ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLV
(2001),
11-38
Lie u iy
kalbos
pasy o
aidos
b uoZzai
VYTAUTAS
AMBRAZAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
analy ical
passi e
a ose
in
he
cou se
o
he
sepa a e
de elopmen
o
Li huanian,
hough
he
p econdi ions
o
i s
ise
mus
ha e
exis ed
in
P o o-Bal ic.
Passi e
cons uc ions
a e
dialec ally
di e-
en ia ed.
In
Wes
and
No h
Li huanian,
he
passi e
is
o med
by
means
o
ag eeing
pa iciples
and
i
is
usually
agen less
( hough
agen i e
geni i es
occu
as
a
esul
o
eanalysis
in
ph ases
wi h
an
adnominal
geni i e).
In
Eas
and
Sou h
Li huanian,
he
passi e
is
o med
by
means
o
ancien
neu e
o ms
in
*-mo
and
*- o
o en
combined
wi h
agen i e
geni i es,
e.g.
e o
bu o
sikoma
‘i
was
said
by
he
a he ’,
kiskio
bég a
‘i
is
un
by
a
ha e’,
i.e.:
(appa en ly)
a
ha e
has
un’.
Such
cons uc ions
a e
based
on
ancien
nominal
sen ences
wi h
neu e
p edica es
e aining
he
pu e
*-o0
s em,
wi hou
g amma ical
ag eemen .
The
neu e
nominal
p edica es
(subsequen ly
—
neu e
pa iciples)
in
*-mo
and
*- o
we e
simila
in
meaning
o
e bal
abs ac s
and
an
adnominal
geni i e
exp essing
he
subjec /agen
could
be
added
o
hem
in
he
same
way
as
o
o he
e bal
nouns.
The
possessi e
o ms
o
he
Li huanian
p onouns
used
in
such
ph ases
wi h
neu e
pa iciples
as
wi h
e bal
abs ac s
show
a
close
ela ion
be ween
he
subjec i e
and
possessi e
geni i es.
The
wide
use
o
he
agen i e
(subjec i e)
geni i e
wi h
he
neu e
passi e
pa iciples
in
Li huanian
is
appa en ly
ounded
on
hei
ancien
nominal
meaning.
1.
RUSIES
KATEGORIJOS
UZUOMAZGOS
1.1.
Pasy as,
a ba
ne eikiamoji
iSis,
kaip
mo ologiné
ka ego ija
eikiausiai
y a
susi o ma es
indoeu opie¢iy
kalby
a ski y
g upiy
sa a ankiskos
aidos
laikais.
Se-
nosiose
ana oly,
indoi anénu,
g aiku,
i aliky
kalbose
pasy ui
suda y i
bu o
panau-
do os
medialinés
eiksmés
asmenuojamosios
eiksmazodziy
o mos,
sla y
i
i8
da-
lies
omany
kalbose
—
sang aZiniai
eiksmazodZiai.
G e a
asmenuojamujy
o my
kai
ku iose
kalbose
(pa yzdziui,
he i u,
lo yny,
omany,
ge many)
bu o
i auk i
i
da-
ly iai’.
Bal y
kalbose
ne eikiamosios
isies
asmenuojamuju
eiksmazodziu
o my
né a.
Ne eikiamaja
iisi
(pasy a)
Cia
suda o
pe i as inés
kons ukcijos
su
ne eikiamai-
siais
*-mo
i
*- o
daly iais,
p ieSinamos
iek
kons ukcijoms
su
eikiamaisiais
daly-
;
Y a
paskelb a
i
p ieSinga
paZi i a,
kad
pe i as inis
pasy as
esas
pa eldeé as
i§
indoeu opieciy
p okalbés
(Cos ello
1984).
Ji
g indziama
uo,
kad
pe i as inis
pasy as
y a
andamas
daugelyje
giminiky
kalby,
0
jo
suda ymas
gali
bi i
paaiskin as
ans o maciniu
i
agmeminiu
me odu.
|
indoeu opieciy
p okalbe
bando-
ma
nukel i
ne gi
pe i as inio
pasy o agen o
aiska
p ielinksninémis
kons ukcijomis
(Cos ello
1984:
149-
150).
Taciau
Sia
hipo eze
sunku
bii y
sude in i
su
pasy o
o my
is o ija
indoeu opieciy
kalbose,
pagalbiniy
eiksmazodziy
aida
i
ki ais
is o inés
sin aksés
p ocesais.
12
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
iais
(p z.:
y a
Sa ik as
—
y a
Saiikes),
iek
i
asmenuojamosioms
eiksmazodzio
o -
moms
(p z.:
y a
Sa ikiamas
—
Sai kia).
RiSies
ka ego ijos
s a biausias
ski iamasis
pozymis
y a
eiksmazodziu
eiskiamo
eiksmo
(biisenos)
subjek o,
kaip
seman inés
ka ego ijos,
san ykis
su
sakinio
eiks-
niu
(a
daly io
pazymimuoju
Zodziu)*.
Ne eikiamosios
iiies
(pasy o)
o mos
lei-
dzia
nusaky i
eiksma
(biisena)
nea siz elgian
i
jo
subjek a
(Cia
miégama;
aip
pa-
asy a)?
a ba
iskelian
j
pi ma
ie a
jo
objek a,
ku is
gauna
eiksnio
unkcija
(Obuoliai
bi o
a neS i);
okiais
a ejais
eiksmo
subjek as
gali
bi i
eiskiamas
papildiniu
(Obuoliai
biw o
é o
a nes i).
Lie u iu
kalbos
pasy inése
kons ukcijose
am
ik ais
a ejais
gali
bi i
iskeliamas
i
pi ma
ie a
i
nusakomas
eiksnio
a dininku
ne
ik
iesioginio
papildinio
akuza y-
as
a
geni y as,
be
i
ne iesioginio
papildinio
da y as
su
eiksmazodziais
duio i,
ames i,
liép i
i
pan.
(z .
Amb azas,
ed.
1997a:
322,
Amb azas,
ed.
1997b:
278-279).
To-
kiais
a ejais
iesioginio
papildinio
linksnis
pasy inése
kons ukcijose
islieka
nepa-
ki es,
p z.:
Niauzgia
kaip
ka inas,
uodegq
lauzomas
ALS.;
zuikis,
gala
da omas
LTR;
Pa ody as
keliq,
jis
keliaus
oliau
PN
(LKZ,,
800);
Lewas
a im as
waikus
WP
217,
i
pan.
(F aenkel
1928:
13-14).
1.2.
Lie u iu
kalbos
daly iai,
p ieSinami
pagal
isies
eik8me,
suda o
eikiamujy
i
ne eikiamujy
daly iy
g upes.
P ie
eikiamujy
ski iami
daly iai
su
p iesagomis
-n
i
-us,
p ie
ne eikiamyujy
—
su
p iesagomis
*-mo
i
*- o.
Sios
daly iy
o mos
y a
pa el-
dé os
i§
p abal y
i
indoeu opieciy
kalby
bend ijos
laiky.
Daba
eikiamieji
daly iai
dazniausiai
eiSkia
pozymj
o
asmens
a
daik o,
ku is
eikia
a
pa i ia
am
ik a
buse-
na,
0
jiems
p ieSinami
ne eikiamieji
—
pozymi
asmens
a
daik o,
ku is
y a
ki o
eikia-
mas.
Ty
eik&miy
p ieSp ieSa
iS ySkéjo
o muojan is
ies
ka ego ijai.
Vis
dél o
jos
uzuomazgy
galima
jzii é i
jau
labai
senuose
eiksmazZodiniy
a dazodziy,
i§
ku iy
is iedéjo
i
pa ys
daly iai,
da ybos
eikSmiy
i
a osenos
ski umuose.
Daugelyje
indoeu opieciy
kalby
jau
nuo
seniausiy
paminkly
iS
eiksmazodziy
pa-
da y i
biid a dziai
( esp.
daly iai)
su
p iesaga
*-n
bu o
daZniausiai
a ojami
eiks i
pozymiams,
kylan iems
i8
pa ies
eikéjo
a
biisenos
u é ojo
(i8sky us
he i y
kalba
i
e us
elik us
indoi anény
i
lo yny
kalbose).
P iesaga
*-n
nuo
seno és
placiai
a -
o a
i
eikéjy
pa adinimams
(nomina
agen is)
da y i
(plg.
daugelio
giminisky
kalbu
dan ies
pa adinimus
i
okius
daik a a dZius,
kaip
lo .
pa en es
‘gimdy ojai’,
go .
i-
jonds
‘d augas’
i
pan.).
I8
eiksmazodziy
da omi
a dazodzZiai
su
p iesaga
*-us
eike-
ju
pozymius
a ba
eikéjy
pa adinimus
eiské
be eik
isada.
Sup an ama,
kad
o -
muojan is
daly iy
sis emai
o mos
su
*-us-
i
*-n -
ga o
eikiamosios
uSies
eiksme.
An a
e us,
eiksmaZodiniy
bid a dziy
o mos
su
p iesaga
*-mo
bu o
pagal
san-
yki
su
eiksmo
subjek u nuo
seno
neu alios,
o
o mos
su
p iesaga
*- o,
ypa¢
i§
an-
zi y iniy
eiksmazodziu,
daugiausia
a o os
apibidin i
inak y iems,
eiksmo
a
p o-
2
Subjek o
e minu
Gia
i
oliau
Zymimas
seman inis
subjek as
—
eiksmazodziu
zymimo
eiksmo
agen as
a ba
bisenos
pa ien as,
pe cipien as
a
ki o
pozymio
u é ojas.
Sakinio
eiksnys
apib éziamas
pagal
sin ak-
sinius
sakinio
daliy
a pusa io
sasajos
ySius
(z .
Amb azas
1986:
9,
16-18,
23-28;
Amb azas,
ed.
1997a:
487,
493-494).
Plg.:
,,passi es
cen e
a ound
agen s,
and
hei
undamen al
unc ion
has
o
do wi h
he
de ocusing
o
agen s“
(Shiba ani
1985:
831);
z .
da
Keenan
(1986:
243-245),
Foley,
Van
Valin
(1986:
301
.).
LIETUVIU
KALBOS PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
|
13
ceso
eikiamiems
daik ams*.
Dél
okios
da ybos
eikSmés
i§
anzi y iniy
eiksma-
zodziy
pada y os
o mos
su
*- o
suda é
aiskia
p ieSp iesa
o moms
su
*-us,
i usiq
pasy o
p admenimi,
plg.:
i es
:
i as,
néSes
:
néS as,
da es
:
diio as.
NuoSalyje
nuo
os
ko eliacijos
liko
dalis
o my
su
*- o,
pada y y
i§
in anzi y iniy
eiksmazodziu,
p z.:
bal as
(:
bal i),
bi ig as
(:
bi ig i),
skys as
(:
skys i),
Sal as
(:
Sal i);
kai
ku ios
i8
ju
ski iasi
nuo
a i inkamy
eiksmazodziy
p iegaide,
plg.:
Sil as
:
Sil i,
im as
/
im as
:
im i,
p as as
:
p as i.
Tai
seni
eiksmaZodiniai
bid a dziai,
aip
i
like
nej auk i
i
daly iu
sis ema>.
Pagal
da yba
i
eikSme
jie
su ampa
su
la iu,
p iisy
i
ki y
kalby
a i ikme-
nimis,
plg.:
la.
bal s,
sal s,
sil s,
pik s
i
p .
skijs an
II
127,,
—
ein
‘skais us’
(acc.sg.),
uc an-
( uc andadan
E
690
—
suwe milch),
plg.
lie.
ig as.
Lie u iy
kalbos
eiksmazodiniai
biid a dziai
su
p iesaga
*-mo
sena
neu aluma
TiSies
a z ilgiu
y a
daugeliu
a ejy
iSlaike
iki
Siu
dieny.
Tik
dalis
iS
ju,
eiske
eiksmo
objek o
pozymius,
bu o
i auk i
j
iSies
ka ego ijos
o my
sis ema.
Vaka y
aukS ai-
ciy
i
Zemaiciy
a mése
jy
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mos
suda é
pe i-
as inio
pasy o
kons ukcijas,
p ieSinamas
kons ukcijoms
su
*- o
daly iais,
plg.
en
uogos
bu o
skinamos
/
nuskin os.
1.3.
ReikSmés
ski umai
pagal
eiksmo
san yki
su
subjek u,
bidingi
iiSies
ka ego i-
jai,
pas ebimi
i
a p
ki y
eiksmazodiniy
bid a dziy,
lie u iy
kalboje
ne apusiy
da-
ly iais.
Pa yzdziui,
daugelis
eiksmaZodiniu
bid a dziu
su
da ybos
galiine
-us
eiskia
subjek o
pozymius
i
uo
a z ilgiu
panaSiis
j
eikiamuosius
daly ius,
plg.
kalbus
i
kalban is,
sumanis
i
sumanan is,
lakis
(a klys)
i
lékian is,
paslank is
(Zmogus)
i
paslenkan is,
pajégis
i
pajégian is,
algus
i
algan is
e c.
P ieSingai,
eiksmo
objek o
pozymius
zymi
eiksmazodiniai
biid a dziai
su
da ybos
galiine
-as,
p z.:
a i as
(plg.
a é as),
paldidas
(plg.
paléis as),
pasklidas
(plg.
pasklides).
Tokios
,, iSinés“
éiks-
més
bidingos
i
kai
ku ioms
da ybos
p iesagoms.
I$
subjek o
eiksmo
a
biisenos
kylanéius
pozymius
eiSkia
eiksmaZodiniai
biid a dZiai
su
p iesaga
-lus
(*-lu),
p z.:
auglas
‘ge ai
augan is’,
kiblis
‘links as
kib i’,
éklis,
aiklis,
pa auklus,
aip
pa
su
p iesaga
-las
(*-lo),
p z.:
dklas
(:
ak i),
déglas
(:
dég i),
kiislas
(plg.
la.
kusls
‘silpnas,
gleznas’
:
kus
‘silpné i’).
Tokios
eikimés
p iesagos
*-lo
ediniai
sla y
kalbose
i o
pa adigminiais
eikiamaisiais
bi ojo
laiko
daly iais
(panaSiai
kaip
lie u iy
kalbos
ediniai
su
p iesaga
*-us)
i
suda e
eikiamosios
iSies
pe i as inio
pe ek o
pa a-
digma,
éliau
usy
kalboje
i usia
ien isiniu
bi uoju
laiku.
Tuo
a pu
p iesagos
-nas
(*-no)
ediniai
lie u iy
kalboje
u i
ezul a ine
eikSm¢
i
nuo
seno és
eiSkia
eiks-
mo
(biisenos)
objek o
pozymius,
p z.:
pilnas
:
pil i,
kilnas
:
kil i,
plénas
:
pl6 i,
bdlnas
:
bdl i.
Kai
ku ie
i8
jy
sa o
eikSme
a i inka
p iesagos
*- o
edinius,
plg.
pil as,
plo as,
bal as.
Ka u
su
p iesagos
*- o
ediniais
jie
sla y,
ge many,
i§
dalies
indoi a-
nény
kalbose
bu o
j auk i
i
daly iy
sis ema
kaip
ne eikiamosios
uSies
o mos.
Taigi
p ieSp ieSa
pagal
san yki
su
eiksmo
(biisenos)
subjek u
—
s a biausias
iiSies
ka e-
*
Pasak
Emilio
Ben enis e’o
(1948:
167),
ju
pag indiné
unkcija
bu o
eiks i
pozymio
ealiza ima
objek e
(“l'accomplissemen
de
la
no ion
dans
l’obje *).
Plg.
da
B ugmanno
(1906:
246-248)
pa eik us
j ai iu
kalby
*- o
o mu
g e inimus
i
iSsamiai
nuS ies a
jy
i ima
ne eikiamaisiais
daly iais
i aliky
kalbose
(1895).
Subiid a déjusiais
daly iais
a
pagal
daly ius
pada y ais
analoginiais
da iniais
juos
laiké
Ska dzius
(1943:
319),
O ebski
(1965:
235);
a i inkamus
la iy
kalbos
da inius
-
Be gmane
(1955:
28).
5
14
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
go ijos
ski iamasis
pozymis
—
pag is a
iS
zilos
seno es
pa eldé ais
eiksmazodiniy
a dazodziy
da ybos
eikSmiy
ski umais.
Ta
p ieSp ieSa
nep iklauso
nuo
eiksmazodiniy
a dazodziy
( éliau
—
daly iy)
sin-
aksinés
unkcijos
sakinyje:
ji
ienodai
biidinga
i
pazyminiu,
i
a daZodiniu
a iniu
einancioms
o moms,
plg.:
Zinan i
mo e is
KB
:
Zinomas
daik as
VRN;
ana
y( a)
Zinan i
SKD,
KL
:
isi
agys
Zinomi
PLN;
is i es
kiauSinis
sukas,
Zalias
—
nesisuka
E Z
:
sug iidi
bulbas
is i as
ALs;
os
bulbés
da
nelabai
is i usios
JRB
:
many
kosiké
is i a
ERZ.
1.4.
San ykio
su
eiksmo
subjek u
aiSkos
ski umai
da
ne odo
susi o ma usios
uSies
ka ego ijos.
Apie
jos
bu ima
galima
kalbé i
ik
ada,
kai
eiksmazZodiniai
biid-
a dziai
su
am
ik omis
p iesagomis
(zodziy
da ybos
iene ai)
i s a
eikiamaisiais
i
ne eikiamaisiais
daly iais
(mo ologijos
iene ais),
0
jy
junginiai
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
j aukiami
j
eiksmazodzio
sis ema
kaip
pe i as inés
laiku
o mos,
ko eliuojamos
su
ki omis
eiksmazodzio
o momis.
Lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
bal y
kalbose,
eiksmazodiniai
bid a dzZiai
su
p ie-
sagomis
*-n ,
*-us,
*-mo
i
*- o
i o
daly iais
laipsni$kai
i
ne ienodai.
Pi miausia
isi i ino
u
o my
ko eliacija
laiko
eikSmés
pag indu
(Z .
Amb azas
1979:
39).
Ri-
Sies
eikSmiy
g ama izacija
i
jy
panaudojimas
pe i as iniam
pasy ui
—
olesnis
ai-
dos
e apas,
ku is
yko
ski ingai
ne
ik
a ski ose
bal y
kalbose,
be
i
i ai iose
lie u-
iy
kalbos
a mése.
2.
PASYVAS
SU
DERINAMAIS
NEVEIKIAMAISIAIS
DALYVIAIS
2.1.
Zemaidiai
i
aka y
aukS aiciai
seniai
p ie’
as ijos
p adzia
émé
da y i
pe i a-
s inj
pasy a
su
esamojo
laiko
(*mo)
i
bii ojo
laiko
(*- o)
daly iais
i
pagalbiniu
eiksmazodziu
bi i.
XVI-XVII
a.
aS uose,
ku iuose
a sispindi
y
a miy
ypa ybés,
pe i as inio
pasy o
sanda a
daugeliu
a ejy
nep iklauso
nuo
au o iy a o y
ki a-
kalbiy
Sal iniy.
2.2.
Sudé inés
o mos
su
*-mo
daly iais
daZniausiai
zymi
nuola os
a liekama
a ba
ka ojama
eiksma,
p z.:
Ne
d idami
i a
Schaudai
awa
Ta namus
BRB
II
Moz
5,15
(Man
gib
deinen
Knech en
kein
s o
LB);
nesa
kaip
an ai
sekla
i a
bee ama
an
Di wos
ing
szeme
|
schi eipo
i
szodis
Pono
Diewo
i a
kaip
i
bee ems
schi disna
szmoniu
BP,
209,.
,.;
(Wie nieghi)
dide
nasch a
biau i-
biu
/
wa gu
i
beedu
j a
spaudczemi
MT
203a,,;
Teisibe
i
ischganimas
ne iek ai
j a
nu we emi
be
j
niig
Diewa
ischlaikomi
MT
93a,,
_,,
(Ius i ia
e
salus
non
modo
app aehendun u ,
sed
e iam
a
DEO
conse an u );
Gelaszis
isch
szemes
i a
ischkasama,
i
isch
akmenu
wi inams
( i s.:
i pams)
i a
wa is
BRB
Jos
28,2
(Eisen
b ing
man
aus
de
e dé
/
ii
aus
den
s einen
schmel z
man
e z
LB).
LIETUVIU
KALBOS
PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
[|
15
Konk e y
daba yje unkan i
eiksma
sudé inés
o mos
su
de inamais
*-mo
daly-
iais
Senuosiuose
aS uose
zymi
e ai,
p z.:
duk e
mana
sunkey
niigi
welna
es i
wa ginama
VEE
45,,
(Mein
och e
wi d
om
eu el
bel
geplage
LB
M
15,22);
Schi ai,
kaczei
esch
gwal o
schaukiu,
acziau
ne
esmi
ischklausams
BRB
Jos
19,7
(Sihe
/
ob
ich
schon
sch ey
be
euel
/
so
we de
ich
doch
nich
e ho e
LB);
Laukems
i a
a sakimas
nog
awens
JoB
34,33
(Man
wa e
de
an wo
on
di
LB).
Kiek
dazniau
konk e y
eiksma
*-mo
daly iai
zymi
su
bi ojo
laiko
pagalbiniu
eiks-
mazodZiu,
p z.:
i
uszeia
( ais.
kielesi)
wesuls
( ais.
s u mas)
an
esze a,
i
pillami
buwa
BRB
LK
8,23
(Vnd
es
kam
ein
windwu bel
au
den
see
/
nd
die
wellen
be ielen
sie
LB);
be
ghis
buwa
ikoiams
kama oie
BRB
TEIs
16,12
(Man
hiel
abe
au
jn
jnn
de
kame
LB).
Pe i as iniy
o mu
su
*-mo
daly iais
a osena
konk eciam
unkan¢iam
eiks-
mui
eikS i
palygin i
e a
i
daba inése
aukS aiciy
bei
zemaiciy
a mése
(plg.
Slizie-
ne
1974:
86;
Amb azas
1979:
176).
Tai
odo
da
i ai
nejsigaléjusia
ju
ko eliacija
su
ien isinémis
laiky
o momis.
2.3.
Sudé inés
o mos
su
bi ojo
laiko
ne eikiamaisiais
(*- o)
daly iais
dazniausiai
zymi
i$
anks esnio
eiksmo
kilusia
ezul a ine
bisena.
Jos
nuo
pi mujy
aS y
a oja-
mos
iek
apibend in a,
iek
i
konk e¢ia
eikSme,
p z.:
Schi eipa
buwa
Midiani ai
paszemin i
po
akim
waiku
Is aelo
BRB
TEIS
8,28
(Also
wu den
die
Midiani e
gedemii ige
u
den
kinde n
Is ael
LB);
Schi a
wie a
buwa
Gilgal
wadin a
BRB
Joz
5,9
(dieselbe
s e
wa d
Gilgal
gennenne
LB);
idand
i
zywa as
bu u
api eyksz as
and
kuna
musu
CHNT
II
Ko
4,10.
Daug
pla esné
pasy o
su
*- o-
daly iais
a osena
leidzia
many i,
kad
jis
aka iné-
se
Lie u os
a mése
susida é
anks¢iau
negu
su
*-mo-
daly iais.
Cia
pe i as inis
pa-
sy as
su
bi ojo
laiko
ne eikiamaisiais
daly iais
y a
p ieSinamas
iek
ien isinéms,
iek
i
sudé inems
a lik ineéms
eikiamosios
iiSies
o moms.
Ju
a osena
zemaiciy
a mése
gali
pailius uo i
Sie
Alekso Gi denio
(1996)
uz aSy i
Ti ksliy
Snek os
pa-
yzdZiai:
A
eip
a
eip
esi
nupi k as,
u
u i
di b i
kol
nusp ogsi
(112);
Gy a
gimé,
kaip
eik
iskas,
y
ana
pasmaug a,
i
ga o
(mo ina)
sau
d ylika
me y
uz
aiko
pasmaugimg
(126);
Sakiau,
kad
ana
numei
bu o
k iks y a
(123);
Sako,
pi ma
bu o
en
padé as
as
aiks;
q
paskiau
jau
nunesé
kapuose
(125);
Tos
isos
k ie kos
bu o
nupjau os,
ale
eizék,
mamuléle,
kap
anos
Zel(ia)!
(310).
Pasy iniy
kons ukcijy
s uk i a
né a
isai
nusis o éjusi.
Nuo
XVI
a.
pas ebimas
pagalbinio
eiksmazZodzio
j ai a imas.
G e a
y aujanciy
bi i
o my
pagalbiniu
eiks-
mazodziu
ka ais
eina
i
ap i,
s 6 is,
p z.:

16
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
Jaunikai is...
ampa
nog
pana
Diewa
apleis as
WP
111,,
,,;
Schi aipo
pada i as
apa
Dangus
i
Szeme
BRB
I
Moz
2,1
(Also
wa d
olende
Himel
nd
e den
LB);
I
lai
numi e
i
apa
pakas as
TeIs
10,5
(Vnd
Iai
s a b
/
nd
wa d
beg aben
LB);
pawa ge e
diiszia
/
kaip
e szkeczeis
izdaigi a
ampa
DP
100,,
(nedzna
dusza
iako
cie niem
apiona
bywa
*W
101,,);
ghissai
s oiesi
apch iks i as
Mz
107-108
(e ...
Ge au
we de
MCH
170).
Re ka Ciais
Sie
pagalbiniai
eiksmazodZiai
pa a ojami
i
su
*-mo
daly iais,
plg.:
Tesaus
p ikelimas...
swie ui
ape
szinomas
Mz
279,,
,,,
Welino
mucziams
s oiosi
BP,
296,,.
PanaSiai
su
ap i
o momis
ne eikiamieji
daly iai
(kaip
i
bid a dziai)
siejami
i
daba inése
Vaka y
Lie u os
a mése,
plg.:
Juodu
abudu
apé
nuo
s aldo
elkamu
BsV
327;
Langas
apé
iimus as
Kip.
2.4.
Ry yu
i
pie y
aukS aiciu
a mése
ik as
pasy as
su
de inamais
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
iki
Siol
nesusida é.
Pe i as iniy
o -
my
su
*-mo
daly iais
Cia
da
ne andame,
né a
ju
i
la iy
kalboje,
o
pa ieniai
a ejai
y u
aukS aiciu
ypa ybes
a spindin¢iuose
senuosiuose
as uose
salygojami
naudo u
Sal iniy.
Rezul a inés
eiksmés
*- o
daly iai,
eidami
su
eiksmazodziu
bi i,
Gia
suda-
o
a dazodinio
ipo
kons ukcijas,
neko eliuojamas
su
asmenuojamomis
eiksma-
zodzio
o momis.
Pa yzdziui,
sakiniuose
Regéjau,
a o
langas
bu o
a da y as
KB;
S i -
nas
p ipil as
k ieciy
Lp
daly iai
eina
a inio
a dine
dalimi
panasiai
kaip
eiksmazodiniai
biid a dziai
(plg.
d i as,
pilnas);
no s
i
eikSdami
eiksmo
objek o
pozymius,
jie
negali
bi i
laikomi
bi ojo
ka inio
laiko
ien isiniy
o mu
a ida é,
p ipylé
ne eikia-
mosios
usies
a i ikmenimis.
2.5.
Kons ukcijose
su
de inamais
ne eikiamaisiais
daly iais
eiksmo
subjek as
daz-
niausiai
es i
neiS eikS as.
Tai
a i inka
pag indine
pasy o
unkcija
—
nusaky i
eiksma
neiskelian
j
pi ma
ie a
jo
a likéjo.
Pasy inés
kons ukcijos
be
is eikS o
subjek o
y auja
i
ki ose
indoeu opie¢iy
kalbose;
jos,
ma y ,
y a
seniausios
(plg.
Schwyze
1943;
Ku y owicz
1964:
72-73;
Shiba ani
1998:
137)°.
Tai
pa i ina
i
subjek o
ais-
kos
ski umai.
Lie u iy
kalboje,
kaip
jau
miné a,
ne eikiamojo
daly io
eiksmo
sub-
jek as
gali
bi i
nusaky as
geni y u
( ad.
geni i us
auc o is).
Subjek o
geni y as
paliu-
dy as
Vedose,
A es oje,
ocha y
kalboje,
e ka Ciais
g aiku,
lo ynu,
ge many
kalbose.
An a
e us,
sansk i e
i
sla y
kalbose
y auja
ins umen alis,
Home o
g aiky
kal-
boje
—
da y as,
élesnéje
g aiky
kalboje
i
ge many
kalbose
—
j ai ios
p ielinksninés
kons ukcijos’.
Pas a ojo
me o
indoeu opeis ikos
y imuose
geni y a
links ama
lai-
ky i
i in
seno iska
subjek o
aiskos
p iemone
(plg.
Haud y
1977:
408;
Schmals ieg
°
_
Toks
pasy as
budingas
i
ki oms
kalby
Seimomss
i
ipologijos
poZii iu
laikomas
baziniu,
z .
Keenan
(1986:
247
.;
263).
Placiau
apie
pasy inés
kons ukcijos
subjek o
aiska
indoeu opie iu
kalbose
Z .
Schwyze
(1943);
Schmid
(1963);
Jamison
(1979;
1981);
Lu aghi
(1986).
7
LIETUVIU
KALBOS
PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
|
17
1980:
176-178;
1995),
0
jo
pédsaky
jZi i ima
i
sla y
p ielinksninése
kons ukcijose,
pa yzdziui,
o
+
GEN.
(plg.
3.14).
Vis
dél o
né
ienoje
i8
indoeu opieciy
kalby
sub-
jek o
geni y as
né a
aip
isi i ings
kaip
lie u iy
kalboje.
2.6.
Lie u iy
kalbos
duomenys
y a
i in
eikSmingi
uo,
kad
j ikinamai
odo
pasy i-
nés
kons ukcijos
subjek o
geni y o
y§j
su
ki ais
seno inés
Sio
linksnio
a osenos
a ejais.
Kaip
zinoma,
lie u iy
kalbos
asmeniniai
i
kai
ku ie
ki i
j a dziai
u i
d ejo-
pas
ienaskai os
geni y o
o mas:
nesa ybines:
manés,
a és,
sa és,
kd,
kazk6,
niéko
i
sa ybines:
mano,
a o,
sa o,
kien6,
kazkiend,
niékieno
(Zulys
1969;
Amb azas,
ed.
1997a:
261-262;
Rosinas
1988:
23-24;
169-170).
Ty
o mu
a osena
aiskiai
ski ia-
ma:
kai
i a dis
u i
objek ing
eiksme,
enkamasi
nesa ybiné
o ma,
o
kai
zymi
p i-
klausyma
a
p isky ima
am
ik am
asmeniui
—
sa ybiné
o ma
(i&sky us
e as
iSim-
is,
Z .
Zulys
1969:
170-171).
Lie u iy
kalbos
kons ukcijose
su
*- o
i
*-mo
daly iais
a ojamos
ik
sa ybinés
j a dziy
geni y o
o mos,
p z.:
Te
mano
isi
akai
is aikscio i
VS1;
Ka ie
mano
bus
sup asy i,
ie
bus
s eciy
suole
paso-
dy i
LBR
275;
Ziii ék,
a o
didelés
kojinés
nusipi k os
Rm;
Apsi ilkau
sa o
megz u
megz i-
niu
KTK.
Asmeniniy
i a dziy
nesa ybinés
(objek inés)
o mos
(*manes
ik aikscio i,
*manes
sup asy i,
* a es
nusipi k os)
okiais
a ejais
isai
neimanomos.
Tai
odo,
jog
eikéjo
geni y as
(geni i us
auc o is)
y a
susijg¢s
su
posesy iniu
geni y u
(plg.
F aenkel
1928:
95-96)
i
leidzia
jj
j ikiuo i
j
adnominaliniy
geni y o
kons ukciju
g upe
(z .
3.12).
2.7.
Tam
ik ais
a ejais
subjek o
geni y as
gali
bi i
iesiog
i8 iedéjes
i8
posesy i-
nio.
Posesy ing
geni y o
p igim j
E ns as
F aenkelis
(1921:
97;
1928:
95)
jziii éjo
ais
a ejais,
kai
jis
eina
su
daik a a diskai
a ojamais
ne eikiamaisiais
daly iais,
p z.:
paslo in i
é o
mano,
jos
mylé asis,
jo
mylimajq
a ba
su
daik a a dzio
i
daly io
junginiu,
p z.:
mano
is ink asis
b oleli!
Don
LG
74.
Sakiniy,
ku iuose
g e a
ne eikiamojo
daly io
einan is
geni y as
y a
siejamas
su
daik a a dzio
i
daly io
junginiu,
pasi aiko
j ai iose
a mése.
Pa yzdziui,
sakinyje
Miisy
algomi
bu okai
ai
jau
isai
susalo
PLM
geni y as
masy
pazymi
isa
daik a a di-
nj
jungini
algomi
bu okai.
Tokio
ipo
pasakymuose
geni y as
dél
eanalizés
galéjo
bi i
iesiogiai
susie as
su
ne eikiamuoju
daly iu
kaip
jo
zymimo
eiksmo
subjek o
eiskéjas,
plg.:
Visq
audeklq
isciupinéjau
i
ne adau
a o
jkix os
ada os
Kp
(z .
da
Amb-
azas
1990:
197).
Pana&iai
aiSkina
subjek o
geni y a
a i inkamose
la iy
kalbos
adnominalinése
kon-
s ukcijose
Axelis
Hol oe as
(1994:
132):
pasakymo
ma es
adi i
cimdi
anks esné
eiks-
mé
bu usi
‘mo inos
{megz os
pi s inés}’,
éliau
—
‘{mo inos
megz os}
pi s inés’,
.
y.
‘pi s inés,
ku ias
numezgé
mo ina’.
Subjek o
geni y o
y8j su
posesy iniu
pa i ina
i
a
aplinkybé,
kad
la iy
kalbos
pasy o
kons ukcijose
eiksmo
subjek a
zymi
posesy iniai
i a dziai,
de inami
su
pa-
zymimaisiais
daik a a dZiais,
p z.:
dziesmas
manas
padzieda as,
na a
manas
da ina as
‘paz.:
dainos
manos
padainuo os,
ne
manos
suku os’
(Ga e s
1993:
220). Ty
posesy-
iniy
i a dziy
subjek ine
(agen y ine)
eik8me
galima
aiskin i
emian is
p ielaida,
18
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
kad
jie
Gia
pakei e
seniau
a o as
geni y o
o mas,
a i inkan¢ias
lie u iy
kalbos
sa-
ybinj
geni y a
i
e ka Ciais
pasi aikan¢ias
la iy
kalbos
a mése’.
2.8.
Geni y as
adnominalinése
kons ukcijose
su
ne eikiamaisiais,
ypa¢
esamojo
laiko,
daly iais
galéjo
panaSiu
bidu
gau i
i
objek o
eikSme,
p z.:
abako
inamas
medelis
LEX
70,
Siaudy
a omoji
len elé
(s ogui
deng i)
S s,
alaus
da omas
kubilas
INS,
plg.
hesos
mums
sakamassis
Szodis
MT
BI
XV,
gélmés
jészkomas
Szwinnas
(ein
Bley-
wu )
MZ,
8);
eciau
su
bi ojo
laiko
(*- o)
daly iais
:
méslo
ez i
a ai
PN.
Tokia
a -
osena
paliudy a
i
la iy
kalboje,
plg.:
linu
pliicams
( aujams)
laiks
ME,,
405
‘liny
aujamas
laikas’,
zi ju
du amais
Zebé klis
ME,,,
800
‘zu y
du iamas
zebe klas’;
lika
es i
kumelini
BW
27495
‘numi eélio
ez i
a kleliai’
(z .
da
Amb azas
1990:
84-85,
92).
Sios
kons ukcijos,
kaip
i
miné os
subjek inés,
paaiskinamos
sin aksiniy
y-
Siu
pe g upa imu
( eanalize):
geni y as,
anksciau
p iklauses
pazymimam
daik a-
a dziui
( ienam
a
su
biid a disku
daly iu),
bu o
pe p asmin as
kaip
daly io
eiks-
mo
objek as.
Taigi
a eliy
{ke pamos
zi klés}—
{a eliy
ke pamos}
Zi kles,
plg.
a eliy
Zi klées
i
ke pamos
Zi klés,
kaip
i
la.
mu es
{mazgajamais
idens}
—
{mu es
mazgaja-
mais}
idens
‘bu nos
p ausiamas
anduo’,
plg.
mu es
ddens
‘bu nos
anduo’
(ME,,,
405).
Objek o,
kaip
i
subjek o,
geni y as
Cia
susie as
su
daly iais
panaSiai
kaip
bu o
nuo
seno
siejamas
su
eiksmazodziu
abs ak ais,
plg.
a eliy
ki pimas
i
a eliy
blio imas
(Z .
3.11).
Tam
ik ais
a ejais
objek o
geni y as
su
ne eikiamaisiais
daly iais
gali
bu i
pa a -
o as
ie oj
akuza y o
i
pagal
pasy iniy
kons ukcijy
su
subjek o
geni y u
pa yzdi:
Lekia
/
béga
kaip
gal os
(gal q)
pa dauz as
KR N,
Lk ,
Mc;
Blaskos
i
dan y
gelams
DAuKD
168.
2.9.
Subjek o
(kaip
i
objek o)
geni y as
su
ne eikiamaisiais
daly iais
dazniausiai
eina
junginiuose,
u in¢iuose
a ibu ine
a
apozicine
unkcija.
Tai
pas ebé a
i
la iu
kalboje
(Po i e
1955:
153-154;
Ga e s
1993:
295-296).
Taciau
ne eikiamujy
daly-
iy
junginiai
su
subjek o
geni y u
gali
ei i
i
a iniu,
plg.:
B oleliy
pi k u
(Ziedeliu)
as
nesidziaugsiu
NiEM
7
—
Jei
Ziedelis
be nelio
pi k as,
skandincia
i
dugnelj
LTR;
Cia
mano
s a y as
a as
VRN
—
Mas
kluonas
da
dieduko
s a y as
DGLS;
Zen o
ba amas
eik
p o
du is,
s inaus
ba amas
lipk
an
peciaus
AN
—
Boba
bu o
isy
ba a-
ma
PN.
Panaésiai
a iniu
eina
i
a i inkami
la iy
kalbos
junginiai,
p z.:
Jauzu
pel a
a
mei ina
‘ moniy
peik a
a
me gina’
(Milenbachs
1928:
209);
abeli e
éja
lauz a
‘obelai é
éjo
lauz a’
(Ga e s
1993:
295).
Tas
Skiinis
él
é a
aisi s
‘ a
da ziné
da
é o
s a y a’
(Hol oe
1997:
125).
‘
Apie
sa ybiniy
geni y o
o my
*mend,
* e a,
*se a
bal iskos
kilmeés
galimybe
Z .
Rosinas
(1988:
167-
173;
1995:
26);
Schmals ieg
(1997:
119-120);
apie
ju
galima
y§j
su
indoi anény
posesy iniais
geni y ais
Eule
(1998:
75).
P ieSinga
pozi i i
—
apie
sa ybinio
geni y o
o my
susida yma
éelesniais
laikais
Z .
Hol oe
(1995:
177);
Pe i
(1999:
215-225)
su
li .
LIETUVIU
KALBOS
PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
|
19
Tokio
ipo
junginiy
pag indu
galéjo
susida y i
ina is
pasy as,
paliudy as
lie u iy
kalbos
aka inése
a mese,
p z.:
Gal
sakysi ,
kad
i
Si os
(gélés)
jiisy
sodin os?
KLM;
Kad
jis
bii y
aip
isy
mylimas,
kaip
sakai
Jablonskis
(1957:
319);
Rodos,
as
didziau
esu
jiisy
paciy
sk iaudziamas
ZeMR,,
350;
Klebonas
bu o
p i eik as
cigono
PL’.
Vis
dél o
i
ose
a mése
ina is
pasy as
su
de inamais
ne eikiamaisiais
daly iais
y a
daug
e esnis
uz
d ina j.
Jo
pa yzdziu
pasi aiko
i
aka y
aukS aiciu
bei
zemaiciy
a miu
ypa ybes
a spindinciuose
XVI-XVII
a.
aS uose:
koszna
diena
ing
g iekus
i
biau ibes
ib aidinami
esme
|
ka ais
Welino
/
ka ais
pik o
szmogaus
/
ka ais
musu
pacziu
kuno
BP,
53,,
,,;
szmogus...
ki miu
su
walgams
i a
BP,
511,,;
kosznas
an
ko
kaip
Diewo
pawadin as
i a
|
di bkem
BP,
97,.;
I
nusidawe
/
iog
Vba-
gas
numi e
/
i
apa
nesch as
Angelu
ing
p ieglobs i
Ab ahamo
BP,
191,
,
( nd
wa d
ge agen
on
den
Engeln
LB
Lk
16,22);
bei
busi
musch i
iusu
Nep ie eliu
BRB
Il
Moz
26,17
( nd
sol
geschlagen
we den
u
ew en
einden
LB).
2.10.
Pasy inese
kons ukcijose
su
kai
ku iais
(ypa¢
pe cepcijos
eiksmazodziy)
ne ei-
kiamaisiais
daly iais
eiksmo
subjek as
gali
bi i
nusaky as
DATYVoO
linksniu,
p z.:
A
au
gi dé as
oks
a das?
S ;
Ten
biisi
isiems
ma omas
ZG;
Vy ui
maiai
é a
jkanda-
mi
g ynai
mo e iski
e slai
JABL
(LKZ,
391);
Niekam
nesup an amas
daik as
IGN.
Da y as
su
ne eikiamaisiais
daly iais
aip
a ojamas
nuo
senyjy
as y,
p z.:
Dala
swie o
akims
egima
*SD
226-227; szinom
iumus
i a
Mz
106,,
(So
is
euch
als
Ch is-
en
unue bo gen
MCH
168-169);
kas
iem
n ig
Adama
p iegim a
i a
Mz
104,
(was
jm
on
Adam
angebo n
is
MCH
166);
as
pa s
Pasiun inis
buwa
paszys ams
Wi iausemkunigui
VEE
194,
(I inge
/
de
dem
Hohenp ies e
bekand
wa
LB
JN
18,15)
(Z .
da
F aenkel
1928:
126).
Toks
subjek o
da y as
ski iasi
nuo
geni y o
uo,
kad
zymi
asmenj
a ba dalyka,
ku-
io
a z ilgiu
e inama
a
nusakoma
bisena
(plg.
,,nu inkan¢io
kam
dalyko
naudinin-
ka“
Jablonskis
1957:
599).
Tuo
jis
a imas
da y ui,
a ojamam
su
de inamais
i
su
be a deés
gimineés
biid a dziais,
plg.
man
diskus
/
disku,
isiems
s a bis
/
s a bu
i
pan.
Su
inkamuma,
galéjima
a
eikiamybe
zyminCiais
eiksmazodiniais
bid a dziais,
p z.:
inkamas,
gdalimas,
eikiamas,
kaip
i
su
p iesaga
- inas,
-a
u inciomis
eikiamybés
o momis,
ik ai
da y as
i
e a ojamas.
Kons ukcijose
su
pe cepcijos
eiksmazo-
dziy
ne eikiamaisiais
daly iais
aip
pa
jaus i
modalinis
galimybés
a
eikiamybés
a spal is.
Jis
bidingas
i
daugumai
la iy
kalbos
*-mo
daly iu,
siejamu
su
da y u,
plg.
Sila
zeme
man
a ama
BW
5220
‘misko
zemé
man
a iama
(=
a ina)’;
kas
man
bija
°
Daugiau
pa yzdziy
Z .
Jablonskis
(1957:
312-318;
586-588);
Ul ydas,
ed.
(1971:
162-167);
i8
bend i-
nés
kalbos
—
Sliziené
(1974).
26
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
nomina y u
i
be a dés
giminés
in anzi y iniais
*- o
daly iais
( okiy
kaip
* é as
gulé a)
nepaliudy a™*.
Tuo
a pu
kons ukcijos
su
subjek o
geni y u
i
be a dés
gimi-
nés
*-mo
i
*- o
daly iais
sa o
sanda a
a i inka
pasy a,
bidinga
akuza y inio
ipo
kalboms
(plg.
Amb azas
1990:
210-211).
Kildinan
subjek o
geni y a
su
in anzi y iniais
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
i
nomina y o
emiamasi
p ielaida,
jog
sakiniai
su
anzi y iniy
i
in anzi-
y iniy
eiksmazodziy
o momis
ki ados
u éj¢
ski inga
sanda a
(pagal
ekons uo-
jama
e ga y inio
ipo
modelj).
Ta¢iau
anzi y umo-in anzi y umo
p ieSp ieSa
in-
doeu opieciy
kalbose
eikiausiai
né a
pi mine.
Ji
i8 ySkéjo
a ski y
kalby
g upiy
aidoje,
i
iek
lie u iy,
ick
ki y
gimini$ky
kalby
duomenys
leidzia
jZ elg i
jos
laips-
niska
s ip éjima.
Su
uo
su inka
i
Schmals iegas
eigdamas,
kad
indoeu opieciy
eiks-
mazodZiai
i
daly iai
ki ados
bu o
iS
esmés
in anzi y iniai
(1982:
121;
1994:
13;
1999:
29).
O
jeigu
aip,
ai
ne u éjo
bi i
i
p incipinio
ski umo
a p
kons ukciju
su
anzi y iniy
i
in anzi y iniy
eiksmazodziy
be a deés
giminés
daly iais,
okiy
kaip
é o
d iama
/
a a
i
é o
gy énama
/
gy én a,
.
y.
geni y as
galéjo
abiem
a ejais
p ie
be a dés
giminés
daly io
jung is
panaSiai
kaip
daba inése
aukS aiciy
Snek ose.
3.8.
Ki aip
aiskina
subjek o
geni y a
su
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
Axelis
Hol oe as
(1994;
1995).
Remdamasis
posesy ine
geni y o
p igim imi,
jis
laiko
jo
subjek ine
(agen y ine)
eikSme
nauja,
a si adusia
o muojan is
pasy ui
a ski ose
bal u
kalbose!’.
Pi miné,
pa eldé a,
bu usi
adnominalineé
posesy inio
geni y o
kon-
s ukcija
su
de inamu
daly iu,
p z.:
la.
ma es
{adi i
cimdi}
‘mo inos
{megz os
pi s i-
nés}’,
lie.
é o
{pas a y a
oba}.
Kai
dél
eanalizés,
i ykusios
a ski ai
lie u iu
i
la iu
kalbose,
geni y as
bu es
ip asmin as
kaip
eikejo
linksnis,
p z.,
lie.
oba
(bu o)
é o
pas a y a,
jis
bu es
pe kel as
j
lie u iy
kalbos
beasmenes
pasy ines
kons ukcijas
su
be a dés
giminés
daly iy
o momis'®.
Manoma,
kad
panasiu
bidu
geni y as
galejes
bi i
susie as
i
su
in anzi y iniy
eiksmazodziy
daly iais,
.
y.
pagal
Vagies
ei as
kelias
galéjo
bi i
suda y a
*Sis
kelias
agies
ei as
i
*Sis
kelias
agies
ei a,
0
éliau
pas a ojo
ipo
kons ukcija
pakeis a
beasmene:
Siuo
keliu
agies
ei a
(Hol oe
1995:
80).
Si
in e p e acija
i gi
susidu ia
su
im ais
sunkumais.
Subjek o
geni y o
pe kélimu
iS
ina iy
pasy o
kons ukcijy
su
de inamais
ne eikiamaisiais
daly iais
i
kons uk-
cijas
su
be a dés
giminés
o momis
e cia
abejo i
pi miausia
ai,
kad
pas a osios
a ojamos
ame
lie u iy
kalbos
a miy
a eale,
ku iam
de inamos
pasy o
kons uk-
cijos
apsk i ai
nebiidingos.
Be
o,
ina és
de inamos
pasy o
kons ukcijos
y a
paly-
gin i
naujos
i
daug
e esnés
negu
su
nede inamais
be a des
giminés
daly iais
i
sub-
jek o
geni y u.
‘4
Sakiniai
su
de inamais
eiksmazodiniais
*-1o
p iesagos
biid a dZiais,
pada y ais
iS
in anzi y iniy
eiksmazodiZiu,
p z.:
O as
Sil as/Sdl as
(juos
mini
Schmals iegas
1999:
28-29),
y a
da omi
pagal
ip as inj
bid a diniy
sakiniu
modeli
(plg.:
O as
ge as;
AS
esu
s eikas),
0
be a dés
giminés
o mos
Sil a,
Sal a
gali
bi i
siejamos
ik
su
subjek o
geni y u,
p z.:
jy
en
isq
nak j
Sdl a
(pasakymas
*jie
Sdl a
neimanomas).
1s
Plg.:
,,l
assume
ha
he
passi e
cons uc ion
wi h
an
agen i e
complemen
a ose
om
cons uc ions
wi h
possessi e
adnominal
geni i es
only
in
he
cou se
o
he
sepa a e
de elopmen
o
Li huanian“
(Hol oe
1995:
181);
Z .
da
Hol oe
(2001)
su
papildomais
a gumen ais.
16
Plg.
,,A
his
s age
he
gene i us
auc o is
could
also
be
ans e ed
o
he
impe sonal
agen less
passi e
cons uc ions,
which
(as
in
La ian)
had
de eloped
independen ly“
(Hol oe
1995:
178).

LIETUVIY
KALBOS
PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
|
27
3.9.
Pasy as
su
de inamais
i
nede inamais
(be a dés
giminés)
daly iais,
ma y ,
su-
sida e
bal y
kalby
sa a ankiSkos
aidos
laikais'’.
Tai
odo
daugelis
aplinkybiu,
a p
ju
—
pagalbinio
eiksmazodzio
ski umai
(lie.
bi i,
la.
ik ,
ap ,
kli ),
agen o
aiskos
udimen inis
pobidis
la iu
kalboje,
ski ingos
ne eikiamyju
daly iy
gimines
o -
mos
lie u iu
kalbos
a mése.
Taciau
i$
o
da
neiSplaukia
i8 ada,
jog
kons ukcijose
su
be a dés
giminés
daly iais
ik ai
posesy iné
geni y o
eiksmé
y a
pa eldé a.
Cia
p a a u
a k eip i
demesi
i
sa i a
be a dés
giminés
daly iy
unkcija.
Isnykus
daik a a dziy
be a dei
giminei,
be a des
giminés
daly iai
niekada
neina
daik a a dziy
pazyminiais.
Todél
su
jais
siejama
subjek o
geni y a
sunku
bi y
paais-
kin i
posesy inés
kons ukcijos
eanalize.
Sakinyje
be a dés
giminés
ne eikiamieji
daly iai,
kaip
i
bud a dZiai,
dazniausiai
eina
a inio
a dine
dalimi,
be
gali
ei i
i
eiksniu
a
papildiniu,
.
y.
u i
daik a a dziams
biidingas
unkcijas,
p z.:
S k a
ned i a
Sp;
jie
ado
Sauniai,
daug
is og a
SCHG
319,
plg.
Esu
jau
i
Sil a
i
Sal a
ma es
i
pan.
(Jablonskis
1957:
205-206;
F aenkel
1921:
35-36;
Valeckiené
1984:
98-99).
A i-
ma
eiksmazodiniams
daik a a dziams
y a
i
be a des
giminés
ne eikiamujy
daly iu
apibend in a
biisenos
eikSmeé
(plg.
Ul ydas,
ed.
1965:
526;
1976:
374;
Amb azas,
ed.
1997a:
169).
Dél
o
unkcinio
i
seman inio
a imumo
ne eikiamyju
daly iy
be-
a deés
giminés
o mos
i
eiksmazodiniai
daik a a dziai
gali
bi i
a ojami
uose
paciuose
kon eks uose,
plg.:
Cia
da
pe nai
bu o
ganoma
/
gania a,
ganyklos;
nebus
jums
a léis a
/
a leidimo.
Kad
y
o my
seman inis
a imumas
bu o
jauciamas
i
seno-
joje
lie u iy
kalboje,
ma y i
i$
pa yzdziu,
ku
be a deés
giminés
daly iais
i8 e s i
o i-
ginaly
eiksmazodiniai
daik a a dziai,
plg.:
nei
a a
nei
dag i a
(pjau a)
nebus
BRB
I
Moz
45,6
—
kein
p lugen
noch
kein
e nd en
sein
wi d
LB;
wis
kas...
uszkeik a
i a
1V
Moz
18,14
—
Alles
e banne e.
PanaSiai
i
p iisy
kalbos
be a des
giminés
daly is
billi on
nep iklausomai
nuo
o iginalo
a ojamas
daik a a dine
eikSme
‘ ai,
kas
pasaky a;
is a me’,
plg.
ka
as
s a
billi on?
—
was
is
das?
II
27,.
Be a deés
giminés
daly iy
(i
bid a dziy)
a imumas
eiksmazodiniams
daik a a -
dziams,
ypa¢
eiksmazodziy
abs ak ams,
u i
gilias
is o ines
Saknis'®
i
y a
pas ebé-
as
daugelyje
giminiSky
kalbu.
Vedy
be a dés
giminés
daly iai
su
p iesaga
*- o
bu o
labai
pla¢iai
a o i
kaip
eiksmazodziy
abs ak ai,
p z.:
ja dm
‘gimimas’,
ji i am
‘gy-
enimas’,
m am
‘mi is’,
ya dm
“éjimas,
azia imas’,
gi dm
‘giedojimas,
giesmé’
(Wa-
cke nagel,
Deb unne
1954:
585-586),
aip
pa
lo yny
kalbos
be a dés
giminés
daly-
iai
su
- um,
p z.:
ac um
‘kas
pada y a,
da bas’,
dic um
‘kas
pasaky a,
pasakymas’,
in en um
‘kas
iS as a,
is adimas’,
p oposi um
‘ke inimas’
i
pan.
(K hne
1912:
230-
231).
Bohusla as
Ha anekas
(1937:
111,
118)
isus
sla y
kalby
be a dés
giminés
daly ius
su
*- o,
*-no,
u in¢ius
beasmenio
pasy o
eiksme,
laiké
kilusiais
i$
p edika-
y iSkai
a o u
be a des
giminés
daik a a dziy
( aip pa
Janke
1960:
57).
Lie u iu
kalbos
daik a a diskai
a ojamas
be a dés
giminés
daly is
bi a
(plg.
bii a
i
p a-
many a)
isai
a i inka
usy
a m.
by o
i
ligi
Siol
u i
a
pacia
eik8me
kaip
s.
ind.
17
Plg.
Amb azas
(1990:
191-197).
Siuo
a Z ilgiu
au o iaus
i
Hol oe o
pozi iai
su ampa,
i
diskusija
del
a iamy
bandymy
nukel i
pasy a
j
bal y
p okalbés
laikus
(Hol oe
1995:
176)
ne u i
p asmés.
‘8
Plg.:
,,De
allgemeine
Beg i
eine
Sache
kniip
sich
sei
u idg.
Zei
an
das
Neu um“
(B ugmann
1911:
658);
z .
da
Pede sen
(1907:
159);
Lage c an z
(1933:
20-22).
28
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
bha dm
‘p aei is’.
Lie u iy
saky a,
jsaky a,
p isy
billi on isai
a i inka
go .
gibano
‘kas
pasaky a’
(us ullnoda
pa a
gipano
MT
27,9
—éxdyjow9y
O
6n9E
‘iSsipildé,
kas
pasa-
ky a’),
plg.
da
lo .
iussum
‘isakymas,
kas
isaky a’,
cénsum
‘ e inimas’,
i
pan.
Tipologiniu
pozi iu
s a bus
Ka i
Liukkonenno
(1993)
pas ebéjimas,
kad
i
aka-
u
iny
kalby
eiksmazodiniai
daik a a dZiai
su
p iesaga
-ma
/
-md,
p z.:
suom.
elamda
“‘gy enimas’,
kuolema
‘mi is’,
sanoma
‘zinia’,
y a
placiai
a ojami
kaip
ne eikiamie-
ji
daly iai
i
sa o
unkcija
a i inka
y iniy
bal y
*smo
daly ius.
3.10.
Subjek o
geni y as
lie u iy
kalboje
siejamas
su
daik a a dine
eikSme
u in-
Ciais
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
isai
aip
pa
kaip
su
ki ais
eiks-
mazodiniais
daik a a dZiais.
Siuo
a z ilgiu
Zodziy
junginiai
mano
gy énama
/
gy én a
a ba
é o
di bama
/
di b a
g e in ini
su
mano
gy énimas
a
é o
da bas;
pasakymas
Ten
mano
gim a
S s eiskia
mazdaug
a
pa
kaip
‘ en
mano
gim iné’;
plg.
da
Siuolai-
kinés
p ozos
iS auka:
Kg
ai
eiskia
uzgy en a?
—
O
q:
en
gimei,
en
mi ei,
en
aikus
uzauginai,
en
a o
i
uzgy en a
GRANGD.
Daik a a dinés
geni y o
kons ukcijos
kei-
ima
sinonimiska
daly ine
ma ome
B e k no
Biblijos
aisyme:
Pe szegno as
bus
awa
Pin inys
i
awa
a liekama
( ie oj
isb auk o
a s ankas)
V
Moz
28,6
—
gesegne
wi d
sein
dein
ko b
nd
/
dein
b iges
LB.
La iy
kalboje daly iu
be a de
giminé
jau
iSnykusi,
be
subjek o
geni y as
gali
bi i
siejamas
su
daik a a dine
eikSme
u in¢ia
y iskosios
giminés
o ma,
p z.:
Té a
do u,
ma es
do u
(=
de umu,
da anu)
o
saséju
nas ina
(Milenbachs
1928:
209)
‘ e o
do ana,
mo inos
do ana,
a
su iSau
j
neSuleli’
(plg.
duo s
‘das
Gegebene,
die
Sache’
ME,
536).
Tokie
subjek o
geni y o
junginiai
su
eiksmazodziy
abs ak y
eikSme
pa a o ais
be a dés
giminés
*- o
daly iais
u i
iesioginiy
a i ikmenyu
Vedose
(z .
Wacke nagel,
Deb unne
1954: 586),
plg.
Ved.
mama
ya ém
‘mano
éjimas’
i
lie.
mano
ei a.
Su
lie u iy
kalba
gali
bi i
g e inama
i
panaSios
sanda os
i anénu
kons ukcija
*nana
k am
‘mano
pada y a;
mano
da bas’”’,
plg.
lie.
mano
ku a.
Pasak
Jamison
(1981:
322-
323),
Vedose
subjek inis
geni y as
i§
iso
dazniausiai
bu o
a ojamas
su
daik a a -
diskais
ne eikiamaisiais
daly iais.
3.11.
Su
subjek o geni y u
siejami
eiksmazodiniai
daik a a dZiai,
kaip
i
be a dés
giminés
ne eikiamieji
daly iai,
lie u iy
kalboje
dazniausiai
es i
pada y i
is
in anzi-
y iniy
eiksmazodziu,
p z.:
baisus
jos
e kimas
VLKV;
seny
Zmoniy
Snek a
VN;
pe eis
Zu y
ne s as
Jz
(z .
da
Ul ydas,
ed.
1976:
204-205);
panaSiai
i
senuosiuose
aS uo-
se:
ischeijmas
ia
WP
52,,;
a siwe imas
ziemes,
dungaus
*SD
390,,
,,3
io
ke sch as
kaip
ugnis
dega
BP,
213,
i
. .
Su
anzi y iniy
eiksmazodziy
ediniais
subjek o
geni y-
as
eina
eCiau,
plg.:
mo inos
meilé,
d augo
k ie imas,
moky ojo
pagy imas.
Pana§iai
y a
i
la iu
kalboje,
plg.:
bé nu
audasana
/
audas
‘ aiky
e ksmas
/
e ksmai’,
acu
»
Si
kons ukcija
iSsamiai
nag iné a
daugelyje
da bu,
plg.
Ben enis e
(1962:
52
.),
Ca dona
(1970);
Edel’man
(1974);
Haud y
(1977:
409);
Schmals ieg
(1995:
19-20);
Eule
(1998:
75).
LIETUVIU
KALBOS
PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
|
29
edzéjums
‘akiy
egéjimas’
i
pan.
(z .
Endzelins
1951:
§
400-401;
Lepika
1954:
66—
67;
Ozols
1961:
183).
Pazymé ina,
kad
su
eiksmazZodiniais
daik a a dZiais
lie u iy
kalboje
a ojamos
os
pacios
i a dziu
sa ybinés
o mos
kaip
i
su
ne eikiamaisiais
daly iais,
p z.:
mano
e kimas
nieko
nepadéjo
KLM;
as
a o
ynimas
niekam
ikes
SLNT;
koks
Cia
a o
gailes-
is
—
e ki
be
aSa y
LDK.
Tuo
a pu
objek o
geni y as
u i
nesa ybine
o ma,
plg.:
a es
ynimas,
a es
a adimas
(KZ...
1057);
manes
ieskojimas
/
laukimas
i
. .
Tai
odo,
kad
geni y as,
zymin is
eiksmazodiniy
daik a a dziy
eiksmo
subjek a,
y a
aip
pa
susijes
su
posesy iniu,
kaip
i
a ojamas
su
ne eikiamaisiais
daly iais.
3.12.
Adnominalinio
geni y o
subjek ines
i
posesy inés
eikSmiy
is o inis
ySys
y a
seniai
pas ebé as
daugelyje
indoeu opieciu
kalby
(plg.
Delb iick
1893:
342-
352;
B ugmann
1911:
599-604;
K ahe
1972:
74)”,
a¢iau
jau
B ugmannas
(1911:
604)
pab éze,
kad
jis
da
ne odo,
jog
subjek o
geni y as
su
eiksmazodiniais
daik-
a a dziais
y a
iS iedéjes
i$
posesy inio.
Velesni
y imai
leidzia
many i,
kad
sub-
jek iné
eikSmé
y a
seno iska
i
padéjusi
pama a
objek inei
bei
ki oms
adnomi-
nalinio
geni y o
eikSméms”'.
Ma y ,
subjek inis
i
posesy inis
geni y as
su
eiksmazodiniais
daik a a dZiais
i
daly iais
jeina
i
pla esne
g upe
adnominaliniu
kons ukcijy,
eiskusiy
eiksminio
pozymio
p isky ima
am ik am
dalykui
a
as-
meniui.
IS
zilos
seno es
pa elde a
i
lie u iy
kalboje
labai
p oduk y i
subjek o
ge-
ni y o
a osena
su
eiksmaZodiniais
daik a a dZiais
u éjo
bi i
ienas
i§
ak o iu,
ska inusiy
subjek o
geni y a
placiau
a o i
i
su
be a dés
giminés
ne eikiamai-
siais
daly iais,
u inCiais
eiksmazodiniams
daik a a dziams
a ima
eikSme
bei
unk-
cija.
Tad
sup an ama,
jog
abiem
a ejais
ma ome
as
pacias
sa ybines
i a dziu
geni y-
o
o mas.
3.13.
Palankias
salygas
subjek o
geni y o
a ojimui
su
be a dés
giminés
ne eikia-
maisiais
daly iais
suda é
subjek inés
i
pa i y inés
geni y o
eikSmiy
su apimas
sa-
kiniuose,
ku iy
a iniu
eina
eiksmazodZiai,
eiskian ys
bu ima,
egzis a ima
(bi i,
gy én i)
a
bisenos
ki ima
(dyg i,
dug i
i
pan.).
Tokiais
a ejais
geni y as,
eiSkian is
neapib éz a
kieki,
ka u
nusako
bisenos
subjek a
(pa ien a);
jis
es i
p iklausomas
iek
nuo
asmenuojamyju
eiksmazodziu
o mu,
ick
i
nuo
be a des
giminés
ne ei-
kiamuju
daly iu,
plg.:
Musy
miske
da
y a
/
esama
qzuoly;
Cia
neseniai
g yby
bu o
/
bii a.
Pa i y ine
geni y o
eikSmé
aki aizdi
i§
eikiamuju
i
ne eikiamujy
be a des
gi-
mines
daly iy
pa alelaus
a ojimo,
plg.:
Kiek
en
a ny
esama!
P18
—
Cia
abaly
esa
Mz;
Siqnak
ilky
bi a
PLS
—
Labai
mélyniy
bu e
Ke.
70
Apie
agen o
( esp.
subjek o)
geni y a
poseso iaus
eikSme
plg.
da
Keenan
(1986:
264).
21
Pilg.
Ben enis e
(1962:
17-18)
apie
kons ukcijas
lo .
/udus
pue i
‘ aiko
Zaidimas’,
isus
pue i
‘be niuko
juokas’
kaip
élesniu
mos
pue i
‘be niuko
ip o is’,
libe
pue i
‘be niuko
knyga’
pag inda.
Apie
kai
ku
galima
objek inio geni y o
kilme
i§
subjek inio
Z .
da
Haud y
(1977:
66).
30
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
Bisenos
subjek a
(pa ien a)
eiSkian is
geni y as
panaSiai
y a
siejamas
su
neigia-
mo
eiksmazodzio
nebii i
asmenuojamomis
o momis
i
eikiamaisiais
bei
ne eikia-
maisiais
be a dés
giminés
daly iais,
plg.:
Cia
né a
/
nebu o
andens;
Cia
nesq
/
nebu e
andens;
Cia
nesama
/
nebii a
andens.
Jau
bu o
miné a,
kad
eiksmazZodzio
bi i
be a dés
giminés
ne eikiamieji
daly iai
(ypaé
daly is
bii a)
su
subjek o
geni y u
a ojami
i in
daznai
(Z .
3.2).
Abiejy
eiks-
miy
susik yZia imas
u éjo
p isidé i
p ie
subjek o
geni y o
jsi i inimo
kons ukci-
jose
su
bisena
eiSkian¢iais
in anzi y iniais
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
da-
ly iais.
Pa i y iné
geni y o
eiksmé
lie u iy
kalboje
y a labai
ge ai
iSlikusi,
o
neiginio
geni y o
a osena
apibend in a
i
sug ama in a.
3.14.
Subjek o
geni y as
su
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
lie u iy
kal-
boje
a ojamas
placiau
negu
ki ose
giminiskose
kalbose,
be
ai
anaip ol
ne odo,
kad
pa i
kons ukcija
bii y
nauja.
La iy
kalboje
isnykus
be a dei
giminei
neliko
salygy
i
subjek o
geni y ui
su
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais.
Jy
ie a
uzemes
y iskosios
giminés
ienaskai os
a dininkas
i8laike
ik
beasmeng
a osena,
panasia
kaip
mo e iskosios
giminés
ienaskai os
a dininkas
kai
ku iose
lie u iy
kalbos
Ze-
mai¢iy
Snek ose
(plg.
3.5).
Taciau
la iy
kalbos
kons ukcijose
su
de inamais
ne ei-
kiamaisiais
daly iais
subjek o
geni y as
iSliko
ligi
Siol,
plg.
kad
i
Siuos
Indanés
(1986:
101,
107)
pa eik us
Dignojos
a més
pa yzdzius:
bu kani
pelu
sag auz i
‘mo -
kos
peliy
sug auzZ os’;
deki
él
ma es
aus i
‘apklo ai
da
mo inos
aus i’
(plg.
Milen-
bachs
1928:
209;
Endzelins
1951:
§
398;
Ga e s
1993:
295-296),
z .
da
2.7-8.
Toks
subjek o
geni y as
eikiausiai
bu o
siejamas
i
su
la iy
kalbos
ne eikiamaisiais
be-
a dés
giminés
daly iais
p ieS
jiems
iSnyks an .
Ryskiy
pa aleliy
ma ome
usy
kalbos
Siau inése
a mese,
ku
subjek a
zymin is
geni y as
su
p ielinksniu
wu
a
o
placiai
a ojamas
su
anzi y iniais
i
in anzi y-
iniais
*- o
i
*-no
ne eikiamaisiais
daly iais,
a p
ju
i
daly iu
by o
(plg.
lie.
bu a),
p z.:
u
ebja
ezde
by o
‘ a o
isu
bii a’;
u
dozza
(=dozdja)
by o
‘lie aus
bu a’;
u
nego
ypi o
‘jo
i8ge a’;
u
menja
o dochnu o
‘mano
pasils¢ a’;
o
Pe ’ki
pisano
“Pe kos
asy-
a’
i
pan.
(Z .
Ma eenko
1961:
121-128;
1970;
Kuz’mina,
Nem¢enko
1971:
18-19;
Kuz’mina
1984:
27;
Sabenina
1983:
56;
Sobole
1998).
Kons ukcija
paliudy a
i
se-
nuosiuose
usy
kalbos
as uose,
p z.:
o
é
zapo édano
obno i i
e echii
mi o
LAVR.
11
‘ a o
pazadé a
a naujin i
senajj
pasaulj’
(Bo ko skij
1968:
172-173).
Manoma,
kad
p ielinksniné
kons ukcija
Gia
y a
pakei usi
senesnj
nep ielinksninj
geni y a~
pana-
Siai
kaip
g aiky
6x6
+
GEN.
(apie
g aiky
kalbos
nep ielinksninj
subjek o
geni y a
Z .
Schwyze
1975:
119).
A i inkama
p ielinksnine
kons ukcija
nuo
+
GEN.
lie u iy
i
la iy
kalbose
bu o
ySkiai
ska inama
lenky
i
okie¢iy
kalby
(plg.
Palionis
1967:
179-
Schmals ieg
(1980:
177-178;
1985:
31;
1995:
7-8,
14;
1999:
25).
Siuo
a z ilgiu
pazymé inas
subjek a
eiskianéiyu
+
GEN.
kons ukcijy
(u
menja
o dochnu o)
i
nep ielinksninio
geni y o
su
e ba
ini a
( ol-
ko
zdes’
es ’)
a ealy
su apimas
Siau és
usy
a mése,
plg.
Kuz’mina
(1984:
27-29).
LIETUVIU
KALBOS
PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
|
31
180;
Endzelins
1951:
§
542),
be
a miy
i
au osakos
duomenys
e éia
many i,
kad
ji
u i
i
idiniy
aidos
mo y y
(plg.
2.11).
Subjek o eiksmés
p ielinksninés
kons ukci-
Jos
su
be a des
giminés
ne eikiamujy
daly iy
o momis
bu o
siejamos
i
lo yny
kalbo-
je,
p z.:
a
nobis
dic um
es
‘miisy
pasaky a
y a’
(Ha mann
1954:
138).
A siz elgian
|
Siuos
i
anksciau
(3.5,
3.9,
3.10)
miné us
a i ikmenis
giminiskose
kalbose
galima
p ipazin i,
kad
lie u iu
kalbos
anzi y iniy
i
in anzi y iniy
daly iy
be a dés
giminés
ne eikiamujy
daly iy
kons ukcijos
su
subjek o
geni y u
y a
oli-
mos
seno es
pa eldas.
4.
ISVADOS
1.
Pasy as,
kaip
i
pa i
iSies
ka ego ija,
lie u iy
kalboje
y a
palygin i
naujas
kalbos
eiskinys.
Jis
susida é
lie u iy
kalbos
sa a ankiSkos
aidos
laikais
i
ski ingose
a -
mése
pasizymi
Sa i ais
b uoZais.
TaGiau
iisies
ka ego ijos
mo ologinés
bei
seman i-
nés
p ielaidos
—
eiksmazodiniy
bid a dziy
i
iS
jy
iS iedéjusiy
daly iy
su
p iesago-
mis
*-mo
i
*- o
da ybos
eikSmiy
p ieSp ieSos
pagal
eiksmo
san yki
su
subjek u
—
y a
pa eldé os
i§
bal u
seno és.
2.
Pasy as
su
de inamais
ne eikiamaisiais
daly iais
aka inése
lie u iy
kalbos
a -
mése
p adéjo
o muo is
p ies
aS ijos
p adzia
i
y a
paliudy as
y
a miy
au o iy
eks-
uose
nuo
XVI
a.
Ry inése
i
pie inése
Lie u os
a mése
iki
Siol
pas ebimos
ik
okio
pasy o
uzuomazgos.
3.
Pasy as
su
nede inamais
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
y a
pla¢iai
a ojamas
y inése
i
pie inése
lie u iy
kalbos
a mése,
o
ienana és
(beasmenés)
be a dés
giminés
daly iu
kons ukcijos
nuo
seno
bidingos
isoms
a méms
i
ben-
d inei
kalbai.
Sio
pasy o
pag inda
suda o
indoeu opieciy
senojo
a dazodinio
(nomi-
nalinio)
ipo
sakiniai
su
nede inamomis
eiksmaZzodziu
i
bid a dziy
o momis.
4.
Subjek o
geni y as
su
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais,
u éjusiais
eiksmazodiniams
daik a a dziams
a ima
eiksme,
ki ados
galéjo
bi i
siejamas
pa-
nasiai
kaip
su
ki ais
eiksmazZodiniais
daik a a dziais.
Jis
y a
nuo
seno és
glaudZiai
susijes
su
posesy iniu
geni y u;
a
y$i
odo
lie u iy
kalbos
asmeniniy
i
kai
ku iy
ki y
i a dziy
sa ybinés
o mos,
a ojamos
iek
su
ne eikiamaisiais
daly iais,
iek
i
su
eiksmazodiniais
daik a a dzZiais.
5.
Subjek o
geni y o
kons ukcijy
su
be a dés
giminés
ne eikiamaisiais
daly iais
p oduk y uma
lie u iy
kalboje
gali
paaiSkin i
Sios
idinés
salygos:
(a)
ge ai
iSlikusi
nede inamy
be a deés
giminés
o my
p edika iné
unkcija,
pag is-
a
seno iniu
nominalinio
sakinio
ipu;
(b)
pla i
subjek o
geni y o
a osena
su
eiksmaZodiniais
daik a a dZziais,
dauge-
liu
a ejy
sa o
eikSme
a imais
be a dés
giminés
daly iams;
(c)
subjek inés
i
pa i y inés
geni y o
eikSmiy
susik yZia imas
kons ukcijose
su
biisenos
eiksmazodziy
ne eikiamaisiais
daly iais.
SUTRUMPINIMAI
Ap—Adi iskis,
S encioniy
.
ALN-Alan a,
Mole u
.

32)
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
A s
-
Alsédziai,
Plungés
.
ALT
-
Al i as,
Vilka i8kio
.
A z-
Aliza a,
Kupiskio
.
AN
—
Anyk&¢iai
AuK-~
Auks ad a is,
T aky
.
Ba anAS
-
Ba anauskas
An anas.
Anykéciy
Silelis,
Vilnius:
Vals ybiné
g ozinés
li e a ii os
leidykla,
1949.
BM
-Li auische
Munda en,
gesuminiel
on
A.
BARANOWSKI,
1.
Tex e,
h sg.
on
F.
SPECHT,
Leipzig,
1920.
BP,
—(Jonas
B e k inas]
POSTILLA
Ta ai
el i
T umpas
i
P a as
I chguldimas
Euangeliu
/
akamuiu
Ba nicjoie
K ikichczioni chkoie
/n ig
Aduen o
ik
Weeliku.
Pe
lana
B e kuna
Lie u os
Plebona
Ka aliauc3iuie
P u ilu.
I {paude
Ka aliaucziuie
Iu gis
O e be ge as.
Ma a
Pono
1591.
BP,,—
[Jonas
B e kinas]
POSTILLA
a ai
e i
T umpas
i
P a as
I chguldimas
Euangeliu
/
akamuiu
Ba inicjoie
K ik chczioni chkoie
/
nig
Weeliku
ik
Aduen o.
Pe
lana
B e kuna
Lie u os
Plebona
Ka aliauc3iuie
P uliilu.
I pau a
Ka aliauc3iuie
/Iu gio
O e be ge o.
Me a
Pono
1591.
BRB
—
Biblia,
a ai
e i
Wi sas
Schwen as
Ra ch as
Lie uwi{chkai
pe guldi as
pe
JANA
BRETKUNA...
Ka aliacziu-
ie
1579-1590.
Ci uojama
i§
ank aS¢io
o okopijos
i 1,
2
bei
7,
8
.
o og a uo inio
leidimo
(pa engeé
J.
D.
Range
i
F
Scholz,
Pade bo n—Miinchen—Wien-Zii ich:
F.
Schoningh,
1991-1998).
B z
-
Bi zai
BsO
—
Ozkabaliy
dainos,
su inko
dak a as
J.
BASANAVICIUS.
I-IV
dalis,
Chicago:
1903-1905.
BsV
—IS§
gy enimo
eliy
bei
elniy,
su inko
dak a as
J.
Basana idius,
Chicago:
1903.
B o
—Be ygala,
Raseiniy
.
BW
-
K .
BARONS
un
H.
Wissenpo s.
La wju
dainas
1-6.
Jelgawa
un
Pe og ada,
1894-1915.
CHNT
-
Czes aw
KupziNowskI,
Jan
OTREBSKI,
Biblia
li ewska
Chyli iskiego.
Nowy
Tes amen
2,
Teks ,
Poznan:
Zak ad
Na odowy
im.
Ossolinskich,
1958.
DauKD
—
[sud.
SIMONAS
DauKANTas]
Dajnes
Siamaj i i
paga
Zodi
Dajninikii
isz aszy as...
Pe opilie
1846,
Spaudinie
pas
C.
KRAY.
Ds
—
Dubingiai,
Molé y
.
Do
-
Daigailiai,
U enos .
DG1s
—
Daugéliskis,
Ignalinos
.
Dkk
-
Duokiskis,
Rokiskio
.
Don
-
K .
DoneLa nis,
Me ai
i
pasakéCios,
ed.
V.
VITKAUSKAS,
Vilnius:
Bal os
lankos,
1994.
Toliau
san umpo-
mis
PL,
VD,
RG,
ZR,
PP,
AG,
LG
zymimia ski i
eks ai,
0
skai¢iais
zymimos
eks y
eilu és.
DP
-
Pos illa
CATHOLICKA
Tai
e :
Ijguldimas
Ewangeliu
kiekwienos
Nedelos
i
we es
pe
willis
me us,
Pe
Kiiniga
MIKALOIV
DAVKSZA
Kanonikq
Médniku
/
ij
léki ko
pe giildi a.
Su
wald
i
daldidimu
wi eu iuiy.
W
Wilniui
/
D ukamioi
Akadémios
SOCIETATIS
IESU.
A.D.
1599.
Ci .
i8
Dauksos
Pos ilé.
Fo og a uo inis
leidimas,
Kaunas:
Lie u os
Uni e si e o
leidinys,
1926.
D sk
—
D iskininkai.
Ds-—Dise os,
Za asu
.
E z
—
E z ilkas,
Ju ba ko
.
Gwz
-
Sil es as
GimZauskas,
Zodzej
isz
gi és
kalbos
le u iy
Linkmeniszkiu
i
ki i
jo
aS ai:
Me ine
Do anele
an a
del
Lie u ninku
i
Zemaiczu
pa asze
Mainionis
del
b olu
i
sese u
Vilniuje:
spaus u éje
Juozapa
Za adskia.
1891.
G aNnGD
—
R.
GRANAUSKAS.
Gy uléliy
daina imas,
Vilnius:
P es ika,
1998.
G z
—
G iziai,
Pas alio
.
IGN—Ignalina
Imp
—Imb adas,
Za asy
.
Jas —Jono
Jablonskio
lapeliai
LKZ
ka o ekoje,
ku iuose
nenu ody as
Sal inis.
JD
—
Lie iwiskos
ddjnos,
uz a’y os
pa
An ana
Juské iée.
3
omai.
Kazanés
impe a o inio
uni e si e o
spaus u é,
1880-1882.
LIETUVIU
KALBOS
PASYVO
RAIDOS
BRUOZAI
|
33
INS
—
JOniskis
INSK
—
Joniskélis
J B—Ji ba kas
Jz
—Jazin ai,
Rokiskio
.
Ks
-
Kabéliai,
Va énos
.
Ki
-Kuliai,
Plungés
.
KimM-Kelmé
Kip-Klaipéda
Ki -Kal anénai,
S enéioniy
.
Ki D
—
P usijos
Lie u iy
Dainos.
Su inko...
Vilus
Kal ai is.
Tilzé:
E.
Jagomas o
,,Li uanijos“
spaus u é,
1905.
Kp
—
Kupiskis
K c—Kap¢iamies is,
Lazdiju
.
K G
—-
K e ingale,
Klaipédos
.
K n-
Ka ena,
K e ingos
.
K k—Kiuk iskés,
U enos
.
LB—-M.
LuTHE ,
Das
Newe
Tel amen
Deu 3ch,
Wi embe g,
1546.
Ci .
pagal
Weima o
k i ini
leidima:
D.
Ma in
Lu he s
We ke.
K i ische
Gesam ausgabe
6.
Die
Deu sche
Bibel,
Weima :
He mann
Bohlaus
Nach olge ,
1929.
LB
—
Li auische
Volksliede
und
Ma chen
aus
dem
p eussischen
und
dem
ussischen
Li auen,
gesammel
on
A.
LESKIEN
und
K.
BRUGMAN.
S assbu g,
1882.
Lpx
—Lyduokiai,
Ukme gés
.
Lex
—Lexicon
Li huanicum.
(bu .
Ka aliauGiaus
a chy o
XVII
amZiaus
ank ai is.
Msc,
1784).
LKT
—
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija,
ed.
E.
GRINAVECKIENE,
K.
MoRKUNAS,
Vilnius:
Min is,
1970.
Lx —Laiiku a,
Silalés
.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-19,
Vilnius:
Min is
(1,
2,
7-9),
Mokslas
(10-15),
Vals ybiné
poli inés
i
moksli-
nés
li e a ii os
leidykla
(3-5,
6),
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla
(16,
17),
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u-
as
(18,
19),
ed.
J.
KRuopas
(1,
2,
6-10),
K.
U ypas
(3-5,
11-16),
V.
VITKAUSKAS
(17-19),
Vilnius
1968-
1999.
Lp-Léipalingis,
Lazdijy
.
LTR
—
Lie u iy
au osakos
ank aS ynas,
(Lie u iy
li e a ii os
i
au osakos
ins i u o
ank as iniai
au osakos
inkiniai).
Ma
—
Qua uo
E angelio um
e sionis
palaeoslo enicae.
Codex
Ma ianus...
ed.
V.
JAGIC,
Be olini,
1883.
Mc-K.
Mac us
(1875-1905),
jo
a8 ai
i
papildymai
p ie
Juskos
Zodyno.
Mcx
-G.
MICHELINI,
Ma yno
Maz ydo
a ai
i
jy
Sal iniai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000.
Skai¢iai
zymi
knygos
puslapius,
ku
pa eik i
Sal iniy
eks ai.
ME
-
K.
MULENBaCHS,
J.
ENDZELINS.
La ieiu
alodas
a dnica
14,
Riga:
Izgli ibas
minis ija,
1923-1932.
MLT-Molé ai
M c-Ma cinkonys,
Va énos
.
MT-MARGARITA
THEOLOGICA
|...]
pe guldi a
pe
Simona
Wai
chno a
{...|
[{ch{pau a
Ka aliaucjiuie
P u
u/
pe
Ju gi
O e be gem/
mee ii /
Ch i
aus
1600.
Naudo asi
G.
Michelini
pa eng u
o og a uo iniu
leidimu
ka u
su
lo yniSkuoju
o iginalu:
Simono
Vaisno o
1600
me y
Zemczuga
Theologischka
i
jos
Sal iniai,
Vilnius:
Bal os
lankos,
1997.
MT
BJ
-Lie u iska
Zacha ijaus
Blo no
p a a mé
SKAITITOIOP
S.
Vaisno o
,,Zeméiiigai
eologiskai*
(MT).
Mz
—Mai ydas.
Seniausieji
lie u iy
kalbos
paminklai
iki
1570
me ams,
pa engé
Ju gis
GERULLIS,
Kaunas:
S ie i-
mo
Minis e ija,
1922.
MZ,
—An angs-G iinde
eine
Li auischen
Sp ach-Leh e,
wo inn
zwa
die
on
dem
jiinge n
Ruhig
ehemals
he ausgegebene
G amma ik
zum
G unde
geleg ,
abe
mi
s a ken
Zusa zen
und
neuen
Ausa bei ungen
e besse
und
e meh
wo den
on
Ch is ian
Go lieb
Mielcke...
K6nigsbe g,
1800.
34
|
VYTAUTAS
AMBRAZAS
MZS—
Mieziskiai,
Pane ézio
.
NieM
—
Li auische
Volksliede
aus
dem
handsch i lichen
Nachlass
P o .
J. J.
Mikkolas.
Ube se z
und he ausge-
geben
on
Eino
Nieminen.
Helsinki,
1949.
Os
—
Obéliai,
Rokiskio
.
PG
—Pagi iai,
Kédainiu
.
PL-Palé ené,
Kupiskio
.
PLM
—
Palémené,
KaiSiado iy
.
PLN—Plingée
PLS —Paliisé,
Ignalinos
.
PN
-—Pane ézys
P N
-—P ienai
PRNG
—
Pa ingys,
Ignalinos
.
PS
—Paés i inys,
Pak uojo
.
PSL
—
PuSalo as,
Pas alio
.
RpM-—Rudamina,
Lazdijy
.
RDN
—
Nemunélio
Rad iligkis,
Bi zu
.
RG—Ragainé
RK-—
ROkiskis
Ro-—Ramygala,
Pane ézZio
.
SB—Subacius,
Kupiskio
.
ScuHG
—
Li auische
G amma ik
on
Augus
SCHLEICHER.
P ag,
1856.
SK-Skaisgi ys,
Joniskio
.
Skp
—Skuddas
Skp—Skapiskis,
Kupiskio
.
SL-Salos,
RokiSkio
.
SLK
—Salakas,
Za asu
.
SLM
—Salamies is,
Kupiskio
.
Si
-
Salan ai,
K e ingos
.
Smn
-Simnas,
Aly aus
.
SP
—[Kons an inas
Si ydas,]
PVNKTY
KAZAN...
PRZEZ
Ksi¢dza
KONSTANTEGO
SZYRWIDA/
Theologa
Socie a is
ESV...
W
WILNIE
W
D uka ni
Akademiey
Socie a is
ESV
ROKU
(I-
1692,
IT—
1644;
naudo asi
o og a uo iniu
leidimu:
F anz
SPECHT,
Sy wids
Punk ay
sakimu,
Go ingen:
Vandenhoeck
&
Rup ech ,
1929).
Ss—Sasna a,
Ma ijampoles
.
SL¢-Ma as
SALCius,
Zodynélis
i
ki i
a8 ai.
S s—Sa és,
Skuodo
.
T G—Tau agé.
T K
—
Ti kéliai,
Mazeikiu
.
VEE
-
[Bal amiejus
Vilen as]:
Euangelias
bei
Epi olas
/
Nedeliu
i
[chwen uju
dieno u
{kai omo ias
...
pilnai
i
wie nai
pe guldi as
an
Lie uwi chka...
pe
Bal amieju
WILLENTA...
I ch pau as
Ka alauc3ui
pe
Ju gi
O e be -
ge a/Me u
M.
D.
LXXIX.
VxS—Viek&niai,
Akmenés
.
VLK
—
Valkininkai,
Va énos
.
VLKV
—
Vilka iskis
Vn
-Vaini as,
Silu és
.
VRn
—
Va ena as,
Ga dino
s i is.
LIETUVIV
KALBOS
PASYVO RAIDOS
BRUOZAI
|
35
Vs
—
Veisiejai,
Lazdijy
.
Vs
—
Vis y is,
Vilka iskio
.
Vzns—Vyzuonos,
U enos
.
>W
—
Po illa
Ca holicka
Mniey/za.
{...]
P 3e3
D.
JAKVBA
W yKa
[...]
WKRAKOWIE,
W
D uka niey
And 3eid
Pio -
kowcjykd/
Roku
Pa i{kiego/
1590.
T eciojo
leidimo
o okopija.
WP-ISCHGVLDIMAS
//
EVANGELIV
PER
WISVS
MET//VS
{...]
1573.
Anoniminé
Wol enbii elio
pos ilé.
Ci uojama
is
V.
Gaigalaicio
paskelb y
iS auky
(GaIGALaT
W.,
Die
Wol enbii ele
li auische
Pos illenhandsch i
aus
dem
Jah e
1573,
Mi eilungen
de
Li auischen
li e a ischen
Gesellscha .
Inaugu al-Disse a ion
de
Philoso-
phischen
Fakul a ,
Tilsi :
D uck
on
O o
V.
Maude ode,
1900)
i
J.
Ka aciejaus
leidimo
(Wol enbii elio
Pos ilé,
pa enge
i
j ada
pa ase...
J.
Ka aciejus,
Vilnius:
Za a,
1995),
a siz elgian
i
J.
Gelumbeckai és
aisymus
(A chi-
um
Li huanicum
2,
2000,
173-194).
Zp
-Zidikai,
Mazeikiu
.
ZeMR
~
ZeMAITE.
Ras ai,
1-6,
Vilnius:
Vals ybiné
g ozinés
li e a ii os
leidykla,
1956-1957.
Zc
-
Zaga é,
Joniskio
.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1977:
Ne iesioginés
nuosakos
papli imas
i
kilmés
p oblema.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
17,
7-54.
AMBRAZAS,
V.
1979:
Lie u iy
kalbos
daly iy
is o iné
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
AMBRAZAS,
V.
1986:
Lie u iy
kalbos
sakinio
sin aksinés
i
seman inés
s uk ii os
iene ai.
Lie u iy
kalbo y-
os
klausimai
25,
4-44.
AMBRAZAS,
V.
1990:
CpaeHumeabxoiii
cunmakcuc
npuxacmuil
baamuiicKux
23biK06.
Ve gleichende
Syn ax
de
bal ischen
Pa izipien,
Vilnius:
Mokslas.
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1997a:
Daba ines
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla,
31997.
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1997b:
Li huanian
G amma .
Vilnius:
Bal os
lankos.
ANDERSEN,
P.
K.
1985:
Die
g amma ische
Ka ego ie
Passi
im
Al indischen:
Ih e
Funk ion.
Schle a h,
B.,
H sg.,
G amma ische
Ka ego ien.
Funk ion
und
Geschich e,
Wiesbaden:
Ludwig
Reiche ,
47-57.
BENVENISTE,
E.
1948:
Noms
d’agen
e
noms
d'ac ion
en
indo-eu opéen,
Pa is:
Ad ien-Maisonneu e.
BENVENISTE,
E.
1962:
Pou
l’analyse
des
onc ions
casuelles:
le
géni i
la in.
Lingua
11,
10-18.
BERGMANE,
A.
1955:
Pa
la ieSu
alodas
di dabju
adjek i éSanos.
Valodas
un
li e a u as
ins i ii a
aks i
5,
23-36.
BoRKOVSKIJ,
V.I.
1968:
Cpaenumeasuo-ucmopuyeckull
CUHMAKCUC
BOCMOUHOCAABAHCKUX
A3bIKO6.
Tundl
npocmoeo
npedao»enua,
Mocxsa:
HayKa.
BRUGMANN,
K.
1895:
Die
mi
dem
Su ix
- o-
gebilde en
Pa izipia
im
Ve balsys em
des
La einischen
und
des
Umb isch-Oskischen.
Jndoge manische
Fo schungen
5,
89-152.
BRUGMANN,
K.
1906:
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen
2/1,
S as-
sbu g:
T iibne .
BRUGMANN,
K.
1911:
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen
2/2,
S as-
sbu g:
T iibne .
BRUGMANN,
K.
1925:
Die
Syn ax
des
ein achen
Sa zes
im
Indoge manischen,
Be lin-Leipzig:
De
G uy e .
Ca pona,
G.
1970:
The
Indo-I anian
cons uc ion
mana
(mama)
k am.
Language
46(1),
1-12.
Cuopo a,
K.
1.
1980:
[Tpocmoe
npedaoaenue
6
cmapocaaeanckom
a3 ike,
Mocksa:
Hayxa.
CHRISTEN,
S.
1998:
Unpe s6nliche
Kons uk ionen
und
sekundia e
Pe soni izie ung.
Linguis ica
Bal ica
7,
53-61.
CosTELLO,
J.R.
1984:
The
pe ph as ic
passi e
cons uc ion
in
P o o-Indo-Eu opean.
Wo d
35
(2),
127-161.
DELBRUCK,
B.
1893:
Ve gleichende
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen
1,
S assbu g:
T iibne .
DzinTa s,
N.,
OZOLA,
I.
2000:
Di dabji
idus
dialek a
Ku zemes
izloksnés.
S a p au iskais
bal is u
kon-