138
|
RECENZIJOS
MVNERA
LINGVISTICA
ET
PHILOLOGICA
MICHAELI
HASIVK
DEDICATA.
EDENDA
CURAVERUNT
JOZEF
MARCINKIEWICZ
ET
NORBERT
OSTROWSKI
Poznan:
Uniwe sy e
im.
Adama
Mickiewicza
w
Poznaniu,
Ka ed a
Skandynawis yki
i
Bal ologii,
2001, 273
p.,
ISBN
83-232-1198-1.
(Poznanskie
S udia
Bal ys yczne,
1.)
Simboligka,
jog
pas a aisiais
me ais
ne
keli
uZsienio
bal is ams
ski i
jubiliejiniai
s aipsniy
inkiniai
p adeda
naujas
bal is ines
knygy
se ijas.
S ai
2000
me ais
i8éjo
Zymy
okieciy
sla is a
i
bal is a
Raine ]
Ecke a
page bian is
leidinys
Aspek e
bal is ische
Fo schung
—
se ijos
,,Sch i en
des
Ins i u s
ii
Bal is ik
de
E ns -Mo i z-A nd -Uni e si a
G ei swald“
pi moji
knyga.
Tokia
adicija
palaiko
i
lenky
bal is ikos
puoselé ojui
p o eso iui
Micha ui
Hasiukui
dedikuo as
s aips-
niy
inkinys:
jis
zymi
se ijos
,,Poznanskie
S udia
Bal ys yczne“
p adzia.
Ki a
e us,
kaip
ma y i
i$
leidinio
pa engéjy
Joze o
Ma cinkiewicziaus
bei
No be o
Os owskio
p a a més,
ai
i
sa o-
iskas
Poznanés
Adomo
Micke iciaus
uni e si e o
senosios
se ijos
,,Se ia
Filologii
Ba yckiej*,
ku iai
p iklausé
ys
s a bios
bal is ams
knygos,
is¢jusios da
XX
a.
aS un ojo
desim mecio
an -
oje
puséje’,
p a esimas.
Be
s eikinan¢iyjy
p o .
Hasiuka
70-me¢io
p oga
sa aso,
be
suda y os
iSsamios
jo
da bu
biblio-
g a ijos,
miné ame
s aipsniy
inkinyje
da
glaus ai
p is a omi
s a biausi
jubilia o
gy enimo,
ypaé
mokslinés
eiklos,
epizodai
(p.
XV-XVII,
Eugeniusz
Rajnik).
Siame
ap ase
iskel os
kelios
s a -
biausios
Hasiuko
moksliniy
in e esy
k yp ys
—
lie u iy
dialek ologija,
onologija
bei
one ika,
bal y
kalbu
is o ija.
Sa aime
sup an ama,
pa engéjy
s eng asi,
kad
i
didZioji
leidinio
s aipsniy
dalis
g ilden y
bu en
okiy,
jubilia ui
a imy,
s iciy
klausimus.
[dé a
i
li e a i ologiniy
da by
—
juk
Micha as
Hasiukas,
daug
pas angy
sky es
li uanis ikai
Lenkijoje,
ypaé
Poznanéje,
plé o i
(nuo
1987
me y
jis
ado a o
Poznanés
uni e si e o
Bal y
kalby
ka ed ai),
labai
pa émé
i
li e a-
u iSkaja
jos
puse.
Labiau
jsigilinus
j
leidinyje
publikuo us
da bus
aki aizdu,
jog
didziausia
ie a
Gia
uzima
dia-
ch oniniai
bal y
kalby
y imai.
Nemaza
s aipsniy
ski a
ZodZiy
is o ijai
—
e imologijai,
is o inei
da ybai,
is o inei
mo ologijai.
Dalis
e imologijos
da by
plé oja
skoliniy
y imus.
Lakonisko
pa adinimo
s aipsnyje
,,Lie.
(Z.)
ab inas*
(p.
73-79)
Vincas
U bu is
lie u iy
kalbos
zodZiy
is o ija
papildo
da
keliais
iSaiskin ais
skoliniais.
Sijka
j ikinamai
pa odoma,
kad
zemaiciy
db inas
‘s a¢io
medzio
indelis
su
a ozu
s ies ui
a
k .
jsidé i’,
j
DZ,
_,
i auk as
kaip
sa as
Zodis,
i8
iesy
y a
ély as
le icizmas,
pasisko-
lin as
i8
Ku So
pie aka iy
kampo
la iy
snek y.
Beje,
p obégsmiais
palies i
i
ki i
seno inés
medinés
s ies inés
pa adinimai,
ypa¢
spéjamas
sla izmas
ogonas.
[domi
y a
ab inas
i
ogonas
seman iné
aida.
Abiejy
zodziy
eiksmé
sma kokai
a siski ia
nuo
skolinimosi
Sal inio
—
la iu
i
sla y
kalby
Zodziy
eikSmiu;
la.
ab a
jp as a
eik8mé
‘minky u is,
duonlo is’,
ji
nes e ima
i
daliai
sla y
pa yzdziu.
Ty éjo
pag is ai
eigiama,
jog
lie u iy
skoliniy
eik’mé
nuo
‘minky u io,
duonlo io’
p ie
‘seno inés
medinés
s ies inés,
ab ino’
galéjo
pe ei i
a ba
pe
a pine
eik’me
‘(medinis)
dubuo
(su
an ozu)’,
a ba
iesiogiai
specializuodamasi,
plg.
lie.
dézé
‘sk ynia,
sk yne-
le’
i
‘ab inas’,
kildinama
iS
b .
d3saKd
bei
le.
dzieza
‘minky u is’.
s
Kolbuszewski
(1977),
Kudzinowski
(1977),
Hasiuk
(1978).
RECENZIJOS
|
139
Remdamasis
am
ik ais
p isy
eks y
asybos
ypa umais,
iena
p iisu
kalbos
ge manizma
nu-
s a é
Pie as
U.
Dinis
,,Linguis ics
and
Bal ic
Philology:
On
EV
469
Sc undus,
EV
558
Sc un-
dos*
(p.
131-136).
Pasak
jo,
p .
sc undus,
sc undos
‘zi klés’,
p adine
eiksme
*‘a skilimas,
a plySimas’,
a spindi
p .
[ und-]
i
y a
sie inas
su
. . a.
sch unde
‘j ikis,
iplysimas
odoje’,
sch iindic
‘esan is
su
j ikiais
odoje’
(plg.
. .
a.
sch inden
‘plyS i,
ik i,
skil i,
eizé i’).
Kadangi
okieciy
ediniy
su
adinamuoju
nuliniu su iksu
eiksmo
objek o,
ezul a o
eiksmé
dazniausiai
y a
glaudziai
susijusi
su
nomina
ac ionis
eikéme,
oks
skolinimas
a odo
isai
iké inas.
Gal
ik
dél
p iisy
ge manizmo
igy os
i ankio
eikimés
nep osal
bi y
bu e
pa eik i
ki y
pa aleliu.
Tdomias
sasajas
su
lie u iy
kalbos
zodziy
is o ija
iskelia
Lembi o
Vabos
s aipsnis
,,Is
he
Finnic
lanko
a
Ge manic
o
a
Bal ic
loan?“
(p.
157-160).
No s
sp endziama
suomiy
kalbu
zodzio
byla,
pasi ily a
edybu
giminys és
pa adinimo
lanko
‘ edybu
giminaiéiai
[i
k .]’
e imolo-
gija
iesiogiai
p iklauso
nuo
skolinimo
Sal inio
—
lie u iu
Zodzio
—
kilmés
iSaiSkinimo.
Ka io
Liukkoneno
méginimus
suo.
lanko
sie i
su
lie.
(2.)
n iolanka,
lanka
‘nuolankumas,
nusizemini-
mas;
ma cios
lenk ini
y o
giminés’
Vaba
laiko
seman igkai
nepag is ais.
Tiesa,
s aipsnyje
$i
a mes oji
e imologija
a pasako a
ne
isai
ko ek iskai
—
p ie
nuolanka
enu ody a
eikSmé
‘nuo-
lankumas,
nusiZeminimas,
paga ba’;
aigi
e imologiné
sasaja
a odo
isiskai
nesup an amay,
0
i§
iesu
ja
ypaé
eiké y
k i ikuo i
dél
pasi ink ojo
zemaiciy
edinio
naujumo
i
ibo o
papli imo.
Pa ies
es y
mokslininko
pasi ink as
suomiy
kalby
skolinimosi
Sal inis
—
lie.
laigonas
—
seman i8-
kai
i
papli imo,
senumo
podii iu
a odo
lyg
i
labiau
inkas.
Be ,
kaip
p ipazis a
i
da bo
au o-
ius,
okiu
a eju
susidu iama
su
one iniais
sunkumais
i
enka
sp es i
jau
lie u iu
ZodZio e imo-
logijos,
is o inés
onologijos
p oblemas.
Apgailes au ina,
kad
Vaba
nepasinaudojo
Ri os
Bui ydienés
monog a ija
Lie u iy
kalbos
edyby
giminys és
pa adinimai
(1997),
ku ioje
i8samiai
p is a y a
/aigono
y imy
is o ija,
i e inos
pa eik os
e imologijos.
Bui ydiené
pama uo ai
pi me-
nybe
eikia
siejimui
su
ide.
*leik’-
‘susie i,
su is i’,
‘p isiek i,
isipa eigo i’
Saknies
Zodiiais.
Tad
eikiausiai
kalbininkas
bi y
galéjes
neski i
ick
daug
ie os
ki oms
menkiau
pag is oms
al e na-
y oms.
Suomiy
kalby
Zodzio
p o o ipu
s aipsnyje
laikomas
lie.
*langonas,
kaip
spéjama,
galé-
jes
egzis uo i
Salia
/aigonas,
panasiai
kaip
i
a ian ai
ald a
//
aud a:
beng i
//
baig i;
ankas
//
w aikas;
s ungas
//
s ugas.
TaGiau
pa s
sonan o
i
balsio,
iksliau
gal
d iga sio
i
d ibalsio,
kai a-
liojimasis
Saknyje
a
p iesagoje
y a
gana
p oblemiskas,
ne
isiskai
aigkus
kalbos
eiskinys.
Iki
galo
neé a
aiskus
i
pa eik y
pa yzdziu
ysys;
ben
jau
dalis
ju
a spindi
ski ingus
kalbos
désningu-
mus:
ald a
//
aud a
bei
ki i
panaSiis
a ian ai
y a
kai
ku ioms
a méms
bidingo
al
//
au
kai alio-
jimosi
i$da a
(z .
placiau
Zinke icius
1966:
164);
be ig i,
susi o ma usio
éliau
Salia
baig i,
beig i,
Saknies
n
y a
in a pinés
kilmés
(Z .
U bu is
1981:
100-104);
dél
aikas
i
ankas
ySio
ienin-
gos
nuomonés
né a
(U bu is
1981:
102,
26
i8naga)
i
pan.?
Taigi
pasiily as
suo.
/anko
aiskinimas
lieka
pe dém
hipo e iskas.
Ma iolos
Walczak-Mikolajczakowos
y imai
(,,BanTH3MbI
B
Ooan apcKom
a3bIKe“,
p.
167-173)
—
ai
olesnis
Ji a és
Laudii és
pa eng o
bal izmu
Zodyno
C osapb
Gaimu3zMo6
6
ClabAHCKUX
AZbI-
kax
(1982)
ikslinimas.
PanaSu
da ba
jau
y a
da e
ki i
mokslininkai,
plg.
Vinco
U buéio
ecenzija
(U bu is
1984:
184-191),
Aleksand o
Anikino
pas abas
(Anikin
2001:
8-10).
Ap a iamame
s aipsnyje
pag is ai
abejojama
Lauéiii és
zodyne
minimy
de yniy
bulga y
Zodziy
galéjimu
bi i
2
Pos uluojamiems
one iniams
Zodzio
ki imams
ne ik y
i
Vy au o
Vi kausko
iSsamiai
is i as
nosiniy
balsiy
kei imo
d ibalsiais
a
d iga siais
dél
epen ezés
eiskinys
(Vi kauskas
2001:
120-126).
140
|
RECENZIJOS
bal izmais.
Tik
ienas
i§
ju
—
¢enmep
—
y a
neginéijamos
bal iskos
kilmés,
a¢iau
bulga u
kalbos
poZiii iu
ai
usicizmas.
PanaSiai
i
dalis
ki y
Zodyne
minimy
Zodziy
j
bulga y
kalba
y a
a éje
pe
a imesnes
sla y
kalbas,
o
likusieji
—
eikiausiai
iesiog
giminiSki,
bal u
i
sla y
bend a
epocha
siekiq
zodziai.
I
sa u
bal u
zodziu
kilmés
y imu
isu
pi ma miné inas
Wojciecho
Smoczynskio
da bas.
S aipsniu
,,Li ewskie
s égas
obok
innych
e lekséw
pie.
pie wias k6w
na
*-h,T“
(p.
15-27)
jis
iSplé oja
anks esniuose
da buose
,,Indoeu opejskie
pods awy
s ownic wa
li ewskiego*,
,,Komen-
a z
la yngalis yczny
do
wyb anych
o macji
li ewskich*
(Smoczynski
2001:
131 .,
252)
iSkel a
min j
dél
lie.
s égas,
iksliau
bl.
*s @g-a-,
kilmés.
Jo
manymu,
Sis
izoliuo as
Zodis
esas
iSnykusio
eiksmazodZio
lie.
*s dg i,
s oga,
s ogo
‘nu eké i
laSais,
sunk is,
laSé i’
( u incio
a i ikmeny
g ai-
ky
kalboje)
edinys*.
Pi miné
s égas
eikSmé
uome
bi y
‘nu ekamasis
(s ogo)
la akas,
s ogo
nuos y a
lie aus
andeniui
nu eke i’,
o
daba iné
iSsi ysciusi
me onimiskai.
Seman iné
pa eik os
hipo ezés
pusé
kelia
Siek
iek
abejoniy.
T ik y aki aizdesniy
ki u
kalbu
pa aleliy.
S ai
nemazés
ide.
kalby
dalies
pag indiniy
s oga
i a dijanciy
Zodziy
mo y acija
is
dél o
susijusi
su
dengimu:
ok.
Dach,
ge m.
*paka-,
lo.
oga,
.,
b .
kpenua
i
k .,
da
plg.
i
lie.
m.
da ig is
,,s ogas*
(LKZ,,
259).
Tad
pa ikimesné
a ody y
s aipsnyje
nepaminé a
Vy au o
MaZiulio
e imologija
P isy
kal-
bos
e imologiniame
Zodyne,
ku i
g iz a
p ie
anks esniy
bandymu
Zodj
sie i
su
ide.
*(s) eg-
‘deng-
i’:
bl.
(dial.)
*s agas
—
leksijos
edinys
iS
eiksmazZodzZio
bl.
*s dg-
/
s ag-
‘deng i’
<— *s ag-,
egzis a usios
Salia
eiksmazodZio
bl.
*s eg-
‘deng i’,
plg.
giminiSka
p .
s eege
‘da ziné’
<
p .
*s é-
gé
‘apdengimas’
<
p .
s ég-
‘deng i’
<
bl.
*s eg-
‘ .
p.’
e c.
(MazZiulis
1997:
157 .).
Be
s ogas
e imologijos,
Smoczynskio
s aipsnyje
ap a a
keliolika
lie u iy
kalbos
zodziu,
ku ie
onologine
s uk i a
a i inka
suponuo aji
*s @g-
<
*s éh.g-,
y.
*C(C)eh,T.
Apie
dalj
Cia
nag inéjamy
Zo-
dziy
kilmés
aiSkinimy
jau
bu o uzsimin a
anks esniuose
au o iaus
da buose.
Ta¢iau
y a
i
isai
naujy
e imologiniy
sasaju,
ku ios
nauja
medZiaga
papildo
zymyji
okieciu
kalbininky
eikala
Lexikon
de
indoge manischen
Ve ben
(z .
Rix
1998).
Gana
p oblemiski
Pio o
S almaszczyko
i
K zysz o o
T.
Wi czako
p is a y i
zodziy
kilmés
y imai
(,,On
wo
Bal ic-Cel ic
e ms
o
‘s allion’,
p.
29-32).
Kaip
galima
sup as i
i$
s aipsnio,
jie
glaudZiai
susije
su
Lodzés
uni e si e e
engiamo
naujo
lyginamojo
e imologinio
indoeu opie-
éiu
kalby
zodyno
p ojek u.
Kalbininkai
pa eiké
d i
naujas
bal isky
zodziu,
i a dijanciy
e zila,
zi ga,
e imologijas.
Teigiama,
jog
p .
swe iapis
‘ u ny inis
Zi gas’
bei
.
sl.
*swe jep»
skolinimo
Sal inis
y a
iSnykusios
y y
kel y
a més
*swe ihdpos
‘e zilas’,
plg.
s.
ai .
se ach ‘jaunas
a klys,
kumeliukas’
i
k .
Vis
dél o
nei ikima,
kad
p isai
$j
spéjama
kel y Zodj
bu y
pasiskoling
iesiogiai
i
ne gi
u éje
bend a
zodj
bl.-sl.
*swe japas.
Veikiausiai,
kaip
mano
daugelis
zymiuju
Siu
dieny
p isis y,
ai
p isu
polonizmas.
Be
o,
nei
sla u,
uolab
bal y
kalbose
né a
nus a y a
né
ieno
pa ikimo
skolinimo
is
kel y
a ejo,
né
iends
isiskai
j ikinamos
iSski inés
bal y
kel y
izoglosos
(plg.
Dini
2000:
53 .,
152 .).
Tad
ie oj
suku os
sudé ingos
i
komplikuo os
e imologijos
daug
p iim inesnis
a odo
da
T au manno,
Vasme io
pasiily as
le.
swie zepa
“kumele’,
Ce.
s e ep(ec)
‘lauko
pik zoleé;
eislinis
kumelys’
i
k .
siejimas
su
lenky
kalboje
neiSlikusiu,
be
ki ose
sla y
kalbose
paliudy u
bid a dziu,
plg.
bzn.
.
swe ép
‘laukinis’,
sl n.
s ép
‘ us us,
a Siau us’
i
k .
Nauja
spéjama
bal u, kel y,
indy-i anény
e imologiné
sasaja:
y .
bl.
*kwmelias
‘kumelys’
(*ku-
3
Beje,
neaisku,
kodél
a skleidZiama
ZodzZio
da yba
siekia
ik
p alie u iy
laikus,
juk
s ogas
y a
bend abal-
iskas
Zodis.
RECENZIJOS
|
141
melias),
s.
ai .
meile
‘a klys’
<
kel u
*melyos,
s.
i.
md yah
‘e zilas’
—
aip pa
a odo
ginéy ina.
Zodis
s.
i.
ma ya-
eiksme
‘e zilas’,
ne a
uZ iksuo as
Rig edoje,
y a
nu odomas
ik
senuosiuose
XIX
amZiaus
pabaigos
sansk i o
zodynuose.
Naujuosiuose
mokslininky
da buose
Si
eiksmé
isai
nepa eikiama
(plg.
May ho e
1996:
326;
Geldne
1951
a:
191.13;
1951
b:
IX
97.18).
Taigi
zodzio
okia
eik’me
senojoje
indy
kalboje
eikiausiai
né a.
O
spéjamo
giminisko
s.
ai .
meile
gene inius
ySius
pa ikimai
nus a y i
kliudo
ne
isiskai
aiSki
eik’mé.
Ignaco
R.
Dankos
lo yny
kalba
pa agy as
s aipsnis
,,De
Bal icis
ciconiae
nominibus“
(p.
1-4),
ku iuo
pa engéjai
p adejo
i
a si
ep ezen a o
leidini,
y a
ySkus
indoeu opeis iniy
y imy
ideo-
logiza imo
i
e imologinés
li e a i os
neskai ymo
pa yzdys.
Da be
p is a oma
kai
ku iu
bal u
gand o
pa adinimu
kilmés
y imy
apZ alga.
DaZniausiai
ibojamasi
ien
senuju
indoeu opeis i-
kos
klasiky
da bais,
o
kas
bal is y
pa asy a
XX
amZiaus
an ojoje
puséje
—
nepasidomé a.
An ai
nuo
Poko no
laiky
ne a
neanalizuo as
lie.
giiZas,
guzu is
laikomas
indoeu opie isku
eldiniu,
0
i§
ik ujy,
kaip
nus a é
Vincas
U bu is,
y a
lie u iu
kalbos
epochos
da inys
(plg.
gi/zin i
‘ci i
susi-
lenkus,
susikip inus’,
guziné i
‘ aikSCio i
susi aukus,
slankio i’,
gi is
‘ auk is
j
k ii a,
ies is’,
gaiz is
*kup in is,
j auk i
kakla,
ip is’
i
k .;
Z .
U bu is
1981:
33
i
43
ign.).
Nepaminé os
i
ki os
U bucio
s udijoje
Bal y
kalby
ga nio
pa adinimai
iSsamiai
iSanalizuo os
lie.
ga nys,
ge é
i
pan.,
la.
m.
guo is
e imologijos
(U bu is
1981:
18,
24 .,
32 .),
no s
jos
daug
pag is esnés
nei
s aipsnyje
pe pasako os.
Da
keis¢iau,
kad
a si
ienin elé
es a s oma
ge maniska
Zodzio
gan-
d as
kilmé,
apie
ki as
galimybes
nekalbama,
o
pasigilinus
j
iSnaSoje
(p.
2, 4
isnaSa)
nu odoma
li e a u a,
egis,
pa i inan¢ia
$i
ienin elj
kelia,
paaiSkéja,
jog
Gia
pi menybé
eikiama
isai
ki iems
kilmés
aiskinimams.
Be
o,
s aipsnyje
ne
kelis
ka us
emiamasi
Z.
Zinke iciaus
kadai-
se
iskel u
ieSumon
lenky
jo ingiy
Zodynéliu,
i§
Cia
ci uojami
ne a
jo ingiy
kalbos
a i ikmenys
(s e kas,
ge we),
no s
Wol gango
Schmido
gana
i ikinamai
nus a y a,
jog
Siame
eikalélyje
uZ ik-
suo a
isai
ne
jo ingiy
kalba‘.
Ne
kiek
éliau
iSdés y a
Zinke iciaus
nuomoné,
kad
¢ia
uzZ ik-
suo i
jo ingiy
(kaip
am
ik os
bal u
gen¢iy
sajungos)
i
lie u iy,
gy enusiu
Nau os
upés
basei-
ne,
zodziai
(Zinke icius
1992:
99-133),
neduoda
pag indo
aip
pa ikliai
i
nek i iSkai
Z elg i
j
$j
Sal inj.
ISim inai
isu
pab éziama,
jog
duomenys
e in ini
labai
a sa giai.
Leidinyje
y a
kele as
onomas ikai
ski u
da by.
Joze as
Ma cinkiewiczius
ap a ia
su alky
as-
men a dziy
p iesagos
-ukas
kilme
(,,
The
-wk-
a ix
in
Li huanian
pe sonal
names
o
he
Suwa ki
egion,
p.
55-62).
Remdamasis
adinamaisiais
Falko
[publikuo ais]
gi ininkijy
egis y
(XVI-
XVIII
a.)
duomenimis,
jis
eigia,
jog
miné oji
su alku
asmen a dziu
p iesaga
y a
lie u iska,
o
ne
bal a usiska
(pas a aja
Cia
jz elgia
nemazZa
y éju).
Vis
dél o pa eik i
ak ai
neduoda
galu inio
a sakymo:
dalis
bazny iniu
lo ynisky
a dy
j lie u iy
kalba
a éjo
bi en
pe
bal a usiy
a
Jenky
kalbas
i
sp es i
apie
ipiska
am
ik y
jy
a ian y
sulie u inima
esan
glaudiems
lenky,
lie u iy
i
bal a usiy
ysiams
labai
keblu.
Ka ais
iks a
i
ikslumo.
S ai
eigiama,
jog
ki y
ling is y
mini-
mos
lenky
a miy
bal a usybés
y a
,, eally
Li huanian
o igin
(sic)“
(p.
56,
4
iSnaSa),
no s
dalies
ju,
p z.:
pacuki
(plg.
pac kas),
kanéuk
(plg.
kané ikas),
kindzuk
(plg.
kindzi kas),
lie u iskieji
a i ikmenys
—
skoliniai.
Bal y
oponimy
bei
an oponimy
adap acija
lenky,
bal a usiy
i
lie u iu
pasienyje
nag iné a
Micha o
Kond a iuko
s aipsnyje
,,O
cnapaHu3auMn
OanTHiicKHX
TONOHMMOB
H
aHTpOMOHHMOB
Ha
+
Zodynélyje
i§
iesy
uZ iksuo as
lie u iy,
la iy
i
okieciy
kalby
misinys,
ku iuo
galéjo
kalbé i
lie u iy
i
la iy
kalby
ge ai
nemokeéjes
a sikélélis
Zydas
(Z .
Schmid
1986:
273-286).
142
|
RECENZIJOS
NOECKO-GeOpyCCKO-JIMTOBCKOM
Tlo panHuBe*
(p.
161-166).
Sie
y imai
iSaugo
i8
anks esniy
moks-
lininko
da by
(plg.
ypaé
Kond a iuk
1985
i
2000).
Sukaup a
Lenkijos
Bal s ogés,
Bal a usijos
Ga dino
apylinkiy
a dy
bazé
igalino
apz elg i
nus a y u
lie u isky
oponimu
bei
an oponimy
sla inimo
biidus:
one ine,
one ine-da ybine,
keliy
hib idinio
pobiidzio
(Zodzio
Saknis
bal iska,
o
ki a
—sla iska)
a mainuy,
ansliacine
i
liaudies
e imologijos
pobidzio
adap acija.
Idomus,
no s
kon o e siskas,
y a
Mykolo
Le o
Palmai¢io
da bas,
analizuojan is
kai
ku iu
p usy- usy
ie o a dziy
bei
asmen a dziy
kilme
(,,Old
P ussian
Sha e
in
C ea ing
he
Fi s
Russian
S a e“,
p.
141-153).
Remdamasis
is o ijos
bei
p o ois o ijos
(me as¢iu,
legendy),
a -
cheologijos
i
onomas ikos
duomenimis,
ling is as
ekons uoja
(suku ia?)
[X—XIII
amZiaus
p usy
is o ijos
agmen a,
ku is
labai
susie as
su
Kije o
Rusios
kii imusi.
Taip
isplé ojama
no -
maniskoji
als ybés
kilmés
eo ija.
P isai
Gia
—
sa o iski
no manuy,
a ba
ikingu, a iagu,
sajungi-
ninkai
i
a pininkai.
RySium
su
uo
sidloma
sa i a
a do
Russia
bei
usy
e nonimo
kilmé:
ai
ikingy
pa adinimo
Ris
<
Ros,
plg.
s.
isl.
éps-menn
‘i kluo ojai’,
apibend inimas
pagal
p isu,
gy enusiy
Rusnés
(Russ
/
*Rusd)
upés
baseine,
a da
*Rus(ai),
Russes.
Siaip
jau
me aés¢ciy
bei
legendy
medZiaga
pap as ai
es i
daugialypé,
j ai iap asmé
i
nepa ik inama,
Gia
labai
sunku
(0
gal
i
nejimanoma)
is eng i
spekulia yyumo.
Palmaicio
suku osios
hipo ezés
,,p iisocen isku-
mas*
is
ka o
kelia
dideliy
abejoniy.
Ope a imas
ak ais,
kalbine
medzZiaga
a odo
pe
daug
pa-
lenk as
ienai
idéjai:
pe
p iisus
j
usy
kalba
a éjes
i jaz’
(—
p .
* i ingis
<—
§.
ge m.
iking )
emiasi
p iisy
ZodZio
i6
kamienu,
0
8 ai
p isy
kilmés
laikomas
kunigaikS¢io
a iago
a das
Oleg
<
p .
*Algis
( oks
p iisiskas
asmen a dis,
iesa,
neuz iksuo as)
apibend ina
spéjama
gen.
*Algas
i
k .
linksniy
6
kamiena.
E imologiskai
susiejami
i
kai
ku ie
senieji
d ikamieniai
Siau és
ge ma-
nu,
bal y
bei
sla y
asmen a dzZiai.
Onomas ikos
s iciai
p iski inas
i
Hen yko
Jankowskio
s aipsnis
,,
The
names
o
habi a ion
places
o
Polish-Li huanian
Ta a s“
(p.
189-200).
Cia
gilinamasi
j
T aku,
Vilniaus
i
kai
ku iy
Bal a usijos,
Lenkijos
apylinkiy
o o iy
gy enamuju
ie y
oponimy
kilme,
ku i,
kaip
spéjama,
y a
u kiskos
kilmés.
Be
ie o a dziy
su
u ky
kalbos
p iesaga
-/4 ,
ap a iami
i
oponimai,
kile
i§
o o iy
asmen a dziy
su
p idé omis
sla iskomis
a
lie u iskomis
p iesagomis.
Beje,
lie u iska
p iesaga
-iSk-
(susla in a
o ma
-iski)
kazkodél
ne iksliai
laikoma
sla y
a
ne
lie .-sl.
kalby.
Idomus
i
lie u iy
onomas y
i e inimo
laukian is
y a
méginimas
Vokés
upés
pa adinima
sie i
su
u ky
ik iniu
zodziu
Waq.
Sa i ai
Zodziy,
o my
sinch onijos
i
diach onijos
y imus
susieja
Wi oldo
Ma iczako
da bas
»Coup
@oeil
su
le
dic ionnai e
de
équence
du
li uanien“
(p.
47-53).
Jame
oliau
plé ojama
i
g indziama
au o iaus
min is,
kad
nedésningi
ga siniai
ki imai
gali
bi i
lemiami
daznos
zodzio
a osenos.
Remian is
Laimos
G umadienés
i
Vidos
Zilinskienés
Daininiu
daba inés
a’omo-
sios
lie u iy
kalbos
Zodynu
(1997)
pa eikiamas
sa asas
ypaé
daznai
a ojamy
zodziu,
ku iy
kil-
me
nepaaiskinama
one iniais
désniais
a
analogijos
eikimu.
Ma y i,
jog
didZioji
dalis
okiu
Zo-
dziy
a
o my
y a
su umpéje,
ki i
suauge
i8
keliu
ilgesniy
zodziu,
e i
—
su
paki usiais
ga sais.
Keis oka,
kad
s aipsnyje
isiskai
né a
Zodziy
kilmei
nus a y i
naudo os
li e a i os
nuo ody.
Neaisku,
a ,
be
kele a
ka y
miné o
F aenkelio
( u bii
jo
eikalo
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch?),
a siz elg a
j
ki us
da bus.
Veikiausiai
o
pada y a
nebu o.
Tad
kai
ku iy
Zodziu
komen a ai
ikslin ini:
gana
p ieSingu,
ski ingy
nuomoniy
esama
dél
namé,
Zemyn
kilmés
—
jie
nebi inai
y a
su umpéje
(Z .
Zinke icius
1981:
170,
182 .
su
li .).
Dél
ge manizmo
pinigas
su umpéjimo
aip
pa
né a
isisko
aiskumo.
Pasak
Kazimie o
Biigos,
ilgesnj
a ian a
piningas
(iS
S.
.
Z.
penning)
pe émé
ik
zemaiciy
a més,
o
pinigas
kick
éliau
(apie
1200
m.)
i8
.
.
z.
pennig

RECENZIJOS
|
143
bu o
pe im as
aukS aiciy
(Baga
1959:
91).
Vadinasi,
Gia
susidu iame
ne
su
ienos
o mos
um-
péjimu,
o
su
keliy
o my
konku encijos
iSda a.
Tikslumo
ka ais
iks a
pa eikian
F aenkelio
zodyno
duomenis.
Teigiama,
jog
dalely é
gi
y a
su umpéjusi
eiksmazodzio
gi di
o ma.
O
i8
iesy
a
dazniausiai
a ojama
pab éZiamoji
dalely é
gi
laikoma
a chajigka
i
siejama
su
senuo-
siuose
eks uose
papli usiomis
-ge,
-ga,
-gu,
aip
pa
su
sla y
i
ki y
kalby
a i ikmenimis
(F aenkel
1962:
126;
Zinke icius
1981:
197).
Dél
paka o os
ki os
F aenkelio
( emian is
Endzelynu
1939:
74,
188)
hipo ezés
apie
homonimiska
gi,
pasi aikancia
sakinio
p adzioje
i
ne a
kilusia
i8
gi di,
galima
i
paabejo i>.
Kad
i
kaip
en
bi y,
j
dazninj
Zodyna
eikiausiai
bu o
j auk a
ik
jp as iné
a chajiskoji
dalely e
gi.
Taip
pa
s a s y ina,
a
e a
nedésningu
umpinimu
laiky i
di inio
pi -
mojo
sando
galinés
(a ba
is o inio
kamiengalio
su
galiine)
nume ima,
plg.
sim me is,
ieSbu is
komen a us®.
Di iniy
o ma imasis
i§
d iejy
Zodziy
junginio
yks a
ne
chao igkai,
o
pagal
am
ik us
désningumus.
Au o iaus
hipo eze
a i inkan¢iu
umpéjimu
neben
bi y
galima
laiky i
di-
inio
jungiamojo
balsio
i8me ima,
aciau
naujada as
ieSbu is,
ne u is
ilgesniy
a ian u,
Gia
aip
pa
ne ik y.
Tu ba
ko ek i os
klaida
laiky inas
no s
kildinimas
i§
no is,
o
ne
i8
no js.
PanaSu
W.
Manczako
da ba,
ski a
p iisy
kalbai,
komen uoja
i
ikslina
ki as
ecenzuojamo
leidinio
s aipsnis
g akS¢iu
i
sub iliai
samojingu
pa adinimu
,,A
no e
on
Old
P ussian
deiwas,
Ma x
and
engels*
(p.
155-156).
Jo
au o ius
Williamas
Schmals iegas
aiso
kelis
miné ajj
Zodzio
daznumo
i
nedésningy
one iniy
ki imy
y8j
ne inkamai
ilius uojanéius
p iisy
kalbos
pa yz-
dzius.
Zodzio
deiwas
i
ki u
*6
kamieno
zodziy
su umpin omis
o momis
negalima
laiky i
nom.
sg.
o my
su
-is
(deiwis
i
k .),
nes
ien
jos
(g e a
né a
né
a ian o
deiwas)
a ojamos
anks y a-
jame
p iisy
eks e
—
Elbingo
zodynélyje.
Nesu umpéjusi
y a
i
gen.
sg.
o ma
si as
‘Si dies’:
Manczako
g e inama
s.
bzn.
sl.
ceso
i8
iesy
a spindi
*6
kamiena,
o
p isu
o ma
y a
p iebalsinio
kamieno,
plg.
g .
x7je0¢.
Su
is o ine
mo ologija
susijg
No be o
Os owskio
a lik i
lie u iy
eiksmazodzio
y imai
(,,Zu
den
li auischen
nasalin igie enden
Ve ben
des
Typs
ed.
punda i“,
p.
69-71).
Pasak
au o iaus,
su
senuoju
7
in a pu
lie u iy
kalboje
galima
as i
kelis
eiksmazodzius:
in i,
skin i
i
min i,
anks-
esniy
y éjy
nus a y i
Sio
ipo
a s o ai
Zino i
i
gau i
(gauna)
a mes ini.
Is o inés
da ybos
klausimus
nag inéja
F ede ikas
Ko landas
(,,OP .
-snd,
Li h.
-sena,
La .
-Sana“,
p.
137-139).
Tai
da
ienas
bandymas
nus a y i
p iesagos
lie.
-sena,
la.
-Sana
i
p .
-snd
gene inj
ySi
(apie
ki us
méginimus
z .
Amb azas
1993:
60 .).
Ko landas
ekons uoja
okia
bl.-sl.
pa adigma:
nom.
sg.
-sin,
acc.
sg.
-senin,
ki i
linksniai
—
su
-snd-.
Ka las
H.
Schmid as
apz elgia
a chajiskas,
indoeu opie iskais
eldiniais
laiky inas
bal y
e-
leksy iasias
o mas
(,,Zum
bal ischen
Re lexi um“,
p.
5-14).
Enkli inio
j a dzio
s(i)
pozicija
zodziuose
i
senujy
bal y
eks y
sakiniuose,
aip
pa
sang azinio
j a dzio
sa ybinio
kilmininko
sa o
a osena
sakinyje
lyginama
su
senyjy
ide.
kalby
(indy
i anény,
ocha u,
g aiky
i
k .)
a i ikmenimis,
0
ipologiSkai
—
i
su
neide.
ka ely
kalby
e ga y inio
sakinio
endencijomis.
*
F aenkelis
nu odo,
jog
jos
eiksmé
—‘ aciau,
o,
be ’.
Vis
dél o
LKZ
okios
eikimés
nepa eikia,
o
Snekoje
pasi aikan¢ia
panaéia
gi
a osena
( aisoma
kalbos
kul ii os
da buose)
g e inamojo
a
p iesinamojo
sujungi-
mo
sakiniuose
salygojo
usy
kalbos
jung ukas
i
dalely é
ze.
Ki a
e us,
isiskai
a mes i
Endzelyno
min ies
ne eiké u.
Ki aip
nei
F aenkelis,
la iy
kalbininkas
nenu ode
aiskios
an osios
dalely és
gi
eiksmés.
Gali
bi i,
jog
éliau
jo
miné os
jaugi
eikSme
‘ iesa,
aip,
beje’
(ji
i auk a
i
LKZ)
kilmé
i§
iesy
susijusi
su
eiksmazodzio
o ma
gi di.
Beje,
Zodzio
iesbu is
modeliu
(p o o ipu)
nu odomo
di inio
iespilas
pama iniai
ZodZiai
galéjo
bi i
ne
ieSas
i
pilis,
o
ieSas
i
pil i.
144
|
RECENZIJOS
Kelios
pa eik os
seman inés
kaukazieciy
i
basky
kalby
pa alelés
dél
em a inio
j a dzio
*pa is
e imologijos
pa emia
nemazZos
dalies
kalbininky,
pa yzdziui,
Delb iicko,
Gamg elidzés,
I ano o
i
pas a uoju
me u
ypa¢
a gumen uo ai
iSdés y a
Rosino,
aiskinima,
jog
ide.
*po
pi miné
eik8-
mé
bu usi
‘ aldo as,
Seimininkas’
(z .
Rosinas
2000:
129-140).
Vienin elis
s aipsnis,
ski as
sudé ingai
bal u
is o inés
akcen ologijos
emai,
—
Ricko
De kse-
no
da bas
,,Tonal
opposi ions
on
non-ini ial
syllables
in
La ian“
(p.
81-87).
Cia
ik inamas
S e eno
Youngo
eiginys,
jog
idu io
La ijos
a miy
an iné
lauz iné
p iegaidé
nep adiniuose
zodzio
skiemenyse
be eik
egulia iai
a s oja
pi minj
ci kum leksa.
IS
a lik os
analizés
ma y i,
kad
nus a y as
désningumas
né a
egulia us:
dalis
Youngo
pa eik y
pa yzdziu
gali
bi i
in e p e-
uojami
i
isai
ki aip
—
La ijos
a
Lie u os
a mése
y a
nemaza
p ies a ingos
akcen uacijos
a ian u,
be
o,
nepag is ai
suabsoliu in as
Sosiii o-Fo una o o
désnio
eikimas
nep adiniuose
skiemenyse.
Toliau
g ildensian iems
nep adiniy
skiemeny
lauZ inés
p iegaidés
kilme
De ksenas
siulo
am
ik us
nuoseklius
e apus:
i8
p adziy
a siz elg i
j
esamus
la iy
a miy
a ian us,
po
o
lygin i
juos
su
lie u iy
a miy
ak ais,
galiausiai
em is
mo emos
e imologija.
Beje,
Siuos
y imus
galbu
galé u
sa i ai
ko eguo i
i
skoliniy
duomenys,
plg.
s aipsnyje
miné us
ge manizmus
si-
puols,
maguone,
sla izma
cil éks
(cil éks).
I§
senyjy
eks y
is o ijos
y imy
leidinyje
pa eik i
du
le onis iniai
da bai.
G idas
Michelinis
i ia
pi mosios
spausdin os
la iy
knygos
—
1585
me y
ka alikisko
Pe o
Kanizijaus
ka ekizmo
e imo
Sal inius
(,,1585
m.
la isko
ka ekizmo
Sal iniai“,
p.
121-129).
Didelémis
ci a omis
pa odoma,
jog
aiskaus
ka ekizmo
Sal inio
as i
nepa yko.
La iy
eks as
panaSesnis
j
okiskus
Kanizijaus
mazuosius
ka ekizmus,
a imiausi
i8
jy
y a
1584
me y
De
kleine
Ka echismus
i
1581
me y
Ca echismus
In
Ku ze
F ag.
Taciau,
pasak
au o iaus,
like
da
nemaza
eks o
ie u,
ku ios
ne u i
aiskiy
a i ikmeny.
Keliamos
d i
hipo ezés:
a ba
la iy
eikalas
suda y as
iS
keliu
ski ingy,
anks¢iau
pa eng y
Kanizijaus
ka ekizmy
e imy,
a ba
panaudo as
koks
no s
su-
kompiliuo as
ank aS inis
( okiskas)
eks as.
Ve é y
p idu i,
jog
papildomos
medziagos
upi-
mu
Klausimu
gal
galé y
su eik i
s aipsnyje
kazkodél
nu ylé os
e éjo
au o ys és
e sijos
pa ik-
inimas:
spéjama,
jog
ka ekizmo
e éjas
galéjo
bi i
okie is
E hmannis
Tolgsdo as.
Beje,
ne iksliai
nu odoma
ka ekizmo
aksimilinio
leidimo
pa engéjo
pa a dé
—
u é y
bi i
Giin he ,
o
ne
Giin e .
Toshikazo
Inoués
s aipsnis
,,
Hexo opsie
3aMeTkH
Kk
H31aHHOMy
Beu enGep epom
TeKcTy
s1aTBIL-
cxo o
Ka exu3uca
1586
oga“
(p.
113-119)
ap a ia
ki a
senaji
la iy
ka ekizma
—
1586
me u
Ma yno
Liu e io
Enchi idiono
e ima.
I8
iesy
Cia
pa eik as
sa aSas
nea i ikimy,
klaideliy,
as-
y
k i iniame
Adalbe o
Bezzenbe ge io
la iskojo
Enchi idiono
leidime
(1875).
Au o iaus
siii-
lomas
iso
eks o
pe skai ymo
a ian as
su
komen a ais
japony
kalba
bu o
publikuo as
Japoni-
joje.
Sios
eks ologinés
pas abos
—
ai
ik
numa y o
didelio
da bo
(sulygin i
isus
is
bal iskus
Enchi idiono
eks us)
p adZia.
Toki
uzmojj
salygoja
i
pakankamai
k uopS¢iai
mokslininku
iS i i
p usy
i
la iy
eks y
Sal iniai
(z .
T au mann
1909:
217-479;
Maziulis
1966:
33-40;
Vanags
1995:
52-62).
Tiesa,
lie u isko
Bal amiejaus
Vilen o
e imo
ENCHIRIDION
Ca echi{mas
ma as
san ykio
su
Sal iniais
po
T au manno
s udijos,
odos,
niekas
né a
paka o inai
y es;
Vilen o
eikale
jde a
i
iena
iSplés a
1547
me y
ka ekizmo,
e s o
i§
lenky
kalbos,
dalis
( u bi
ai
pa ies
Ma yno
Maz ydo
da bas).
Recenzuojamame
leidinyje
y a
kele as
dialek ologijos
y imams
ski u
s aipsniy.
Jy
galéjo
bu i
i
daugiau,
juk
a miy
y imai—bene
pag indiné
Micha o
Hasiuko
moksliniy
in e esy
s i is.
Be eik
isi
dialek ologiniai
da bai
ski i
Lenkijos
lie u iy
a miy
analizei.
Kazimie as
Ga s a
RECENZIJOS
|
145
s aipsnyje
apz elgia
i
p is a o
Siu
a miy
onologijos
bei kai
ku ias
akcen ologijos
ypa ybes
(,,.
The
Li huanian
dialec s
o
he
Seinai
egion“,
p.
33-38).
Ypaé
pab éziamos
balsio
i:
a ian u,
a
i e
onologinés
in e p e acijos,
pabaigos
i
poki iniy
balsiy
kiekybés
nus a ymo
p oblemos,
aip
pa
kalbama
apie
ilgujy
balsiy
p iegaidziy
ni eliacija.
O
dél
minimo
p iebalsiy
/,
,s
kie ini-
mo
galimi
i
p ieSingi
e inimai:
Z .
Ka delis
(2001:
141-150
su
li .).
Gana
s uden iski
y a
Pio o
G abluno
i
Jowi os
Niewulis
a miy
y imai.
G abluno
da be
»Kai
ku ios
(sic!)
ie ininko
a osenos
klausimai
Lenkijos
dziiky
a méje“
(p.
39-46)
i
akis
k in a
labai
ne angiai,
painiai
a ojami
e minai
ie ininkui
nusaky i.
I8
s aipsnio
p adZios
bei
anglisko
eziumé
aiskeja,
jog
pa adinimai
loka y as
/
inesy as,
ilia y as
/
di ek y as
a ojami
sinonimiskai,
.
y.
ie oj
esamojo
idaus
i
a i inkamai
ie oj
idaus
einamojo
ie ininko.
Ta-
Ciau
pa yzdziai
odo
ka
ki a:
,,Inesy as
gali
bi i
a ojamas
a)
loka y ui
bei
b)
inesy ui
eiks i*
(p.
40);
,,Ilia y as
i gi
gali
bi i
pa a o as
a)
inesy ui
bei
b)
loka y ui
eiks i*
(p.
40),
,,Taip
pa
illia y as
sa o
eiksme
a éja
p ie
di ek y o,
o
ne
loka y o“
(p.
44)’.
Siaip
jau
pe zi éjus
ie i-
ninko
a minés a osenos
apz alga,
a lik a
emian is
Jono
Sukio
linksniy
eikSmiy
ski s ymu,
ma y i,
jog
nemaza
dalis
ap agy y
ie ininko
junginiy
y a
sin aksinés
sla y
kalby
kalkés
(s aips-
nyje
kalbama
ik
apie
kai
ku iy
kons ukcijy
pe émima
i§
lenky
kalbos).
Jowi os
Niewulis
s aips-
nyje
,,Punsko
a més
j a dziy
sa i umas“
(p.
62-67)
ap a iamos
ypa ingesnés
a ski y
Punsko
a més
j a dziy
o mos.
Cia
aip
pa
pasi aiko
am
ik y
ne ikslumuy.
S ai
o mos
jisai.,
jmai.,
asai.
laikomos
i a dziy
j a dziuo inémis
o momis,
0
is
iesy
ai
pos pozicine
dalely e
-ai,
-nai
isplés os
o mos,
ku ios
kai
ku iose
a mése
ik
ak uojamos
kaip
i a dziuo iné
o ma
(plg.
Zinke icius
1966:
430 .).
Visai
ki ds
sa i 6s
a més,
o
gal
ne
kalbés,
y imams
ski as
F iedhelmo
Hinzés
s aipsnis-
publikacija
,,Meh sp achigkei
und
um
das
Ku ische
Ha
im
Bewuss sein
meines
Gewah sman-
nes
F i z
Peleikis
(1904-1984)
aus
P eil*
(p.
98-111).
Cia
publikuo as
ély as
ku Sininku
kal-
bos
eks as,
pa aSy as
bu usio
Ne ingos
Z ejo
F i zo
Peleikio.
Ve inga,
jog
jame
papildomai
pazymé a
pa eikéjo
komen uojan
is a a
kylanGioji
p iegaidé.
Pa eng i
i
issamiis
ie o a dziu,
am
ik y
zodziu
o my
komen a ai
su
okiediu,
bal y
kalbu
sug e inimais.
Au o iaus
akcen uo-
a,
jog,
kaip
i
ki i
ély i
XX
amiZiaus
eks ai,
Peleikio
Pano ama“
odo
aiskius
nyks an¢ios
a més
pozymius.
Idomus
su
la iy
leksikologija
bei
au osaka
susijes
Raine io Ecke o
s aipsnis
,,Sa zglied-
we ige
und
sa zwe ige
Ph aseologismen
aus
de
Sp ache
de
le ischen
Folklo e“
(p.
89-98).
Ling is as
i8 y é
ieng
azeologizmy
lizda,
ku io
pag indas
—
ZodzZiai
sie s
i
sija .
I ai iy
au o-
sakiniy
azemy,
pa a liy
lyginimas
j ikinamai
a skleidé
posakiy
cau
sie u
sija
kadu
bei
pan.
eikSme
‘niekin i,
plus i,
sk iaus i’
i
paneigé
A u o
Ozolo
nuomone,
jog
la iy
dainuojamoje
au osakoje
e a
ik
neiSplé o i
azeologizmy
,,daigai*.
Lie u oje
bei
La ijoje
da
palygin i
jaunai
kalbo y os
Sakai
—
socioling is ikai
—
a s o auja
Joannos
Os aszewskos
i
Tomaszo
Wiche kiewicziaus
s aipsnis
.Zemai isch
und
La galisch
als
eu opiische
Regionalsp achen“
(p.
175-188).
Au o iai
nus a é,
jog
egioninémis
kalbomis
pagal
ju
bidingus
pozymius
laiky inos
i
Zemaiciu
bei
la galiy
kalbos.
Pe pasakojan
zemaiciy
is o ijos
ak us
da be
jsi élé
Siek
iek
ne ikslumy.
Zemaiciy
( a més)
k aS as
supainio as
su
is o ine
XV—
?
Pi mais
d iem
a ejais
gali
bi i
jsi élusi
ko ek i os
klaida:
ma
i§
a més
sakiniy
a odo,
jog
ie oj
»inesy ui“
u e y
bu i
,,ilia y ui*,
plg.
ind’e:j
p
uodi
p'inigus;
nu ’s:jo:
lauk’uosna
da b‘u:
dzi: péie.
146
|
RECENZIJOS
XVII
a.
Zemaiciy
kunigaiks ija
(i
yskupija,
ku ios
jki imo
da a
bei
ik éjas
aip
pa
nu ody i
klaidingai),
apémusia
daugiausia
aukS ai iskasias
idu io
Lie u os
Zemes
bei
j i inusia
auk8 ai-
iska
a8omosios
kalbos
a ian a.
Dél
o
Mikalojus
Daukéa,
aSes
idu io
aukS aiiy
a me,
klai-
dingai
minimas
kaip
Zemaiéiy
au o ius,
0
Salia
ik ai
Zemai isko
Skuodo
minimas
aukS ai¢iy
Ju -
ba kas
bei
Kédainiai.
Kunigai
i
ienuoliai
Zemai¢iy
bend inés
kalbos
idéja
puoselejo
ne
XVIII,
o
XIX
amZiuje.
Ben
kele a
Zodziy
bu o
galima
pasaky i
i
apie
X
VIII
amziy
—
bi en
uome
(o
ne
XX
a.)
eme
o muo is
sa i a
Zemaiciy
a’yba.
Be
o,
a gu
a
galima
su ik i
su
eiginiu,
jog
zemaiCiai
iki
Siol
a odo
ki aip
nei
aukS ai¢iai
(ma y ,
bu o
supainio i
su
i8
iesy
ipiskos
i$ aiz-
dos
la galiais).
Be
Sio
iSo inés
ling is ikos
da bo,
miné ini
keli
ki i
adicinés
ling is ikos
ibas
pe zengian-
ys
s aipsniai:
Al edo
Majewicziaus
s udija
,,B onis aw
Pi sudski
and
Li huania“
(p.
201-214)
apie
zymiojo
e nog a o
Pi sudskio
ySius
su
Lie u a
i
Be na do
Pio owskio
y imas
,,W
ocze-
kiwaniu
na
niepodleg osé.
Li wini
ame ykaniscy
i
z
P us
Wschodnich
wobec
sp aw
na odowych
(1914-1915)*
(p.
215-227)
apie
Ry y
P isijos
i
Ame ikos
lie u iu
poli inius
lakes¢ius
1914—
1915
me ais.
Kaip
jau
saky a,
leidinyje
y a
i
li e a i ologiniu
da bu.
Visi
jie
ienaip
a
ki aip
susije
su
Lie u os
li e a ii a.
Ta¢iau
lie u iy
au o ius
bei
ki yba
analizuoja
ik
Juozo
Gi dzijausko
s aipsnis
»Liud ikas
Adomas
Juce icius
kul i y
k yzkeléje“
(p.
241-249)
i
gana
s uden iska
Monikos
Poko skos-Iwaniuk
apz alga
,,Mai onis
—
didysis
lie u iy
poe as*
(p.
251-263).
Ki i
like
du
ido-
mus
da bai
—
jau
i§
lenky
li e a ii os
is o ijos:
ai
eksp esy iai
pa asy as
Je zo
Bo owczyko
i
Rados awo
Okulicziaus-Koza yno
s aipsnis
,,Pasilinksminimai
nii iu
me u
pas
bazilijonus.
Filoma y
pap ociai
Véliniy
III
dalyje“
(p.
229-239)
i
Jus ynos
P usinowskos
da bas
,,Vi olio
auda
—
uzmi s a
J.
I.
K aSe skio
lie u iskoji
daina“
(p.
265-270).
Gaila,
kad
P usinowskos
da be
K aSe skio
o iginalas
nelygin as
su
And iaus
Vis elio
e imu
i
lie u iy
kalba.
Taigi
inkinyje,
page bianciame
Micha a
Hasiuka,
jdé a
labai
j ai iy
s aipsniy
—
i
im y
moksliniy
s udijy,
i
kukliy
apz algu,
ku iy
pa engéjai
gal
galéjo
i
a sisaky i.
Ap a iamaja
leidinj
menkina
s ebé inai
nesu edaguo a,
pilna
kalbos
kul ii os
i
ko ek ii os
klaidy
kai
ku iy
j
lie u iy
kalba
iS e s y
(a
pa asy y?)
s aipsniy
kalba
(ypaé
li e a i ologiniy
da by).
P z.:
nesa-
mong
(p.
66),
sudomina o
j a dj
(p.
66),
a i ikmenys
bend inéje
kalboje
(p.
64),
pag indiné
ski s ymo
k i e ija
(p.
37),
eikalo
uzuomazga
pasi eiské
[...]
Jmp o izacijos
ki ybinéje
eksplo-
zijoje
(p.
299),
manusk ip y
analize
(p.
299),
aip
adinama
(p.
230),
p o okacingoje
[...]
d a-
moje
(p.
230),
is
me us
(p.
231),
poe iniame
ma e
jgyda o
gilesne
p asme
(p.
232),
0
uo
paciu
(p.
267),
bii ybes
bek i iskai
p iski ia
(p.
267)
e c.
e c.
Tad
engéjams,
oliau
leisian iems
is eig-
os
mokslinés
knygy
se ijos
,,Pozna iskie
S udia
Ba ys yczne“
knygas,
no isi
palinke i
dides-
nio
k uops umo
i
ipes ingumo.
LITERATURA
AMBRAZAS,
S.
1993:
Daik a a dziy
da ybos
aida
2,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
ANIKIN,
A.
2001:
3ame ku
0
Gan u3max.
Ta p au iné
Kazimie o
Biigos
kon e encija:
E imologija
i
onomas ika,
2001
m.
lapk iéio
9
d.
P ane&imu
ezés,
Vilnius:
VU
Bal is ikos
i
bend osios
kalbo y os
ka ed a,
8-10.
BUuGa,
K.
1959:
Rink iniai
as ai
2,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla.
BUIVYDIENE,
R.
1997:
Lie u iy
kalbos
edyby
giminys és
pa adinimai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
DinI,
P.
U.
2000:
Bal y
kalbos.
Lyginamoji
is o ija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.