ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIV
(2001),
189-200
D asininky
pa adinimai
i
ju
is o ija
ALGIS
RUBINAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
he
Li huanian
names
o
cle gy,
and
hei
his o y.
Among
hem,
h ee
laye s
can
be
dis inguished:
(1)
olde
loan
wo ds,
ul ima ely
o
G eek
o
La in
o igin,
bu
bo owed
h ough
he
in e media y
o
o he
Eu opean
languages
(Polish,
Ge man
e c.)
and
bea ing
aces
o
his
media ion;
(2)
a i icial
loan
wo ds,
c ea ed
in
ecen
imes
by
adding
Li huanian
endings
o
La in
s ems;
(3)
loan
ansla ions
c ea ed
o
eplace
wo ds
o
o eign
o igin.
0.
IVADAS
|
Lie u a
k ikS¢ionybé
a éjo
élai,
kai
m isu
kaimyninés
au os
jau
bu o
k ikSCioniskos.
Senasis
lie u iy
ikéjimas
kilo
i8
amZiy
gilumos.
Jis
oks
senas,
kokia
sena
y a
lie u iy
au a
i
d auge
kick
seni
y a
bal ai.
Bal y
p okalbés
me u
isi
bal ai
kalbéjo
a
pacia
p okalbe
i
u ejo
a
pa i
ikéjima.
Senoji
lic u iy
eligija
bu o
gam os
eligija.
Seno és
lie u iai
ga bino
die us,
eik’dami
paga ba
ugniai,
zalciams,
medZiams,
saulei,
ménuliui.
A ejus
j
Lie u a
k ikS¢ionybei
eikéjo
a sisaky i
senyjy
die u
i
apeigu,
odél
u éjo
keis is
i
isa
eliginé leksika,
nes
senosios
pagoniskos
sa okos
ne iko
i a din i
naujos
k ikscioniskos
eligijos
sa okas.
Senoji,
pagoniska
eligija,
p adé a
laiky i
demonu
eligi-
ja,
odel
bu o
a sisaky a
jos
apeigu
o
ka u
i
isy
eliginiy
sa oku.
Senoji
lie u iy
pagoni8-
ka
leksika
bu o
nus um a
i
Sali,
0
j
jos
ie a
u éjo
a ei i
isiskai
nauja
k ikScioni8ka
leksika
i
nauji
a dai,
nes
nei
senieji
pagoniski
a dai,
nei
senosios
pagoniskos
sa okos
ne iko
naujai
eligijai.
Pasik ikS ijes
lie u is
gauda o
nauja
nelic u iska
k ikscioniska
a dg
i
u éjo
daly au i
naujose
iki
ol
jam
nepazis amose
k ikScioniy
apeigose,
ku iy
nezinojo
ne
pa adinimo.
Reikéjo
pa adin i
s a biausias
apeigas
i
uos,
ku ie
oms
apei-
goms
ado auja,
odel
u éjo
a si as i
k ikScioniy
d asininky
i
pag indiniy
k ikScionisku
sa oku
pa adinimai.
Siame
s aipsnyje
bus
kalbama
apie
ai,
kaip
a si ado
d asininku
pa adinimai
lie u iu
kalbos
eliginéje
leksikoje,
nes
su
d asininky
pa adinimais
naujai
pak ik& y as
zmogus
susidi e
pi miausia,
odel
pi miausia
eikia
iSsiaiskin i,
kas
gi
y a
d asininky
pa adini-
mai
eliginéje
leksikoje?
Kaip
i
kada
a si ado
lie u iski
d asininky
pa adinimai?
Kokiais
keliais
jie
galéjo
a ei i
j
Lie u a?
Kuo
jie
panaSiis
j
kaimyniniy
k ik8¢ionisky
au y
d asininky
pa adinimus
i
kuo
ski iasi?
D asininky
pa adinimais
laikysime
uos
zodzius,
ku iais
pa adinami
asmenys,
u in ys
kokj
no s
y§j
su
Die u,
i
u édami
ysi
su
Die u
jie
s engiasi,
kad
a
y$j
u é y
kuo
daugiau zmoniy.
Didziaja
dalj
Sios
leksikos
190
|
ALGIS
RUBINAS
suda o
asmenys,
u in ys
kokius
no s
S en imus
a ba
eisé ai
p iim i
{
ienuoliy
luoma.
Religiné
leksika
j
Lie u a
a éjo
d iem
keliais.
Dalis
eliginés
leksikos
a éjo
pe
kaimy-
nus,
nes
lie u iai
ienokiu
a
ki okiu
bidu
u éjo
su
ais
kaimynais
san ykiau i,
susidi e
su
ju
kalbomis,
i
daugiau
a
maZiau
i8
ju
y a
pasiskoline
i ai iy
zodziu.
VokieCiai
pi ma
ka a
k ikS ijo,
o
lenkai—an a,
odél,
eikia
many i,
dalis
eliginés
leksikos
a éjo
pe
Sias
kalbas.
Ki a
dalis
eliginés
leksikos
a éjo
pe
bazny ine
lo yny
kalba
pa aSy us
eolo-
gijos
eikalus.
S aipsnio
ikslas
—
pa y iné i,
kaip
eligine
leksika
a ejo
|
Lie u a.
Lyginan
kaimyniniy
k ikS¢ionisky
au u
eliging
leksika,
bus
bandoma
nus a y i,
i$
ku
i
kada,
kokiom
saly-
gom
i
kaip
k ikScioniSkoji
eliginée
leksika
pa eko
i
lie u iy
kalba.
Pag indinis
Sal inis
Siam
s aipsniui
pa eng i
y a
Lie u iy
kalbos
Zodynas
i
senieji
aS ai
(ka ekizmai,
biblijos,
pos ilés
i
senieji
Zodynai).
1.
SENIEJI
SKOLINIAI
1.1.
Vieni
d asininky
pa adinimai
j
lie u iu
kalba
a éjo
seniai,
o
ki i
y a
nauji
skoliniai
i
da iniai.
PagoniSki
lie u iy
d asininky
pa adinimai
ne iko
k ikSCioniy
d asininkams
pa adin i,
odél
k ikSGioniSka
eliginé
leksika
bu o
skolinama
i8
Lie u a
k ikS ijusiy
au-
u.
Pi ma
ka a
lie u ius
k ikS ijo
okieGiai,
a¢iau
as
Lie u os
k ikScioninimo
da bas
g ei ai,
Mindaugui
zu us,
nu iko.
Po an ojo
k ikS o,
ku is
a ejo
pe
lenkus,
bu o
uzbaig-
as
Lie u os
k ikS¢ioninimas.
Ka u
su
k iks u
pa eko
ji
Lie u a
pi moji
skolin ine
eliginé
leksika
pe
lenkus.
Ta
senaja
eligine
leksika
adiname
senaisiais
skoliniais.
P ie
ju
pi -
miausia
p iklausy y
S en imy
laipsni
u in ys
d asininkai.
Tai
bu y
diakonas,
kunigas
i
yskupas.
Pi miausia
eikéjo
pa adin i
d asininka,
aukS esnj
uz
diakona
i
Zemesnj
uZ
yskupa,
ku is
u éjo
palaiky i
ySius
su
zmoneémis
i
gy en i
p ie
baznyCios.
Jis
ado a o
pamaldoms,
saké
pamokslus,
k ikS ijo,
uoké,
laidojo,
odél
zmoneéms
bu o
eikalinga
Zino i
o
d asininko
pa adinima.
Siam
d asininkui
pa adin i
bu o
pasi ink as
okieciy
skolinys
Auinigas,
ku iam
bu o
su eik a
an oji
eik8meé.
Daba
kunigas
eiskia
ik
d asi-
ninka,
be
pi miné
jo
eik8mé
y a
bu usi
‘ponas,
ieSpa s;
aldo as,
kunigaikS is’.
Valdo o
eik’me
Zodis
a o as
seniausiuose
misy
as o
paminkluose,
plg.:
Su ojo e
ka alus
e-
mes
i
Kunigai
[ueio e
odon
wienon
p i ch
wie chpa i
/
i
p i ch
io
Ch i u
Mz
506.
Sia
eiksme
skolinys
a o as:
C,
908,
KLG
24,
R,
Mz,
K.
Senuosiuose
aS uose
kunigas
a ojamas
i
ka aliky
a
liu e ony
d asininko,
aukS esnio
uz
diakong
i
Zemesnio
uz
yskupa,
eiksme,
plg.:
Kunigas
idan
maki u
manes
Mz
11.
TAS
j a
ludimas
Iona
|
kada
iun e
S3idai
i ch
Ig u alem
Kunigus
i
Leui as
/idan
ghi
klau u
/
kas
u
e i?
VLN
EE7
JN
1,19.
Sia
eik’me
pa adinimas
a ojamas:
BB
JN
18,19,
BP,
149,
DK
13,
97,
99,
68,
98,
101,
89,
100,
PK
160,
DP
17,
27,
50,
158,
67,
205,
65,
158,
67,
205,
322,
24,
49, 69, 95,
410,
'SD51,
67,
139,
172,
SD
84,
SP
41,73,
MT
101,
CHB
JN
18,19,
MK
1,
44,
C,
908,
BK
22, 25,
H,
R,
Mz,
GN
LK
10,31,
JN
18,19,
N,
K,
RTZ,
M.
Si ydas
sa o
zodyne
kunigq
lo yni8kai
e ¢ia
jau
ik
‘sace dos’,
lenk.
‘kap an,
ksiadz’,
be
kunigé
jam
eiskia
ne
ik
ienuolyno
i Sininke,
be
i
kunigaikS ieng
(lo .
p incipis
uxo ,
lenk.
ksiezna).
Kadaise
a o a
i
umpesné
o ma
kungas.
Si
o ma
andama
Anoniminiame
ka ekiz-
me
AK
30,
32.
Senuosiuose
zodynuose
andama
o ma
kuningas,
ku i
eiskia
‘ ieSpa i,
DVASININKU
PAVADINIMAI
IR
JU
ISTORIJA
|
191
aldo a,
pona’
N,
‘kunigaiks j’
R
208,
K
i
‘kuniga’
N.
Valandius
Zemaiciy
yskupys éje
a oja
o ma
kunegas
M.
VALANG
z
19,
24
i
i8
jo
pasida y a
da inj
kunegys é.
La iai
u i
Zodj
Aungs
‘ponas’,
be
baznickungs
y a
‘ka aliky kunigas’.
P isy
Elbingo
zodynelyje
i gi
andamas
konagis
‘ka alius’.
Visi
ys
lie u iski
kunigo
pa adinimai,
aip
pa
la iy
i
p isy
a i ikmenys
y a
okiski
skoliniai.
Zodis
k nigas
y a
pasiskolin as
i8
id.
ok.
auks .
o mos
kunig
‘ka alius’,
ku iqa
daba
a i inka
okieciy
Kénig
‘ka alius’.
Vid.
ok.
auks .
kunig
y a
kiles
i8
ge m.
*kuningaz
‘ka alius’:
sen.
ok.
auks .,
sen.
saksy
Kuning,
sen.
anglu
cyning
(daba
king).
An ame
a
eciame
amZiuje
i§
ge m.
*kuningaz
suomiai
i
es ai
y a
pasiskoline
sa o
kuningas
‘ka a-
lius’.
IS
o
pa ies
Sal inio,
ik
gal
kiek
éliau,
y a
kiles
i
sla y
*kunege, *kunezo:
us.
kua3o
‘kunigaiks is’,
Cek.
kniez
‘kunigaiks is;
kunigas’,
lenk.
ksiqdz
‘kunigas’
( eiksmé
pasikei é
del
lo .
dominus
j akos).
Lenkai
da
XV1
a.
ksiqdz
adino
ne
ik
kuniga,
be
i
pasaulie inj
aldo a.
Lie u iai
su
seno és
ge manais
nebend a o,
odél
kuningo
negalima
laiky i
sko-
liniu
i$
ge many
p okalbés.
Visiems
bal ams
Gia
skolin ojai
bu o
okie¢iai,
besibaigian
XI
a.
a sik aus ¢
j
Padaugu j
i
kiek
éliau
j
Pa ysli.
Vokieciy
kala ijuoéiu
i
k yziuo-
Ciy
o dino
b oliai
bu o
kile
is
i ai iy
Vokie ijos
ie y
i ,
Zinoma,
jy
kalboje
bu o
nema-
za
a miniy
ski umu.
Tie
ski umai
zymu
i
ano
me o
k onikose
bei
dokumen uose.
XII
i
XIV
a.
Sal iniuose
galima
isski i
ne
ke u ias
a mainas:
kunings,
kuniges,
kunges
i
konigs.
18
y
a8y iniy
a ian y
galima
da y i
i8 ada,
kad
s.
ok.
auks .
kuning
a imas
nebu o
s e imas
i
XIII
a.,
no s
o
amZiaus
galo
Eiliuo oji
k onika
a oja
ik
id.
ok.
auks .
Aunig.
Ragyba
aip
pa
liudija
i
élesnj
a ima
kung,
konig.
Taigi
p ak iskai
kunigo
a das
is
okieciy
galéjo
bi i
skolinamas
isomis
omis
o momis.
Todél
abejo ina,
kad
i
kungas,
i
la .
kungs
bi y
a si ade
iS
kunigo,
éliau
iSk i us
balsiui
i.
Kadangi
lie u iai
su
okieGiais
isu
pi ma
susidii é
Padaugu yje,
ai
galima
spé i,
kad
i§
en
apie
1200
m.
pasiskolin as
kinigas.
Fone iskai
kiek
seno iskesnis
kuningas
gau as
g eiciau
i8
k y-
ziuociy.
G e a
pa adinimo
kanigas
senuosiuose
aS uose
Siam
d asininkui
pa adin i
andame
i
kaplanas,
odeél
eikia
many i,
kad
Zodis
kinigas
da
nebu o
p igijes
i
isuo inai
a oja-
mas.
Tas
s y a imas
a p
kaplano
i
kunigo
labai
yskus
Vilen o
E angelijose
i
Epis olo-
se.
Vienu
jis
a oja
kaplanas,
plg.:
Ni lidawe
ada
/
iog
eia
i
kieliu
kaplanas
/
i
i chwides
ghy
aplenke
EE
107
(LK
10,31);
Be
eik
/
i
pa i odik
kaplanui
/
VLN
EE
27-28
(MT
8,4);
kaplanas
a du
Zacha ia chus
BB
Lk
1,5,
BB
LK
10,31,
CHB
Lk
10,31
,
BP, 375
(Lk
10,31),
DP
56,
SP,,,
81,
KN
263,
o
ki u
a oja
kiinigas:
Ch il us
e i
a eghies
/
ieng
ghis
bu u
wi au elil
kunigas
VLN
EE
51
(H
9,11).
Senuosiuose Zodynuose
a ojamos
i
ki os
Sio
skolinio
o mos:
kaplonas
N,
Mz
119,
kaplionas
K.
Fo ma
kaplonas
a éjo
is
lenku
kalbos,
plg.
lenk.
kap an.
Is
Aunigo
lie u iai
pasida é
kunigdiks i,
ku is
uz iksuo as
jau
Maz ydo
as uose,
plg.:
Idan
Ka alems
i
Kunigaiklch ems
pakaiju
i
(qnda a
d i umbi
P a chom
awe
i ch
klaulik
mus
Mz
557
i
Vilen o
E angelijose
i
Epis olose:
Ne a
i ch
aw¢s
a eis
man
Kunigaiglch is
/
ku ai
bas
Wie chpa is
an
mana
moniu
I ahel
EE
22
M
2,6;
I ch
Suda
p ieg am
iog
Kunigaiklch is
(chio
Swie a
iau
ap udi as
j a
EE
69
JN
16,11.
Lie u iy
kalbos
Zodis
ku-
nigaiks is
pasida y as
i$
Zodzio
k nigas
su
p iesaga
-aiks is.
IS
pa adinimo
kunigas
kilo
nemaza
ediniu.
Vieni
Sio
pa adinimo
da iniai
p iklauso
ien
ik
ka alikams
a ba
ka alikams
i
p o es an ams,
o
ki i—
ik
p o es an ams.
Ka ali-
192
|
ALGIS
RUBINAS
ans
i
p o es an ams
p iklauso
da iniai:
kunigdu i
LKZ,
,893
“bu i
kunigu’,
kuniga imas
KZ,,,
893
“bu imas
kunigu’,
kunigbu is
LKZ,,
893
‘bu es
kunigas’,
kunigéd a
LKZ,,
893
Ten
p ieSas’,
kunigéjimas
LKZ,,
7,393
*
jga imas
kunigo
ypa ybiu’,
kunigé i
LKZ,
‘894
‘igau i
kunigo
ypa ybiu’,
kunigesnis|
LKZ,
_
894
‘daugiau
u in is
kunigo
ypa ybiy’,
kunigy-
ba
LKZ,,
894°
kunigybe’,
kunigybeé
LKZ,,
894"
kunigys e’,
kunigija
LKZ,,
894
‘kunigai,
ju
isuma’.
‘P ie
ien
ik
p o es an ams
p iklausangiy
da iniu
p iski iami
Mazosios
Lie u os
zodynuose
andami
da iniai:
kuniginas
LKZ,
,
894
‘pas o ius’,
hunigyne
‘bu es
kunigo
ukis’,
kunigininkas
LKZ,
,
894
‘kunigo
mokinys,
engiamas
jzegnojimui’,
kuniginis
LKZ,,
894
‘kas
kunigo
paziu y,
kunigy
Salininkas’,
Kunigpalaikis
LKZ,
,
895
‘menkas
kunigas’,
kuniguzis
LKZ,,
_
895
‘p o es an y
a
liu e ony
kunigas’.
Kaip
pa ys
lie u iai
senu
seno éje,
da
budami
pagonys,
is
ik uju
y a
adine
sa o
kuni-
gus,
uo
a pu
ik ai
nezinome.
Lie u iu
liaudies
dainy
kalboje
su inkamas
S en ikas
(Reiks
maldy i
S en ikus,
kad
laiky y
maldeles JD
1228),
a odo,
u é y
bi i
gana
senas
da inys:
iena,
Sis
Zodis
lie u iy
kalboje
da
a ojamas
pa a de
S en ikas,
ku is
isiskai
su inka
su
p usy
asmen a dziu
S en icke.
Pi myks e
Sio
Zodzio
eiksmé
galéjo
bi i
‘S en as
zmogus,
s en asis,
S en uolis’.
Ma y ,
sen.
lie u iai,
kaip
i
kai
ku ios
ki os
seno inés
indoeu opie-
Ciy
au os,
sa o
ikybinio
kul o
a s o us
a p
ko
ki o
bus
ading
i
nuo
S en umo,
plg.
sen.
g aiku
epeuc
‘kunigas,
auko ojas,
zynys,
S en ikas’
(i$
cgd6¢
‘s ip us,
galingas,
die iskas;
s en as,
pas es as’),
lo .
sace dos
‘kunigas’
(iS
*sac i-do -
‘S en ada is’:
sace
‘S en as’
i
-
do -
i$
eiksmazodZio
da e
‘duo i’
Saknies),
usu
ceawennux
‘S en ikas’.
Ki os
k ikScioniskos
au os
d asininka,
auks esni
uz
diakona
i
Zemesnj
uz
yskupa,
adina
i ai iai.
Sla u
s acia ikiu
kalbose,
asmuo
p iim as
j
d asinj
luoma,
adinamas
popu
(Zodis
a ojamas
i
lie u iy
kalboje),
o
lenky
ka aliky
kunigui
usai
u i
pa adinima
xcexo3,
ku is
pasiskolin as
i§
lenky
ksigdz.
VokieCiai
u i
P ies e ,
ku is a éjo
i8
bazn.
lo .
k.
p esby e
‘p esbi e is,
y esnysis
kunigas’.
|
bazn.
lo .
k.
jis
a éjo
i§
g aiky
kalbos
zpeoBi epog
<moeeo
Bu ne
‘senas,
ga bingas,
s a bus’.
Religijo y os
i
a p au iniy
zodziu
Zodynuose
andame
pa adinima
p esbi e is,
ku is
eiSkia
‘pi myju
k ikScioniy
bend uomenés
ado-
as’.
Kas
bu o
as
d asininkas,
ku j
adino
p esbi e iu,
né a
aisku.
Ne
i
daba
eologai
negali
pasaky i,
nes
ne a
duomenu,
kas
bu o
adinama
lo ynisku
zodziu
p esby e .
Daba -
e ejai
lo ynu
p esby e
i
lie u iy
kalba
e é
i ai iai.
B e kiino
Biblijoje
andame
Plebo-
nai
(pa as éje
Wi e nieij)
ku ie
1
T1M
5,17.
Gied ai is
Sia
ie a
e cia
Kunigai,
ku ie
gie ai
p iweizda
|
T1M
5,17.
Chylinskio
Biblijoje
andame
Tep ypa3y a
jog
Wi au/ iey
ku ie
edi
gie ey.
Sk i eckas
e cia
Ge ai
i sininkaujan js
kunigai
1
Tim
5,17.
La iai
u i
mdaci ajs.
P o es an iskos
bend uomen¢és,
kad
a ski u
nuo
ka aliku,
sa o
d asininka
adina
pas o-
niumi.
No s
kunigas
ado a o
pamaldoms,
eiké
sak amen us,
aCiau
jis
negaléjo
nei
iS en in i
ikunigus,
nei
eik i
Su i inimo
sak amen o.
Ta
galéjo
da y i
ik
aukSCiausius
’ en imus
u in is
k ikScioniy
d asininkas,
yskupys és
S en imais
kunigys és
pilnybe
pasiekes
d a-
sininkas
—
¥skupas.
Vyskupas
aldé
yskupija,
sky é
pa apijoms
kunigus,
sp esda o
i ai-
ius
eikalus.
Sia
eikime
Zodis
andamas
jau
pa¢iuose
pi muosiuose
lie u iu
kalbos
pa-
minkluose:
*SD,
400,
SP,
60,
160,
SP,
285-286,
SP,,
198,
Q
182,
H
163,
R,
R75,
Mz,
GN
1
Tim
3,2,
FIL
1,1,
KLG
160,
Su ,
D.
Posk,
N,
K,
Mi
VI
42,
M.
VALANC,
PREG
SJ
Vi
1005,
NS
1251
(SKN),
J,
K.
BUG.
DVASININKU
PAVADINIMAI
IR
JU
ISTORIJA
|
193
Pa adinimo
yskupas
Sal inis
y a
bazn.
lo ynu
kalbos
Zodis
episcopus,
ku is
y a
kiles
is
g aiky
éx xonoc
‘p izili é ojas’,
nes
yskupo
uZda inys
pi maisiais
k ikS¢ionybés
amZiais
bu o
sup an amas
iesiogine
zodzio
p asme
—
p iziii é i
bend uomenés
gy enima.
I
lie u-
iy
kalba
Sis
pa adinimas
pa eko
pe
kalbas
a pininkes.
Pi miausia
§]
pa adinima
ga o
okieCiai,
plg.,
s.
ok. auks .
bisco ,
id.
ok.
auks .
bischo .
18
okie¢iu
pasiskolino
éekai,
plg.
biskup,
o
i
Ccky
8j
pa adinima
pasiskolino
i
lenkai,
plg.
lenk.
biskup,
wiskup.
Pe
lenku
kalba
as
Zodis
pa eko
j
lie u iu
kalba.
Si
k ikS¢ioniska
d asininko,
u inéio
aukSciausius
s en imus,
lie u iska
pa adinima
pagal
eiksme
a i inka
lenky
biskup,
wiskup,
usu
enuckon
(
iesiog
i§
g aiku
kalbos),
okieciu
Bischo
(pe
okieciy
kalba
pe im a
la iu
o ma
biskaps),
anglu
bishop.
M.
Maz ydo
ka ekizme
andame
daba
jau
gy ojoje
kalboje
iSnykusia
o ma
biskupas
d asininkui,
u inciam
aukS¢iausius
s en imus,
pa adin i,
ple.
Reik
ad in
Bi kupas
bu u
cjil as
j
nepa ep a
kuna
MZK
29.
Ki i
Mazosios
Lie u os
au o iai
Sia
Biblijos
ie a
e -
Cia:
Bilkupas
u
bu i
benu a ies
VLN
ENCH
39
(1
Tim
3,2);
Be
Bi kupas
u
bu i
benu a -
ies
BB
1
Tim
3,2.
DaukSos
ka alikiSkoje
pos iléje
i gi
andame
bi kupai
DP
120,
28,
59,
61,
205,
68.
E angeliku
e o ma y
Mo kino
pos iléje
andame
Bi kupas
MP,
,
82.
Chy-
linskio
Biblijoje
andame
yskupo
pa adinima
u3wey3de ojas
CHB
1
Ti
3,2,
Fi
Ad
Reikia
many i,
kad
am
pa adinimui
a si as i
u éjo
j akos
olandisko
Sal inio
Zodis
op-
siende ,
ku iuo
is e s as
g aiky
éxixonog
‘p iziii é ojas’.
Is
Sio
pa adinimo
kilo
nemazZa
ediniu,
ku iu
eiksmés
a imai
susijusios
su
Sio
Zodzio
eikSme:
yskupdu i
DZ,
NbZ,
LE.,
275,
yskiipdu i
NpbZ
‘bi i
yskupu’,
iS yskupdu i
NbZ
‘ku j
laika
bu i
yskupu’,
yskupa imas
NpZ,
DZ},
A
1884,
96,
LE,,
89,
NDZ,
yskupys é
S,
RZ,
DZ,
NDZ,
KZ,
Q
93,
H
163,
D.
Posk,
N,
M,
L,
ST
34,
yskupys é
(2)
K,
R TR,
F.
RNW,,R
75,MZ
100,
SG,
76,
GN
1
P TM
3,1
‘ yskupo
i ulas
i
jo
uzimama
ie a’,
yskupiskas,
-a
NDZ,
KZ,
SD
14,
D.
Posk,
N,
L,
LL
8,
iskupiskas
(1)
KRS,
yskiipiskas
(1)
K,
242,
K,
R e,
NbZ
‘ yskupo,
yskupui
p iklausan is,
jam
bidingas’,
1
yskupiskis,
-é
(2)
NDZ,
KZ,
D.
Posk,
yskiipiskis,
-é
(2)
K,
NDZ
‘gy enan is
p ie
yskupo,
yskupo
globoja-
mas
zmogus’.
Pi maji
kunigys és
sak amen o
S en imy
laipsni
u in is
d asininkas
negaléjo
baznycio-
je
a likiné i
pamaldy
i
su
Zmonémis
diakonai
nepalaiké
ysiu,
odél
pa adinimas
diako-
nas
a ejo
pe
asy inius
Sal inius,
ypaé
pe
S en aji
Ras a.
Sia
eik’me
Zodis
a o as
jau
seniausiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose:
CHB
1
TM
3,
8-12,
CHB
Fi
1,1,
GN
1
Ti 3,
8-12,
GN
Fix
1,1.
Maz ydo
as uose
ie oje
Zodzio
diakonas
a ojami
skoliniai
kaplanas
(Kaplanai
e a
wenas
mo eis
wi ai
MZK
30
1
Tim
3,
12)
i
kunigas
(Kunigai
[chi o
budu
we :
5liby,
ne
dwilelsuwei
MZK
30
1
Tim
3,
8).
B e kiinas
Sia
Biblijos
ie a
is e é
Teipuieg,
Diakai
u i
bu i
c5el ingi
BB
1
TM
3,
12.
Chylinskio
Biblijos
Si
ie a
ig e s a
Diakoney
eypag
( eykia
idand)
bu u
wie3liweys
CHB
1
Ti
3,
12.
Gied ai¢io
Naujajame
Tes amen e
Si
ie a
y a
is e s a
Diakonay
eipajeg
giedingi
GN
1
T1
3,
12.
Kodél
Maz ydas
diakonui
pa adin i
a oja
kunigas
i
kaplanas
neaixku,
nes
a
S en ojo
Ras o
ie a
Maz ydas
paémé
i
lo y-
niskojo
J.
Willicho
ka ekizmo,
ku iame
a ojamas
Zodis
diaconus.
Pa adinimo
didkonas
Sal inis
y a
g aiky
kalbos
Zodis
d3:éxo oc
‘ a nas’.
I8
g aiku
kalbos
pe
Naujaji
Tes amen a
jis
pi miausia
pa eko
j
lo yny
kalba,
plg.
diaconus.
I§
lo ynu
kalbos
pa eko
i
j
liaudies
lo yny
kalba
i
aip
a si ado
diacus.
Pa ekes
j
bazn.
lo .
k.

194
|
ALGIS
RUBINAS
zodis
iSlaiké
pi mykS e
g aikiska
o ma
diaconus.
G aiku
kalbos
Zodis
}axo og
i
Eu o-
pos
kalbas
éjo
d iem
keliais:
pe
bazny ine
lo yny
kalba
i
pe
liaudies
lo yny
kalba.
VokieCiai
pe
liaudies
lo yny
kalba
pasiskolino
diacus,
plg.
ok.
id.
auks .
diaken,
o
pe
bazny ing
lo yny
kalba
diaconus,
plg.
ok.
Diakon.
IS
okieciy
Sio
pa adinimo
abi
o -
mas
diacus
i
diaconus
pasiskolino
¢ekai,
ku
i§
diacus
a si ado
zak,
0
i8
diaconus
—
diakon.
Is
éeky
abi
Sio
pa adinimo
o mos
pa eko
j
lenku
kalba.
Pe
lenky
kalba pa a-
dinimas
a éjo
j
lie u iy
kalba.
Pa adinimas
Sia
eikSme
iSpli o
po
isus
k ikS¢ioniskus
k aS us:
la iai
adina
diakons,
usai
duaxon,
ku is
i
usy
kalba
a éjo
pe
bazny ine
sla u
kalba
i§
g aiky
kalbos
3uaxo oc
(Vasme
1964:
512).
Rusai
u i
i
ki as
8io
pa adinimo
o mas
doxk
i
deaxon.
Lenkai
u i
dyakon,
diakon,
okie¢iai
Diakon.
Vokieéiai
e ange-
likai
u i
ki a
Zodj
diakonui
pa adin i
Gemeindehel e .
Sis
pa adinimas,
ma y ,
siekia
pi muosius
k ikSCionybes
amZius,
kai
iena
i$
diakono
pa eigu
bu o
a gsy
i
naSliu
Selpimas.
IS
o
pa ies
Sal inio
y a
kiles
Zodis
Zékas,
ku is
u i
d i
eikSmes:
iena
jy
eiskia
mokinj
M.
VALANG::
Ei
u,
Zéke,
Zékeli,
isy
Zéky
moky ojau,
S en o
aS o
skai y ojau
R .
Pasakyk,
zékeli,
kas
danguj
gi dé ?
LTR
(Rob).
Esmi
zéko
moky ojas,
S en o
aS o
pildy ojas
LMD
(T );
ki a
eiSkia
‘kunigo
pa a nau ojas
pe
miSias’
Mz
494:
Kadda
Ponas
Die as
i a
ga binams
[chwen omis
gielmelemis,
ada
i
ghie
d auge
[u
ekeleis
u
giedo i
BP
II
357;
Po
am
Kunigas
alba
jekelei
u
gedo i
Mz
500.
A odo,
kad
Maz ydas
bando
sug aZin i
anks esne
diakono
eikSme
—
a likiné i
pagalbinius
da bus
baznyCioje.
Pa adinimas
Zékas
andamas
jau
senuosiuose
aS uose
'SD
208,
Q
465,
Su ,
N,
R TZ,
M.
ZodZio
Sal inis
y a
liaudies
lo yny
kalbos
zodis
diacus,
ku is
y a
g .
54xo0 oc
umpinys.
Skolinys
Zékas
i
lie u iy
kalba
a eéjo
pe
lenky
kalba,
plg.
zak
‘s uden as’.
Lenkai
$j
Zodj
pasiskolino
i§
éeku,
plg.
Zak
‘mokinys’.
I§
lenky
Zodj
pasiskolino
usai,
plg.
us.
acax
‘ka alikiskos
mokyklos
mokinys’
i
uk ainai,
plg.
uk .
scax
‘bu sokas,
semina is as,
d asinés
semina ijos
auklé-
inis’.
1.2.
I edus
k ikScionybe
eikejo
pa adin i
naujai
a si adusias
kunigy
pa eigas,
odél
p ie
senyju
skoliniy
p iski ini
d asininky
pa adinimai,
ku ie
pa adina
d asininkus
pagal
ju
pa eigas.
Pi miausia
eikéjo
pa adin i
pa apijos
aldy oja,
ku is
p i aléjo
palaiky i
ySius
su
Zmonémis
i
u éjo
gy en i
p ie
baznyCcios.
Pa apijos
aldy ojui
pa adin i
bu o
pasi-
ink as
pe
lenkus
a éjes
skolinys
pleb6nas,
ku is
bu o
a ojamas
iki
XVII
a.
$j
pa adini-
mga
andame
BB
Sk
31,31,
BP
1,
DP
388, 366,
299,
'SD
123,
7SD
114.
Fo ma
plebénas
a éjo
pe
lenky
kalba,
plg.
pleban.
Lenkai
$j
Zodi
ga o
g ei¢iausiai
i§
éeku
kalbos,
plg.
éek.
pleban
‘kaimo
klebonas’,
0
éekai
i§
baZn.
lo yny
kalbos
(FRNW)!.
Maz ydas
pa apijos
aldy ojui
pa adin i
a oja
d i
o mas:
plebénas
Mz
11,
95,
556
i
plebanas
Mz
11.
Zodis
plebonas
andamas
i
Vilen o
Enchi idione
Ca echi mas
ma as
|
deel
palpali u
Plebonu
i
Koznadiju
VLN
ENCH
1,
Ma ga i a
heologica
pi ma
ka a
pasi o-
do
o ma
Klibonas
MT
XIX,
ka ais
Salia
Klibonas
a ojama
i
plebonas.
Nuo
XVII
a.
an osios
pusés
aS uose
isuo inai
jsigali
ly is
klebonas.
Kadangi
XVI
a.
lenku
kalba
Salia
pleban
u ejo
i
lenk.
dial.
kleban,
ai
Lie u oje
ie oj
Zodzio
plebonas
1
Salys
(1985:
280)
mano,
kad
lie u iy
plebdnas,
kleb6nas,
klibonas
ki cio
ie a
su inka
su
gudy
pleban,
kleban,
kliban,
ai
gudai
bus
g eidiausiai
a pininka e
mums
skolinan is
Zodi
klebdnas,
nes
jei
bii y
skolin a
iesiai
i
lenky,
u é u
bi i
k/ébonas.
DVASININKU
PAVADINIMAI
IR
JU
ISTORIJA
|
195
isigaléjo
klebonas.
Sia
eiksme
Zodis
a o as
jau
seniausiuose
lie u iy
kalbos
paminkluo-
se:
KLG
158,
Lex
133,
B,
R,
MZ,
GN
M
12,5.
I8
élesniuju
Sio
pa adinimo
Sal iniu
miné ini
K,
M,
J,
R Z.
Is
Sio
pa adinimo
kilo
nemaza
i
ki y
eliginés
leksikos
pa adinimuy.
Vieni
Sio
pa adi-
nimo
da iniai
p iklauso
ien
ik
ka alikams
a ba
ka alikams
i
p o es an ams,
ki i
—
ik
p o es an ams.
Ka alikams
i
p o es an ams
p iklauso
da iniai:
klebondu i
LKZ,,
521
a
klebonu’,
paklebondu i
LEZ,
21
‘kiek,
ku j
laika
klebonau i’,
p aklebondu i
LKZ,,
‘iSbu i
kiek
laiko
klebonu’,
Alebona imas
LKZ,,
,
21
‘bu imas
klebonu’,
klebonié is
ey,
22
‘klebonijos
gy en ojas’,
klebonys é
LKZ,,
22
‘bu imas
klebonu,
klebono
ie a’.
P ie
ien
ik
p o es an ams
p iklausan¢iy
da iniy
p iski iami
MazZosios
Lie u os
zodynuose
andami
da iniai:
klebondi is
C,,
204,
N,
Q
396
‘klebono
sinus’,
Klebonaicia
[K],
N
‘klebo-
no
duk é’,
kleboniené
K,
N,
R
‘klebono
zmona’,
kleboniké
[K],
N
‘klebono
duk é’,
klebo-
niskas
‘klebonui
p iklausan is’,
klebony is
C,,204
‘klebono
sinus’,
klebonka
K,,
115
‘kle-
bono
zmona’.
Lenku
kalba
Salia
pleban
da
u i
p oboszcz,
pe
okieciy
kalba
( id.
ok.
auks .
b obes ,
ok.
P ops )
pasiskolin a
iS
lo ynisko
p oposi us.
Lie u iy
kalbos
senuosiuose
Zodynuose,
as uose
i
a mése
andame
iS
lenky
p oboszcz
pasiskolin a
pa apijos
aldy ojo
pa adini-
ma
p abaScius
N,
[K],
S.
DAuK,
ZEM,
SLN,
Ds,
C:
P abascius
ao
g oma q
an
dzekona,
klausia
odos
VOL
373;
O
senasis
p abas élis
da
gy as?
SKRD.
Lo yny
kalba
pa apijos
aldy oja
adina
zodziu
pa ochus,
ku is
anks¢iau
oménams
eiské
pas o
s o ies
Seimininka.
Jis
uz
am
ik a
als ybés
nus a y a
mokes j
u éda o
duo i
bu a
i
Slaikyma
keliaujan iems
magis a ams
i
pasiun iniams.
Véliau,
a si adus
pa api-
joms
(IV
amziuje),
Zodis
iga o
pa apijos
aldy ojo
eiksme.
Sis
Zodis
j
lo yny
kalba
a éjo
iS
g aiky
kalbos
zapoyoc.
Pa apijos
aldy ojas
klebonas u éda o
ieng
a
kelis
pagalbininkus
kunigus.
Pa adini-
mas
ika as
a éjo
pe
lenky
kalba,
plg.
lenk.
wika y
‘ ika as’.
Zodzio
ika as
Sal inis
y a
lo yny
kalbos
ica ius
‘pa aduo ojas’.
Dauk§os
pos iléje
andame
Sio
pa adinimo
o mas:
Wiko ius
DP
99,
247,
612,
Wika iumis
DP
203.
Lenkiskoje
Jokiibo
Vujeko
pos ileje
oje
ie oje
andame
Wika y.
I§
o
ma y i,
kad
pa adinimas
bu o
iesiog
pe im as
iS
lenku
kalbos.
A si adus
daug
pa apijy,
eikéjo
y esniojo
kunigo,
ku is
p izii é y
pa apiju
g upe,
bu y
dekana o
aldy ojas.
Pa adinimas
dekanas
a éjo
pe
lenku
kalba,
plg.
lenk.
dziekan
‘dekanas’.
Sia
eiksme
Zodis
pi ma
ka a
pa a o as
K.
Si ydo
zodyne
'SD
97.
Pa adinimo
dekdnas
Sal inis
y a
bazn.
lo .
k.
zodis
decanus
‘deSim ininkas’,
edinys
kilo
i$
lo .
kalbos
Zodzio
decem
‘deSim ’.
Seno és
Romoje
Zodziu
decanus
bu o
adina-
mas
impe a o iaus
imy
desim ies
Zemesniujy
aldininky
y esnysis.
Vy esniojo
kunigo
eiksme
Zodis
bazny inéje
lo yny
kalboje
ga o
éliau,
kai
jau
a si ado
yskupiju
i
desim-
Ciai
pa apiju
aldy i
yskupai
sky é
dekanus.
Pe
bazny ine
lo yny
kalba
Sis
Zodis
iSpli o
i
isuose
k ik8cioniskuose
k as uose
i
daba
isu
ei8kia
kuniga
dekana o
aldy oja:
la -
iai
u i
dekans,
lenkai
dziekan,
okie¢iai
Dekan
(senesné
o ma
Dechan ),
p anciizu
doyen
(i8
jo
angl.
dean).
Ka aliky
BaznyCios
ado as
y a
pépieZius.
Pa adinimas
placiai
a o as
jau
seniausiuose
musy
as o
paminkluose:
VLN
4,
DK
39,
PK
206,
DP
50,
MTP
38,
SD
241,
'SD
119,
068,
R
274,
Mz,
K,
RZ.
196
|
ALGIS
RUBINAS
Pa adinimo
pépiezius
Sal inis
y a
bazn.
lo yny
kalbos
Zodis
papa
‘ é as’.
|
lie u iy
kalba
Sis
pa adinimas
pa eko
pe
kalbas
a pininkes.
Pi miausia
$j
pa adinima
ga o
okie¢iai,
plg.
s.
ba a y
papes,
s.
ok.
auks .
babes.
IS
okie¢iy
pasiskolino
éekai,
plg.
papez,
0
i8
éeku
$j
pa adinimga
pasiskolino
lenkai,
plg.
lenk.
papiez.
Pe
lenky
kalba
Zodis
pa eko
j
lie u iu
kalba
(Buiga
1959:
26;
FRNW).
I§
Sio
pa adinimo
kilo
nemazZa
i
ediniu:
Popieje
‘Anglijos
p o es an y
bazny¢ios
gol a
mo e is’
DP
85,
popiezidu i
‘bi i
popieziumi’
NDZ
,popiezia imas
‘bu imas
popieziumi’
NDZ,
popiezija
‘popieziai
i
jy
isuma’
LL
138,
NDZ,
pépiezinis
‘p iklausan is
popieziui,
su
juo
susijes’
NDZ,
popiejyl a
‘popiezys é’
DP
19
,
popiejyi e
‘popieziaus
aldzia’
K,,
104,
Q
68,
'SD
119,
R
274,
DP
84,
popiesi kas
‘popieziui
p iklausan is,
jam
biidingas’
DP
89,
MT
75,
popieziskai
K,
popieziskis
‘p iklausan is
popieZiui,
su
juo
susijes’
MT
XXV.
Ka aliky
kunigas
u eda o
da buo is
ne
ik
pa apijose,
be
a lik i
li u gijos
apeigas
p i-
aciose
koplyciose
a
ienuolyne,
bi i
ikybos
moky oju.
Sias
pa eigas
einan is
kunigas
bu o
adinamas
kapelionu.
Tai
senas
Zodis,
uz iksuo as
jau
K.
Si ydo
Zodyne
kapelonas
'SD
83,
SD
96.
Lie u iy
kapelionas
Sal inis
y a
bazn.
lo ynu
kalbos
capellanus.
Senuosiuose
aS uose
a ojamos
i
ki os
o mos:
kapelionis
M,
M.
VALANC,
kaplionas
K,
kaplonas
N,
MZ
119.
Lie u iskos
o mos
kapeliénas
mink8 asis
p iebalsis
a spindi
lenkiSka
o ma
kapelan.
Pa adinimas
papli es
i
ki ose
kalbose,
plg.
ok.
Kapellan,
p anc.
chapelain,
angl.
chap-
lain,
la .
kapelans.
IS
Sio
pa adinimo
kilo
zodziy,
ku iy
eikSmés
a imai
susijusios
su
jo
eik’me:
kape-
liondu i
‘bu i
kapelionu’,
kapeliona imas
‘
bu imas
kapelionu’.
1.3.
Senuosiuose
aS uose
a ojami
d asininky
pa adinimai
eiskian ys
d asininko
ga -
bés
i ula.
Tokiu
pa adinimy
u ime
du:
ienas
jy
y a
kanauninkas.
Sia
eik’me
Zodis
a o as
jau
senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose
S.
Dauk,
[K],
M.
VALANC.
Senuosiuose
aS uose
andame
i
o ma
kanonykas
WP
199,
KL
30,
SD
83.
Senasis
pa adinimas
kanonykas
a éjo
pe
lenky
kalba,
plg.
lenk.
kanonik
i8
bazn.
lo yny
kalbos
canonicus.
|
lo ynu
kalba
Zodis
a éjo
i§
g aiky
kalbos,
plg.
g .
xx
‘no ma,
aisyklé’.
Pa adinimas
papli es
i
ki ose
kalbose,
plg.
la .
kanonikis,
lenk.
kanonik,
us.
Kanonuk.
Lenku
kalboje
Salia
daba
a ojamos
o mos
kanonik
da
paliudy a
g e iminé
o ma
kanownik,
ku i
galé y
bi i
(no s
j ody i
o
negalima)
lie u iskos
o mos
kanauninkas
Sal inis.
Ki as
ka aliky
d asininky
ga bés
i ula
u in is
kunigas
y a
p ela as.
Senuosiuose
as-
uose
a ojamas
pe
lenky
kalba
(plg.
p a a )
a éjes
lo yniskas
Zodis
p alo as,
uz iksuo-
as
S.
DauK,
M.
VALANC,
VoL
104.
DaukSa
Ka ekizme
a oja
lenki8ka
skolini
p alo as,
plg.
An i
ewai
pagaléi
Dwasigq,
ai
y a
kunigai,
P a o ai
i
méki oiei
DK
82.
Zodzio
Sal inis
y a
bazn.
lo .
k.
p aela us,
ku is
eiSkia
‘ u in is
pi menybe,
ge iausias’.
I§
pa adinimo
p alo as
M.Valan¢ius
pasida é
da ini
p alo ys é
‘p alo o
aldoma
s i is’.
2.
NAUJADARAI
2.1.
XIX
a.
an oje
puseje
lie u iy
au a
a sidii é
an
bedugnés
k as o,
bu o
susi ipin a
lie u iy
au os
islikimu.
P asidéjo
au inio
a gimimo
sajiidis.
Vyko
a kakli
ko a
dél
gim o-
sios
kalbos
eisiu,
pi miausia
baznyCcioje.
DVASININKU
PAVADINIMAI
IR
JU
ISTORIJA
|
197
Susi pin a
isiems
lic u iams
eikalinga
iena
bend ine
kalba.
S eng asi
ja
obulin-
i,
ap aly i
nuo
Sim me iniy
apnasy
—
s e imy
kons ukciju,
Zodyno
ba ba izmu.
Ta-
ciau
bazny ine
kalba
ilgai
a siliko
nuo
pasaulie inés.
Esama
lie u iy
bazZny inés
kalbos
bukle
ne enkino
a gimusios
in eligen ijos.
XIX
a.
baigian is
a p
kunigy
i
klebonijose
p adé a
kalbe i
lie u iu
kalba.
Lenkuojan ys
kunigai,
pamoksluose
da ke
lie u iy
kalba,
bu o
ne ole uojami.
Sup a us,
kad
daugumas
s e imybiy
j
lie u iu
kalba
pa eko
pe
bazny¢ia,
s eng asi
aisy i
p aei ies
klaidas.
Reikéjo
i§
eliginés
leksikos
pasalin i
ba -
ba izmus,
ku i
nauja
lie u iska
leksika.
Todél
senoji
skolin iné
eliginé
leksika
bu o
e ciama
j
lie u iy
kalba.
Taip
a si ado
lie u iski
d asininku
pa adinimai,
i es os
naujos
pa adinimy
o mos,
ku ios
bu o
p ia in os
p ie
o iginaliy
lo ynu
kalbos
o -
mu.
Kaip
pa yzdi
galima
paminé i
o ma
p ela as,
ku i
bu o
pada y a
senesne
o ma
p alo as
siekian
p ia in i
p ie
lo yny kalbos
Zodzio
p aela us.
Pa adinimas
uz iksuo-
as
LKZ,
602.
A si ado
isiskai
naujas
pa adinimas
pas o ius,
ku is
eiskia
p o es an u
e angeliky
kuniga.
Sia
eik’me
Zodis
y a
uZ iksuo as
LKZ,,
535.
Randama
i
ki a
Sio
pa adinimo
o ma
pas o as
JD
1084.
Zodzio
Sal inis
lo yny
kalbos
Zodis
pas o
‘piemuo,
gany ojas,
kunigas’.
Pa adinimas
papli es
i
ki ose
kalbose,
plg.
la .
pas o s,
lenk.
pas o ,
us.
nacmop,
ok.
Pas o ,
angl.
pas o .
2.2.
P asidéjus
a gimimui,
bu o
a sisakoma
senyjy
lenkisky
skoliniy
i
da omi
nauji
lie u iSki
d asininky
pa adinimai
pagal
ki y
kalbu
modelius.
A si ado
bu inybe
u é i
isy
asmenu,
eisé ai
p iim u
j
d asinj
luoma,
pada iusiy
ienuoliskus
jzadus
a
kokiu
no s
budu
p iklausanciy
p ie
baZny inés
hie a chijos,
bend a
pa adinima.
D asininkui
a si as i
da e
pag indo
a
aplinkybé,
kad
Salia
kunigo
pasida é
bi inai
ei-
kalingas
naujas
specialus
pa adinimas
am
ik ai
ikybinei
sa okai
eiks i,
ba en
—
kaip
angly
p ies
(angly
saksy
p éos
i8
élesniojo
lo .
p esby e
i8
g .
xpeoBU epoc
“senesnis’)
‘kunigas’,
p anc.
p é e,
ok.
P ies e
y a
ski iamas
nuo
angl.
cle gyman,
p anc.
ecclésias i-
que
(18
lo .
ecclésias icus
‘bazny inis,
bazny¢iai
p iklausan is’),
ok.
Geis liche ,
aip
i
lie u iy
kalboje
ilgainiui
kunigas
‘ eliginio
kul o
a s o as,
ku is,
p iémes
kunigys és
sak amen a,
a lieka
kunigo
pa eigas’
bu o
p adé as
ski i
nuo
d asininko
‘d asinio
luo-
mo
na io,
pas es o
Die o
a nybai’.
D asininko
eiksmé
y a
Zymiai
pla esné
negu
kuni-
go:
d asininkas
y a
bend iné
sa oka,
kunigas
é a
d asininko
po iis.
Bu o
pasida y as
Zodis
d asininkas.
Sia
eikime
Zodis
uzZ iksuo as
LKZ,,
942.
Be
ka
ik
miné os
eiksmés,
Zodis
d asininkas
lie u iy
kalbos
a mése
a ojamas
da
i
ki a
eiksme
‘kas
d asias
gaudo,
su
d asiomis
eikaly
u i’
(LKZ,,
942).
Lie u iy
d asininkas
kilo
i8
Zodzio
d asia
i
p iesagos
-ininkas,
su
ku ia
suda y i
daik a-
a dziai
dazniausiai
y a
asmenu
pa adinimai.
Pa adinimas
d asininkas
a si ado
neseniai,
pi ma
ka a
andamas
Jablonskio
a8 uose.
I
d asinj
luoma
p iim iems
asmenims
bu o
a ojamos
j ai ios
Sio
pa adinimo
o mos:
Si ydas
a oja
o ma
d asingys é
‘SD
27,
SD
47,
[K];
d asiskija
§
“d asininky
luomas’,
d asiskis
8,
d asionis,
plg.
Puse
iesyjy
mokykly
d asionys
eda
V
AlzG.
Panasiai
pasida y as
sis
pa adinimas
i
ki ose
kalbose:
la iai
u i
Zodj
ga idznieks,
lenky
duchowie is wo
‘d asininkija’,
usu
dyxoeencmeo
‘d asininkija’.
IS
Sio
pa adinimo
kilo
d asininkiskas,
-a
LKZ,,
943
‘bidingas
d asininkui,
kaip
d asi-
ninko’.