ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIV
(2001),
167-187
Del
lie u iy
pa a dziy
e inimo
da ybos
poziii iu
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
Li huanian
su names
conside ed
om
he
iewpoin
o
wo d
o ma ion.
In
an h oponymy
and
oponymy,
he
usual
mechanisms
o
de i a ion
(compounding,
a ixa ion
e c.)
a e
obse ed,
bu
he e
is
also
a
speci ic
mechanism
consis ing
in
c ea ing
an h oponyms
and
oponyms
wi hou
o mal
ma ke s
o
de i a ion,
yielding
p ima y
(non-de i a i e)
pe sonal
names
and
place
names,
e.g.,
common
noun
—>
place
name,
pe sonal
name,
nickname;
p ope
noun
—>
place
name,
pe sonal
name,
nickname.
Li huanian
su names
a e
a
speci ic
ca ego y
in
ha
hey
acqui e
no
de i-
a ional
ma ke s
in
he
p ocess
o
de i a ion.
A
su name
is
an
o iginal
pa onymic,
nickname
e c.,
used
as
a
su name.
The e o e
a
de i a ional
analysis
o
su names
as
such
is
impossible,
o
hey
a e
all
p ima y
(non-de i a i e)
uni s.
Mo phological
segmen a ion
o
su names
is,
o
cou se,
possible.
1.
IVADINES
PASTABOS
Pa a dés
y a
lie u iy
kalbos
ik iniy
zodziy,
a ba
onimu,
dalis,
suda an i
asmen-
a dziu
klasés
subklase.
Be
pas a osios,
lie u iy
onomas ikos
y imu
kon eks e
da
miné inos
a dy
bei
p a a dziu
subklasés
bei
didziulé
ie o a dziy
klasé.
Ja
suda o
i ai ius
objek us
j a dijanciy
ie o a dziy
(p z.,
anden a dziu,
a ba
hid onimu,
gy-
enamuju
ie u
a du,
a ba
oikonimuy,
pelké y
ie y
a du,
a ba
helonimu,
kalny
a -
du,
a ba
o onimu,
i
pan.)
subklasés.
Onimy
e inimo
da ybos
poZzii iu
speci ika
y a
iSsamiai
ap a a
eo iniuose
ono-
mas ikos
da buose.
Cia
iS ySkin i
ski umai
a p
bend iniu
i
ik iniy
zodziu
da ybos
samp a os
bei
apibudin i
iena
a
ki a
onimy
klas¢
(subklase)
suda anéiy
ik iniy
zodziy
y imo
ypa umai
(plg.
Nepokupnyj,
ed.
1986:
162-173,
207-208).
Nesiple-
Cian
i
issamiau
Cia
nekomen uojan
su
Siomis
p oblemomis
susijusiu
eiginiy
( o
ne eikalauja
Sio
s aipsnio
ikslas)
s a bu
a k eip i
démesj
j
siilymus
i ian
onimus
a ski i
adinamaja
gy aja
da yba,
kai
a p
pama inio
zodzio
i
da inio
y a
i8like
a
egzis uoja
da ybos
mo y acijos
san ykiai,
i
is o ine
da yba,
ku i
siejama
su
onimu
mo eminiu
skaidymu'
(da
minima
i
mo ologinés
s uk ii os
analizés
sa oka)
(Nepokupnyj,
ed.
1986:
162-163).
Kaip
ma y i,
kalbama
apie
ik iniu
Zodziy
da y-
bine
i
s uk i ing
analize
aiskiai
a ski ian
Sias
sa okas
iena
nuo
ki os.
Ku is
i§
miné y
—
da ybinés
a
s uk i inés
analizés
—
modelis
aiky inas
i ian
onimus,
be
ki a
ko,
u é y
lem i
i
ai,
kokiai
klasei
(subklasei)
pas a ieji
p iklauso.
Del
mo eminio
skaidymo
pla¢iau
z .
U bu is
(1978:
137-142).
168
|
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
Labai
s a bu
kiek
imanoma
daugiau
Zino i
apie
ienos
a
ki os
onimy
klases
(subkla-
sés)
speci ika:
kaip
a si ado,
susida é
ik iniy
Zodziy
sis ema,
a
ji
da
ebepildoma
naujais
iene ais
a
y a
uZda a
i
nekin an i,
kokios
ling is inés
i
eks aling is inés
aplinkybés
lémé
jos
pobiidj
i
pan.
A sakymai
i
Siuos
klausimus
leis y
onimus
ben
salygiskai
suski s y i
i
d i
g upes.
Vieng
ju
suda y y
onimy
klasés
(subklasés),
ku iy
ik iniai
Zodziai
gali
i
u i
bi i
i iami
da ybos
poZii iu
i8ski ian
da ybos
ipus
(bu-
dus),
nus a an
pama inius
Zodzius,
da ybos
o man us,
iden i ikuojan
da inius
i
pan.
Ki oje
g upéje
bi y
onimai,
ku iuos
i ian
eiké u
pasi ink i
ik
mo eminio
skaidymo
(mo ologinés
s uk i os
analizés)
model.
Sio
s aipsnio
ikslas
—
ap a i,
kaip
Siuo
poZi iu
y a
a
gale y
bi i
i iami
lie u iu
onimai,
i
okiame
kon eks e
pamégin i
su as i
ie a
lie u iy
pa a déms.
I§
o,
kas
pasaky a,
u é y
bi i
aisku,
kad
s aipsnyje
bus
emiamasi
lie u iy
onomas ikos
y i-
my
pa i imi
i
nesiekiama
iSsamiu
eo iniy
apibend inimy.
Todél
Gia
iSdés y os
min-
ys
bei
eiginiai
e in ini
kaip
iena
i8
kele o
galimy
nuomoniu
apie
lie u iy
pa a -
dziy
y ima
da ybos
poziu iu.
2.
VIETOVARDZIU
DARYBOS
TYRIMY
APZVALGA
24.
gsamiausiai
Siuo
me u
y a
is i a
lie u iy
anden a dziy
da yba.
Tam
ski a
issami
monog a ija
(Vanagas
1970).
Da bo
i ade
(Vanagas
1970:
6-27)
y a
ap a i
i
i e in i
isi
jau
a lik i
lie u iy
anden a dziy
da ybos
y imai
a k eipian
démesi
i
ai,
kad
kai
ku iuose
da buose
,,nag inéjama
ne
hid onimy
da yba,
o
ju
mo ologiné
sanda a“.
Vadinasi,
nebu o
laikomasi
,,da ybinio
p incipo“,
suni eliuojami
bi ini
is-
ski i
keli
da ybiniai
(s uk i iniai-g ama iniai)
hid onimy
ipai,
suplakami
j
iena
ie a
ski ingos
da ybos
anden a dziai.
P ie§
apibudinan
hid onimy
da ybos
speci-
ika
y a
pa eik a
nuomoniy
apie
bend iniy
i
ik iniy
zodziy
panasumus
bei
ski u-
mus
apzZ alga
i
kons a uo a,
kad
hid onimy
,,da ybos
nag inéjimo
uzda inys
y a
kiek
ki oks
negu
bend iniy
Zodziy*.
Ti ian
pas a yjy
da yba
s engiamasi
nus a y i,
,,ko-
kiu
bidu
kalba
ku iasi
naujus
Zodzius,
kaip
papildo
sa o
Zodziy
a sa gq“.
Tuo
a pu
hid onimy
sis ema
jau
susi o ma usi
i
nekin an i,
.
y.
né a
eikiama
idiniu
kalbos
désniy.
Todél
i ian
anden a dziy
da yba
,, y iné ojo
Z ilgsnis
isada
daugiau
nu-
k eip as
j
p aci i,
j
uos
laikus,
kai
daba
jau
s a iska
sis ema
da
ik
o ma osi“.
Toliau
j ade
ap a a
labai
s a bi
hid onimy
da ybos
analizei
ju
klasi ikacijos
p oble-
ma
i
apZ elg i
bei
i e in i
jau
esan ys
ic o a dziy
ski s ymo
j
klases
bandymai.
Tai
pada ius
pasi ink as
s uk ii inés-g ama ines
lie u iu
hid onimy
klasi ikacijos
mo-
delis
manan ,
kad
jis
galé y
bi i
p i aiky as
i
ki iems
lie u iy
a dyno
sluoksniams.
Pagal
pasi ink a
klasi ikacija
isi
lie u iy
anden a dziai
da ybos
pozi iu
suski s-
y i
j
pi minius
i
an inius.
Pi mieji
oliau
ski iami
j
daik a a dinius
(i$
bend iniu
i
ik iniy
Zodziy)
i
bid a dinius.
An ieji
—
j
edinius,
sudu inius
i
sudé inius.
Gali-
ma
p idu i,
kad
i ian
edinius
ieSkoma
sasajy
a p
bend iniy
Zodziy
i
anden a -
dziy
de i acijos
p incipy
i
p ipazjs ama,
jog
e minas
edinys
p eciziSkiausiai
a o-
jamas
i a dijan
uos
hid onimus,
ku iy
,,de i acinis
ySys
su
a i inkamais
bend iniais
a
ik iniais
zodZiais
da
ebé a
isiSkai
aiskus“.
Ki y
hid onimy
da yba
neaiski,
be
juos
galima
skaidy i
mo emomis,
.
y.
laiky i
u inCiais
a iksa;
be
o,
y a
neaiSkios
DEL
LIET.
PAVARDZIV
VERTINIMO
DARYBOS
POZIURIU
|
169
da ybos
anden a dziu,
ku iy
i
skaidymas
mo emomis
gali
bi i
ik
spéjamas.
Pas-
a aisiais
a ejais
miné as
e minas
a ojamas
salygiskai
(Vanagas
1970:
54-57).
Kaip
ma y i,
lyginan
su
bend iniy
Zodziy
da yba
dél
onimy
speci ikos
y a
iSski as
naujas
da ybos
bidas,
ku io
ezul a as
—
pi miniai
anden a dzZiai.
Tai
okie
hid oni-
mai,
ku ie
y a
kile
i§
bend iniy
i
ik iniy
ZodzZiy
i
oponimizacijos?
me u,
.
y.
i s-
dami
anden a dZiais,
jie
né a
igije
jokiy
o maliy
da ybiniy
pozymiy
(plg.
Vanagas
1970:
28),
p z.:
Adomdi is
ez>
<
Adomdi is
a d.,
Aki a as
2.
<
aki a as,
Balandis
ez.
<bala idis,
Bal a
up.
<
bal a,
Globys
up.
<
Globys
a d.,
Gulbis
ez.
<
guibis,
Jand as
eZ.
<
Jana as
k.,
K iausius
up.
<
k iausi s,
Kind o as
up.
<
Kind o as
a d.,
Leiman as
up.
<
Leiman as
a d.,
Nénd é
up.
<nénd é,
Piliakalnis
e2.
<
piliakalnis,
Si ydis
ez.
<
Si ydis
a d.,
Ske s i inis
up.
<
ske su inis,
Smailii is
wp.
<
smailiii is
,,smailas“,
Se muksnynas
ez.
<
Se mukénynas,
Siupiéniai
ez.
<
Siupiéniai
k.,
TeékanCcioji
up.
<
ekancioji,
T ilypis
ez.
<
iljpis,
Vend yki is
up.
<
end yks is
, ingia yks é“,
Zalidji
up.
<
Zalidji.
Pi miniai
anden a dZiai
Cia
pa eik i
pagal
abécéle,
nes
da ybos
poZiii iu
jie
isi
—
susida e
is
bend iniy
a
ik iniy
zodziy,
daik a a dziy
a
bid a dziy,
asmen a dziy
a
ki y
ie-
o a dziy
—
y a
lygia e ¢iai
(plg.
da
Vanagas
1970:
29).
2.2.
P i aikius
a
paciq
hid onimy
da ybos
analizei
suda y a
s uk i ine-g ama ine
klasi ikacija
y a
ap a a
i
dalies
(apie
4,6
iks andio)
lie u iy
kalny
a du,
a ba
o o-
nimy,
da yba
(Vanagas
1973).
Pi miausia
jie
ski iami
j
pi minius
i
an inius,
0
o-
liau,
kaip
i
hid onimy
da ybos
y imo
a eju,
g upés
skaidomos
de aliau.
Pi miniai
kalnu
a dai
apibidinami
kaip
i
pi miniai
hid onimai:
jie
y a
kile
i§
apelia y u,
ki u
ie o a dziy
a ba
asmen a dzZiy
i
ne u i
o maliy
da ybiniy
pozymiy
(Vanagas
1973:
209),
p z.:
Apus as
<
apusé as,
Aujéda
<
Aujéda
up.,
Auks as
<
duks as,
Degimas
<
degimas,
Didiiillis
<
didzi lis,
Gib ys
<
giib ys,
Kapéliai
<
kapéliai,
K is apas
<
K is apas
a d.,
Lydeka
<
lydeka,
Obelélé
<
obelélé,
Paglai é
<
paslai é,
P anciizai
<
p anciizai,
Smailisis
<
smailisis,
Sal upys
<
Sal upys
up.,
Visginas
<
Visginas
a d.
2.3.
Ki y
lie u iy
ie o a dziy
klasiy
(subklasiy)
da yba
iSsamiai
né a
i8 i a.
Dél
pelke y
ie y
a dy,
a ba
helonimu,
gausos
kol
kas
démesio
sulauké
ik
ienas
ju
da ybos
ipas
—
p iesaginiai
pelké y
ie y
a dai
(Bilkis
1998).
Sie
ie o a dziai
mi-
né os
hid onimy
klasi ikacijos
kon eks e
k ali ikuo ini
pi miausia
kaip
an iniai,
o-
liau
—
kaip
ediniai,
o
konk e inan
—
p iesagy
ediniai.
Ti ian
p iesaginés
da ybos
helonimus
emiamasi
A.
Vanago
hid onimy
da ybos
analizés
pag indais
a k eipian
demesj
j
jau
senokai
eo iSkai
pag is a
sa oku
da ybiné
analizé
i
mo eminé
analizé
(mo eminé
skaida)
ne apa uma.
Todél
p iesagy
ediniais
laikomi
pelké y
ie y
a -
dai,
ku iy
,,p iesaga
y a
ne
mo eminés
skaidos
a
o my
da ybos
elemen as,
o
da y-
binis
a iksas,
.
y.
naujy
Zodziy
da ybos
p iemoné“
(Bilkis
1998:
32).
Miné y
nuos a y
laikomasi
i
i ian
p iesaginés
da ybos
gy enamujy
ie u
a dus,
a ba
oikonimus
(Razmukai é
1998).
ISsamios
ju
da ybos
analizés
kol
kas
né a
( y i-
my
apZ alga
z .
Razmukai é
1998:
1-4).
Gal
Gia
ge iau
ik y
hid onimizacijos
sq oka,
nes
y a
i is
ki y
ie o a dZiy
susida iusiy
hid onimy,
.
y.
a eju,
kai
ie o a dis
i s a
ie o a dziu
( oponimas
—
oponimu).
Cia
i
ki u
su umpinimai
okie
pa
kaip
i
ap a iamame
bei
ki uose
lie u iy
onomas ikos
da buose.
Del
ju
ip as umo
a ski as
su umpinimy
sa agas
nepa eikiamas.
170
|
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
Bandymai
apibidin i
galimas
klasi ikacines
g upes
kalban
apie
gy enamyjy
ie u
a du
da yba
pas ebimi
P.
Joniko
s aipsnyje
,,Asmen a dziai
i
ie o a dziai*
(Joni-
kas
1968).
Cia
minimi
p iesaginiai,
p ieSdéliniai,
sudé iniai
i
sudu iniai
gy enamu-
ju
ie u
a dai
(plg.
A.
Vanago
hid onimy
klasi ikacija).
O
ie o a dziai,
ku ie,
kaip
eigia
au o ius,
,,su ampa
su
asmen a dzio
bei
pa a des
ienaskai os
ly imi
(plg.
Bi s o-
nas,
Ka inas,
Skuédas,
Sudd gas)*
(Jonikas
1968:
564),
be
abejo,
k ali ikuo ini
kaip
jau
anksciau
ap a i
pi miniai.
T umpai
apZ elgus
lie u iu
anden a dziu,
kalny
a du,
pelke y
i
gy enamyjy
ie-
u
a du
da ybos
y imus
s a bu
da
kons a uo i,
kad
Sie
i
ki i
ie o a dziai,
be
jo-
kiy
abejoniu,
galé y
bi i
i iami
i
ki aip,
.
y.
p i aikan
mo eminés
analizés
(mo -
eminés
skaidos)
modeli.
Tokiy
y imu
ikslai,
o ma
i
u inys
ski ysi
nuo
Cia
ap a os
ie o a dziy
da ybinés
analizés.
3.
ASMENVARDZIU
DARYBOS
(STRUKTUROS)
VERTINIMU
APZVALGA
Specialiy
y imu,
ski y
ki os
lie u iy
kalbos
onimy
klasés
—
asmen a dziy
—
da y-
bos
analizei,
kol
kas
né a.
Taéiau
kai
ku iuose
an oponimikos
da buose
galima
as i
poZi io
i
asmen a dziu
da yba
a ju
s uk u a
elemen u.
3.1.
,.Lie u iu
a dy
kilmés
Zodyne“
(Kuza inis,
Sa ukynas
1987),
bene
iSsamiau-
siame
Siy
onimy
inkinyje,
y a
pa eik i
j ai ios
da ybos
bei
kilmes
i
ne ienodo
senu-
mo
a dai.
Pagal
unkciona imo
lie u iy
a dyne
laika
Siuos
asmen a dzius
galima
ski i
i
is
g upes
—
senuosius,
k ikScioniSkus
i
naujuosius
a dus.
Kiek ieno
Siu
sluoksniy
a du
da ybos
analizé,
ma y ,
u é y
speci iniy
b uozu,
ku ie,
be
ki a
ko,
bu u
susije
i
su
a du
Sal iniais,
a si adimo
daba iniame
a dyne
aplinkybemis
bei
pan.
Senieji
a dai
—
ai
dalis
pagoniSkuoju
laiko a piu
unkciona usiy
lie u iy
asmen-
a dziu,
a o y
ada,
kai
da
nebu o
susi o ma usi
d ina io
lie u iy
j a dijimo
a -
du
i
pa a de
sis ema.
Taigi
jie
bu o
ienin eliai
uo
me u
lie u iy
u é i
asmen a -
dziai,
be
ne
a dai
u in
omenyje
daba ine
e mino
a das
samp a a*.
Taigi
kaip
apibidin inas
ySys
a p
is o iniy
asmen a dziu
i
daba iniy
a dy?
Nuomoniu
ga-
lé u
bi i
i ai iu.
Ma y ,
imanoma
iesiog
su apa in i
daba inius
a dus
i
is o inius
asmen a dzius
p ipazjs an ,
kad
pas a ieji
nepaki e
a éjo
iki
misy
dieny
i
daba
unkcionuoja
kaip
a dai.
Tokj
su apa inima
(aiku,
o maly
bei
salygiska)
iS
dalies
pa eisin y
i
ai,
kad
s a biausia
is o iniy
asmen a dziu
unkcija
—
i a dy i
asmenj
iSski ian
jj
i§
ki y
a -
po
—
am
ik a
p asme
suponuoja
i
daba iniy
a dy,
i
daba iniy
pa a dziy
unkci-
jas
(Siuo
a eju
s a biausia
ai,
kad
suponuoja
i
a dy
unkcija)°*.
Tokia
is o iniy
asmen a dziy
i
senaisiais
adinamy
daba iniy
a dy
ySio
samp a a
galima
pag is i
ai,
kas
apie
Siy
a du
da yba
(aiSkinan
jy
kilme)
kalbama
miné ame
Zodyne.
Cia
isski iami
ke u iy
da ybos
ipu
senieji
a dai:
1)
d ikamieniai
du iniai,
2)
iS
ju
pada-
y i
umpiniai,
3)
p iesaginiai
umpiniy
ediniai,
4)
apelia y iniai
—
iesiog
bend i-
4
Dél
io
e mino
a osenos
i ian
is o ine
an oponimija
da
Z .
Maciejauskiené
(1991:
14).
=
Dél
a dy
i
pa a dziu
unkcijy
da
Z .
Maciejauskiené
(1991:
14,
19,
50-51).
DEL
LIET.
PAVYARDZIU
VERTINIMO
DARYBOS
POZIURIU
|
171
niai
Zodziai,
i e
a dais
(Kuza inis,
Sa ukynas
1987:
25).
Lyginan
su
anksCiau
ap-
a a
hid onimu
klasi ikacija
pi masis
senujy
a dy
da ybos
ipas
apa in inas
su
an -
iniais
sudu iniais
ie o a dzZiais,
eciasis
su
an iniais
—
p iesagu
ediniais,
0
ke -
i asis
—
su
pi miniais
ie o a dziais
(de alesnio
bend umu
i
ski umy
ap a imo
a sisaky a,
nes
o
ne eikalauja
s aipsnio
ikslas).
T eciojo
ipo
a dai
—
d ikamieniu
umpiniai
(jie
da
adinami
i
senaisiais
ienkamieniais
a dais)
e in ini
kaip
am
ik o
a du
susida ymo
bido,
o
ne
onimy
da ybos
ipo
(ip as a
ling is ine
Sios
sa o-
kos
eikSme)
ezul a as®.
Dazniausi
y a
senieji
d ikamieniai
a dai
( adinamieji
d ikamieniai
di iniai),
p z.:
Alg-minas,
Al-min as,
Ei-ba as,
Géd- imas,
Gos- au as,
Ka i -minas,
Min-gaudas,
Tai -
-gailas,
Tél-man as,
T i -gedas,
Vai-no as,
Vais-man as,
Vil-man as.
Ki a
da ybos
po-
ziu iu
apibidinamy
senaisiais
adinamu
daba iniu
a du
g upe
suda o
p iesagu
e-
diniai,
p z.:
Algénis,
Ba énis,
Bi énis,
Da génis,
Daugénis,
Eidénis,
Eigénis,
Gaudénis,
Gedeénis,
Gin énis,
Gi dénis,
Gi s énis,
Gy énis,
Kan énis,
Klausénis,
Tau énis,
Vaidénis
i
k .
(p iesagos
-enis
ediniai);
Bylo as,
Da o as,
Da igo as,
Eid6 as,
Milo as,
Mino as,
Vaido as,
Valio as,
Vil o as
(p iesagos
-o as
ediniai);
Ba iis,
Bi u is,
Da i is,
Eigi is,
Eimiu is, Gaili is,
Ged i is,
Geis i is,
Gi d i is,
Kes i is,
Klaus i is,
Ramu is
(p iesagos
-u is
ediniai);
Kla isilas,
Man ilas,
Vdidilas
(p iesagos
-ilas
ediniai).
Va du
kilmés
zodyno
au o iy
nuomone,
Siu
ediniy
pama iniai
zodZiai
y a
d ikamieniy
a du
um-
piniai.
Tik
palygin i
e ai
kaip
pama iniai
zodziai
nu ody i
ki okie
senieji
lie u iu
asmen a dziai
(plg.
Augénis,
Bal énis,
D as i is,
Jaun is,
Laimi is
i
k .)’.
Ta p
senaisiais
adinamy
daba iniu
a du
lyg
i
nepasi aiké
okiu,
ku iuos
da y-
bos
pozi i iu
bi u
galima
e in i
kaip
pi minius
(Zodyno
au o iai
juos
adina
,,ape-
lia y iniai
—
iesiog
bend iniai
zodziai
i e
a dais“
—
Z .
Kuza inis,
Sa ukynas
1987:
25).
Taciau
a k eipé
déemesi
negausis
galiiniu
ediniai
(p z.:
Bud ys,
Bud ius
i8
lie .
budnis,
D gsius
i8
lie .
d as is,
Jaunys,
Ja inius
i8
lie .
jdunas),
no s
oks
senujy
a dy
da ybos
ipas
i
neminimas.
T umpai
ap a us
ai,
kas
,,Lie u iu
a du
kilmés
zodyne“
y a
pasaky a
apie
senai-
siais
adinamu
daba iniu
a du
da yba,
eiké u
g iz i
p ie
anksciau
su o muluo os
nuos a os,
jog
oks
a
panaSus
Siu
a dy
da ybos
e inimas
u é u
bi i
pag is as
daba iniu
a du
i
analogisky
is o iniu
asmen a dZiy
su apa inimu
(kaip
jau
bu o
miné a
—
labai
o maliu
bei
salygisku).
Ki as
ySio
a p
is o iniu
asmen a dziy
i
senaisiais
adinamu
daba iniu
a dy
e inimo
a ejis
galé u
bi i
oks:
daba iniai
a dai
a si ado
i§
is o iniu
asmen a dziy,
neigydami
jokiu
o maliuju
da ybos
pozy-
miu.
Vadinasi,
da ybos
poZi iu
isi
Sie
a dai
bi u
k ali ikuojami
kaip
pi miniai.
Taigi
miné i
daba iniai
a dai
Algminas,
Almin as,
Eiba as,
Géd imas
i
k .
y a
a si-
ade
(susida e)
i§
analogisky
is o iniu
asmen a dziu,
ku ie
da ybos
e inimo
kon-
eks e
u é u
bi i
k ali ikuojami
kaip an iniai
sudu iniai.
O
a dai
Algénis,
Ba énis,
Da génis,
...
Bylo as,
Da o as,
Da igo as,
...
Ba i is,
Bi i is,
Da ii is,
...
Klaiisilas,
Man i-
Placiau
apie
juos
z .
Maciejauskiené
(1997:
113-124).
A k eip inas
démesys
j
ai,
kad
nu odan
senujy
a dy
ke u is
da ybos
ipus
y a
i a dy i
ik
,,p iesaginiai
umpiniy
ediniai*
—
Kuza inis,
Sa ukynas
(1987:
25).
Be
o,
ba y
galima
s a s y i,
a
ik ai
isu
Siy
a du
~
p iesagy
ediniy
—
pama iniai
ZodZiai
y a
asmen a dZiai,
be
ai
nesusije
su Sio
s aipsnio
ikslais.

L72
|
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
las
i
k .,
ankséiau
adin i
p iesagy
ediniais,
élgi
bi u
ik
a si adg¢
i8
is o iniy
as-
men a diiu,
da ybos
podii iu
—
p iesaginiy
ediniy.
Taip
pa
eiké y
e in i
i
ki u
senaisiais
adinamu
daba iniy
a dy
da yba.
Toks
poZiii is,
be
ki a
ko,
bi u
p iim i-
nas
i
dél
labai
sunkiai
apib éziamy
is o iniy
asmen a dziy
unkcijy
lyginan
jas
su
daba iniy
a dy
paski imi,
i
dél
sasaju
su
daba iniy
lie u iy
pa a dziu
da ybos
e inimo
ypa umais,
apie
ku iuos
bus
kalbama
éliau.
Manan ,
kad
isi
senaisiais
adinami
daba iniai
a dai
da ybos
poZi i iu
y a
pi miniai,
pe spek y us
i
jdomus
bii y
ju
y imas
p i aikan
mo eminés
analizés
(mo eminés
skaidos)
modeli.
Ki o
daba inio
a dyno
sluoksnio
—
k ik&éionisky
a dy
—
da ybos
analize
y a
ne
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
y imo
objek as.
Visi
Sie
a dai
a ejo
i8
ki y
kalby
(g aiku,
heb aju,
lo ynu,
ge manu,
sla y
i
k .)
i
a sineSé¢
joms
budingus
da ybos
(s uk ii os)
b uozus.
Todél
galima
kalbé i
ik
apie
dalykus,
susijusius
su
k ikScionis-
ky
a dy
adap acija
lic u iy
kalboje.
Vienas
okiy
bi y
ilguju
(kanonisky)
k ikSCio-
nigku
a dy
o my
i
ju
umpiniu
san ykis
bei
a osena,
ki as
—
XVI-XVII
a.
is o i-
jos
Sal iniuose
papli e
Siu
a dy
deminu y iniy
p iesagy
ediniai,
nus o i
a o i
XVIII-XIX
a.
Sal iniuose,
i
pan.
(Z .
Maciejauskiené
1979;
1991:
34, 38, 41;
1993:
102).
Tiesa,
j ai iis
k ik8ioniSky
a dy
deminu y iniy
p iesagu
ediniai
gy ojoje
kal-
boje
y a
papli e
i
daba ,
be
ai
né a
o icialios,
j
asmens
dokumen us
aSomos
a du
ly ys.
Todél
nuo
de alesnio
jy
ap a imo
Cia,
a odo,
galima
a si ibo i.
Naujieji
a dai,
suda an ys
e¢iajj
daba inio
a dyno
sluoksni,
kilmeés
pozi iu
pap as ai
ski iami
j
lie u iskos
i
nelie u iSkos
kilmés
a dus
(Kuza inis,
Sa ukynas
1987:
41-46).
An ieji,
.
y.
nelie u i8kos
kilmés
a dai,
a éjo
j
lie u iy
a dyna
i§
ki y
kalbu.
Taigi
ju,
kaip
i
k ik8¢ioni8ky
a dy,
da ybos
ap a imas
né a
lie u iy
kal-
bos
zodZiu
da ybos
analizés
objek as.
Ki aip
y a
su
naujaisiais
lic u iskos
kilmés
a dais.
Ve inan
juos
da ybos
poziu-
iu
nesunku
isski i
kele a
klasi ikaciniy
g upiy,
ku ios
i a dy os
i
anksCiau
ap a o-
je
g ama inéje-s uk i inéje
ie o a dziu
klasi ikacijoje.
Tai
pi miniai
a dai,
ku ie,
nejgydami
jokiy
o maliy
da ybiniy
pozymiu,
y a
a si adg
iS
bend iniu
a
ik iniy
zodziu,
p z.:
Aus a
:
lie .
aus a,
Banga
:
lie .
banga,
Daina
:
li .
daind,
Dobilas
:
lie .
dobilas,
Gi a as
:
lie .
gin a as,
Jia
:
lie .
ji a,
Liepa
:
lie .
liepa,
S aja
:
lie .
s aja,
S ajOné
:
lie .
s ajoné,
Za a
:
lie .
Za a
(i8
bend iniy
Zodziy)
a ba
Agluona
:
Agluona
up.,
Ai é
:
Ai é
up.,
Alan a
:
Alan a
up.,
Alan as
:
Alan as
up.,
Gdilin as
:
Gdilin as
e2.,
Milda
:
Milda
(mi ologinés
dei és
a das),
Némunas
:
Némunas
up.,
Nida
:
Nida
ms l.,
Skinija
:
Skinija
up.,
S alia
:
S alia
up.,
Ula
:
Ula
wp.,
Upyna
:
Upyna
up.,
Vilnius
:
Vilnius
ms .,
Zeimend
:
Zeimena
up.,
Zemyna
:
Zemyna
(mi ologinés
bii ybés
a das)
i
k .
(i8
ik iniy
ZodZiy
—
ie o a dziy,
mi onimy,
a ba
mi ologiniy
bi ybiy
a duy,
i
pan.).
I§
an iniy
a dy
miné ini
aiSkiis
gal iniy
ediniai,
p z.:
Aide
:
lie .
didas,
A id é
:
lie .
dud a,
Adi é
:
lie .
aus a,
AZudlé, AZudlis
:
lie .
dZuolas,
Dalius
:
lie .
dalia,
Gdai a
:
lie .
gai i,
Jdu a,
Jdu é
:
lie .
jdu us,
-i,
Jiéi is,
Ju ius
:
lie .
ji a,
Migle
:
lie .
migla,
Ry é,
Ry is
:
lie .
ny as,
Skaid é,
Skdid é
:
lie .
skaid i,
skaid i
,,maloni,
linksma“,
Skais ys,
Skéis is
:
lie .
skais is,
skdis us
,$ iesus;
do as“,
Tau ys, Taii ius
:
lie .
au s
,,do as;
kilnus“,
Ugne
:
lie .
ugnis.
Ki a
an iniy
da ybos
poZiii iu
naujuju
a dy
g upé
—
p ie-
sagu
ediniai,
p z.:
Aud oné,
Aud énis,
Aud onius
:
lie .
dud a
(p iesagu
-oné,
-onis,
-onius
ediniai),
Aud iinas,
Aud iiné
:
lie .
dud a
(p iesagu
- inas,
- iné
ediniai),
Ban-
DEL
LIET.
PAVARDZIU
VERTINIMO
DARYBOS
POZIURIU
|
173
gudlis
:
lie .
banga
(p iesagos
-uolis
edinys),
Laimin a,
Laimin as
:
lie .
ldimeé
(p iesa-
2u
-in a,
-in as
ediniai),
Lais iinas
:
lie .
ldis é
(p iesagos
- inas
edinys),
Teis is
:
lie .
eisi s
(p iesagos
-u is
edinys),
Zyd iinas
:
lie .
Zyd is
,,zyd umas
(dangaus)*
(p ie-
sagos
-linas
edinys).
Ta p
naujuju
a du
y a
i
okiu,
ku ie
suda y i
(dazniausiai
kalbininku)
pagal
seny-
ju
a du
da ybinius
bei
seman inius
modelius
kai aliojan
a
jungian
zinomus
d ika-
mieniu
asmen a dziy
kamienus,
p z.:
Al-ginas,
Al-kan as,
Aiig-man as,
Ba?-man as,
Bu -min as,
Eig-man as,
Ei - il as,
Gil-min as,
G az- aldas,
Jaii- aidas,
Kés-ba as,
Lidud-gin as,
Min- aidas,
Rad- ydas,
Ski - au as.
Sie
a dai
y a
di b iniai,
jy
a ose-
nos
nepaliudija
is o iné
an oponimija.
Todél
ski ingai
nuo
senujy
d ikamieniu
a -
du,
ku iuos
e inan
da ybos
poZi i iu
bu o
pamine os
d i
imanomos
galimybes
—
jie
y a
sudu iniai
(d ikamieniai
di iniai)
a ba
pi miniai
—
naujieji
Sio
ipo
a dai,
ma-
y ,
galé u
bi i
adinami
ik
sudu iniais.
Kaip
ma y i,
i ian
naujuju
lie u iskos
kilmes
a du
da yba,
galima
nus a y i,
ko-
kiais
bidais
da omasi
naujy
a du,
u inamas
daba inis
a dynas
(plg.
bend iniu
zodziu
da ybos
analize,
ku ia
siekiama
nus a y i,
kokiu
bidu
kalba
ku iasi
naujus
zodzius,
Si aip
papildydama
ju
a sa ga).
Taigi
lie u iu
a du,
kaip
ienos
iS
onimu
subklasés,
sis ema
da
né a
iki
galo
susi o ma usi,
y a
kin an i
i
a i a.
Tai
lemia
Siu
ik iniu
zodziu
da ybos
y imo
ypa umus.
3.2.
A i a
i
kin an i
y a
ki os
lie u iu
asmen a dziy
subklasés
—
p a a dziy
—
sis-
ema.
Kaip
da ybos
pozi iu
e inami
Sie
asmen a dziai?
I
§
klausima
né a
a saky a
Z.
U bana iciii és
i
V.
Ziéku és
s aipsnyje
,,Lic u iu
p a a dés“.
Cia
Sie
asmen a dZiai
,,pagal
s uk ii a
i
da yba“
suski s y i
j
penkias
g upes:
1)
neiS es iniai
zodziai
(Te a,
Sly a,
Zinai),
2)
de i a ai,
ku ie
oliau
ski iami
j
galiininius
(Racius,
J iodis,
Plikis,
Zi i a),
p iesaginius
(Rags élé,
Vis iké,
Skil u as),
p ie’-
délinius
(Be anké,
Pakludnis)
i
p ieSdélinius-p iesaginius
(Pakapinis,
Panak inwikas),
3)
kompozi ai,
ku ie
élgi
oliau
ski iami
j
sudu inius
(Penkplaiikis,
Pu agal is)
i
sudé inius
(Guminis
Jonas,
S iklo
bobi é),
4)
de i a ai-kompozi ai
(Sug ibnagis,
Nu-
lépaiisis,
Ske sgal inis)
i
5)
azés
(Ta é
pe kiinélis,
Ge ai
sako)
(U bana iéia é,
Zié-
ku é
1975:
60-61).
Pa eik i
pa yzdziai
aki aizdziai
odo,
kad
oks
ski s ymas
né a
susijes
su
galimu
p a a dziu
da ybos
ipu
(bidy)
j a dijimu,
o
ik
apibiidina
Siy
as-
men a dziy
s uk i a.
Monog a ijoje
,,Lie u iu
p a a dés“
Sie
onimai
apib éziami
kaip
onomas i8kai
mo-
y uo i
neo icialiis
asmen a dziai
i
manoma,
kad
jiems
bidinga
bend inio
Zodzio
eiksmé
i
ik inio
zodzio
unkcija
(Bu kus
1995:
21,
26).
Da be
s a biausias
déme-
sys
su elk as
i
p a a dziu
mo y u
y ima
manan ,
kad
Siu
asmen a dziy
da ybos
ana-
lizé
u é y
bi i ki o
mokslinio
da bo
objek as.
Taciau
kai
ku iy
p a a dziy
(gimini-
niu,
pe a iniu,
nusakan¢iuju
gy enamajq
ie a)
y a
ap a iama
i
da yba.
Tai
leidzia
apibidin i
iena
ki a
su
p a a dziy
y imu
Siuo
pozil iu
susijusiq
nuos a a.
P ipazis ama
galimybé
i ian
p a a des
da ybos
pozi iu
suski s y i
jas
|
pi mines
i
de i a us
(Bu kus
1995:
31,
33).
Pi mosios,
kaip
eigiama,
,,niekuo
nesiski ia
nuo
mo y uojancio
zodzio“
(jau
ap a ame
pla esniame
onimy
da ybos
e inimo
kon-
eks e
pas a asis
Zodis
bi u
ne
kas
ki a
kaip
pama inis
Zodis).
Si
nuos a a
leis y
ma-
ny i,
kad
okios
p a a dés
kaip
Ada élé,
D ambl¥s,
Duonéle,
D i a is,
Kal is,
Si mai-
174
|
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
Sis,
Slubis,
Valka a
i
pan.,
ku iu
mo y uojan ys
zodziai
y a
ada élé,
d amblys,
duonélé,
d i a is,
kdl is,
s i maisis,
Slubis,
alka a,
laiky inos
pi minémis.
P ieS
p adedan
kalbe i
apie
an aja
p a a dziy
g upe
—
de i a us
—
pi miausia
ei-
ke u
a k eip i
démesj
j
ai,
kad
Siuo
a eju
ge iau
ik y
a o i
sa oka
an inés
p a a -
des.
Ma
de i a ai,
a ba
ediniai,
ai
zodziai,
ku ie
,, emiasi
ienu
pama iniu
Zodziu
i
u i
da ybos
o man a“
(Gai enis,
Keinys
1990:
225).
Taigi
uz
ikslios
Sio
e mino
samp a os
lieka
oliau
au o iaus
minimos
i
de i a ams
p iski iamos
sudu inés
i
sudé ines
p a a dés*.
Teigdamas,
kad
p a a dziy
da ybos
e inimui
aiky ini
kiek
ki okie
k i e ijai
nei
kalban
apie
ki u
onimu,
pa yzdZiui,
anden a dziu,
da yba,
au-
o ius
laikosi
nuos a os,
jog apie
,,de i acija
galima
Sneké i
ada,
kai
san ykis
y a
a p
o
pa ies,
.
y.
onomas inio
lygmens
na iu,
adinasi,
kai
p a a dé
da oma
is
ik inio
zodzio
i
s uk ii iSkai
nuo
jo
ski iasi,
p z.:
Agoci kas
(:
Ago a),
Didziakazis
(:
didis,
Kazys)“
(Bu kus
1995:
33).
Laikan is
Sio
poZi i io
an inémis
p a a démis
gali
bi i
ik
okios,
ku iy
pama inis
zodis
y a
onimas
(ki as
asmen a dis),
sudu iniy
p a a dZiy
ienas
i§
sandy
(a ba
dazniau
—
abu),
o
sudé iniy
—
dazniausiai
abu
démenys
aip
pa y a
ik iniai
Zodziai
(pap as ai
asmen a dZiai),
p z.:
Agniéskinis
:
Agnieska
.,
Aleksand iékas
:
Aleksan-
d as
.,
Bal amai élis
:
Bal amai is
p d.,
Bambyzidkas
:
Bambyzas
p d.,
Gab iokas
:
Gab ys
a d.,
Kaziskis
:
Kazys
.,
Kocélidnka
:
Kocélas
p d.,
Les incidkas
:
Les incius
p d.,
Ma ynikas
:
Ma ynas
.,
p d.,
Ma akii as
:
Ma akas
p d.,
Nieméi kas
:
Niemcius
p d.,
Tamosynas,
Tamosidkas,
Tamosi kas
:
Tamosius
.
i
k .
(i ai iy
p ie-
sagu
ediniai
i§
ki y
asmen a dziuy);
a ba:
Bal aju gis
:
Bal us,
Ju gis
.,
B izen is
:
B uzas
p d.,
lie .
Zen as,
Kazidpe is
:
Kazys,
Pe as
.
,
Lapénzen is
:
Dapénas
p d.,
lie .
Zen as,
S asiakazis
:
S asys,
Kazys
.,
Simkazen is
:
Simkus
p d.,
lie .
Zen as
(sudu inés
p a a deés)
i
Jong
An anas
:
Som,
An anas
.,
Kazio
Vi as
:
Kazys,
Vi as
.,
Simas
Jonas
:
Simas,
Jonas
.,
Simo
Mo iéjus
:
Simas,
Mo iejus
.,
S askaus
A iinas
:
S askus
p d.,
A inas
.,
S askyno
S asys
:
S askynas
p d.,
S asys
.,
Vi iciu ienés
Jasiénis
:
Vinciu ieneé
p d.,
Jasionis
p d.
(sudé inés
p a a dés).
Tokiy
sudé iniy
p a a dziy
kaip
Akmens
And ijai is
:
lie .
akmuo,
p d.
And ijai is,
Alksninis
Beiga
: lie .
alksninis,
plg.
alksnis,
p d.
Beiga,
Di bu o
Bumbliaiiskis
:
lie .
dubu as,
Bumbliauskis
p d.
i
pan.
pi -
mieji
démenys
y a
ne
onimai,
o
bend iniai
ZodZiai.
Kaip
ma y i,
e inan
p a a dziy
da yba
ge okai
susiau in a
an iniy
p a a dziy
(ypa¢
ediniy)
samp a a.
Dél
okio
poZi i io
galima
disku uo i.
Taciau
ai
nesusije
su
Sio
s aipsnio
ikslais.
O
i
ap a iamame
da be
p a a dziy
da ybos
e inimas
ebu-
o
ik
ienas
i§
pe i e iniu
y imo
ikslu.
P a a dziy
s uk u os
analizei
ski as
ki as
o
pa ies
au o iaus
da bas
(Bu kus
1999).
Cia
él
pa i inama
nuomoné,
kad
»apie
p a a dziy
de i acija
galima
Sneké i
ik
ada,
kai
ji
i yks a
onomas iniame,
ne
apelia y iniame
lygmenyje,
.
y.
kai
p a a -
dé
pada oma
is
ik inio
Zodzio,
p z.,
Didziap anis,
Adomieé is“
(Bu kus
1999:
91).
Kaip
ik
dél
miné o
poZi io
s aipsnyje
engiama
e mino
p a a dziy
da yba,
nes,
au o iaus
nuomone,
,,p a a dziy
da ybiné
analizé
labai
susiau in y
y inéjamaji
ob-
Placiau
dél
Siame da be
minimy
e miny
bei
sa oky,
susijusiy
su
p a a dziu
da ybos
e inimu,
a ose-
nos
ne ikslumy
Z .
Maciejauskiené
(1999:
239-240).
DEL
LIET.
PAVARDZIU
VERTINIMO
DARYBOS
POZIURIU
|
175
jek a:
j
jj
nepa ek y
apelia y inés
kilmés
p a a dés.
Tuo
a pu
s uk ii iné
p a a dziy
analizé
leidzia
paz elg i,
kokios
s uk i os
apelia y ai
pa enkami
p a a déms
suku -
i*
(Bu kus
1999:
91-92).
IS
o,
kas
paci uo a,
ma y i,
kad
Siuo
a eju
p a a dziu
y imui
méginamas
p i aiky i
mo eminio
skaidymo
(mo ologinés
s uk ii os
anali-
zes)
modelis.
Dél
daug
ko,
kas
iSdés y a
ap a iamame
y ime,
élgi
galima
disku uo-
i:
a
p i a ina
okiai
da ybos
poZii iu
an iniy
p a a dziy
(ypa¢
ediniy)
samp a ai
(juk
i$
daugybes
ne
s aipsnyje
pa eik y
pa yzdziy
ma y i,
kad
p a a dés,
ne
su o-
kian
sub iliausius
jy
speci ikos
niuansus,
gali
bi i
i
y a
suda omos
i§
bend iniy
Zo-
dziy);
a
a si ibojus
nuo
e mino
p a a dziy
da yba
a o inos
kaip
ik
su
da ybine
analize
susijusios
sa okos
galiiniy
ediniai
i
p iesagy
ediniai
(z .
Bu kus
1999:
93,
97),
ku ios
odo
da ybos
ipo,
o
ne
skaidymo
mo emomis
(a
o man u
i§sky imo)
ezul a a;
a
s uk i iskai
skaidy inos
ik
os
p a a dés,
ku ios
kilusios
i§
i8 es iniy
apelia y u,
i
pan.
Tokie
i
panagiis
klausimai,
be
ki a
ko,
kyla
i
odél,
jog
i ian
(i)u-
i
u-
kamieny
p a a dziy
s uk i a
né a
aiSkiai
i
iksliai
a si ibo a
nuo
ju
da ybos
ip as u
ling is iniu
poZiu iu.
Plg.,
pa yzdziui,
pi mojoje
is adoje
esan i
eiginj,
kad
» y auja
galiinés
-(i)us
ediniai*
(Bu kus
1999:
99),
ku is
u é y
ody i,
jog
isos
aip
k ali ikuojamos
p a a dés
y a
de i acijos
ezul a as,
o
da ybos
o man as
—
miné a
gallné
-(i)us,
no s
a p
aip
adinamy
p a a dziy
y a
i
nu ody os
galiinés
ediniu,
i
pi miniy
da ybos
poZi i iu
asmen a dziu.
Taigi
a
ne e é y
a sisaky i
skai y oja
klai-
dinan¢ios
sa okos
galiniy
(-és)
ediniai
i
i ian
p a a dZiy
s uk ii a
e in i
jas
ki aip
—
u i
ienokiq
a
ki okiq
galiine,
y a
su
galiine
a
pan.
Tas
pa s
pasaky ina
i
dél
sa okos
p iesagy
ediniai
a osenos,
nes
aip
adinamos
p a a dés
ik ai
ne u i
nie-
ko
bend a
su
ediniais,
o
ik
u i
iena
a
ki a
au o iaus
igski a
o man a.
Paliekan
de alesnj
Siy
i
ki y
su
p a a dziy
e inimu
da ybos
podiii iu
susijusiu
p obleminiu
dalyky
s a s yma
a eiciai
galima
eig i,
jog
Gia
labai
umpai
ap a u
A.
Bu kaus
da by
u inys
i
s a biausios
nuos a os
odo,
jog
p a a dziu
da ybos
bei
s uk os
(mo eminés
sanda os)
y imas
y a
ne
ik
galimas,
be
jau
i
sékmingai
p ade as.
I§
o,
kas jau
pada y a,
ma y i,
jog
p a a dziy
speci ika
lemia
i
kai
ku iuos
ik
Siai
onimy
klasei
biidingus
da ybos
bei
s uk ii os
b uozus.
3.3.
Lie u iy
pa a dés
da ybos
poZi i iu
né a
iS i os.
Ta¢iau
Siems
onimams
ski -
uose
da buose,
be
ki y
dalyku,
e inama
i
jy
da yba.
Au o iai,
pasi inkdami
ju
y-
imo
ikslus
a i inkan j
pa a dziy
ap a imo
biida,
ka ais
ne
mégina
ski s y i
jas
i
g upes,
ku ios
j a dijamos
jp as ais
zodziy
da ybos
e minais.
Be
ai
neleidzia
kal-
be i
apie
bend a,
ben
kiek
iSsamesn¢
Siy
asmen a diiy
klasi ikacija.
Jos
kol
kas né-
a,
o
kokia
galé y
bi i,
ma y ,
lem u
poZiii is
j
Siy
élgi
labai
speci iniy
onimu
da yba.
P.
Jonikas
lie u iu
pa a des
da ybos
podii iu
ski ia
j
is
g upes
(Jonikas
1968:
557).
Pi maja
suda o
,, ienakamieniai,
Siandien
bep iesagiai
bei
bep ieSdéliai
a dai,
kaip
Ziikas,
Bai is,
Kedys,
Ruga,
Pémpé,
No kus,
Se nius“.
Ki a
g upe,
au o iaus
nuo-
mone,
suda o
p iesaginés
i
p ieSdélinés
pa a dés.
Pi myjy
y a
pa eikiama
daug
pa-
yzdziy
(G imadas,
Dalinda,
Tili idis,
Auks iéjus,
Toleikis,
B azixkis,
Be zinis,
Ju kynas,
Keliud is,
Da guzas
i
k .)
i
eigiama,
jog
daZniausiai
a ojamos
p iesagos
y a
-ikas,
-ukas,
-iskis,
-elis,
-élis,
-énas,
-ynas,
-onis,
-iinas,
-ai is
i
k .
Dél
an uju
sakoma,
kad
ju
né a
daug
(Bepi s is,
Neldimiskis,
Nuopénas,
Pakainiskis,
Uzupis).
T ecia
g upe
suda o
sudu inés
pa a dés,
ku ias
au o ius
lyg
i
i8ski ia
j
du
pog upius:
a.
Auké ikalnis,
182
|
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
a iksu,
aigi
salygi8kai
jas
si iloma
adin i
,.pi minémis“,
p z.:
Aukszle,
Ba 3 ys,
Did-
k i ys,
Ludkus,
Neg azus,
Rimkus,
Smilgius,
U balis,
Walan ejus
i
pan.
Kaip
ma y i,
Siuo
a eju
ap a ian
is o iniu
pa a dziy
da yba
apsi ibojama
ik
kai
ku ias
p iesagas
u in¢iy
pa a dziy
iSsky imu.
Jos
ne adinamos
ediniais.
Visos
ki-
os
pa a dés,
adinamosios
,,pi minés“,
iesiog
pa eikiamos
pagal
abeéceéle,
o
de aliau
ju
s uk ii a
né a
ap a iama.
Tai
galé u
bi i
e inama
kaip
daliné
mo emine
analize
(a
dalinis
mo eminés
skaidos
modelio
p i aikymas).
Ma
i8ski iamos
ik
kai
ku-
ios,
au o és
poZi i iu
—
s a bios
i
eikalingos
ap a i,
mo emos,
.
y.
mine os
pa a -
dziy
p iesagos.
4.
DARYBINES
BEI
STRUKTURINES
PAVARDZIU
ANALIZES
GALIMYBES
4.1.
Apibend inan
ai,
kas
ap a uose
an oponimikos
da buose
y a
pasaky a
apie
pa a dziu
da yba,
galima
eig i,
kad
issamaus,
nuoseklaus,
s a iais
a gumen ais
pa-
g js o
pozi io
i
Siu
asmen a dziy
da ybos
e inima
kol
kas
né a.
Pagal
ai,
kokie
bu o
da bu
au o iy
ikslai,
ka ais
isski iami
ik
s a besni
lie u iyu
pa a dziu
s uk-
ii os
b uozai
(Jonikas
1968)
a
ieSkoma
pa a dése
ienos
a
ki os
p iesagos,
i
Si aip
Sie
asmen a dziai
j aukiami
ji
bend a
is o inés
lie u iy
kalbos
zodziy
da ybos
kon-
eks a
(Ska dzius
1996).
AiSkinan
lie u iy
pa a dziu
kilme
élgi
uzsimenama
i
apie
pa a dziy
da yba.
Taciau
ai
da oma
neski ian
bend iniy
i
ik iniy
zodziy
da ybos
lygmeny,
nesigilinama
j
pa a dziy,
kaip
speci iniy
asmen a dziy,
da ybos
e inimo
ypa umus
(LPZ).
D iejose
publikacijose
méginama
i i
pa a dziu
da yba
(Sukys
1986;
Ramoniené
1987).
Cia
pa a dés
ski s omos
j
g upes.
Pas a osios
i a dijamos
e minais,
ku iuos
ip as a
a o i
i ian
bend iniy
zodziu
a
onimy
da yba
(plg.
neis es inés,
a ba
pi mi-
nés,
pa a des,
an inés
pa a des,
galiiniy
ediniai,
p iesaginés,
p ieSdélinés
i
sudu inés
pa a des
a ba
p iesagu,
p iesdéliy
ediniai
i
dii iniai
bei
pan.).
Abiejuose
s aipsniuo-
se
laikomasi
nuos a os,
kad
da iniais
p ipazis amu
pa a dziy
pama iniai
zodziai
gali
bi i
i
apelia y ai,
i
bend iniai
zodziai.
Pasku iniame
i
miné y
da by
ap a ian
pa a dziy
da yba
y a
aikomas
dalinés
mo -
eminés
skaidos
modelis.
Labai
s a bu
ai,
kad
Cia
méginama
ap a i
kai
ku iuos
pa-
a dziy
da ybos
ypa umus (Zemiené
1999).
4.2.
Taigi
kaip
galé u
bi i
da ybos
poZiii iu
e inamos
lie u iu
pa a dés?
T umpam
eiké y
g iz i
p ie
o,
kas
pasaky a
s aipsnio
p adzioje.
Kaip
bu o
miné-
a,
i ian
onimy
da yba
labai
s a bu
a siz elg i
ij
ienos
a
ki os
onimy
klasés
(sub-
klasés)
speci ika,
.
y.
nus a y i,
kaip
a si ado,
susida é
onimy
sis ema,
a
ji
da
ebe-
pildoma
naujais
iene ais
a
y a
uzda a
i
. .
Tai
lemia
ik iniy
zodziu
da ybos
y imo
galimybes.
Ne
maZiau
s a bu,
ma y ,
y a
i
ai,
i
ko
susida é,
a si ado
ienos
a
ki os
klasés
(subklasés)
onimai.
Visa
ai
papildzius
duomenimis
i§
daba inés
lie u iy
oni-
mu
da ybos
y imo
pa i ies
galima
pamégin i
apibidin i
i
pa a dziy
da ybos
e i-
nimo
speci ika.
Vanden a dziu
da ybos
y imo
ezul a ai
odo,
kad
jy
susida yma
galima
pailius -
uo i
aip:
bend inis
Zodis
—
anden a dis
a ba
ik inis
Zodis
—
anden a dis.
Tokios

DEL
LIET.
PAVARDZIU
VERTINIMO
DARYBOS
POZIURIU
|
183
schemos
inka
be eik
isiems
da ybos
ipams
(bidams),
0
s a biausia
—
i
pi mi-
niams,
i
an iniams
hid onimams.
Tas pa s
pasaky ina
apie
kalny
a dus,
a ba
o oni-
mus.
Gy enamujy
i
pelké u
ie u
a dy
(oikonimu
i
helonimy)
kol
kas
i8samiai
is i as
ik
ienas
da ybos
ipas
—
an iniai
p iesaginiai
ie o a dzZiai.
Ty imo
ezul a-
ai
pa i ina
uos
pacius
onimy
susida ymo
modelius:
bend inis
Zodis
—
gy enamo-
sios
i
pelké os
ie os
a das
a ba
ik inis
Zodis
>
gy enamosios
i
pelké os
ie os
a das.
Nesunku
pas ebe i,
kad
i
da ybos
poZi iu
pi miniais
adin ini
gy enamujy
ie u
a dai
gali
bu i
suda y i
pagal
miné us
modelius.
Plg.,
pa yzdziui,
kaimy
a dus
Bada,
Gi ia,
Kdinas,
Piliakalnis,
Sodyba,
T akas,
ku iy
pama iniai
zodziai
y a
apelia y ai
biida,
gi ia,
kdlnas,
piliakalnis,
sodyba,
akas.
A ba:
Ka inas
ms .
<
Ka inas
a d.,
Ka a skas
ms l.
<
Ka a skas
a d.
(Vanagas
1996:
90-94),
Al i as
k.
<
Al i as
ez.,
S e i eze is
ms .
<
S e i eze is
e2.,
Vis y is
ms l.
<
Vis y is
ez.
(Balcikonis
1978:
339-340).
Pas a aisiais
a ejais
gy enamuju
ie u
a dy
pama iniai
zodziai
—
ki i
onimai
(asmen a dziai
i
ie o a dziai).
Nesunkiai
da ybos
poZi iu
j e inami
lie u iy
naujieji
a dai
élgi
paliudija
uos
pacius
jy
sis emos
susida ymo
i
pildymo
naujais
iene ais
modelius:
bend inis
Zodis
—
a das
a ba
ik inis
Zodis
—
a das.
Tas
pa s
pasaky ina
apie
p a a des.
No s
ap a -
u
da by
au o ius
p ipazis a
ik
iena
an iniu
p a a dziy
susida ymo
bida
—
ik inis
Zodis
—
p a a de, pi miniai
da ybos
poZi i iu
asmen a dziai
paliudija
i
an ajj
—
ben-
d inis
Zodis
>
p a a de.
I§
isu
Cia
miné y
ik iniy
Zodziy
—
ie o a dziy
i
asmen a dziy
—
iSsiski ia
pa a -
des.
Kaip
odo
iSsamiis
Siu
asmen a dziy
sis emos
susida ymo
y imai
(Maciejaus-
kiené
1991:
50-116,
215-248),
isos
pa a dés
a si ado
i$
asmen a dziu,
aigi
pagal
modelj
ik inis
Zodis
—
pa a de.
Teigian ,
kad
pa a dés
susida é
i8
is o iniu
asmen-
a dziy,
bu ina
p idu i,
jog Siuo
a eju
negalima
kalbé i
apie
kele a
da ybos
ipu
(budu)
(plg.
pi miniai
i
an iniai
ie o a dZiai
a
a dai,
o
an iniai
—
p ieSdéliu,
p iesagu,
galiiniu
ediniai,
sudu iniai
i
pan.).
Ma
is o iniai
asmen a dzZiai,
ku ie
bu o
aSomi
po
asmens
a do
i
pa ada o
nesamas
pa a des,
pamazu
igijo
pas a ie-
siems
asmen a dziams
biidingus
b uozus
( apo
pa eldimi,
bend i
isiems
ienos
Sei-
mos
asmenims
i
k .),
.
y.
i o
pa a démis.
Tokie,
kokie
bu o,
kokie
uo
me u
bu o
a ojami.
Del
okios
pa a dziu
susida ymo
speci ikos
isos
jos
da ybos
poZili iu
ga-
li
bi i
k ali ikuojamos
ik
kaip
pi minés,
a si adusios
i8
j ai iu
is o iniy
asmen a -
dziy
i
pas a iesiems
i s an
pa a démis
neijgijusios
jokiy
o maliy
da ybiniy
pozy-
miu.
Laikan is
okios
nuos a os
negalima
p i a i
am,
kas
anks¢iau
miné uose
s aipsniuose
bu o
pasaky a
apie
pa a dziu
da yba,
nes
Sie
asmen a dZiai
negali
bi i
susida e
i$
bend iniy
zodziu,
jie
da ybos
poziii iu
negali
bi i
ski iami
j
pi minius
i
an inius,
o
pas a ieji
smulkiau
j
p iesagu,
galiiniy
bei
k .
edinius,
sudu inius
i
pan.
Taip
a
panaSiai
da ybos
poZii iu
gali
bi i
ski s omi
i
i iami
ik
is o iniai
asmen-
a dziai,
i8
ku iy
susida é
pa a dés
(plg.,
pa yzdziui,
Zinke icius
1977:
227-242).
Vadinasi,
ski ingai
nuo
isu
ki y
ap a y
onimy
—
ie o a dziy
i
kai
ku iy
asmen-
a dziy
—
i ian
pa a des
galimas
ik
mo eminio
skaidymo
(mo ologinés
s uk i-
os
analizés)
modelis.
Toks
analizés
biidas
sékmingai
y a
p i aiky as
la iy
pa a -
dems
(S al mane
1981).
A siz elgus
j
Siy
asmen a dziy
sis emos
susida ymo
ypa umus
i
p ipazinus,
jog
dél
pa a dziy
speci ikos
jy
da yba
kaip
no s
ki aip
negali
bi i
i ia-
184
|
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
ma,
da be
pa eikiama
pa a dziy
mo eminés
s uk i os
cha ak e is ika.
Kaip
eigia
au o é,
i ian
pa a dziy
s uk i a
s a bu
iSsiaiSkin i,
kokios
bend iniy
zodziy
da y-
bos
p iemones
i
kaip
daznai
pasika oja
pa a dese,
a
u i
pa a dés
ik
joms
budin-
gus
an oponiminius
o man us
i
pan.
(S al mane
1981:
31-32,
39).
4.3.
Pa a dziu
mo eminio
skaidymo,
.
y.
ju
s uk ii os
analizés,
ikslai
gali
bi i
i ai iis.
Be
jau
mineé y,
ku iuos
mano
esan
s a biais
da bo
apie
la iy
pa a des
au o-
é,
galé y
bi i
i
ki okiy.
Kaip
ik
jie,
ma y ,
lem y,
kokiy
mo emy
ienas
a
ki as
au o ius
ieSko u
pa a dése.
Vienas
i§
s a besniy
okio
y imo
objek y,
be
abejo,
bu u
lie u iy
pa a dziy
u imos
p iesagos,
ku ias
e inan
eiké y
u é i
omenyje
ne
ik
ling is ines,
be
i
eks aling is ines
pa a dziu
a si adimo
i
galu inio
jy
nusis o eji-
mo
aplinkybes.
S ai,
pa yzdziui,
ai,
kad
pa a dés
u i
lie u iSkas
pa onimines
p ie-
sagas
-ai is,
-onis,
- inas
i
k .,
odo,
kad
jos
a si ado
i8
pa onimu,
ku iy
da ybos
o -
man ai
i
y a
miné os
p iesagos.
Pa a dziu
p iesagos
-a icius,
-e icius
gali
ody i,
kad
jos
a si ado
i§
su
miné omis
sla iskomis
p iesagomis
suda y y
pa onimu,
bu o
su-
sla in os a ba
pasiskolin os
i§
ki y
au y
a dyno’!.
Vadinamosios
-sk-
ipo
pa a dziy
p iesagos
(-auskas,
-skas,
-skis,
-eckas,
-inskas
i
k .)
y a
zenklas,
kad
okios
pa a dés
bu o
susla in os
a ba
y a
skolin os.
Cia
paminé os
i
j ai ios
ki okios
lie u iy
pa a dziy
p iesagos
y éjq
,, es“
j
is o i-
niy
asmen a dziu
da ybos
lygmeni,
ku
nesunkiai
bus
galima
isski i
pi minius
i
an inius
an oponimus,
o
a p
pas a uju
j a dy i
p iesagu,
ku ias
u i
daba inés
pa a dés,
edinius.
Su
bend iniy
zodziy
da ybos
o man ais
su apa in inas
p iesagas
u i
pa a dés,
susida iusios,
pa yzdziui,
i$
da ybos
pozi i iu
pi miniy
is o iniy
as-
men a dziu,
ku iy
pama iniai
zodziai
—
apelia y ai
( ai
adinamieji
p a a dinés
kil-
més
asmen a dziai,
a ba
p a a des).
Tai,
kas
Gia
p abégomis
pasaky a
apie
pa a dziu
p iesagas, ben
i§
dalies inka
i
ki oms
jy
mo emoms
—
p ieSdéliams,
galiinéms
i
pan.
Baigian
da
eiké y
pasaky i
—
kokiy
iksly
besiek y
au o ius,
i ian is
pa a dziu
s uk ii a,
i
kokias
mo emas
bei8ski y,
isos
jos
galés
bi i
apa inamos
su
ik ai-
siais
is o iniy
asmen a dziy
a ba
apelia y y
da ybos
o man ais.
Taciau
pas a ieji
nebus
pa a dziy
da ybos
o man ai.
Todél
kalban
apie
lie u iy
pa a dziy
mo eminj
skaidyma,
ieSkan
mo emy
i
jas
j a dijan ,
ma y ,
ne eiké y
a o i
zodziy
da ybai
ip as y
e miny
bei
sa oku
(plg.
pama iniai
zodziai,
da iniai,
p iesdéliy,
p iesagyu,
gali-
niy
ediniai,
pi mines
i
an inés
pa a des
i
k .)
a ba
eig i,
kad
pa a deés
suda y os
su
p iesdéliu,
p iesaga,
galiine
a
pan.
Mokslinio
p eciziskumo
sume imais
ge iau
ik y
eiginiai
pa a de
u i
p iesagq,
p ieSdeélj,
galiine,
pa a de
y a
su
p iesaga,
p iesdéliu,
ga-
line,
galima
isski i
pa a des
p iesagq,
p iesdelj,
galiine
a
panaSiai
ki aip.
Ma
ka ais
kaip
ik
ne
isai
iksli
e miny
bei
sa oky
a osena
sukelia
ski ingy
pozi iu
ispudj.
4.4,
S aipsnyje
jau
bu o
uzsimin a
(plg.
P.
Ska dZiaus
i J.
Sukio
da by
ap a ima)
apie
lie u iy
pa a des,
ku ios
e inan
jas
da ybos
poZiii iu
gali
bi i
adinamos
p ie-
sagy
ediniais.
Tai
o icialios
lie u iy
mo e y
(iS ekéjusiy
i
neiS ekéjusiy)
bei
me -
gaiciy
pa a des,
ku ios
su
am
ik omis
p iesagomis
suda omos
i§
y o
a ba
e o
pa a deés.
Ski ingai
nei
o icialios
y y
pa a des,
adin inos
ik
pi minémis,
Sios
mo-
e y
bei
me gai¢iy
pa a dés
da ybos
poZii iu,
aiSku,
k ali ikuo inos
kaip
an inés.
i
Plaéiau
Z .
Maciejauskiené
(1996:
60).
DEL
LIET.
PAVARDZIU
VERTINIMO
DARYBOS
POZIURIU
|
185
Tas pa s
pasaky ina
apie
neo icialias
aiky
bei
jaunuoliy
( y iskos
bei
mo e iskos
ly ies)
pa a dziy
o mas,
papli usias
gy ojoje
kalboje.
Joms
suda y i
a ojamos
j ai-
ios
p iesagos.
Taciau
ai
neo icialiis
asmen a dziai,
odél
de alesnis
jy
da ybos
ap a-
imas
Cia
né a
eikalingas.
5.
APIBENDRINAMOSIOS
PASTABOS
5.1.
Onomas ikos
da buose
y a
a k eipiamas
démesys
j
onimy
da ybos
e inimo
ypa umus.
Manoma,
kad
ieni
ik iniai
Zodziai
gali
bi i
i iami
Siuo
podiii iu,
o
ki-
iems
aiky inas
mo eminio
skaidymo
(mo ologinés
s uk i os
analizés)
modelis.
Tai
lemia
ieny
a
ki y
onimy
bei
isos
jy
Klasés
(subklasés)
speci ika.
Labai
s a bu,
kaip
susida é
onimy
sis ema,
a
ji
uZda a,
jau
galu inai
susi o ma usi
i
nekin an i,
a
da
ebepildoma
naujais
iene ais,
kokie
ling is iniai
i
eks aling is iniai
ak o iai
lemé
jos
a si adima
bei
pobidj
i
pan.
Laikan is
Siy
nuos a y
s aipsnyje
bu o
ap-
z elg a,
kaip
y a
(a
gali
bi i)
i iami
da ybos
poZii iu
lie u iy
kalbos
ik iniai
Zo-
dziai
—
ie o a dzZiai
i
asmen a dziai.
Tai
da an
s eng asi
su o muo i
i
pa eik i
nuo-
mong
apie
lie u iy
pa a dziy
y imo
da ybos
poZiii iu
ypa umus
i
galimybes.
5.2.
ISsamiausiai
y a
a lik a
lie u iy
anden a dziy
da ybiné
analizé.
Pagal
s uk i i-
n¢g-g ama ing
klasi ikacija
Sie
ie o a dziai
y a
suski s y i
j
pi minius
i
an inius,
o
pas a ieji
oliau
j
edinius,
sudu inius
i
sudé inius.
Vediniai
ski s omi
j
galiiniu,
p ie-
sagu
i
p ieSdéliy
edinius.
Lyginan
su
bend iniy
zodziu
da yba
dél
anden a dziu
kaip
ik iniy
zodziy
speci ikos
y a
iSski as
naujas
da ybos
biidas,
ku io
ezul a as
—
pi mi-
niai
ie o a dziai.
Jie
y a
kile
i8
bend iniy
i
ik iniy
Zodziu,
ku ie
i sdami
anden a -
dziais
né a
igije
jokiy
o maliy
da ybiniy
pozymiu.
P i aikius
a
pa j
klasi ikacijos
mo-
delj
y a
i8 i a
i
dalies
kalny
a du,
a ba
o onimu,
da yba.
Ty
paciu
nuos a y
bu o
laiky asi
i ian
ieno
da ybos
biido
ie o a dzius
—
p iesaginius
gy enamuju
i
pelké y
ie y
a dus
(oikonimus
i
helonimus).
Vie o a dziy
da ybos
y imo
ezul a ai
paliu-
dija
okius
jy
susida ymo
modelius:
bend inis
Zodis
—
ie o a dis
i
ik inis
Zodis
—
ie-
o a dis.
Jie
inka
i
pi miniams,
i
an iniams
da ybos
poZi i iu
ie o a dziams.
Visi
ie o a dziai,
apie
ku iy
da ybine
analize
bu o
kalbé a,
galé y
bi i
i iami
i
ki aip,
.
y.
p i aikan
mo eminio
skaidymo
(mo ologinés
s uk ii os
analizés)
mo-
deli.
53.
Specialiy
da by,
ski y
ki os
lie u iy
kalbos
onimy
klasés
—
asmen a dziy
—
da ybos
analizei,
kol
kas
né a.
Taciau
kai
ku iuose
an oponimikos
da buose
y a
Siu
onimy
da ybos
e inimo
elemen y.
Nesunku
pas ebé i,
kad
né a
di e encijuo ai
zii-
ima
j
galimq
asmen a dziu,
p iklausan¢iy
ski ingoms
subklaséms
( a dai,
p a a -
des,
pa a dés),
da ybing
analize.
Visi
jie
ski s omi
j
pi minius
i
an inius,
0
pas a-
ieji
oliau
de aliau
i
pan.
Ti ian
da ybos
poZiii iu
a dus
ik ai
galima
i&ski i
pi minius
i
an inius,
0
a p
pas a yjy
bu y
p iesagu,
galiiniy
ediniai,
sudu iniai
a dai
i
pan.
(plg.
naujuosius
lie u iu
a dus).
Panasiis
galé y
bi i
i
p a a dZiy
da ybos
ipai
(biidai).
Tiesa,
dél
Siu
onimy
speci ikos,
ma y ,
ne
isus
juos
bi y
galima
,,su alpin i“,
pa yzdziui,
i
an-
den a dZiams
i i
suda y a,
o
éliau
i
ki iems
ie o a dziams
p i aiky a
s uk i i-
n¢-g ama ine
klasi ikacija.
186
|
VITALIJA
MACIEJAUSKIENE
I
a du,
i
p a a dziy
sis emy
susida ymo
bei
pildymo
naujais
iene ais
modeliai
okie
pa
kaip
ie o a dziu:
bend inis
Zodis
—
a das,
p a a de
ix
ik inis
Zodis
—
a -
das,
p a a de.
I
a dams,
i
p a a déms,
be
da ybos
analizés,
gali
bi i
p i aiky as
i
ki as
y imo
bidas
—
mo eminis
skaidymas
(mo ologinés
s uk ii os
analize).
Beje,
p a a dziu
s uk ii a
jau
p adé a
i i.
5.4.
Pa a dés
igsiski ia
i
ki y
asmen a dziu
uo,
jog
isos
jos
y a
a si adusios
18
is o iniy
asmen a dziu
(pa onimu,
p a a dinés
kilmés,
a ba
p a a dziu,
senuju
d i-
kamieniy
i
ienkamieniu,
k ikScionisky
a du).
Taigi
Siu
onimy
sis emos
susida y-
ma
galima
pailius uo i
ik
ienu
modeliu:
ik inis
zodis
>
pa a de.
Be
o,
Siuo
a eju
negalima
isski i
kele o
da ybos
ipy
(biidy).
Ma
pa a dés,
a si adusios
i§
is o iniu
asmen a dziu,
pas a iesiems
i s an
pa a démis
neigijo
jokiy
da ybiniu
pozymiu.
Tiesiog
pasikei é
asmen a dzio
s a usas:
bu o
pa onimas,
p a a dinés
kilmés
as-
men a dis
a
pan.,
o
daba
y a
pa a dé.
Taigi
isos
pa a des
da ybos
pozii iu
gali
bi i
k ali ikuojamos
ik
kaip
pi minés,
o
olesné
ju
da ybineé
analizé
iesiog
ne u i
jokio
pag indo.
Vadinasi,
ski ingai
nuo
ki u
onimu
—
ie o a dziu
i
kai
ku iy
as-
men a diiy
—
i ian
pa a des
aiky inas
ik
mo eminio
skaidymo
(mo ologinés
s uk i os
analizés)
bidas.
Tai
da an ,
ma y ,
eiké u
eng i
a o i
zodZiy
da ybai
ip as us
e minus
bei
sa o-
kas.
UzZuo
pa a des
adinus
p iesdéliy,
p iesagy,
galiiniy
ediniais
a
pan.
mokslinio
p eciziskumo
sume imais
ge iau
bi y
a o i
eiginius
pa a de
u i
p iesdelj,
p iesaga,
galiine,
pa a dé
y a
su
p iesdéliu,
p iesaga,
galiine,
galima
isski i
pa a des
p ieSdelj,
p ie-
sagq,
gal ine
a
pan.
Da ybos
poZi iu
an inés
—
p iesagy
ediniai
—
y a
o icialios
lie u iy
mo e y
(iS-
ekéjusiy
i
nei8 ekéjusiy)
bei
me gai¢iy
pa a des,
suda omos
is
o icialiy
y o
a
e-
o
pa a dziu.
LITERATURA
BALCIkonIs,
J.
1978:
Gy enamy
ie y
pa adinimai
i8
eZe y
i
upiy
a dy.
Rink iniai
aS ai
1,
Vilnius:
Mokslas,
339-349.
BILKIs,
L.
1998:
Lie u iy
p iesaginés
da ybos
helonimai,
Vilnius
(dak a o
dise acija).
Bu kus,
A.
1995:
Lie u iy
p a a dés,
Kaunas:
As i.
Bu kus,
A.
1999:
Lie u iy
p a a dziy
s uk i a.
Da bai
i
Dienos
10
(19),
91-100.
GAI ENTs,
K.,
KEINYS,
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
JonIKas,
P.
1968:
Asmen a dzZiai
i
ie o a diiai.
Lie u iy
enciklopedija
15,
Bos onas:
Lie u iy
enciklopedi-
jos
leidykla,
555-571.
Kuza inis,
K.,
SAVUKYNAS,
B.
1987:
Lie u iy
a dy
kilmés
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
LPZ
-
Lie u iy
pa a diiy
Zodynas
1-2, ed.
A.
Vanagas,
Vilnius:
Mokslas,
1985-1989.
MACIEJAUSKIENE,
V.
1979:
Lie u iy
a dai
XVI
a.
Kalbos
kul ii a
36,
84-89.
MACIEJAUSKIENE,
V.
1991:
Lie u iy
pa a dziy
susida ymas,
Vilnius:
Mokslas.
MACIEJAUSKIENE,
V.
1993:
Lie u iy
j a dijimas
XIX
a.
pi mojoje
puséje.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
32,
100-113.
MACIEJAUSKIENE,
V.
1996:
Dél
lie u iy
pa a dziu
su
p iesagomis
-a icius,
-e icius
e inimo.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
36,
60-70.
DEL
LIET.
PAVARDZIU
VERTINIMO
DARYBOS
POZIURIU
|
187
MACIEJAUSKIENE,
V.
1997:
Vienkamieniai
lie u iskos
kilmés
a dai
XVI
a.
Da bai
i
Dienos
4(13),
111-133.
MAaCIEJAUSKIENE,
V.
1999:
ReikSmingas
lie u iy
an oponimikos
da bas.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
41,
232-241.
NEPOKUPNYJ,
A.
P.,
ed.
1986:
Teopua
u
memoduka
onomacmuueckux
uccaedoganuil,
MocKBa:
Haya.
RAMONIENE,
M.
1987:
XVIII
a.
pabaigos
p a a dinés
kilmés
pa a dziu
da yba.
Lie u iy
kalbo y os
klausi-
mai
26,
135-139.
RAZMUKAITE,
M.
1998:
Lie u os
p iesaginiai
oikonimai,
Vilnius
(dak a o
dise acija).
SKARDZIUS,
P.
1996:
Lie u iy
kalbos
Zodziu
da yba.
Rink iniai
as ai
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla,
1-768.
STALTMANE,
V.
E.
1981:
Jlambuuckaa
aumpononumua.
Damuauu,
Mocx a:
Hayxa.
Sukys,
J.
1986:
Mieziskénu
pa a dés.
Zenklas
i
p asmé,
Vilnius:
Mokslas,
81-105.
URBANAVICIUTE,
Z.,
ZICKUTE,
V.
1975:
Lie u iy
p a a dés.
Kalbo y a
26
(1),
55-61.
U BuTISs,
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
VANAGAS,
A.
1970:
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba,
Vilnius:
Min is.
VANAGAS,
A.
1973:
C pykTypHo-c oBoo6pa30BaTesbHBI
aHaH3
HasBaHHi
Top
JIu sn .
Lie u os
TSR
moksly
akademijos
da bai.
A
se .
3(44),
209-219.
VANAGAS,
A.
1996:
Lie u os
mies y
a dai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
ZINKEVICIUS,
Z.
1977:
Lie u iy
an oponimika.
Vilniaus
lie u iy
asmen a diiai
XVII
a.
p adiioje,
Vilnius:
Mokslas.
ZEMIENE,
A.
1999:
Ragainés
apsk i ies
XVIII
a.
pab—XIX
a.
p .
y y
pa a dziy
da yba.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
41,
223-231.
Vi alija
Maciejauskiené
Gau a
2000
12
12
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]