe ino,
E.
S.
Riesel,
J.
S.
S epano o
pos u-
luojami
s iliai
i
.
.
(Sk ebne
1975:
48-49).
Lie u iy
s ilis ikos
y éjas
K.
Zu-
pe ka
nemano
susida iusia
padeé i
esan
ydinga:
,,klasi ikacija
ienu
pag indu
neleidzia
iSsamiai
ap a i
sudé ingo
s iliaus
eiSkinio,
eikalingos
i ai ios
s iliu
klasi ikacijos“
(Zupe ka
1987:
195).
P ie
unkcinés
s ilis ikos
siejasi
angly
eks o
ling is ikoje
a si adusi
egis u
eo ija,
ku i
u i
nemazai
bend a
su
socialiniu
psichologiniu
unkciniy
s iliy
ak-
a imu.
K.
Zupe kos
nuomone,
s ilis inei
kalbos
unkciona imo
i ai o ei
api-
budin i,
a siz elgian
i
daugeli
Snekos
ak o
eiksniu,
bu inas
smulkesnis
u
s iliy
skaidymas
(Zupe ka
1995:
8).
Te minas
egis as
daznai
a ojamas
be
kokiam
kalbos
a ian ui
zymé i,
o-
del
ka ais
k i ikuojamas.
D.
C ys alas
si ilo
Siuo
e minu
adin i
ik
uos
kal-
bos
(Snekos)
a ian us,
ku ie
ski iami
pagal
socialines
si uacijas
(p z.,
mokslo,
eligijos
egis ai)
(C ys al
1990:
260).
Taigi
anglu
kalbininkai
e mina
egis as
a oja,
kalbédami
apie
i ai iy
bend a imo
s iciy
Sneka,
e mina
s ilius
palikda-
mi
ik
g ozinei
li e a ii ai,
ku i
a ski u
egis u
nelaikoma.
Ski ingose
si uacijose
a ojama
ski inga
sneka.
Snekos
pasi inkima
lemia
ne
pa s
ap a iamas
ak as
a
no as
ji
apibudin i,
0
ai,
kad
am
ik u
konk e¢iu
a eju
a ojama
am
ik a
Sneka,
.
y.
kalbos
a ian as,
ku is
apib éziamas
kaip
egis as
(Halliday
i
k .
1964:
87).
Snekos
si uacijoje
elgiamasi,
kaip
eikalauja
socialiniai
aidmenys,
ku ie
i gi
u i
i akos
pasi enkan
eikiama
egis a
(daz-
nai
ai
da oma
nesamoningai).
Jei
pasi ink as
egis as
nea i inka
Snekos
si ua-
cijos,
da oma
s iliaus
klaidy,
ku ios
ypaé
daznos
kalban
ne
gim aja
kalba
(San-
de s
1977:
139).
Regis ai
ienas
nuo
ki o
ski iasi
j ai iomis
aiskos
p iemonémis
—
sin aksi-
nemis,
leksinemis,
onologinémis
(p z.,
angly
bazny ine
kalba
nuo
ki u
egis u
ski iasi
ik
jai
bidinga
balso
kokybe).
P iklausymqa
kokiam
no s
egis ui
odo
ne
a ski as
kalbos
iene as,
o
keliy
iene y
de inys;
kalboje
y a
i
okiy
iene u,
ku ie,
budami
uni e salis,
a ojami
i ai iuose
egis uose
(Halliday
i
k .
1964:
88).
Panas s
Ry uy
i
Vidu io
Eu opos
kalbininky
eiginiai
apie
unkcinius
s i-
lius:
ie
pa ys
kalbos
iene ai
gali
bi i
a ojami
j ai iuose
unkciniuose
s iliuo-
se,
be
ju
de iniai
y a
budingi
ik
a ski iems
s iliams.
Ski iasi
unkciniy
s iliy
i
egis y
klasi ikacija,
pas a ieji
ski s omi
daug
smulkiau.
Y a
d i
pag indinés
egis u
klasi ikacijos,
ku ios
ski iasi
eiksniy
skai¢iumi,
be
i§
esmes
iena
ki ai
nep ieS a auja
—
an oji
klasi ikacija
p aplecia
pi maja.
136

Viena
i§
ju
y a
klasi ikacija
pagal
is
eiksnius,
u in¢cius
i akos
pasi enkan
egis a:
1)
Snekos
s i is
—
isuomeneés
eiklos
s i is,
ku ioje
a ojama
Sneka;
pagal
$i
eiksni
ski iami
poli ikos,
echniniy
moksly,
asmeniniy
san ykiu
egis ai;
2)
Snekos
o ma
—
Snekos
eiklos
bidas,
isu
pi ma
ski umas
a p
Snekamo-
sios
i
asomosios
kalbos;
pa yzdziui,
gali
bi i
poli ikos
Snekamasis
i
aSoma-
sis
egis al;
3)
Snekos
kokybé
—
Snekos
ak o
daly iy
san ykis,
dazniausiai
apib éziamas
pagal
amilia umo
i
o icialumo
p ieSp ie8a;
asmeniniu
san ykiu
egis a
pagal
Si
eiksnj
galima
ski s y i
i
d augiSka,
paga bu
a
amilia y
(Halliday
i
k .
1964:
87;
C ys al
1990:
187,
196,
260-261).
An aja
klasi ikacija
suda é
R.
Hasan,
emdamasi
M.
A.
K.
Halliday
i
ki u
kalbininku
(J.
Ellis,
J.
U e)
y inéjimais.
Ji
nu ode
penkis
eiksnius,
pagal
ku-
iuos
klasi ikuojami
egis ai:
1)
Snekos
objek as,
2)
Snekos
si uacijos
ipas,
3)
Snekos
daly iu
aidmenys,
4)
Snekos
pobidis,
5)
Snekos
o ma
(Hasan
1975:
215-221).
Snekos
objek as
apibidinamas
kaip
dalykas,
apie
ku j
kalbama.
Tai
suda o
snekos
u inj.
Snekos
objek as
i8
dalies
nulemia
leksikos
pasi inkima
—
pa yzdziui,
kalban
apie
ugnikalnius
bidinga
leksikos
dalis
bus
ki okia,
negu
kalban
apie
muzikine
kompozicija.
Snekos
si uacijos
ipa
apibiidina
snekos
daly iu
sa eikos,
dél
ku ios
a ojama
Sneka,
ikslas.
Su
Snekos
objek u
susije
galimi
si uacijos
ipai.
S ai
du
pa yzdziai,
ku
Snekos
objek as
as
pa s
—
papuo$alai,
o
si uacijos
ipai
ski ingi
—
ekspe o
j e inimas
(1)
i
pa da imas
(2).
A i inkamai
a ojami
ski ingi
egis -
al:
1.
Ziedas
pada y as
ix
585°
p abos
aukso,
aukso
s o is
2
g,
akmuo
—
III
klasés
b angakmenis.
Ziedo
e é
300
L .
2.
S ai
puikus
papuosalas.
Labai
dailiai
pada y as
ziedas.
Akmuo
nuos abiai
Ziba
dienq,
o
da
labiau
elek os
S iesoje.
Kuo
puikiausiai
de és
p ie
aka inés
suk-
neles.
Pasima uoki .
Ma o ,
kaip
ik
Jiisy
ankai.
Snekos
daly iu
aidmenys
y a
bend aujanéiy
i
a ojanciy
kalba
zmoniu
socialiniai
aidmenys
—
é as,
sinus,
moky ojas,
pa da éjas
i
k .
Kiek-
ienu
konk e¢iu
a eju
kalbé ojas
elgsis
pagal
aidmeni,
ku i
jis
a lieka,
i
ink-
sis
okias
kalbos
p iemones,
ku ios
a
aidmenj
a i ik y.
Snekos
ak o
daly iu
aidmenys
nemazZai
p iklauso
i
nuo
si uacijos
ipo.
Pa yzdziui,
pedagoginéje
si uacijoje
socialiniai
aidmenys
y a
moky ojas
i
mokinys.
Jei
moky oja
klaséje
bend auja
su
mokine,
ku i
ka u
y a
i
jos
duk é,
ju
aidmeny
san ykiai
bus
kaip
moky ojos
i
mokinés,
0
ne
kaip
mo inos
i
duk e s.
S a bu
i
Snekos
daly iu
a pusa io
san ykiu
dis ancija,
ku ia
iS eiskia
bend a imo
a mos e a.
Ji
e ina-
137
ma
pagal
o icialumo
i
amilia umo
san yki.
Si
sa ybé
ypaé
ySki
asmeniniy
san ykiy
egis uose.
Snekos
daly iu
aidmenys
i
jy
san ykiy
dis ancija
u i
i a-
kos
pasi enkan
leksines
i
sin aksines
egis o
p iemones.
Snekos
pobidis
gali
bi i
susijes
su
jau
ap a ais
imis
eiksniais.
Pa-
yzdziui,
pa da imo
si uacijoje,
ku
pokalbio
ema
y a
pi kinys,
o
daly iy
aid-
menys
—
pa da ejas
i
pi kéjas,
bus
ikalbinéjamasis
Snekos
pobidis,
o
isakmus
—
nejmanomas.
Pa da ejas
meilikauja,
be
nejsakinéja.
Hipo ezés
aiskinimo
si u-
acijoje
Snekos
pobidis
bus
aiskinamasis,
ne
maldaujamasis.
Imanoma
numa y i
i ai iu
Snekos
pobudziy
eks y
bidingasias
s uk i ines
cha ak e is ikas,
pa-
yzdziui,
i ikinamajame
eks e
aiSkus
p ieZas ies
ySiai.
Snekos
o ma
y a
susijusi
su
komunikacijos
ySio
kanalu
i
gali
bi i
a-
Somoji
a ba
Snekamoji.
Taciau
ji
né a
iesiogiai
p iklausoma
nuo
ma e ialios
p anesimo
pe da imo
o mos.
Pa yzdziui,
a ski ais
leidiniais
leidziamos
Seimo
posédziy
s enog amos,
no s
i
pa eikiamos
aSomaja
o ma,
né a
jos
pa yzdys.
O
Snekamajai
o mai
nep iklauso
Zinios,
ku ios
skai omos
pe
ele izija
a
adi-
ja.
Taigi
s a biau
ne
kokiu
bidu
pe duodamas
p anesimas,
be
jo
kalbos
p ie-
moniy
ypa ybeés
—
jos
y a
ski iamasis
egis y
pozymis.
Pa yzdziui,
p aSnekin i
ga éje
g aziai
lie u iskai
kalbancio
uzsienie¢io
pajun ame,
kad
jis
kalba
ne
aip
—
aisyklingai,
be
a oja
aSomosios
kalbos
ypa ybes,
nes
da
nemoka
kalbos
iek,
kad
jaus y
egis y
ski umus.
Snekos
o ma
u i
j akos
pasi enkan
sin ak-
sines
p iemones
—
Snekamojoje
kalboje
daug
elipsiu,
nepilny
sakiniu,
nes in o -
macija
pe eikiama
ne
ien
Zodine
o ma,
Salia
a ojamos
neZodinés
komuni-
kacijos
o mos
—
ges ai,
mimika,
eikSmés
u i
kalbéjimo
aplinkybés.
Kiek ienas
i§
nu ody y
penkiy
eiksniy
u i
j akos
kalbos
p iemoniu
a an-
kai
Snekos
p oceso
me u
( aip
pasi enkamas
eikiamas
egis as), odél
pasi-
kei us
ku iam
no s
ienam
i8
ju,
kei¢iasi
i
egis as.
Regis u
skai¢ius
nenus a-
y as,
nes
ne a
iksliai
suskaiCiuo y
kiek ieno
a ski o
eiksnio
a ian y,
iSsky us
snekos
o mas,
ku iu
y a
d i.
Beje,
no s
eo iskai
galé y
bi i
i ai iausiu
eiks-
niy
de iniy,
aciau
negalima
eig i,
kad
jie
ienas
su
ki u
nesusije,
pa yzdziui,
jei
snekos
objek as
y a
kalbo y a,
maZai
iké ina,
kad
Snekos
pobidis
bi u
meili-
kaujamasis
a
p o okuojamasis.
Taigi
s a biausi
eiksniai
y a
Snekos
objek as
i
si uacijos
ipas,
jie
18
dalies
lemia
ki u
eiksniy
po eiki.
Is
pa eik y
unkciniy
s iliy
i
egis y
apibiidinimy
ma y i,
kad
Sios
ling is i-
nés
eo ijos
kai
ku iuos
Snekos
ei8kinius
e ina
panasiai,
panagiis
i
eiksniai,
pagal
ku iuos
ski iami
unkciniai
s iliai
i
egis ai.
Ypa¢
egis ams
a imi
unk-
ciniai
s iliai,
apib éz i
K.
Dolinino.
Tiesa,
egis y
eo ija
emiasi
eks o
seman-
ika,
odél
jos
negalima
apa in i
su
unkcine
s ilis ika;
jos
y inéjimu
pob dis
y a
pla esnis.
Taciau
Sias
eo ijas
galima
sékmingai
de in i
y inéjan
nemeni-
nius
s ilius
(ypa¢
bui inj),
aip
bu y
galima
iSsamiau
a skleis i
Snekos
désningu-
mus
am
ik ose
bend a imo
s i yse.
Gau a
1999
02 24
138
LITERATURA
A nol'd
I.
1990:
S ilis ika
so emennogo
anglijskogo
jazyka,
Mosk a:
P os escenie.
Bally
Ch.
1921:
T ai é
de
s ylis ique
angaise
1,
Heidelbe g:
Ca l
Win e s
Uni e si a sbuch-
handlung.
Bi iniené
A.
1983:
Mokslinis
s ilius,
Vilnius:
LTSR
auks .
i
spec.
id.
mokslo
m-ja.
C ys al
D.
1990:
A
dic iona y
o
linguis ics
and
phone ics,
Ox o d
and
Camb idge:
Blackwell.
Dolinin
K.
1982:
S il’
obS¢esemio iéeskoj
pe spek i e.
-
Osno nye
ponja ija
i
ka ego ii
ling-
os ilis iki,
Pe m’,
71-79.
Dolinin
K.
1987:
S ilis ika
ancuzskogo
jazyka,
Lening ad:
P os eS¢enie.
Fleische
W,
Michel
G.
1975:
S ilis ik
de
deu schen
Gegenwa ssp ache,
Leipzig:
Bibliog .
Ins .
Gai enis
K,,
Keinys
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
Gal'pe in
I.
1980:
P oblemy
ling os ilis iki.
-
No oe
za ubeznoj
ling is ike
9:
Ling os ilis ika,
Mosk a,
5-34...
Ga anek
B.
1967:
O
unkcional’nom
assloenii
li e a u nogo
jazyka.
—
P azskij
ling is iceskij
k uzok,
Mosk a,
433-443.
Halliday
M.A.K.
i
k .
1964:
Halliday
M.A.K.,
Mc
In osh
A.,
S e ens
D.D.
The
Linguis ic
Sciences
and
Language
Teaching,
London:
Longmans.
Hasan
R.
1975:
Code,
Regis e
und
soziale
Dialek .
—-
Sp achliche
Kode
und
soziale
Kon olle,
Diisseldo :
Padagogische
Ve lag
Schwann,
191-235.
Ka aliinas
S.
1997:
Kalba
i
isuomené,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
Kozina
M.
1973:
O
eée oj
sis emnos i
unkcional’nogo
s ilja.
—
Sbo nik
nauénych
udo
Mosko skogo
pedagogi¢eskogo
ins i u a
inos annych
jazyko
73,
Mosk a,
192-196.
KoZzina
M.
1982:
Jazyk
i
s il’
unkcional’nom
aspek e.
—
Osno nye
ponja ija
i
ka ego ii
ling os-
ilis iki,
Pe m’,
15-34.
KoZina
M.
1983:
S ilis ika
usskogo
jazyka,
Mosk a:
P os eSéenie.
Mis ik
J.
1985:
S ylis ika,
B a isla a.
MOlle
G.
1980:
P ak ische
S illeh e,
Leipzig:
Bibliog .
Ins .
Palionis
J.
1995:
Lie u iy
aSomosios
kalbos
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Pikéilingis
J.
1971,:
Kas
y a
s ilius,
Vilnius:
Vaga.
Pikéilingis
J.
1971,:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika
1,
Vilnius:
Min is.
Sande s
W.
1973:
Linguis ische
S il heo ie,
Go ingen:
Vandenhoeck
und
Rup ech .
Sande s
W.
1977:
Linguis ische
S ilis ik,
G6 ingen:
Vandenhoeck
und
Rup ech .
Sk ebne
J.
1975:
Oée ki
eo ii
s ilis iki,
Go 'kij.
Slo a ’
1990:
Ling is i¢eskij
énciklopediéeskij
slo a ’,
Mosk a:
So e skaja
énciklopedija.
Solganik
G.
1982:
K
p obleme
klassi ikacii
unkcional’nych
s ilej
na
in aling is i¢eskoj
osno-
e.
—
Osno nye
ponja ija
i
ka ego ii
ling os ilis iki,
Pe m’,
43-52.
Vasilje a
A.
1986:
O
celos nom
komplekse
s ileop edeljajuscich
ak o o
na
u o ne
mak-
os ilej.
—
Funkcional’naja
s ilis ika:
eo ija
s ilej
i
ich
jazyko aja
ealizacija,
Pe m’,
4-11.
Vinog ado
V.
1963:
S ilis ika.
Teo ija
poé iceskoj
eci.
Poé ika,
Mosk a:
Izda el’s o
AN
SSSR.
Zupe ka
K.
1983:
Lie u iy
kalbos
s ilis ika,
Vilnius:
Mokslas.
Zupe ka
K.
1985:
Kiek
s iliy
lie u iy
kalboje.
—
Mokymo
i
aukléjimo
klausimai
17,
55-60.
Zupe ka
K.
1987:
S iliy
no my
a spindys
me akalbiniuose
komen a uose.
—
Lie u iy
kalbo y-
os
klausimai
26,
194-199.
Zupe ka
K.
1995:
Kalbos
p iemoniy
konku encija
kaip
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
objek as,
Siau-
liai:
Siauliy
pedagoginis
ins i u as.
Zupe ka
K.
1997:
S ilis ika,
Siauliai:
Siauliy
uni e si e as.
139
ON
FUNCTIONAL
STYLES
AND
REGISTERS
Summa y
The
pape
e iews
he
main
heo ies
o
unc ional
s yles
and
egis e s.
On
he
basis
o
he
ex alinguis ic
ac o s
de ining
a
unc ional
s yle,
a
dis inc ion
is
made
be ween
wo
o
i s
ea -
men s.
Following
he
i s
one,
he
main
ac o
deciding
he
ype
o
unc ional
s yle
is
he
o m
o
social
consciousness
and
i s
ole
in
a
socie y;
i
is
ela ed
o
he
ype
o
ac i i ies
o
a ea
o
communica ion.
Adhe en s
o
he
second
ea men
ake
a
unc ional
s yle
as
a
social
and
psy-
chological
phenomenon.
The e
is
a
a ie y
o
classi ica ions
o
unc ional
s yles.
Some
o
hem
a e
mo i a ed
on
he
basis
o
he
language
unc ions,
whe eas
he
o he s
a e
based
on
he
decisi e
ac o s
o
he
s yle.
The e o e,
di e en
c i e ia
lead
o
he
dis inc ion
o
he
same
unc ional
s yles
—
scien i ic,
adminis a i e,
publicis ic,
colloquial
(e e yday),
a is ic
(belles-le es).
The
a ie y
o
s yles
is
impo an
o
us
in
ode
o
be
able
o
exhaus i ely
de ine
he
complica ed
phenomenon
o
s yle.
The
egis e
heo y,
which
e ol ed
in
English
ex
linguis ics,
like
he
heo y
o
unc ional
s yles,
dwells
on
he
usage
o
di e en
language
a ie ies
in
di e en
social
si ua ions.
The
heo ies
o
unc ional
s yles
and
egis e s
could
be
combined
when
s udying
non-a is ic
s yles,
especially
e e yday,
o
colloquial,
s yle.
140