ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIV
(2001),
41-54
Johannas
Rich e is
i
Lie u iy
kalbos
semina as
Halléje*
VINCENTAS
DROTVINAS
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as
The
a icle
deals
wi h
he
ci cums ances
o
he
ounda ion
o
he
Li huanian
Semina y
a
he
Uni e -
si y
o
Halle
and
he
ac i i ies
o
he
i s
eache
a
his
semina ,
Johann
Rich e
(1727-1728).
On
he
basis
o
ma e ials
om
he
a chi es
o
he
Ma in-Lu he -Uni e si a
Halle
Wi enbe g,
new
ac s
om
Rich e ’s
biog aphy
a e
es ablished,
e.g.,
wi h
ega d
o
he
place
whe e
he
was
awa ded
his
MA
deg ee
(Uni e si y
o
Wi enbe g).
Lie u iy
kalbos
semina as,
eikes
Hallés
uni e si e o
Teologijos
akul e e
1727-
1740
m.,
y a
an asis,
Salia
Ka aliauciaus
uni e si e o,
li uanis ikos
zidinys
Vokie ijoje.
Halleje
bu o
mokoma
lie u iy
kalbos,
Gia
iSleis as
pi masis
P isijoje
,,Lie u iy- okie-
ciy
i
okieciy—lie u iy
kalbos
Zodynas“
(1730).
Apie
Hallés
semina a
pi masis
y a
ases
F anzas
Spech as
(Spech
1935),
placiausiai
semina o
is o ija
apz elgé
Edua das
Win e is
(Win e
1954).
Lie u iy
kalbo y os
i
kul ii os
is o ijos
kon eks e
apie
semi-
na a
y a
aSe
Ge uda
Bense,
Vaclo as
Bi ziska,
Kos as
Ko sakas,
Leonas
Ginei is,
Ju gis
Lebedys,
Jonas
Palionis,
Domas
Kaunas,
Zigmas
Zinke iCius
i
k .
IS
naujesniy
y inejimy
miné inos
Ch is ianés
Schille
(Schille
1994,
1994a.),
aip
pa
Sio
s aips-
nio
au o iaus
(D o inas
1998,
1998a)
publikacijos.
Ta¢iau
semina o
is o ija
iki
Siol
né a
isapusiskai
iS i a.
Siame
s aipsnyje
bandysime
kiek
placiau
panag iné i
Lie u iy
kalbos
semina o
Halléje
ku imosi
aplinkybes
i
da bo
salygas,
pa yskin i
Johanno
Rich e io,
semina o
pi mojo
docen o,
gy enimo,
s udijy
i
eiklos
iena
ki a
b uoZa.
Kaip
zinome,
1709-1711
m.
didysis
ma as
i
badas
P isijoje
nusiaubé
ypaé
Mazaja
Lie u a:
apie
40%
kaimy
i
mies eliy
liko
u8 i.
P isijos
ka alius
F ied ichas
I
émési
p iemoniy
ekonomiskai
i
kul i iskai
a gai in i
ka alys és
Siau ine
dali,
gy enama
lie-
u ininky.
Pagal
Re ablissemen
( es au acijos)
plang
ka alius
sa o
1718
m.
esk ip u
isake
js eig i
Lie u iy
kalbos
semina us
Ka aliaudiuje
i
Halléje.
Tai
susije
su
Ka aliau-
*
S aipsnyje
panaudo a
medziaga,
as a
Hallés-Wi enbe go
Ma ino
Lu he io
uni e si e o
a chy e
pe
mano
moksling
s azuo e
Hallés—Wi enbe go
uni e si e o
i
F ancke’s
undacijy
Pie izmo
in e disciplina inio
y imo
cen e
2000
m.
Uz
s ipendija
i
suda y as
da bo
salygas
nuosi dziai
déko-
ju
F i z
Thyssen
S i ung
(K6ln)
ado ybei
i
Pie izmo
y imo
cen o
Vykdomajam
di ek o iui
p o .
d .
Udo
S a e iui.
-
Im
A ikel
wi d
das
Ma e ial
e wende ,
das
im
A chi
de
Ma in-Lu he -
Uni e si a
Halle-Wi enbe g
wah end
meines
wissen scha lichen
Au en hal s
im
In e disziplina en
Zen um
ii
Pie ismus o schung
de
Uni e si a
Halle-Wi enbe g
und
de
F anckeschen
S i ungen
im
Jah e
2000
zu
inden
wa .
Fii
das
S ipendium
und
gu e
A bei sbedingungen
méch e
ich
mich
ganz
he zlich
bei
de
F i z
Thyssen
S i ung
K6lIn
und
dem
Gescha s iih enden
Di ek o
des
In e -
disziplina en
Zen ums
ii
Pie ismus o schung
P o .
D .
Udo
S a e
bedanken.
42
|
VINCENTAS
DROTVINAS
ciaus
uni e si e o
p o eso iaus,
Ry y
P iisijos
mokykly
inspek o iaus
Johanno
Hein i-
cho
Lysijaus
(1670-1731)
e o ma,
ski a
kunigy
engimui
i
ka echizacijai
Mazojoje
Lie u oje
ge in i.
Ka aliauciuje
semina as
p adejo
eik i
1723
m.,
o
Halléje
—
kiek
éliau,
ik
1727
m.
Kas
bu o
Halle
XVII/
a.
p adzioje
i
kodé]
bi en
Siame
mies e
bu o
is eig as
Lie u iy
kalbos
semina as?
Kokia
poli ine
kul i iné
a mos e a
bu o
Halléje
XVIII
a.
pi maisiais
desim meCiais,
kokia
akademiné
sis ema
bu o
Hallés
uni e si e e
a ykus
Rich e iui
i
pi miesiems
,, iksliniams*
s uden ams
i§
MaZosios
Lie u os?
Halle
( id.
ok.
aukS ai¢iy
a me
hal
,,d uskos
kasykla“)
pi ma
ka a
paminé a
806
m.,
kai
Ka olis Didysis
jki eé
i o e
d uskos
pi kliams
gin i.
Hallé
iSaugo
i
sukles éjo
del
d uskos kasybos
i
dél
p ekybos
ja,
idu amZiais
p iklausé
Hanzos
mies y
sajungai,
nuo
1680
m.—
B andenbu go-P isijos
ku iu s ams.
XVII
a.
pabaigoje
Hallé
apo
uni e si e-
iniu
i
jgulos
mies u,
aldomu
iS
Be lyno
i
Po sdamo.
1694
m.
F ied ichas
III
B andenbu giskis
kaip
p ieSp ieSa
g ieZ ai
liu e oniskiems
Wi enbe go
i
Leipzigo
uni e si e ams
js eigé
Halleje
e o my
uni e si e a,
susijusj
su
pie izmo
a si adimu
i
ple a.
Pie izmas
a si ado
XVIJ
a.
an ojoje
puséje
kaip
eliginis
sajiidis,
nuk eip as
p ieS
pe nelyg
ysky
p o es an izmo
acionaluma,
nepaisan j
ikinciy-
ju
mis iniy-sen imen aliy
po eikiy
i
in ymaus
ikéjimo
pobiidzio
(A naSius
1994:
53).
Pie izmo
ideologijos
p adininku
laikomas
okie¢iy
eologas
F ied ichas
Jakobas
Spene-
is
(1635-1705),
F ank u e
p ie
Maino
1670
m.
iki es
Collegia
pie a is
(,,Pamaldumo
kolegija‘).
Spene io
mokinys
i
pasekeéjas
bu o
okieciy
eologas
Augus as
He mannas
F ancke
(1663-1727),
sa o
moky ojo
pazi i as
skelbes
Leipzige
bei
E u e
i
uzZ
ai
a leis as
is
kunigo
pa eigyu.
Bidamas
Halles
p iemiescio
Glauchos
pa apijos
kunigu,
plé ojo
sociali-
ng
jaunimo
iipyba
i
ugdyma,
1695
m.
is eige
mokykla
a guomenés
aikams
i
naSlai y-
na
(Waisenhaus,
g .
O phano ophium),
i8
jy
eliau
iSaugo
F ancke’s
ondo
ins i ucijos
(F anckesche
S i ungen)
kaip
uni e si e o
s uk i inis
p iedas.
Besiku ianciame
Hallés
uni e si e e
1691
m.
F ancke
p adejo
dés y i
g aiky
i
y u
kalbas,
bu o
gilaus
humanis i-
nio
mokymo
Waisenhauso
mokyklose
Salininkas,
plana o
is eig i
specialy
ilologini
se-
mina a
klasikinéms
kalboms
s udijuo i.
Be
jo,
Halléje
dés é
zymus
okieciu
ilologas
klasikas
Joachimas
Lange,
ku io
g aiky
kalbos
g ama ika,
adinamoji
Waisenhauso
g a-
ma ika,
1705-1821
m.
bu o
iSleis a
57
ka us,
0
lo ynu
kalbos
g ama ika
pe
mazdaug
a
pa i
laiko a pi
sulauke
60
leidimu
(Ma ens
1989:
167-168).
Hallés
uni e si e a
ga sino
zymiausi
o
me o
au o i e ai.
I$
jy
miné inas
ju is as,
p igim inés
eisés
p opaguo ojas
Ch is ianas
Thomasius
(1655-1728),
bene
pi masis
Leipzige
(i
isoje
Vokie ijoje)
1687
m.
p adejes
paskai as
skai y i
okiskai,
leides
mokslinij
zu nala
Ménesinés
naujienos
(Mona -
liche
Nach ich en).
Thomasius
i eisino
okieciy
kalba
kaip
uni e si e o
paskai y
kalba
i
kaip
p iemone
mokslinei
publicis ikai
(no s
nenuneige
i
lo yny
kalbos,
ku ia
da
bu o
aSomos
dise acijos).
Filoso as
Ch is ianas
Wol as
(1679-1754),
Go iedo
Wilhelmo
Leibni zo
pasekéjas,
bu o
adinamas
an uoju
Vokie ijos
moky oju
(P aecep o
Ge ma-
niae),
dé]
sa o
pazangiy
pazi i y
1723
m.
is em as
i§
P iisijos,
1740
m.
pa k ies as
a gal
i
Halle
(Ka he,
1998:
19).
Visi
jie
d auge
su
eologais
Joachimu
Jus u
B ei haup u
i
Pauliu
An onu
a sisaké
senojo
uni e si e y
idealo
(D amblio
kaulo
bokS as)
i
g indé uni e si e u
e o ma
p incipu
,,Mokslas
u i
a nau i
gy enimui“.
Todeél
jie
laikomi
pi muju
mode niu-
J.RICHTERIS
IR
LIETUVIU
KALBOS
SEMINARAS
HALLEJE
|
43
Ju
Vokie ijos
uni e si e u
kii éjais.
Halles
uni e si e as
X
VIII
a.
bu o
adinamas
Saalés
A eénais
( ok.
Saal-A hen,
pagal
upés,
ekan¢ios
pe
mies a,
pa adinima
Saale).
Pa s
F ancké
bu o
zymiausias
Halles
pie izmo
eologas.
Jo
asmenyje
de inosi
g iez a
a gailos
disciplina
su
o iginalia
mokymo
i
ugdymo
sis ema.
F ancké
bu o
pa yzdiniy
ugdymo
js aigu,
eliau
papli usiy
Vokie ijoje
i
uZsienyje,
inicia o ius.
Nea si ik inai
pie-
is inis
Hallés
uni e si e o
eologijos
akul e as
ga o
ka aliaus
F ied icho
I-ojo
uzda inj
eng i
pie izmo
skelbejus
kunigus
P isijos,
pi miausia
Mazosios
Lie u os,
pa apijoms.
Apie
ai
liudija
j aSas
1718
m.
F anckes
dieno aS yje:
,,Ka alius
a siun é
esk ip a,
kad
Gia,
Halleje,
u i
bi i
engiami
zmonés
(Schulleu e),
ku ie
Lie u oje
galé y
bi i
mokyklu
edé-
jai
i
éliau
pamokslininkai*
(Win e
1954:
44).
No s
ka alius
spy é
F ancke
g eiciau
p adé i
semina o
Halléje
eikla,
iskas
yko
ne
aip
spa Ciai,
kaip
no é a.
I$
p adziu
bu o
planuojama
is eig i
semina a
7-8
eologijos
s uden ams,
ku ie
moky usi
lie u iy
kalbos
i
éliau
bu y
pamokslininkai
Mazojoje
Lie u-
oje
(Schille
1994:
205)!.
Sis
esk ip o
nu odymas
s eig i
Halléje
ig
p adziu
,,mazaji
semina a“
bu o
ealizuo as
1725
m.
udeni,
kai
i$
Ry y
P isijos
i
Halle
a yko
pi mieji
de yni
eologijos
s uden ai.
Tai
pazymé a
ka aliaus
1725
m.
lapk i¢io
17
d.
esk ip e.
Juo
emdamasis
Win e is
linkes
Sia
da a
laiky i
Lie u iy
kalbos
semina o
p adZia
(Win e
1954:
47)
i
nesu inka
su
Spech o
nuomone,
kad
semina as
p adéjo
eik i
1727
m.
Ta¢iau
pi mieji
semina o
s uden ai
lie u iy
kalbos
da
nebu o
mokomi,
nes
iki
ol
nebu o
as a
jos
dés y ojo.
Todel
ka alius
da
1727
m.
geguzés
2
i
26
d.,
aip
pa
liepos
12
d.
esk ip uo-
se
pab éZia,
kaip
jam
s a bu,
kad
bi u
su as a
lie u iy
kalbos
moky oju.
Deja,
inkamu
zmoniy
paieSkos
ge okai
uZ uko.
Siekdamas
j ykdy i
§j
ipa eigojima,
Halles
pie is y
ado as
F ancke
k eipési
j
sa o
bend amin¢ius
MaZojoje
Lie u oje
su
p asymu
pasiily i
kandida y
engiamam
a ida y i
Lie u iy
kalbos
semina ui.
|
F ancke’s
p asyma
a siliepe
klaipediskis
dekanas
(E zp ies e )
Johannas
A noldas
Pauli.
Jis
1727
m.
sausio
26
d.
laiske
F anckei
ekomenda o
du
kandida us
—
Johanna
Rich e i
i
F ied icha
Wilhelma
Haacka,
d auge
nu odé,
kad
juodu
enka
lie u iskus
ZodzZius
iS
spausdin y
liu e onisky
aS u
i
engia
Zodyna
(Win e
1954:
48;
D o inas
1998a:
84)°.
Rich e is
oliau
minimas
ka aliaus
po a kiuose.
I§
ka aliaus
kancelia ijos
Be lyne
aS u
suzinome
apie
Rich e io
kandida ii os
pa i inima.
Ka alius,
pa enkin as,
kad
pa-
yko
as i
lie u iu
kalbos
moko a,
inkan i
da bui
bisimajame
Hallés
semina e,
1727
m.
»--.
wollen
Sie
ge ne
ein
Kleines
Semina ium
in
Halle
on
eben
7-8
Subjec is
ange ich e
wissen...“
(Schille
1994:
205).
Johannas
A noldas
Pauli
(1682-1741)
gimé
Johannisbu ge,
1698
m.
s udija o
eologija
Ka aliau-
Ciaus
uni e si e e,
1703
m.
bu o
p adzios
mokyklos
edéjas,
nuo
1708
m.
isos
Rusijos
e angeliky
ka o
kapelionas
i
Pe e bu go
liu e ony
pa apijos
kunigas
inspek o ius.
G izes
j
Vokie ija,
1712
m.
F ank u o
p ie
Ode io
uni e si e e
ga o
eologijos
dak a o
laipsni,
bu o
pak ies as
j
Ka aliauciaus
uni e si e a
eks ao dina iniu
p o eso ium.
Sios
ie os
a sisaké
i
bu o
paski as
Klaipédos
supe in-
enden u
(K ollmann
1967:
492).
Paulis
bu o
ienas
i$
Hein icho
Lysijaus
edaguo o
ka ekizmo
lie u iSko
e imo
ik in ojy,
p i a es
jam
1719
m.
spalio
1
d.
Doméjosi
p iisu
kilmés
is o ija,
i-
spausdino
s aipsni
Ku ze
En wu
eine
Wei ldu igen
Aus iih ung
einige
Sd ze
on
de
al en
P eus-
sischen
Sp ache,
K6nigsbe g,
1754
(,,Kai
ku iy
pladiai
iSdés y y
eiginiy
apie
senaja
p iisy
kalba
me menys“),
Z .
Bi ziSka
(1963:
34).
I§
laiSko
u inio ma y i,
kad
ai
Pauli’o
a sakymas
j
F ancke’s
laika.
Deja,
iki
Siol
nepa yko
ap ik i
anks esniy
pas a ojo
laiSku,
odandiy
ju
susi a3inéjimo
p adzia.
44
|
VINCENTAS
DROTVINAS
ugsejo
8
d.
esk ip e
p aneSa
F ancke’i:
,,Man
malonu,
kad
eologijos
s uden as
pa a de
Rich e is,
ku is ge ai
moka
lie u iskai,
nusp endé
ki us
moky i
Sios
kalbos“*.
Kad
i8
ik yjy
eisus
Spech as,
pa i ina
ka aliaus
1727
m.
lapk igio
27
d.
esk ip o
ZodZiai:
Man
ik ai
malonu,
kad
su
lie u iy
kalbos
semina u
pada y a
p adzia‘“>.
Lie u iy
kalbos
semina ui®
p adedan
eik i,
F ancke’s
undacijoje
bu o
3000
mokslei-
iy,
moky ojy
i
auklé oju.
1727
m.
Hallés
uni e si e e
mokési
256
eologai,
245
eisinin-
kai
i
44
medikai,
i8
iso
549
s uden ai.
Pe
desim me j
1731-1742
Halléje
mokési
s u-
den y
daugiau
negu
be
ku iame
ki ame
Vokie ijos
uni e si e e
(D eyhaup
1755:
147).
Biblio eka,
ku ios
p adZia
bu o
Salia
auky
pinigais
gau os
8
knygos
Se8iomis
kalbomis,
1721
m.
jau
u ejo
18
000
pi k y
i
do ano y
knygu,
o
1728
m.
jai
bu o
pas a y os
specia-
lios
pa alpos
(S o z
1992).
Tuo
me u
p adéjo
eik i
spaus u é,
knygynas,
Biblijos
leidimo
cen as,
ais ine
i
ki os
js aigos.
Taciau
s uden u
mokymosi
salygos
nebu o
pe
ge iau-
sios:
uko
eologijos
dés y oju, eologijos
i
iloso ijos
paskai os
bu o
skai omos
iename
kamba yje
Ma ijos
bazny¢ios
biblio ekoje
(daba
Ma ienbiblio hek),
daugelis
paskai u
ykda o
p o eso iy
bu uose,
ik
éliau
bend iems
enginiams
i
iskilméms
uni e si e as
i§
magis a o
ga o
pa alpas
( ad.
Waage),
z .
He zbe g
(1891).
Tiesa,
F ancke
i
pa s
globo-
jo
uzsienieCius
(ekus,
slo akus,
eng us),
padéda o
jiems
susibu i
i
sa o iskus
e éju
bu elius
Biblijai
i
ki iems
eliginiams
eks ams
j
nacionalines
kalbas
e s i.
I ai iis
s u-
den y
susi ienijimai,
adinami
skambiais,
ben miisu
akimis
Zi in ,
pa adinimais,
bu o
ski i
nuodugnesneéms
Biblijos
i
apsk i ai
eologijos,
s udijoms.
Apie
Johanno
Rich e io
asmeni,
jo
mokymosi
me us,
ling is ine
pedagogine
eikla
zinios
gana
SykS¢ios
i
lakoniskos.
Rich e is’
gimé
1704
m.
Klaipédoje
is
Liibecko
kilusio
pi klio
Seimoje.
Taigi
Klaipédoje
is
mazens
galéjo
p amok i
lie u iu
kalbos,
cia
ga o
i
p adZios
i§sila inima.
1722
m.
ugséjo
14
d.
jsima ikulia o
Ka aliauiaus
uni e si e e,
ku
s udija o
eologija,
g ei¢iausiai
enykSciame
Lie u iy
kalbos
semina e
sus ip ino
lie-
u iu
kalbos
Zinias.
S udijos
Ka aliauciuje
galéjo
uk i
d ejus- ejus
me us.
Ka
eiké
iki
pak ieciamas
j
Halle,
nezinome*.
Miné ame
Pauli’o
laiske
F anckei
asoma,
kad
é as
leido
siiny
es i
eologijos
s udijas
Vokie ijoje.
»Nechs
diesem
is
mi
lieb,
daB
ein
S udiosus
Theologiae
namens
Rich e ,
so
de
li auischen
Sp ache
mich ig
is ,
sich
esol i e
ha
daselbs
ande e
in
diese
Sp ache
zu
un e ich en“
(Win e
1954:
48).
»Is
mi
ech
lieb,
da8
mi
dem
li auischen
Semina
ein
An ang
gemach
wo den“
(Win e
1954:
49).
Hallés
a chy iniuose
dokumen uose
semina as
j a dijamas ne ienodai:
Semina ium
Li huanicum,
Li auisches
Semina ,
Semina ium
Theologicum
Li huanicum,
Collegium
Li huanicum,
Ins i u um
Li huanicum.
Lic u iy
is o iog a ijoje
Johann
(Jonas)
Rich e is
adinamas
Rich e iu
II
(ski ingai
nuo
Johanno
Rich e io,
da
adinamo
Riko ius),
Z .
Bi ziska
(1963:
66).
o
Paulis
laiske
F ancke’i
aSo
apie
kunigy
ikuma
lie u iskose
pa apijose,
nu odo,
kad
pe
kelis
me us
mi é
ys
kunigai.
Ypa¢
sunki
padé is
Ku Siu
ne ijoje,
ku
siau ame
uoZe
a p
jii os
i
ilankos
gy ena
55
Seimos,
joms
a si ez i
kuniga
eikia
suka i
Sen
i
en 24
mylias.
No s
po
e o macijos
i
zadé a
ski i
kuniga,
be
pe
pusan o
Sim o
me u
pa apijieciai
jo
nesulauké.
Taip
pa
aSo
apie
p as a
kunigy
ma e ialine
bikle,
kai
iena
a gSa
kuniga
u i
iSlaiky i
ki i
de yni
a gSai.
T iks an
kunigu,
Si
maza
K is aus
kaimené
daZnai
ke u ias
a
daugiau
sa aiciy
negi di
Die o
zodZio
i
gali
leng ai
sulauke i,
jai
eikia
ge esnés
sielo ados
(Win e
1954:
202).
J.RICHTERIS
IR
LIETUVIU
KALBOS
SEMINARAS
HALLEJE_
|
45
Apie
Rich e io
s udijas
Halles
uni e si e e
suzinome
i§
ima ikuliacijos
i aSo:
1727
m.
ugsejo
15
d.:Joh.
Rich e
Memela
Bo uss
dd
Theol.
(z .
1
pa .).
[ aSas
pa ies
s ojanciojo
anka,
minimalus,
mazai
in o ma y us.
Nu odoma
i
an oji
ima ikuliacijos
da a—
1728
m.
geguzes
18
d.
(Win e
1954:
48)’.
Halleje
Rich e is
ne
ik
s udija o
eologija,
be
i
bu o
pi masis
Lie u iy
kalbos
semina o
docen as.
Deja,
apie
lie u iu
kalbos
mokyma
semina e
mazai
e u ime
duomenu.
Lie u iu
kalbos
pamokoms,
g ei¢iausiai
Ka aliauciaus
semina-
o
pa yzdziu,
ykusioms
po
d i
alandas
pe
sa ai e,
kaip
i
be
ku iam
eks o
e imui
a
pasi engimui
lie u iskam
pamokslui
eikejo
mokomuju
knygu.
Rich e is
jau
galéjo
nau-
do i
ben
is
iki
ol
pasi odziusias
Danieliaus
Kleino
i
Sapino-Sulco
lie u iy
kalbos
g ama ikas.
Jas
pa iipino
Hallés
semina ui,
kaip
ma y i
i$
laisku
F anckei,
Ka aliau-
ciaus
uni e si e o
p o eso ius
pie is u
eologas
Geo gas
F ied ichas
Rogallis
(1701-
1733).
Sunkiau
éjosi
su
lie u isku
Zodynu:
iki
ol
spausdin o
zodyno
P isijoje
nebu o.
Dél
o
g eiciausiai
as
pa s
Rogallis
a siun é
i§
Ka aliauciaus
ank a&s inj
lie u iy— okie-
ciu
kalby
zodyna,
ku j
Rich e is
pe si ase.
Tai
liudija
daba
F ancke’s
undacijos
biblio-
ekoje
saugomas
anoniminis
lie u iu— okie¢ciu
zodyno
ank a& is, ku io
pasku iniame
(300-ajame)
puslapyje
Rich e io
anka
i asy a
pe asymo
pabaigos
da a—
A.
MDCCXXVIII
die
18.
Junij.
Zodynas
iki
Siol
daugelio
nek i iskai
laikomas
Rich e io
da bu
( ai
a ski o
s aipsnio
ema).
1
PAV.
JOHANNO
RICHTERIO
IMATRIKULIACIJOS
[RASAS
27
‘40
Jehan
Tobeas
¢
Paes
ee
#
M .
Sh:
;
a
hi i
eee
Abioidne
a
|
is~
ee
alee
cus
Phan ac
eee
ce
:
“_
Hans
eye
eae
“he
e
Sek:
[a e
Aenile
go .
7
OE
Z
|
j
i
Kai
dé]
lie u isky
eliginiy
knygu,
ai
Rich e is
a azia o
i
Halle
ne
uSciomis.
Jis
a si eze
i
do anojo
semina ui
is
knygas:
Jono
B e kuno
Pos ile
(1591),
Jono
Rezos
Psal e a
Dowido
(1625)
i
Naujaji
Tes amen g
(1727).
Visos
Sios
knygos
dedikuo os
Lie-
u iy
kalbos
semina ui
su
Rich e io
j aSais:
In
usm
Seminanii
Li huanici
consec a i
Joh:
Rich e
Memela
Bo uss
(Z .
2,3
pa .).
Sie
dedikacijos
eks ai
e ingi
kele iopai:
ai
anks y-
2
Si
da a
paim a
i§
Hallés
uni e si e o
Teologijos
akul e o
kon en o
p o okoly
knygos.

46
|
VINCENTAS
DROTVINAS
2
PAV.
JOHANNO
RICHTERIO
DEDIKUOTA
JONO
BRETKUNO
POSTILE
(1591)
PO)
Soke
bebe
OS
“4
NU
‘
C
aca e(
Y s
W a ias
SAiPanldinas
Gua geliu/
a amuin
Baknicso e
Kew[hesioni ch oiesmig
M ucn o
i
We i u.
Pe
Jana
B ec una
Cic uwos
Blebona
Ka aliaucsinie
P u ii is
oe
Ue
m
Ea es
<i
Anie
Ce
sSi paude
Ra aliaucsinies
zs.
o>
Su gis
O e be ge as,
.
We a
Poo
y
§
2
b
u
J.RICHTERIS
IR
LIETUVIU
KALBOS
SEMINARAS
HALLEJE
|
47
3
PAV.
JOHANNO
RICHTERIO
DEDIKUOTAS
JONO
REZOS
PSALTERAS
DOWIDO
(1625)
De
Wal e
Da ids
Dench
ond
Ciccawi(s.
PSALTERAS
DOWIDO
VVOKISCHEKAI
BE]
LIETUWISCHKAI,
AN
;
say
DNB
ay
ig
A
I
eae
Ye
=
ES
hay)
:
Sy
Pk
=A
==
PD
(unayny
pis
2a
RSNA
)
sos
Fa
‘ay
5S
NANA
Aan
=<
AAA)
% Z
i is
i
e
=F
a
.
DASA
=
o
HR
ee
Lu ,
SEMI.
MA.
ni
om
ene
SES
—
‘
Z
Vo
SS]
4,
k,
Ra aliausoje
P u u
pe
Losingu
Seyeba uy
iD
Mx o a
Ch i ans
1625.
48
|
VINCENTAS
DROTVINAS
ieji
au en iski
Halles
laiko a pio
Rich e io
pa aSai.
Kaip
Zinome,
miné as
Zodyno
ank-
as is
y a
be
au o iaus
(a
pe aSy ojo)
pa a des.
Palygine
Rich e io
au og a a
su
Zodyno
b aizu
aki aizdziai jsi ikiname,
kad
Zodynas
pe asy as
Rich e io
anka.
Pagaliau
s a bu
pab e2 i,
kad
Rich e io
do ano os
Lie u iy
kalbos
semina ui
knygos
bu o
pi migji
lie u-
iski
leidiniai
Halleje.
Todeél
Rich e j
galima
pag is ai
laiky i
F ancke’s
undacijos
biblio-
ekos
li uanis iniy
ondu
p adininku”.
1728
m.
ko o
20
d.
F ancke
de aliai
in o muoja
Rogallj
apie
Lie u iy
kalbos
semina-
o
eikla
i
jo
na iy
elgesj.
Apie
Rich e i
i
jo
kolega
Haacka
aso,
kad
ponas
Rich e is
i
ponas
Haackas,
ku ie
des o
lie u iskai,
aip
pa
nepe zengia
ge y
ibu
i
naudoja
p ogas
dyasiskai
obule i.
Apie
Rich e j
da
p idu ia,
kad
Paulis,
siekdamas
sus ip in i
pas a ojo
ke inimus
s udijuo i,
lie u iskoms
js aigoms
da es
du
duka us
(Win e
1954:
48).
Da
nu odoma,
kad
1728
m.
balandzio
30
d.
Hallés
(i§
ik uju
Wi enbe go,
Z .
oliau)
uni e si e e
Rich e is
ga o
magis e
a ium
laipsnj
i
u
paciy
me u
ugpji i
is yko
i§
Hallés.
Apie
ai
F ancké
ugséjo
3
d.
laiske
Rogalliui
asé,
kad
eciadienj
is ykusius
pona
Rich e j
su
ponu
Sch aube
palydéjo
daugelis
p iisy.
G jzes
i
Mazaja
Lie u a,
1728
m.
g uodzio
13
d.
iS en in as
kunigu,
ga o
pa apija
Ka yGiuose,
nuo
1736
m.
bu o
Klaipédos
Sy.
Jokiibo
baznyéios
lie u iu
kunigo
adjunk as
i
éliau
okie¢iu
pa apijos
bazny¢ios
diakonas,
be
o,
da
i
Ku Siy
ne ijos
kunigas
(Neh ungsp a e ),
z .
Moelle
(1968:
94).
Nuo
1744
m.
iki
mi ies
1754
m.
lapk i¢io
14
d.
kuniga o
Klaipédos
lie u iy
pa apijoje.
Su
Halle
ySiy
nenu auke.
1736-1738
m.
laiskuose
i$
Klaipédos
aso
eligijos
klausi-
mais,
aip
pa
apie
mokyklos
s a yba
iS
ka aliaus
gau omis
léSomis
i
k .!!
Li uanis inéje
eikloje
nedaly a o.
Tai
bene
i
iskas,
ka
Zinome
apie
Rich e i,
pi majj
Hallés
Lie u iy
kalbos
semina o
docen a’*.
Sup an ama,
pa ies
Lie u iy
kalbos
semina o
eikimas,
ukes
i§
ik uju
os
keliolika
me y
(1727-1740),
ebu o
umpas
iso
Hallés
uni e si e o
Teologijos
akul e-
daugiau
nei
me us,
asmeni.
Pas a aisiais
me ais
placiau
pasidoméjes
Hallés
is o ija,
adau
medZiagos,
padedancios
ge cliau
nus ies i
uni e si e o
akademinj
gy enima
Lie u iy
kalbos
semina o
eiklos
me-
ais.
Halles
uni e si e o
i
F ancke’s
undacijos
a chy uose
pa yko
as i
kiek
naujy
duo-
meny
apie
Rich e io
s udijas
Teologijos
akul e e.
Tuo
emdamasis
bandysiu
paaiskin i
iena
ki a
Rich e io
gy enimo
Halléje
momen a.
Busimujy
kunigy
s udijas
i
ugdymo
sis ema
eglamen a o
Teologijos
akul e o
idaus
aisyklés,
g indziamos
F ancke’s
mokymo
i
ugdymo
me odais.
Pie izmas
skelbé
kiek ie-
Rich e io
do ano as
i
éliau
Semina o
jsigy as
knygas
lie u iy
kalba
pi masis
apz elgé
F anzas
Spech as
(Spech
1935:
49),
éliau
jy
sa aSa
pa ikslino
Ge uda
Bense
kol
kas
nespausdin ame
bibliog a iniame
ap ase,
ku is
labai
p a e éia
li uanis ams.
"
F anckesche
S i ungen
a chy as,
C
467:
laiskai
8,
11, 12.
©
Albe as
Ju8ka
nu odo,
kad
pi mieji
Semina o
dés y ojai
bu o
A.
Po as
i
J.
Rich e is
(Juska
1997:
573),
aciau
okia
pa a de
s uden o,
juo
labiau
dés y ojo,
Hallés
a chy uose
nepa yko
as i.
Y a
Zinomas
ik
Augus as
F ied ichas
Po as
(1802-1887),
nuo
1833
m.
bu es
Hallés
uni e si e o
p o eso ius
i
doméjesis
bal y
kalbomis.
J.RICHTERIS
IR
LIETUVIU
KALBOS
SEMINARAS
HALLEJE_
|49
no
zmogaus
galimybes
paciam
pa i i
i
pazin i
Die a,
asmeninj
k ikScionybés
iSko ojima
(.,die
E ingung
des
pe s6nlichen
Ch is en ums*)
i
pasis en ima
Die ui
(,,die
pe s6nli-
che
Hingabe
an
Go “).
Bend asis
aukléjimo
p incipas
—
de
cul u a
animi
—
u i
pa eng i
aukle inius
naudingai
p ak inei
eiklai
pe
mokyma,
pe
p o o
la inima
i
pe
da binj
aukléjima.
Sie
eikala imai
iSdés y i
specialiuose
F ancke’s
nu odymuose:
,,30
aisykliy
sazinei
apsaugo i
i
ge ai
elg is
bend aujan
a ba
isuomeneje*;
,,
T a ka,
ku ios
u i
laiky-
is
s uden ai,
besinaudojan ys
Hallés
naSlai yno
Glauchoje
nemokamu
mai inimu‘;
,,.K iks-
Gionio
eologijos
s uden o
akademiné
ismin is,
iSdés y a
naudingose
aisyklése
su
p iedu
apie
eologijos
s uden o
i aizdi*.
Da
sa o
Uni e saliajame
p ojek e
(1704)
F ancke
eige,
kad
uni e si e ai
u i
ap i
ik ais
daigynais
i
Die o
medelynu,
ku
iskas
bi u
pada y a,
is obulin a
i
aisinga.
Siuose
nu odymuose
akcen uojama,
kad
eologijos
s u-
den ai
u i
siek i
ge ai
pasi eng i
sielo adai
i
baznyCios
a nybai,
odél
jiems
nede a
puikau is
d abuZiais,
nede a
nak i
e s i
diena
i
diena
nak imi,
eikia
padalin i
laika
p o ingai,
kad
y o
alandos
bi y
ski iamos
da bui,
o
nak ies
poilsio
kiinui
bi y
iek,
kad
s eika a
iSlaiky y
i
pan.
Pie izmo
pamaldumo
d asia
eikala o
a si ibojimo
nuo
pasau-
lio.
Tea as,
ci ko
gas oleés
i
ki os
masinés
p amogos
bu o
o icialiai
uZd aus os
isame
Halles
mies e.
Tai
eiske
eikala ima
s uden ams
susilaiky i
nuo
be
kokiu
p amogu;
apsk i ai
ea a,
Sokius,
abako
ikyma
e in i
kaip
pa ojinga
leng abudiskuma,
nesi-
za é i
muzika,
menu,
ki yba,
ku i
a nauja
zemiskai
meilei
(Kawe au
1888:
90-97;
He zbe g
1891:
104;
Ma ens
1989:
186).
Ne u ingiems,
daugiausia
i§
oliau
a ykusiems
s uden ams
ma e ialiai
em i
bu o
is eig as
adinamasis
ka aliskasis,
ki aip
P isijos
lie u iu
,,s alas“
(P euisch-li aui-
sche
F ey isch),
.
y.
s ipendija
nemokamam
mai inimui
(pie ums).
Pi masis
oks
s alas
bu o
is eig as
1704
m.
deSim¢iai
s uden y.
Ku j
laika
bu o
ne
13
s alu,
eliau
liko
deSim .
1718
m.
bu o
8
s alai,
kiek ienas
po
12
s uden y.
Nemokamai
mai inamy
s uden y
skai-
ius
p iklausé
nuo
sa ano isky
inklia y
i
mokes¢iy
i§
domény
(Teologijos
akul e o
s ala
inansa o
P isijos
domény
aldyba).
P aSymai
nemokamam
mai inimui
bu o
s a s-
be
nep iimda o
y,
ku ie
nes opiai
s udija o
i
nede amai
elgési.
Ligos
a eju
s alo
pinigai
nebu o
naudojami,
is
kiek ieno
se gan¢io
uz
sa ai e
bida o
a skaiciuojami
ys
enigiai.
P adzioje
naudo is
s alo
paslaugomis
bu o
galima
ejus
me us,
éliau,
didéjan
pageidaujan¢iuju
skaiciui,
laikas
sumazin as
iki
d eju
i
ne
iki
iene iy
me y.
Kiek ie-
nam
s alui
bu o
ski iamas
y esnysis
(Senio )
iS
s¢kmingai
s udijuojanciy
i
isoke iopai
pa ikimy
s uden u.
S alus
kon olia o
inspek o ius,
kiek iena
pi madieni
su
senjo ais
engda es
kon e encijas.
Visus
s alus
a ké
p izi i é ojy
a yba
(Collegium
Epho o um),
susidedan i
i$
ke u iy
p o eso iu
(po
iena
is
akul e o),
i§
k es o iaus,
a kiusio
isus
inansus,
i
inspek o iaus.
S uden ai
da
bu o
mai inami
i
naSlai yne.
8,30
Regeln
zu
Bewah ung
des
Gewissens
und
gu e
O dnung
in
de
Con e sa ion
ode
Gesell-
scha ",
Halle,
1689;
,,O dnung
so
un e
denen
S udiosis
die
in
dem
Waysen=Hause
zu
Glaucha
an
Halle
des
F eyen
Kos
genieBen,
zu
beobach en
is “,
Halle,
1699;
,
Akademische
KLUGHEIT
eines
ch is lichen
S udiosi
Theologiae
in
einigen
nu zlichen
Reguln
{...]
Idea
S udiosi
Theologiae,
ode
Abbildung
eines
S udiosi
de
Theologie
[...)*
e heile
on
Augus
He mann
F ancke,
Halle,
in
Ve legung
des
Waysenhauses,
1712.