ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIYU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLITI
(2000)
Saulius
AMBRAZAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LIETUVIY
IR
LATVIU
KALBU
DAIKTAVARDZIU
DARYBOS
SVARBIAUSI
SKIRTUMAI
Ty inedamas
lie u iu
kalbos
daik a a dziy
da ybos
aida, esu
pas ebéjes
ne-
maza
s uk u iniy
ski umy
lie u iy
i
la iy
kalby
da ybos
sis emose.
S a biau-
Sius
18
jy
i
no eCiau
Siame
s aipsnyje
umpai
apz elg i’.
Ypaé
ski iasi
Siu
kalbu
eiksmu,
kuopiniy
pa adinimy
i
deminu y u
da ybos
s uk ii a.
Pi miausia
i
akis
k in a
ai,
kad
p oduk y ieji
lie u iu
kalbos
eiksmu
pa adinimai
su
p iesaga
*-i-mo-/-i-mo-
u i
a i ikmenu
ne
la iu,
0
olimes-
nése
sla y
(Liukkonen
1987),
albany
(Jokl
1963:
131-133;
Desnickaja
1983:
20),
he i u
(La oche
1956;
K onasse
1963:
177-178)
kalbose.
La iu,
kaip
i
p iisu,
kalboje
é a
ik
bid a dziy
su
Sia
p iesaga,
plg.
la.
dial.
alims
i
lie.
élimas/
olymas
(LVG
332),
aip
pa
p .
s esmu
auck imm-ien
(den
Obe s en)
TIT
91.
(SV
47;
PKEZ
I
114-116).
La iy
kalboje
eiksmy
pa adinimai
gana
placiai
da omi
su
ki a
i8
*-mo-
kilusia
p iesaga
*-u-mo-
(LVG
333-337;
Bal ynja
1979:
15-16).
Tuo
a pu
lie u-
iu
kalboje
a i inkamy
ediniu
su
*-umo-
pas ebé a
os
keliolika,
daugiausia
senuosiuose
aS uose,
ypa¢
M.
DaukSos
Pos iléje,
plg.
lie.
i adumas/in adumas
»paslaugumas,
pa eiga“
DP
289,
551
i
la.
ie adums
,,pap o ys,
ip o is“
(Daik D R
73-75).
Siaip
lie u iy
kalboje
su
p iesaga
*-wmo-
pap as ai
da omi
ypa ybiy
pa-
adinimai,
ku ie
p oduk y is
i
la iy
kalboje,
plg.
lie.
saus umas
i
la.
sdusums
(LVG
333-334).
Taciau
ai
i gi
—ino acija.
XVI-XVII
a.
lie u i8kuose
aS uose,
ypac
pag is uose
zemaiciy
bei
y y
aukS aiciu
a mémis,
i
ypa ybiu
pa adinimu
su
*-wmo-
y a
da
palygin i
nedaug
(Daik D R
IJ
8
.).
Kadaise
bal y,
kaip
i
kai
ku iose
ki ose
giminiSkose
kalbose
(plg.
Hamp
1973;
1983),
su
p iesaga
*-mo-,
ma y ,
bu o
da omi
iek
biid a dzZiai,
i§
ku iu
iS iedejo
es.
laiko
ne eikiamieji
daly iai,
ick
i
abs ak ai
( eiksmy
i
ypa ybiu
pa adinimai).
Véliau,
eikiausiai
jau
o muojan is
a ski oms
lie u iu
i
la iu
kalboms,
p ic
*-mo-
p ilipus
kamiengaliams
i
a
u,
a si ado
naujos
p iesagos
-imas
i
-umas.
L.
Vabos
(1995)
pa eik i Bal ijos
iny
kalbu
bal izmai
(plg.
es u
po m
,,dulkés,
pelenai*
<
bal .
*be ma-
i
lie.
bé imas,
suomiu
a mo
,,ene gija,
'
Sick
iek
placiau
apie
lie u iy
i
la iy
kalby
daik a a dziy
da ybos
s uk ii a
kalbama
angly
kalba
pa agy ame
s aipsnyje,
iSspausdin ame
leidinyje
,,Linguis ica
Bal ica“
( .
8,
2000,
7-33).
TU
jéga“
<
bal .
* a pma-
i
lie.
a pimas
i
k .),
ma y ,
odo,
kad
lie u iu
i
la iu
kalbu
bend ys és
laikais
(galbi
da
V—VI
a.,
kai
y y
bal y
gen ys
sma kiai
pasislinko
j
Siau és
y us,
i
Bal ijos
iny
apgy en as
ic as)
abs ak ai
bu o
gana
daznai
da omi
su
g ynaja
p iesaga
*-mo-,
panaSiai
kaip
i
senosiose
sla u
kalbo-
se
(plg.
Liukkonen
1987).
S a biausia
aidmenj
la iu
kalbos
eiksmy
pa adinimy
da ybos
ka ego i-
joje
su aidino
ne
p iesaga
*-mo-,
0
ki a
biid a diné
p iesaga
*-no-.
Bu en
is
pas a osios
i8 iedéjo
s a biausia
la iy
kalbos
eiksmy
pa adinimy
da ybos
p iemoné
-Sana
(<
*-s-io-nd,
p z.:
bisana
bu imas“,
mi Sana
,,mi is“
i
.
.)
bei
aip
pa
nuo
seno
da i
p iesaga
-iens
(<
*-ei-no-,
p z.:
gajiéns
,,ejimas”,
§a iéns
,,So imas“
i
.
.)’.
Siuo
poZiii iu
la iy
kalba
a imesné
ne
lie u iy,
o
p iisy
kalbai,
ku
su
gimi-
niska
p iesaga
-sna
(<
*-s-nd)
i gi
placiai
da omi
eiksmy
pa adinimai,
p z.:
billisna
,,bylojimas,
pasakymas“
(Sp uche)
HI
85,,
c ix isna
,,k ikS ijimas*
(Tau -
e)
111
59,
i
.
.
(SV
46-47;
Bammesbe ge
1973:
87-89;
Pa en i
1998;
Schmid
1998:
205-206).
Daik a a dédami
p iesagos
*-no-
biid a dziai
nepada e
zymes-
nio
po eikio
lie u iy
kalbos
eiksmy
pa adinimy
da ybai,
iSsky us
ik
zemaiciy
a me,
ypaé
Siau ing
jos
dali,
ku
kadaise
gy eno
ku Siai.
Cia
p oduk y iis
eiks-
mu
pa adinimai
su
p iesaga
-s-ena
(Daik D
295).
AukS aiciy
a meéje
Sio
ipo
ediniu
y a
nedaug,
0
be
o, jie
Cia
y a
ga e
specialesne
eiksmo
budo
eiksme.
Tiesa,
pa¢iu
p iesagu
o ma
la.
-Sana,
-iens,
p .
-sna,
ku Siy
-sena
ge okai
ski ia-
si.
Be
o,
p iisy
kalbos
eiksmu
pa adinimai
su
-s a
u i
iksliy
a i ikmenu
lie u-
iu
(p z.,
dulksna),
be
ne
la iy
kalboje.
La iy
kalboje,
a odo,
isai
né a
i
eiksmy
pa adinimy
su
p iesagomis
*-nd,
*-e-nd,
*-o-na
(be
de e mina y o
*-s-),
ku iy
pasi aiko
lie u iy
kalboje
(Daik D R
58-60)
i
kai
ku iose
ki ose
gimini8-
kose
kalbose.
Ypaé
senas
y a
edinys
kdina,
plg.
sl.
*céna
,,kaina“,
a .
kaéna
ke s as,
bausmé,
a pildas“,
g .
zo: 7y,
,,k aujo
ke S as;
bauda
uz
nuzudyma*
(LEW
202;
Ska dzius
1998:
595;
Ind.
809).
Jo
galimas
a i ikmuo
la iy
kalboje
ciens
,,paga ba,
o umas,
démesys“
dél
Saknies
okalizmo
né a
isai
aiSkus
(ME
1
394-395).
Taigi
Siuo
a eju
galima
kalbé i
ik
apie
bend a
la iy,
p iisy
bei
ku Siu
kalbu
endencija
eiksmy
pa adinimy
da yboje
placiau
panaudo i
bud a ding
p iesa-
ga
*-no-/-nd.
Taciau
a ski ose
miné ose
kalbose
8i
endencija
bu o
ealizuo a
is
pas a osios
iS iedéjusiomis
ski ingomis
i8 es inémis
p iesagomis.
Lie u u
i
la iu
kalbos
ski iasi
da ybos
ipais,
isi i inusiais
i
de
minu y u
da ybos
ka ego ijos
cen e.
Jeigu
lie u iu
kalboje
p iesagos
*-elio-
ediniai
y auja,
ai
la iu
kalboje
ju
y a
daug
maziau
i
ne
isose
a mése.
Jie
bidingiausi
aka inei
i
idu inei
Ku -
?
Pas a uosius
galima
lygin i
su
e ais
lie u iy
kalbos
a i inkamais
ediniais
su
-iena,
p z.:
gaixie-
na
,,dzid is,
nykuma“
Rm,
Saliena
,Salimas*
G z
(Daik D R
65).
112
So
i
Ziemgalos
daliai.
Be
o,
deminu y ai
su
*-elio-
Siose
ie ose
daZnai
u i
suminks in a
p ieS
p iesaga
einan i
p iebalsi
(p z.,
ss,
zz
i
k .).
Tad
kai
ku ie
la iu
kalbos
ediniai
be eik
isai
su ampa
su
lie u iSkaisiais,
plg.
la.
mazselis
(:
maiss
,,maiSas“)
i
lie.
maisélis,
la.
GZelis
(:
Gzis
,,ozys*)
i
lie.
oZélis
(DL
246-
270).
Dél
o
A.
Bielens einas
(1863:
308-309)
i
A.
Leskienas
(1891:
481)
ne
mané,
kad
la iu
kalbos
deminu y ai
su
*-elio-
a si ad¢
del
lie u iu
kalbos
i a-
kos.
Ta¢iau
J.
Endzelynas
(1909:
376;
LVG
343),
V.
Ruke-D a ina
(DL
259-
262)
uo
abejoja,
nes
Sio
ipo
ediniai
a ojami
ne
ik
p ie
Lie u os
pasienio,
be
i
ge okai
oliau
nuo
jo.
P iisy
kalboje
deminu y ai
su
*-elio-
i gi,
ma y ,
nebu o
labai
papli e.
Sia
p iesaga
u i
giminys és
e minu
i es
edinys
pa owelis
,,pa e is“
(S i a e )
E
179,
galbi
wayklis
(<
* aikelis,
plg.
woikello
G G)
,,sinus*
(Son)
E
190
(PKEZ
IV
213;
Smoczyiski
2000:
199-200),
kai
ku ie
asmen a dzZiai
(p z.:
Madelle,
Jannell,
Ka ell,
z .
T au mann
1925:
175),
ie o a dZiai
(p z.:
G abel-
le,
Scabelle,
Wi bell,
z .
Ge ullis
1922:
250).
G ynaja
mazybine
eiksme
gali-
ma
iz elg i
neben
Baselio
uni e si e o
biblio ekoje
su as oje
ank a& inéje
p iisiskoje
epig amoje
pa a o ame
edinyje
hewelyse,
ku is,
V.
Maziulio
(1975;
1981:
62)
i
F.
Ko land o
(1998;
1998a)
nuomone,
eiSkes
,,dédelis*.
Tagiau
dél
pas a ojo
zodzio
eikSmés
bei
o mos
da
disku uojama
(plg.
McCluskey,
Schmals ieg,
Zeps
1975;
Schmid
1994:
287-290;
Bammesbe ge
1998).
Taigi
eikiausiai
deminu y ai
su
*-elio-
isigaleéjo
lie u iy
kalbos
sa a ankiskos
aidos
laikais.
Lie u iu
kalboje
zymiai
daugiau
negu
la iu
kalboje
deminu y u
pada y a
i
su
ki omis
p iesagomis,
kilusiomis
i8
de e mina y u
*-/-,
*-9’-,
*-s-,
*- -
(plg.
Daik D R
II
93-105).
La iy
kalboje
deminu y ai
daZniausiai
da omi
su
p iesagomis
*-inio-
i
*-i io-.
Jos y a
susijusios
sa o isku
papildomosios
dis ibucijos
san ykiu.
Su
p ie-
saga
*-i io-
pap as ai
da omi
deminu y ai
i§
iio
i
é
kamieny
daik a a dziu,
o
a i inkami
ediniai
su
*-inio-
—
i§
isu
ki u
kamienu
a dazodziu,
plg.
b ali is,
sauli e,
be
délins.
Zinoma,
a mése
y a
ienokiy
a
ki okiy
nuk ypimy
nuo
Sios
bend os
aisyklés
(DL
168-188,
232-242).
a
kalboje
deminu y u
eikSme
u i
ik
ienas
ki as
edinys
su
p ie-
saga
*-inio-,
p z.:
bobiné
,,p as a
mo e is“
T ;
Aps
(LKZ
I?
962),
ka ine
,ka u ée®
S
(Salys
1992:
338),
lazdiné
,,lazdelé“
,
pi s ininé
,,pi s iniuké“
G dm
(LKA
III
135),
me geliné
,,zmaza
me gai é“
S ,
me giné
,, a nai é*
Pnd;
Kp;
Sb;
Sl
(LKZ
VIII
26,
28),
aikinis
,, aikinas“
K.
Donel
(Kabelka
1964:
249).
Siaip
Gia
su
*-inio-
dazniausiai
da omi
biid a dZiai,
ku ie
la iy
kalboje
labai
e i
i
u imi
ik
kai
ku iose
a mése
(plg.
lie.
geleZinis
i
la.
dzelzinis,
lie.
lapinis
i
la.
lapins
,,i8
lapy
pada y as“,
lie.
mdlinis
i
la.
malinis,
z .
LVG
312-313;
Vulane
1986;
Rekéna
1996:
61-62).
Daik a a dédami
jie
lie u iu
kalboje
daZniausiai
i s a
ypa ybés
u é oju
pa adinimais.
Tai
i gi
nebidinga
la iy
kalbai,
plg.
lie.
kdiminis
,,kaimie is“
i
la.
kKaimins
,,kaimynas“
(LVG
£13
313),
lie.
y inis
i
la.
i inis
,, y u
éjas“,
lie.
kelminé/kélminé
i
la.
celmine
,pap as asis
kelmu is“
(Rekéna
1996:
63-64)’.
Lie u iu
kalboje
nelabai
populia is
deminu y ai
i
su
senesnémis
p iesago-
mis,
kilusiomis
1§
bud a dinés
p iesagos
*-no-.
Deminu y ai
su
*-ino-
daba
da-
omi
pie y
i
y u
aukS aiciu
a mése,
o
su
*-ino-
—
aka inéje
zemaiciy
a més
dalyje
mazdaug
a p
Klaipédos
i
Silu és
(LKA
III
Zemél.
N .
119,
p.
134-135);
anksGiau
jy
da
bi a
i
Ry y
P iisijoje
(Ge ullis,
S ang’as
1933:
26-27;
Daik D R
II
106-107).
Visos
Sios
a més
y a
ne oli
La ijos,
ku
a i inkami
ediniai
su
*-ino-,
*-ino-
a ojami
d iejuose
nesusisickianGuose
a ealuose:
pie aka iniame
kampe
p ie
Lie u os
sienos
i
nemazame
Siau y iniame
plo e
p ie
Es ijos
(DL
198-199,
Zemél.
N .
1).
Taigi
galimas
daik as,
kad La ijoje
bu o
bal isku
deminu y y
su
p iesaga
*-no-
papli imo
cen as*.
Ki u
giminisky
kalby
duomenys
i gi
odo,
kad
$i
bud a dine
p iesaga
i
demi-
nu y u
da ybos
pa adigma
pa eko
gana
elai.
No s
deminu y u
su
*-i-no-
y a
da
sla u,
ge many,
i aliku,
kel y,
albanu,
g aiku
kalbose
(B ugmann
1906:
275;
Jokl
1963:
134),
aciau
jie
Cia
neseni,
a ojami
pap as ai
g e a
gilesnes
indoeu-
opie iskas
Saknis
u in¢iy
biid a dziu
su
*-ino-.
An ai
lo yny
kalboje
su
*-ino-
bu o
i§
p adziu
da omi
bid a dziai,
o
deminu y ai
su
Sia
p iesaga
pasi odé
ik
ely uoju
jos
aidos
laiko a piu,
adinamojoje
liaudies
lo ynu
kalboje,
i
labiau
papli o
ik
iS
jos
S iedeéjusiose
omany
kalbose,
ypa¢
i aly
i
po ugalu
(Niede -
mann
1954;
E inge
1980:
28-29).
Ge manu
kalbose,
daik a a déjan
biid a -
dziams
su
*-ino-,
pi miausia,
manoma,
a si ado
gy iiny
jaunikliu
pa adinimu
(plg.
ge m.
*gai inaz
,,oziukas*
i
lo.
haedinus
,,oZio“)
i
ik
éliau
(ypaé
okieciu
kalboje)
—
i
ki okiu
deminu y u
(Meid
1967:
110-114).
Lie u iy
kalboje
deminu y u
su
p iesaga
*-i io-
i gi
y a
ge okai
maZiau
negu
la iu
kalboje,
plg.
lie.
b oly is,
sauly e.
Lie u iu
kalbai
daug
biidingesni
deminu-
y ai
su
Sios
p iesagos
apo oniniu
a ian u
*-oi io-
(p z.:
b oldi is,
me gdi é
Daik D
271-272),
ku ie
isai
ne u i
a i ikmeny
la iu
kalboje.
P iesagos
*-i io-,
*-oi io-,
daba
dazniau
a ojamos
deminu y ams
da y i,
i
*-ei io-,
su
ku ia
lie u-
iu
kalboje
da
i
daba
placiai
da omi
ypa ybés
u é ojyu
pa adinimai,
—
ai
is
os
pacios
p iesagos
apo oniniai
a ian ai,
plg.
lie.
dkie is,
la.
dcie is
i
lie.
oky is,
la.
aci is,
lie.
gimindi is
i
giminié is
i
. .
Su
Sia
p iesaga
i$
p adziy
3
Jie u i
giminai iy
i
p isy
kalboje,
plg.
lie.
d é ine
,,s a inai é
aukams“
i
p .
d awine
,,(d e inis)
kubilas*
(Bo e)
E
393
(PKEZ
I
223-226),
lie.
Séniné
i
p .
g awyne
,Soniné
( ezimo
len a)“
(Tuncb e )
E
304
(PKEZ
I
404).
*
Lie u iy
(ski ingai
negu
la iy)
kalboje
daik a a dédami
p iesagos
*-no-
biid a d7iai
pada é
zymy
po eiki
ne
deminu y y,
0
ypa ybés
u é ojy
(plg.
Daik D R
I
144-167)
i
i§
dalies
eikéjy
pa adinimy
(plg.
Daik D R
124-129)
da ybos
ka ego ijoms.
114
bu o
da omi
ypa ybés
u e oju
pa adinimai®,
éliau
ji
pa eko
i
deminu y u
da-
ybos
ka ego ija.
Vienas
jos
apo oninis
a ian as
labiau
papli o
la iu,
o
ki as
—
lie u iu
kalboje.
La iy
kalboje
y a
isai
iSnyke
kuo
piniai
pa adinimai,
Zymin ys
zmoniu
a
Siaip
gy u
bii ybiy
kuopa.
Lie u iy
kalboje
okie
ediniai
da
p oduk-
y us.
Jie
dazniausiai
da omi
su
p iesaga
-ija
(plg.
lie.
b olija
,,b oliai
i
sese ys“
i
sl.
*b a eja
,,b oliai“,
g .
ppa e a
,,gen is,
gimine“,
z .
B ugmann
1906:
647),
ka ais
su
-(i)a a
(plg.
lie.
b olia a
,,b oliai
i
sese ys“
i
sl.
*dée () a
,, aikai“,
Z .
O ebski
1935:
115,
117)
bei
jos
a ian ais
-(i)u a
(plg.
lie.
b olu a
,,b oliai
i
sese ys*),
-auja
(plg.
lie.
Suna a
i
Sunauja
,,Sunu
bi ys“)
i
isai
ne u i
a i ikme-
nu
la iu
kalboje.
Miné os
p iesagos
eikiausiai
iS iedéjo
i
da ybos
galiinés
*-a
su
ku ia
kadaise
bu o
placiai
da omi
kuopiniai
pa adinimai®.
Taciau
lie u iy
i
la iu
kalbose
é a
os
a pazis amy
Sio
ipo
elik u,
plg.
lie.
dlksna/alksna
,,alks-
nynas;
bala,
klonis,
slénis“
i
la.
a/ksna
_,,pelké a
ie a“
(Daik D R
II
48).
Tiesa,
la iy
kalbos
a mése
y a
nemaza
ediniu,
Zymin¢iy
augalu
a
Siaip
daik y
sankaupa
ienoje
ie oje,
su
p iesaga
*
-d-io-
(LVG
284),
aip
pa
kilusia
18
da ybos
gal inés
*-d,
plg.
la.
alksndjs
,,alksnynas“
i
lie.
d/ksna/alksna.
Tokiu
ediniy
su
*-dio-
lie u iu
kalboje
y a
os
keli,
p z.:
ieSu djas
,,lazdynas“
Ké;
V s
(Daik D R
IT
53)’.
Ki a
e us,
lie u iy
kalbos
a mése
(daugiausia
aka iné-
se)
y a
keli
pana8iis
kuopiniai
pa adinimai
su
*-d- o-
(plg.
alksno as
,,alksnynas“
J
1
96
i
dlksna/alksna,
z .
Daik D R
II
58),
ku ie
ne u i
a i ikmenu
la iu
kalboje,
be
gali
bi i
lyginami
su
p iisy
ie o a dZiu
Rikoyo
:
ikijs
,, ieSpa s*
(He )
III
37,,
(Biiga
1958:
160
.).
Lie u iy
kalboje
gausu
kuopiniy
pa adinimu,
daugiausia
Zymin¢iu
augalu
i
daik u
sankaupa
ienoje
ic oje,
su
p iesaga
*-i-no-.
Jie
u i
a i ikmenuy
p iisu
(plg.
lic.
Seimyna
i
p .
seimins
(Gesinde)
III
83,),
sla u
(plg.
lie.
be znas
i
sl.
*be zina,
z .
S awski
1974:
121,
123),
i8
dalies
lo ynu,
galbii
ge manu,
albanu
kalbose
(Jokl
1963:
133-134;
Bu le
1971:
27-28),
be
ju
isai
ne a
la iu
kalbo-
J.
Cia
Siam
eikalui
a ojama
ne
p iesaga
*-ino-,
0
jos
apo oninis
a ian as
*-ei-no-/-oi-no-
(plg.
lie.
eglynas
i
la.
egliene,
egliens,
eglainis,
z .
LVG
322-
324,
327;
MLLVG
I
86-87,
132,
137).
Ki a
e us,
lie u iy
kalboje
kuopiniu
pa adinimu
su
*-eino-/-oino-
daba
eikia
su
zibu iu
ieSko i,
plg.
aziénos,
di sainé
,duona
su
di s¢mis*
JR
39
(Daik D R
II
56).
Tiesa,
kadaise
jy
galéjo
bi i
i
>
Tai
gali
bi i
bend a
bal y,
sla y
(plg. pie .
sl.
goli ’s
,nuogas,
a gSas
zmogus",
b a i ’s
,,b olio
s inus*,
Z .
S awski
1976:
55
.),
ge many
(plg.
s.
ok.
auks .
jungidi
,,z é ies
jauniklis“,
2 .
Mezge
1953)
kalby
ino acija.
°
P iisiskame
Elbingo
Zodynélyje
y a
isas
bi ys
kuopinés
p gini ies
be a dés
giminés
daik a-
a dziy
su
*-d,
p z.:
slayo
,, ogés,
Slajos*
(Sle e)
307
:
slayan
,,pa aza“
(Sle eku e)
309
(Maziulis
1981;
PKEZ
I-IV;
Deg ja e
1994).
Panaiios
kilmés
gali
bi i
i
lie u iy
kalbos
kuopinés
daugis-
kai os
o mos
su
-ai,
plg.
liepai
,,liepynas“
S
(S undzia
1981).
7
Jy
galéjo
bi i
i
p iisy
kalboje,
plg.
ie o a dzius
S abayen
:
s abis
,akmuo“
(S eyn)
E
32
Wangayen
:
wangus
(Dame aw)
E
588
(Ge ullis
1922:
247).
115

daugiau,
nes
kuopines
p igim ies
galbu
y a
i
gausiis
p iesagos
-iena
ediniai,
zymin ys
kul i iniy
augaluy
aug asias
ie as,
p z.:
bul iena,
kopiis iena
i
. .
(ZD
288;
Daik D
400).
Be
o,
edinys
seweynis
,,.kiaulide“
(Sews al)
E
229
(Ka ali -
nas
1992:
21)
bei
okie
ie o a dZiai
kaip
Alkayne,
Alkeyne,
Zaseynen
i
k .
(Ge-
ullis
1922:
252;
Blaziené
1998)
gali
liudy i
apie
kuopiniu
pa adinimu
su
*_eino-/-oino-
bu ima
i
p isy
kalboje.
Taciau
ai
né a
isai
aisku
(plg.
Smoczynski
2000:
74).
Panagiai
balsiy
kai a
lie u iu
i
la iu
kalbose
ski iasi
da
d i
p iesagos,
a -
ojamos
kuopiniams
pa adinimams
da y i.
Kai
ku iose
y u
i
aka u
aukS ai¢ciu
Snek ose
andame
p iesagos
-y é
kuopiniy
pa adinimuy,
u in¢ciu
okias
pa
eiks-
mes
kaip
p iesagos
-ynas
( aip
pa
-yné)
ediniai,
p z.:
alksny é
,,alksnynas“
J;
Sd:
Rs;
Pg;
Kl ;
Re
(LKZ
F
105),
qzuoly e
,,jauny
azuoly
miskas“
J;
G k;
Kp;
Rm
(P
535-536),
be zy é
,,jaunu
be zeliu
miSkas“
Rs;
G k
(I?
777),
egiy é
,,eglynas*
J
1
694,
ka kly é
,,ka klu
apZélusi
ie a“
Rg ;
Rm
(LKZ
V
294),
kelmy' é
,,kelmy-
nas“
G k;
Kp;
DI
(V
526),
kemsy é
,,kkemsuo a
pie a“
Vd8k
(V
564),
lazdy é
,Vie a,
ku
lazdynai
auga“
E
(VII
214),
liepy é
,,liepu
k imai*
Rg
(VII
426),
moly é
,,molyné“
Kn ;
E
(VIII
340),
nend y é
,,.nend ynas*
Rm
(VIII
655),
samany é
,,samanomis
apaugusi
ie a“
E
(XII
90).
La iy
kalboje
apie
Sio
da ybos
ipo
bu ima
p aei yje
gali
p imin i
neben
ie o a dziai
Apsi e,
Kalmi e
i
pan.
(LVG
388)*.
Siaip
daba
Gia
a i inkami
edi-
niai
da omi
su
ki a
balsiy
kai a
besiski ian¢ia
p iesaga
-ai e,
plg.
lie.
be zy e
i
la.
bé zai e
,,be zynas“
(LVG
389;
Laumane
1990).
Lie u iy
kalboje
a i inkamu
kuo-
piniy
pa adinimy
su
-ai é
be eik
né a,
issky us
gal
ik
alksnai é
,,alksnynas“,
be zynai é
,,be zynas“
J
1
12,
205
(ZD
360)’.
Be
o,
pazymé ina,
kad
la iu
kalboje
a i ikmenu
isai
ne u i
lie u iy
kal-
bos
kuopiniai
pa adinimai,
pada y i
su
da ybos
a iksais,
a ejusiais
iS
ypa ybiu
pa adinimy
(Daik D R
II
59-63).
I§
ju
p oduk y iausi
ediniai
su
p iesaga
*-6-men-.
Su
pas a uaja
18
p adziu
bu o
da omi
ypa ybiu
pa adinimai,
o
éliau
Si
p iesaga
panaudo a
kuopiniams
pa adinimams
da y i.
An ai
y u
aukS ai¢iu
a meje
kai
ku ie
ediniai
su
*-6men-
g e a
kuopinés
eikSmeés
y a
iSlaike
i
senesne
ypa ybés
eiksme,
p z.:
jaun iomené
,,jaunys é“
Ds
(LKZ
IV
315),
mazuomene
,, aikys e*
Ds;
S ;
S né;
T ;
B sl
(VII
978,
plg.
da
go.
aldémin
,sena ei“,
z .
Endzelin
1924:
124;
Bammesbe ge
1998:
110).
Pa i
iS es iné
’
Toliau
Sio
ipo
edinius
galima
is
dalies
sie i su
ge many
kalby
kuopiniais
pa adinimais
su
-ide
(plg.
s.
ok.
auks .
p luogide
,,jauciy
po a“,
Z .
Meid
1967: 149)
i
ie o a dZiai
su
-i hi-,
ku iy
daugiausia
Vokie ijoje,
.
y.
nelabai
oli
nuo
bal y
kalby
a ealo
(Udolph
1996:
258-274).
®
Juos
galbi
galima
lygin i
su
p .
k ischay os
,,k yklés
(ai iosios
sly os)“
(K ichen)
E
621,
sliway os
,,sly os“
(P lumen)
E
619,
wisnay os
,, ySnios“
(Ki sen)
E
620.
Laiky i
Siuos
edinius
deminu y ais,
kaip
pap as ai
da oma,
ukdo
a
aplinkybe,
kad
né a
aiskiy
duomeny
apie
demi-
nu y y
su
*-o/ io-
bu ima
p isy
kalboje.
Tai
gali
bi i
ien
lie u iy
kalbos
ino acija
(Daik D R
II
109).
116
p iesaga
*-d-men-"’
kilusi
i$
seno inés
p iesagos
*-men-,
su
ku ia
nuo
seno
bu o
da omi
abs ak ai
( ick
eiksmu,
iek
i
ypa ybiy
pa adinimai),
plg.
lie.
maz iomené
i
mazmeneé
,
aikys é,
kidikys e“
Dks ;
Aps;
,,smulkiis
daik ai*
BM
433;
T gn
(LKZ
VII
978).
RySkiy
ski umy
esama
i
ki ose
lie u iu
(ypaé
jos
aka iniu
bei
pie iniuy
a -
miu)
i
la iy
kalby
daik a a dziy
da ybos
ka ego ijose.
Kai
ku iomis
da ybos
ypa ybemis
lic u iy
kalba
y a
a imesné
ne
la iu,
o
p isu
kalbai.
Didziojoje
dalyje
lic u iy
kalbos
a miy
s a biausia
bal y
kalbu
ypa ybiu
pa adinimy
p iesaga
*-iba"
u i
paki usia
é-kamieng
o ma
*-ibé
(plg.
LKA
III
Zemél.
N .
123,
p.
137),
ku ia,
a odo,
andame
i
p iisy
kalboje,
plg.
lie.
pagonybé
i
p .
pagonbe
(Heidenscha )
E
795".
Tuo
a pu
la iy
kalba
isu
iSlaiko
senesne
o ma
-iba.
Lie u iy
kalboje
y a
gana
papli e
ypa ybiy
pa adinimai
su
p iesaga
-ys a
(ypaé
Su
jos
naujesne
o ma
-ys?é).
Jie
i gi
u i
iksly
a i ikmeni
p iisy
kalboje,
plg.
lie.
knikscionys a
i
p .
c is ionis o
(K is enhei )
E
794.
Tuo
a pu
la iy
kalboje
Sio
ipo
ediniu,
a odo,
be eik
né a:
J.
Endzelynas
(SV
53)
mini
ik
e a
a mini
edini
kenis e
,,ka alys é“.
PanaSiy
ie a,
be
ne
ypa ybe
eiSkiandiy
ediniu
pasi aiko
i
kai
ku iuose
la iskuose
aS uose.
Nea mes ina
galimybé,
kad
jie
a si ado
del
lie u iy
kalbos
i akos
(plg.
Daik D R
II
69-70).
Taigi
galima
ma-
ny i,
kad
su
bid a dine
p iesaga
*-is a
ypa ybiy
pa adinimus
im a
da y i
pi miausia
aka iniuose
bal y
kalby
dialek uose,
0
éliau
&i
ino acija
pli o
o-
liau
i
y us.
Sia
hipo eze
emia
da
Sios
aplinkybés:
1)
kaip
odo
lie u iy
kalbos
XVI-XVII
a.
aS ai,
ediniai
su
-ys é
bu o
kadaise
ypaé
p oduk y iis
aka u
i
idu io
aukS aiciy
a méje
(p z.,
S.
B.
Chyli iskio
Naujojo
Tes amen o
e ime,
J.
B e k ino
Pos iléje,
XVII
a.
anoniminiame
Zodyne
,,Lexicon
Li huanicum“
Sio
ipo
ediniai
y auja
a p
isu
ypa ybiy
pa adinimu,
Z .
Daik D R
II
9);
2
bud a dziai
su
p iesaga
*-is o-
y a
placiai
papli e
daugelyje
sla y
kalbu
(plg.
s.
bsl.
écis
,,i8kalbingas“,
|.
jedwabis y
,,panasus
j
Silk“
i
.
.),
uo
a pu
bal u
kalbose
ju
y a
os
keli
(p z.:
lie.
balys as
,,pelké as“,
kiaulys as
»nemandagus*“,
10
Kamiengalis
*6
p ies
p iesaga
né a
isai
isski inis
dalykas
bal y
kalbose
( aip
Smoczy iski
2000:
118).
An ai
lie u iy
kalboje
i8
o
kamieno
a dazodziy
da omi
bad a d7iai
su
*-6- o-
(ZD
345
.;
Akelai iené
1999).
Taigi
edinio
jaun iomené
san ykis
su
jdunas
y a
oks
pa
kaip
kaln io as
—
su
kalnas.
Gal
aip
pa
aiSkin inas
i
p .
ick omai
,, ik i,
eisé i
(ge ech )
II
63,
:
lie.
ik as,
p .
icka s
, ik as*
( ech e )
III
47,?
"
Apie
Sios
p iesagos
kilme
Z .
Daik D R
II
15-17.
V .
Majiulis
(PKEZ
IIT
208)
mano,
kad
Sis
edinys
p isy
kalboje
u éjes
p iesaga
*-ibé
(su
umpuoju
/),
panasia
i
sla y
-sba.
Taciau
ai
kelia
abejoniy,
nes
apie
p iesagos
*-ibd
a
*-ibé
bu ima
bal y
kalbose
kol
kas
jokiy
ki y
duomeny
né a.
Dél
panasiy
p ieZasciy
kiek
abejo inas
i
bandymas
edini
pagonbe
aisy i
i
*pagonabe
( aip
T au mann
1910:
388;
Bammesbe ge
2000).
Tad
a
ne
pap asciau
mineé a
p usiska
edini
pagonbe
kildin i
i8
*poganibé?
3
Winke -Leszy iska
1963;
Vaillan
1974:
469-471;
Kipa sky
1975:
219.
117
ugnys as/ugnys as
,,ka s as,
mus;
ugnies
spal os“).
Tad
gal
biid a diné
p iesaga
*-is o-
i8
*-i o-
kilo
sla y
kalbose,
paskui
ji
pa eko
i
g e imas
aka u
bal u
kalbas,
ku
i
susida e
ypa ybiu
pa adinimai
su
*-is a?
P isu
kalboje
y a
labai
daug
ypa ybiu
pa adinimu
su
ki a
biid a dine
p iesa-
ga
*-iskd,
p z.:
deiwii isku
,,isganymas“
(Seligkey )
II
75.55
labbisku
,,ge umas*
(Gu e)
II
85,
i
. .
(T au mann
1910:
223
.;
SV
50).
Lie u iy
kalboje
anda-
me
kelis
ypa ybiy
pa adinimus
su
-iské.
I8
jy
ik
edinys
jauniské
,,jaunys é“
(
plg.
bud a di
jduniskas
,,jaunys és“)
labiau
papli es
senuosiuose
aS uose
i
a mése,
o
ki i
du
y a
isai
e i,
daba
isnyke:
be niské
,, aikys é,
jaunys é“
DP
17x
(plg.
bud a di
bé niskas),
ieniské
,, ieniSumas*
(uz iksuo as
XVIII-XIX
a.
MazZosios
Lie u os
Zodynuose).
Jie
i gi
gali
bii i
a 8 ai as
aka y
bal u
kalbu
ino acijos™,
ku i
nepasieke
la iu
kalbos.
PanaSiai
galbi
galima
bii y
aiskin i
i
kai
ku iy
ypa ybés
u é oju
pa adinimu
da ybos
ipy
aida.
An ai
g e a
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
p iesaga
-ulis(-é)"
lie u iu
kal-
boje
y a
nemaza
a i inkamy
ediniy
su
p iesaga
-wolis(-é),
plg.
aukS ilis
,auk’-
Ciausiasis,
Die as“
i
auks udlis(-é)
,,kas
aukS as“,
g ei lis
ix
g ei udlis
,,kas
g ei-
as“,
bici lis
i
biciudlis
,,kas
su
ki u
u i
bi es;
a imas
d augas*
i
.
.
(Daik D R
I
172-174).
Pas a ojo
ipo
ediniai
u i
a i ikmenj
p iisy
kalboje
(plg.
lie u iska
ie o a di
AukSs udliai
i
p .
Auc oli en,
z .
T au mann
1925:
177;
SV
48).
Tai
i gi
gali
bu i
bend a
p isy
i
lic u iy
kalby
ino acija,
nepasiekusi
la iy
kalbos.
A odo,
aka ines
lie u iy
kalbos
a mes
i
p iisy
kalba
sieja
i
ody
bei
kailiu
pa adinimai
su
p iesaga
-ena,
plg.
lie.
a klend
,,a klio
oda“,
kiskena
»KISkio
kai-
lis“,
aip
pa
kojend
,,ey uliu
kojy
oda“,
Zéndenos
,,zandy
oda“
i
pan.
(Daik D R
II
164-165)
bei
p .
nognan
,,oda
(i&di b as
kailis)*
(Lede )
E
498,
jeigu
jis
kiles
i8
*ndgenan,
kaip
mano
V.
Maiiulis
(PKEZ
III
194-195).
La iy
kalboje
okiy
ediniy
nepas ebé a.
Taciau
en
gausu
ypa ybés
u é oju
pa adinimy
su
naujes-
niu
o-kamieniu
p iesagos
*-eno-/-end-
a ian u
*-enio-,
p z.:
ecenis
,,senis“,
i enis
,, y y
éjas“,
mellene
,,mélyné“
i
. .
(LVG
298-302).
Tuo
a pu
lie u iu
kalboje
jy
y a
labai
nedaug,
p z.:
be gzdénis(-é)
,,be gzdzias,
ne aisingas
gy u-
lys“,
méléné
,,melyne“
(Daik D R
II
166).
Jie
gali
u é i
a i ikmeny
i
p usu
'S
Ji
galéjo
kliudy ii
kai
ku ias
ge many
kalbas,
plg.
s.
skand.
be nska
»Waikys é“
(i
lie.
be niské),
olska
,,k ailumas“
(Meid
1967:
197;
Range
1977:
128).
Gal
Gia
miné ini
i
go.
ba niski
, aikys é“
(Ben enis e
1964:
38;
Nepokupnyj
1997:
13),
s.
ok.
auks .
onisci
»paikumas*,
heidinisci
,,pago-
nybe*
i
k .
(Range
1977:
128).
Taiau
pas a ieji
gali
bi i
ypa ybiy
pa adinimai
su
-ja-
kaip
i
go.
biuh i
,,ip a imas*
:
biuh s
,,ip a es“,
galeiki
,.panasumas“
:
galeiks
»panagus*
i
k .
(Kub jako a
1963:
78,
plg.
da
Bammesbe ge
1995:
96).
Ma
ge many,
sla y,
i aliky,
indoi anénu,
g aiky
kal-
bose
(be
ski ingai
nuo
bal y
kalby)
su
a iksu
*-(i)io-/-(i)ia
bu o
placiai
da omi
ypa ybiy
pa adi-
nimai.
*
Jie
u i
aiskiy
a i ikmeny
la iy
i
p isy
kalbose,
plg.
lie.
bédillis
i
la.
bedulis,
lie.
mielalis
i
la.
milulis
(LVG
346-347);
lie.
bandzi lis
,d augas,
biciulis;
bend ada bis;
sukéius;
d asuolis“
i
p .
an op.
Bandule
(T au mann
1925:
176).
118
kalboje,
plg.
wa ene
,, a inis
ka ilas*
(Messingkessel)
E
356,
wissene
»gailis*
(Po s)
E
622,
asmen a dzius
D u enne,
Jodenne
(SV
44-45).
Tiesa,
kai
kas
Gia
iziu i
p iesaga
-in-
(plg.
Smoczy iski
2000:
197).
Ma ,
umpasis
balsis
7
p iisu
kalboje
galejo
bi i
pa i es
i
e
(Gi denis,
Maziulis
2000).
A i kmenj
p isy
kalboje
gali
u é i
i
lie u iu
kalbos
ypa ybés
u é oju
pa a-
dinimai
su
sudu ine
p iesaga
*-d -io-,
plg.
lie.
ba zdd is
( aip
pa
biid a di
ba zd6 as)
i
p .
nago is
,, a inis
puodas
su
kojomis“
(E in op)
E
349
:
nage
,,koja“
(Nage)
E
145
(PKEZ
III
168).
Sio
ipo
ediniy
la iy
kalboje,
a odo,
né a.
Be
o,
be eik
ik
lie u iy
kalboje
da omi
i
deminu y ai
su
*-a é,
ku ie
y a
os
pacios
kilmés
kaip
i
miné i
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
(Daik D R
II
109),
S ebina
i
ai,
kad
s a biausia
lie u iy
kalbos
ypa ybés
u c oju
pa adinimu
p iesaga
-inykas
(<
*-ino-
+
*-i-ko-)
u i
ikslu
a i ikmenj
p iisy
kalboje,
o
la iu
kalboje
Sios
p iesagos
o ma
ski iasi,
plg.
lie.
Jaukinykas,
p .
laukinikis
,,zem al-
dys*
(Leman)
E
407
i
la.
ladicinieks
(plaGiau
z .
Daik D R
II
118-127).
Lie u iy
i
p iisy
kalbas
sieja
aip
pa
eikéju
pa adinimy
su
deminu-
wine
p iesaga
*-iko-
papli imas.
Nuo
seno
jie
bu o
ypaé
budingi
lie u iy
aka-
y
aukS aiciy
a mei.
An ai
J.
B odo skio,
FE.
Ku 8ai¢io
zodynuose
jy
uZ iksuo a
ne
daugiau
negu
a i inkamy
p iesagos
*-éio-
ediniu
(Daik D R
135).
Ry u
auks aiciy
a mei
(kaip
i
la iy
kalbai,
plg.
LVG
358)
jie
maziau
budingi:
K.
Si -
ydo
zodynuose
andame
ik
iena
eikéjo
pa adinima
su
*-iko-
lojikas
,,kas
loja*
SD'57;
SD*141
(ple.
da
LKA
III
Zemél.
N .
114).
P isy
kalbos
pamin-
kluose,
kaip
i
miné uose
lie u iskuose
MaZosios
Lie u os
zodynuose,
eikéju
pa adinimy
su
*-iko-
i gi
y a
daugiau
negu
a i inkamuy
ediniu
su
*-éio-
(Daik D R
136).
Kai
ku ie
i8
jy
u i
a i ikmeny
lie u iy
kalboje,
plg.
lie.
mynikas
i
p .
mynix
,,odminys,
kailius“
(Ge we )
E
511,
lie.
siu ikas
»Slu ejas“
i
p .
schuwikis
,,ba siu ys“
(Schuwe )
E
496.
Tiesa,
pasku iniu
a eju
ski iasi
lie u iy
i
p usy
kalbos
ediniy
eikSmé.
Tad
galbii
jie
a si ado
abiejose
kalbose
pa aleliai
(plg.
Smoczy iski
2000:
73).
P iesaga
*-iko-
i
eikéju
pa adinimy
ka ego ija
a éjo
i
deminu
y u,
ku-
ie
p isy
kalboje
dazniausiai
i
da omi
su
Sia
p iesaga,
p z.:
malnijkix
,, aikelis*
(Kindlein)
III
113,,
acc.
sing.
gannikan
,,mo e éle“
(F ewlein)
IIT
105,.
i
.
.
(Daik D R
II
88-89
su
li .).
Lie u iy,
kaip
i
la iu
(DL
297-298,
300-305),
kalboje
daba
Sio
ipo
ediniy
é a
ik
liku¢iy.
Taciau
kadaise
aka inéje
Lie u-
os
dalyje
deminu y ai
su
*-iko-
galéjo
bi i
p oduk y iss,
nes
nemazoje
Zemai-
ciy
a mes
dalyje
i
kai
ku iose
aka u
aukS aidiu
Snek ose
gana
daznai
deminu-
y ai
da omi
su
p iesaga
-iké,
plg.
ka iké,
me giké
(LKA
III
Zemél.
N .
116,
p.
131).
Cia
miné ina
i
sudu iné
Zie elos
a més
p iesaga
-ik-u as,
p z.:
be nik as
»be niukélis",
pa siki as
,,pa siukélis*
(Vidugi is
1969:
151).
Taigi
eikéjy
pa adinimus
su
*-iko-
ma y
im a
pi miausiai
da y i
aka y
bal u
kalbose,
0
éliau
&
ino acija
pli o
i
kai
ku iuos
y u
bal y
dialek us,
kliudydama
aip
pa
i
sla y
kalbas,
plg.
lic.
siu ikas
i
sl.
*¥e ece
(placiau
apie
Sio
ipo
edinius
sla y
kalbose
Z .
Woj y a-Swie zowska
1974:
82-87).
119
Salys
A.
1992:
Ras ai
4,
Roma:
Lie u iy
ka aliky
moksly
akademija.
Sa ukynas
B.
1966:
K
p obleme
zapadnobal ijskogo
subs a a
jugozapadnoj
Li e.
-
Bal is ica
1(2),
165-176.
Schmid
WP.
1994:
Linguis ica
Scien iae
Collec anea,
Be lin-New
Yo k:
Wal e
de
G uy e .
Schmid
W.P.
1998:
Al p eussisch-le ische
Sp achbeziehungen.
—
Bal is ica
33(2),
199-208.
Ska dZius
P.
1998:
Rink iniai
as ai
4,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidyklos
ins i u as.
S awski
EF
1974-1976:
Za ys
s owo wé s wa
p as owianskiego.
—
S ownik
p as owia iski
1-2,
W oclaw
e c.:
Wydawnic wo
Polskie}
Akademii
Nauk.
Smoczynski
W.
2000:
Un e suchungen
zum
deu schen
Lehngu
im
Al p eussischen,
K akéw:
Wydawnic wo
Uniwe sy e u
Jagiellonskiego.
Spech
EF
1938:
Zum
illy ischen
Su ix
-is -.
-
KZ
65,
175.
S undZia
B.
1981:
Daugiskai iniai
asmen a diniai
oikonimai
i
jy
eikSmé
linksnia imo
bei
ki Gia imo
sis emy
ekons ukcijai.
-
LKK
21,
185-198.
T au mann
R.
1910:
Die
al p eupischen
Sp achdenkmdle ,
G6 ingen:
Vandenhoeck
u.
Rup ech .
T au mann
R.
1925: Die
al p eugischen
Pe sonennamen,
Go ingen:
Vandenhoeck
u.
Rup ech .
Udolph
J.
1994:
Namenkundliche
S udien
zum
Ge manenp oblem,
Be lin-New
Yo k:
Wal e
de
G uy e .
Vaba
L.
1995:
Bal ische
m-De e bale
in
den
os see innischen
Sp achen.
—
VII
S a p au iskais
bal is u
kong ess
1995.
g.
13-15.
jiinija.
Re e d u
ézes,
Riga:
La ieSu
alodas
ins i u s,
117-119.
Vaillan
A.
1974:
G ammai e
compa ée
des
langues
sla es
4,
Pa is:
Edi ions
Klincksieck.
Vanagas
A.
1970:
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba,
Vilnius:
Min is.
Vanagas
A.
1994:
Mies o
a das
K e inga.
—
LKK
34,
162-165.
Velius
N.
1983:
Seno es
bal y
pasaulezii a,
Vilnius:
Min is.
Vidugi is
A.
1969:
Zie elos
a més
daik a a dis.
—
LKK
11,
147-182.
Vidugi is
A.
1996;
Kai
ku ie
aka y
bal y
kalbos
eiSkiniai
pie inése
lie u iy
a mése.
—
Bal is ica
31(1),
31-38.
Vidugi is
A.
1996a:
Dél
Zie elos
Snek os
p iklausomybés
i
kilmés.
—
LKK
36,
127-137.
Vidugi is
A.
1998:
Zana ykai
—
sidu iy
a
Zemaiciy
palikuonys.
-
LKK
40,
22-31.
Volkai é-Kulikauskiené
R.
1970:
Lie u iai
IX—-XII
amiiais,
Vilnius:
Min is.
Volkai é-Kulikauskiené
R.
1978:
Lie u iy
au ybés
susida ymas
(a cheologijos
duomenimis).
—
Lie u os
is o ijos
me as is.
1977
me ai,
5-22.
Vulane
A.
1986:
Adjek i u
a
-inis,
-ine
de i acija
un
a ibu i a
unkcija
aug8zemnieku
dialek a.
—
La ijas
PSR
zind nu
akadémijas
és is
1(462),
73-84.
Winkle -Leszynska
I.
1963:
P zy os ki
p zymio nikowe
-i y||-is y,
-a y||-as y
w
jezyku
polskim
na
le
og6Inos owianskim.
—
Jezyk
Polski
63,
65-73.
Woj y a-Swie zowska
M.
1974:
P as owia iskie
nomen
agen is,
W oclaw
e e.:
Wydawnic wo
Polskiej
Akademii
Nauk.
Zulkus
V,
1995:
Vaka y
bal ai
go y-gepidy
mig acijoje
(I-IV
a.).—Lie u ininky
k as as,
Kaunas:
Li e ae Uni e si a is,
74-127.
THE
MAIN
DERIVATIONAL
DIFFERENCIES
OF
SUBSTANTIVES
IN
LITHUANIAN
AND
LATVIAN
Summa y
Be ween
Li huanian
and
La ian
he e
a e
conside able
di e ences
wi h
ega d
o
he
de i a-
ional
s uc u e
o
subs an i es.
The mos
p oduc i e
su ixes
o
nomina
ac ionis
(c .
Li h.
*-i-mo-
and
La .
*-s-io-nd)
and
diminu i es
(c .
Li h.
*-e-/-io-
and
La .
*-i-nio-,
*-i -io-)
a e
qui e
di e-
en
in
Li huanian
and
La ian.
126

Nomina
collec i a,
which
indica e
a
g oup
o
people
o
li ing
beings,
ha e
emained
p oduc i-
e
in
Li huanian
(especially
de i a i es
in
*-ii-@),
bu
hey
a e
qui e
ex inc
in
La ian.
In
Li huanian
and
La ian
he e
a e
also
some
di e ences
in
su ixes
used
o
o m
nomina
collec i a
wi h
he
meaning
o
o es s
o
concen a ions
o
o he
plan s
o
hings
in
one
place,
c .
Li h.
*-i-no-
and
La .
*-ei-no-/-oi-no-,
Li h.
*-i -€
and
La .
*-oi -é.
Anumbe
o
de i a ional
isoglosses
link
he
Li huanian
language
(especially
i s
wes e n
and
sou he n
dialec s)
o
Old
P ussian
and
oppose
i
o
La ian:
nomina
quali a is
in
*-ibé,
*-is a,
*-isko-;
nomina
a ibu i a
in
*-in-iko-,
*-6-lio-,
*-e-nd,
*-a- io-;
nomina
agen is
in
*-i-ko-;
diminu i es
in
*-o-lio-,
*-js- -io-;
hyd onyms
and
place
names
in
-ing-
( esp.
-ang-,
-ung-,
-eng-).
Saulius
AMBRAZAS
Gau a
2000
02 24
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g. 6
LT-2055,
Vilnius,
Lie u a
EJ.
pas as
[email p o ec ed]
127