RECENZIJOS
|
201
LITERATURA
CHRISTIANI,
L.
1934:
La
ch onologie
des
papes,
des
o igines
4
Pie
XI.
Tu
es
Pe us.
Encyclopédie
popu-
lai e
su
la
papau é,
Pa is:
Lib ai ie
Bloud
e
Gay,
491-529.
KUDZINOWSKI,
Cz.
1977:
Indeks-s ownik
do
,,DaukSos
Pos ilé“
2,
Poznan:
Wydawnic wo
Naukowe
Uniwe sy e u
Adama
Mickiewicza.
Lesepys,
J.
1955:
Simonas
S ane icius,
Vilnius:
Vals ybiné
g ozinés
li e a i os
leidykla.
Maci0nas,
V.
1997:
Li uanis inis
sqjiidis
XIX
amiziaus
p adiioje,
Vilnius
(leidykla
nenu ody a).
PALIONIS,
J.
1967:
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII
a.,
Vilnius:
Min is.
Susacius,
G.
1998:
Zemaiciy
bend inés
kalbos
idéjos,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Juozas
Ka aciejus
Gau a
2001
12
06
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Lie u a
VYTAUTAS
SIRTAUTAS,
REGINA
PETKEVICIENE,
CEsys
GRENDA,
RINKTINIAI
KALBOTYROS
STRAIPSNIAI
[Siauliai:]
Siauliy
uni e si e o
leidykla,
2001,
288
p.
2001
me ais
Siauliy
uni e si e o
Lie u iy
kalbos
ka ed os
p o eso iui
Vy au ui
Si au ui
suéjo
80
me y,
o
docen ams
Reginai
Pe ke i ienei
i
Cesiui
G endai—
po
70.
Visi
ys
jie
apie
40
a
daugiau
me y
di ba
oje
pa
Siau és
Lie u os
aukS ojoje
mokykloje
(anks¢iau
ai
bu o
Siauliy
pedagoginis
ins i u as)
i
ka u
su
kolegomis
pa engé
Sim us
lie u iy
kalbos
i
li e a-
u os,
iks ancius
p adiniy
klasiy
pedagogikos
i
me odikos
bei
ki y
specialybiy
moky ojy,
pa asé
a
suda é
ne
po
iena
mokomaja
knyga
s uden ams,
ado éliy
aukS osioms
mokyk-
loms
(V.
Si au as
i
idu inéms
mokykloms),
paskelbé
po Sisnj
mokslo,
me odikos
i
kalbos
populia inamyju
s aipsniy,
ak y iai
daly auja
mokslinése
kon e encijose.
Sukak u iy
p oga
sumany ai
sumes inei
knygai
i§
sa o
aSiniy
a uodo
po
Ziupsnelj
s aips-
niy
pa inko
pa ys
au o iai
i ,
kaip
pasaky a
edak o iy
kolegijos
pasi aSy oje
p a a méje,
kai
ku iuose
s aipsniuose
kq ne ka
da
pa aisé
a
pa ikslino.
Knyga
suda é
uni e si e o
Lie u iy
kalbos
ka ed os
edéjas
p o .
K.
Zupe ka,
j
edak o iy
kolegija,
be
jo,
igj0
Humani a inio
akul e o
dekané
doc.
G.
Ka¢iuSkiené
(pi mininké)
i
uni e si e o
p o ek o ius
doc.
J.
Pa-
b éza.
Kiek ieno
kalbininko
dalis
knygoje
p adedama
g azia
b andaus
amZiaus
nuo auka
i
Sil ai
pe eik u
gy enimo
ap a’ymu.
P o .
V.
Si au a
skai y ojams
p is a o
p o .
K.
Zupe ka,
doc.
R.
Pe ke i ieng
—
doc.
G.
Kaéiuskiené,
0
doc.
C.
G enda,
daug
me y
bu usj
Siauliy
pedagoginio
ins i u o
Lie u iy
kalbos
ka ed os
edéju,
—
doc.
J.
S amba y é.
Po
o
dedama
kiek ieno
au o iaus
daugiausia
kalbos
mokslo
da by
inkiniuose
j ai iu
me u
skelb y
s aips-
niy.
Dalys
baigiamos
kalbininky
da by
bibliog a ijomis
(p o .
V.
Si au o
idé i
1999
m.
a ski a
knygele
iSleis os
bibliog a ijos
odyklés
papildymai
i
1998-2000
m.
da bai).
Bibliog a ijas
suda é
Mokslinés
Siauliy
uni e si e o
biblio ekos
Bibliog a ijos
sky iaus
edéja
R.
Jaku ie-
né.
Tokia
y a
kalbamos
knygos
sanda a.
202
|
RECENZIJOS
Toliau
apz elgiami
j
knyga
sudé i
kalbininky
s aipsniai.
Leidinyje
pa eik a
ienuolika
j ai ios
ema ikos
i
ne ienodo
pobidzio
p o .
V.
Si au o
s aipsniy
bei
s aipsneliy.
Pi mas
jdé as
publicis inis
A gimimo
me ais
iSleis oje
knygoje
Kokia
au os
kalba
(Vilnius,
1990)
isspausdin as
s aipsnis
,,Kalba
kaip
poezija*.
S aipsnyje
eiskia-
mus
jausmus
i
min is
a si
apkabina
du
k aS iniai
sakiniai
—
pi mas
(Jsiklausyk,
kaip
s en oji
kalba
au
snabzda
amiinai
nesibaigianciq
daing:
,,
Nepami sk
manes!“—p.
8)
i
pasku inis
(Bikime
e i
sa o
kalbos!
—
p.
11).
S aipsnyje
,,Ta nybiniy
kalbos
daliy
klasi ikacijos
k i e ijai*
i
an os
mokslo
da by
inkinio
Filologija
i
me odika
knygos
(1995)
glaus ai
p imin i
kalbos
daliy
sky imo
pama ai,
pa ody as
ienas
ki as
jidomus
jy
aikymo
a ejis.
Placiausiai,
kaip
pasaky a
i
s aipsnio
an as e,
sus o a
p ie
a nybiniy
kalbos
daliy.
P ielinksniy
i
jung uky
sky imas
kalbininkui
didesniy
iipeséiu
nekelia,
ad
jie
ap a i
umpai.
Tiesa,
abejo i
galima
dél
ne
spaudos
biidu
is yskin o
i
kelis
ka us
paka o o,
ne e o
i
ki y
kalbininky
da buose,
eiginio,
kad
p ielinksniai
eikalauja
linksnio.
A
ik ai,
bidami
a nybiniai
zodziai,
jie
gali
eikalau i
sa a ankisko
Zodiio
ly ies?
G eiéiau
linksniui
(i
apsk i ai
sa a ankiskam
Zodziui)
eikia
p ielinksnio
am
ik oms
eiké-
mems
eikS i,
i
p ielinksnis
padeda
linksniui
( eciau
ki am
Zodziui
a
ly¢iai
—
p ie eiksmiui,
padaly iui,
pusdaly iui)
ai
da y i.
Si aip
gal ojan ,
lyg
i
maZiau
lieka
s aipsnyje
minimy
neai8-
kumy
del
su
p ie eiksmiais
a ojamy
p ielinksniy
s a uso
(p.
14).
Ta¢iau
daugiausia
ie os
Siame
s aipsnyje
ski a
dalely ei,
kaip
sunkiausiai
iden i ikuojamai
kalbos
daliai
(p.
15).
Dale-
ly es
esanCios
painiojamos
su
p ie eiksmiais
(p.
15),
keblu
esa
ski i
jas
nuo
jung uky
i
ne
nuo
jaus uky
(p.
16).
Ap a iama
kele as
pa yzdziu
(da ,
él,
os;
kaip,
a um)
i
p ikigama
gal
labiau
3DZ,
aip
pa
Lie u iy
kalbos
g ama ikai
i
ki iems
leidiniams
dél
pasi aikanéiy
y
zodeliy
e i-
nimo
(i
adinimo)
ne ienodumy.
Vie omis
ne
papeikiami
y
ne ienodumy
da y ojai,
pa yz-
dziui,
sakoma,
kad
,,Nepa ogu,
kai
ie
pa ys
kalbés
ei8kiniai
ski ingai
ak uojami
j ai iuose
(ne
os
pacids
js aigos
leidziamuose)
da buose“
(p.
13).
Be
kai
kalbama
apie
nepakankamai
aiskiai
a sisky usius
dalykus,
kai
as
sky imasis
ebe yks a
y éjy
bei
a o ojy
akyse
(i
s aips-
nyje
p ipazjs ama,
kad
dalelyciy
,,pozymiai
y a
gana
blankiis“,
p.
19),
ne ienodas
y
paciy
dalyky
su okimas
i
pa eikimas,
odos,
ne u é y
labai
s ebin i
ben
jau
mokslo
zmoniu.
I
nes a bu,
a
jie
di ba
ienoje,
a
ski ingose
js aigose.
Juk
u bi
isi
sup an a,
kad
p ie a inis
a
i
sa ano i8kas
ienodumas
eda
ik
j
min¢iy
i
pa ies
mokslo
sas ingj
( ai
ne eiSkia,
kad
Cia
ba y
eisinami
apsi ikimai,
ne ikslumai
a
nepaaiskinami
ne ienodumai).
Kol
mokslas
gy as,
ol
ne iks
ne ienodo
y
pa¢iy
dalyky
sup a imo
i
okiy
aiskinimu.
Tad
eikia
isi8kai
su ik i
su
baigiamaja
Sio
s aipsnio
min imi,
kad
,, e é y
uos
dalykus
da
k uopS¢iau
i i,
nes
es i
i
pe einamyjy
a eju“.
Pas a uosius
po a
deSim meciy
V.
Si au as
kiek
labiau
y a
a sidéjes
adinamosios
eks o
ling is ikos
dalykams,
su
bend ada biais
pa aSé
pi ma
os
k yp ies
lie u iska
ado éelj
idu i-
néms
mokykloms
Teks o
paslap ys
(Vilnius,
1995).
Rink iniuose
kalbo y os
s aipsniuose
aip
pa
ge iausiai
p is a y a
$i
p o eso iaus
in e esy
k yp is
—
pag e a
idé i
ke u i
1982
i
1997-1998
me y
skelbiniai
(,,Teks o
sin aksé
i
ien isinio
sakinio
analizé“,
,,Bend ieji
eks o
eo ijos
Klausimai*,
,,I§
eks o
eo ijos*
bei
,,Lokacija
i
eks as“).
Juose
palies a
nemaZa,
eks o
ling is-
ikos
eo ijos
dalyky,
ne
ienas
glaus ai,
o
kai
ku ie
(pa yzdiiui,
lokacijos)
i
pla éliau
pag ildy-
i,
paaiSkin i
kai
ku ie
specialieji
e minai.
Ty
e miny,
ne
labai
e y,
ypaé
skolin y,
Siuose
s aipsniuose
a ojama
nemaiZai.
Dalies
jy,
e a ojamy
nelie u iskuose
kai
ku iy
uzsienio
kalbininky
da buose
i
dubliuojanéiy
jp as us
ki us
e minus,
lie u iy
kalbo y ai
ik iausiai
né
RECENZIJOS
|
203
ne eikia.
Tiesa,
V.
Si au as
sakosi
samoningai
a ojas
po
kelis
e minus,
jo
manymu,
,, ai
padeés
skai an
li e a ii a
ki omis
kalbomis,
be
o,
neaisku,
ku is
i8
jy
isi i ins*
(p.
21).
Gal
ka ais
i
gali
padé i
kokiam
s e ima
kalba
skai an¢iam
Zmogui
(jei
jam
a ei u
j
gal a
in o maci-
jos
ieSko i
ne
os
kalbos
Zodynuose
a
ki okiuose
leidiniuose,
o
lie u iskai
pa a’y ame
s aips-
nyje),
aciau
lie u iskam
eks ui
aiskumo
okia
a osena
nep ideda.
Uzuo
pazZé us
po
po a
a
kele a
ski ingy
e miny
(kad
i i§
neZinojimo,
ku is
jsigalés),
s a biau
bi y
ku i
da nia
pa ies
y iné ojo
sup a imu
g indziama
e miny
sis ema.
S aipsnyje
,,Si as
medis
adinasi
aZuolas*
(i8
1993
m.
Gim osios
kalbos
zu nalo)
a siliepiama
j
ienoje
mokyklinio
ado éelio
ecenzijoje
idé a
kons ukcijos
adinasi
iesioginiai
sakiniai
aisy-
ma
(=
adinami
iesioginiais
sakiniais)
i
a gumen uo ai
ginamas
okios
iSies
pasakymy
san-
g azinis
eiksmazodis
i
a dininkas.
I
leksiniy
zodziy
eikSmiy
ki imo
k yp is
( isuma
—
dalis,
bend oji
sa oka
—
daliné
sa oka,
daik as
—
ypa ybé
i
k .)
Z ilg elé a
s aipsnelyje
,,Zodziy
eiksmés
i
ju
ki imas
bal y
kalbose“
(paskelb as
leidinyje
,,Vaka y
bal y
kalbos
i
kul ii os
elik ai*,
Klaipeda,
2000,
kn.
3).
Cia
pla us
i
sudé ingas
mokslo
dalykas,
galima
saky i,
ik
pajudin as,
pa eik i,
pa ies
au o iaus
zodziais,
ik
eikSmiy
ki imo
apma ai
(p.
75).
P adzZiai
ge ai
i
ai.
Labai
eiké y
okio
pobidzio
y inéjimy
neuzmes i,
oliau
juos
gilin i
i
plé o i.
Z algomuoju
bi u
galima
laiky i
i
s aipsnj
,.Kiinas,
siela
i
ki os
sa okos*
(i§
knygos
Kiinas
lie u iy
kul ii oje,
Siauliai,
2000).
Cia,
be ki y
dalyku
(pa yzdziui,
min¢iy
is
iloso ijos
is o ijos),
mes a
akis
j
zodziu,
eiskianciy
,,kinas“,
,,d asia“,
,,siela“
i
,, élé“,
eikSmes
i
a osena
i ai iose
kalbose
bei
jy
e imologija.
Kaip
zinoma,
du
i8
y
Zodziy
(d asia
i
siela)
pap as ojoje
kalboje
y a
susipyne,
aciau
kaip
eligijos
e minai
juodu
aiskiai
ski iami,
ai
ge ai
ma y i
i
i8
u
zodziy
aiskinimo
*DZ
(plg.
d asia
,,5.
mi ologijoje,
eligijoje
i
idealis inéje
iloso ijoje
—
bekia-
né,
die inama
esybé,
bi ies
a ky oja“
i
siela
,,3.
elig.
nema e ialus,
nemi ingas
Zmogaus
p adas,
eikian is
kiinui
gy ybe
i
a siski ian is
nuo
jo
mi s an *).
S aipsnyje
emiamasi
uo
zodynu,
be
abi
eikSmés
pe
klaida
y a
p iski os
ZodzZiui
d asia
(p.
88).
Be
miné uju,
idé a
po a
ne
kalbo y os
s aipsniu.
Tai
i$
ke i os
Ac a
Paedagogica
Vilnensia
knygos
(1997)
pe spausdin as
s aipsnis
,,S asys
Salkauskis
—
mokslinio
da bo
me odikos
p adininkas*
i
jau
miné ame
Vaka y
bal y
kalby
i
kul ii os
elik y
eidinyje
skelb as
s aipsnis
»Kaip
moky is
kalbu“.
Apsk i ai
iman ,
maslaus
kalbininko
V.
Si au o
s aipsniai
y a
jdomis
skai y i,
no s
ie omis
kiek
agmen iski,
galé y
bi i
ge iau
iSdailin i.
Jie
kelia
mindiy,
skai an
ne
ienu
kyla
no as
su
au o iumi
pasigin¢y i,
pa iips a
ka
placiau
pasiaiskin i
a
pa ik in i.
Tuo
jie
i in
naudingi,
nes
p isideda
p ie
skai y ojo
i
pa ies
mokslo
zengimo
i
p iekj.
Visi
penki
doc.
R.
Pe ke icienés
s aipsniai
bu o
paskelb i
1977-1999
m.
moksliniuose
pe i-
odiniuose
kalbo y os
leidiniuose
(Kalbo y a,
Filologija
i
me odika,
Filologija
i
Linguis ica
Le i-
ca)
i
isuose
juose
i iami
j ai iy
ipy
a i ieji
p adiniai
nesandi iniy
lie u isky
Zodziy'
skie-
menys.
Nuodugniai
su
daugybe
skai iniy
duomenu,
pa eik y
eks e
i
gausiose
len elése,
Siuose
s aipsniuose
iSnag iné i
#CV-,
#CCCV-,
#CCVC,,
#CCCVC,
i
#CVC,,
ipy
p adiniai
zodziy
skiemenys,
emian is
an ame
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
leidime
sudé ais
d iskie-
meniais
lie u iskais
Zodziais
i
d iskiemenémis
jy
ly imis.
Pi muosiuose
ciklo
s aipsniuose
,
Nesandi iniais
ZodzZiais
s aipsniuose
adinami
nep ieSdéliniai
i
nesudu iniai
Zodziai
(Z .
ecenzuojamos
knygos
p.
106).
204
|
RECENZIJOS
paaiskin a
da bo
me odika
i
medziagos
a inkimo
pama ai.
Pas a ieji
Siek
iek
y a
ki e
(i§
p adziy
bu o
a sisakoma
ne
ik
a p au iniy,
be
i
u inciy
a miy
pazymas
bei
pasenusiais
laikomy
zodziu,
be
o,
nuo
an o
s aipsnio
skai¢ciuo os
i
d iskiemenés
a ink y
Zodziy
ly ys),
ad
ne
isuose
s aipsniuose
pa eikiami
skai iniai
duomenys
y a
sude inami.
S aipsniai
i§
esmés
y a
skaiciuojamojo
pobidzio
—
juose
nuola
pa eikiami
kiekybiniai
su ink-
os
medziagos
duomenys,
pa ody os
isos
ap ik os
p adinés
p iebalsiy
onemu
samplaikos,
aip
pa
jy
jungimas
su
isais
ap ik ais
skiemens
pama o
aiskos
a ejais.
Paskaiciuo a
ne gi,
kiek
ku io
ipo
skiemeny
kalboje
galé y
bi i
i ,
sug e inus
su
esamais
skiemenimis,
pa ody as
ealizacijos
bei
daznumo
nuoSim is.
Tiesa,
ku
ne
ku
len elése
bus
p asp iide
ko ek i os
klaidu,
pa yzdziui,
#V-
ipo
skiemeny
galé y
bi i
11,
y a
10,
ealizacija
pa eik a
99,91%
(p.
118,
1
len elé),
o
u é y
bu i
90,91%;
#C.C,
VC,
skiemeny
gali
bi i
428,
ap ik a
146,
ealizuo a
51,95%
(p.
129,
1
len ele),
o
pagal
pa eik us
skai¢ius
u é y
bi i
34,11%
i
k .
Siaip
skai y ojui
mégéjui
a
skaiciy
gausybé
gal
i
nejdomu,
aciau
mokslui
ai
labai
s a bus
i
eikalingas
dalykas.
IS
s aipsniy
galima
susida y i
iksly
i iamy
skiemeny
sudé ies
i
papli imo
aizda.
Kalbininké
ao
nuosekliai,
sklandZiai.
Dél
o
duomeningus
jos
s aipsnius
skai y i
ne
ik
jdomu,
be
i
leng a.
Nepa ogumy
skai y ojui
suda o
ik
p amaisiui
a ojami
ski ingi
e minai
a jy
a ian ai
ai
paciai
sa okai
adin i.
Pa yzdZiui,
ke u iuose
s aipsniuose
is
penkiy
(iSim is
—
pi mas,
seniausias)
nuola
pakai omis
a ojami
e minai
skiemens
cen as
i
skiemens
b anduolys,
isuose
s aipsniuose
—
Gia
balsinés
onemos,
p iebalsinés
onemos,
Gia
balsiy
onemos,
p iebalsiy
onemos,
e ka éiais
da
i
okalinés
onemos
(p.
159).
Vie omis
os
g e ybés
sueina
ne
j
a
pa j
sakini,
p z.:
,,.I8
#C+V
junginius
suda anciy
balsiniy
onemy
( isu
Cia
is ySkin a
mano
—
S .
K.)
didziausiu
pajégumu
p isijung i
p iebalsines
onemas
pasizymi
nej emp osios
( umposios)
bal-
siy
onemos*
(p.
115);
,,.Kai
ku iy
p adiniy
onemy
i
a chi onemuy,
e u
i
p ieS
iena onemj
skiemens
cen g,
#CVC,,
ipo
d i onemiai
b anduoliai
i8
iso
nep ijungia
[...]“
(p.
162);
,,Pa ieniu
p iebalsiy
onemy
jungimas
p ie
iplés inio
b anduolio
a i inka
dis ibucijos
p ie8’
okalines
o-
nemas
ap ibojimus:
jei
ku i
no s
pa iené
p iebalsiy
onema
negali
bi i
p ijung a
p ie
iena one-
mio
balsinio
b anduolio,
ai
nejungiama
i
p ie
isplés inio
cen o,
p asidedan¢io
a
balsine
onema“
(p.
159).
Tas
e miny
kai aliojimas
skai y oja
blasko
—
jo
démesys
is
nuk eipiamas
nuo
paciu
min¢iy
j
jy
aiska,
o
menkiau
p ap ususiam
gali
i
gal a
susuk i.
Dalykinéje
( adinasi,
i
mokslo)
kalboje
oks
e miny
a
ki okiy
i a dijimy
i ai a imas
né a
ge as
dalykas.
Be eik
isi
(penki
i8
Se8iy)
doc.
C.
G endos
s aipsniai
y a
i§
pag indinés
jo
in e esu
s i ies
—
sin aksés.
S aipsnyje
.,Sudé ingesniy
sin aksiniy
ySiy
zyméjimas
Zodziy
junginiuose
i
saki-
niuose*
ap a iami
nes anda iski,
no s
ne e i,
Zodziy
i
lyciy
ySiy
a ejai
i
pa ody a,
kaip
uos
ySius
aizduo i.
Sis
p ieS
du
deSim mecius
Mokymo
i
aukléjimo
klausimy
leidinyje
(1980,
kn.
13)
paskelb as
s aipsnis
u é y
bi i
ak ualus, ypa¢
mokymo
eikalams,
i
daba .
Dideliame
s aipsnyje
,,Veiksmazodziy
junginiai
su
objek o
bend a imi*,
pi ma
ka a
pa-
skelb ame
Kalbo y oje
(1965),
pa eik a
i8sami
analizé
zodziy
junginiu,
ku iy
,,pag indinio
na io
eiksmas
y a
a lickamas
ieno
eikéjo,
o
p islie osios
bend a ies
—
ki o
eikéjo*
(p.
195),
p z.:
liep i
jam
ei i,
agin i
jj
paskube i.
Abeji
junginiai
nag inéjami
a ski ai,
suski s y i
g upémis
pagal
pag indiniu
na iu
einanciy
eiksmazodziy
eikSmes
(liepimo,
leidimo,
p a’ymo,
d audimo,
slink ies
i
k .),
0
ose
g upése
ski iami
Zodziy
junginiy
ipai.
Teiginiai
y a
iS es i
i§
gausios
gy osios
kalbos,
au osakos,
g ozinés
li e a i os
medziagos,
jdé a
nemazZai
g aziu
pa yzdziu.
Vie omis
pa eik a
aikliy
pas aby
dél
a ski uose
egionuose
e a ojamy
ku io
ipo
nag inéja-
my
Zodziy
junginiy
bidingumo
i
jy
ikimo
daba inei
bend inei
kalbai.
Pa yzdziui,
pas a s es,
RECENZIJOS
|
205
kodél
suda omi
okie
junginiai,
kaip
Padék
mums
lineliy
au i,
ugiy
pjau i
(J.
Jablonskis),
i
p imines,
kad
a ojami
jie
Ry u
Lie u oje,
C.
G enda
a sa giai
eigia,
kad
jie
,,bend inei
kalbai
a gu
a
eik ini*
(p.
206).
A sa gumas
ik ai ne
p o
Salj
—
jei
kas
okiq
kons ukcija
pa a o y,
negi
moky ojai,
dés y ojai
a
edak o iai
u é y
pul i
aisy i?
Be
isuo inai
a ojamy
dalyku,
bend inéje
kalboje
eikia
palik i
ie os
i
e esniems
a
ik
ku io
egiono
jos
a o ojy
pazjs a-
miems
zodziy
junginiams,
Zodziams
a
ju
ly ims.
S a bis
sin aksés
klausimai
aip
pa
g ildenami
s aipsniuose
,,Veiksmazodzio
seman ika
i
zodziy
junginio
s uk i a*
(i§
knygos
Vien isinio
sakinio
seman ika,
1982),
,,Apib éz umo
/
ne-
apib éz umo
pozymiy
opozicija
eiksmazodziy
kons ukcijose
su
daik a a dziu“
(Kalbo y a,
1979)
bei
,,Sin aksinis
bend a ies
aidmuo
sakinyje“
(Ta ybiné
mokykla,
1980,
n .
3).
Beje,
neaisku,
dé]
ko
pas a ajame
s aipsnyje
Salia
pagalbinio
eiksmazodzio
bii i,
,, odan¢io
ik
laika
i
nuosaka“
(p.
272),
skliaus eliuose
j aSy i
duo is
i
lik i.
A
i
uodu
Cia
bi y
laikomi
pagalbi-
niais
eiksmazodZiais
(be
plg.
eiksmazodzio
mo ologija),
a
gal
ai
ik
e mino
d ip asmisku-
mas
a
jo
a osenos
ne ikslumas?
Nuo
seno
g ama ikos
y iné ojams
upesciy
da o
bidinys.
Kas
jis
-
eiksmazodzio
o ma
( adinasi,
p iski inas
p ie
eiksmazodzio)
a
p ie eiksmis?
$j
klausima
1974
m.
paskelb ame
s aipsnyje
,,Dél
bidinio
ie os
kalbos
daliy
sis emoje“
s a s é
i
C.
G enda.
Su
jam
biidingu
a idumu
apgal ojes,
pla okai
pa eikia,
kas,
jo
manymu,
bidinj
sieja
su
p ie eiksmiu,
i
po
o
glausciau
pamini
ai,
kuo
jis
nuo
p ie eiksmio
ski iasi.
S aipsnio
gale
is edama,
kad
biidinys
» isiskai
nesu ampa
nei
su
eiksmazZodzZiu,
nei
su
p ie eiksmiu“
(p.
267),
be
ySkiausios
esanCcios
su
p ie eiksmiu
siejancios
ypa ybés,
ad
,,jj
bi y
ku
kas
ikslingiau
laiky i
ne
sa i a
eiksmazodzio
o ma,
o
sa i u
p ie eiksmio
poklasiu“
( en
pa ).
Gaila,
kad,
aSan
$j
s aips-
nj,
C.
G endai,
kaip
ge am
sin aksininkui,
nea éjo
j
gal a
nuodugniau
pas a s y i
sin aksinio
bidinio
aidmens
—
juk
da
J.
Jablonskis
bu o
uzsimines,
kad
,,Si oji
ly is
(biidinys)
eina
sakiny-
je
bido
aplinkybés
zodziu
a ba
iesiog
am
ik a
a inio
dalimi*
(RR
I
326).
Pas a oji
min is
e a
didesnio,
negu
iki
Siol
ody a,
démesio.
Ypa¢
ji
pa anki,
jei
bidinys
bi y
siejamas
su
apsk i ai
misy
kalbai
bidingu
ka ojimu,
plg.
senas
senas,
nauju
nauju élis,
puikiy
puikiausias,
sma kiy
sma kiausiai,
ienui
ienas,
kalny
kalnai,
a gai
a geliai,
éjo
éo,
isjojo
jojo,
kalbék
nekal-
béjes
i
k .
Taip
s a s an ,
bidinys
odosi
nea ski iamas
nuo
eiksmazodzio.
No s
naujosiose
g ama ikose
jis
y a
pe kel as
p ie
p ie eiksmio,
be
aSkas,
be
abejo,
nepadé as,
lygiai
kaip
nebu o
padeé as
i
uome ,
kai
apie
jj
bu o
aSoma
kaip
apie
eiksmazodzio
o ma.
C.
G endos
s aipsniai
pa agy i
labai
aiskiai,
j aigiai,
min ys
ne
ik
ge ai
apgal o os,
be
i
iksliai
iS eikS os.
Jo
s aipsnius
nesunku
skai y i
i
po
dienos
da by.
Idomus
i
eikalingas
mokslui
bei
mokymo
eikalams
Sis
kolek y inis
ge ai
Zinomy
kalbininky
as y
inkinys.
G aZus
bei
s eikin inas
i
pa s
Siauliy
uni e si e o
sumanymas
aip
page b i
sa o
zymius
pedagogus
i
mokslininkus.
Tai
u bi
pi mas
oks
p asmingas
gy y
lie u iy
kalbininky
sukak ies
paminéjimas
misu
k aS e.
S asys
Keinys
Gau a
2001
12
18
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]