ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
81-119
,Kablio“
igi os
nominacinés
sis emos
aiska
lie u iy
kalbos
a mése
ROLANDAS
MIKULSKAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
concep
o
he
‘hook’
is
an
ins ance
o
a
linguis ically
ele an
p o o ypical
igu e.
Each
Li huanian
dialec
has
i s
own
sys em
o
names
o
implemen s
o
cu ed
shape,
co ela ed
wi h
his
igu e
o
wi h
he
mos
gene al
e m
capable
o
exp essing
i .
Such
onomasiological
sys ems
a e
hie a chically
o de ed:
he e
is
a
ela ionship
o
hyponymy
be ween
he
indi idual
membe s
and
he
gene al
e m
domina ing
he
sys em.
The
geog aphical
bo de s
o
he
onomasiological
sys ems
o
he
dialec s
a e
de ined
by
he
a eas
o
expansion
o he
gene al
e ms
deno ing
he
igu e
o
he
‘hook’.
A
p incipled
app oach
is
needed
o
es ablish
hese
gene al
e ms
o
he
pa icula
dialec s
on
he
basis
o
he
as
body
o
da a
con ained
in
he
ca d iles
o
he
Dic iona y
o
he
Li huanian
Language.
The
aim
o
he
p esen
a icle
is
o
o mula e
hese
p inciples.
I is
hoped
ha ,
mu a is
mu andis,
hey
will
also
be
help ul
in
es ablishing
he
gene al
e ms
o
o he
linguis ically
ele an
Sigu es.
1.
FIGURATYVINES
NOMINACINES
SISTEMOS
1.1.
Kalbos,
kaip
eiskinio,
pama as
y a
jgim as
zmogaus
in elek o
gebéjimas
ik o-
e!
ak uo i
simboliskai
(Ka aliiinas
1997:
200).
Simboliskas
ik o és
ak a imas
sup as inas
kaip
am
ik a
jos
pe cepcijos
o ma.
Tolydinés
ik o és
pe cepcija,
a ba
paga a,
samonéje
yks a
pe
am
ik us
disk e iskus
elemen us
—
aizdinius.
Juos
de é y
su ok i
kaip
idines
schemas,
modelius,
ku ie
ei8kiasi
kaip
gene iSkai
a
kul-
i iskai
nub éz os
ekspek acijos
i
lemia
ik o és
su okimo
selek y y
pobiidj.
Vaiz-
diniai,
apibend in ai
nu odydami
j
ik o és
agmen us,
ampa
pi minés
jy
ep ezen-
acijos
samonéje
simboliais.
Toks
pi minis
ik o és
isimbolinimas
i
suku ia
p ielaidas
a si as i
kalbai
kaip
kon enciniy
Zenkly
sis emai.
1.2.
Ne
ienas
kalbos
enomeno
y éjas
p i a ia
minGiai,
kad
a p
ki y
ik o és
e-
p ezen acijy
musy
p o e
izualiniai
aizdai
y a
bene
pa ys
s a biausi
(Z .
Ka aliiinas
1997:
228-229,
G eimas
1989:
118-122).
Bii en
izualiniai
aizdai
pasizymi
igii a-
y ine
sin eze,
kai
i§
konk e¢iy
aizdy
suku iami
am
ik i
bend i
aizdiniai,
jgaunan-
ys
abs akCiq
simboling
e e.
E d és
objek ai,
iSkylan ys
p ie’
misy
akis
kaip
ob-
jek y i
ealybé,
gali
ap i
kalbos
simbolizmo
Sal iniu
ik
jgije
na i aliojo
zenklo
in a ian i8kuma.
To
pasiekiama
konk e¢ius
ik o és
objek us
eduka us
j
kuo
pa-
'
_
Tik o e
Gia
i
oliau
sup an ame
kaip
isa
ai,
|
ka
nuk eip a
su okianiojo
indi ido
paga a,
.
y.
kaip
am
ik a
ikikalbine
pe cepcijos
plo me.
82
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
p as esnes
geome ines
ig as,
nek eipian
démesio
j
jy
paski j.
Su
j ykiais
susijes
i
a si ik inis
objek y
pasaulio
lygmuo
uo
biidu
pakei¢iamas
igii u
pasaulio
lygmeniu,
apimanciu
baig inj
in en o iy.
Tad
miné oji
igi a y iné
sin ezé
i8
esmés
y a
edukci-
jos
ope acija,
ku ios
me u
gaunamos
bend osios
igi os.
Sios
igii os
jau
gali
ei i
am
ik omis
subs ancijos
a kymo,
o ganiza imo
schemomis.
Toliau
analizuojan
ben-
d asias
igi as,
p edikuojamos
i8
elemen a iy
e d és
ka ego ijy
susidedan¢ios
opozi-
cijos,
u inCios
sa o
a i ikmenis
kalboje,
p z.:
iesu
s
k ei a,
ijgaub a
s
jgaub a,
uzda-
a
Vs
a i a,
pilna
s
us¢ia
i
pan.
1.3.
A ski os
(pap as ai
ienu
a
ki u
poZi i iu
kalbinei
bend ijai
s a bios)
aip
su-
p an amo
pasaulio
igi os
gali
ap i
j ai iy
nominaciniy
sis emy
s uk i os
Se dimi.
Ta kime,
okia
y a
,,apsk i imo“
igii a.
Ka ego iniu
egéjimu
,,apsk i imas“
su o-
kiamas
kaip
uZda a
k ei é,
.
y.
jo
sa okai
susida y i
eikalingos
jau
a
p io i
p o e
esancios
ka ego inés
opozicijos:
k ei a
s
iesu
i
uzda a
s
a i a.
,,Apsk i imas“
kaip
esminé
igii a
a pazis amas
daugelio
zodziy
—
ik o és
daik u
pa adinimy
—
seman i-
neje
s uk i oje.
Pa yzdziui,
imkime
pa adinimus
a as,
a élis
( e pimo),
ziedas,
lankainis,
a lankis,
sk y uolé
( oks
j ankis),
sk idinys,
kamuolys
i
.
.
Pas a uju
d ie-
ju
Zodziy
eik’més
pama g
eikiausiai
suda o
sudé ingesniy
e d iniy
igi y
—
,,sk i-
ulio*
i
,, u ulio*
—
sa okos,
ku ias,
be
anks¢iau
miné y
e d és
ka ego iju,
a i inka-
mai
papildo
ki os
opozicijos:
pilna
s
uscia,
igaub a
s
iSgaub a.
Vieni
Gia
is a dy i
zodziai
zymi
labai
konk e¢ius
ik o és
objek us,
p z.:
a lankis,
sk y uolé,
lankainis,
—
ki ais
galima
pa adin i
kelis
a
daugiau
okiy
objek u,
p z.:
d as
( ezimo,
andens
maliino,
maSinos
i
.
.),
Ziedas
(su uok u iy,
dalgio,
g andinés
i
.
.),
kamuolys
(sii-
ly,
dimu,
Zaidimo
i
.
.).
Apie
pas a uosius
sakoma,
kad
ju
e e encija
y a
pla esné,
o
eiksmé
bend esné.
Dél
o
jie
leng ai
igyja
iS es iniy
eiksmiu,
aip
pa
dazZnai
a -
ojami
pe kel ine
p asme.
Reiksmés
pe kélimas
kalbamuoju
a eju
pap as ai
yks a
i a dijamy
objek y
igi a y inio
panasumo
pag indu.
Taip
galime
kalbé i
apie
mé y
a q,
laiko
a q
(uzda as
ciklas),
apie
apsup iés
Ziedq
i
.
.
Kuo
bend esné
y a
zodzio
eikSmé,
uo
daugiau
jis
u i
galimybiy
pasida y i
ienos
a
ki os
igi os
pa adinimu,
jos
a s o u
kalbiniu
lygmeniu.
Sis
a s o as
i
gali
ap i
ki us
pa adinimus
ienijancia
s uk u ine
Se dimi,
jeigu
jy
i a dijamieji
objek ai
u i
esminj
igii a y inj
panaSuma.
1.4.
IS
o,
kas
pasaky a,
aigku,
kad
kalboje
a i ikmenis
u i
ne
ik
na i aliojo
pasau-
lio
aiskos
o ma
suda an¢ios
elemen a ios
e d és
ka ego ijos.
Kalbos
nominaciniy
iene y
sis emoje
sa o
a i ikmenis
u i
i
Sio
pasaulio
izualinés
aiskos
semio ini
koda
kons uojancios
igii os,
ku ias
suda o
y
e d és
ka ego ijy
de iniai.
Pakanka-
mai
ienaly éje
e noling is inéje
e d éje,
ku iq
idealiai
i
suda y u
ienos
kalbos
a -
més,
galima
gana
pa ikimai
kalbé i
apie
Siy
igi y
epe ua o
uni e saluma.
Sis
sa o
uoz u
lemia
nominaciniy
sis emy,
ko eliuo y
as
igi as
j a dijanéiy
pa adinimu
a z ilgiu,
a si adima
a mése.
Figii a y inio
egéjimo
aki acio
igii as
a i inkan¢ios
sa okos
ampa
nominaciniy
sis emy
na ius
ienijanéiu
ak o iumi,
o
Sias
igii as
ge-
iausiai
ep ezen uo i
geban ys
pa adinimai
pasida o
y
nominaciniy
sis emy
domi-
nan emis.
GlaudZiausiai
su
izualinés
igii os
koncep u
siejamas
pa adinimas,
paly-
gin i
su
ki ais
nominacinés
sis emos
na iais,
pasizymi
bend iausia
eik’me
i
placiausia
e e encija.
Pas a oji
ne
ik
apima
likusiy
sis emos
na iy
e e encija,
be
da
gali
bi i
isples a,
igi a y inio
panasumo
pag indu
nominuojan
naujus
ik o és
objek us,
ku iu
»
KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
83
ne
ienas
kalboje
jau
u i
labiau
nusis o éjusius,
ki o
nominacinio
pozymio
pag indu
suda y us
pa adinimus.
Dél
Sios
aplinkybés
apie
bend iausios
eik’més
pa adinimus
galime
kalbé i
kaip
apie
didziausia
nominacing
po encija
u in¢ius
pa adinimus.
1.5.
Kalbamosios
nominacinés
sis emos
o muojasi
j
bend ojo
pa adinimo
nomina-
cijos
s e a
j aukian
ki us
a i inkamos
igii os
objek y
pa adinimus.
Ta p
okia
sis-
ema
bu ian¢io
pa adinimo
i
ki y
pa adinimy
nusis o i
ITRAUKIMO,
a ba
hipe oni-
miniai-hiponiminiai
san ykiai.
O
ai
ei8kia,
kad
am
ik ose
komunikacinése
si uacijose
suda an
pasakymus
bend osios
eiksmés
pa adinimai
gali
bi i
pa enkami
ie oje
spe-
ci inés
eiksmés
pa adinimu.
Pa yzdiiui,
kalbo as
(ad esan as),
k eipdamasis
i,
jo
ma-
nymu,
maziau
iSmanan j
klauso a
(ad esa a),
deno a o
desk ipcijai
gali
pa a o i
pla-
esnés
e e encijos
pa adinima.
Taip
a si
apeliuojama
j
,,bend ajj
Ziniy
onda“.
Siuo
a z ilgiu
galime
kalbé i
apie
PAVADAVIMO
san ykius
a p
pa adinimy.
Hie a chiskai
su a ky as
ienos
igii os
koncep o
ap épiamy
pa adinimy
in en o ius
kalbos
a o-
ojui
y a
pa ankus
sa o
ekonomiskumu.
Pa adinimy
pa inkimo,
suda an
pasakymus,
pozili iu
Sis
sis eminis
modelis,
egis,
y a
e ek y esnis
nei
ki i
analogai,
g indziami
da ybos
a
loginés
dedukcijos
aisyklémis.
16.
Viena
i
kalbinei
bend ijai
eiksmingy
igi y,
pap as ai
ge ai
a spindé a
j ai iy
kalby
Zodyne,
y a
p o o ipiska
,kablio“
igu a.
,,Kablio“
igii os
sa okos
o muoja-
ma
pa adinimy
sis ema
y imui
pasi ink a
nea si ik inai.
Visy
pi ma,
dél
sa o
pa-
p as umo
pa i
igii a
y a
leng ai
a pazjs ama
a i inkamuose
ik o és
pa idaluose.
An-
a,
jos
koncep o
ap épiami
objek ai
suda o
leng ai
suskai¢iuojamy
da bo
j ankiy
sa aSq.
T ecia,
dél
panaSaus
ikinés
eiklos
pobiidzio
isu
lie u iy
kalbos
a miy
a -
s o y
nuo
seno
a o i
mazdaug
ie
pa ys
da bo
j ankiai.
Nea si ik inai
Siy
i ankiy
pa adinimai
ge ai
a sispindi
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o ekoje
( oliau
-
LKZK).
I8
Cia
su ink y
a osenos
pa yzdziy
aiskéja
ne
ik
konk e¢iy
ies os
o mos
j ankiy
speci ika,
be
i
da bai,
ku iems
a lik i
jie
da
isai
neseniai
bu o,
o
ka ais
i
daba
ebé a
a ojami.
Dél
o
pa ogu
sp es i
apie
Siu
zodziy-pa adinimy
seman ine
s uk-
i a.
Be
o,
LKZK
aps u
kon eks y
(nuspéjamy
komunikacijos
si uacijy)
pa yzdziy,
ku iuose
ieni
kalbamieji
e minai
kei¢ia
ki us.
IS
ju
galime
sp es i
apie
pa adinimu
sis eminius
(pa ada imo)
ySius.
»Kablio*
igii os
nominacinés
sis emos
na ius
ienija
ies os
o mos
daik o
(j an-
kio)
aizdinys.
Jo
sa okai
susida y i
y a
s a bi
elemen a iy
e d és
ka ego ijy
k ei a
s
iesu
opozicija.
Taciau
kalbinéms
nominacijoms
ele an iska
»kablio*
igii a
né a
dedukci8kai
pos uluojama
geome iné
igii a,
be
eikiau
abs akcijos
keliu
indukuo-
as
isy
ies os
o mos
j ankiy
in a ian as.
Siam
esminé
y a
ne
ik
ies umo,
be
i
bend os
kabinimo
unkcijos
sa oka.
Ski inguose
lie u iy
kalbos
a ojimo
egionuose
,,kablio“
igi os
nominaciné
sis-
ema
u i
sa i a
aiskq.
Todél
galime
kalbé i
apie
a ealines,
a ba
a mines,
,,kablio“
pa idalo
j ankiy
pa adinimu
sis emas.
A ski y
nominaciniy
sis emy
ai’kos
geog a-
ines
ibas
nub ézia
bend yjy
pa adinimu
papli imas.
Sie
pa adinimai
(ku iuos
é-
liau
apib éSime
kaip
BENDRUOSIUS
NOMINATORIUS)
lic u iy
kalbos
Zodyno
y éjui
né a
jau
okie
aki aizdis.
I§
gausybés
LKZK
eikiamy
duomeny
apie
j ai ius
ies os
o -
mos
j ankiy
pa adinimus
juos
enka
nus a y i
ado aujan is
am
ik a
me odika.
To-
kios
me odikos
p incipy
su o mula imui
i§
esmés
i
ski iamas
Sis
s aipsnis.
Ka u
84
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
iliamasi,
kad
Sie
p incipai
mu a is
mu andis
iks
i
ki y
kalbinei
bend ijai
eik&min-
gu
igi y
bend ujy
pa adinimy
nus a ymui.
Be
o,
aikan
Sig
me odika
a miy
duo-
menimis
e i ikuojamas
hie a chinés
s uk i os
pa adinimy
modelio
unkcionalu-
mas
apsk i ai.
2.
yKABLIO*
FIGUROS
BENDRUJU
PAVADINIMU
NUSTATYMO
TARMESE
METODIKA
2.1.
Jau
g ei omis
pe z elgus
LKZ
i
LKZK
duomenis
ampa
aisku,
kad
ski inguo-
se
lie u iy
kalbos
a ojimo
egionuose
,,kablio“
igi os
nominaciné
sis ema
u i
sa-
o
ski inga
aiska.
Kalbédami
apie
ski inga
aiska,
isy
pi ma
gal oje
u ime
ai,
jog
ski ingy
egiony u imas
sa as
bend iausios
eikSmés
Zodis,
ge iausiai
geban is
i a dy i
,,kablio“
ig i a.
Ki i
,.kablio“
o mos
i ankiy
egioniniai
pa adinimai
i§si-
dés o
(igyja
s a usa)
Sio
bend iausio
pa adinimo
a z ilgiu
i
uo
biidu
suku ia
sa i a
Sios
igi os
nominacing
sis ema,
biidinga
ik
o
egiono
kalbos
a o ojams.
Plo u,
ku iuose
jsi i inusi
iena
a
ki a
kalbamosios
igii os
nominaciné
sis ema,
ibos
ne
isiskai
su ampa
su
a miy
ibomis.
Pas a osios,
kaip
Zinia,
kalbos
y éjy
nus a omos
pagal
am
ik us
one inius
a i ikmenis.
Taciau
a més,
be
abejo,
ski iasi
ne
ik
sa o
one ika.
Veikiau
jos
laiky inos
egioninémis
os
pacios
kalbos
a mainomis,
ku ioms
bidingi
sa i i
isy
lygmeny
sis eminiai
b uoZai,
aigi
ne
ik
onologinio
a
mo ologi-
nio,
be
i
sin aksinio,
aip
pa
i
leksikos.
Ta miy
o ma imasi
lemia
bei
jy
s abiluma
palaiko
sa i as
a ski y
egiony
e nosas.
$j
sa o
uoz u
o muoja
socialiniai,
poli i-
niai,
adminis aciniai
i
ki i
ak o iai.
Ta mé
né a
ienin elé
e noso,
kaip
is o iskai
susi o ma usio
Zmoniy
geno ipo,
mani es acija.
Jis
aip
pa
eiskiasi
sa i ais
pap o-
Ciais
bei
sa i a
ma e ialine
kul i a.
Su
pas a aja
glaudZiausiai
susijusi
a més
leksi-
ka.
Tai
mobiliausias
kalbos
( a més)
sis emos
sluoksnis.
Vyks an
a miy
in e e en-
cijai,
ienos
a més
s uk i iniai
elemen ai
gali
plis i
j
ki a
a me.
Daugiausia
a miy
misimo
ak y,
be
abejo,
y a
pa ibio
zonose.
Ta mé,
kaip
kalbos
sis ema,
y a
uzda a
sis ema.
Viena
a mé
skolinasi
ki os
a més
onema
a
mo ema
ik
uo
a eju,
jeigu
joje
,,a si anda
p ielaidos
naujo
elemen o
j edimui,
bi en
pako eguo i
sui usia
s uk-
i ine
pusiaus y a,
uZpildy i
uScius
sis emos
na elius
i
k .“
(Ka aliiinas
1997:
343).
Ku
kas
a i esné
skolinimuisi
y a
a miy
leksika.
ZodZiai,
nominuojan ys
ma e ia-
liuosius
objek us
(p z.,
i ai ius
j ankius),
su
pas a ujy
pe émimu
gali
leng ai
keliau-
i
iS
ienos
a més
j
ki a.
Ilgainiui
skoliniai,
jsi e pdami
j
seman iskai
a imas
leksi-
nes
g upes,
jose
gali
igy i
am
ik a
s a usa’,
daznai
j
pe i e ija
pas umdami
sa us
a i inkamy
objek y
pa adinimus.
2.1.1.
,,Kablio“
igi os
nominaciniy
sis emy
jsi i inimo
a mése
ibas
nus a ome
pagal
Siy
sis emy
cen inio
pa adinimo
iSpli ima.
Uzbégdami
dés ymui
uz
akiu,
pasa-
kysime,
kad
Siy
sis emy
a ojimo
a ealai
daugmaz
iSsi enka
didZiyjy
a miy
ibose,
no s
pa ibio
zonose
ie omis
jas
i
pe zengia.
Pa yzdziu
galé y
bi i
aka y
aukS ai¢iu
2
*_
Pa adinimo
s a usa
sup an ame
kaip
jo
ie a
cen inio
sis emos
pa adinimo
a z ilgiu.
Nuo
jo
iesiogiai
p iklauso
nominaciné
ZodzZio
po encija
(nominaciné
e é,
nominacinis
s o is)
sis emoje.
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
85
kauniskiy
aka inés
pusés
a ojamas
bend asis
qio
pa adinimas,
ku is
olokai
jsi e -
pia
i
pie y
Zemai¢iy
aseiniskiy
a més
a eala.
Kai
ku iy
a miu
ibose
a ojamos
ne
d i
ap a iamosios
nominacinés
sis emos.
Ta kime,
Zemaiciai,
kaip
ma ysime,
u i
d ieju
bend yjy
pa adinimy
—
kébinio
i
kebéklio?
—
dominuojamas
nominacines
sis-
emas. AiSku,
jos
iSpli usios
ski inguose
a més
a ealuose.
Ki i,
siau esnés
e e en-
cijos,
pa adinimai
gali
jei i
j
ski ingas
nominacines
sis emas.
Pa yzdziui,
gémbé
‘pa-
kabinimas
d abuZiams
sienoje’
y a
a ojamas
isame
zemaiciu
plo e,
aigi
iek
kdbinio,
iek
i
kebeklio
nominacinése
sis emose.
Pe zengdamas
a més
ibas
as
pa s
Zodis
nominacinéje
sis emoje
gali
igy i
ki a
s a usa.
Sakysime,
gsas,
biidamas
cen inis
aka y
aukS aiciy
kauniskiy
( aka inés
pusés)
,,kablio“
igii os
nominacinés
sis e-
mos
pa adinimas,
zemai¢iy
a méje
e eiskia
s aciona iai
p i i in a
ka ilo
pakabi-
nima
i
ugniaku o
( ak.
auks .
@ska as).
Ry y
aukS aiciy
bend asis
pa adinimas
kab-
l s,
Ry y
P iisijos
lie u iy
ebu o
a ojamas
mé%lo
e imo
i ankiui
pa adin i
i
.
.
2.2.
Kiek
ilgéliau
no é ysi
apsis o i
ies
kalbamuju
nominaciniy
sis emy
cen inio
pa adinimo
aiskos
Klausimu,
aip
pa
iSsamiau
panag ineé i
su
uo
susijusia
Zodzio
NOMINACINES
POTENCUOS
sa oka.
Taigi
kiek ienos
a més
u imi
ienas
a
keli
»skab-
lio*
analogai
padalija
lie u iy
kalbos
a ojimo
e i o ija
j
am
ik as
sa o
dominuo-
jamy
nominaciniy
sis emy
zonas.
A odo,
kad
Sie
bend iausios
eikimés
zodziai
ski-
iasi
iek
sa o
kilme,
iek
idine
o ma,
iek
i
i
o
iSplaukianciomis
seman inémis
sa ybémis.
Pa yzdzZiui,
y y
auks ai iy
kablys,
zemaiciy
kobinys
a
kebéklis*
da ybis-
kai
san ykiauja
su
eiksmazodiiu
kabin i:
jie
a i inkamai
y a
p iesagy
-lys,
-inys,
-eklis
ediniai,
da
i8laike
j ankiy
pa adinimy
(nomina
ins umen i)
da ybos
eik’me.
Kaip
pa adinimai
jie
ebé a
mo y uo i
kabinimo
unkcijos
nominacinio
pozymio.
PanaSiai
i
aka y
aukS aiciy
kauniSkiy
y iniame
kampe
papli es
kcikis
y a
pama uo as
Gia
pa
a ojamo
eiksmazodzio
kiik i,
ei8kianéio
‘link i,
ies is’.
Tad
Sis
bend asis
pa adi-
nimas
y a
iesiogiai
mo y uo as
ies os
o mos
nominacinio
pozymio.
Kabinimo
unk-
cijos
seman inis
pozymis
Gia
implikuojamas
i8
o mos
pozymio.
Na,
o
Sios
a més
aka u
puséje
papli usio
@5o
da ybos
eik’mé
Siandien
a giai
bea sekama.
Musu
dieny
kalbos
a o ojui
is
pa adinimas
y a
isi8kai
dee imologiza esis.
Né a
p a-
smés
kalbé i
i
apie
pie y
aukS ai¢iy
bei
y y
aukS aiciy
ilniskiy
a mése
isigaléjusio
skolinio
k i kas*
da ybos
mo y acija.
Véliau
aiSkinsimés,
kiek
iy
Zodziu
seman ikos
ypa ybés
lémé
jy
iskilima
j
dominuojanéia
padé j
sa ose
nominacinése
sis emose.
Taciau
jau
daba
galime
da y i
p ielaida,
jog
miné ieji
idinés
o mos
bei
nominaci-
nes
mo y acijos
ski umai
galéjo
kick
ki aip
pak eip i
ju
iding
seman ine
aida.
Juk
zodziy,
i8laikiusiy
da ybos
eiksme,
seman iné
de i acija
(ben
ku j
laika)
gali
bi i
k eipiama
i
PRADINES
nominacinés
eik’més.
O
Zodiiai,
p a ade
sa o
s uk i ine
mo y acija
a ba
jos
ne u éje
(skoliniai),
naujy
eikSmiy
igyja
lais iau,
jy
skai¢ius
dau-
giau
p iklauso
nuo
nominaciniy
po eikiy
bei
a ojimo
pa ogumo.
3
Siau és
aka y
kampe
daZniau
pasi aikan j
kibékij
laikome
o
pa ies
pa adinimo
one iniu a ian u.
*
kebéklis<kabéklis
dél
eg esy inés
balsiy
asimiliacijos;
pas a oji
o ma
uZ iksuo a
Ski snemunéje
i
Me kinéje
a i inkamai
du y
uzkabinimo
bei
pakabinimo
sienoje
eik’mémis.
°
Del
k i kas, k i kas,
k iikas,
k igas
one iniy
ski umy
Z .
Mikulskas
(1995:
64);
pa ogumo
délei
oliau
a osime
iena,
k i iko,
o ma.

86
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
2.2.1.
Nepaisan
kalbamujy
Zodziy
ski ingos
idinés
seman inés
s uk i os
i
i§
o,
ma y ,
iSplaukianciy
kiek
ki okiy
pa adigminiy
ySiy
su
ki ais
leksikos
iene ais,
ju
uzimama
padé is
sa ose
nominacinése
sis emose
y a
ienoda
— jie
y a
bend iausieji
pa adinimai,
apiman ys
isu
na iy e e encija.
A odo,
kad
okj
s a usa
jie
y a
igije
ne
dél
sa o
idinés
seman inés
aidos
ypa umu.
Juk
dél
egzis uojan¢io
abipusio
ySio
a p
igii a y inio
pasaulio
egéjimo
i
kalbos,
Sio
egéjimo
igii os
(men aliniai
aiz-
diniai)
kalboje
u i
sa o
a i ikmenis
—
kalbos
zenklus
(Zodzius).
Jeigu
su inkame,
jog
ep ezen aciné
unkcija
y a
esminé
kalbos
unkcija,
ai
okiy
zodziu,
ku ie
ge iausiai
gali
i a dy i
miné as
igii as,
a si adimas
iesiog
kalbos
genezés
uzp og amuo as.
Tad
nag inéjamai
,,kablio“
igi ai
bend iausiai
pa adin i
kalbos
a o ojas
neiS engia-
mai
anda
iena
a
ki a
,, inkamiausia“
Zodj.
Pas a asis
y a
hie a chinés
nominacinés
sis emos
dominan é,
kaip
hipe onimas
san ykiaujan is
su
likusiais
sis emos
na iais.
Si
j aukimo
p incipu
pa em a
pa adinimu
sis ema
lygiai
kaip
i
bend iausiojo
pa a-
dinimo
aidmuo
a
p io i
nulem a
misy
mas ymo
pobidzio.
Kaip
Zinia,
pazis an is
p o as
iSo inio
pasaulio
su okinius
similiaciniy
ySiyu
pag indu
ski s o
j
logines
daik-
u
klases.
Nag inéjamos
hie a chinés
nominacinés
sis emos
i
bi y
Siy
loginiy
klasiy
agmen iskas
a spindys
kalbos
lygmeniu.
2.2.2.
Kalbé i
apie
zodzio
nominacine
po encija
olygu
kalbé i
apie
jo
e e encija®.
Nesunku
sup as i,
jog
bend iausiojo
pa adinimo
e e encija
kalbamose
nominaciné-
se
s uk i ose
apima
isy
sis emos
na iy
e e encija.
Kalbédami
apie
Sio
pa adinimo
nominacineg
po encija,
u é ume
iSsiaiSkin i,
kiek
ji
p iklauso
nuo
jo
cen inés
padé-
ies
sis emoje,
o
kiek
nuo
seman inés
sanda os.
Pas a oji
sag oka
suponuoja
Zodzio
se-
man ine
de i acija,
jo
daugia eikSmiSkuma.
Nominacijos
esme
apib ézdami
kaip
ik-
o es
objek y
jzenklinima
pasakymu
gene a imo
me u,
pag indiniais
nominacijos
iene ais
laikome
Zodzius.
Siuos
sup an ame
kaip
d ipusius
kalbos
zenklus
—
u inéius
sa o
aiska
i
koncep ualia
p asme.
Nominacijos
ak o
me u
Sie
kalbos
Zenklai
nu odo
j
ik o és
objek us
(juos
deno uoja)
a ba,
abs ak¢iy
sa oku
a eju,
j
pacius
sa e.
Tuo
bidu
pasakyme
zodziai
igyja
konk ecia
eik8me.
Ki a
e us,
komunikacijos
ak o
me-
u
nu odan
j
konk e¢ias
ealijas,
ealizuojama
ik
iena
ku i
,,daugia eikSmio“
Zo-
dzio
eikSmé.
Taigi
nominacijos
ak o
me u
igi uoja
adinamasis
AKTUALUSIS
FUNKCI-
NIS
ZODIS
(plg.
Jakai iené
1988:
28).
2.2.3.
Né a
p asmés
kalbé i
apie
ealizuo o
eks e
zodzio
nominacin¢
po encija.
Taciau
kai
ku ie
kalbininkai,
pa yzdziui
Niki inas
(1983:
9-11),
kalba
apie
jo
nomina y u-
ma,
pas a aji
sup asdamas
kaip
zodzio
(nomina o iaus)
gebéjima
sa a ankiSkai,
be
ki u
pasakymo
elemen y,
iS eikS i
(su okian
—
ak ualizuo i)
su
juo
siejama
p asme.
Tad
zodzio
nomina y umas
ealizuo ame
eks e
laikomas
jo
sin aksinés
au onomijos
unkcija.
Ne gi
kalbama
apie
a ski yu
kalbos
daliu,
lemianciy
bisimus
sin aksinius
aidmenis,
ski inga
nomina y uma.
Tuo
pozZi i iu
daik a a dzio
bei
daik a a diniy
junginiy
nomina y umas
esas
didZiausias.
Teks e
ealizuo as
nomina o ius,
Niki ino
pozi iu,
esas
g ama iSkai
zymé as
(ma ki uo as).
Taciau,
jo
eigimu,
kalbos
sis e-
©
—
Kalbininkai,
e e encija
sup an an ys
kaip
Snekos
plo més
sa oka,
¢ia
kalba
apie
REFERENTIN]
ZODZIO.
POTENCIALA
(Telija
1977:
136),
REFERENTINE
HIPERONIMO
SRITI
(Niki in
1983:
29),
DENOTATINI
PAVA-
DINIMO
POTENCIALA
(ibid.,
31).
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
87
moje
egzis uojas
nezymé asis
nomina o ius.
Toliau
Niki inas
(ibid.,
22)
eigia,
kad
§
nomina o iy
esq
galima
apibidin i
kaip
daugeliui
8nekos
nomina o iy
in a ian ine
eik§me
u incia
leksema.
Nezymé ojo
nomina o iaus
eiksmé
nesan i
ik
konk e-
Ciuose
pasakymuose
pa a o y
Zodziy
abs akcija.
Si
eik’mé
esan i
nominuo a
ne-
zymé ojo
nomina o iaus
kaip
iena
i§
jo
eik’miu.
2.2.4.
Nezymé ojo
nomina o iaus
sa okai
a ima
VIRTUALIOJO
ZODZIO
samp a a.
Sis,
pasak
Jakai ienés
(1988:
28),
aip
pa
nesqs
ik
konk edioje
snekoje
pasi eiskianéiu
zodziy
abs akcija,
be
,,objek y iai
egzis uojan is
kalbos
sis emos
iene as,
kalbanciu
isuomenés
na iy
samonéje
susijes
su
am
ik u
u iniu“.Ti ian
kalbos
sis emos
no-
minacinius
iene us
bei
jy
sis eminius
ySius,
i ualiojo
Zodzio
e minas
bi y
labai
pa ankus.
Kalboje
Sis
i ualusis
Zodis
a licka
nomina o iaus
unkcija
ne
kaip
daugia-
eikSmis
Zodis,
be
kaip
ien isas
Zodis-zenklas,
ku iam
biidinga
am
ik a
PIRMINE
REIKS-
ME’.
Si
pi miné
eiksmé
y a
nea siejama
Zodzio,
kaip
d ipusio
kalbos
zenklo,
dalis.
Kalbos
a o ojy
ji
y a
iesiog
Zinoma
i
a pazjs ama
kaip
jo
p asmé.
Bi en
Si
eikimé
a lieka
s a biausiq
aidmenj
konk e¢iose
kalbinése
si uacijose
ik o és
objek ams
pa-
enkan
inkamus
nomina o ius.
Tad
i ualiis
ZodZiai
suda o
kalbos
a o ojo
nomi-
naciniy
iene y
in en o iy.
Nominacinio
ak o
iSei ies
aSku
laikan
i ualujj
Zodj,
apie
ki as
eikSmes
eiké y
kalbé i
kaip
apie
pi minés
eik’més
konk e¢ias
ealizacijas
Snekoje.
Kai
ku ios
Siy
eikSmiy
jsi i ina
kalbos
a osenoje,
ampa
egulia ios,
ai-
gi
i gi
laiky inos
zinojimo,
kalbos
kompe encijos
( adinasi,
i
kalbos
sis emos)
dalimi.
Ta p
jy
i
pi minés eiksmés
daZnai
da
jauciamas
seman inés
de i acijos
ysys.
Kal-
bos
kompe encija
pe
i8 es ines
eiksmes
eiskiasi
uo,
kad
kalbos
a o ojas,
jas
isi-
mindamas
i
su okdamas
a p
jy
i
pi minés
eik8més
esan j
y$i,
ismoks a
aisykliu,
pagal
ku ias
gali
gene uo i
ki as
eikSmes,
.
y.
(panaSumo
a
g e imumo
ysiy
pag in-
du)
uo
paciu
zodziu
nominuo i
a i inkamus
ik o és
objek us
(plg.
Niki in
1988:
72).
2.3.
No in
i8 i i
,,.kablio“
igii os
nominaciniy
sis emy
aiska
lie u iy
kalbos
a -
mése,
s a bu
iSmok i
nus a y i
bend iausios
eik’més
i ualiuosius
Zodzius
—
pa-
g indinius
sis emy
nomina o ius.
Tq
enka
da y i
i ian
konk ecius
pasakymus,
ku-
iuose
kaip
nomina o iai
igi uoja
ak ualieji
unkciniai
zodziai.
Pas a ujy
eik’mes
nus a y i
padeda
ne
ik
pasakymy
sin aksé,
be
i i8
jy
nuspéjamos
pokalbio
aplinky-
bes
(komunikacijos
si uacija).
Ty imui
naudojamés
pasakymais,
iksuo ais
LKZ
ka -
o ekoje.
Apie
nominacines
sis emas,
beje,
kaip
i
apie
kalbos
sis ema,
p asminga
kalbé i
ik
sinch oniniu
aspek u.
Kadangi
LKZK
sukaup a
medziaga
apima
kone
isa
d idesim a
amZiy'*,
ai,
be
abejo,
joje
uz iksuo i
a mése
yke
leksikos
pokyéiai.
Ta-
ciau
mégindami
sukons uo i
kalbamujy
nominaciniy
sis emy
modelj
neig engiamai
u ésime
a sisaky i
diach oninio
podii io
j
su ink a
mediZiaga,
.
y.
laikysime,
jog
ji
a spindi
am
ik a
lie u iy
kalbos
a miy
leksikos
s a ine
biisena’.
Tai
ne eiSkia,
kad
’
Pi minés
eikSmés
e mina
a ojame
be
diach onijos
a spal io,
ku is
cia
ne ik y
kalban
apie
kalbos
kaip
sis emos
dalykus.
Cia
jis
iesiog
eiskia
(kaip
éliau
ma ysime)
pi mumg
ki y,
iS es iniy,
eiksmiy
a z ilgiu.
K.
Biiga
medzZiaga
p adéjo
kaup i
1902
me ais.
Ka ali inas
(1997:
45),
komen uodamas
F.
de
Saussu e’o
eigini,
jog
s a inéje
ling is ikoje
be
salyginio
duomeny
supap as inimo
joks
j odymas
nesas
galimas,
kalba,
kad,
no s
absoliu i
bisena
apibidinama
paki imy
nebu imu,
p ak iSkai
kalbos
biisena
nesan i
aSkas,
be
ilgesnis
a
umpesnis
laiko
a pas,
kai
paki imy
suma
esan i
minimali.
Tas
a pas
galjs
bi i
desim
me u,
zmoniy
ka a,
Sim me is
a
ne gi
daugiau.
8
9
88
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
ne u é y
bi i
a siz elgiama
j
kai
ku iuos
i iamy
pa adinimy
is o inés
aidos
aspek-
us.
Juk
sinch oniskai
Z elgian
j
kalba
ap¢iuopiami
ne
ik
a p
pa adinimy
esan ys
sis eminiai
ySiai.
Dazno
pa adinimo
seman inéje
s uk i oje
da
gy ai
jauciami
da-
ybinés
mo y acijos
a
seman inés
de i acijos
ySiai.
Jie
y a
is o inés
Zodzio
aidos
ezul a as
i
Siaip
jau
i iami
specialaus
e imologijos
mokslo,
aciau,
jeigu
kalbos
a -
o ojy
gy ai
jauciami
i
panaudojami
naujiems
j a dijimams,
uome
jie
y a
i
kalbos
sinch onijos
ealija.
2.3.1.
Ti iamy
,,kablio“
igi os
nominaciniy
sis emy
in en o iy
suda o
daugiausia
i ai is
zemés
kio
pada gy
a
namy
apy okos
eikmeny
pa adinimai,
aip
pa
su
iki-
ne
eikla
glaudziai
susijusiy
ama y
j ankiu
pa adinimai.
Ne e ai
Sie
ies os
o mos
j ankiai
a
j aisai
u i
po
kelis
pa adinimus,
suda y us
ski ingy
nominaciniy
pozy-
miy
pag indu.
Imkime,
pa yzdzZiui,
kad
i
inagio
Sienui
i§
Salinés
pe i
(ilga
ka is
su
ienu,
o
ka ais
ne
su
imis
nagais
gale)
pa adinimus.
LKZ
andame
okius
pa yz-
dzius:
peséklis,
pes ikas,
Sienpesys
(Siénpesis,
Siénpesa,
SiénpeSé)
—
nuo oda
j
paski i,
i
kobinys,
kablys,
kikis
—
nominaciniu
pozymiu
(Siy
dieny
kalbos
a o ojo
akimis)
ei-
na
ies a
o ma.
Ne
oje
pacioje
a méje
gali
bi i
a ojami
keli
o
pa ies
j ankio
pa adinimai.
Pa yzdziui,
Siau és
Zemai iy
el8iskiy
g e a
kobinio
(Za énai,
Tel8iai,
AlsédZiai,
Zemai¢iy
Kal a ija)
a ojami
i
siénpesis
(Pla eliai,
Sa és,
SkuGdas),
sien-
pesys
(AlsédZiai);
aka y
aukS aiciy
kauni8kiy
a méje
g e a
pes iiko
(Veliuona,
Se é-
dzius,
Auks 6ji
Paneminé)
pasakomas
i
kikis
(ZapySkis,
Da siiniskis).
Koki
pa a-
dinima
kalbo as
pasi enka
Snekos
me u
nu odydamas
j
iena
a
ki a
ies os
o mos
i ankj,
ma y ,
p iklauso
iek
nuo
pa adinimo
iSpli imo
a méje,
iek
nuo
aplinkybiy,
ku iomis
bend aujama.
2.3.2.
Jeigu
no ime
i§
Siu
j ankiy
pa adinimy
j ai o és
isski i
bend iausios
eiks-
més
pa adinimus,
i dami
a ski us
pasakymus
u ime
a siz elg i
j
du
dalykus.
Visu
pi ma
u ime
kons a uo i
placiausia
okiy
pa adinimy
e e encija.
Dél
miné os
(a
p io i
nulem os)
padé ies
nominacinéje
sis emoje
Sie
pa adinimai
am
ik ose
komu-
nikacinése
si uacijose
gali
pa aduo i
labiau
jp as esnius,
speci iskesnius
j ankiy
pa-
adinimus.
Sios
komunikacijos
aplinkybés,
ku iomis
ienas
bend esnis
e minas
pa-
aduoja
ki a,
speci iskesnj,
gali
bi i
j ai ios.
Ta kime,
esponden as
mégina
nusaky i
klausianciajam
uZ asiné ojui
Siam
,,nezinoma*
e mina
ip as esniu,
bend esnés
eiks-
més
hipe onimu.
Tokia
kalbéjimo
si uacija,
pa yzdZiui,
aiskéja
skai an
Va niuose
uz asy a
sakinj:
Liny
gal as
nuke a,
nusukuoja
su
Sukuociais,
a sei
su
6-7
kobiniais.
A ba
ki as
pa yzdys:
D a e
méilq
su
okiais
kobiniais
e {a]
(Sakyna).
Cia
pla esnés
apim ies
e minas
pa a ojamas
ie oje
siau esnés
apim ies
e mino kalbo o
i
klau-
so o
in o muo umo
ne olygumui
,,islygin i*.
Ki ais
a ejais
kalbo as
pa a oja
ben-
d aji
pa adinima
nea simines
( e ai
be a ojamo)
kokio
j ankio
pa adinimo,
pa yz-
dziui,
sakinyje
iS
Kan aiiciy:
Juk
u éjo
a dq
as
kobinys?
Panasiy,
e miny
kei ima
ska inan¢iu,
pokalbio
aplinkybiy
gali
bi i
i
daugiau.
2.3.3.
Ki a
e us,
kons a uodami,
jog
ienas
a
ki as
pa adinimas
u i
pla¢iausia
e e encija,
u ime
k eip i
démesj
i
j
io
pa adinimo
seman ine
sanda a,
.
y.
a ku i
ji
kaip
daugia eikSmj
Zodi.
Kadangi
kalbéjimo
ak uose
Sis
bend asis
Zodis
eiSkiasi
daugeliu
konk eciy
eikSmiy,
u ime
nus a y i,
ku ios
i8
jy
y a
egulia ios
(jsi i i-
nusios
a osenoje),
0
ku ios
okazionalios,
konk e¢iam
kalbéjimo
a ejui
i’ es os
i8
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
89
pi minés
eiksmés,
p i aikius
eik’més
pe kélimo
aisykles.
Kai
ku ios
i8
egulia iy-
ju
eikSmiy
bina
iek
jsi i inusios
a osenoje,
kad
kalbos
a o ojo pap as ai
ie-
siogiai
siejamos
su
Zodziu
kaip
signi ika as
su
signi ikan u.
Regulia iujy
eikSmiy
skaicius
ne
ik
liudija
Zodzio
nominacine
po encija,
be
i
j i ina
ja
kalbos
sis emo-
je.
Cia
de é y
neuzmi i,
jog
bend oji
(a ba
nominacijos
aspek u
—
pi miné)
nag i-
nejamy
Zodziy
eikSmé
né a
kokia
uzualiniy
eik’miu
abs akcija,
be
y a
kalboje
ealiai
unkcionuojan i
iena
i8
o
Zodzio
eiksmiy.
Tokia
eikime
Zodis
a ojamas
ne
ik
miné ais
pa ada imo
a ejais,
be
i
eiskiasi
lyginamosiose
kons ukcijose
kaip
lyginimo
s anda as,
p z.:
Mo ka
oj
susisukus
kap
k ii ki is
(Jiéznas);
Sudziii o
kaip
kobinys
(Klykoliai)
i
.
.
Ki ais
a ejais
bend osios
eik&més
Zodziai
a ojami
nusakymui,
p z.:
I§
kbinio
medio
( .
y.
i8
,,kablio*
o mos
d isakio)
di ba
okiis
kai-
liams
ok io i
(Zidikai).
Me a o ose
aip
pa
pap as ai
eksploa uojama
&i
bend oji
eiks-
mé
(plg.
sakinj
is
E igkiu:
Ge iy
kabl¥s
nuku kséjo
an
pie us).
Be
o,
Gia
eiké u
p i-
du i
adinamuosius
de e minacinius
di inius:
kablianosis
(Papil s,
Palé ené,
E igkiai,
MieZiskiai,
Pagi iai),
k iikandsis
(Riidninkai,
Pelesa),
kukiandsis
(P ienai),
kablia-
dan is
(K ekena a),
k i kagal is
(Rudamina)
i
pan.
Juose
pi masis
sandas
aip
pa
ep ezen uoja
bend ajq
ies os
o mos
daik o
eiksme.
Tad
bandan
sukons uo i
kalbamujy
pa adinimu
eiksmiy
sis emos
modell,
j
pi -
ma
ie a
eiké y
iSkel i
Sia
bend aja
ies os
o mos
daik o
eikSme.
Paisan
sinch o-
nijos,
ki as
egulia iasias
eik8mes
de é y
laiky i
os
bend osios
de i a ais,
no s
diach onijos
poZii iu
kai
ku ios
jy
a osenoje
bii y
a si ade
anks¢iau™.
I
no s
ne e-
ai
egulia iosios
eiksmés
nominacijos
ak uose,
a ody u,
gali
daly au i
iesiogiai,
is
del o
i
okiais
a ejais
y éjui
de é y
jz elg i
an ajame
plane
esanciq
pi mine
eiks-
me.
2.4,
Gilindamiesi
j
okio
ien iso
nomina o iaus
seman ika,
neis engiamai
u ési-
me
a saky i
j
klausima,
i§
ku
kyla
pi minés
eikSmés
de i aciné
galia,
kaip
Si
siejasi
su
pa adinimo
nominacine
po encija
(pas a oji
suponuoja
sis eminius
ySius
i
uZ
zodzio
iby),
kokia
y a
Sios
pi minés
eik’més
seman iné
s uk i a.
2.4.1.
Tu é ume
p ipazin i,
jog
ap a iamujy
pa adinimy
aukS iausias
s a usas
nomi-
nacinese
sis emose,
a ba
didziausia
pa adigminé
e é
(dél
e mino
Z .
U imce a
1977:
24.),
didzia
dalimi
p iklauso
nuo
pi minés
eik’més
de i acinés
galios
a ba,
onoma-
siologijos
plo me,
nuo
nominacinio
pozymio
s ip umo.
Dazniausiai
okie
zodziai
u i
daugiausia
is es iniy
eiksmiy
a ba
o
pa ies
nominacinio
pozymio
pag indu
gali
pa-
adin i
daugiausia
ik o és
objek y.
Bi en
okie
zodziai
kalbos
plo me
ge iausiai
inka
ep ezen uo i
igi a y inio
egéjimo
aizdinius.
Sis
inkamumas
iSplaukia
is
o,
kad
Siy
Zodziy
pi minés
eikimés
koncep as
GLAUDZIAUSIAI
siejasi
su
a i inkama
igi a.
Misy
a eju
eiké y
many i,
jog
pi minés
eik’més
eiskiama
ies umo
sa o-
ka
glaudZiausiai
siejasi
su
,,kablio“
igii a.
Tad
aki aizdu,
jog
kalbamuju
pa adinimu
pi minés
eikSmés
de i aciné
galia
iSplaukia
is
jos
s uk i oje
dominuojan¢io
ies u-
‘©
Taip,
a odo,
y a
kébinio
a eju
—
uz asymy
gausumas
a si
ody u,
jog
Sis
Zodis
anks¢iau
pi miausia
eiskes
inagj
Sienui
peS i
a
ki am
eikalui
naudojama
ilga
ka j
ies u
galu.
Sis
pa adinimas
da
i
daba
a méje
konku uoja
su
siénpesio
a
e eklio
pa adinimais.
Panagiai
@So
a osena
Zemaiciy
a
pic u
aukS ai¢iu
a mése,
.
y.
a okiau
nuo
plo o,
ku
jis
eiSkiasi
kaip
pag indinis
,,kablio“
igi os
pa adinimas,
lyg
i
ody u,
jog
anks¢iau
Sis
Zodis
lie u iy
a o as
PAKABINIMO
i aisui
pa adin i.
96
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
ian ,
geog a iskai
iksuojame
miné y
SeSiy
Zodziy
a ojima
Siomis
egulia iomis
eikSmémis:
‘j ankis
méSlui
i$
eZimo
e s i’,
‘i ankis
Sienui
iS
kiigio
a
Salinés
galo
pes i’,
‘meSke iojimo
j ankis’,
‘né imo
j ankis’,
‘j aisas
i éms
y i’.
P ie
Siu
da
p i-
du iame
kiek
bend esne
eikSme¢
—
‘j ankis
kam
auk i
pakabinus’.
Taip
galé ume
apib éZ i
eikSme¢
ZzodzZio,
ku is
nu odo
j
bend esnés
paski ies
j ankj.
Jj
apibiidin u-
me
kaip
ilga
ka j
lenk u
galu,
naudojamq
as ams
i8
upés
auk i,
andeniui
sem i,
paskendusiam
kibi ui
iS
Sulinio
iSg ieb i,
obesiy
sienoms
gais o
me u
a dy i
i
pan.
Kad
bi y
aiSkiau,
apie
kq
kalbama,
pa eikiame
kelis
pa yzdzius
i§
Ry yu
AukS ai ijos:
1.
Sulekia
Zmones
su
ied ais,
su
kabliais,
ku
dega,
biida o
(Leli nai).
2.
Kibi as
a sikabino,
daba
g aibom
su
kablii
(K inéinas).
3.
Kablys,
ku
linus
aukia
i
ma kos
(Naujamies is)'*.
Taciau
papildomai
Si
eikSmé
pasi ink a
da
i
odel,
kad
jinai
leme
gausiy
eiks-
mazodiniy
ediniy,
ku iy
pama iniais
ZodZiais
eina
kai
ku ie
i8
misy
a ink yju
daik-
a a dziu,
eiksme.
Imkime
okius
is es inius
eiksmaZodzius
kaip
qs o i
(:
gsas)
i
kabli io i
(:
kablys).
Viena,
Siy
ediniy
eikSmés
papildomai
ilius uoja
ju
pama i-
niy
zodziy
a i inkamy
eikSmiy
papli ima
a mése.
An a,
galé ume
ne
eig i,
jog
pas a osios
pe
pi masias
a si
,,jleido
Saknis“
ienoje
a
ki oje
a méje.
Siq
min j
pa emia
i
miné uju
i8 es iniy
eiksmazodziy
a ojimas
pe kel inémis
eik8’mémis,
be
ki a
ko,
ne iesiogiai
liudijan is
i
pama iniy
zodziy
eikSmiy
pla éjima,
o
d auge
i
pla esnes
ju
nominacines
galimybes
a i inkamoje
a méje.
Pa yzdziui,
d iejose
a ski-
ose
a mése
( aka y
i
y y
aukS aiciy)
iS es iniai
eiksmazodZiai,
u in ys
da ybos
eikSme
‘manipuliuo i
pama iniu
zodziu
j a dijamu
daik u
( ies os
o mos
i ankiu)’,
asocia y iai
ima
eikS i
ki a
iSo i8kai
panaSy
eiksma
‘kabin i
(SaukS u),
godZiai
al-
gy i’,
ik
kiek ienoje
i$
miné y
a miy
am
u imas
,,sa as“
zodis:
aka y
aukS ai-
ciams
ai
y a
(iS) qs io i,
y y
aukS aiciams
—
(is-,
pa-,
uzZ)kabli io i.
2.6.7.
Vie as,
ku iose
bend ieji
,,.kablio“
igi os
pa adinimai
uZ iksuo i
aukS¢iau
i8-
a dy omis
6
eikSmémis,
pa eikiame
len eléje
bei
zemélapyje
s aipsnio
gale.
Nau-
dojan
Sia
me odika
idealu
bi u,
kad
kiek ienoje
len elen
j auk oje
ie oje
a i inka-
mo
bend ojo
pa adinimo
a ojimas
bi u
iksuo as
isomis
SeSiomis
eikSmémis.
Deja,
del
ne olygaus
i
nesis emisko
ka o ekos
pildymo
jos
duomenys
Siuo
pozi i iu
iks ami’’.
Todel,
da ydami
p ielaida,
jog
a méms,
adinasi,
i
jy
leksikai,
bidingas
am
ik as
ien isumas,
laikome,
kad
len elén
i aSy ose
i
zemélapyje
pazymé ose
ie ose”
kalbamieji
pa adinimai
egulia iai
a ojami
isomis
SeSiomis
eikSmémis
(zemélapyje
am
ak ui
pab éz i
ne gi
galime
jsi es i
ienoda
simbolini
zyméjima)”.
Tokiu
bidu
gauname
p elimina y
,,kablio“
analogu
kompak i8ko
papli imo
a mése
‘8
Taip
pa
da
plg.
cia
papli usj
azeologizma
su
kablia
aéuk i
Z6dj
(i§
bu nds)
‘sunkiai
p akalbin i,
p z.:
Tik
kalbek
nuejus,
kad
ne eik
auk
su
kabliuka
Zodzio
i
bu nés
(Su dégis).
Pa yzdziui,
kablio
papli imo
a eale
daugmaz
pakankamai
Si
a osena
iksuo a
ik
Kupiskio
ajone.
Kele a
me y
i§
eilés
j
§]
ajona
bu o
engiamos
d .
K.
Vosyly és
ado aujamos
LKZ
da buo ojy
ekspedicijos.
19
20
Su
salyga,
kad
os
ie os
né a
nu ole
nuo
kompak isko
pa adinimo
a ojimo
plo o.
21
P iémus
Sia
p ielaida,
sp es i
apie
eiksmés
egulia umo
laipsni
is
jos
iksacijy
a meje
skaiciaus
eike y
a sa giai.
Tik
neip as ai
gausios
iksacijos
LKZK
Siuo
a eju
liudy y
apie
eikSmés
populia uma
i
a i kSciai.

»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
97
aizda.
Bend ujy
pa adinimy
a ojimo,
o
ka u
i
ju
dominuojamy
nominaciniy
sis-
emy
iSpli imo,
ibas
éliau
iksliname
iksuodami
uos
a miy
pasakymus,
ku iuose
Sie
pa adinimai
iesiogiai
nu odo
j
sa o
signi ika ine
eiksme.
2.7.
AnksCiau,
ap a dami
nominaciniy
sis emy
s uk i a,
kalbéjome
apie
pa ada i-
mo
san ykius.
Daba ,
p ies
zengdami
da
iena
Zingsni,
leidzian j
pa ikslin i
BENDRU-
JY
NOMINATORIU”
papli ima
a mése,
no é ume
a idziau
paz elg i
j
PAVADAVIMO
e -
mino
aikymo
galimybes
bei
naudg
miisy
y imui.
Taciau
p ieS
ai
u é ume
nuodugniau
ap a i
su
Siuo
e minu
glaudzZiai
susijusi
REFERENCUJOS
e mina.
Pas a aji,
kaip
jau
u é y
bi i
aisku,
a ojame
zodzio-pa adinimo
j a dijamosioms
galimybéms
(no-
minacinei
po encijai)
nusaky i.
Zodziai,
kaip
kalbos
Zenklai,
ep ezen uoja
a ba
—
komunikacijos
me u
—
a s oja
nekalbinés
ik o és
objek us.
Kaip
jau
minéjome,
jie
ai
da o
apibend in ai
pas a uosius
iS eikSdami.
Tad
Zodis
simbolizuoja
ne
konk e u
ik o és
daik a,
o
am
ik a
jo
ideala,
ku j
suda o
esminiai
os
iSies
daik y
b uoZai.
Sie
b uozai
a
pozymiai
i
y a
koncep ualusis
Zodzio,
kaip
kalbos
Zenklo,
u inys.
Kal-
bos
a ojimo
poZiii iu
Zodis-zenklas
pasizymi
in ensionalumu.
I& eiksdamas
iena
a
ki a
koncep a
jis
isuome
nuk eip as
j
am
ik a
ik o és
objek u
klase,
.
y.
kaip
pa adinimas
inka
isiems
a
klase
suda an iems
elemen ams,
geba
juos
i a dy i.
Da
daugiau,
kai
ku iy
ZodZiais
eiskiamy
koncep y
alpumas
(ju
suda omyujy
pozymiu
bend umas)
lemia,
kad
pagal
panaSuma
jie
gali
pa adin i
i
ki os
objek y
klasés
ele-
men us.
Tuo
budu
nominacinés
eiklos
me u
siau esnés
apim ies
objek y
klasé
i au-
kiama
j
pla esnés
apim ies
klase.
Kaip
galimi
j a dijimo
objek ai
(pla esnés
a
siau-
esnés)
klasés
elemen ai
i
suda o
Zodzio-pa adinimo
e e encija.
Ji
y a
zodzio
kiekybine
cha ak e is ika,
a spindin i
jo,
kaip
pa adinimo,
galimy
nominacijy
a a.
Galé ume
pasaky i,
jog
pa adinimo
e e encija
kalbinéje
samonéje
egzis uoja
kaip
bu usiy
jo
komunikaciniy
aidmeny
a min is
i
(i8
dalies
nuo
siy
p iklausan¢iy)
bi-
simyjy
komunikaciniy
aidmeny
numanymas.
Taciau
ja
apib ézia
ne
ik
isi
bu e
pa-
a ojimo
a ejai,
be
i
pa adinimo
pa adigminé
e é
a ba
s a usas
sa ojoje
nomi-
nacinéje
sis emoje.
2.7.1.
IS
o,
kas
pasaky a,
aiSku,
kad
Zodzio
e e encija
sup an ame
kaip
kalbos
plo -
més
sa oka.
Ji
apib ézia
pa adinimo,
kaip
kalbos
nominacinés
sis emos
iene o,
ap-
im j.
Niki inas
(1988:
50)
kalbédamas
apie
sa oku
i
eik8miy
(jy
i8
esmés
neski ia)
apim j
a oja
eks ensionalo
e mina
( eik’més
u inj
apib ézdamas
kaip
kon ensio-
nala).
Na,
o
e e encija
Siam
kalbininkui
y a
snekos
plo més
sa oka,
.
y.
ja
jis
adina
ai,
i
ka
nu odo
(ka
pa adina)
Zodis,
ealizuo as
konk e¢iame
pasakyme.
Kadangi
Sie
dalykai
mums
i gi
bus
ak ualiis,
aikysime
jiems
DENOTACUOS
e mina.
Zodis,
kaip
pa adinimas,
u in is
pla esne
a
siau esne
e e encija,
ealizuo as
pasakyme
nu odo
a ba
deno uoja
(pazymi)
konk e y
ik o és
objek a
a ba
ju
klase.
Taigi
Cia
jis
gali
u e i
konk e¢ia
deno acija
(zymi
konk e y
daik a)
a ba
bend a
deno acija
(zymi
be
ku j
klasés
na j
a
isa
klase
in
co po e).
Zemiau
pa eikiame
is
zemaiciy
a més
pasakymus,
ku
as
pa s
e éklés
pa adinimas
u i
ski inga
deno acija:
*
Manome,
jog
Sis
naujai
jsi edamas
e minas
g iez¢iau
apib éZia
nag inéjamy
hie a chinés
s uk i os
nominaciniy
sis emy
cen inj
pa adinima
kaip
an iniu
nominacijy
p iemone.
Taciau
olesniame
dés yme
isiskai
nea sisakysime
i
senojo
—bend ojo
pa adinimo
—
e mino.
98
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
1.
Su
e eklé
liuob
e s i
méslus
[is
ezZimo]
lauku
(Gi diské).
2.
Ta
e ekle,
eip
Si ai
nagai
bu o
uzkumpe
(End ieja as).
3.
Ta
en
su
e éklém
isémé
[kazkq]
(Seda).
Ve éklé,
kaip
ma ome,
y a
j ankis
méSlui
lauke
i§
ezimo
e s i.
Vie iniu
gy en oju
apibidinama
kaip
Saké
uZlenk ais
azais
(dazniau)
a ba
kaip
kobinys
a
kebéklis
( e-
Ciau).
IS
esmés
oks
i
bu y
Sio
Zodzio
eiksmés
kon ensionalas,
a ba
seman inis
u i-
nys.
Sio
pa adinimo
e e encija
—
méSla e éiy
j ankiy
klasé.
Pla esnei
nominacijai
jis
a gu
a
gali
bu i
a ojamas
(ben
neuZ iksuo a).
Pi maisiais
d iem
a ejais
e éklé
a s o auja
isai
Siy
j ankiy
klasei,
aigi
jos
deno acija
—
e ékliy
klasé.
Ji
su ampa
su
pa adinimo
sui
gene is
e e encija*.
T eciajame
pa yzdyje
kalbama
apie
konk e¢ias
e eklés,
panaudo as
konk e¢iam
da bui
a lik i.
Siuo
a eju
pa adinimo
deno acija
konk e i,
ji
nesu ampa
su
jo,
kaip
nominacinés
sis emos
iene o,
e e encija.
Beje,
i
Cia
no in
galima
jz elg i
nuo oda
j
miné a
j ankiy
klase.
Tik
konk ecios
deno acijos
a eju
Si
nuo oda
a si
nueina
j
an a
plana.
Saky ume,
komunikacijos
lygmenyje
ji
nea si e ia,
ma
pe eikiamai
in o macijai,
komunikaciniam
uZda iniui
nu odymas
da
i
klase
bi u
pe eklinis.
In o macijos
ga éjui,
klauso ui,
pap as ai
s a bus
ik
p aneSimo
u inys.
Taciau
pasakymo
y éjui
isada
s a bu
i
ai,
kas
a
u inj
ep e-
zen uoja.
Todél
jam
sunku
nepas ebé i,
jog
Snekos
me u
konk e iems
dalykams
nu o-
dy i
isuome
a ojami
pla esnés
seman inés
apim ies
iene ai.
Ma
j
konk e uy
pa-
sakyma
jis
Zil i
i
kalbos
sis emos
poZii iu:
pasakymo
elemen uose,
Zodziuose
isuome
jz elgiamos
pla esne
a
siau esne
e e encija
u inciy
nominacinés
sis e-
mos
iene y
ealizacijos.
T umpai
a ian ,
pap as am
komunikacijos
ak o
daly iui
zodziai
daZniausiai
ik
a s oja
ik o és
objek us,
apie
ku iuos
kalbama,
o
kalbos
y é-
jui,
be
ep ezen acijos,
jie
a lieka
i
nusakomaja
unkcija.
2.7.2.
Pasakymai,
ku iuose
pla esnés
e e encijos
pa adinimai
deno uoja
siau esnés
apim ies
objek y
klases
a ba
konk e¢ius
y
klasiy
elemen us
—
ik o és
objek us
—
leidzia
mums
kalbé i
apie
pa ada imo
san ykius
nominacinio
ak o
me u.
Konk e¢iai
iman ,
mus
domina
a ejai,
ku
pa ada imo
unkcija
a lieka
placiausios
e e encijos
bend ieji
pa adinimai
—
nag inéjamy
nominaciniy
sis emy
dominan és.
Be
pi miau-
sia
u é ume
pasiaiskin i,
kiek
pa eisinamas
pa ada imo
e mino
a ojimas.
Kalbo-
as,
gene uodamas
pasakyma,
enkasi
Zodzius-pa adinimus
(i§
nominacinés
sis emos
in en o iaus)
p iklausomai
nuo
sa o
in encijy,
nuo
klauso o
in o muo umo,
nuo
ko-
munikacinés
si uacijos,
—
apsk i ai
iman ,
nuo
aplinkybiy,
ku iomis
yks a
pasneke-
sys.
Pa yzdziui,
kalban
apie
miisy
nag inéjamus
j ankius,
iena
pa adinima
jis
ink-
sis
bend audamas
su
sa o
a o
Zmogumi,
kada
kalba
y a
ik
sudé iné
jy
kolek y inio
da bo
dalis,
eiksmy
koo dina imo
p iemoné,
ki a
o
pa ies
j ankio
pa adinima
jis
inksis
kalbédamas
su
s e imos
aplinkos
zmogumi
(LKZK
pasakymuose
klauso as
daznai
bina
ZodzZiy
uz asiné ojas,
kalbininkas,
aigi
mies o
aplinkos
zmogus).
Su
pas-
a uoju
Snekédamas,
kalbo as
s engiasi
klausiama
daik a
ne
iek
nu ody i,
kiek
nusa-
ky i.
Taip,
apeliuojan
j
,,bend aji
Ziniy
onda“,
,,i8lyginamas“
komunikacinio
ak o
daly iy
in o muo umo
ne olygumas.
Tokiais
a ejais
dazniausiai
pasi enkamas
ben-
3
An uoju
a eju
bend oji
deno acija
da
iksuojama
egzis a imo
eiksme
u in¢iu
demons a y u.
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
99
d esnés
eik$més
Zodis,
nu odan is
j
i8ing
kalbamo
i ankio
p iklausomybe.
Toks
pa adinimas
e e uoja
apie
j ankio
p iklausyma
siau esnei
a
pla esnei
os
ies
i ankiy
Klasei
(suda omai
pagal
pozymio
a ba
pozymio
i
unkcijos
panasuma).
Ka -
ais
bend asis
pa adinimas
a lieka
ik
nusakomaja
unkcija,
nieko
nedeno uodamas”.
Pap as ai
ai
bina
p edikacinése
desk ipcijose,
p z.:
Ve yklé
—
méSlams
e s i
i
alkcio
kobings
(Zidikai).
Tad
jeigu
kalbo ui pa yks a
adek aciai
iSsp es i
komunikacijos
uZda ini,
galima
eig i,
jog
kiek ieno
kalbéjimo
ak o
a eju
pasi enkamas
,, inkamas“
pa adinimas.
Todel
Sneke i
apie
ieny
pa adinimy
pa ada ima
ki ais
komunika imo
lygmenyje
bi u
ne ikslu.
Tycia
pasi inkus
ki a
pa adinima,
kis y
i
bend oji
pasakymo
p asmé.
Ta-
Ciau
y éjas,
p ieS
akis
u in is
hie a chiskai
su a ky a
nominacinés
sis emos
mode-
li,
gali
kalbé i,
kad
am
ik omis
komunikacinémis
aplinkybémis
ieni
sis emos
ie-
ne ai
(dazniausiai
pla esnés
e e encijos)
gali
pakeis i
ki us
(siau esnés
e e encijos)
iene us.
Tuo
pozi i iu
pa ada imo
e minas
kalbo o
pa adinimy
pasi inkima
apibi-
dina
kaip
ienos
k yp ies
kalbinés
samonés
judesj:
bend esnés
eikimés
(pla esnés
e e encijos)
pa adinimai
pa aduoja
siau esnés
e e encijos
speci inius
e minus,
be
ne
a i kS¢iai.
A imiausias
miisy
uZda inys
bi y
ismok i
a pazin i
Siuos
pa ada imo
a ejus
pasakymuose,
aip
pa
no s
bend ais
b uoZais
pa ody i
as
komunikacijos
ap-
linkybes,
ku iomis
Sis
pa adinimy
,,kei imas“
pap as ai
yks a.
2.7.3.
LKZK
su ink i
a miy
pasakymy
pa yzdzZiai
y a
ie
minimalis
kon eks ai,
ku-
ie
leidzia
no s
apy ik iai
sp es i
apie
ykusio
pa8nekesio
aplinkybes:
apie
kalbo o
komunikacines
nuos a as,
klauso o
ipa,
kalbéjimo
si uacija
i
pan.
Lygindami
os
pacios
nominacinés
sis emos
a ealy
pasakymus,
ku iuos
ealizuojan
pasi enkami
ski -
ingos
e e encijos
(hiponimiskai
susije)
pa adinimai,
dazZnai
galime
numany i
ski -
ingo
pasi inkimo
mo y us.
Pa yzdziui,
plg.
sakinius
i8
Vieksnii:
1.
Ku
padéjai
e éklj,
eik
ei i
mésly
alk j
is e s i?
2.
Méslus
e a
su
k6biniu.
Pi muoju
a eju
jp as inéje
kalbinéje
si uacijoje,
kai
ad esa as
sa os
aplinkos
Zmo-
gus,
daly aujan is
bend oje
iikinéje
eikloje,
konk e us
j ankis
i a dijamas
jp as u
Sioje
ie oje
zodziu
(Siau iau
da
a ojama
e yklé,
aka iau
—
e eklé).
Cia
deno-
uojamas
konk e us
ik o és
daik as.
O
an uoju
a eju
kalbo as,
ma y ,
klausiamas
ki os
aplinkos
(mies o)
zmogaus,
aiSkina,
su
kokiu
j ankiu
apsk i ai
e ¢iamas
(is
ezimo
laukuose)
mé%las.
Cia
deno acija
y a
bend a
—
nu odoma
(nusakoma)
am
ik os
iSies
j ankiy
klasé.
Pa adinimo
deno acija
pas a ajame
pasakyme
aiskéja
is
numanomy
ykusio
pokalbio
aplinkybi ,
ji,
kaip
i
daugeliu
panasiy
a ejy,
né a
ik-
suojama
eks o
lygmeniu.
Taciau
galima
i
okia
iksacija.
Pap as ai
j
p iklausyma
objek y
klasei
nu odo
egzis a imo
eiksme
u in ys
nezymimasis
a
odomasis
i a -
dZiai,
p z.:
*
Apie
okios
ne e e en iskos
ZodZiy
a osenos
nauda
misy
y imui
kalbésime
éliau.
100
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
3.
D a e
méSlq
su
TOKIAIS
kobiniais
e a
(Sakyna).
Deno acijos
iksa imas
galimas
i
g ama inémis
p iemonémis,
pa yzdziui,
pa a -
ojus
bi ajj
dazninj
laika,
plg.:
4.
Su
e eklé
LIUOB
VERSTI
(=
e sda o)
méslus
[i
ezimo]
lauku
(Gidiské).
Pa yzdziuose
(2,
3),
ku iuose
j ankis
pa adinamas
uo
paciu
zodziu,
a liekan¢iu
Sia-
me
a eale
i
bend ojo
nomina o iaus
aidmeni,
san ykis
a p
pa adinimo
e e encijos
i
jo
deno acijos
né a
aki aizdus.
Teo iSkai
Sie
du
dydiiai
gali
bi i
d ejopi.
Kobinys
Siame
plo e
isy
pi ma
e e uoja
apie
isa
ies os
o mos
j ankiy
klase.
Tokiu
a eju
jo
e e encija
bi y
pla esné
uz
deno uojama
miné uose
sakiniuose
méélo
e imo
j an-
kiy
klase.
Taciau
ik
papildomai
iS y us
a osena,
gali
paaiské i,
a
Sis
Zodis
gali
u é i
i
egulia iq
kalbamojo
j ankio
eiksme.
Tuome
jo
e e encija
bii y
lygi
ki o
o
pa ies
i ankio
pa adinimo
—
e éklio
( e yklés,
e éklés)
—
e e encijai,
0
$i
miné uose
pasa-
kymuose
bi y
lygi
deno uojamai
j ankiy
klasés
apiméiai
(plg.
Siuo
pozidi iu
4
p z.).
2.7.4.
IS y us
keliy
o
pa ies
j ankio
pa adinimy
papli ima
ku iame
no s
a eale,
ai8-
keja,
jog
pap as ai
iename
plo e
dominuoja
ienas
pa adinimas,
o
ki as
(a
ki i)
pasi aiko
ku
kas eciau.
Nebi inai
ai
u i
bi i
speci inis
o
j ankio
pa adinimas,
dazniausiai
nu odan is
j
jo
unkcija.
Pag indiniu
ieno
a
ki o
j ankio
(a
i aiso)
pa-
adinimu
gali
ei i
i
ame
plo e
papli es
bend asis
nomina o ius.
Kalbame
apie
egu-
lia iasias
jo
eik’mes.
Pas a yjy
u inj
suda an ys
ku ios
no s
j ankiy
klasés
esminiai
b uoZai
okiu
a eju
,,su elpa“
j
bend ojo
pa adinimo
pi mine
eiksme,
ku i,
kaip
jau
issiaiSkinome,
pap as ai
y a
igii a y inio
objek y
su okimo
a spindys.
Siuos
eigi-
nius
pailius uosime
kele u
pa yzdziu.
Siau és
Zemaiéiai
eléiskiai
bei
pie y
zemaiciy
a niskiy
Siau és
y y
pak aS ys
(a eala
galima
bi y
apib é2 i
linija
Sa és
—
Alsédziai
—
Plingé
—
Rie a as
—
Laiiku a
~
Ka klénai
—
Saukénai
—
Ku Sénai
-
Sakyna
-
Zaga-
é;
Z .
Zemélapj
s aipsnio
gale)
ies os
o mos
j ankiams
bend ai
pa adin i
a oja
zodj
kobinys.
Tuo
paciu
zodziu
Siame
plo e
egulia iai
adinamas
i
Sieno
peSimo
j an-
kis.
Kai
ku ie
esponden ai,
paklaus i,
kas
y a
kobinys,
iesiogiai
nu odo
j
8i
j ankj
( ai
liudija
apie
eikSmés
s a usa),
p z.:
1.
Kobinys
—
p ie aisas,
ku iuo
pesa
Sienq
(TelSiai).
Plg.
da :
2.
Kobin§s
bu o
didelis.
T ys
okie
kobinikai
(pas a ojo
zodzio
eikémé
bend a)
(Akméné).
Nu ody o
plo o
Siau és
aka uose
da
pasi aiko
i
ki as
pa adinimas,
iesiogiai
o-
dan is
j ankio
paski j.
Uz asy i
keli
jo
a ian ai:
siénpesa
(Mazeikiai),
siénpesis
(Sa-
és,
Seda),
siénpesé
(Sa és,
Ba s yéiai,
Geg énai)*.
Sia
eiksme
pasakyme
ealizuo o
kébinio
deno acija
gali
bi i
iek
konk e i,
iek
i
bend a,
nu odan i
j
isa
kalbamuju
i ankiy
klase.
Pas a uoju
a eju
kobinio
deno acija
nepe zengia
analogiskai
pa a o-
o
speci inio
pa adinimo,
pa yzdziui,
siénpesio
bend osios
deno acijos.
Ta kime,
pa-
*
J ai uojan is
Sio
da inio
kamienas
ody u,
kad
pa adinimas
né a
nusis o éjes
i
labai
papli es.
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
101
sakyme:
Siénpesiuo
eik
kie o
o
kie o
gzuolo
(Sa és)
ie oje
siénpesio
gali
bi i
pa a o-
as
kdbinio
pa adinimas.
Vis
dél o,
kadangi
kalbamame
plo e
kobinys
eina
i
ben-
d uoju
,,kablio*
igi os
pa adinimu,
jj
pa a ojus
ne e ai
ikslinama
pa adinamo
j an-
kio
paski is”,
p z.:
3.
Ta o
nosis
kaip
kobinys
Sienui
pes i
(Zemai iy
Kal a ija).
4.
Kobinys
Sienapesis
(Sa és).
5.
Padi bk
kébinj
Sienuo
pes i
(Luke).
Tuo
podziu iu
plg.
da
sakinj
i8
kebéklio
(kibéklio)
papli imo
a ealo:
6.
Padi bk
naujj
kibéklj
Sienuo
pes i,
senasis
pa liiZo
(M6sédis).
Panasiai
galima
bi y
kalbé i
i
apie
kablj,
a ojama
j ankio
mé$lui
e s i
eik’me.
Pa yzdziai
odo,
kad
okia
Sio
pa adinimo
a osena
y a
ip as a.
Reiksmés
egulia u-
ma
pa i ina
i
Siame
plo e
a ojamas
a i inkamas
edinys:
kabli io i
‘ e s i
kabliu
méSlq’
(Dise os,
Su iliSkis).
Plg.
da :
1.
Pasiimk
kabli,
ba
ne u ési
su
kuo
méslo
is e s i
di oj
(Kamajai).
2.
Ma y um,
kaip
Adolis
kabli ioja
méslq
—
nu,
é as
nesusilygins!
(Su iliskis).
Vie omis
Cia
uZ iksuo as
i
ki as
kalbamojo
j ankio
pa adinimas
—
méslakablis
(Simo-
nys).
Tokio
di inio
a si adima
leng a
paai8kin i.
Kadangi
siame
plo e
kablys
ka u
y a
i
bend asis
,,kablio“
igii os
pa adinimas,
ai
apib éz umo
délei
j ankis
pa adi-
namas
méSlakabliu,
.
y.
iena
i8
kablio
igiu.
2.7.5.
Jau
u é y
bi i
aisku,
kad
ap a ais
a ejais
kalbé i
apie
pa ada imo
san ykius
bu y
keblu.
Daugiau
naudos
Siuo
pozii iu,
ma y ,
u é ume
k eipdami
démesj
j
uos
ies os
o mos
j ankiy
pa adinimus,
ku ie
né a
ka u
i
bend asis
a ealo
nomina o-
ius.
Pa yzdziui,
kebéklio
a ojimo
plo e
egulia us
miné o
j ankio
Sienui
pes i
pa a-
dinimas
y a
peséklis.
Tai
eiSkia,
jog
ip as omis
kalbéjimo
aplinkybémis
g eiciausiai
bus
a ojamas
bi en
Sis
pa adinimas,
plg.:
Pesk
su
peseklia
—
daug
leng iau
i
g ei¢iau
(Kuliai).
Esan
ki ai
komunikacinei
si uacijai
peséklis
8iame
plo e
gali
bi i
pa aduojamas
bend esnés
e e encijos
pa adinimo
—
kebéklio.
2.7.6.
Ap a i
pa yzdziai
leidzia
g iez iau
apib éz i
pa ada imo
sa oka.
Taigi
apie
PAVADAVIMA
p asminga
kalbé i
uome ,
kai,
pi ma,
jp as inj
a més
pa adinima
am
ik omis
komunikacinémis
aplinkybémis
kei¢ia
bend osios
eik’més
pa adinimas,
an a,
jp as inio
pa adinimo
eiksmé
né a
iena
i8
bend ojo
pa adinimo
egulia iyjy
eikSmiy.
©
Tolesniam
miisy
y imui
s a bu
pas ebé i,
jog
bi inybé
ikslin i
pa adinima
liudija
apie
jo
a ojima
bend aja
eiksme
Siame
plo e.

102
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
2.8.
Nesunku
sup as i,
jog
pa ada imo
a ejai
liudija
apie
bend ujy
nomina o iy
a ojima
ienoje
a
ki oje
a méje.
Aki aizdiis
io
pa adinimy
kei imo
pa yzdZiai
gali
pade i
iksliau
nus a y i
bend osios
e e encijos
zodziy
papli imo
ibas.
Siuo
po-
ziu iu
daug
naudos
gali
duo i
pasakymy,
ku iuose
a ojami
d abuziy
pakabinimo
i aiso
(,,kablio“
sienoje)
pa adinimai,
y imas
a mése.
Ma
Si
pap as a
d abuziy
ka-
bykla,
be
abejo,
bu o
a
ebé a
kiek ieno
lie u iy
als iecio
namuose.
Daugelyje
a -
miy
kalbamasis
i aisas
u i
sa us
iS
seno
ip as us
pa adinimus:
LKZK
duomenimis,
aka u,
Siau és
bei
pie y
Zemaiciy
a niskiy
am
a o as
Zodis
gémbé,
0
aka y
auké-
aiciai
kauniSkiai,
dalis
pie y
aukS aiciy
(pie aka inis
kampas),
y y
auks aidiai
u e-
niskiai
bei
g e imi
ilniSkiai
d abuziy
pakabinima
adina
agii .
Toliau
u ésime
su e-
gis uo i
uos
a miy
pasakymus,
ku iuose
Sie
jp as iniai
pa adinimai
kei¢iami
bend aisiais
pa adinimais,
aigi
kablia,
ain,
kukin,
kebekli
a
k i kn.
2.8.1.
Gémbés
bei
agio
pa ada imo
a ejus
galime
p idu i
p ie
bend uju
pa adini-
my
egulia iyjy
eiksmiy
len elés,
su asydami
juos
a ski oje
skil yje.
Kaip
jau
minéjo-
me,
pa ada imo
a ejai
ne eikia
issamios
in o macijos
apie
bend yjy
nomina o iy
a -
ojima
lie u iy
kalbos
a mése.
Jie
ik
pa ikslina
ki ais
bidais
nus a omas
bend uju
pa adinimy
iSpli imo
ibas.
Taciau
i
Siuo
a z ilgiu
ne
isu
Sis
bidas
mums
gali
pagel-
be i.
Visy
pi ma
odél,
kad
dalyje
Lie u os
egiony,
odos,
miné ieji
pa adinimai
isai
ne a ojami
a ba
pasi aiko
e ai.
Jeigu
ikésime
LKZK
duomenimis,
nei
agis,
nei
gémbé
aka y
aukS aiciams
Siauliskiams
né a
pag indinis
pakabinimo
sienoje
pa adinimas.
Vagis
(0
juo
labiau
gémbé),
a odo,
né a
pazjs amas
nei
y y
auk8 ai¢iy
ilniskiu
pie y
kampui,
nei
pie y
aukS aiciy
y inei
pusei.
T iks an
duomeny
i
Siy
egiony
aip
pa
negalime
pasaky i,
kokiais
zodziais
Gia
dazniausiai
adinamas
kalbamasis
j aisas.
2.8.2.
leskan
pa ada imo
a ejy
a mése,
ku iose
a ojami
dgio
a
gémbés
pa adi-
nimai,
aip
pa
eikia
da y i
kele a
islygy.
Pa yzdziui,
kKablio
domina imo
a eale
(ku i
gale ume
apib éz i
linija
Zeimélis
—
Linku a
—
Pak iojis
—
Sedu a
—
Baiségala
—
Su i-
liskis
—
Pagi iai
—
Siesikai
—
Si in os
—
K iaiinos
—
Molé ai
—
Labané as
—
Linkmenys
—
Salakas
—
Za asai;
Z .
zemélapj
s aipsnio
gale)
pakabinimas
sienoje
d abuziams
neabejo inai
y a
iena
egulia iausiy
Sio
zodzio
eikSmiy.
Ta
liudija
ne
ik
gausiis
pa yzdziai,
be
i
Cia
papli es
Sios
eiksmés
pama uo as
p iesagos
edinys
kabliné
(pame ge)
bei
su
Sia
si uacija”’
susije
azeologizmai,
p z.:
pasodin i
an
kablélio
(Sala-
mies is),
sés i
an
kablélio
(Anyk® iai),
an
kablélio
palik i
(Su dégis)
i
pan.
Tik
y i-
neje
plo o
puseje,
daugiausia
u eniskiy
a méje,
be
kablio,
Cia
da
pasi aiko
agio
(Sim6-
nys,
Duokiskis,
Sudeikiai)
bei
kKabélio
(U ena,
Alan a,
An aza é)
pa adinimai.
Todél
kablio
domina imo
a eale,
kaip
jau
nus a éme
anks¢iau,
kalbé i
apie
kalbamojo
i ai-
so
pa adinimo
pa ada ima
bi y
keblu.
Tad
su a’ydami
len elén
ie as,
ku iose
kab-
ls
uZ iksuo as
a ojamas
pakabinimo
sienoje
eiksme,
Siuoka
zymime
ne
pa ada-
imo
a ejus,
be
da
iena
egulia iaja
Sio
zodzio
eiksme,
ka u
su
ki omis
liudijanéia
bend ojo
nomina o iaus
i&pli ima
egione.
2.8.3.
Pa ada imo
a ejy
ned ejodami
galime
iesko i
a mése,
ku iose
agis
y a
pa-
g indinis
pakabinimo
sienoje
pa adinimas.
Tai
y a
aka y
aukS ai¢iai
kauniSkiai
bei
*7
Jauniausioji
pame gé
pap as ai
(bu o)
sodinama
s alo
gale,
ies
d abuZiy
kabykla,
aigi
ne
i in
paga bioje
ie oje.
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
103
pie aka inis
pie y
aukS ai¢iy
kampas.
Siose
a mése
agi
am
ik omis
komunikaci-
némis
aplinkybémis
pa aduoja
a i inkamai
g@sas,
kikis
a
k i kas.
2.8.4.
Zemaiciuose
labiausiai
papli es
d abuziy
pakabinimo
j aiso
pa adinimas,
kaip
jau
minéjome,
y a
gémbé.
Ki i
pa adinimai
ku
kas
eciau
pasi aiko*.
Ip as a
gémbés
pa adinima
zemaiciy
a méje
gali
pa aduo i
a i inkamai
kebéklio
(kibéklio)
a
kdbi-
nio
bend ieji
pa adinimai.
2.8.5.
Tick
gémbes,
iek
agio
pa ada imo
a ejai
galiausiai
liudija
bend ujy
nomina-
o iy
papli ima
sa osiose
a mése.
Ta¢iau
paz elgus
a idziau
j
iy
ZodzZiyu
seman ing
s uk u a,
odos,
galima
eig i,
jog
ne
isais
a ejais
Siy
d ieju
pa adinimy
pa ada i-
mas
y a
ienodai
mo y uo as.
Pa yzdziui,
agis
daugeliu
a ejy
a mése
y a
iSlaikes
senaja
medinés
inies,
kuolelio,
plei8 o
i
pan.
eik8me.
Todél
d abuziy
pakabinimo
i aisas
agis
isu
pi ma
su okiamas
kaip
j
siena
KALAMAS
medinis
kuolelis
(plg.:
In-
kalk
agj
sienon,
bus
no
gunéé
an
ko
paka
(Sei ijai)).
Be
abejo,
oks
pakabinimo
j aisas
pa ogesnis,
kai
y a
ies as.
Be
LKZK
uZ asymuose
i in
e i
kon eks ai,
ku-
iuose
mani es uojama
Siame
pa adinime
esan i
ies umo
sema
(ma y ,
iam
Zodziui
ji
né a
pag indiné),
plg.:
1.
Vagis
—
KUKIS
d abuziams
a
ki iems
daik ams
kabin i
(Daukéiai).
2.
Maciau
—
y
RIESTA
ysnios
Saka,
bus
ge as
agélis
(Sudeikiai).
Del
o
eikia
many i,
kad
no s
dgio
pa adinimas
jeina
j
ies os
o mos
j ankiy
nominacing
sis ema,
aciau
dél
ies umo
semos
ne yskumo
uzima
joje
pe i e ine
ie-
a.
O
bend uyjy
nomina o iy
jis
pa aduojamas
g ei¢iau
ne
dél
o mos
pana’umo,
be
dél
bend os
kabinimo
unkcijos.
Pas a aja,
kaip
jau
iSsiaiskinome
anks¢iau,
bend uo-
siuose
pa adinimuose
bi inai
implikuoja
ies umo
sema”.
Nea si ik inai
a ejy,
kuo-
me
agi
pa aduoja
qsas
a
k iukas,
ai
y a
da ybiskai
nemo y uo i
(dee imologiza-
esi)
pa adinimai,
uZ a’y a
daugiau
nei
analogisky
a ejy
su
kukiz.
Ma
dél
gy o
da ybinio
ySio
su
eiksmazodziu
A k i
‘link i,
s i i’
pas a asis
pe nelyg
aki aizdZiai
siejamas
su
ies umo
pozymiu.
2.8.6.
Visai
ki aip
y a
gémbés
a eju.
LKZK
aps u
kon eks u,
ku ie
odo,
kad
Sio
zodzio
seman inéje
s uk i oje
dominuojan¢ia
padé j
uzima
ies umo
pozymis.
Visu
pi ma
pasakymai,
ku iuose
gémbé
a lieka
lyginimo
s anda o
unkcija,
p z.:
1.
Jis
susi ie es
kaip
gémbé
(P iekulé).
2.
Kiaulés
sudzi i usios
( .
y.
pe ka usios,
susi ie usios)
kaip
gémbés
(Tel8iai).
1S
ju
miné ini
kéngé
(Plungé,
E z ilkas)
bei
aka uose
pasi aikan ys
kabinokélis
(Palanga,
K e inga,
End ieja as),
kabinoklis
(Zidikai,
Mésédis),
kabinéklis
(S ék8na).
Pas a ieji
pa adinimai
aki aizdziai
mo y uo i
unkcijos
nominacinio
pozymio,
.
y.
jie
san ykiauja
su
eiksmaZodziu
(pa)kabin i.
D abuziy
kabykla
jie
gali
j a dy i
sa a ankiskai,
ne a pininkaujan
ies umo
poZymiui.
Mazeikiuose
da
uZ iksuo as
knabio
pa adinimas.
Sis
Zodis
dél
gy o
da ybinio
ySio
su
eiksmazodziu
knab i
‘link i,
s i i
zemyn’
gali
u e i
i
bend esn¢
eiksme.
Dél
sa o
seman inéje
s uk i oje
y aujanéios
lenk umo
/
ies umo
semos,
Sis
pa adinimas
gali
i a dy i
ne
iena
panasios
iS aizdos
daik a,
aip
pa
i
pakabinima
sienoje.
Galimas
daik as,
kad
Siuoka
jis
pa aduoja
jp as esnj
gémbés
pa adinima.
Taip,
pa yzdziui,
ipiskoje
pa ada ima
ska inandioje
komunikacinéje
si uacijoje
pasakoma:
Sukneles
KABINDAVOM
an
kukiicio,
jokiy
spin y
a
kabykly
ne u éjom
(Gizai).
104
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
Taip
pa
i
adinamieji
de e minaciniai
di iniai,
p z.:
3.
Nosé
kaip
gémbé,
isi
gembnosa
adina
DinZ
(Di énénai).
Miné uose
pasakymuose
gémbé
igyja
bend a
ies os
o mos
daik o
eikSme,
ma y ,
del
panaSiuose
kon eks uose
ku
kas
dazniau
pasi aikan¢ciy
kdbinio
a
kebéklio
bei
dél
o
a p
pas a yjy
pa adinimy
i
gémbeés
nusis o inciy
sinoniminiu
san ykiy™,
plg.:
1.
Sudiiii es,
susisukes
—
ik as
kobin§s
(Ku Sénai).
2.
Ta
kiaulé
sudziii usi
kaip
kobinys
(Klykoliai).
3.
Kai
Zmogus
pasens a,
ai
isi
pi s ai
susilenka
j
kobinius
(La ku a).
4.
A
aS
j
okj
kebéklj
biicio
sukumpusi,
jei
dak a q
biicio
p isisaukusi
(Jud énai).
5.
Pi s ai
kaip
ik
kebékliai
(K éda na).
Galbi
dél
okiu
biidu
igy os
bend os
eikSmeés
gémbé
e sykiais
geba
i a dy i
kai
ku iuos
ies os
o mos
j ankius,
pa yzdziui,
meSke és
,,kabliuka“
(Salan ai,
Kuliai)
a
i iy
ijimo
j aisa
(Ti kSliai,
Akméné).
Pas a ajam
gémbés
pa adinimas
gali
bi i
pe kel as
i
dél
deno a y
panaSumo
—
abu
i aisomi
sienoje.
Gémbe
i§
seno
u éjus
ies umo/lenk umo
pozymj
sa o
seman inéje
s uk i oje
odo
i
y y
aukS aiciu
kupiskeny,
anykS ény
bei
Siau iniy
u eniskiy
a mése
u ima
Sio
zodzio
eikSme
‘ ingis,
linkis’
bei
g e a
a ojamas
eiksmazodis
(iS)gemb(i)uo-
wi,
Plg.
uo
pozi i iu
da
pane éziskiy
a méje
a ojama
pé (si)gemb i
‘pe (si)suk i,
pe (si)k eip i’”.
Taigi
aki aizdu,
kad
kobinys
a
kebéklis
(kibéklis)
gémbés
pa adinima
pa aduoja
ben-
d o
ies os
o mos
pozymio
pag indu.
Galiausiai
nes a bu,
a
pa aduojama
del
kalbamojo
j aiso
unkcijos,
a
dél
o mos
panasumo,
—
Siuo
keliu
eidami
abiem
a ejais
gauname
papildomos
in o macijos
apie
bend uju
nomina o iy
papli ima
lie u iy
kalbos
a mése.
2.9.
Daba
iSsamiau
ap a sime
uos
a ejus,
ku iuose
kalbamieji
pa adinimai
pasa-
kymuose
a ojami
bend iausiaja
eikSme,
.
y.
iesiog
i a dydami
,,kablio“
igi a.
%©
Sinoniminiai
ySiai
sus ip éja
i
dél
gémbés
a ojimo
miné uose
di iniuose
gembnosa
(Di énénai),
gembnosis,
-é
(Geg énai).
No s
di iniy
*kobinianosis,
-é
a
*kebeklianosis,
-é
né a
uz iksuo a
(plg.
analo-
giskus
kabliandsis,
-é,
asandsis,
-€,
kukiandsis,
-é,
k i ikandsis,
-é
ki ose
a mése),
aiau
dél
a p
okiy
di iniy
i
lyginamyujy
pasakymy
seman iniy
s uk i y
esamo
panasumo
(
Siuos
di inius
leng a
ansponuo-
ij
lyginamasias
kons ukcijas.
—
Apie
ai
placiau
Z .
Mikulskas
1995:
69-70)
di inio
kon eks as
kalbamu
poziii iu
y a
adek a us
a i inkamo
palyginimo
kon eks ui.
Beje,
di iniy,
ku iy
pi majj
sanda
suda y y
miné ieji
bend ieji
pa adinimai,
nebu ima
galima
bii y
paaiskin i
es ikcinés
da ybos
(dii ybos)
aisyklés
eikimu.
Si
aisyklé
ibo y
di iniy
su
ilgesniu
nei
d iejy
skiemeny
pi muoju
sandu
a si adima.
P iesingai,
pana&iy
di iniy
su
d iskiemeniu
pi muoju
sandu
Zemaiciy
a méje
pasi aiko
i
daugiau,
p z.:
oknosa
(Zemaiciy
Kal a ija,
Sa es,
Ba s yCiai),
knabnosa
(Ylakiai).
TaGiau
$i
aisyklé,
ma y ,
ne eikia
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése,
plg.:
gska ndsis,
-é
(Vadzgi ys,
Ski snemuné,
Gelgaudiskis,
PlOkSciai,
Ke i ala-
kiai),
kabélianosis,
-é
(Duse os,
Tau agnai).
Analoginis
edinys
i$
gémbé
ie oje
aisyklingo
*gembé i,
ma
a dazodziu
*gembas
a
*gembis
neuz ik-
suo a.
Is o iskai
Zi i in ,
gémbé
galé y
bi i
Sio
eiksmazodzio
—gemb i
galiinés
edinys,
da
i
daba
iSlaikes
eiksmo
ezul a o
(nomina
ac i)
eiksme.
Geog a inis
eiksmazodzio
i
daik a a dzio
papli imas
odo,
kad
daba
Sis
da ybos
ySys
nu ikes.
we
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
105
Taip
a ojamo
zodzio,
kaip
kalbos
nominacinés
sis emos
iene o,
eik’mé
lygi jo
pi minei
eikSmei,
0
seman ikos
e minais
a ian ,
suda o
jo
signi ika a.
Ma ysime,
jog
daugumoje
okiy
pasakymy
Sie
pa adinimai
a licka
NUSAKOMAJA
unkcija®
jau
ki u
pa adinimu
j
komunikacijos
ak a
j es o
deno a o
a z ilgiu.
Ta naudami
modeliu
Siam
deno a ui
apibidin i
jie
ne u i
konk edios
deno acijos.
Ki ais
a ejais
jie
nusa-
ko
deno a a
a piskai,
p iski dami
jj
pla esnei
os
iSies
objek y
klasei
a ba
(pa ada-
imo
a eju)
nu odydami
j
a
klase.
2.9.1.
Nusakomoji
unkcija
sie ina
su
daik a a disky
pa adinimy
sa ybe
ne
ik
e-
p ezen uo i
deno a a,
be
ka u
i
jj
nusaky i
(z .
Niki in
1988:
25).
Pa yzdziui,
kai
okiu
pa adinimu
deno a as
j edamas
j
komunikacijos
ak a,
pap as ai
subjek o
pozi-
cijoje,
jis
a licka
abi
unkcijas.
Tas
pa s
pa adinimas,
pa a o as
p edika y o
pozici-
joje,
a lieka
ik
nusakomaja
unkcija.
Sia
unkcija
jis
a licka
ki u
(a
uo
pa¢iu!)
pa a-
dinimu
jau
i es o
j
pasakyma
deno a o
a z ilgiu
eikSdamas
dedukciskai
apib éz a
koncep a.
Pas a aji
suda o
nusakomojo
objek o
esminiai
pozymiai
(misy
kalbamu
a eju
ai
bii y
ies umas,
inkamumas
a lik i
be
ku j
kabinimo
eiksma).
Todél
ne
okie
pasakymai,
kaip
mies as
y a
mies as,
kaimas
y a
kaimas,
né a
au ologijos
i
u i
p asme,
—
jy
subjek ai
apib éziami
pe
ju
paciy
signi ika ine
eiksme
(Z .
Niki in
1983:
73-74).
Taciau
okios
a iamosios
au ologijos
aki aizdziai
p iklauso
komunikacijos
pe i e ijai.
Sie
posakiai
a ojami
kaip
s ilis iné
p iemoné,
leidzian i
glaus ai
pasa-
ky i
min j.
Absoliu i
dauguma
okiu
p edikaciniy*
desk ipciju
p edika y o
pozicijo-
je
u i
pla esnés
e e encijos
pa adinima
nei
subjek o
pozicijoje.
Bi en
okiu
pasa-
kymy
analizé
i
bi y
naudinga
miisy
y imui.
Apz elge
mums
ipimus
panasios
s uk i os
a miy
pasakymus,
galime
kons a uo i,
kad
nusakomaja
unkcija
p edika-
y o
pozicijoje
dazniausiai
a lieka
bend asis
a més
nomina o ius
—
,,kablio“
igii os
pa adinimas.
Taip
iesiogiai
gauname
duomeny
apie
Siu
pa adinimy
papli ima
iena-
me
a
ki ame
a miniame
a eale.
Taciau,
be
Siy
ak y
kons a acijos,
bi y
jdomu
pa-
s a s y i,
kiek
okiy
pa adinimy
pasi inkima
nusakymui
lemia
komunikaciniu
uz-
duoéiy
sp endimo
idiné
logika,
o
kiek
Gia
paklis ama
sin aksiniy
pozicijy
keliamiems
eikala imams.
2.9.2.
Megindami
a saky i
i
§j
klausima,
pi miausia
p isiminkime,
jog
okiy
p edika-
ciniy
desk ipcijy
esmé
y a
a,
kad
as
pa s
deno a as,
jau
i es as
j
pasakyma
siau es-
nés
e e encijos
pa adinimu,
apib éziamas
(a
nusakomas)
pe
pla esnés
e e enci-
jos
gimininga
pa adinima.
Ki aip
a us,
p edikacijos
ak u
a p
8iu
pa adinimu
nus a oma
gimininé- iSiné
p iklausomybé.
Islikdami
ealizuo o
pasakymo
( .
y.
sin-
aksés)
lygmenyje
egalime
kons a uo i,
kad
am
ik i
pa adinimy
sakinyje
a liekami
aidmenys
FIKSUOIA
ju
signi ika ing
eik’me.
Daugia eik’mio
Zodzio
in ensionalas
Siose
pozicijose
ampa
pap asciausias,
o
eks ensionalas
pla¢iausias.
Dél
o
jis
i
geba
Rusu
kalbininké
A u juno a
(1977: 304)
ja
adina
ATRIBUTYVINE
a ba
KVALIFIKATYVINE
unkcija.
Lie u iy
kalbininky
dazZniau
a ojamas
APIBUDINAMOsIOs
unkcijos
e minas.
**
Didesnj
démesj
k eipdami
j
ne iesioginj
nusakymo
(desk ipcijos)
pobiidj,
cia
galé ume
a o i
i
PREDI-
KATYVINES
desk ipcijos
e mina.
PREDIKACINES
(ne
p edika inés!)
desk ipcijos
e mina
pasi inkome
no édami
pab éz i
am
ik os
iisies
sin aksiniy
kons ukcijy
desk ip y ine
paski i.
Reiksdamos
pa i
p edikacijos
ak a
iS
esmés
jos
eina
loginiy
apib ézimy
pa eigas.
O
p edika y as
é a
Sio
ak o
koncep ualusis
pa ne is.
112
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
s anda u.
Nusakomasis
objek as
(a ba
lyginimo
pag indas)
okiuose
sudu iniuose
zodziuose
pap as ai
es i
zmogaus
nosis,
plg.:
27.
Neg azus
oks
senis,
kablianosis
(E iskiai).
28.
Vai,
koks
neg azus,
koks
kukianésis
(P ienai).
29.
Kaip
gi
man
uz
a es
ekeé ,
kad
u
k i ikandsis
i
aip
neg azus!
(Pelesa).
30.
I
é as
qSanésis
bu o,
i
isi
aikai
okie
(Veliuona).
Taciau
pasi aiko,
kad
okio
panaSumo
andama
i
ki ose
k ino
dalyse,
i
ne
ik
zmo-
niu,
plg.:
31.
Kad
as
kabliadan is
nieko
nepada ys!
(K ekena a).
32.
K iiikagal i,
ku
suki!
(pasaky a
apie
a kli)
(Rudamina).
Pa yzdziai
odo,
kad
okie
di iniai
u i
p agma ing
o ien acija,
y a
neigiamai
ko-
no uo i.
Nepaisan
o,
pi masis
ju
sandas
dazniausiai
u i
uo
poziii iu
neu alia
sig-
ni ika ine
bend ojo
pa adinimo
eikSme.
Jis
ne eiSkia
konk e aus
ies os
o mos
j an-
kio,
ku io
ienas
a
ki as
1
akis
k in an is
pozymis
galé u
mo y uo i
p agma ine
nominacija,
be
ep ezen uoja
bend ajq
,,kablio“
igi a.
Be
abejo,
kiek ienas
dides-
nis
a minis
a ealas
Cia
u i
sa o
ep ezen an a,
i
al
ma ome
i§
pa eik y
pa yzdziy.
Tokie
bend iausios
eikSmeés
pa adinimai,
besi emian ys
ienu
a
d iem
esminiais
e e en o
pozymiais,
ge iausiai
inka
jj
nusaky i
ig a y iniu
a z ilgiu.
Taciau
Siy
pa adinimy
de e minuo i
di iniai
iS aiskos
pozili iu
né a
isimin ini,
—
jy
neigiama
kono acija,
ma y ,
kyla
iS
kalbo o
p agma ines
nuos a os
i
anks esniu
a i inkamu
pa a ojimu.
Galbi
dél
o
a mése
ne e ai
pasida oma
analogisky
di iniy
su
kon-
k e u
ies os
o mos
i anki
eiSkian¢iais
pi maisiais
sandais.
P agma iniais
sume i-
mais,
sup an ama,
pasi enkami
elje iSkesniy
b uozy
ep ezen an ai.
A odo,
kad
aip
zemaiciy
a méje
a si ade
sudu iniai
pa adinimai
gembnosis,
-é€,
oknosa,
aka y
auks-
aiciy
a meéje
—
aska nosis,
-é,
y u
aukS aiciu
a méje
—
kabelianOosis,
-é.
Taip
pa
jau
minejome,
kad
a p
Siy
konk e¢iy
i
analogiSkuose
kon eks uose
pasi aikanciy
ben-
d uju
pa adinimy
nusis o i
sinonimiski
san ykiai.
Del
Sios
p ieZas ies
kai
ku iy
siau-
esnés
apim ies
pa adinimu,
pa yzdziui,
gémbeés
a
kabélio,
e e encija
gali
ples is,
jais
e sykiais
a ba pas o iai
gali
bi i
i a dijami
j ai iis
ki i
ies os
o mos
j ankiai*.
2.10.9.
Sa aip
bend ojo
pa adinimo
papli img
liudija
i
ki okio
pobidzio
di iniai
—
qska a,
@ska as,
aka y
aukS aiciy
kauniskiy
a meéje
i a dijan ys
ka ilo
pakabini-
mo
j aisa
e dan
an
ugniaku o
(an asis
da
gali
eikS i
Sulinio
s i ies
ka i
su
,,.kab-
©
Pyz.,
aka y
aukS aiciy
kauniskiy
qska a
( @ska as)
bend aja
lyginimo
s anda o
eikSme
igyja
ne
ik
di iniuose
gska nosis,
-é,
be ,
a i inkamai,
i
lyginamosiose
kons ukcijose
a
me a o iskose
nominacijose,
plg.:
1.
Nosis
kaip
qska a
(Sin au ai).
2.
Jau
sa o
aska os,
meldziamasis,
nekisk!
(Luk&iai).
Cia
@ska a
( @ska as)
a lieka
igi a y inio
ik o és
objek y
modelia imo
unkcijas
kaip
i
analogiSkuo-
se
kon eks uose
ku
kas
daZniau
pasi aikan is
@sas.
Taciau
pla esnis
eikSmiy
a as
qska ai
( qska ui)
Siuoka
nebidingas.
Ma y ,
dél
da
gy os
da ybos
eiksmés
bend asis
pa adinimo
po encialas
lieka
ne ea-
lizuo as.

»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
113
liu“).
Kaip
jau
zinome,
zemai¢iams
g@Sas
e ei8kia
kalbamajj
i aisa
ka ilui
kabin i.
Vaka y
auk8 aiciy
kauniskiy
aka inéje
puséje
gs
gali
bi i
i a dijamas
be
ku is
ies os
o mos
i ankis,
ku iuo,
beje,
daZniausiai
lais ai
jmanoma
manipuliuo i.
Tad
aki aizdu,
jog
gso
pa adinimas
miné am
ka ilo
pakabinimo
(a
panaSiam)
j aisui
né a
pa ankus
ben
dél
d iejy
p iezasciy:
dél
sa o
daugia eik’miskumo,
a ba
dél
pla-
Cios
e e encijos,
i
dél
j aiso
speci ikos
—
s aciona aus
i inimo.
Todél
pag is ai
galé ume
a i,
kad
a si anda
mo y as
di ybos
keliu
pasida y i
inkamesnj
pa adini-
ma.
Taip
a si anda
gska as
a
@ska a.
Ju
da ybos
eik’me
galé ume
apib é2 i
aip:
‘j aisas
kam
(pa)ka i
(pakabin i)
su
gsu
gale’.
Pi masis
da ybos
pama o
sandas
g-
Sas
Gia
u i
bend a
kabinimo
j ankio
eiksme,
ku i,
zinoma,
bi inai
implikuoja
ies-
os
o mos
seman inj
pozymi.
Taigi
Siuo
a eju
ies umo
sema
ei8kiama
ne iesiogiai.
Tuo
Sie
di iniai
ski iasi
nuo
anks¢iau
nag iné yjy
(konk eciai
iman
—
qsandsio),
ku iuose
Sioji
sema
analogisky
sandy
bu o
eikiama
iesiogiai*”.
2.10.10.
Reéiau
pasi aiko
okio
ipo
di iniai
kaip
méslakablis
(Siménys)
a
méSla-
k i ikis
(Léipalingis).
Jie
aip
pa
liudija
bend yjy
nomina o iy
papli ima
sa osiose
a mése.
Jy
a si adimo
p iezas is
galé ume
aiskin i
kaip
i
anks¢iau
ap a uju
di iniu
a eju:
pe
placios
e e encijos
bend ieji
pa adinimai
ne
isada
pa ankis
siau os
pa-
ski ies
j ankiams
j a dy i,
ad
jy
apim is
siau inama
di ybos
keliu.
2.10.11.
Ries os
o mos
pozymj
ikinijan is
bend asis
pa adinimas
gali
bi i
a oja-
mas
me a o iskai
pa adinan
ku j
no s
uo
pozymiu
iSsiski ian i
objek a.
Me a o os,
zinia,
y a
ku iamos
i
a ojamos
kalboje
i8
p agma iniy
paska u.
Jy
paski is
ne
ep-
ezen uo i
kalbéjimo
ak uose
nominuojamus
deno a us,
be
juos
nusaky i
ku iuo
no s
a z ilgiu.
Tiesa,
Sis
nusakymas
yks a
ne
iesiogiai,
be
pasi elkus
pagalbon
ki o
ob-
jek o
( u
objek y
klasés)
ip as inj
pa adinima.
Tai
jmanoma
nus aéius
similiacinius
ySius,
a ba,
kasdiene
kalba
a ian ,
—
jz elgus
am
ik a
panaSuma
a p
abiejy
ik o-
és
daik y.
Tad
me a o os
i§
esmés
y a
paslép i
palyginimai
(plg.
Niki in
1983:
56;
84).
Miisu
a eju
me a o iskai
j a dijamy
objek y
a as
y a
gana
siau as
—
dazniau-
Siai
ai
ie
pa ys
lyginamuyjy
posakiy
pag indu
einan ys
daik ai:
zmogaus
kiinas,
kai
ku ios
jo
dalys,
eciau
ki i
dalykai
(p z.,
sk endanéiy
ge iu
i iné),
plg.:
33.
Kokios
bu o
ankos,
o
daba
kabliai
(Saiko as).
34.
To
kébinio
(sudZiii usio
senio)
né
aké[se]
ma y
negaliu.
DUNZ
(Raudénai).
35.
Ge iy
kabl§s
nuku kséjo
an
pie us
(E iSkiai).
Bend as
ies os
o mos
pozymis
ypaé
aki aizdus
g e inan
nosij
i
ies os
o mos
i ankj.
Todél
ne e ai
jis
ampa
eik’més
pe kélimo
pama u,
kai
@sas,
kablys
i
.
.
iesiogiai
ima
eikS i
nosj
(a
snapa).
Pa yzdziui,
sakinyje
Ko
nuleidai
sa o
kablj?
(Siau-
liai)
okiu
biidu
pakeigiamas
Zinomas
azeologizmas
nuléis i
nésj
‘nusimin i’,
plg.
da :
*
Visai
ki us
dalykus
liudija
o maliai
panaSis
di iniai,
a ojami
aka y
auks ai¢iu
Siauliskiy
a méje.
Kaip
minéjome
anks¢iau,
Cia
qska as,
aska is
a
aska ys
eiskia
ka ilo
a
kibi o
lanka,
pasai a.
Taigi
okiy
di iniy
da ybos
eikSmé
—‘ ie a,
uz
ku ios
ka iamas
(kabinamas)
gsas’.
Pas a asis
pa adinimas
a méje
be eik
ne iksuo as,
be
g ei¢iausiai
di inio
da ybos
me u
juo
Siauliskiai,
kaip
i
g e a
gy enan ys
zemaiiai,
adino
miné a
ka ilo
pakabinimo
i aisa.
114
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
36.
Miegu
kabli
pakabinus
[p ie
sesuciy
lopSio|
(Su dégis).
Bend y
seman iniy
pozymiy
pag indu
daZnai
suda omos
mislées.
Taip
ju
esminiai
deno a ai
uzkoduojami
me a o omis.
A spéjus
uos
pozymius,
jmenama
misle.
Plg.
du
os
pacios
mislés
a ian us
i8
ski ingy
ie u:
37.
Vienam
gale
saké,
an am
@Sas,
o
idu ys
kap
kamuolys
(Did yziai)
[k egzdé].
38.
Vienam
gale
saké,
ki am
gale
kikis,
lo yniski
iibai,
ad e niska
kalba
(Pil iskiai).
Misy
y imui
s a bu
pas ebé i,
jog
Siuose
ienos
mislés
a ian uose
bend ujy
pa-
adinimy
ep ezen uojami
sa i
domina imo
a ealai.
Bend aisiais
pa adinimais
me a o iskai
gali
bi i
j a dijamos
i
a i inkamos
g a i-
nés
igii os,
pa yzdziui,
asmenys,
plg.:
39.
Rusiskai
paskai y
sunku
—
ieni
kebékliai
(P iekulé).
40.
Jis
TOKI
kobinika
pa asé,
pauks ukqa
nupiesé,
pamokino
q
aikq
(Tau agé).
Kai ku ie
Siy
pa adinimy
pama uoja
eiksmazZodinius
edinius,
p z.:
41.
Laiska
Siokj
oki
pakebeklia ai,
o
ge ai,
dailiai
nemokéjau
[ asy i]
(End ieja as).
Ap a us
bend uju
nomina o iy
eiSkimasi
a miniuose
pasakymuose,
galiausiai
ga-
lima
pa eik i
isa
len ele,
ku i
aki aizdziai
pa odo
jy
dominuojamy
nominaciniy
sis-
emu
geog a inj
pasiski s yma.
A ealinis
bend ujy
pa adinimy
pasiski s ymas
da
aiskesnis
Zemélapyje,
suda y ame
Sios
len elés
duomeny
pag indu.
Vie os,
ku iose
Sie
pa adinimai
uz asy i
a ojami
isomis
SeSiomis
egulia iosiomis
eik8’mémis,
i
ie os,
ku iose
jie
uz iksuo i
e u in ys
signi ika ing
eik8me,
Siame
zemélapyje
Zy-
mimos
ienodais
simboliais.
Taip
pa
zymimi
i
egulia esni
pa ada imo
a ejai.
3.
BAIGIAMOSIOS
PASTABOS
3.1.
Figii a y inio
panaSumo
nominacinése
sis emose
dominuojan¢ciy
pa adinimy
inkamumas
j a dy i
e d iniy
igi y
koncep us
iSplaukia
i§
jy
seman iniy
s uk i y
IZOMORFISKUMO
oms
igii oms.
Tokiy
pa adinimy
eikSmés
s uk i os
b anduolj
su-
da o
esminiai
( .
y.
kalbinés
bend ijos
na iams
s a bis)
i a dijamy
igi y
pozymiai.
Sie
pozymiai
o muoja
nominacine
(pi mine)
u
pa adinimy
eiksme,
ku i
kalbos
a o ojy
a pazis ama
kaip
zenkliskoji
jy
p asmé.
Nominaciné
pa adinimo
eiksmeé
aidina
pag indinj
aidmenj
kalbéjimo
ak y
me u deno uojan
ik o és
objek us,
ku-
iuos
sieja
igi a y inis
panaSumas.
IS
Siy
deno acijy
besi o muojan¢ios
egulia io-
sios
Zodzio
eiksmés
laiky inos
an inémis
(i8 es inémis)
nominacinés
eikSmés
a -
z ilgiu.
3.2.
Ta miy
bend ieji
,,kablio“
igi os
pa adinimai
y a
ITRAUKIMO
keliu
susiklos¢iu-
siy
o
pa ies
pa idalo
j ankiy
pa adinimy
dominan eés.
Sinch onijos
plo me
bend uyju
pa adinimy
didZiausia
j a dijamoji
galia
(nominaciné
po encija)
iSplaukia
i§
jy
uz-
KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
115
imamos
aukS¢iausios
padé ies
sis emos
hie a chijoje,
ku i
sa o
uoz u
pa eina
ien
ik
nuo
y
pa adinimy
seman iniy
s uk i y
p isi aikymo
inkamai
ep ezen uo i
,,kab-
lio“
igii a
i
nep iklauso
nuo
ju
kilmés
a
idinés
o mos.
Pas a osios
suponuojami
pa adinimy
da ybos
ySiai
gali
bi i
ak ualizuo i
ealizuo o
eks o
lygmeniu,
uos
pa-
adinimus
pa a ojus
g e a
ju
da ybos
pama a
suda an¢iy
eiksmazodziu.
Tad
Sie
da-
ybos
ySiai
y a
eik’mingesni
pasakymo
su okéjui
(ad esa ui)
nei
jo
suda y ojui
(ad-
esan ui).
Siam,
egis,
y a
pa ankesné
deno a u
igi a y inio
panaSumo
pag indu
susiklosciusi
pa adinimy
aksonomija.
3.3.
,,Kablio“
ig i os
bend iesiems
nomina o iams
iSplis i
didziausios
eikSmés
u-
i
didesniy
a miu
a
pa a miy
ibos.
Pa yzdziui,
Zemai¢iy
a ojamy
pa adinimy
kebéklis
(kibéklis)
i
kobinys
e i o iniam
pasiski s ymui
lemiamos
eikSmés
u i
iba
a p
Siau és
Zemaiciy
k e ingiSkiy
i
el8iSkiy.
A i inkamai
aka y
auks aiciy
kaunis-
kiu
a ojamy
pa adinimy
@sas
i
k ikis
geog a iniam
papli imui
eiksminga
y a
ski is
a p
zana yky
i
kapsy
e niniy
g upiu.
Is o iskai
Zid in
galima
i in i,
kad
ie
pa ys
poli iniai,
adminis aciniai,
iziniai
i
k .
ak o iai,
leme
a miy
one ikos
ski umus,
o ma o
i
sa i as
jy
nominacines
sis emas.
Sinch onijos
pozi iu
ak a,
kad
am
ik-
os
nominacinés
sis emos,
nepaisan
leksikai
bidingo
jud umo,
daugmaz
iSsilaiko
a miy
ibose,
eiké y
aiskin i
uo,
jog
a més
u i
uZda os
kalbos
sis emos
b uozy.
Tad
nominaciniy
iene y
a z ilgiu
jos
eiskiasi
kaip
a ski os
kalbos.
Tai
eiskia,
kad
zmonés,
ku iy
kalbésena
yskiai
ski iasi
nuo
kaimynu,
iden i ikuoja
sa e
kaip
a ski a
e nine
g upe,
kaip
,,sa iskius“,
ku ie
bend audami
a pusa yje
a oja
sau
jp as us
ik o és
daik y
pa adinimus
i
j
jy
ie a
be
eikalo
neisileidzia
ki u,
,,nesa iSkiu“,
a ojamy
a i ikmenuy.
Sa i a
a més
nominaciné
sis ema
lemia,
kad
ki y
a miy
(a
kalbu)
analogiSki
pa adinimai
be
didesnés
a
mazZesnés adap acijos
nep iimami.
Ki-
aip
a ian ,
pas a ieji,
jeigu
bina
pe im i,
u i
as i
sa o
ie q
(uzZim i
am
ik a
pa-
dé j)
a i inkamy
nominaciniu
posis emiy
hie a chijoje.
SUTRUMPINIMAI
7
DUNZ
-—
ViTKAuUSKAS,
V.
1976:
Siau és
y y
diinininky
Snek y
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
LKA,
-
Lie u iy
kalbos
a lasas
1.
Leksika,
ed.
K.
MORKUNAS,
Vilnius:
Mokslas,
1977.
LKZ
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-19,
ed.
J.
BALCIKONIS,
J.
KRuOPAS,
K.
ULVYDAS,
V.
VITKAUSKAS,
1941-
1999.
LKZK
-
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
Z1Z—
Viouai is,
A.
1998:
Zie elos
snek os
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1996:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
ARUTJUNOVA,
N.
D.
1977:
Homunauna
u
TexcT.
Cepe6penHukos,
b.
A.,
Ypumuesa,
A.
A.,
pe .,
A31koeaa
HomuHauuA:
Bude
haumenoeanua,
Mocxsa:
HayxKa,
304-357.
G eioas,
A.
J.
1989:
Semio ika.
Da by
ink iné,
suda é
R.
Pa ilionis,
Vilnius:
Min is.
JAKAITIENE,
E.
1988:
Leksiné
seman ika,
Vilnius:
Mokslas.
KARALIUNAS,
S.
1997:
Kalba
i
isuomené:
Psichosociologiniai
i
komunikaciniai
kalbos
a ojimo
b uozai,
Vilnius:
Lie u iu
kalbos
ins i u as.
MIKULSKAS,
R.
1995:
Zodziy
okas,
okiio i
kilmé
onomasiologiniu
pozi iu.
Li uanis ica
4
(24),
58-74.
116
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
1
LENTELE.
BENDRUJV
,,KABLIO“
FIGUROS
PAVADINIMY
PAPLITIMAS
TARMESE
Ries os
o mos
T ankis
j ankio
pa adinimas
MéSlui
i
Sienui
i
kiigio
Kam
auk i
Meske iojimo
(pp .
ezimo
e s i
a
Salinés
galo
pes i
pakabinus
maiybiné
o ma)
kablys
S ,Km,Ds,Kp
Skp,
SDK,
SLK
Nj,
K ¢,
U ,
LEL,
Kp;
Kip,
Np,
JRB
Su ;
JNS,
p k.:
SR ,
BsG,
SKRB,
VSK,
PPL,
VB,
SLM,
ALZ,
Kp,
SMN,
SKP,
PMR,
RK,
C,
Ky,
DKK,
ZR,
ALN,
KKL,
UKM,
Po,
ER,
T ,
AN,
SB;
JRB
qsas
E Rz,
VDK
SNT,
JRB,
SKR;
V5s ,
Gs
Ra&,
Ng,
p k.:
P ,
PL ,
PZRL,
PNMA;
AL,
M s
kukis
K ok,
Pun,
JZ
Zp,
DRs
Ss,
Up,
Jz,
PRN
Bo ,
Sk b,
Si,
Jz,
Up,
Lp n
kebéklis
(kibéklis)
Ki Z,
Pi ,SLNT,
TLz,K ,SLNT,
—
PL ;NM
G si,
Ms,
§ s,
S s
YL; ZR,
ZD
kobinys
VS,
SKN;
SL,
BTG
AKM,
RDN,
LK,
BR s,ZR,VARN,
SD,
TRK,
K S,
ZR
ZR,
TL,
ALS,
VKS,
TRK;
VN,
Ki Z,
S s
SLL,
K
k i ikas
Vs,
LS,
Lz,D ;
=D sk,
M c
K sn,
SMN,
SRJ,
SN,
MRK,
ZT,
AUK;
Aps,
BRSL
Rup,
Né,
Z ,
Lz,
S né,
RS,
UPN
Dy;
S nc, SKDT,
PL
Pas abos:
1)
ie y
san umpos
okios
pa
kaip
LKZ;
2)
po
kablia aSkio
pa eikiamos
ie y,
esan-
Giy
oli
nuo
kompak isko
pa adinimy
a ojimo
plo o,
san umpos;
3)
po
pazymos
p k.
pa eikia-
mos
ie u,
ku iose
uzZ iksuo i
okie
eiksmazZodiniai
ediniai
kaip
kabli io i
a
qs io i
san um-
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
117
[ aisas
i éms
y i
|
Gembé,
agis
Be
koks
ies os
Ta més
Né imo
(pp .
(gali
bi i
mazybiné
o mos
j ankis
maiybiné
o ma) o ma)
Bsa,
Skp,
Pc
Ps,
Skp,
Jpp,
ZR,
SML,
PAI,
Ps,
SLM,
KRKN,
Up ,
ER,
Ry y
aukS ai¢iai:
ZL
Kp,
Skp, Jpp,
RK,
M28,
PpL,Kp ,
_
pane éziskiai,
Ds,
TRGN,
Ssk,
ANTS,
PLVN,SMN,
kupiSkénai,
Ku ,
AN,
SUR;
Pnp,Jpp,DGL,
—_anykS énai,
ZSL
SLD,
KTk,SuG,
_
Si in iskiai,
ALN,
KKL,
SR,
PG;
u eniskiai
S né,
SkT,
SL
E Rz,
PNMZ;
SN,
M i,
K ,
GZ,
J B,SN ,M J;
K ,
Gs,
G2,G 8,
Vaka y
auk8 aigiy
G bD,
NMN
VLKV,
G 8,
VLKJ,
TLZ
LKS,
SNT,
SL ,
kauniskiy
aka iné
JD,
GRK,
BTG,
E z,
VpzG,
Rs,
pusé
Vpk;
Js ,
Lo ,
G k,
STAK,
AR,
Gpz,
GRL,
V ,
Jp,
PNMZ,
Rob,
KROK
LkK¢,
VLKJ,
VL,
PLk;
Js ,
PRN
AL,
BRB,
MRJ,
GZ
RMS,
NMJ,
BRB,
V ,Gz
PNMA,
P n,
Up,
Vaka y
auks aiciu
GoL,
SIL
KRoK,
DKS,
MRj,
kauniskiy
y iné
Ki ,
ALK,
PL ,
pusé
SN,
GRL
Kip,
SG,
VN,
K ,
Vyz,
Sui
ALS,
Ki Z,
Sp,
Vaka y
Zemaiéiai,
KL,
Pi ,
SLNT,
S s,
NT,
PLN,
END,
pie y
Zemai¢iy
Lkz,
Ms,
YL,
B s,
Jo ,
K ,
SLL,
PRK
aka iné
pusé,
Ki Z,
Sp;
LPL,
Siau és
Zemai iai
Lz
k e ingiskiai
Sp,
S s,ZR,
Uz ,
ZLB,
K s;SiN ,
S1s,
Zp,
Sp,
TRK,
Siau és
Zemaiciai
Row,
SKN,
KRP;
PRK
AKM,
KLK,
ZG,
__
el8i8kiai,
pie y
Rp
SKN,
K 3,
RDN,
—
Zemaiéiy
a ni8kiy
KRKL,
LK ,
KNT;
_ y iné
pusé
K ,
TRG,
SL ,
MSk
Ki ,
Ke¢,
DRsk,
RDM,
BD,
PNs,
Ki ,
VRN,
PLs,
RpM,
Bp,
Lzp,
Pie y
aukS ai¢iai
VRN,
VLK,DsM,
SN,SR3,
LS,
ZT,
Lz;
SpkK
S n,
SN,
Kp¢,
Lp,
(iSsky us
Siau ini
Da,
PUN
D sk,
PLs,
Z1,
Rub,
PLs,
Z ,
kampa),
kai
ku ios
LZ
ARM,
D ,
RUD,
__ y y
aukS ai¢iu
Ds,
Jz
ilniskiy
salos
pos.
Pp .
jie
u i
pe kel ines
eikSmes
‘godZiai
(kabinan )
algy i’
a
‘skob i’
i
aip
ne iesiogiai
nu odo
j
sa o
pama inius
daik a a diius,
kaip
bend os
paski ies
kabinimo
i ankiy
pa adinimus.

ROLANDAS
MIKULSKAS
118
|
ASAWUVL
SVWILITd
Vd
AWINIGVAVd
SOUNDIA
»OITAVA
ALNUANAA
‘AVd
I
samy
wh
ung
~
WU
sa ylen,
Ole
snmuT A
“Ways
We
ie
.
We
page
15@.,
de
WwHu e49Ce
$
C yo, sso
My
.
UASe
;
6
e
wy
Ne
Ne
5
Ti a e
aLe
w®
TPA
sige
Flee
6
WAS
6
Any
in e
ieWSe
G0
Sene
ye
og.
6
usa
,
1»
Ide
"
u
wie
WD
1oQ@@.
eo
JR
ee
Ae
ea e
D:
u
es
I?
ae
»KABLIO“
FIGUROS
NOMINACINES
SISTEMOS
RAISKA
|
119
Niki in,
M.
V.
1983:
Jexcu4eckoe
3nayenue
caoea:
Cmpykmypa
u
KomOunamopuka,
Mocksa:
Bpicuas
IKON.
NIKITIN,
M.
V.
1988:
Ocnoeo
auxeeucmuyeckoui
meopuu
3Ha4enua,
MocKpa:
Bpiculaa
WKoma.
Rosinas,
A.
1996:
Lie u iy
bend inés
kalbos
j a diai:
Funkcijos
i
seman ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedi-
jy
leidykla.
TELUA,
V.N.
1977:
B opunad
HOMHHaLUMA
H
ee
BHI.
CepeOpenuukos,
B.
A.,
Youmuesa,
A.
A.,
pen.
A3biKoean
HomMUuHauuA:
Bud
Haumenoganui,
Mocksa:
Hayxa,
129-221.
UFimce a,
A.
A.
1977:
Jlekcuuecka
HOMHHaUMa.
CepeOpenuuko ,
B.
A.,
Youmuesa,
A. A.,
pen.
As ikoean
Homunayua:
Bude
Haumenoganuii,
Mocksa:
Hayka,
5-85.
U su is,
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
Rolandas
Mikulskas
Gau a
2002
05
07
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
2055
Vilnius,
Lie u a