ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS:
KLAUSIMAI
XLIII
(2000)
Kazimie as
GARSVA
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
SIAURES
VAKARU
PANEVEZISKIU
,,MURMAMIEJI
BALSIAI«
Siau és
pane éziskius
galima
ski i
i
ke u ias
dalis:
didziausia
cen ine
Siau-
és
aka y
pane éziskiy
pa a me¢
(apimanéia
Pak uojo,
Pas alio
ajonus)
i
pa-
k aS ines
bi ziskiu,
pane éZieciy,
joniskieGiu
Snek as.
Siau és
aka u
pane eé-
ziskiy
pa a me
isski ia
ys
one inés
ypa ybés:
adinamasis
ki ¢io
a i aukimas,
isiska
bu usiy
umpuju
galiinés
balsiy
edukcija
i
balsiy
i,
u
e imas
e,
0
(iSsky us
pag indinio
ki cio
pozicija)
bei
¢,
q
—¢,
0,
i agaliu
am,
a i,
em,
eh
—
om,
on,
em,
e
(plg.
Ga S a
1977:
76-77;
U bana iéiii é-Ma ke iciené
1994:
85-86).
Pa a més
ibos
nu ody os
Zemélapyje.
Ju
e
s
N
ms
A
“10
:
eae!
9
N
-
‘
B ina a
<
e
37
7
24
ied
i
U
27
‘
E
a
se
Re
ie
56
$s
]
so
©
SSniskis
Zeimélis
Salé iai
We
a
'
2
52
s4
0
Bi iai
:
‘
gi
OB
hE
as
3
59°:
|
74
Da e sioye
.
Vaskai
.
asi
{
104
ee
18
“Fy
as
Bs
:
7%
inku a
Joniskélis
>
a .
/
;
TT)
Mee
e
14
106
Oo
ae a?
13
os.
o7
:
o
°
Lygumai
138
140
F
Whe
boii
1%
SIAULIAT
ae
ada
5
Bae
Pee ad
141:
“
A
;
+35
Kld ainiai
Pa¥alo as
’
s
2
167
168
170
[|
172
=
;
:
we
im
|
.
Rad iliskis
K ikliniai
.
iniai
17
Yee
197
©
200
201
:
m
198
198
903
63;
|
208
7
*
199
ow
235
.
229
Sai
PANEVEZYS
edu a
oO:
33%
230
-
23s
233
228
,
he
232
o
234
1
pa .
Siau és
aka y
pane eziskiy
pa a més
plo as
165
1.
K.
Jauniaus
,, umpieji
balsiai“
Lygumy
pa apijos
a chy as
odo,
kad
Siau és
aka y
pane éziskiy
balsiai
neabejo inai
edukuo i
jau
XVIII
a.
an ojoje
puséje.
1764
m.
uz asy as
Wiejas
/
Wieis,
1765
m.,
1766
m.
—
Peledziuns
i
.
.
1777-1781m.
pa apijoje
i§
i ai iy
(ne
zymiai
olimesniy)
ie o iy
kasme
uz aSy a
mazdaug
po
10
ik iniy
a dy
su
edukuo ais
uZda os
galiinés
umpaisiais
balsiais
(Mo ejuns,
Jokans,
P eymans,
Szlondans,
S ankuns,
Szymkuns,
Balczuns,
Bajo s,
Maczuns,
Mo iejuns,
Walan-
yns,
Way ekuns,
Zaks),
1782-1785
m.
—
kasme
nuo
2
iki
6,
odél
negalima
ma-
ny i,
jog
Sie
uZ aSymai
a si ik iniai.
1781
m.
uz aSy a
i
o ma
RekSé
,,Regz ys“,
ku i
liudija,
kad
jau
ada
galini
p iebalsiy
jungini
s
uZ aSy ojas
su oke
kaip
p iebalsj
c
(be
ski iamojo
,,mu mamojo
balsio“).
1860
me y
ugpjiicio
28
d.
Lauksodyje
kunigo
P.
Gomale skio
dailiai
pa eng-
a
,,Kniga
ku ioj
i a
su aszi i
wisi
b olej
i
sese is
b os wininkaj
p iguli is
i
dob-
awalngj
isi asziusis
ing
b o swa
blajwis es...“
Cia
uZ aSy i
866
y y
i
906
mo-
e u
a dai,
Seimu
pa a dés.
Pa a dziu
su
edukuo omis
galiinemis
y a
16%,
a dy
—
30%,
.
y.
be eik
d igubai
daugiau.
Daugiausia
y a
a dy
i
pa a dziu
su
edukuo u umpuoju
balsiu
a,
ypaé
ijy,
ke u iy
skiemenu
ZzodZziuose
(Ku -
liuks,
Mo kuns,
Ma cions,
Nagions,
Wilips,
Lukusziuns
i
.
.),
aip
pa
su
balsiuz
(Laszins,
Nieks,
No eiks),
u
(Bu ks).
Fo ma
Fe ens
,,Fe ensas“
odo,
kad
uZ agsy-
ojas
d ieju
p icbalsiy
jungini
ss
su okeé
kaip
ieng
p iebals}.
To
pa ies
kaimo
i
ka ais
ne
os
pacios
Seimos
zZmonés
uZ agy i
i
su
ilaiky u,
i
su
edukuo u
umpuoju
galiinés
balsiu
( aiky
—
dazniau
negu
e u):
Jonas
/
Jons,
Mo iejis
,Mo iejus*
/
Mo iejs
i
.
.
Taigi
jau
ada
umpasis
gal inés
balsis
ne u éjo
ono-
loginés
p asmés.
1929
m.
Kazimie as
Gaspa a icius
Puodziiiny
kaime
(8
km
j
pie us
nuo
Lauk-
sodzio)
uz aSé
au osakos
eks u,
ku iuose
bu o
edukuo a
nebe
30
p oc.,
o
apie
50
p oc.
umpuju
galiiniy.
Galima
many i,
kad
pe
70
me u
cen inéje
pa a més
dalyje
edukuo a
20
p ocen y
umpuju
gal iniy
i
as
p ocesas
pa-
spa éjo,
nes
pe
ki us
30
me y
edukuo a
da
apie
40
p ocen y
galiniu.
1960
m.
E.
G ina eckiené
S eig iliy
kaime
(1
km.
nuo
Puodzi iny
link
La ksodzZio)
um-
puju
balsiy
ado
labai
mazZai
(be
pagal
p iebalsiy
i
balsiy
ypa ybes
pas ebejo,
kad
Cia
,,zodzio
galo
balsiy
nykimas
[...]
y a
palygin i
naujas
eiSkinys“,
G ina-
eckiené
1961:168).
Sp endzian
pagal
nu ody us
edukcijos
empus
gal
bu
ja
lie u iams
pe da-
e
Ziemgaliai
XIII-XIV
a.,
be
iki
XTX
a.
ji
mazZai
pasi eiske.
Siau és
aka y pane éziskiu
,,mu mamuosius“
(,, umpuosius“)
balsius
pi -
masis
1898
m.
ap aSé
Zemai is
Kazimie as
Jaunius
(plg.
1898
(1970):
127).
Rem-
damasis
1892
me ais
Siau és
aka y
pane eziskiy
pak as inese
Pampenu
i
Pas a-
lio
Snek ose
su ink ais
duomenimis
i
Edua du
Vol e iu,
,, umpuosius*
gal i-
nés
balsius
jis
apibend ino
daugeliui
pa a més
Zodziy.
XTX
a.
pabaigoje
Siau és
aka y
pane éziskiy
pa ibyje
su
bi ziSkiais
umpuju
balsiy
lickanos
bu o
a ia-
166
mos
dazniau
negu
daba ,
be
ne
aip
sis emingai,
kaip
zyméjo
K.
Jaunius.
Ap a-
zia es
nedaug
Snek u
i
u édamas
nedaug
iksliy
eks y,
jis
nepas ebéjo,
kad
as
pa s
Zodis
galejo
bi i
a iamas
i
su
,, umpuoju“
balsiu
( akul a y iniu
a-
ian u),
i
be
jo.
Me ais
anksciau
negu
K.
Jauniaus
uz a’y as
An ano
Ba anausko
inkinio
eks as
i$
Pampénu,
be
jame
galiinés
balsiy
lickany
bu o
ik
20%,
o
Pas alio
apylinkés
eks e
—
1%
(Spech
1920:
162-164,
171-174).
1896
me ais
p ie
G iiziy
gimes
Pe as
Bu énas
1932
me ais
aSe:
,,no s
kimog a as
da
galé u
Zodziams
galiiniy
lickanas
ka ais
( isu
i8 e in a
miisy
—
K.
G.)
pazymé i,
be
jos
Zmo-
gaus
ausiai
be eik
nebezymios“
(Bii énas
1932:
169).
1908
me ais
10
km
j
Siau ¢
nuo
Linku 6és
(Puodzi inuose)
gimes
miné as
kalbininkas
K.
Gaspa a icius,
ki ¢iuo ame
au osakos
inkinyje
(1929:
2-123)
uz as¢s
da
apie
pus¢
gal inés
balsiy
liekany
i
Snek a
apibiidines
pagal
XIX
amZiaus
idu yje
gimusiy
in o ma o iy
kalba,
1936
me ais
pazyméjo,
kad
galii-
nes
balsiai
,,pa i s a
labai
umpais
ga seliais,
0
éliau
gali
i
isai
iSnyk i*?
(i
p aei o
amZiaus
an ojoje
puséje
gimusiy
zmoniy
eks us
daugiausia
be
,,mu -
mamuju
balsiy
y a
uZ as¢
i
élesni
y iné ojai).
K.
Gaspa a iGius
1936
m.
da
y a
p ideéjgs,
kad
uos
,, os
gi dimus
Snibzdimuosius
ga selius
[...]
beski a
ik
senesnieji
Zmonés
paleng a
a dami“.
Daba
eigiama
pana iai
(plg.
Zinke icius
1978:
60),
no s
pe
40
me uy
se-
niais
pa i o
jaunimas,
pagal
K.
Gaspa a iiy
,,mu mamojo
balsio“
ne u éjes.
Nauja
K.
Jauniaus
eo ija
be eik
70
me u
ne u éjo
pasekejy
( uo
laiko a piu
umpujy
balsiy
lieckany
bu o
daugiau
negu
daba ).
Siu
balsiy
nep ipazino
ne
ik
A.
Ba anauskas
(1898:
76),
sa o
ap aSa
iSspausdines
ais
paciais
me ais
kaip
i
K.
Jaunius,
be
i
K.
Biiga
(1924:
82-83),
K.
Gaspa a icius
(1929),
A.
Salys
(1931,
plg.
2- a
iSna8a),
P.
Bii énas
(1932:
168,
169),
gimes
G iiziu
apyl.
Do ydu
k.
Juo,
kaip
gim aja
Snek a
ge ai
mokan¢iu
li uanis u
p o esionalu, émési
i
K.
Buga,
i8sky us
J.
Ge ulj
(1930:
41,
61-65).
Nep iim a
8i
ypa ybé
i
p asidéjus
XXa.
an ajai
pusei,
kai
apie
a me
a si ado
daugiau
iSsamesniy
da by
(JaSins-
kai é
1957:
189-194;
G ina eckiené
1961:
167-183;
1962:
147-168;
Sukys
1962:
176-183
i
.
.).
Tos
pa¢ios
nuomonés
laiky asi
i
uo
me u
asy uose
s uden u
diplominiuose
da buose,
1935
m.
pa eng ame
i
iSei ijoje
ileis ame
A.
Salio
ap ase
,,Lie u iu
kalbos
a més“
(1992:
304-305).
Mazdaug
300
me u
p ies
K.
Jauniy
,, umpieji*
isai
edukuo i
balsiai
aip
pa
bu o,
be
nickas
ju
nezy-
mejo,
plg.
Pe osiuns
(1600),
Gulbins
(1678)°.
'
Apie
puse
Zodziy
os
liekanos
suda o
ik
absoliu iniame
gale
po
minkS ojo
p iebalsio,
pa yzdziui,
pi i,
mazi
i
.
.
2
1931
12 01
paskai oje
panasiai
eigé
i
An anas
Salys
(K.
Gaspa a iciaus
uZ aSai
LLTI
biblio ekos
ank aS yne).
3
Jonixkio
k ikS o
i aSy
knyga,
p.
10°;
Linku os
k iks o
i aSy
knyga,
p.
17°.
167
2.
,
Mu mamieji
balsiai“
»Mu mamojo
balsio“
samp a a
( e minas)
bu o
a gai in as
i
iSpla in as
nuo
1966
m.
(Gi denis,
Zinke icius
1966:
143,
plg.
LDS
1999:
126, 130,
142-145;
Gi denis
1981:
61-62
i
.
).
Au o i e ingi
dialek ologai,
naujaja
lie u iy
kalbos
a miy
klasi ikacija
pa ading
page in u
A.
Ba anausko
ski s ymo
a ian u,
a -
me é
jo
nuomone
del
pane éziskiu
umpuju
balsiy,
no s
jis,
kaip
y yu
aukS ai-
is,
bu o
labiau
isigilines
uz
Zemai i
K.
Jauniy
(ku io
a miu
klasi ikacija
kalbi-
ninkai
a me eé).
T umpuosius
balsius
i
g e a
jy
esancius
p iebalsius
gana
iksliai
jau
bu o
apibidinusi
E.
G ina eckiené
(1961:
168).
Lie u iu
kalbos
i
li e a i os
ins i u-
o
pa eng oje
,,Lie u iy
kalbos
a miy“
ch es oma ijoje
(LKT:
33,
35,
237-259)
bu o
pas ebé a,
kad
dauguma
ki j
a i aukianGiu
y y
aukS ai¢iu
galiinés
bal-
sius
isi8kai
nume a
i
eks uose
jie
di b inai
nezymé i.
Be
po
iSéjusiy
ecenziju
(Gi denis
1971:
206-208;
Zinke icius
1975:
85-86;
1976: 129
i
.
.)
,,Lie u iu
kalbos
a laso“
one ikos
ome
(LKA
1982:
18,
22-26)
p ipazin a,
kad
Siau és
Snék os
gal inés
umpaji
balsi
pap as ai
iSme a,
iSsky us
is
p iebalsiy
sam-
plaiky
ipus,
kai
pasi aiko
,, am
ik y
mu mamojo
ga so
a
k ép eléjimo
pédsa-
ku“.
,,Lie u iy
kalbos
enciklopedijoje“
(LKE:
459-461)
jau
be
iSim¢iy
zymimas
ne a iamas
,,mu mamasis
ga sas“.
J.
Slia as,
manes,
kad
,,mu mamieji
balsiai*
p ak inéje
kalboje
,,bé a
pas e-
bimi
be eik
ik ai
susid i us
ska diesiems
i
dusliesiems
Zodzio
galo
p iebal-
siams*
(1972:
399),
uos
,,balsius“p adéjo zymé i
1975
me ais
(da
plg.
Zinke i-
Cius
1976:
129).
Daugybé
painia os
dél
,,mu mamojo
balsio“
a si ado,
pane é-
ziskiams
p ime an
ki u
a miu
deésnius,
ienpusiska
eo ija,
ne a iama
,,balsi“
painiojan
su
galiinés
balsiy
lickanomis,
onologija
—
su
one ika,
ski ingai
su-
p an an
onologija,
ekspe imen ing
komu acija,
emian is
ski ingomis
Snek-
omis,
ne ienodo
amZiaus
pa eikéjais.
Kalbininkai
dazniausiai
dalinami
j
neski ian¢iuosius
eiSkiniu,
susijusiu
su
»mu mamuoju
balsiu“
(plg.
I.
JaSinskai é,
E.
G ina eckiené,
J.
Sukys
i
k .
—
z .
Zinke icius
1975:
84°),
i
ski ianGiuosius.
I$
ik o
pas a ieji
suskyla
da
i
3
g upes:
miné us
zodziy
galiiniu
ski umus
aiSkinan¢cius
1)
one iSkai
i
onolo-
giskai
(G.
KadéiuSkiené,
I.
Ru¢inskai é),
2)
ik
onologiskai
(A.
Gi denis,
Z.
Zinke icius),
3)
p ozodiskai,
ai
y a
nesegmen iSkai
i
ne eikiancius
iems
eiSkiniams
s a besnés
eikSmés,
juos
laikan
ik
po encialiai
galimomis
pa-
galbinémis
onologines
sis emos
p iemonémis
(anks esné
in e p e acija,
plg.
Ga ’ a
1984:
128-137).
Fone iSkai
galima
kalbé i
apie
,,.
mu mamuosius
balsius“,
onologiSkai
—
apie
,,mu mamaji
balsi“.
Pi moji
,.mu mamuosius
balsius“
ski ianciujy
nuomone
y a
pa i
nepa iki-
miausia,
nej ody a
ne
ekspe imen iSkai.
IS
14
G.
KaciuSkienés
(1983:
29)
y i-
ne y
zodziy
po y
ik
4
(29%)
gale u
pa ody i
,,.mu mamaji
balsi“
(10
ski iasi
pag indinis
ki is
nuo
a i auk inio),
be
i
os
4
,,po os“
ben
aka inéje
a més
168
dalyje
pi miausia
ski iasi
p ieSpasku inio
p iebalsio
kie umu—mink&’ umu
sam-
plaikose
ks’
—
k’s’,
ps’
—
p’s’.
Taigi
i
Sie
zodziai
minimaliyju
po u
nesuda o
i
jokio
,,mu mamojo
balsio“
negali
j ody i.
Su
3
po omis
ipo
lipés
—
lipsi
(lép’s’)
a likus
Zymiai pla esnius
audicinius
ekspe imen us,
na ii alesnémis
salygomis
(ka ojan
1
ka a,
nieko
nepab é-
zZian )
po os
ski os
55-48%
(n=191;
Ga ’ a
1984:
132-135).
Di b inesnémis
salygomis
(po as
ka ojan
ne
5
ka us)
ski a
64-58%
po y
(n=305;
Bielsky é
1984:
18-20).
Pasku inysis
ezul a as
gau as
ne
iS
ka o,
be
a likus
papildoma
ekspe imen a:
anks esni
audi o iai
(n=215)
esky é
58-48%
po u.
Taigi
ne
au-
diciniai
ekspe imen ai
,,mu mamojo
balsio“
nei odo.
Zodiius
pesin
—
pesi
(pés’)
na ii aliomis
salygomis
mums
sky e
41%
audi o iy
(i
23%
apklaus ujy
es ais),
o
I.
Rucinskai és
(1984:
73)
ekspe imen e
panagiu
homo o my
ski umas
pakilo
iki
77,7%.
Y a
Zinoma,
kad
audiciniu
ekspe i-
men u
ezul a ai
buna
uo
,,ge esni“,
kuo
di b iniau
ekspe imen as
a lickamas
i
kai
y iné ojas
no i
,,mo y uo ai
p iim i
da bo
p adZioje
iskel a
hipo eze*
(uzmi S an ,
kad
os
hipo ezés
paneigimas
mokslui
iek
pa
e ingas).
Kol
uo-
se
ekspe imen uose
ben
kai
ku ios
po os
nesiski s
(p z.:
6
i o
kas’
—
6
daba
kas’,
aike
ge ’
—
anden’
ge ’
—
pieno
ge
i
. .),
ol
nieko
s a besnio
nebus
i ody a.
Pesi
—
pesi
ipo
po os
,,d iejy
kokybiniy
ipu“
,,mu mamaisiais
bal-
siais*
nelabai
i
galé u
ski is,
nes
da
p ieS
galu ine
edukcija
ie
balsiai
daznai
bu o
su ape,
plg.:
k’ali
,,keliu“,
do nis,
gaspadd is,
mélnyczi
(Spech
1920:
85,
147,
164,
173),
lenk’,
e k',
kdj's
(‘<a),
no ’,
p aseke?’s',
l¥g's
(‘<1i)
i
.
.
(
Gaspa-
a icius
1929:
25-92;
da
plg.
Bile icius
1980:
6 i
k ).
Ap a dami
né%’
ipo
ho-
monimines
o mas
(es.
I.
2 a.,
biis.
|.
1
a. i
2
a.),
K.
Gaspa a icius
(1936:
2),
J.
Bile icius*
pag is ai
nu odé,
kad
ju
ski uma
galima
susek i
ik
sin aksiSkai.
An oji
( onologiné)
in e p e acija
eo iSkai
gana
idomi,
be
j
pane ézi8kiu
a me
Zi i ima
daugiau
i§
Siau és
Zemaiciy,
ki y
a miy,
bend inés
kalbos
pozi-
cijos,
emian is
is o ine
g ama ika,
onologijos
eo ija.
Aiskinama,
kad,
pa yz-
dziui,
Zodyje
bldgs
p iebalsis
g
nedusleéjas
del
o,
kad
po
jo
eo iskai
isi edamas
daZniausiai
ne a iamas
i
negi dimas
,,mu mamasis
balsis“,
0
pas a ojo
eikia
del
o,
kad
nedusleja
g.
Be
bal s,
iens,
libdams,
alkans,aug,
duod
i
pan.
sako
i
Siauliskiai,
la iai,
kauniSkiai
(MazZosios
Lie u os
,,s iukiai*),
pie u
Zemai¢iai
(plg.
Zinke icius
1978:34,
36,
91, 94,
100,
154),
o
,.mu mamasis
balsis“
isi eda-
mas
ik
Siau és
pane eéziSkiams.
Galiiniy
edukcijos
plo as
esési
nuo
Ryg6s
iki
Tilzés.
Siau iniai
SiauliSkiai
pasako
ne
ik
sauss (kaip
i
la iai),
be
i
kduss,
da zs,
léds
(a
lads,
Zinke icius
1978:
38)
i
.
.
Nieko
keis a,
kad
i
pane éziSkiai
iSlaiké
galinius
p iebalsiu
junginius
b,
d,
g,
Z,
§,
s+s,
uo
labiau,
kad
galiinés
balsis
laipsniSkai
galu inai
edukuo as
pe
pasku iniuosius
100
me y.
Miné as
Zodzio
p iebalsiy
ypa ybes
*
1982
06
10
i
élesné
in o macija.
169

iSssamiai
paaiskina
iSlaiky a
ska dumo-—duslumo
opozicija,
d iejy
p iebalsiu
ss
junginys
i
pan.,
odél
a
pa i
pozymi
zyme i
da
an a
onema
(,,mu mamuoju
balsiu“)
ne ikslinga.
DidZiausia
okios
in e p e acijos
blogybe
y a
a,
kad
p ak iSkai
isu
be
iSim-
ies
s engiamasi
ody i
bend ing
kalba
—
ne
eiksmazodziu
bend a yje
i
ki ose
o mose
(p z.,
KaciuSkiené
1984:
15%),
ku da
K.
Jaunius
(1898
(1970):
115-
160)
jokio
,,mu mamojo
balsio“
negi dejo:
/dis e ’
,,lais y i*,
algem’
,
algeme“
i
pan.
(pe
90
me y
i
bu usios
edukuo u
gal inés
balsiy
liekanos be eik
isai
isnyko).
Ne a
pa ikimu
i odymu,
kokios
p iebalsiu
samplaikos
a
kamieno
bal-
siu
ypa ybés
odo,
jog
,,mu mamasis
balsis“
isliko,
pa yzdziui,
Zodziuose
lieken
,lieknui,
lieknu“,
dg'on_,, aginu,
agina“,
Sa k
,,3a ka“,
dms
,, amsii“
i
pan.
Z.
Zinke icius
eisingai
aSo,
kad
,,jaunimas
i
ne
idu iné
ka a
mu mamojo
ga so
daZnai
ne a ia“
(1978:
60).
Siau iniai
pane éziskiai
a
ga sa
isai
suni e-
lia o,
daug
ku
jis
nebegi dimas
(Zinke icius
2000:
8-9).
O
,,negi dimos,
klausa
nesu okiamos
i
neski iamos
ga sy
ypa ybés
negali
bu i
kalbos
onologiniai
elemen ai
—
jos
iesiog
neegzis uoja
kalbos
sis emoje“
(plg.
Gi denis
1981:
189).
Ne a iamu
bei
negi dimu
ga sy
ansk ipcijoje
ne eikia
niekaip
(apos o u
i
.
.)
zymé i.
T ecioji
in e p e acija
a si ado,
siekian
inkamiau
ip asmin i
galimus
mini-
maliyju
po u
ski umus
(be
ik y aus
,.mu mamojo
balsio“).
P ozodiné
in e -
p e acija
susilauke
6
kon aa gumen y
(Gi denis
1981:
61-62;
KaciuSkieneé
1983:
33-34;
Rucinskai é
1984:
76).
Vienas
ju
pade u
pe o muo i
d ieju
skiemeny
ipu
hipo eze.
Pagal
ja
I
i
II
ipo
skiemenys
ski usi
uo,
kad
pi miesiems
a sidii us
p ieS
ne edukuo a
balsi,
naujas
(nebalsingas)
p iebalsis
p ie
ju
nep isideda
né
ienoje
o
pa ies
zodzio
o moje,
ai
y a
skiemens
sudc is nesikeicia.
D ieju
ipyu
skiemenis
suda o
4
usiy
ga sai:
ilgieji
balsiai
(p z.:
I
ipas
oks
,, okas“,
plg.
kilm.
d-ka
i
pan.
—
I
ipas
oks
,, ogs“,
plg.
ég-da a,
ok-sem’,
no s
i
agem’,
d-ge),
d ibalsiai
(laiiks
la ikas“,
laii-ka
—
lauk,
lduk-sem’;
mi8 ieji
d iga siai
( 'olks
»Vilkas“,
'ol-ka
—
'olks
,, ilks“,
'olg-da a
i
pan.)
i
umpieji
balsiai
(/ép’s’
,,lipés
(uodegas)“,
li.-
pes’
—lép’s’
,,lipsi*,
lip’-kém’
i
pan.).
Nep iiman
2
skiemeny
ipy,
pagalbiniy
onologiniy
elemen u
lygmenyje
galima
isi es i
,,mu mamaji
balsi*
a ba
da
2
an ines
ibo os
dis ibucijos
p iegaides.
Ilguosiuose
skiemenyse
jos
bi u
ik
pag indinio
ki cio
pozicijoje
(plg.
Ga s a
1977:
122-128;
KaciuSkiene
1984:
7-8),
o
umpuosiuose
skiemenyse
—
a i auk inio
ki cio
pozicijoje
(galiniuose
skiemenyse).
Ki aip
ose
pozicijose
ek u
zyme i
d iejyu
ilgumu
d iga sius,
il-
guosius
balsius
i
umpuosius
balsius.
P ozodinis
skiemens
ipas
i
segmen iSkai
iS a iama
galiinés
balsio
liekana
bu o
i
y a
nep iklausomi
dalykai,
jie
ienas
ki am
nep ieS a auja.
Skiemens
ipa
salygojo
bu es
a i as
(kiek
ilgesnis)
a
uzda as
( umpesnis)
skiemuo;
bal-
sio
lickana
iS a iama
nepap as ai
e ai
i
iSliame
eks e
in o macijos
dazniau-
siai
aip
pa
nepakeiCia.
170
Pa eng as
didelis
A.
Gi denio
i
G.
Zidony és
s aipsnis
,,Siau és
pane ézis-
kiu
(Rozalimo
snek os)
balsiy
sis ema“
(Gi denis,
Zidony é
1994),
ilius uojan-
is
balsiu
dis ibucija,
bandan is
i es i
Snek a
i
ki u
a miu
sis ema.
Bandoma
a gai in i
K.
Jauniaus
nuomone,
jog
pozicinio
ilgumo
balsiai
e,
a
silpnojo
(a i-
auk inio
a ba
seno inio
galinio)
ki cio
pozicijoje
,,pe
nago
juodyme*
um-
pelesni
uz
ilguosius.
Jau
anksciau
bu o
nu ody a
(plg.
Ga S a
1977,
1984,
1986
i
.
.),
kad
ne
ik
Rozalimo,
be
i
Pak iojo,
Pas i inio,
Linku és,
Joniskélio,
Pas alio
i
ki y
ie-
u
gy en ojai
jokiu
umpuju
balsiu
nemu ma,
po as
di. ’s’
,,du si*
—dii. ’s’
,,du-
ys“,
son.ks’
,sunksi*
—
son’k’s’
,,sunkils“,
md ’gés’
,,Ma gés*
—md ’ges’
,Ma gy-
si‘,
n’a.§
,,neSu“
—n’as
,.neS“,
kaps
,,kapsu“
—kd.ps
,,kapus*,
cép’s’
,,cipes*
(kalé-
jimus)
—
cép’s’
,,cipsi*
e ka Ciais
ski dami
ne
pagal
,,mu mamuosius
balsius“,
o
pagal ki ciuo o
balsio
ilguma,
p iebalsiu
kie uma
—
minkS uma,
skiemens
iba
i
.
.
Di b inémis
salygomis
(ekspe imen uose)
e ka Ciais
maksimaliai
galbi
p iemonemis
i
a ian ais.
Is
100
in o ma o iu
3
uzda oje
galiineje
lyg
i
da
islaike
umpojo
balsio
lickana
(son.’k*s’
,,sunkiiis“).
Cen inése
a més
dalyse
okiu
balsiy
liekanu
i
daba
iS a iama
apie
1-3%,
o
pak aSciuose
—
iki
70%,
odél
mu mamuju
balsiy
ne eikia
ieSko i
XIX
a.
kapy
uzZ aSuose
i
pagal
juos
sp es i
apie
daba ine
o-
nologine
sis ema
(Gi denis,
Zidony é
1994:
115).
Naujai
p is a y i
labai
edukuo i
bespal iai
p ieSakines
i
uZpakalineés
eilés
balsiai
6,
6
Zymimi
,, ik
ada,
kai
ikslinés
balsio
spal os
neimanoma
nus a y i*
(Ski man as,
Gi denis
1998:
113).
Kai
edukcija
i in
y8ki
—
pasikeiGia
ne
ik
balsio
kokybé,
be
i
balsis
nesuda o
skiemens,
aSmuo
da
i
suskliauciamas.
Nezinia,
a
kas
galé uy
i ody i
ski umus
a p
,,mu mamuju
balsiu“
o mose
zZmo-n’s’
,zmoneés“
i
is’
,, éejas“,
ko.k”
,,kokia“
i
’3s
,, iS a“,
’eF.gdam*
, e gdama*
i
apsekabi.n’s
,apsikabinusi*
(Ski man as,
Gi denis
1998:
112-114,
120).
Tebezymima
i
an as i$ka
o ma
kdkal®
,,kaklu“,
no s
i e p inis
balsis
del
o
i
a si ado,
kad
po
-/
jokio
balsio
nebé a.
Gausybé
p ieS a a imu
,,mu ma-
mojo
balsio“
pa yzdziuose
odo,
kad,
ne u édami
aiSkiy
k i e iju
del
u
,,bal-
siu“,
susipainiojo
i
ju
Salininkai.
3.
Apibend inimas
Bazny¢iu
a chy u
i aSai
odo,
kad
Siau es
aka u
pane eziSkiu
pa a meje
gal inés
nezymiai
bu o
edukuojamos
XVII
a.
Iki
XX
a.
p adzios
bu o daug
umpuju
gal inés
balsiu
lieckanu.
A.
Ba anausko
eks uose
umpuju
balsiy
dau-
giau
iSliko
a ¢iau
ki ciuo o
skiemens, bu usiose
ki ciuo ose
galiinése,
a i uose
skiemenyse,
po
minkS ojo
p iebalsio
(KaGiuSkiené
1983:
28).
Kai
bu o
a i au-
kiamas
ki is,
siau inami
d iga siai
am,
an,
em,
en,
galiinés
balsiai
da
nebu-
o
edukuo i
i
suda é
a ski a
skiemeni,
plg.:
d/kans
,,alkanas“,
n’agal’
,,.nega-
171
li,
negali*
(a i auk inis
ki is
isada
pab éZia
seno
d iga sio
an aji
démeni,
plg.
nakal.
,nekal a“).
Dalis
umpuju
balsiy
lickany
iS a iamos
i
daba
(ypaé
pa a més
pak a’-
Giuose).
Jos
odo,
kad
pi miau
bu o
edukuo i
ne u éje
ki ¢io
galiinés
balsiai,
plg.:
lad.ks
,,la ikas“,
lo-u
,,lo a“,
be
on.k*s
,, ankas“,
Saka
,,8aka*
(No aisiai,
Mikni inai,
Lygumai).
P ieS
balsiy
eduka ima
isi
galiinés
balsiai
po
minks ojo
p icbalsio
bu o
is i e
i
iena
balsi
7.
Toks
a i ikmuo
likes
A.
Ba anausko
eks-
uose,
a meés
pak aSciuose,
dainose,
p z.:
ka a-li
,,ka aliy“,
élnis’
,, elnias“.
Zodzio
galo
p iebalsiai
y a
mink% i
p ie¥
edukuo us
balsius
i,
e
a
sup ieSa-
keéjusius
u,
a(>i)
i
po
p ieSakinés
eilés
balsiy
a
minkS uju
p iebalsiu:
gal’
,,ga-
lid,
gali*,
kd ’ es’
,,ka és*,
s a-é’s’
,,s aGias“.
[Sim is
—
p iebalsiu
pozicija
po
uZpakalinés
eilés
balsiy
a,
0,
9
(iseinam,
Zi.no ,
gai.l’2s
»gaili iosi*)
i
po
p ieSa-
kinés
eilés
balsiu
i,
e
daugiskai os
naudininke,
inagininke
(nak im
,,nak ims,
nak imis“),
eiksmazodziy
bisimojo
laiko
II
asmenyje
(sidés
,,sédés“).
Ben
d ylika
zinomesniy
kalbininky
(A.
Ba anauskas;
J.
Bile icius
1978;
1999:
95;
K.
Buga;
P.
Bu enas;
A.
Bu kus
1989:
56-60;
K.
Ga s a;
K.
Gaspa a icius;
E.
G ina eckiene;
I.
JaSinskai é;
A.
Salys;
J.
Sukys;
S.
Tuménas
1987:
171-175,
plg.
LDS
1999:
328-330)
umpuju
balsiy
liekanas
zyméjo
ik
en,
ku
jos
i§
ik o
bu o
gi dimos.
Ki okios
nuomonés
bu o
gal
sep yni
kalbininkai
(J.
Ge ullis,
A.
Gi denis,
V.
G ina eckis,
K.
Jaunius,
G.
Kaciuskiené,
I.
Rucinskai é,
Z.
Zinke icius).
Jei-
gu
lygin ume
ik
pane éziSkiu
a més
plo e
uZaugusius
kalbininkus,
as
ski u-
mas
bi u
da
ySkesnis
—
aS uoni
p ieS
d i.
Todél
ne inka
dialek ologijos
ado-
eliuose,
enciklopedijose,
paskai ose
skelb i
ien
an aja
nuomone,
isiskai
nu-
ylin
pi maja,
uo
labiau,
kad
i
an osios
g upés
kalbininkai
a pusa yje
ne
isiskai
su a ia:
ieni
eikalauja
,,mu mamaisiais
balsiais“
a spindé i
isus
ben-
d inés
kalbos
umpuosius
galiinés
balsius,
o
ki i
p ipaZino
i
iSim is.
Pagalbinés
onologinés
p iemoneés
in e p e acija
skiemenims
su
edukuo ais
gal inés
balsiais
po encialiai
palieka
am
ik a
aidmeni.
Tai
a p
i ai iu
nuo-
moniy
kalbininky
gale y
pade i
pasiek i
komp omisa.
IS
Kazimie o
Jauniaus
1898
(1970:
127)
o muluo és
,,ki u
a miy
a s o ams
a odo,
kad
pane éziskiu
umpiausieji
balsiai
isai
ne a iami,
aCiau
[...]
balsinio
elemen o
egzis a ima
[...],
a idziai
klausan is,
leng a
iSgi s i*
( aigi
specialiai
nesiklausan ,
ga selis
nelabai
pas ebimas)
ma y i,
kad
i
be eik
p ieS
100
me u
daugiau
negu
pagalbi-
nes
eik§Smés
,,mu mamasis
balsis“
ne u éjo.
A sa giai
Zili édami
i
K.
Jauniaus
nu ody a
pane éziskiy
a més
penke iopa
balsiy
kiekybe,
kai
ku ias
p iegaides,
aklai
negalime
p iim i
i
,, umpuju
balsiu“.
»Mu mamujy
balsiy“
didesnéje
Siau és
pane éZieciy
a més
dalyje
daba
daz-
niausiai
né a.
Tuos
balsius
eiké y
zymeé i
ik
ada,
kai
jie
i§
ik o
iS a iami.
Taip
bu o
da oma
i
uZ aSan
bei
leidzian
Snek y
eks us
(plg.
Bile icius
1980;
JAST;
LRD).
172
SUTRUMPINIMAI
APh
—
A chi um
Philologicum
1-8,
Kaunas,
1930-1939.
JAST
—
Joniskélio
apylinkiy
snek os
eks ai,
suda é
K.
Ga & a,
Vilnius,
1981.
LDS
—
Lie u iy
dialek ologijos
skai iniai
1,
suda é
Z.
Babickiené,
B.
Jasi nai é,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
bend osios
kalbo y os
ka ed a,
1999.
LKA
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
2,
Fone ika,
Vilnius:
Mokslas,
1982.
LKE
—
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
pa engé
K.
Mo kinas,
Vilnius.
Mokslo
i
enci-
klopedijy
leidybos
ins i u as,
1999.
LKI
—
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
LKT
—
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija,
Vilnius:
Min is,
1970.
LET
—
Lie u iy
li e a i os
i
au osakos
ins i u as.
LRD
—
Linelius
o iau,
daina au,
suda é
B.
S undZiené,
Z.
Pu eikiené,
K.
Ga S a,
Vilnius:
Vaga,
1990.
MB
—
Moksliné
biblio eka.
LTR
—
Lie u iy
au osakos
ank aS ynas.
SPU
—
Siauliy
pedagoginis
uni e si e as.
VU
—
Vilniaus
uni e si e as.
LITERATURA
Ba anauskas
A.
1898:
BapanoseKxui
A.
3anemxKu
o
aumoeckom
s3 iKe
u
caoéape,
Canx ne ep6yp .
Plg.
LDS:
34-57.
Bielsky é
J.
1984:
Kele as
Siau és
aka y
pane éziskiy
a més
one ikos
ypa ybiy
(homo o my
audicinis
nag inéjimas)
(Ku sinis
da bas),
Siauliai.
SPU
lie u iy
kalbos
ka ed a.
Bile icius
J.
1978:
Pas i inio
snek os
Zodynas
( ank as is),
Joniskis.
LKI
DidZiojo
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
sky ius.
Bile icius
J.
1980:
Pas i inio
snek os
eks ai
( ank aS is),
Joni’kis.
LKI
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky ius.
Bile icius
J.
1999:
Pag i inio
Snek os
dazninis
Zodynas.
—
Ziemgala
2,
Kaunas:
»Ziemgalos“
leidykla,
93-95.
Buga
K.
1924:
Ki Cio
i
p iegaidés
mokslas.
—
Rink iniai
as ai
3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
1961,
19-84.
Bu eénas
P.
1932:
AukS aiciy
a més
okuojan¢ios
pagnek és
sienos.
—
APh3,
168-193.
Bu kus
A.
1989:
La iy
kalbos
i aka
Sky oniy
lie u iy
8nek ai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
28
(Kalby
ySiai
i
sa eikos),
55-61.
Ga S a
K.
1973:
Siau és
aka y
pane eziskiy
p ozodija
i
okalizmas
(Diplominis
da bas),
Vil-
nius:
VU
Bend osios
kalbo y os
ka ed a
(D
434).
Ga S a
K.
1977:
Akcen uacijos
i
okalizmo
sa ySis
Siau és
aka y
pane éziskiy
a mé-
je.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
17
(Lie u iy
a ealinés
ling is ikos
klausi-
mai),
76-87.
Ga S a
K.
1982:
S a besnés
Siau és
aka y
pane éziSkiy
onologijos
ypa ybés.
—
Bal is ica
18
(1),
65-74.
Ga i a
K.
1984:
Siau és
aka y
pane eziskiy
onologinés
sis emos
pagalbinés
p iemonés
i
a ian ai.
-
LTSR
MA
da bai,
A
se ija,
4
(89),
128-137.
Ga S a_
K.
1986:
Siau és
pane éziskiy
,,mu mamasis
balsis“
i
penkios
jo
in e p e acijos.
—
Jaunyjy
ilology
da bai
2,
110-117.
Gaspa a icius
K.
1929:
Puodiiiiny
sodziaus
au osaka
(LLTI
LTR
5373).
Gaspa a icius
K.
1936:
Mo ologinés
linku iy
Snek os
ypa ybés
( ank as is)
LLTI
MB.
173