ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIV
(2001),
89-103
Kalbo y os
pas abos’
SIMAS
KARALIUNAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
discusses
ques ions
o
e ymology
in
connec ion
wi h
(1)
Li h.
dial.
be klai
‘ oo -b idge’,
(2)
Li h.
gi a as,
La y.
dzi a s,
(3)
Li h.
dial.
k on as
and
k onas
‘snow-d i ’,
(4)
La y.
in,
em.
ina
‘he,
she’,
(5)
Li h.
e lexes
o
Bal ic
*kiki -
‘pea’
in
hyd onyms,
(6)
Old
P ussian
apa
‘angel’.
16.
LIET.
DIAL.
be klai
‘LIEPTAS’
Lie u os
Siau és
y u
kampe
(Salakas)
a ojamas
Zodis
be klai
(acc.
plu .
bé klus),
ku io
eik’meé
nu odoma
‘liep as
(pp .
i8
ka ¢iu)’
(LKZ,
626;
*LKZ
,
/66).
Zi i in
is o i-
niy
ga sy
a i ikimu,
pi mine
o ma
galima
ekons uo i
*bé - lo-.
S uk i i8kai
i
unkci8-
kai—kaip
nomen
ins umen i
su
da ybine
eiksme
‘ku iuo
pe nesami
(pe keliami)
zmonés,
p iemoné
zmonéms
pe kel i’
—
ada
Sis
Zodis
i§
ka o
susisieja
su
d klas
(plu .
a klai)
<
*a H- lo-
(su
p iesaga
- l-
i§
a i),
ku io
e imologinis
a i ikmuo
y a
g .
Zgo go ,
k e ieciu
xea go
‘a klas’
(<
*a H- o-).
Einan
Sia
analogija,
be klai
e imologinis
a i ikmuo
bi u
ST.
pége ooy
(i
pég eo )
‘neS u ai’
(<
*bhe (H)- o-),
péee
‘nes i’
edinys
(plg.
F isk
1970: 1003,
1005;
Chan aine
1968:
1191).
Juk
neS u ai
aip
pa
da omi
i§
ka ciu.
Senu
p iesagos
- o-
(ne
- lo-,
kaip
ka ais
spéjama)
ediniu
laikomas
i
seno és
indy
bha i a-,
hapax
legomenon
Rig edoje,
eiskes
u bu
‘ anka’
a
‘pi s as’
( ai
y a
**kuo
neSama,
ne&i-
mo p iemoné,
i ankis’)
(plg.
May ho e
1963:
478;
1996:
251).
Be
Zodziui
be klai
galima
as i
i
ikslesnj
a i ikmenj-— ai
lo .
e culum
(i
e iculum)
‘neS u ai;
padéklas’
<*bhe (H)-
lo-m
(E nou ,
Meille
1959:
226;
kiek
ki aip
Walde,
Ho mann
1938:
484),
e o
‘ne i’
edinys.
Vadinasi,
Saknies
*bhe -‘neS i’
edinys
u i
bi i
i
be klai,
o ai
eiskia,
kad
Si okia
eikSme
u éjo
i
bal y
kalby
eiksmazodis
be i
bé ia
bé é
(i
dial.
bé i
bé ia
bé é),
seniai
siejamas
su
mine ais
g aiky
i
lo yny
kalby
eiksmaZodZiais
(plg.
F aenkel
1962:
40).
Zodzio
be klai
Saknies
s uk ii a
i
aki iné
p iegaidé
odo,
kad
jo
p adinés
o mos
bu a
*bé - lo-,
be
Si okia
o ma
kelia
nemaza
klausimu:
a
jos
ilgasis
Saknies
balsis
a si ado
del
kiekybinés
apo onijos
pailginus
Saknies
okalizma
e,
a
a
pailgéjima
lémé
la ingalo
k i imas?
Naujausiame
,,Indoeu opieciy
eiksmazodziy
Zodyne“
nag inéjamoji
Saknis
a s a y a
kaip
ani
Saknis,
ai
y a
be
la ingalo,
jai
su
klaus uku
p iski as
i
lie .
be i
(plg.
Rix,
ed.
1998:
61-62).
Si okia
Sakni
linkes
p ipazin i
i
M.
May ho e is,
aciau
jis
pazymi
i
ai,
jog
Sios
Saknies
se
a ian o
bu imo
negalima
isiskai
i§
y inéjimo
eliminuo i
(May ho-
P adzia
z .
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
17,
207-209;
29,
65-78;
31,
125-129.
90
|
SIMAS
KARALIUNAS
e
1996:
249).
Kad
s.
ind.
bha i a-
ody y
bu us
*bhe H-,
jo
nuomone,
né a
ik a,
nes
bha i a-
gali
bi i
ad
hoc
da inys
pagal
ca i a-
‘koja’
(May ho e
1996:
251).
Musy
a eju
s a bu
ai,
kad
Sios
Saknies
ediniai
sla y
kalbose
aip
pa
u i
akii a:
se by-k oa y
b eme,
slo éenu
b éme,
éeky
b imé,
usy
6epéxa
‘nas a’
<
sl.*b émen-
eikiau
odo
bu us
pailgin-
ojo
laipsnio
Saknies
a ian a
*bhé -
(May ho e
1996:
249).
Tad
i
be klai
p adinés
o -
mos
*be - lo-
ilgasis
Saknies
balsis
aip
pa
eikiausiai
y a
kiekybinés
balsiy
kai os
daly-
kas.
Todél
jo
da ybos
pag indu
laiky ina
bi ojo
laiko
o ma
bé é
(bé é
ci kum leksiné
p iegaidé,
ma y ,
y a
an iné
kaip
me a onijos
ezul a as).
P iesaga
- lo-,
ku ia
daba
links ama
ekons uo i
i
sla y
p okalbei,
bidinga
bal y
i
lo yny
kalby
i ankiy
pa adinimy
da ybos
p iemoné
(Seldeslach s-Swigge s
1995:
23-37).
I& ada:
be klai
‘liep as
(pp .
is
ka Ciy)’
bus
iSsaugojes
p ading
eiksmazodzZio
be i
(bé ia,
bé é)
eiksme
‘nes ’.
No s
lie .
be klai
(<
*bé - lo-)
i
lo .
e culum
(i
e iculum)
‘neS u-
ai;
padéklas’
<
*bhe (H)- lo-m
g eiciausiai
y a
nep iklausomos
aidos
p oduk ai,
jy
ikslus
su apimas
e as
démesio
bal y
i
lo ynu
kalby
izoleksu
p asme.
17.
LIET.
gi a as
Gin a a
P isijoje,
ypaé
Samlande,
adina
g ynu
okisku
Zodziu
Be ns ein.
Re as
okie-
Giu
kalbos
Zodis
Ken ne
‘gin a as’
gau as
iS
idu amZiy
lo yny
gen a um;
pas a asis
o-
dan is
j
lie .
gi i a as,
la .
dzi a s
i
zi a s,
Ku se
dzi a s,
ku ie
a¢iau
neda an ys
ik ai
bal isky
zodziy
ispidzio,
plg.
eng u
gyan a
‘sakai’,
dial.
gyan a
‘gin a as’.
Gal
eike y
a siz elg i
j
ili y
kalba
kaip
jy
Sal inj?
Jeigu
aisCiai,
.
y.,
be
abejo,
,,das
Be ns ein olk™,
ik ai
bi y
bu e
bal ai,
kodél
jie
ne u éjo
bal isko
zodzio
s a biausiai
sa o
mainy
p ekei?
—
klausia
E.
Si igas
(Si ig
1934-1935:
20).
|
E.
Si igo
klausima
J.
Endzelynas
a saké
klausimu:
Is
ku
ad
Zinome,
kad
ais¢iai
ne u éjo
bal isko
gin a o
pa adinimo?
Jeigu
glesum
ik ai
bu o
ge maniskas
i
bal ams
p adzioje
s e imas
Zodis,
aisciai—jeigu
jie
bu o
bal ai
—
galéje
su
Siuo
ZodZiu
susipazin i
bend audami
su
sa o
kaimynais
ge manais
a ba
isgi s i
iS
pie iniy
p ekei iu,
ku ic,
ykdami
j
aisciy
zeme,
pakelyje
galéje
$i
zodj
nusiklau-
sy i
i§
ge many
i
ada
aisciy
ei au is
‘glésumo’.
Kaip
o
pasekmé,
aisCiai,
bend audami
su
ki a audiais,
galéje
pa ys
im i
a o i
Zodj
glésum,
nepaisydami
o,
kad
jie
gin a a
galeje
sa aip
adin i.
XVI
a.
li e a ii oje
y a
minimas
p isiskas
gin a o
pa adinimas
gen a s,
p idu ia
J.
Endzelynas
(Endzelins
1943:
5-6).
Kaip
ma ome,
E.
Si igo
i
J.
Endzelyno
diskusijoje
dél
Taci o
ap agy y
ais¢ciy
e ninio
p iklausymo,
—
a
jie
bu o
ge manai
(E.
Si igas)
a
bal ai
(J.
Endzelynas),
—
iskilo
labai
s a bus
klausimas:
A
p iisu,
lie u iy
i
la iy
p o e iai
u éjo
sa a,
bal iska
gin a o
pa a-
dinima?
Cia
bi ina
p isimin i
i
a
ak a,
kad
J.J.
Mikkola,
asydamas
apie
gin a as
kilme,
pasiklausé
J.
Ge ulio,
zinomo
bal is o,
nuomoneés
dél
Sio
ZodzZio
a si adimo.
J.
Ge ulio
a sakymas
bu o
oks:
sa o
da yba
gi i a as
esas
izoliuo as,
nema y i
galimybeés
ji
e imolo-
giskai
susie i
su
bal y
kalbomis;
umpai
a ian ,
gi i a as,
dzi i a s,
dzi a s
negalima
esa
laiky i
bal iskais
Zodziais
(Mikkola
1938:
35).
Nicko
apie
jo
kilme
nepasaky a
né
E.
F aenkelio
,,Lie u iy
kalbos
e imologijos
zodyne*
(F aenkel
1962:
152).
Kaip
ma y i,
klausimas,
a
p iisy,
lie u iu
i
la iy
p o é iai
u éjo
sa a,
bal iska
gin a o
pa adinima,
keliamas
labai
pag is ai.
KALBOTYROS
PASTABOS
|
91
J.J.
Mikkola
eigé
lie .
gi i a as
kilus
is
iksliau
neapib éZiamos
y y
Salies
(plg.
Ciu asu
janDa
‘s ikling;
s iklas’,
ée emisy
jamda
‘bu elis’),
plg.
Mikkola
(1938:
33-37).
B.
La i-
nas
j odinejo,
kad
bal iskasis
gin a o
pa adinimas
d auge
su
eng u
gyan a
kile
i§
pi -
myksciy
Ry y
Bal ijos
gy en ojy
au och onu,
gin a o
inkéju,
,.pama ény“.
Gi di,
lie .
gin a as,
gin a as,
gen a as
nei
mo ologiskai,
nei
seman iSkai
negalima
paaiskin i
lie u iy
kalbos
di oje.
Veng u
gyan a
negalejes
a si as i
i8
gyan d ,
nes
Zodzio
galo
eng u
kalbo-
je
neisk in as.
I
mo ologiné
kai a
-a
:
-d ,
i
bidinga
eik’mé
‘gin a as;
pusy
sakai’
esan-
Cios
a ejusios
is
os
kalbos,
is
ku ios
eng ai
§j
pa adinima
pasiskoline.
Sio
Zodzio
mig a-
cijoje
i
bal y
kalbas
eng ai
bu e
a pininkai
(La in
1956:
149-162).
Fan as inis,
adinasi,
i
nep iim inas
y a
O.
T ubacio o
gi i a as
a si adimo
aiskinimas:
jis
esas
pasiskolin as
i8
Tus.
s1mdpb,
enmapb,
o
Sis,
a pininkaujan
Giu asy
janDa
‘s ikliné;
s iklas’,
janDal
‘b an-
gus
ka oliai;
gin a as’,
pacinas
is
s.
ind.
ydn a -
‘sulaikan is’
(gi di,
jis
a spindis
gin a o
magne izma)
(T ubaée
1980:
7-18).
Megin a
aiskin i
aip
pa
emian is
bal y
kalby
medZiaga.
E.
Blesse
gin a o
pa adinima
mo emiskai
skaidé
*gin -a as,
siejo
ji
su
la .
gun ina
‘ugnele’,
jam
a s a é
p adine
eiksme
“‘ugnis’,
s engesi
pag is i
eikSmiy
‘ugnis’
i
‘gin a as’
y$i
i
abu
Zodzius,
aip
pa
la .
dial.
guns
“ugnis’
sky é
ide.
*g*hen-
‘ki s i,
mu i;
a y i’
Sakniai,
ku ios
y a
la .
dzi
(dzenu,
dzinu)
‘ y i,
a y i’,
lie .
gi i i
(géna,
giné),
plg.
Blesse
(1958:
200,
isn.
1).
Ve os
démesio
sio
mokslininko
pas angos
pag is i
eiksmiy
‘ugnis’
i
‘gin a as’
ySi,
nes
ai
su inka
su
ipologiniais
duomenimis.
La .
gun ina
y a
mazybiné
dialek inio
(daugiausia
augszemnie-
ky
a miy)
guns
‘ugnis’
o ma,
o
deminu y ams
links ama
p idé i
- -,
p z.,
ugun ina,
ugun-
ins
Salia
uguns
‘ugnis’
ME,,,294,
odél
Saknies
*gum -
Gia
gali
i
nebi i.
Sio
dialek inio
zodzio
is o iskai
negalima
ski i
nuo
la .
uguns
i
lie .
ugnis.
Ka u
su
e imologiniais
a i ikmenimis
s.
sl.
ogns,
lo .
ignis
(<*egnis)
i
s.
ind.
agnih
jie
y a
iS iedéje
i8
p o oide.
pa adigmos
*Hgnei-/*H°gnei-
:
*Hogni-
:
Hegni-
(Ka ali inas
1990b:
177-178).
Idomu,
kad
su
eiksmazodziu
gii i
(géna,
giné)
gin a as
jungiamas
i
P.
An ilos,
be
pi mine
jo
eiksme
laikoma
‘sakingas
a eklis,
ap ekas’
(An ila
1997:
112,
114).
P iesagos
- a -
bu imas
bal y
kalbose
y a
oks
neaiskus
(Ska dZius
1943:
303-304),
kad
V.
Maziulis
bu o
p i e s as
g ieb is
p iesagos
- -
(gi di,
éliau
pa eik os
p iesagos
- e -),
kad
paaiskin y
gin a o
pa adinimo
bal y
kalbose
susida yma
—
is
eiksmazodzio
gin i
(gina,
gyné)
Saknies:
gi di,
seny
seno éje
pag indiné
gin a o
unkcija
bu usi
magiskoji
—
ap(si)gynimo
nuo
am
ik y
blogybiy
(MazZiulis
1988:
352).
Nesunku
gia
ma y i
i aiga
hipo-
eziu,
eau
kalbos
gin a o
pa adinima
jAex g0
(Saknis
*eh
Jek-)
aiskinan¢iu
eiksma-
zodziu
aéEw
‘gin i,
a em i,
a mus i’
(ide.
*h
Jek-s-)
(Topo o
1979:
215),
aGiau
ne u in-
Giy
i esnio
pama o.
An ai
L.
De oy
i
R.
Halleux,
u édami
gal oje,
kad
gin a o
gabaliukai
ligi
a si andan
mone oms
bu o
a ojami
skaiCia imui
mainuose,
jo
pa adinima
susiejo
su
g .
dAéyw
‘ upin is
kuo,
gal o i
apie
ka,
k eip i
démesj’
(De oy, Halleux
1974:
37-52).
Pi miausia
e a
pasidomé¢ i,
kaip
sa o
kalbos
gin a o
pa adinima
aiskina
pa ys
eng u
ling is ai.
Naujausiame
eng y
kalbos
e imologijos
Zodyne
gyan a
‘gin a as’
(su
a ian ais
gyen a
i
gyon a)
(placiau
Voig
1970:
575-578),
ku is
is o iniuose
Sal iniuose
iksuoja-
mas
da
pacioje
XVI
a.
p adzioje
(gyen ha
1500,
giiwn ha
1525,
gian a
1539,
gen ha os
1542),
apibidinamas
kaip
bal iskos
kilmés
mig uojan is
Zodis
(Wande wo ),
oks
pa
kaip
i
idu amZiy
lo yny
gen a um
bei
okieciy
Ken ne
(daba
jau
i8éjes
i8
a osenos).
Veng y
kalboje,
be
o,
jis
eiskia
‘sakai’
i
‘glazii a’,
be
Sios
eiksmés
laikomos
iS iedeju-
92
|
SIMAS
KARALIUNAS
siomis
i8
pag indinés
eiksmés
‘gin a as’.
Zodiio
galo
-
désningai
nuk i es
uzda ame
skiemenyje
(Benké,
ed.,
1993:
492).
Ne u ime
jokio
pag indo
abejo i
Siais
eng y
ling is-
u
eiginiais,
juolab
kad
nag inéjamasis
Zodis
jy
kalboje
paliudy as
palygin i
elai.
Ki a
e us,
né a
negalima,
kad,
kaip
spéja
V.
Voig as,
Sis
mig acinis
Zodis
pa eko
i eng y
kalba
I
iks an me yje
(po
K .)
i
bu o
a i inkamai
adap uo as
(Voig
1970:
574-580).
Vélai
gin a o
pa adinimas
paliudy as
i
usy
kalboje.
Pi ma
ka a
enmapp
su inkamas
1551
m.,
dazniausiai
pasi odo
XVII
a.
as uose,
i
nuo
ada
jo
o ma
knygininky
,,hipe -
no malizuojama*
i
ampa
anmdpp
panasiai
kaip,
p z.,
exdoea
(skolinys
i§
lie .
indauja)
pa i s a
2u006d.
P iebalsion
bu imas
odo,
kad
enmapo
i y y
sla y
dialek us
pa eko
ne
anks¢iau
kaip
X
a.,
p ieSingu
a eju
bii y
*smapp
(La in
1956:
149-151).
Tai
neabejo inas
skolinys
i§
lie u iy
kalbos,
i
jo
o iginalu
links ama
laiky i
p usy
lie u iy
a o os
o mos
jen a as,
gen a as
(Vasme
1978:
558;
S awski
1952:
501;
Kipa sky
1973:
69;
Lauciu e
1982:
26).
I§
usy
kalbos
Sis
gin a o
pa adinimas
papli o
i
j
ki as
sla y
kalbas
(Vasme
1978:
558).
K.
Biigos
Ais isky
S udijy
(34),
akademinio
Lie u iy
kalbos
Zodyno
(LKZ,,,
322)
duo-
menimis,
gi i a as
‘suakmenéje
sakai,
iSplaunami
ju os
a ba
iskasami
is
zemiu
(glaesum)’
placiausiai
a ojamas
Zemaiciy
snek ose,
jy
aka y
pak a8 yje
(K e ingos,
Skuodo,
Plun-
gés,
Silalés
aj.).
Nes e imas
né
Siau és
y y
dinininky
Snek oms
(DUNZ
486).
Daugiskai-
ine
o ma
i
eiksme
‘(gin a o)
ka oliai’
pazis amas
i
y ieciams
(Salamies is,
Kupiskio
aj.,
T oskiinai,
AnykSciy
aj.).
Kad
seniau
y ieCiuose
a o as
placiau,
ma y i
is
jo
iksaci-
jos
K.
Si ydo
Zodyno
eciajame
leidime
(gin a as,
gen.
sing.
gin a o,
biid a dis
gin a inis)
(Pakalka
e.a.,
1979:
123)
bei
jo
Punk uose
sakymy
(I,
183).
D uskininky
apylinkiy
Snek y
gi a is
(DRskZ
101),
spéjama,
a éjes
iS
bend inés
kalbos.
Ki éia imo
a ian a
gin a as
andame
F.
Ku Sai¢io
zodyne
(K,
211).
Kad
gin a as
a o as
i
gy ojoje
kalboje,
p z.,
Tilzés
apylinkése,
liudija
K.
Biiga
(Ais iski
S udijai,
34).
P asy
lie u iuose
anksCiausiai
(XVII
a.
p adzia),
odos,
paliudy as
J.
B odo skio
zodyne.
P.
Ruigio
i
K.
Milkaus
zody-
nuose
su inkama
e a
o ma
gen a as
(LKZ,,,
237),
be
F
Ku Sai is
sako
okios
negi déjes.
Rank ag iniame
XVII
a.
idu io
zodyne
Lexicon
Li huanicum
duodamos
o mos
gen a as
i
gin o ius
(D o inas,
ed.,
1987:
100,
180).
Negana
o,
p usy
lie u iu
(Ruigio,
Milkaus,
K auzés,
Nesselmanno)
zodynuose
paliudy a
o ma
jen a as
(LKZ,,,
340)
aip
pa
Saknyje
u ie.
Tad
p iesagos
-a -
ki cia imas
ge ai
paliudy as
i
abejoniy
nekelia.
O
ai,
kad
ie oj
g-
Gia
y a
ga sasj-,
ma y ,
eikia
aiskin i
kalby
kon ak ais.
Vidu inéje
okie¢iy
Zemaiciy
kalboje,
a o oje
P isijos
gy en ojy
okieciu,
p iebalsis
g
p ies
p ieSakinés
eilés
balsius
bu o
a iamas
kaip
j
(plg.
jén=gehen
‘ei i’,
jig =
Gich
‘podag a’).
Is
j ai iy
okisky
dokumen y
susekama
p isus
a ojus
gen a s
(Nesselman
1873:
46;
Topo o
1979:
211-212).
I§
Ka aliauciaus
senamies io
pa apijos
klebono
Polliande io
lai8ko,
lo yniskai
a’y o
j
Leipciga
1535
m.
d augui
moky ojui
Kaspa ui
Bo ne iui,
suzi-
nome,
kad
Semboje,
ku
gy ena
s idu iai,
,,y a
daugiau
kaip
32
kaimai,
ku iy
gy en ojai
jau
n o
seny
laiky
isu
pajii iu
gaudo
gin a a,
ku
jie
sa o
p o é iy
kalba
adina
gen a-
um“
(Biga
1961:
151).
Fo ma
gen a um,
sup an ama,
y a
lo ynizuo a.
Kiek
eliau,
1551
m.,
ai
pa i ina
i
A.
Au i abe is
sa o
eikale
Succini
his o ia
pasakydamas:
,,Sudu-
iai
gin a a
sa o
kalba
adina
Gen a n“
(,,Die
Sudawen
heissen
den
B6 ns ein
in
j e
sp ach
Gen a n“)
(Biiga
1961:
150-151;
Topo o
1979:
21
1-212).
Si okia
gin a o
pa a-
dinimo
o ma
eisingai
y a
paaiskines
K.
Biiga:
,,Siidai
gin a a
bus
a e
gen a an
(nom.
KALBOTYROS
PASTABOS
|
93
sing.
n.).
To
Zodzio
balsis
e
y a
e
i8
i.
Vadinasi,
gen a um
p isiskai
skai y inas
y a
gin a an“
(Biga
1961:
150).
V.
Topo o as,
p i a damas
K.
Bigai,
p .
gen a s
laiko
éliau
a si adusiu
a
ne gi
ne eisingai
a s a y u
pagal
Ry p isiy
okie¢iy
Genza ,
aip
pa
nea me a
galimy-
bés,
kad
lo yniskujy
Sal iniy
gen a um
y a
liaudies
e imologijos
ezul a as,
kai
gin a as
bu o
su okK as
kaip
ugnies
gimdy ojas
i
jo
pa adinimas
p ide in as
p ie
lo .
geni o
‘gim-
dy ojas’
(Topo o
1979:
212).
V.
Maziulis
i gi
spéja
(,, u ba “)
p isy
kalboje
bu us
gin a s
(Maziulis
1988:
352).
Pada ius
p ielaida,
kad
p isy
i
sidu iu
(jo ingiy)
kalbose
bu o
gin a (a)s
(su
Saknies
7),
sunku
paaiskin i
lie .
dial.
gen a as
i
jen a as.
Kadangi
Sios
o mos
paliudy os
p iisy
lie u iy
Zodynuose,
galima
spé i,
kad
jos
j
o
k a8 o
lie u iy
Snek as
a ejo
i$
p usy
kalbos
dialek y.
O
O dino
Sal iniy
p isiskuose
ie o a dziuose,
aip
pa
p usy
kalbos
paminkluose
—Elbingo
zodynélyje
i
ka ekizmuose
—
daZnai
ie oj
e imologi-
nioi
andame
pa asy a
aide
e.
IS
o
da oma
pag is a
is ada
(Ge ullis
1922:
215;
T au mann
1925:
124;
Endzelins
1943:
25),
kad
p iisy
dialek uose,
ben
jau
ju
dalyje,
i
galéjes
bi i
a as
placiai
i
a i ai,
ai
y ae,
kaip
sake
K.
Biiga
(de aliau
s.
.
p .
kecki s
‘zi nis’,
z .
Zemiau).
P ading
o ma
*gin a a-
(su
balsiu
i
Saknyje)
emia
la iy
kalbos
a i ikmuo
dzi a s,
zinomas
is
liaudies
dainy
(ME,
559,
EH,
362;
Ga e s
1979:
283-294),
aip
pa
dzi i a s
liaudies
dainose
i
gy ojoje
kalboje
(p z., Pii e,
Tukumo
aj.)
su
a ian ais
dzin a s
(be
ki cio)
Ku Siy
ne ija
(Schmid
1983:
261-262;
1989:
34,
36),
dzin e is
(be
ki ¢io)
liaudies
dainose,
dzi i a s
Ungu muiza
(ME,
552,
EH,
359).
Zodis
dzin a s
su
a ian ais
dél
isliku-
sio
d iga sio
in
laikomas
gau u
is
ku Siy
kalbos
i
le icizuo u
(Endzelins
1913-1914:
98
[=Endzelins
1974:
506];
1940:
254
[=Endzelins
1980:
561];
ME,
552;
Baga
1961:
179-
180);
jis
ge ai
paliudy as
ie o a dziuose
Sin e e
1253,
Sin e
1291,
Zin e e
1305,
Zyn he-
e
1338
ku siy
e i o ijoje
i
upé a dziuose
Gin a a
Sal uonos
in akas
Raseiniai,
[unmopa
XVI
a.
(Biiga
1961:
168,
175;
Kipa sky
1939:
199),
Gi i a as
upé
Raseiniai,
Gi i a is
upé
Sedu a
Lie u os
e i o ijoje.
Gy ojoje
la iy
kalboje
pla¢iai
a ojamas
zi a s
su
a ian ais
zi e s,
zi e is”,
zi e s
ME,,,
737,
EH
_,,810
u i
zodzio
p adzios
z-,
spo adiskai
supap as éju-
si
18
dz-,
plg.
zeguze
‘gegu é’
:
dzeguze
‘ as
pa ’
(plg.
lie .
geguzé);
zeldina
‘dilgin i’
:
dzeldina
‘ as
pa ’;
zel
‘gel i’
:
dzel
(plg.
lie .
gél i).
I§
duomeny
apz algos
ma y i,
kad
gin a o
pa adinimas
*gin a a-
y a
senas
bal y
kalbu
zodis,
siekian is
XIII
a.
Zodiio
gi i a as
K.
Biiga
pag is ai
sky é
p iesaga
-a as
i
lie .
gi a as,
la .
dzi a s
p iegaidziy
ski uma
(ci kum leksas
:
aki as)
aiskino
me a onija
(Ba-
ga
1959:
390).
Pi mine
p iesagos
o ma,
a odo,
laiky ina
-a -
(<
ide.
*-o -),
nes,
pi ma,
i8
jos
éliau
a si ado
bal y
-e -
(ma y ,
p ide inus
p ie
galiinés
-is
p ieSakinés
eilés
balsio,
eliau
pe kelus
i
j
pozicija
p ies
galing
-as),
i ,
an a,
ji
bu o
pailgin a
j
-d -,
ma y ,
pagal
modelj
gauga as
‘kalno
i 8uné,
kaubu ys’
:
gaugo d
‘pakili
ie a
di oje
a
pie oje...
LKZ,,,
167;
ka ika as
‘kalnelis,
kal a,
kaub ys’
:
ka iko as
‘ as
pa ’,
kauké is
‘kaubu ys,
k ii a’
LKZ,
420, 423,
424.
Kaip
jau
pas ebéjo
W.
Schmidas
(Schmid
1993:
426),
p ie
p iesagos
balsio
pailginimo
galéjo
p isidé i
(plg.
gin o ius)
i
okie
seman iskai
a imi
sla iska
p iesaga
-o ius
u in ys
liaudies
dainose
a ojami
zodziai
kaip
an ai:
A
ziba
Zibo ius?
A
dega
dego ius?
LB
102
(is
A.
Leskieno
i
K.
B ugmanno
1882
m.
ileis o
lie u iy
liaudies
dainy
inkinio).
Bal y
kalby
gin a o
pa adinima
is o ine
lyginamaja
plo me
y a
iSnag inéjes
i
a gumen-
uo ai
jo
da yba
bei
seman ika
iSaiskings
Zinomas
okie¢iy
indoeu opeis as
i
bal is as
Wol gangas
Schmidas
(Schmid
1993:
425-430).
Sa o
y ima
jis
p adeda
nuo
lie .
gi i a as,

94
|
SIMAS
KARALIUNAS
aigi
i
jo
giminaiciu
ki ose
bal y
kalbose
skaidymo
mo emomis
gin -
i
-a a-.
Kad
Saknis
*gen -
su
nuliniu
balsiy
kai os
laipsnio
a ian u
*gin -
(<*gn -)
bal u
kalbose
y a
galima,
no s
i
nepaliudy a,
i
kad
odél
subs a o
p ielaida
Sio
Zodzio
kilmés
aiskin i
nebi ina,
ma y i
is
okiy
pa yzdziu
(Schmid
1993:
428):
*ken -/*kin -:
lie .
Viskin as,
p .
Wissekin
sandas
kin -
y a
Saknies
balsiy
kai a
susijes
su
eiksmazodziu
kés i
(kencia);
*men -/
*min -
:
mis i
(minicia,
mi i é)
‘uzduo i
spé i,
min i’,
min is
‘mislé’,
mi i é
‘a min is,
p o as’
y a
bend aSakniai
su
pa-mes i
(-mencia,
-men eé)
(be
ki éio)
‘pa a i’
LEZ,
84,
232,
an
284;
*pen -/*pin -
:
is-pén é i
(-éja)
‘“iSdiile i,
iS iny i;
iSdziU i,
iSsause i,
sukie é i..
pin is
‘ okia
medzio
an auga,
g ybas,
augan is
an
pi ancio
medzio’
LKZ,,.
798,
1061;
* en -/* in -
+
i i is
(i
in is,
in is)
‘ipjo a,
i éZa;
aplink
ka és
aga
Zenklas,
odan is,
kiek
e siy
y a
u éjusi...’
:
és i
( e icia,
eni é)
“da y i
inCius,
ika pas...
‘LKY,.
,
477,
671.
Toliau
W.
Schmidas
emiasi
R.
Mucho
eiginiu,
kad
gin d as
gali
bu i
bend asaknis
sus.
skand.
kynda,
id.
ok.
auks .
kiin en,
ok.
dial.
(ba a y)
ken en
‘uzdeg i’
(ge m.
*kundjan,
*kandjan)
(Much
1937:
405;
1967:
512).
Siuos
ge many
kalby
eiksmazZodZius
i
bal i8-
kaji
gin a o
pa adinima
W.
Schmidas
laiko
iS
seno
giminingais
(u e wand )
i
eda
i§
Saknies
*gn -
‘deg i’.
Sios
Saknies
y a
i
suomiy
kalbos
ge manizmas
kyn ild
‘z aké’.
Tad
gin a o
pa adinimo
mo y o
bu a
ne
(nuo
ligos)
ginamosios
unkcijos,
be
gin a o
g ei o
(uzsi)degimo
ypa ybes.
Siuo
mo y u
y a
pag is as
i
gin a o
pa adinimo
a si adimas
o-
kieciy
kalboje:
Be ns ein
‘gin a as’
anks y uoju
naujosios
okieciy
auks aiciy
kalbos
pe i-
odu
y a
pasiskolin as
i8
idu inés
okie¢iy
Zemaiciy
kalbos
be n(e)s ein,
ba ns én,
bo ns én
‘degan is
akmuo’
(paliudy o
nuo
XIII
a.),
ku
pi muoju
sandu
eina
eiksmazodis
be nen
‘deg i’,
o
Sis
laikomas
su
p iebalsio
me a eze
kilusiu
i8
ok.
auks .
b ennen
‘ as
pa ’
(Kluge
1989:
76).
Taciau
okiu
aiSkinimu
W.
Schmidas
oli
g azu
nesi enkina,
nes
ai
esan i
ik
Sakniné
e imologija
i
bal iskojo
Zodzio
da ybos
nepaaiskinan i.
Lie .
gin a as
de i acijos
a z ilgiu
W.
Schmidas
oliau
lygina
su
s.
skand.
kyndill
masc.
‘Zibin as;
z aké;
S iesa’
(18
Cia
pasiskolin as
miné as
suomiy
kalbos
Zodis)
i
da ybos
egulia uma
(bal y
- -/-a -
:
ge m.
-I-)
g indZia
S ai
Si okiy
a i ikmeny
analogija:
lie .
men i e
‘j ankis
koSei
maisy i,
bul ems
e is i
i
pan.;
j ankis
s ies ui
muS i
muS u yje’
:
s.
skand.
mondull
masc.
‘ ankiniy
gi nu
milinys’;
lie .
én e is
‘ inklas Z ejo i’
:
s.
skand.
ondull
masc.
‘Sieno
ySulys’;
lie .
ingu ys
“(kelio,
ako,
upelio
i
pan.)
ingis’
:
ok.
Winkel
‘kampas’;
lie .
kaugu ys
‘neauks a
iSkilume-
le’
a ba
kai ka as
‘kalnelis,
kal a’,
a ba
ka iku as
‘ as
pa ’
:
ok.
Hiigel
‘kal a,
kalnelis’;
lie .
no e é
‘dilgélé’
:
ok.
Nessel
‘ as
pa ’;
lie .
ungu ys
:
lo .
anguilla
*
as
pa ’
(Schmid
1993:
429).
IS
Gia
ma y i,
da o
is ada
W.
Schmidas,
kad
seniai
siejami
lie .
gi a as
i
s.
skand.
kynda
‘uzdeg i’
y a
kazkas
daugiau
negu
ik
Sakniné
e imologija.
Zodzio
gi i a as
da yba
y a
ipiska
bal iska,
no s
eiksmaZodis
i
i8nykes;
Saknis
iSlikusi
Siau es
ge many
kalbose.
Tad
ku
Sis
Zodis
a si ado,
kelia
klausima
W.
Schmidas.
Pag indinés
gin a o
adimo
ie os
bu o
Sembos
pusiasalis
i
Ku siy
ne ija
(Juodk an é),
aigi
os
ie os,
ku ios
anksciau
ik ai
nebu o
lie u iu
i
la iu
gy enamos.
Kad
i
Sias
gin a o
adim ie es
ge iausiai
pa ek-
da o
pe
uZSalusia
jii a
a
ma ias,
odo
la iy
liaudies
dainos
su
jy
daznai
minima
dzi i a ze-
me.
Kaip
Zodis
dzini a s
i
ku 8iy
paji io
p asisk e bé
j
Vidzeme,
aip,
eikia
many i,
gin a-
as
j
pag indini
lie u iy
gy enama
plo a
pa eko
i§
semby
paju io.
Tai
eiskia,
kad
Bal ijos
pajii is
bu o
anks y osios
bal y
kalbos
p o é yne
(,,cine
Bodens andigkei
des
F
uhbal i-
schen“)
i
kad
jos
skilimas
j
dialek us
y a
élesnis
eiskinys.
Anks y osios
bal y
kalbos
Zodis
gi i a as
p iklauso
bal y-ge many
kalby
a i ikmeny
sa asui
(Schmid
1993:
430).
KALBOTYROS
PASTABOS
|
95
Baigian
da
galima
pazyme i,
kad
gin a o
pa adinimo
a ian ui
gen a as
lie u iy
kal-
boje
andame
homonima
- ai
A.
JuSkos
uz iksuo as
ge i a as,
-é
‘ inginys,
slinkis’
LKZ,,
237
i ,
eikia
pasaky i,
neaiskios
da ybos
bei
kilmés
Zodis.
Galimas
daik as,
su
p iesaga
-a a-
(dél
jos
z .
Ska dzius
1943:
302)
jis
y a
pasida y as
i$
eiksmazodZio
gés i
(-s a,
gen o)
‘giminiuo is,
d augén
dé is,
bi¢iuliau is’.
Jy
da ybos
i
an oniminiy
eikSmiy
san y-
kis
bu uy
oks
pa
kaip,
p z.,
gaima as
‘gaiSlys,
delsuonis,
ilkin ojas;
ne algus
Zmogus,
nud esélis’
Salia
gaimin i
(
-ina)
‘gimdy i,
eis i;
augin i’
LKZ,,,
31-32;
bandZi ilis
‘d augas,
biciulis;
suk¢ius...’
LKZ,
643-644,
ba idzius
“d augas,
biciulis;
ke dZius...’
a
iesiog
banda
‘bi ys
gal iju,
kaimené’
edinio
(kaip
didzi lis
‘didelis
zmogus,
didZiuoklis’
:
didis).
Taip
iSanalizuo i
i
paaiskin i
ge i a as,
-é
‘ inginys,
slinkis’
bei
gaima as
‘gaiSlys,
delsuo-
nis...’
pa i ina
p iesagos
-a a-
bu ima
bal y
kalbose.
18.
LIET.
DIAL.
k on as
‘PUSNIS’
Va énos
apylinkése
i
Rodinioje,
Va ena o
aj.
(Bal a usija),
LEZ
682
duomenimis,
a ojamas
daik a a dis
k on as
(be
ki éio)
‘didelé
k ii a
sniego,
pusnis’.
Siame
zodyje
keis a
ai,
kad
p ie§
au osilabinj
7
y a
balsis
o.
Lie u iy
kalbos
ono ak ikos
désniais
okioje
pozicijoje
egali
bi i
balsis
a.
Beje,
Dubiciuose,
Va énos
aj.,
i
Nocioje,
Va ena o
aj.
(Bal a usija),
olygia
eikSme
andame
a ojan
k onas
(LKZ,,,
682).
A ody u,
a si
i
k onas
bi y
neseniai
isp aus as
p iebalsis
¢.
La iu
Snek os
Vidu io
La ijos
(Vidzeme)
Siau és
aka uose
(Valmie a,
Valka,
Mazsa-
laca,
Vecsalaca)
u i
k an( )s
[k anc, k an s]
(gen.
sing.
-s)
‘k osnis’
su
aiSkiai
i e p u
p iebalsiu
[ME,,
266,
268
(s.
.
IJ
k asns),
EH,
645].
J.
Endzelynas
mano,
kad
Sis
zodis
esas
disimiliaciskai
a si ades
i8
k asns
(lie .
k osnis),
p iebalsis
s
da iSliekan is,
kai
pon
einan is
balsis,
p z.,
loc.
sing.
k asni
(ME,,
266).
Be
Si okiam
aiskinimui
aki aizdZiai
p ieS a auja
lie .
k on as,
leidzian is
spé i,
kad
Zodziams
lie .
k onas,
la .
k ans
‘k osnis’
Vecsalaca
(ME,,
266),
k ans
‘ as
pa ’
Ipiki,
Pla inas,
Valka
(EH,
645)
is
dél o
bu o
p ide as
p iebalsis
¢,
no s
jo
pasi odymo
p iezZas ys
i
lieka
neaiskios.
Saknies
ilgasis
balsis
a
Cia
y a
e imologinis,
nes
ick
la .
k asns,
lie .
k osnis,
ick
i
la .
k ans
bei
lie .
k onas
y a
p iesagu
-sn-
i
-n-
ediniai
i$
eiksmazodinés
Saknies,
ku iai
a s o auja
la .
k a
(k aju)
‘kaup i,
k au i,
ink i’
(kaip,
p z.,
lie .
plonas
‘asla,
padas,
g endymas’,
la .
plans
‘moliné
asla,
g endymas’
—
i8
plo i
[-oja],
la .
pla
[plaju]
‘klo i,
klos y i’).
Sia
p oga
bi ina
pab é2 i,
kad
esama
i
daugiau
pa aleliy,
pacias
pie ines
lie u iu
snek as
jungianciy
su
la iy
kalbos
a ealu,
i$
dalies
su
ju
Siau inémis
Snek omis.
An ai
Laz nuose,
Vijos
aj.
(Bal a usija),
ie oj
bend alie u iSkojo
gzuolas
a ojamas
iozuo-
las
(Pe auskas,
Vidugi is
1985:
275),
zodzio
p adzios
d ibalsiu
su inkan is
su
la .
udzudls,
be
dél
p iebalsio
Z
jis
laiky inas
lie u iskos
kilmés.
Zie eloje,
Dia lo o
aj.
(Bal a usija),
ie oj
b u is
i
Zu is
a ojami
b i as
‘an akis’,
zi is
(zi é),
Zi is
(Zi é)
—
pasakoma
i
Ziu é
(Vidugi is
1998:
93,
791,
811)
—
u i
-i -,
kilusj
i§
-u -,
0
ai
y a
budingas
la iu
kalbos
a miy
one inis
paki imas
(plg.
la .
zi s,
zi e).
MazZa
o,
zie eli§-
kiai
juos
iS a ia
aip
pa
su
p iebalsiu
z-.
Da
K.
Baga
pas ebéjo,
kad
kaip
ASmenos
apsk i yje
(daba
Bal a usija)
y a
upé
Gduja
(Nemuno
deSinysis
in akas)
su
sa o
kai-
iuoju
in aku
Vija,
lygiai
aip
La ijos
e i o ijoje
Gaija
(i ekan i
j
Rygos
ilanka)
u i
kai iji
in aka
Vija
(Baga
1961:
630).
96
|
SIMAS
KARALIUNAS
19.
LAT.
inS,
ina
‘JIS,
JV
Bend inéje
la iy
kalboje
i
didesnéje
a miy
dalyje
—
isose
lejzemnieky
i
augszemnie-
ky
aka y
puséje—
asmeniniy
j a dziy
eciuoju
asmeniu,
kaip
Zinoma,
a ojamas
ins,
em.
ina
‘jis,
ji’.
Sis
i a dis
egulia iai
kai omas
kaip
jo-kamienis
(Endzelins
1951:
517),
ai
y a
ins,
gen.
sing.
ina...
kaip
cels,
cela...
(lie .
kélias,
kélio...).
Be
jo
senesné eikSmé
y a
‘ as,
anas
( ok.
jene )’,
ge ai
islaiky a
okiuose
sus aba éjusiuose
posakiuose,
ku iuos
suda o
j a dZio
ins
o ma,
einan i
pazyminiu
(!),
i
daik a a dzZio
ie ininkas
su
ie os
a
laiko
eikime
(plg.
ind
pusé
‘anoje
puséje’,
ind
saulé
‘aname
pasaulyje’)
(Endzelins
1951:
517;
ME,,,
601),
eciau
kilmininkas,
naudininkas
a ba
galininkas
(plg.
inu
gadu
‘p aéjusiais
me ais
’)
(Be gmane
e.a.,
1959:
521).
Siose
kons ukcijose
in
u i
pozymj
‘nea imasis
( olimasis)’
kaip
i
j a dis
as.
Kadangi
es i
a ejy,
ku
ie oj
ins
isada
a ojamas
as,
a p
ins
i
as
a osenos
susida o
papildomosios
dis ibucijos
san ykis,
i
odél
jie
laikomi
poziciniais
a ian ais
(Rosinas
1988:
51).
Vins,
ina,
be
o,
a ojami
kalban
apie
gy as
bii ybes,
o
kalban
apie
negy us
daik us,
eciojo
asmens
j a dziy
eiks-
me
Siaip
jau
a ojami
as,
a.
Si okiq
a ojimo
ypa ybe
i
eikia
u é i
gal oje
siekian
a skleis i
i a dZio
ins
iS akas:
ma
a ibu iné
a osena
iskelia
i
daugiau
jo
seman ikos
ypa ybiy,
uzkonse uo y
sus aba éjusiuose
posakiuose.
An ai
inu
mdja
sa o
p asme
y a
olygus
insé a
i
eiSkia
‘ki as,
g e imas
kiemas;
ki a,
g e ima
sodyba’,
daugiskai iné
o ma
insé as
—
‘ki os,
g e imos
sodybos;
ki o,
g e imo
kiemo
gy en ojai,
olimesni
kaimynai’
(ME,,,
601;
Endzelins
1951:
517).
Nesunku
pas e-
bé i,
kad
Cia
j a dis
ins
ne
ik
eina
pazyminiu,
be
i
u i
p asme
‘ki as’.
Zodiiu
junginys
inu
laudis
suauges
ampa
injaudis,
snek ose
ie omis
ne gi
ilaudis
(nom.
plu .)
i
eiSkia
‘ki 6s,
kaimyninés
sodybos,
ki o
kiemo
zmonés,
kaimynai’
(ME,,,
601).
Es i
ne gi
pasaky-
muy,
ku
j a dZiu
ini
iesiog
i a dijami
kaimynai,
p z.,
inu
ija
=
kaiminu
nja
‘kaimyny
sodyba’
(pazodZiui
‘kaimynu
jauja’);
inu
é s,
ma e
=
kaiminu
é s,
ma e
‘kaimyny
é as,
mo ina’
(ME,,,
601);
inuos
(gen.
plu .)
guo s
‘kaimyny
ka e’
(EH,,
786;
Endzelins
1951:
517).
Vadinasi,
iek
j a dzio
ins,
em.
ina
a ibu iné
a osena,
suponuojan i
jo,
kaip
a odo,
senaja
eikme
‘ki as
(scil.
kaimynas)’,
ick
i
kai yba
kaip
egulia aus
io
kamieno
a s o o
leidzia
many i,
kad
in,
em.
ina
bi a
sa a ankisko
leksinio
iene o,
neseniai
pa ekusio
j
i a dziy
sis ema'.
Kaip
jau
bu o
seniai
pazymé a
(Endzelins
1951:
517),
pa odomasis
j a dis
ins,
em.
ina
‘ki as,
-a’
pe eémé
asmeninio
j a dzio
unkcija
i
pakei-
é
la . jis,
ji
okiu
pa
bidu,
kaip
lie u iy y ieciy
a mése
jis,
ji
ie a
uzeme
pa odomasis
i a dis
ands,
ana,
i sdamas
anas,
ana
(plu .
dnys,
anos).
Ry y
augszemnieky
a miy
Pildos
Snek oje
a ojamas
j a dis
e iis,
em.
eniei
(EH,
771).
Jis
pasizymi
keliomis
ypa ybémis.
Pi miausia
kai
ku ios
Sio
j a dzio
o mos
galune-
se
u i
ilguosius
balsius.
An a,
pala alizuo asis
p iebalsis
-7-
(-7-)
isose
o mose
odo,
kad
jis
a spindi
*-nj-.
T ecia,
nuo
ins,
em.
ina
kalbamasis
j a dis
ski iasi
Saknies
oka-
lizmu
—
ie oj
i
u i
e
(Rosinas
1988:
211).
Ta damas,
kad
ilgi
galiiniy
balsiai
galéje¢
islik i
ik
ienskiemenése
o mose,
A.
Rosinas
kalbamaji
i a di
laiko
sudé u
iS
d iejy
demenu:
Kilme
jis
adiciskai
siejamas
su
p .
winna
ad .
‘laukan,
o an’,
wins
‘o as
(Lu )’:
Endzelin
(1922:
381;
1951:
517-518);
S ang
(1966:
238-239);
Rosinas
(1988:
211);
Ka ulis
(1992:
534-535).
Be
niekas
né a
a gumen uo ai
pag indes
Ziojéjancio
seman inio
ski umo
a p
‘laukas;
o as’
i
eciojo
asmens
i a dziy
unkcijos
(o
gal
negalima
pag is i?).
KALBOTYROS
PASTABOS
|
97
*yinE-
(ku
E
kazkoks
balsinis
elemen as)
i
eciojo
asmens
j a dzio
*(j)is,
*(j)i.
Saknies
balsj
e
jis
kildina
is
i.
Ma
kai
ku iose
augszemnieky
a mése
unkcionuojan i
aisyklé,
pagal
ku ia
balsis
i
p ieSj,
2
e ¢iamas
balsiu
e
(Rosinas
1988:
211).
Miné os
Pildos
j a dzio
e iis,
em.
e iei
ypa ybés
ne u é y
labai
s ebin i,
zinan ,
kad,
pi ma,
Sis
j a dis
su
okiu
Saknies
okalizmu
pasi aiko
i
ki ose
aug8’zemnieky
Snek ose:
endien
‘anadien’
Z i gzdine,
en
junginyje
ek
en
‘zii!
(sieh
da!)’
Sausnéja,
Dzelza a
(ME,,,538).
An a,
pe i e inés
a més,
kokios
i
y a
ka
ik
suminé os
&nek os,
daZnai
u i
islaikiusios
daugiau
a chaizmy.
An ai
y inése
augszemnieky
a mése
(Aknis e,
Suséja,
Z i gzdine,
Ka sa a,
Pilda,
Ni za,
Dignaja)
ie oj
a ba
Salia
i
‘y a’
a ojamos
o mos
je ,
Je a
‘y a’ su
balsiu
e
Saknyje*.
Tad
negalé y
bi i
a si ik inis
né
as
dalykas,
kad
Pildos
i
Z i gzdinés
snek ose
iek
pa odomasis
j a dis
e iis,
en-,
iek
eiksmazZodZio
,,
bi i“
e-
Ciojo
asmens
o mos
igsiski ia
Saknies
okalizmu
e.
Negana
o,
okalizmo
e
a si adima
Siose
o mose
a gu
a
galima
aiskin i
miné a
balsio
i
kei imo
e
p ieSj,
n
endencija,
nes
o mose
je ,
je a
balsis
e
y a
p ieS
elia izuo a
p iebalsj
i
one i8kai
i8
i
negaléjo
a si as i.
Del
Siy
aplinkybiy
e ciau
eiké y
many i,
kad
o mu
e iis,
en-
i
je ,
je a
Saknies
okaliz-
mas
¢
y a
seny
laiky
pada as
i
su
g e iminiu
o my
ins,
em.
ina
i i ,
i a
‘y a’
Saknies
okalizmu
y a
susijes
apo oniniais
san ykiais.
Ti ian ,
kaip
e iis,
em.
e iei
susida é,
didelés
eik’més
ne eiké u
eik i
né
am
ak ui,
kad
Pildos
Snek oje
kai
ku ios
Sio
j a dzio
o mos
u i
nesu umpin as
galiines,
biidingas
ienskiemeniams
j a dziams.
Dialek ology
y a
pas ebé a,
kad
ilgujy
balsiy
i
di ongu
umpinimas
ZodzZio
gale
augszemnieky
a méms
né a
labai
bidingas
(Rudzi e
1964:
293).
Be
o,
i a dziy
sis emoje
d iskiemeniy
o my
ZodZio
galo
okalizmas,
ne gi
ki cio
ie a
gali
bi i
g indziami
ienskiemeniy
o my
leksija
bei
ki cia imu.
Tai
aiskiai
ma y i,
PYzZ.,
i$
o mu
ka as
(dial.
ka a as),
ka 6,
ka am...—kas,k6,
kam...
pa alelizmo
lie u-
iy
kalboje. Lygiai
aip
pa
i
em.
e iei
leksija
gali
bi i
unduo a
jei
‘ji’
galiinés.
Si as
undacijos
désnis
g e a
augszemnieky
a miy
endencijos
ne umpin i
ilgyjuy
balsiy
i
di -
ongy
galiinése
i
paaiskin y
ilgyjy
balsiy
bei
di ongy
islikima
enis,
em.
e iei
kai
ku io-
se
o mose.
Ki aip
a ian ,
kaip,
p z.,
pa i,
pacids,
pacidi...—ji,
jos,
jdi...
pa alelizmas
ne odo,
kad
o ma
pa i
y a
sudé a
i&
*pa
i
ji,
lygiai
aip
pa
i§
absoliu aus
e iei
—
jei
‘ji’
galuniy
su apimo
a gu
a
galima
sp es i
e iei
esan
samplaikini,
aigi
an uoju
sandu
u in
*(j)i,
*jas...
Be
o,
e iis
kildinan
i§
samplaikos
* in-
+*(j)is,
jo
galiinés
ilguma
a gu
a
galima
paaiskin i
—
j a dzio
la . jis,
lie .
jis
<
*(j)is
balsis
umpas.
Todél,
ma y ,
Cia
is
dél o
esama
o my
em.
* eni/* enjds
Salia
masc.
* enja-/* enija-
(nom.
sing.
* enijas
>
* enijs
(plg.
loc.
sing.
eniija)
>
* enis
su
apibend in u
-7i-
<
*-nj-
i8
* enja-),
kaip
kad
ba a
em.
*pa i/*pa jas
(>
pa i,
pacids)
g e ai
kamieno
masc.
*pa is
(>
pa s).
Visa
ai
gal oje
u in ,
a odo
galima
p ala iy
dialek ams
ekons uo i
al e nuojan¢ios
Saknies
* en-/* in-
(<*un-)
j a dj,
u éjusj
eiksme
‘ki as
(scil.
kaimynas)’
i
unkciona u-
sj
d iem
kamienais:
(1)
no maliojo
laipsnio
Saknies
okalizmo
(i)io
kamienu
*uen/(i)io-,
em.
*yeni-/uenia-
i
(2)
nyks amojo
laipsnio
Saknies
okalizmo
io
kamienu
*uinio-,
em.
*yinia-
(<*un-io-,
em.
*un-id-).
>
Anci is
(1935:
186);
Endzelins
(1951:
719;
1980:
274)
(balsio
e
a si adima
ai8kin i
kon aminacija
su
us.
ecmb
a
jo
iesiogine
j aka
né a
pag is as
dalykas).