ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVII
(2002),
89-102
Ramaskoniy
Snek os
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziy
kai yba
NIJOLE
TUOMIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
he
p incipal
ac o s
con ibu ing
o
he
p ocess
o
change
and
decline
o
he
pe iphe al
Li huanian
dialec
o
Ramaskonys
(Vo ono o
Dis ic ,
Belo ussia).
I
is
a
Sou h
Li huanian
dialec
s ongly
a ec ed
by
he
in luence
o
he
neighbou ing
Sla onic
languages.
The
socially
p edominan
language
is
now
a
Belo ussian
dialec
which
de eloped
on
a
Li huanian
subs a um.
The
basic
phone ic,
mo phological
and
lexical
ea u es
o
he
Li huanian
dialec
ha e
emained
una ec ed
in
he
speech
o
he
olde
gene a ions,
bu
ha
o
he
younge
gene a ions
shows
a
conside able
deg ee
o
ins abili y.
In
he
a icle,
he
de elopmen
o
consonan al
s ems
is
p esen ed
as
an
illus a ion
o
ongoing
p ocesses.
The
in lec ional
pa adigms
o
wo
gene a ions
a e
compa ed.
Shi s
in
he
a icula o y
base
and
simpli ica ion
endencies
a e
among
he
ac o s
con ibu ing
o
change.
The e
a e
many
a ian
o ms,
and
some
case
o ms
ha e
been
eplaced
by
p eposi ional
ph ases.
The
in luence
o
he
s anda d
language
is
no iceable
in
he
language
o
he
olde
gene a ions.
1.
ZVILGSNIS
|
SOCIOLINGVISTINE
KRASTO
PADET]I
Siuolaikiniai
kalbininky
da bai
odo
ak y y
doméjimasi
pak aS inémis
lie u iu
snek-
omis.
Démesj
a k eipia
en
nuola
yks an ys
sudé ingi
a miy
a pusa io
sa eikos
p ocesai,
a miy
i
kalby
kon ak y
ezul a ai.
leskoma
me odikos
snek y
ki imo
ypa-
umams,
p ieZas ims,
j ai aus
pobiidzio
s y a imams,
a ies
niuansams
bei
palaips-
nio
pasikei imo
mechanizmui
pa ody i.
Taciau
izoliuo y,
a i ikusiy
nuo
didZiojo
lie-
u iu
kalbos
plo o
Bal a usijos
e i o ijoje
esanéiy
snek y
daba iné
padé is,
ki imo,
nykimo
e apai,
iSo iniy
eiksniy
j aka
i
su
ienos
kalbos
pasi aukimu
susije
dalykai
né a
issamiau
i i
i
ap asy i.
Bal y
i
sla y
kalbiniy
san ykiy
p oblemy
y imo
salygos
os
ne
kasme
ampa
sudé-
ingesnés:
als ybinés
sienos
kliii is,
specialiis
da bo
su
in o man ais,
jy
paieskos
bei
a ankos
me odai.
Pasku inieji
i
ge iausi
gy osios
lie u iy
Snek os
a s o ai
y a
y esni
nei
60
me y.
Galimybiy
uZ iksuo i
kalbos
is o ijai
e ingy
ak y
kasme
mazéja.
Daba iné
lie u iy—bal a usiy
pa ibio
kalbiné
si uacija
pasikei usi
nea pazis amai.
Kad
p ieS
puse
amZiaus
a p
Die éniSkiy
iSkySulio'
p ie
pa
Lie u os
sienos
esanéiy
Die eniskiy
apylinkése
lie u iy
kalba
a gauna
sa o
p es iZa:
gana
spa Ciai
pleCiasi
a ojimo
s i ys,
lyginan
su
lie u iu
kalbos
padé imi
anapus
als ybinés
sienos,
ku
like
keli
apleis i
Zidiniai
os
usena,
no s
p ies
60
me y
kalbiné
padé is
ose
e i o ijose
bu usi
labai
panaii.
90
|
NIJOLE
TUOMIENE
Benekainiy
i
Va ana o
(Gaidino
s i is,
Va ana o
.),
Ge anainiy’
(Vijos
.)
apylin-
kése
bu e
gy os
lie u iy
snek y
salelés,
Siuolaikinés
ka os
y éjams
pa odo
ga siu
lie u iy
i
uZsienio
kalbininku,
au osakininky,
is o iky
da bai.
Siuo
me u
kai
ku iy
A moniskiu,
Va ana o,
Rédinios
pa apijy
lie u iy
Snek y
egzis a imo
pédsaky
jau
eikia
iesko i
ie inése
sla y
kalbose:
bal a usiy
Snek ose
gausu
lie u iskos
kilmes
zodziy
(z .
G ina eckiené,
Macke ié
1988:
123-131;
G ina eckiené,
Macke ié
1990:
165-173;
1993:
113-133;
1997:
185-195
i
k .),
iSlikes
nesla iSkas
a dazodziu
linksniy
bei
giminiy
a ojimas
(Z .
Sudnik
1972:
19-22;
Jonai y é,
Sudnik
1973:
75-77
i
k .).
Didelé
dalis
i iamo
egiono
kaimy,
poka io
me ais
isiskai
p a ade
gy aji
ySi
su
ki omis
lie u iy
snek omis,
kul i iniu
Lie u os
gy enimu,
gana
g ei ai
asimilia osi.
Lie u iy
kalba
i
lie u ybé
p a ado
sa o
e e.
Vy iausioji
gy en oju
ka a
pa y é
i
skausmingg
p ie a inj
sla inimo
p ocesa.
Samoninga
pe éjima
p ie
sla u
kalby’,
len-
ku
au ybés
s ip iai
pas iiméjo
sa isaugos
ins ink as
(be
o,
lenky
au ybés
zmonés
gauda o
Siokiy
okiy
p i ilegijy:
ne eikéjo
ei i
|
ka iuomene,
galima
bu o
iS azZiuo i
i
Lenkija,
.
y.
pabég i
nuo
s alinizmo
e o o,
kolikiy).
Jaunesnioji
ka a,
isblésus
au-
inés
sa imonés
jausmui,
susilpnéjus
a
ne
isai
isnykus
socialinei
kon olei
(kaimy-
ny
nuomoné
i
pan.;
placiau
Z .
Gauéas
1993:
42-101),
asimilia osi palaipsniui,
na u-
aliai
is
p adziy
pe éjo
p ie
lie u iy-sla u
d ikalbys és,
eliau
—
ien
ik
p ie
sla u
kalby.
Jauniausiosios
ie iniy
y inés
Va ana o
ajono
dalies
gy en ojy
ka os
lie u-
ybés
bei
lie u iy
kalbos
po eikis
Siuo
me u
isiskai
iSnykes.
Pazymeé ina,
kad
pa i
lie u iy
kalba,
no s
i
spa Ciai
nu au éjus
lie u iams
(be
pe -
s ojo
yks an is
nu au inimas
uZsibaigia
pe
is
ke u ias
ka as),
ki o
palygin i
le ai,
-
2
Leidinyje
,,Lie u iski
adiciniai
ie o a dziai*
(Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2002)
Sio
is o inio
mies elio
pa adinimas
suki ciuo as
i ap adiskai,
aCiau
is
ie iniy
Ramaékoniu
apylinkiu
lie u iy
pasakojimu
Sis
ie o a dis
uZ asy as
i
su
i agale
p iegaide
Ge anainys.
3
Gia
eiké y
kiek
pladiau
paaiskin i
ie iniy
Zmoniy
san yki
su
li e a i iniu
bal a usiy
kalbos
a ian u
bei
kele a
dalyky,
susijusiy
su
au ybe.
Ano
A.
Vidugi io,
éluojan
bal a usiy
au inei
sa imonei,
bal a usiu
kalba
ie os
gy en ojy
nebu o
i
daba
né a
siejama
su
bal a usiy,
kaip
a ski os
au ybés,
kalba.
Ji
ebe adi-
nama
neu aliai
—pap as a,
ie ine
kalba
(Siuo
e minu
adinama
i
Vilniaus,
Saléininky,
Eisiskiy
ajony
bal a usiy
snek a,
ku i,
lyginan
su
i iamuoju
egionu,
daugiau
panéSéja
i
ie ine
lenku
Snek a).
Sibal a u-
siy
Snek a
ak y iausiai
ebe a ojama
kaimo
zmoniu.
Gy en ojy
lenkinimo
bei
usinimo
laiko a piu
ji
a liko
a pininkés
aidmenj:
li e a i inis
bal a usiy
kalbos
a ian as,
ku io
senesnés
ka os
Zmonés
nemo-
ka,
kaimuose
i
daba
né a
labai
e inamas.
P es iZziskesnémis
laikomos
usy,
lenky
kalbos.
Absoliu i
dauguma
ie os
gy en ojy
pagal
au ybe
daba
sa e
laiko
lenkais.
Nuo
XIX
a.
idu io
lenky
a ky os
bazny¢ios
uzda inys
bu o
pla in i
ne
iek
ikéjima,
kiek
lenkybe.
Pagal
p ieSp ie’a
su
y y
sla u
s agia ikybe
ka aliky
ikyba
im a
adin i
lenky
ikyba
(,,polska
wia a“),
0
ka alikus
laiky i
lenkais
(placiau
a .
Vidugi is
1988:
21-36)
(iki
miisy
dieny
senbu iai
lic u iai,
kaimuose
like
po
iena
du,
ned ijs a
a gau i
sa o
p igim inés
au ybés).
Taciau
lenky
kalba
i
Siomis
dienomis
e ninése
lie u iu
Zemése
i ciau
né a
isigaléjusi
(ypa¢
s ip iai
p opaguojama
i
palaikoma
pe
baznyCcia).
Taigi
ie iniai
gy en ojai
samoningai
ski ia
o icialiuosius
pa adinimus
bal a usis,
bal a usiy
kalba
nuo
neo icialiyju
gudas,
gudy
kalba.
Jy
sup a imu,
bal a usiy
kalba
adin ina
o icialesné
bend iné
bal a usiu
kalba,
ku i
apylinkéms
nebidinga
(su
gausiom
usy
kalbos
p iemaiSom
a ojama
ie inés
adminis aci-
jos).
Sakydami
bal a usis,
jie
daznai
u i
gal oje,
kad
ai
ki o
ikejimo
(s agia ikiy),
ne ie inis
Zmogus.
Tad
senesnis
lie u iskas
pa adinimas
y a
gudas
—
,, ie inis
gy en ojas,
ka alikas“,
gudy
kalba
—
,Vie iné
bal a u-
siu
Snek a“.
Cia
a ojamas
o icialusis,
lie u iy
kalbo y oje
p iim as
adicinis
kalbos
pa adinimas
—
bal a usiy.
E nonimo
eiksme
a ojamas
ie iniy
gy en ojy
iSlaiky as
senas
pa adinimas
gudas,
gudai.
RAMASKONIU
SNEKTOS
DAIKTAVARDZIU
KAITYBA
|
91
nuosekliai.
Sunkios,
nepalankios
lie u iy
kalbai
salygos
Bala nés*
k as e
egzis a o
kelis
Sim meéius.
Sioje
nedideléje
e i o ijoje,
galima
saky i,
susieina
kadaise
ienin-
gos
kalbinés
si uacijos
j ai iai
paki usios
s adijos:
nuo
isisko
kalbos
uzgesimo,
kai
lie u iskai
ep isimenama
kele as
bui ies
daik y
pa adinimy,
iki
d ikalbiskumo,
ku j
islaiké
ik
senieji
gy en ojai.
Nepaisan
o,
y inés
Va ana o
ajono
dalies
kaimuose
gy ena
lie u iy’,
da
puikiai
Snekanciy
gim aja
dziky
Snek a
(placiau
apie
ie inius
lie u ius
Z .
Vaisny é
2002:
545-556).
Be eik
isi
jie —
pa ys
seniausi
ie iniai
zmonés,
ku ie
g e a
lie u iy
kal-
bos
ge ai
moka,
lais ai
i
ak y iai
a oja
ki as
k aS ui
biidingas
kalbas:
ie ine
bal a-
usiy
Snek a
(jy
adinama
giidy
kalba,
ki a auciy
—
p ds y
jazyk,
p os a
mé a),
lenku
i
Sick
ick
maziau
—
usy.
Reiké y
pazymé i,
kad
ajono
apylinkés
1953
me ais
bu o
i os
bal a usiy
kalbininku,
inkusiy
medziaga
Bal a usiy
dialek ologijos
a lasui
(DABM
59-147).
Tada
nepas ebé a,
kad
k aS e
esama
puikiai
kalbanéiy
i
lie u i8-
kai.
Tai
odo
ie iniu
gy en ojy
labai
seng
siy
d iejy
kalby
mokéjima
i
a ojima
ienu
me u
(apie
kalby
unkciona ima
i iamame
a eale
placiau
Z .
Cekmonas
1988:
37-54).
Daba
daugelyje
Sios
lie u iu
gy enamos
salelés
kaimu:
Biliuosé,
Bili inuo-
se,
S anisiuose,
Tusamonyse,
Daina ojé,
Ramaskonysé,
Na aséduose,
Da zininkuo-
se,
A mOniskése,
Pa ubiskése
—
mokanéiy
i
is
eciau
bend aujanéiy
lie u iskai
like
po
iena
du
zmones.
Ak y esné
lie u iu
Snek os
adicija
Siuo
me u
iSlikusi
Ramaé-
konyse,
odel
i
kalbinés
medziagos
iS
Sio
kaimo
lie u iy
su ink a
daugiausia:
j asy a
keliasdeSim
alandy
igliy
Snek os
eks y,
specialiai
apklausian ®
suda y os
a da-
zodziy
linksnia imo,
akcen inés
pa adigmos.
Vie iniai
Va ana o
apylinkiy
gy en ojai
keliomis
kalbomis
(daznai
iename
pasa-
kojime,
disku se’),
kaip
jau
miné a,
kalbéj¢
nuo
seno,
kadangi
Sioje
e i o ijoje
lie-
u iy
i
sla y
miS iai
gy en a
mazdaug
nuo
IX
a.
(Z .
Zinke i¢ius
1989:
4-11;
Ga 8-
a
1989:
28-32).
Todeél
cia
gana
anks i
susida é
salygos
o muo is
naujiems
kalbos
eiskiniams,
ku iy
nuola
daugéja.
Pa i
lie u iy
kalba
jau
daugiau
nei
p ie’
80
me u
Bala nos
k aS e
p a ado
p es iza,
lygia e és
bend a imo
p iemonés
pozicijas.
Sioje
nedideléje
apylinkéje,
pamazu
nuo
s y uojanéios
d ikalbys és
( ie omis
—
daugiakal-
bys és)
bu o
pe ei a
p ie
ienakalbys és
(pla¢iau
Z .
G umadiené
1994:
84)
—
k aS e
be eik
isose
gy enimo
s i yse
daugiausia
bend aujama
ie ine
bal a usiy
(Z .
2
isna-
Sa)
Snek a
(lenky
bei
usy
kalby
a ojimo
s i ys
palygin i
daug
siau esnés).
Palaipsnis
izoliuo y
lie u iy
Snek y
ki imas
a neSé
ne
ik
kiekybinio,
be
i
kokybi-
nio
pobidzio
pe mainu,
ku ios
y a
ne ienodai
pasiski sciusios
j ai iuose
kalbos
lyg-
"
Vie iniai
Zmonés
ie oj
naujesnio
ajono
cen o
pa adinimo
Va and as
a oja
senaji
Bala na.
:
Pasuose
jie
be eik
isi
su aSy i
lenkais,
jy
e y
bei
seneliy
au ybé
dokumen uose
ne iksuojama
—
en
dazniausiai
padé as
b iikSnys,
no s
seniausioji
ka a
sa e
laiko
lie u iais.
*
_
Apklaus a
pagal
,,Lic u iy
kalbos
a miy
i
jy
sa eikos
y imo
p og amos*
mo ologijos
anke a
(suda é
D.
Mikuléniené,
K.
Mo kinas).
Kalby
pakei ima
d ikalbéje
a
daugiakalbéje
aplinkoje
kalbininkai
adina
kody
kai a
—
daznai
kalbama
ne
ik
apie
ski ingy
kalbu,
be
i
os
pacios
kalbos
a mainy
kody
kai a.
Au o é
a
ema
1996
me ais
skai é
p aneSima
LK]
mokslinéje
kon e encijoje
,,Lie u iy
kalba:
y éjai
i
y imai‘
(placiau
apie
kody
kai a
Z .
G umadiené
1996,
U nézi i é
1998).
92
|
NIJOLE
TUOMIENE
menyse.
Bene
didZiausia
i
nesunkiai
pas ebima
j aka
y a
one ikos
i
leksikos
s i y-
se.
Pas ebimi
pasikei imai
i
a spa esnéje
Snek os
mo ologijoje.
Taigi
pie y
aukS ai-
ciams
p iklausan i
pe i e iné
Ramaskoniy
Snek a,
pasi aukusi
i8
ieSumos,
nebepa-
jégé
i8 eng i
didziulés
y aujancios
kalbos
i akos.
Siuo
me u,
su ikus
isa e és
kalbos
unkcijai,
beliko
ienas
jos
a ojimo
s ilius
—
bui inis.
T i esné
adicija
da
laikosi
Seimos
aplinkoje,
a p
a imy
zmoniu.
Ramaskoni
mik oa ealo®
lie u iu
Snek a
j ai iais
biidais
keis is
e é
kalbu
i
kul i u
kon ak ai
i
neiS engiamai
i$
ju
iSplaukian i
i ai ialype
sa eika
(G uma-
diené
2001:
41).
Dél
geog a inés
padé ies,
nepalankiy
lic u iams
is o iniy
salygu,
sa isaugos
ins ink o
e ciama
nemaza
Va ana o
k aS o
kaimu
gy en oju
dalis
Sei-
mose
a pusa yje
i
su
aikais
p adéjo
kalbée i
pap as aja
kalba,
.
y.
gudiSkai.
Ta-
Giau
lie u iy
kalba
da
ilgai
gy a o
i
ie omis
ebe a ojama
kaimynu
bei
giminiu.
Tau iné
sa i oka,
ypaé
daba ,
u
paciu
kaimy
zmoniu,
mokan¢iu
kalbe i
iek
lie u-
iskai,
iek
gudiskai,
y a
salyginé
i
ne u i
didelés
eik8meés.
Taciau
paki usi
ben-
d uomené
a neSé
didesniy
a
mazesniu
pe mainy
isoms
k aS e
a ojamoms
kal-
boms.
2.
DABARTINE
SNEKTOS
PADETIS.
TYRIMO
YPATUMAI
Kalbininkams
&i
s ip iai
sumazZéjusios
bend uomenés
Snek a
gali
bi i
jdomi
del
keliy
p ieZasciy:
a)
dél
Snek os
a chajiskumo,
unikalumo
—
ai
pe i e iné
Snek a
(pla-
Giau
Z .
Mo kiinas
1993:
4-7);
b)
dél
sa i o
jos
ki imo
mechanizmo,
i ai a imo
p i-
gim ies,
sa eikos
su
ki omis
kalbomis;
c)
ai
gali
bi i
da
ienas
Snek os
nykimo,
degene acijos
i
mi ies
pa yzdys
(kaip
a si iko
su
Lazinuy,
Zie elos
lie u iy
salu
a -
mémis,
Z .
Vidugi is
1959:
195-213;
1985;
1998).
Pas a aisiais
me ais
Sios
lie u iu
gy enamos’
salelés
Snek a
del
j ai iy
p iezasciu
domimasi
is
maZiau.
Iki
Siol
eko
skai y i
pe i e iniy
a miy
y imus,
kons a uo-
jancius
kalbos
j ai a ima,
ne ienaly iskuma,
aciau
pasigendama
de alesnés
anali-
zés,
idiniy
mo y u:
kas
kin a
pi miausia,
kodél.
Pap as ai
a me ama
ai,
kas
nesis-
eminga,
p iski ina
jau
ne
lie u iu
kalbos
sis emai,
Snek ose
daba
jau
nebe ik-
suojamos
o mos
daznai
ekons uojamos,
a s a omos
pagal
a mei
bidingus
b uo-
zus.
Ta¢iau
pas a ujy
me y
j a’y os
a minés
medzZiagos
y imai
pa ode,
kad
jeigu
gy ojoje
kalboje
kai
ku ios
ypa ybés
nebe iksuojamos,
ai
jos
daZniausiai
jau
i
ne-
be a ojamos.
Ki a
e us,
jos
i ai uoja
a
y a
paki e,
pa yzdZiui,
am
paciam
links-
nia imo
ipui
p iklausan ys
daik a a dZiai
gali
bi i
linksniuojami
a
ki ¢iuojami
ski ingai.
$
Si
e mina
pi masis pa a ojo
V.
Cekmonas
(1988:
37-54).
Beje,
jo
s aipsnyje
ap aSy asis
Ramasko-
niy
a ealas
y a
daug
pla esnis.
Snek os
duomenys
ink i
1983-1986
me ais
kompleksinés
ekspedicijos
me u.
Bu o
de aliai
i8 i i
Pe eigonidi
(b .
Mepa anu ),
Benekainiy
(b .
Benaxoni)
bei
Va ana o
(b .
Bopa-
Hapa)
apylinkiy
kaimai.
Siame
da be
panaudo a
medZiaga
ink a
p aéjus
be eik
deSiméiai
me y
—
1991—
1999
me ais.
Pe
a
laiko a pj
Zmoniy,
kalban¢iy
lie u iskai,
kaimuose
sumazéjo
d igubai,
ad
i
ap aSoma-
sis
a ealas
sma kiai
susiau éjo.
2
Y a
i ody a,
kad
labai
e as
ku is
ie inis
i iamyu
apylinkiy
gy en ojas
y a
ki a auciy
kilmes.
RAMASKONIU
SNEKTOS
DAIKTAVARDZIU
KAITYBA
|
93
Todél
enkan
medZiaga
i
i ian
pak aS ines
Snek as
démesys
u i
bi i
k eipiamas
ne
ien
j
abs akCius
kalbos
sis emos
ki imo
modelius,
be
i
j
pacius
kalbé ojus,
kal-
bos
i
jos
sociokul i inés
aplinkos
ySius.
Ap aSomuoju
a eju
kalbos
ki imas
y a
i
e niniy
Lie u os
zemiy
zmoniy
gy enimo
biido,
elgsenos
odiklis,
kadangi
gali
ski is
g e a
ienas
ki o
esan¢iy
kaimy
os
pacios
Snek os
a s o y
kalba.
Galima
saky i,
kad
pa i
Ramaskoniy
Snek os
buklé
y a
daugialypé,
daugiasluoksné,
iesiogiai
p iklauso
nuo
jos
a s o y
a min ies,
po eikio
ja
bend au i.
Cia
a ojama
ik
snekamoji
kalba,
.
y.
kalba,
pilna
kasdienio
bui inio
s iliaus
zodziu
i
posakiy,
in onacijy.
Joje
daug
neno miniy
lyciy
i
Siaip
indi idualiy
eiSkiniy,
i8
pi mo
z ilgsnio
pa a ojamy
spo-
adiskai,
chao iSkai.
ISsamiausiai
pi masis
RamaSkoniy
Snek a
1960
me ais
y a
ap ases
J.
Sukys.
S aips-
nyje
ap a damas
pag indines
Snek ai
biidingas
ypa ybes,
au o ius
pamini
i
ai,
kad
uo
me u
jau
bu a
y esnés
i
jaunesnés
ka y
kalbos
ski umu.
Ma y ,
kalba
sky ési
nezymiai,
ad
placiau
da be
neap a iama.
Galima
p ielaida,
kad
be eik
p ie’
penkis
deSim mecius
i ose
Ramaskoniy
kaimo
apylinkése
galiojo
ge iausiy
in o man y
a -
ankos
p incipas,
ku is
aikomas
i ian
didZiasias
i
s ip iasias
a mes.
Daba
jo
p i-
aiky i
neimanoma
—
apklausiami
isi
in o man ai,
kiek
jy
andama
i
p akalbinama.
Vy esnés
(daugiau
nei
80
me y)
i
jaunesnés
(apie
60
me u)
ka y
lie u iy
kalbos
a ojimo
po eikis
ne ienodas,
odel
j ai iis
kalbos
lygmenys
paki e
ne ienodai.
D ieju
a s o u
ka u
lyginimas
pa odo
konk e¢ius
paki imus,
galima
nus a y i,
kiek
i
ku -
link
Snek os
buklé
y a
pasis iiméjus.
Seniausiy
in o man y
Sneka
y a
na i ali,
gana
s abili
i
gy a,
nes
Sios
ka os
a -
s o ai
kalbédami
lie u iskai
a
pa¢ia kalba
s engiasi
i
mas y i.
Be
o,
kad
p isi ai-
ky y
p ie
pasneko o,
daznai
pe eina
i
p ie
bend inés
lie u iy
kalbos
zodziy
o mu,
ki cia imo.
Jei
pokalbyje
daly auja
ki akalbis,
uome
nuo
lie u iu
kalbos
leng ai
pe einama
p ie
bal a usiy.
Taciau
bal a usiski
sakiniai
daznai
y a
lie u iskos
kon-
s ukcijos,
kai
ku ie
zodziai
u i
nesla iskas
o mas
i
pan.
Jaunesnioji
a s o u
ka -
a
elgiasi
be eik
isiskai
p ieSingai:
no s
i
gana
ge ai
kalbédami
lie u iskai,
jie
mas o
bal a usiskai,
o
kalbédami
min is
daznai
pazodziui
e ¢ia
j
lie u iy
kalba.
Sios
ka os
Zmoniy
pi moji
kalba
jau
y a
bal a usiu.
Kad
p isi aiky y
p ie
paSneko-
o,
p imi s us
zodzius,
ju
o mas
jie
pa a oja
pagal
analogija
dazniau
a ojamiems
lie u iy
a ba
bal a usiy
kalbos
zodziams.
Va ana o
k aS o
jaunimui
i
aikams,
kaip
jau
miné a,
lankan iems
ie ines
bal a usiy- usy
mokyklas,
lie u iu
kalba
jau
y a
be e e.
3.
SNEKTOS
PRIEBALSINIO
KAMIENO
DAIKTAVARDZIU
PARADIGMA
XX
A.
PABAIGOJE
Kalbos
paki imai
pap as ai
pi miau
i
leng iau
pas ebimi
one ikos
bei
leksikos
s i yse.
TaCiau
jeigu
jie
iksuojami
mo ologijos,
sin aksés
s i yse,
— ai
pa odo
nes a-
bilia
kalbos
bikle
apsk i ai.
Siame
da be
ap a iamos
nyks anios
snek os
kelios
mo -
ologijos
ypa ybés,
konk e¢iai
—
daik a a dziu
p iebalsinis
linksnia imo
ipas.
Lygi-
namos
Sio
kamieno,
negausaus
i
sma kiai
paki usio,
keliasluoksnés
pa adigmos,
suda y os
i§
d ieju
pa eikejy
ka u
kalbos
j aSy:
y esniosios
(daugiau
nei
80
me y)

94
|
NIJOLE
TUOMIENE
i
jaunesniosios
(apie
60
me u)'®’.
No in
kuo
iksliau
pa ody i
kalbu
sa eikos
pada-
inius,
iksuo i
daba ine
padé ij,
ieSko a
inkamo
me odo.
Kadangi
Cia
pa eikiamos
no s
i
nesis emingos,
be
au en iskos,
gy ai
a ojamos
zodziu
o mos,
odel
is o i-
nis
lyginamasis- ekons ukcinis
me odas
Siuo
a eju
ne iko.
W.
Labo o
su o muluo i
kalbos
i ai a imo
i
ki imo
désniai
leidzia
j e in i
pe
ilgesnj
laiko a pj
ykusio
kalbos
ki imo
ezul a a,
su o muluo i
jo
p iezas is
bei,
mu-
sy
a eju,
p ognozuo i
galima
u
poky¢ciy
po eikj
a més
linksnia imo
sis emai.
Kal-
ba
i iama,
ano
W.
Labo o,
ealiuoju,
s ebimuoju
laiku:
.
y.
daba iniu
me u
Va ana-
o
apylinkése
gy enanciu
keliy
ka y
d ikalbiu
zmoniy
lie u iy
kalba.
Daik a a dziu
kamienai,
pa eldé i
i$
seno és,
del
i ai iy
one iniy
i
mo ologi-
niu
p ieZas¢iy
y a
labai
anks i
paki e
iek
lie u iy
a mése,
iek
bend ineje
lie u iy
kalboje.
Didziausia
a pusa io
sa eika
pas ebima
a p
kamienu,
ku ie
kalbos
sis e-
moje
y a
g e a
a ba
ne oli
ienas
ki o
(Gi denis,
Rosinas
2000:
51;
Rinkauskiené
1997:
Ti).
Pa adigmos
a spa umas
p iklauso
nuo
a ski y
a més
kamieny
daik a a dziy
skai-
ciaus
bei
ju
a ojimo
daznumo.
P iebalsinis
kamienas
j ai iose
indoeu opieciy
kal-
bose
p adéjes
i i
da
anksciau
(Kazlauskas
2000:
242),
odél
maza
y a
like
daik a-
a dziu,
ku ie
bi u
iSlaike
sa o
p iebalsinio
linksnia imo
pa adigma.
RamaSkoniu
snek oje,
beje,
kaip
i
didziojo
lie u iu
kalbos
plo o
a mése,
Sis
linksnia imo
ipas
labai
negausus
i
y a
ge okai
api es
—
p a ades
daug
ik ujyu
sa o
o my
—
jos
pakeis-
os
p oduk y iuju
kamieny
o momis.
Snek oje
jy
e andama
ik
lickanos.
P ieZas ys
né a
ien
ik
idinés,
nes
i
Siaip
negausaus
kamieno
zodzius
RamaSkoniy
Snek oje
da
kei¢ia
bal a usiu
skoliniai.
Pagal
a ojimo
daznuma
ne
i in
e i
i iamam
links-
nia imo
ipui
p iklausan ys
zodziai,
p z.:
juosmu6d,
liemud,
aumud,
émud,
s omud
gy ojoje
amaskoniskiy
kalboje
jau
negi dimi,
pakeis i
ki ais
zodziais,
ne e ai
sla-
iskais.
Kiek ienas
Sio
linksnia imo
ipo
daik a a dis,
iek
y iskosios,
iek
mo e iSko-
sios
giminés,
Snek oje
jau
u i
sa o
ki imo
kelia,
ku is
iki
Siol
né a
smulkiau
nag i-
né as.
Pa eikiama
sui usio
p iebalsinio
kamieno
pa adigma,
suda y a
i§
y iSko-
sios
bei
mo e iskosios
giminés
o mu,
a ojamy
abiejy
pa eikeju
ka u:
akmud,
piemuo,
Sud,
sesud
(pasi aikanCios
g e iminés
o mos
placiau
ap a iamos
komen-
a uose):
10
Tai
salygiskas
ski s ymas,
kad
suda y y
opozicija
y esniajai
a s o y
ka ai.
RamaSkoniy
apylinkése
jaunesniy
nei
60
me y
Zmoniy,
kalban¢iy
dziiky
a me,
jau
né a.
RAMASKONIU
SNEKTOS
DAIKTAVARDZIU
KAITYBA
|
95
1.
LENTELE.
PRIEBALSINIO
KAMIENO
DAIKTAVARDZIU
VIENASKAITOS
PARADIGMA
y esnioji
ka a
jaunesnioji
ka a
akmu.,"'
pi.mi ,
Su é,
scesu é
a@kmenis,
pi.menis,
Su é.,
scesu é.
/
scesce iu.s?
a-kmen'o,
pi.men'o,
S .n'o,
scesce és
§
e
5 =e
a@kmen'o,
pi.men'o,
S .n'o,
scesce é.s
|
se-sce as
del’_pi.meen'o,
del'_Si n'o,
del'_scesee é.s
V .
K
N.
a@-kmen'u,
pi.men'u,
Sun' i,
sc
see ai
G
.
&kmeni-,
pi.meni-,
S.ni-,
sce
sce e
a@kmeni-,
pi.meni-,
S .ni-,
sesce e
In.
a-kmen'u,
pi.men'u,
Sun' i,
s@-see x
@kmen'u,
pi.men'u,
Sun' i,
s@-sce a
In.
akmeni-(i),
an'deni-(i)
/
an'deni-jé
akmeni
(i),
an'deni:(i)
Il.
an'denin.,
mé-nasin
an'deni .
/
in_ d.n'deni:,
mé-nasin
/
in_ménasi:
S.
pi.mi,
Su é,
seesu é
pi.menis,
Su é.,
scesu é.
/
seesce i .s
2.
LENTELE.
PRIEBALSINIO
KAMIENO
DAIKTAVARDZIU
DAUGISKAITOS
PARADIGMA
y esnioji
ka a
jaunesnioji
ka a
V.
akmeenai,
pi.meenai,
Sines,
sce-se i.s
|
scsce as
akmeenai,
pi.meenai.,
Si .nces,
se&sce as
K.
akmeeni -,
pi.meeni -,
Suni,
seesce i ’
akmeen ,
pi.meeni -,
Suni -,
seesce :
N.
akmeend.m,
pi.meend.m,
Sunim,
seesee ium
—
del'_pi.meeni ,
del'_Suni
G.
a@kmenis,
pi.menis,
Sunis
/
Siinees,
Sce-sce us
|
sce-sce as
a@kmenis,
pi.menis,
Sunis
/
S inees,
sce-sce as
|
sce-sce as
In.
akmeenais.,
pi.meenzi.s,
Sunimii,
Seesee umu
akmenai.s,
pi.meenai.s,
Sunimi ,
seesce ami
BY
Kaip
zinome,
pie y
aukS aiciu
a mése
n
kamieno
Zodziy
ns.
a dininko
galiiné
y a -uo,
pie iniame
a més
pak aS yje
Si
gal iné
y a
a iama
su
p idé iniu
j.
Ramaskoniy
snek ai
bidinga
labai
dazna
d ibalsiy
uo,
ie
mono ongizacija
(be eik
isose
pozicijose),
p z.:
ki iuo oje
pozicijoje
dazZniausiai
-ie
>
,
i,
i.
;
uo
>
w,u.,0.,U.,
neki Ciuo i
ie
>i.,uo
>
u.
A eju
su
neskiemeniniuj
snek oje
jau
ne iksuojama.
Visame
pie u
auks aiciy
a més
plo e
egis uojami
ik
pa ieniai
nesis emingi
ie,
o
ienbalsinimo
a ejai.
Pi moji
o ma
jaunesniyjy
kalboje
y a
daznesné.
96
|
NIJOLE
TUOMIENE
y esnioji
ka a
jaunesnioji
ka a
In.
akmeni:sa
/
akmeni-sa,
an'deni-sa
|
akmeni-sa,
an'deni-sx
an'deni-sa
Il.
akmeni:sna,
an'deni-sna
akmeni -sna,
an'den -snx
S$.
pi.meenai.,
Si nees,
sce-sce as
|
sce-sce ..s
pi.meenai.,
Siinees,
sce-sce as
|
sce-sce e.s
4.
LINKSNIU
GALUNIU
YPATYBES
4.
NemaiZa
kalbininky
da by
ski a
i
pak a8 iniy
Snek y
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziy
anks aus
pakei imo
ki ais
kamienais
bei
sui imo
p iezas ims
nag i-
né i.
Ap asy os
a chajiskos
kamieno
liekanos
indoeu opieciy
kalbose,
lie u iy
a -
mése
(Senkus
1959:
167-175;
Ka dely é
1959:
175-176;
G ina eckiené
1960:
173-
175;
Vidugi is
1969:
178-182;
Zinke icius
1966:
256-267;
Mo kunas
1969:
114—
115,
1989:
96-97;
Gi denis,
Rosinas
2000:
50-62;
Kazlauskas
2000:
242-286
i
k .).
Bal u
kalbose,
kaip
i
sla u,
p iebalsinio
i
i
kamieny
ienaskai os
bei
daugis-
kai os
galininky
o mos
nuo
seno
niekuo
nesisky é,
p z.,
musy
a eju:
ns.
gali-
ninkas
a@-ki-,
pi-meni’,
dgs.
galininkas
akis,
pi.menis
i
bal a usiy
Snek oje:
ns.
gali-
ninkas
z' é ,
kdmen’,
dgs.
galininkas
z' e d,
kdmen'a.
Kadangi
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziy
bu o
zymiai
maziau
negu
i-kamieniy,
ai
jie
analogijos
keliu
isose
lie u iy
a mése
émé
pe si o muo i
j
i
linksnia imo
ipa
(Z .
Zinke igius
1980:
224,
244;
Kazlauskas
2000:
245,
246).
Y an
pa ies
i
kamieno
pa adigmai,
p i-
klausomai
nuo
daik a a dZio
giminés,
p iebalsinio
kamieno
o mos
a i inkamai
bu o
pakeis os
p oduk y iujy
(i)6,
(i/a,
€
kamienu
o momis
(Zinke icius
1966:
260-267).
I8
pa eik os
nyks ancios
Snek os
ge okai
api usio
p iebalsinio
kamieno
pa adig-
mos}
ma y i,
kad
iek
y iskosios,
ick
mo e iSkosios
gimines
daik a a dziy
ienas-
kai os
a dininko
o mos
(gy ojoje
kalboje,
au o és
Si uo uose
eks uose)
i ai uo-
ja:
1)
y esniosios
ka os
a s o y
kalboje
egis uojama
daug
p iebalsinio
kamieno
o mu:
akmil.,
pimi,
andu.,
eesmi.;
2)
jaunesnieji
be eik
isiSkai
pe eje
p ie
(i/o
kamieno
galiiniy:
a-kmenis
/
akmeni-s,
d.n'denis,
mé-nasis,
u.denis,
pimenis
|
pi.meni-s,
e-S'menis.
Pi masis
a ejis
su
-1.(-u0)
—
bend a
pie y
auks ai¢iy
(papli usi
Lie u os
plo o
idu yje)
ypa ybé,
Ramaskoniu
Snek oje
iSlaiky a
seniausiy
a s o u.
Tam
i akos
ga-
léjo
u é i
i
bend iné
lie u iy
kalba.
P iclaida
pa i ina
pa yzdzZiai,
uZ asy i
i
ju
3
Pa adigma
s eng asi
pa ody i,
kokios
o mos
ienos
i
ki os
ka os
kalboje
a ojamos
dazniausiai.
Pa eik i
pa yzdziai
Snek os
eks uose
kai aliojasi:
ypa¢
jaunesniosios
ka os
pasakojimuose
andama
g e u iniy
o
pa ies
Zodzio
a ian u.
RAMASKONIU
SNEKTOS
DAIKTAVARDZIU
KAITYBA
|
97
kalbos
su
puikiai
iS a u
galiininiu
ki Ciuo u
-wo:
akmu6d,
udud,
piemuod,
scesud,
eesmud,
anduo
**.
Ki os
i6-kamienés
galiinés
-is,
-ys,
uz aSy os
i
a ski ose
pie y
aukS aiciy
plo o
ie-
ose
(LKA
1991:
34),
g e imoje
Die éniSkiy
a meje
(Lipskiene,
Vidugi is
1967:
195;
Mikuleniené,
Mo kinas
1997:
18),
aka y
aukS aiciu
a mese
(Senkus
1959:
169;
Zinke icius
1966:
260-262;
LKA
1991:
34-36),
jaunesniosios
amaSkoniskiy
ka os
a ojamos
gana
nuosekliai,
be eik
be
ki y
g e u iniu
o my.
Vy iskosios
gi-
minés
daik a a dziy
( isy
linksnia imo
ipy)
Snek oje
links ama
apibend in i
gali-
nes:
-(i)as,
-is,
-ys,
eiau
-(i)us*.
Be
o,
bal a usiu
kalba
analogijos
lie u iu
kalbos
p iebalsinio
kamieno
galiinems
ne u i.
Tad
i
lie u iy
Snek oje
pasi enkama
p o-
duk y i,
leng iau
iS a iama,
panaSesné
j
kasdienes
bal a usiy
Snek os
uo
pozil iu,
kad
kai aliojan
mazZai
I ai uoja
(a ba
i ai uoja
aip,
kaip
bal a usiu
kalboje,
nes
kalbanciojo
samonéje
mo ologine
analogija
siejamos
lie u iy
i
bal a usiu
kalbu
am
ik y
linksniy
galiines),
plg.:
b .
kdmen'
~
lie.
a@-kmenis,
b .
mésec
~
lie.
mé-nasis,
b .
ada
~
lie.
d.n'denis.
Ma y ,
eikia
i
kalbos
pap as inimo
endencija.
Kaip
g e iminé
seniausiy
zmoniy
kalboje
pasi aiko
one iskai
paki usi
p iebalsi-
nio
linksnia imo
ipo
galiiné
-u d.
Su
ja
Siuo
me u
a ojami
du
daik a a dZiai:
Su é
/
Su a,
scesu é
/
scesu a.
Jaunesni
dazniau
pasako
i
kamieno
o ma:
scesee iis
/
sese is.
Ypaé
placiai
aukS aiciy
i
Zemaiciy
a mése
papli usi
d iskiemené
o ma
Su a
‘Suo’
(Zinke icius
1966:
256-257;
Mo kiinas
1969:
114;
1989:
96;
LKA
1991:
34-35,
zemél.
27,
28, 30, 31;
G umadiené
1994:
101
i
k .)
dél
endencijos
eng i
ienaskie-
menes
VIENASKAITOS
VARDININKO
o mos (Kazlauskas
2000:
270).
Pie y
aukS aiciy
a méje
kalbininky
uZ aSy os
o mos
andu a,
akmu a
(plg.
Ma ke iciene
1999:
32)
RamaSkoniu
mik oa ealo
snek oje
jau
nebe a ojamos”.
Zodis
ménuo
&nek oje
u i
d i
eiksmes:
laiko
a po
i
dangaus
kino.
Pi maja
eiks-
me
i iamos
Snek os
a s o y
linksniuojamas
kaip
i
i6-kamieniai
daik a a dziai:
ménasis,
mé-nas'o,
mé-nas'u(i),
ménasi-,
mé-nas'u,
mé-nasi-i,
mé-nasin,
mé-nasis.
Vy esnieji
a s o ai
an aja
eikSme
pa a oja
ns.
a dininko
o ma
mé-nas
—
-s-
kamieno
liekana,
a ojama
pie y
aukS aiciy
Snek ose,
uZ asy a
Zie eloje
(z .
Kazlauskas
2000:
284-286).
Tik
du
ZodzZiai iSlaike
seno ines
DAUGISKAITOS
VARDININKO
o mas
su
balsiu
e
p ies
-s:
S inces,
s@-sce as.
Ki i
daik a a dziai
nyks anCioje
Snek oje
a ojami
jau
ien
su
balsiniy
kamieny
galiinémis:
pi.mcenai., eSmcenai.,
an'deenai..
4.2.
Mo e iskosios
giminés
daik a a dziy
duk é,
sesuo
VIENASKAITOS
KILMININKAS
i iamoje
Snek oje
islaikes
senas
p iebalsinio
kamieno
gal nes
—
di k ee as,
se&-sce as
/
seesee és,
ik
i ai uoja
a imas
bei
ki cia imas.
No s
g e imose
a mése
i
y i$ko-
4
Tokio
a imo
pa yzdziy
snek os
eks uose
e andama
os
ienas
ki as.
G eiciausiai
a s o y
s eng asi
,, aisyklingai
kalbé i*.
No s
d ibalsiy
ie,
uo
a imas
Snek oje
da
ebé a
akul a y us,
p iklauso
nuo
a més
a s o y
amZiaus
(p z.,
kaimyninése Rédinios,
Pelesds
Snek ose
jie
daZniausiai
iS a iami
s eiki),
a¢iau
Ramaskoniy
a eale
yskéja
ienbalsinimo
endencija.
Da
1960
me ais
§
eiSkini
y a
pas ebéjes
i
ap as¢s
J.
Sukys.
Viena
Sio
eiSkinio
p ieZas¢iy
—ie,
wo
analogy
nebu imas
bal a usiy
Snek oje.
8
-Délu,
iu
kamieny
daik a a dzZiy
linksnia imo
Z .
Tuomiené
(2001:
156-170).
16
Seniausi
gy en ojai
p isimena
apylinkése
(Z .
kaimy
pa .
p.
89)
a ojus
Sias
o mas.