ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
173-183
G ama iniy
o my
a ojimas
lie u iy
kalbos
moksliniame
s iliuje
VIDA
ZILINSKIENE
Lie u os
eisés
uni e si e as,
Vilnius
The
a icle
p esen s
equency
da a
o
he
basic
pa s
o
speech
(subs an i es,
adjec i es,
e bs)
and
hei
in lec ional
o ms
used
in
Li huanian
scien i ic
w i ing.
I
is
based
on
he
F equency
Dic iona y
o
Mode n
W i en
Li huanian
(G umadiené
&
Zilinskiené
I
997)
and,
mo e
speci ically,
on
i s
elec onic
e sion
p o iding
da a
o
he
language
o
science
(G umadiené
&
Zilinskiené
1996).
Fu he mo e,
he
equency
o
he
pa s
o
speech
in
he
language
o
scien i ic
w i ings
is
compa ed
wi h
hei
equency
in
he
language
a ie ies
used
in
business
and
in
publicis ic
w i ing.
Siuo
me u,
kai
is
placiau
susidu iama
su
lie u iy
kalba
in o macinéje
isuomenéje,
am
ik y
s iliy,
ne gi
ieno
s iliaus
konk e¢ios
eminés
g upés
eks u,
y imas
j ai iais
kalbos
lygmenimis
da osi
is
ak ualesnis.
Tai
pi miausia
pasaky ina
apie
s a is inius
a ski y
kalbos
lygmeny
(leksikos,
mo ologijos,
zodziy
da ybos)
y imus.
Ap agius
lie-
u iy
kalbos
publicis inio
i
dalykinio
s iliaus
mo ologine
s uk ii a
i
pa odZius
kal-
bos
daliy
i
pag indiniy
jy
g ama iniy
o my
a ojimo
ski umus
i
apa umus
(Z .
Zilinskiené
2002:
106-1
16),
s a bu
iSsiaiSkin i
Siu
o my
a ojima
i
moksliniame
S iliuje.
Jeigu
bi y
nus a y a,
kad
j ai iy
s iliy
eks uose
am
ik y
g ama iniy
o mu
a ojimas
y a
s abilus,
o
ki y
aki aizdZiai
ski iasi,
ai
bi y
aisku,
j
ka
eikia
k eip i
daugiausia
démesio,
aiskinan is
au oma inio
a paZinimo,
e imo
i
ki us
su
uo
susiju-
sius
klausimus.
Tiek
i ian
publicis ikos
i
dalykinio
s iliaus
mo ologine
s uk ii a,
iek
i
Siuo
a eju
bu o
naudo asi
,,
Dazninio
daba inés
asomosios
lie u iy
kalbos
Zodyno“
(G umadiené,
Zilinskiené
1997)
mokslinio
s iliaus
kompiu e iniu
a ian u
(G umadiené,
Zilinskiené
1996).
Sio
s iliaus
daZniniam
zodynui
skai¢iuo i
eks ai
ink i
i§
1990-1995
m.
Lie u oje
iSleis y
mokslo
leidiniy
(monog a ijy,
s aipsniy,
e e a y,
moksliniy
zu naly)
a ba
moks-
lo
ins i ucijy
ap obuo y
da by
(dise acijy,
dak a o
dise acijy
e e a u,
a askai y,
pa en-
y).
Vieng
ki a
eks q
eko
im i
i8
Siek
iek
anks esnio
laiko a pio,
nes
pasi aiké
mokslo
s iciy,
ku
labai
maZa
da by
skelbiama
lie u iy
kalba’,
p z.,
nebu o
miné o
laiko a pio
moksliniy
s aipsniy
i
kon e encijy
eziy
lie u iy
kalba
i8
kai
ku iy
chemijos,
biologijos
:
Laiky asi
g iez os
nuos a os,
kad
im ys
(i8 isinio
eks o
a ka pos
po
1000
zodziy
pa a ojimy)
dazniniam
Zodynui
bus
enkamos
ik
iS
g ynai
moksliniy
leidiniy
i
nebus
imamos
ig
ado eliu,
mokslo
populia inimo
leidiniy
i
pan.
174
|
VIDA
ZILINSKIENE
s iciy’,
o
i
eologijos
nepasiseké
as i
né
ienos
monog a ijos
lie u iy
kalba
i
eko
im i
ik
s aipsnius.
Moksliniam
s iliui
a s o a o
aS uonios
emineés
g upés:
1)
ag a iniai
mokslai
(ag onomija,
miSko y a,
e e ina ija,
zoo echnika);
2)
gam os
mokslai
(as onomija,
biologija,
chemija,
geog a ija,
geologija
i
mine alogi-
ja,
izika);
3)
humani a iniai
mokslai
(a chi ek i a,
dailé y a,
e nologija,
iloso ija,
olklo is ika,
is o ija,
kalbo y a,
li e a i ologija,
muzikologija,
ea ologija);
4)
ma ema ikos
mokslai
(ma ema ika,
logika,
s a is ika,
in o ma ika,
sis emo y a),
5)
medicinos
mokslai
(medicina,
a macija,
s oma ologija);
6)
socialiniai
mokslai
(edukologija,
ekonomika,
poli ologija,
psichologija,
sociologija,
eisé,
adyba,
biblio ekininkys e
i
knygo y a);
7)
echnikos
mokslai
(zemés
ukio
i
aplinkos
inzine ija,
cheminé
echnologija,
elek oni-
ka
i
elek o echnika,
ene ge ika
i
Siluminé
echnika,
aldymas
i
in o ma ikos
echnologi-
ja,
mechanika,
medzZiago y a,
me ologija
i
ma a imai,
anspo o
echnologija,
s a yba);
8)
eologijos
mokslai
( undamen iné
eologija,
dogminé
eologija,
mo aliné
eologija,
sk ip u is ika
(S .
RaS as),
pa ologija
(senosios
Bazny¢ios
adicijos),
BaznyCios
is o ija,
pas o aliné
eologija,
kanony
eisé).
Sios
eminés
g upés
pa ink os
a siz elgus
j
mokslo
s iciu
i
k ypéiy
klasi ikacija,
pa i -
in a
1992
m.
spalio
7
d.
Lie u os
Respublikos
Vy iausybés
nu a imu
N .739.
I§
iS a dy y
mokslo
s i¢iy
i
k yp¢iy
leidiniy
(j e inus
i
ai,
kad
am
ik y
mokslu,
p z.,
humani a iniy,
echnikos,
leidiniy
bu o
labai
daug,
o
ki y
isai
maZai)
a si ik iniu
bidu
bu o
a ink a
300
iméiu,
.
y.
1000
zodziy
pa a ojimy
islaus
eks o*
a ka py
i
suskaiciuo i
kiek ienos
im ies
dazniniai
Zodyneliai,
i$
Siu
—
kiek ienos
eminés
g upés,
o
i
Siu
—
dazninis
mokslinio
s iliaus
zodynas.
Skaiciuojan
zodziy
(leksemu)
daznius,
bu o
suskai¢iuo i
i
Siy
Zodziy
g ama iniy
o my
daZniai,
ku iuos
i
ap a sime.
Visy
pi ma
panag inékime
kalbos
daliy
a ojima
moksliniuose
eks uose
(Z .
1
len ele).
1
LENTELE.
KALBOS
DALIU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
Kalbos
dalis
Zodziy
pa a ojimy
skaiéius
Zodziy
pa a ojimas
(%)
Daik a a dis
121
696 43,73
Veiksmazodis
50
958
18,31
Buid a dis
32
806
11,79
»
Ankséiau
daugelis
am
ik y
s iciy
mokslininky
sa o
da bus
skelbda o
ik
usy
kalba,
o
daba
dalis
jy
puola
asy i
ik
angliskai.
Tokiu
biidu
a si anda
d ejopa
p oblema:
iena,
ne aSomi
a
be eik
ne asomi
moksliniai
eks ai
lie u iy
kalba,
aigi
neplé ojama
i
neku iama
a i inkamos
s i ies
e mi-
nija,
ki a,
idomu
bi y
Zino i,
kokio
lygio
angly
kalba
ie
eks ai
pa agy i.
a
RiSlus
eks as
kaip
ik
i
odo
ealy
kalbos
daliy
i
jy
g ama iniy
o my
a ojima.
GRAMATINIY
FORMU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
|
E75.
Kalbos
dalis
Zodziy
pa a ojimy
skaicius
Zodziy
pa a ojimas
(%)
Jung ukas
21
247
7,63
I a dis
18
899
6,79
P ielinksnis
12
073
4,34
P ie eiksmis
11
753
4,22
Dalely e
5
963
2,14
Skai a dis*
2
863
1,03
Jaus ukas
48
0,02
IS ik ukas
5
0,002
Kaip
ma ome
is
Siy
duomeny,
moksliniame
s iliuje
daugiausia
a ojama
daik a a -
diy,
.
y.
os
ne
pusé
(43,73%)
mokslinio
eks o
Zodziy
y a
daik a a dziai.
Da
nemaza
moksliniy
eks y
dalj
(30,10%)
uzima
ki oms
d iem
kalbos
dalims
—
eiksmazodZiui
i
bud a dziui
—
p ikausan ys
Zodziai.
Taigi
ik
ijy
kalbos
daliu
Zodziai
uzima
be eik
is
ke i adalius
(73,83%)
nag inéjamy
eks y.
Pasinaudoje
kompiu e iniais
mokslinio,
dalykinio
i
publicis inio
s iliy
dazniniais
0-
dynais
(Zilinskiené
2002:
106-1
16),
pa eng ais
pagal
a
pacia
me odika
(apie
ai
placiau
z .
Zilinskiené
1998:
219-227)
i§
1993-1995
me ais
i8leis y
eks y,
palyginkime
kalbos
daliy
a ojima
Siy
s iliy
eks uose,
nes
ik
lyginimas
gali
ge iausiai
pa ody i
ik a
pade i
(z .
2
len ele).
I8
Sios
len elés
duomeny
ma ome:
1)
isu
iju
s iliy
eks uose
labai
aikiai
y auja
daik a a dziai,
.
y.
isiems
lyginamiems
s iliams
bidinga
daik a a diska
kalba,
ik
publicis ikoje
daik a a dziy
maziau
nei
ki y
d iejy
s iliy
eks uose;
2)
isu
Siy
s iliy
zodyno
j ai o e
labiausiai
lemia
d i
os
pacios
kalbos
dalys
—
daik a a dis
i
eiksmazo-
dis;
a nybinés
kalbos
dalys
i
ij a dis
(jis
s a is iniu
poZiii iu
isada
elgiasi
kaip
a nybiné
kalbos
dalis),
ku iy
ski ingy
zodziy
(ne
Zodziy
pa a ojimy)
as a
ik
po
keliasdesim
isy
s iliy
eks uose,
.
y.,
ku ie
suda o
labai
nedidele
Zodyno
dali,
uzima
mazdaug
ke i -
adalj—penk adalj
eks y (20,90
%
moksliniame,
22,59
%
dalykiniame
i
26,13
%
publi-
cis iniame
s iliuje);
3)
isy
s iliy
eks uose
an a
pagal
a ojima
kalbos
dalis
eiksmazo-
4
Kaip
ip as a
suda an
dazninius
zodynus,
Gia
iksuo i
ik
ie
skai a dziai,
ku ie
bu o
pa agy i
zodziais,
0
a abiSkais
a
oméniskais
skai menimis
pa asy i
skai a dziai
pa eko
ik
j
s a is inés
s uk i os
ap aga.
176
|
VIDA
ZILINSKIENE
dis,
lyginamuose
s iliuose
jo
a ojimas
nedaug
ski iasi;
4)
ski iasi
bid a dziy
a ojimas,
jy
daugiausia
moksliniuose*
eks uose,
o
publicis ikoje
i
dalykiniame
s iliuje
aki aizdziai
maziau;
5)
isi
a daZodziai
moksliniuose,
dalykiniuose
i
publicis ikos
eks uose
a i in-
kamai uzima
63,34
%,
62,34
%
i
56,54
%;
6)
apsk i ai
isy
kalbos
daliy
a ojimo
pozi i-
iu
moksliniai
eks ai
y a
a imesni
dalykiniams
eks ams.
2
LENTELE.
KALBOS
DALIU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME,
DALYKINIAME
IR
PUBLICISTINIAME
STILIUOSE
Mokslinis
s ilius
Dalykinis
s ilius
Publicis inis
s ilius
Kalbos
dalis
Zodziy
Zodiiy
Zodiiy
Zodiiy
Zodiiy
Zodziy
pa a oji-
pa a o-
pa a oji-
pa a o-
pa a oji-
pa a o-
muy
skaicius
jimas
(%)
muy
skaicius
jimas(%)
——
muskaigius
—_—_jimas
(%)
Daik a a dis
121
696
43,73
126
520
45,27
109
724
38,54
Veiksmazodis
50
958
18,31
54491
19,50
59
814
21,01
Bid a dis
32
806
11,79
22
462
8,04
20
175
7,09
Jung ukas
21
247
7,63
23
706
8,48
22
973
8,07
I a dis
18
899
6,79
22
438
8,03
27
346
9,61
P ielinksnis
12
073
4,34
12
354
4,42
14
272
5,01
P ie eiksmis
11
753
4,22
9817
3,51
16
541
5,81
Dalely é
5
963
2,14
4
629
1,66
9
806
3,44
Skai a dis
2
863
1,03
2778
1,00
3
695
1,30
Jaus ukas
48
0,02 299
0,11
328
0,12
IS ik ukas
5
0,002
11
0,005
13
0,005
°
_
Kaip
ma ome,
Sie
ezul a ai
a i inka
A.
Bi inienés
(Z .
Bi iniené
1995:
11-19)
pada y q
is ada,
kad
moksliniame
s iliuje
eks o
in o ma y uma,
be
daik a a dzio,
didina
i
bid a dis,
.
y.
abi
Sios
kalbos
dalys
padeda
pe eik i
ak ine
in o macija.
GRAMATINIUY
FORMY
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
[177
Panag inékime
pacios
daZniausios
kalbos
dalies
—
daik a a dZio
—
linksniy
a ojima,
ku is
pa eik as
3
len eléje.
3
LENTELE.
DAIKTAVARDZIU
LINKSNIU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
Vienaskai a
Daugiskai a
Daik a a dzio
Zodiiy
Zodiiy
Zodiiy
Zodziy
linksnis
pa a ojimy
pa a o-
pa a ojimy
pa a o-
skaicius
Jimas
(%e)
skaicius
jimas
(%)
Kilmininkas
37
703
46,47
18
546
45,85
Va dininkas
18
391
22,67
9
355 23,13
Galininkas
10
763
13,27
5
828
14,41
Vie ininkas
5
534
6,82
2
068
5,11
Inagininkas
5
488
6,766
2
939
dyed
Naudininkas
3
234
3,999
1
685
4,17
Sauksmininkas
19
0,022
29
0,07
IS
3
len elés
duomeny
ma y i,
kad
moksliniuose
eks uose
i8
daik a a dziy
linksniy
labai
ai8kiai
iSsiski ia
kilmininko
a osena
—
os
ne
pusé
isy
daik a a dziy
linksniy
y a
kilmininkai.
Toks
didelis
kilmininko
o my
dazZnis
labiausiai
sie inas
su
uo,
kad
eks uo-
se
kilmininkai
daZniausiai
a lieka
san ykiniy
bid a dziy
unkcijas,
i
ai
ma y i
i8
o,
kad
kai
ku iy
daik a a dziy
(dalis
jy
labai
daZnai
a ojami,
p z.,
kul u a,
duomenys,
lie u iai,
mokslas,
eikla,
Salis,
ene gija
i
k .)
kilmininky
daznis
i gija
o
pa ies
daik a a dzio
ki u
linksniy
daznj.
Didesniu
daZniu
pasizymi
i
ki i
du
linksniai
—
a dininkas
i
galininkas,
no s,
kaip
ma y i
i
len elés,
a dininkas
be eik
du
ka us
daznesnis
uz
galininka.
Taigi
moksliniuose
eks uose
ys
daZniausi
linksniai
suda o
pe
80
%
isy
daik a a dziy
links-
niy.
Vienodesné
ijy
eciau
a ojamy
linksniy
(issky us
Sauksmininka)
g upé.
Be
o,
i uose
moksliniuose
eks uose
bu o
as a
113
nekai omy
daik a a dziy
pa a ojimu.
Lyginan
ienaskai os
i
daugiskai os
linksniy
absoliuciuosius
daZnius
(3
len .),
ma y i,
kad
kiek ienas
konk e us
ienaskai os
linksnis
mazdaug
du
ka us
daZnesnis
uZ
a i inka-
ma
daugiskai os
linksnj.
Bend as
daik a a dziy
ienaskai os
i
daugiskai os
o my
san y-
kis
y a
oks:
ienaskai a
—
81
132
(66,73
%),
daugiskai a
—
40
450
(33,26
%),
d iskai a
—
1
(0,001
%).

178
|
VIDA
ZILINSKIENE
Taigi
mokslinio
s iliaus
eks uose
daik a a dziy
ienaskai os
o mos
a ojamos
du
ka us
dazniau
negu
daugiskai os
o mos.
Tokia
a osena
isy
pi ma
siejasi
su
uo,
kad
ienaskai a
y a
nezymé asis
opozicijos
na ys,
0
an a,
no s
nemazai
daik a a dziy
a oja-
mi
i
ienaskai os,
i
daugiskai os
o momis,
isgi
labiau
links ama
daugelio
zodziy
a o-
i
ienaskai a,
ypa¢
y,
ku ie
j a dija
medZiagy,
p ocesy
pa adinimus
a
abs ak¢ias
sa o-
kas
i
ku iy
daugiskai a
ne e ai
jgauna
speci ine
eikime
(p z.:
elemen as,
medziaga,
anduo,
kul ii a,
eikla,
ma a imas,
san ykis,
aldymas,
sluoksnis,
masé,
gamyba,
isuo-
mené
i
k .).
Nag inéjamo
s iliaus
eks uose
daik a a dziy
y iSkoji
giminé
a ojama
daug
dazniau
negu
mo e iskoji
giminé:
y iskoji
giminé
—
73
296
(60,28
%),
mo e iskoji
giminé
—
48
287
(39,72
%).
Tokia
a osena,
zinoma,
i gi
susijusi
su
uo,
kad
y iskoji
gimine
y a
nezymé asis
opozicijos
na ys.
Kaip
ma éme
i§
1
len elés
duomeny,
mokslinio
s iliaus
eks uose
an a pagal
daznj
kalbos
dalis
—
eiksmazodis.
Pa ys
daZniausi dalykinio
s iliaus
eiksmazodziai
y a:
bi i,
galé i,
u é i,
adin i,
suda y i,
naudo i,
nus a y i,
pa eik i,
ski i,
nebi i,
p iklausy i,
a lik i,
gau i,
eiké i.
Jau
i
keliolikos
Siu
eiksmazodziy
galime
sup as i,
apie
ka
daugiausia
asoma
mokslinio
s iliaus
eks uose.
A ski y
eiksmazodziy
o my
san ykis
pa eik as
4
len eleéje.
4
LENTELE.
VEIKSMAZODZIU
FORMU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
Veiksmazodiio
o ma
Zodiiy
o my
pa a ojimy
Fo my
pa a ojimas(%)
skaiéius
Asmenuojamosios
o mos
20
483
41,20
Daly iai
19
180
37,64
Bend a is
7
266
14,26
Padaly iai
3
365
6,60
Pusdaly iai
659
1,29
Budiniai
5
0,01
IS
Sios
len elés
ma ome,
kad
moksliniuose
eks uose
daugiausia
a ojama
asme-
nuojamujy
o mu
i
ik
Siek
ick
maziau
daly iy.
Toks
gana
daZnas
daly iy
a ojimas
moksliniame
s iliuje,
ma y ,
odo,
kad
Siuose
eks uose
nemazai
a ojama
sudu iniu
GRAMATINIU
FORMU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
|
179
laiky,
p z.:
Kai
ku ie
sukomponuo i
pagal
ba oko
a chi ek ii os
p incipus
kompleksai
bu o
pas a y i
iig iau y
pe
ka q
pas a y
a
k a aly
ie ose.
Kad
bii y
nus a y as
ma a-
imo
eiksmiy
in e alas,
bu o
keiciami
zony
ilginiy
a zy
san ykiai.
Kaip
i
eikéjo
iké-
is,
i§
asmenuojamujy
o my
labai
aigkiai
y auja
iesioginés
nuosakos
o mos:
iesiogi-
né
nuosaka
—
19
328
(94,36
%),
a iamoji
nuosaka
—
1
015
(4,96
%),
liepiamoji
nuosaka
—
140
(0,68
%).
Is
ki y
lie u iy
kalbos
s iliy
g ama iniy
o my
a ojimo
y inéjimy
galima
iké is,
kad
ski ingiems
s iliams
y a
biidingas
am
ik as
eiksmaZodziy
laiky
a ojimas
(Z .
Zilins-
kiené
2002:
106-116).
Mokslinio
s iliaus
eks y
iesioginés
nuosakos
laiky
san ykis
pa-
eik as
5
len eléje.
5
LENTELE.
VEIKSMAZODZIU
LAIKU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
Veiksmazodiio
Zodziy
o my
pa a ojimy
Fo my
pa a ojimas
(%)
laikas
skaicius
Esamasis
12
901
66,75
Bi asis
ka inis
5
475
28,33
Bisimasis
780
4,04
Bi asis
dazninis
172
0,89
Kaip
ma y i
iS
Sios
len elés,
moksliniuose
eks uose
dazniausiai
a ojamos
esamojo
laiko
o mos,
.
y.
jos
daugiau
negu
du
ka us
daznesnés
nei
ki o
pag indinio
—
bi ojo
ka inio
—laiko
o mos.
Tai,
ma y ,
susije
su
uo,
kad
mokslinis
s ilius
dazniausiai
iksuoja
a i inkamus
isa
laika
egzis uojanGius
ik o és
eiSkinius,
jy
ySius
i
désningumus,
ap aso
gamybos
p ocesus
a
ekspe imen us
i
pan.
P z.:
Labiausiai
nuo
iS ypimo
nukencia
pa-
Zliugusios
lago,
li iny
bei
dubu iy
bend ijos,
ku
y a
pu i
apiy
kiminy
danga.
|
y us
nuo
imy
skleidziasi
pa e is,
p ie
ku io
i
Siau és
glaudziasi
o icina,
ix
pie y
—
s i nas,
o
Salia
s i no
s o i
Zi gynas.
Jei
nusikal imui
kelio
neuzke a
pa eiginas,
ku is
ai
p i alo
da y i...
Pana&ius
ezul a us,
.
y.,
kad
moksliniuose
eks uose
esamasis
laikas
daug
daznesnis
uz
bu aji
ka inj
laika,
y a
skelbusi
A.
Bi iniené,
iS y usi
38,5
iks .
zodziy
(Z .
Bi iniené
1995:
11-19).
Taip
pa
la iy
kalbininkai
1966
m.
i uose
moksliniuose- echniniuose
eks uose
(292
iiks .
Zodziy
pa a ojimy)
esamojo
laiko
ado
ne
93,1
p oc.
(Z .
Jakubai e
i
k .1968:
122).
Tiesioginés
nuosakos
laiky
asmeny
o my
a ojimas
pa eik as
6
len eléje,
i§
ku ios
ma y i,
kad
labai
aiSkiai
y auja
eciasis
asmuo,
ai
odo
jo
ypa inga
pozicija
asmenu
sis emoje.
Todél, ma y ,
isai
pag is a
kai
ku iy
kalbininky
nuomoné
(Zulys
1974:
83-
180
|
VIDA
ZILINSKIENE
92),
kad
Si
o ma
nelaiky ina
asmens
o ma;
be
o,
k in a
j
akis
didesnis
nei
ki y
asmenu
daugiskai os
pi mojo
asmens
daznis.
Tai
ik iausiai
susije
su
uo,
kad
moksliniuose
eks-
uose
i
ienas
au o ius,
ap aSydamas
bandyma,
komen uodamas
gau us
y imo
ezul a us
a
da ydamas
is adas,
ne e ai a oja
daugiskai a,
p z.:
jungiame,
suda ome,
pas ebime,
adiname,
is y éme,
nus a éme.
6
LENTELE.
VEIKSMAZODZIU
TIESIOGINES
NUOSAKOS
ASMENU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
Esamasis
laikas
Bii asis
ka inis
Biisimasis
Bii asis
daininis
Veiksma-
laikas laikas laikas
Zodizio
Zodiiy
Zodziy Zodiiy
Zodiiy
Zodiiy
Zodziy Zodziy Zodziy
asmuo
pa a ojimy
pa a o-
_pa a ojimy
=
pa a o-
_pa a ojimy
pa a o-
_—pa a ojimy
_pa a o-
skaicius
jimas
(%)
skaidius
jimas(%)
—
skaicius
—_jimas
(%)
skaidius
—_jimas
(Ye)
Vns.
1
a.
45
0,35
27
0,49
7
0,89
= -
Vns.
2 a.
19
0,15
4
0,07
8
1,03
- -
Dgs.la.
522
4,05
190
3,47
275
35,26
7
4,07
Dgs.
2
a. 2
0,02
2
0,04
3
0,38
- -
3a.
12
313
95,44
5252
95,93
485
62,44
165
95,93
Kaip
ma éme
is
4
len elés
duomeny,
be
asmenuojamuyjy
o my,
moksliniame
s iliuje
daug
a ojama
i
daly iu.
Ju
pasiski s ymas
iSimis
y a
oks:
eikiamosios
iSies
daly iai
—
4539
(23,67
%),
ne eikiamosios
iisies
daly iai
—
14
641
(76,33
%).
Taigi
aki aizdziai
ma y i,
kad
moksliniuose
eks uose
ne eikiamosios
iisies
daly-
iy
is
ka us
a ojama
daugiau
nei
eikiamosios
iiSies.
Abieju
isiy
daly iy
laiku
a ojimas
odo
pana&siq
endencija
kaip
i
asmenuojamujy
o my
laiky
(Z .
7
len ele),
.
y.
esamojo
laiko
o my
a ojama
daugiau
nei
bi ojo
laiko,
ik
cia
pe s a a
ne
okia
ySki.
GRAMATINIY
FORMU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
|
181
7
LENTELE.
DALYVIU
LAIKU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
Veikiamoji
isis
Ne eikiamoji
iisis
Daly io
laikas Zodziy
Zodiiy Zodziy
Zodiiy
pa a ojimy
pa a o-
pa a ojimy
pa a o-
skaicius
jimas
(%)
skaicius
jimas
(%)
Esamasis
2
608
57,46
8
275
56,52
Bi asis
ka inis
1
923
42,37
Bu asis
dazninis
3
0,07
Bi asis
6
060
41,39
Bisimasis
5
0,11
30
0,20
Reikiamybés
daly is
276
1,89
Panag inékime
da
iena
s a bia
kalbos
dalj
—
bid a di.
Mokslinio
s iliaus
eks uose
daZniausiai
a ojami
Sie
bid a dzZiai:
didelis,
i ai us,
pag indinis,
naujas,
s a bus,
ben-
d as,
mazas,
socialinis,
a ski as,
ski ingas,
ik as,
biidingas,
auks as,
lygus,
mokslinis,
poli-
inis,
pas a as,
ekonominis,
ge as,
specialus.
Ap a kime
g ama iniy
bid a dzio
ka ego ijy
daznj.
Bid a dziy
linksniy
a ojimas
pa eik as
8
len eléje.
8
LENTELE.
BUDVARDZIU
LINKSNIU
VARTOJIMAS
MOKSLINIAME
STILIUJE
Vienaskai a
Daugiskai a
Biid a diio
Zodziy
Zodziy
Zodiiy
Zodziy
linksnis
pa a ojimy
pa a o-
pa a ojimy
pa a o-
skaidius
jimas
(%)
skaicius
jimas
(%)
Va dininkas
6
406
34,23
4
136
30,52
Kilmininkas
6
066
32,41
4962
36,62
Galininkas
2
992
15,99
2102
15,51