Ramaškonių šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžių kaityba

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVII (2002), 89-102 Ramaskoniy Snektos priebalsinio kamieno daiktavardziy kaityba NIJOLE TUOMIENE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius The article deals with the principal factors contributing to the process of change and decline of the peripheral Lithuanian dialect of Ramaskonys (Voronovo District, Belorussia). It is a South Lithuanian dialect strongly affected by the influence of the neighbouring Slavonic languages. The socially predominant language is now a Belorussian dialect which developed on a Lithuanian substratum. The basic phonetic, morphological and lexical features of the Lithuanian dialect have remained unaffected in the speech of the older generations, but that of the younger generations shows a considerable degree of instability. In the article, the development of consonantal stems is presented as an illustration of ongoing processes. The inflectional paradigms of two generations are compared. Shifts in the articulatory base and simplification tendencies are among the factors contributing to change. There are many variant forms, and some case forms have been replaced by prepositional phrases. The influence of the standard language is noticeable in the language of the older generations. 1. ZVILGSNIS | SOCIOLINGVISTINE KRASTO PADET]I Siuolaikiniai kalbininky darbai rodo aktyvy doméjimasi pakraStinémis lietuviu snektomis. Démesj atkreipia ten nuolat vykstantys sudétingi tarmiy tarpusavio saveikos procesai, tarmiy ir kalby kontakty rezultatai. leskoma metodikos snekty kitimo ypatumams, prieZastims, jvairaus pobiidzio svyravimams, tarties niuansams bei palaipsnio pasikeitimo mechanizmui parodyti. Taciau izoliuoty, atitrikusiy nuo didZiojo lietuviu kalbos ploto Baltarusijos teritorijoje esanéiy snekty dabartiné padétis, kitimo, nykimo etapai, iSoriniy veiksniy jtaka ir su vienos kalbos pasitraukimu susije dalykai néra issamiau tirti ir aprasyti. Balty ir slavy kalbiniy santykiy problemy tyrimo salygos vos ne kasmet tampa sudétingesnés: valstybinés sienos kliiitis, specialiis darbo su informantais, jy paieskos bei atrankos metodai. Paskutinieji ir geriausi gyvosios lietuviy Snektos atstovai yra vyresni nei 60 mety. Galimybiy uZfiksuoti kalbos istorijai vertingy fakty kasmet mazéja. Dabartiné lietuviy—baltarusiy paribio kalbiné situacija pasikeitusi neatpazistamai. Kad prieS puse amZiaus tarp DievéniSkiy iSkySulio' prie pat Lietuvos sienos esanéiy Dieveniskiy apylinkése lietuviy kalba atgauna savo prestiZa: gana sparCiai pleCiasi vartojimo sritys, lyginant su lietuviu kalbos padétimi anapus valstybinés sienos, kur like keli apleisti Zidiniai vos rusena, nors pries 60 mety kalbiné padétis tose teritorijose buvusi labai panaii. 90 | NIJOLE TUOMIENE Benekainiy ir Varanavo (Gaidino sritis, Varanavo r.), Geranainiy’ (Vijos r.) apylinkése buve gyvos lietuviy snekty salelés, Siuolaikinés kartos tyréjams parodo garsiu lietuviy ir uZsienio kalbininku, tautosakininky, istoriky darbai. Siuo metu kai kuriy Armoniskiu, Varanavo, Rédinios parapijy lietuviy Snekty egzistavimo pédsaky jau reikia ieskoti vietinése slavy kalbose: baltarusiy Snektose gausu lietuviskos kilmes zodziy (zr. Grinaveckiené, Mackevié 1988: 123-131; Grinaveckiené, Mackevié 1990: 165-173; 1993: 113-133; 1997: 185-195 ir kt.), iSlikes neslaviSkas vardazodziu linksniy bei giminiy vartojimas (Zr. Sudnik 1972: 19-22; Jonaityté, Sudnik 1973: 75-77 ir kt.). Didelé dalis tiriamo regiono kaimy, pokario metais visiskai prarade gyvaji rySi su kitomis lietuviy snektomis, kultiriniu Lietuvos gyvenimu, gana greitai asimiliavosi. Lietuviy kalba ir lietuvybé prarado savo verte. Vyriausioji gyventoju karta patyré ir skausmingg prievartinj slavinimo procesa. Samoninga peréjima prie slavu kalby’, lenku tautybés stipriai pastiiméjo savisaugos instinktas (be to, lenky tautybés zmonés gaudavo Siokiy tokiy privilegijy: nereikéjo eiti | kariuomene, galima buvo iSvazZiuoti i Lenkija, t. y. pabégti nuo stalinizmo teroro, kolikiy). Jaunesnioji karta, isblésus tautinés savimonés jausmui, susilpnéjus ar net visai isnykus socialinei kontrolei (kaimyny nuomoné ir pan.; placiau Zr. Gauéas 1993: 42-101), asimiliavosi palaipsniui, naturaliai is pradziy peréjo prie lietuviy-slavu dvikalbystés, veliau — vien tik prie slavu kalby. Jauniausiosios vietiniy rytinés Varanavo rajono dalies gyventojy kartos lietuvybés bei lietuviy kalbos poreikis Siuo metu visiskai iSnykes. Pazymeétina, kad pati lietuviy kalba, nors ir sparCiai nutautéjus lietuviams (be perstojo vykstantis nutautinimas uZsibaigia per tris keturias kartas), kito palyginti letai, - 2 Leidinyje ,,Lietuviski tradiciniai vietovardziai* (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2002) Sio istorinio miestelio pavadinimas sukirciuotas tvirtapradiskai, taCiau is vietiniy Ramaékoniu apylinkiu lietuviy pasakojimu Sis vietovardis uZrasytas ir su tvirtagale priegaide Geranainys. 3 Gia reikéty kiek pladiau paaiskinti vietiniy Zmoniy santyki su literatiriniu baltarusiy kalbos variantu bei keleta dalyky, susijusiy su tautybe. Anot A. Vidugirio, véluojant baltarusiy tautinei savimonei, baltarusiu kalba vietos gyventojy nebuvo ir dabar néra siejama su baltarusiy, kaip atskiros tautybés, kalba. Ji tebevadinama neutraliai —paprasta, vietine kalba (Siuo terminu vadinama ir Vilniaus, Saléininky, Eisiskiy rajony baltarusiy snekta, kuri, lyginant su tiriamuoju regionu, daugiau panéSéja i vietine lenku Snekta). Sibaltarusiy Snekta aktyviausiai tebevartojama kaimo zmoniu. Gyventojy lenkinimo bei rusinimo laikotarpiu ji atliko tarpininkés vaidmenj: literatirinis baltarusiy kalbos variantas, kurio senesnés kartos Zmonés nemoka, kaimuose ir dabar néra labai vertinamas. PrestiZziskesnémis laikomos rusy, lenky kalbos. Absoliuti dauguma vietos gyventojy pagal tautybe dabar save laiko lenkais. Nuo XIX a. vidurio lenky tvarkytos bazny¢ios uzdavinys buvo platinti ne tiek tikéjima, kiek lenkybe. Pagal prieSprie’a su ryty slavu stagiatikybe kataliky tikyba imta vadinti lenky tikyba (,,polska wiara“), 0 katalikus laikyti lenkais (placiau ar. Vidugiris 1988: 21-36) (iki miisy dieny senbuviai lictuviai, kaimuose like po viena du, nedrijsta atgauti savo prigimtinés tautybés). Taciau lenky kalba ir Siomis dienomis etninése lietuviu Zemése tvirciau néra isigaléjusi (ypa¢ stipriai propaguojama ir palaikoma per baznyCcia). Taigi vietiniai gyventojai samoningai skiria oficialiuosius pavadinimus baltarusis, baltarusiy kalba nuo neoficialiyju gudas, gudy kalba. Jy supratimu, baltarusiy kalba vadintina oficialesné bendriné baltarusiu kalba, kuri apylinkéms nebidinga (su gausiom rusy kalbos priemaiSom vartojama vietinés administracijos). Sakydami baltarusis, jie daznai turi galvoje, kad tai kito tikejimo (stagiatikiy), nevietinis Zmogus. Tad senesnis lietuviskas pavadinimas yra gudas — ,,vietinis gyventojas, katalikas“, gudy kalba — ,Vietiné baltarusiu Snekta“. Cia vartojamas oficialusis, lietuviy kalbotyroje priimtas tradicinis kalbos pavadinimas — baltarusiy. Etnonimo reiksme vartojamas vietiniy gyventojy iSlaikytas senas pavadinimas gudas, gudai. RAMASKONIU SNEKTOS DAIKTAVARDZIU KAITYBA | 91 nuosekliai. Sunkios, nepalankios lietuviy kalbai salygos Balatnés* kraste egzistavo kelis Simtmeéius. Sioje nedideléje teritorijoje, galima sakyti, susieina kadaise vieningos kalbinés situacijos jvairiai pakitusios stadijos: nuo visisko kalbos uzgesimo, kai lietuviskai teprisimenama keletas buities daikty pavadinimy, iki dvikalbiskumo, kurj islaiké tik senieji gyventojai. Nepaisant to, rytinés Varanavo rajono dalies kaimuose gyvena lietuviy’, dar puikiai Snekanciy gimtaja dziky Snekta (placiau apie vietinius lietuvius Zr. Vaisnyté 2002: 545-556). Beveik visi jie — patys seniausi vietiniai zmonés, kurie greta lietuviy kalbos gerai moka, laisvai ir aktyviai vartoja kitas kraStui biidingas kalbas: vietine baltarusiy Snekta (jy vadinama giidy kalba, kitatauciy — prdsty jazyk, prosta méva), lenku ir Sick tick maziau — rusy. Reikéty pazyméti, kad rajono apylinkés 1953 metais buvo tirtos baltarusiy kalbininku, rinkusiy medziaga Baltarusiy dialektologijos atlasui (DABM 59-147). Tada nepastebéta, kad kraSte esama puikiai kalbanéiy ir lietuvi8kai. Tai rodo vietiniu gyventojy labai seng siy dviejy kalby mokéjima ir vartojima vienu metu (apie kalby funkcionavima tiriamame areale placiau Zr. Cekmonas 1988: 37-54). Dabar daugelyje Sios lietuviu gyvenamos salelés kaimu: Biliuosé, Bilitinuose, Stanisiuose, Tusamonyse, Dainavojé, Ramaskonysé, Navaséduose, Dafzininkuose, ArmOniskése, Parubiskése — mokanéiy ir vis reciau bendraujanéiy lietuviskai like po viena du zmones. Aktyvesné lietuviu Snektos tradicija Siuo metu iSlikusi Ramaékonyse, todel ir kalbinés medziagos iS Sio kaimo lietuviy surinkta daugiausia: jrasyta keliasdeSimt valandy rigliy Snektos teksty, specialiai apklausiant® sudarytos vardazodziy linksniavimo, akcentinés paradigmos. Vietiniai Varanavo apylinkiy gyventojai keliomis kalbomis (daznai viename pasakojime, diskurse’), kaip jau minéta, kalbéj¢ nuo seno, kadangi Sioje teritorijoje lietuviy ir slavy miSriai gyventa mazdaug nuo IX a. (Zr. Zinkevi¢ius 1989: 4-11; Gar8va 1989: 28-32). Todeél cia gana anksti susidaré salygos formuotis naujiems kalbos reiskiniams, kuriy nuolat daugéja. Pati lietuviy kalba jau daugiau nei prie’ 80 metu Balatnos kraSte prarado prestiza, lygiavertés bendravimo priemonés pozicijas. Sioje nedideléje apylinkéje, pamazu nuo svyruojanéios dvikalbystés (vietomis — daugiakalbystés) buvo pereita prie vienakalbystés (pla¢iau Zr. Grumadiené 1994: 84) — kraSte beveik visose gyvenimo srityse daugiausia bendraujama vietine baltarusiy (Zr. 2 isnaSa) Snekta (lenky bei rusy kalby vartojimo sritys palyginti daug siauresnés). Palaipsnis izoliuoty lietuviy Snekty kitimas atneSé ne tik kiekybinio, bet ir kokybinio pobidzio permainu, kurios yra nevienodai pasiskirsciusios jvairiuose kalbos lyg- " Vietiniai Zmonés vietoj naujesnio rajono centro pavadinimo Varandvas vartoja senaji Balatna. : Pasuose jie beveik visi suraSyti lenkais, jy tevy bei seneliy tautybé dokumentuose nefiksuojama — ten dazniausiai padétas briikSnys, nors seniausioji karta save laiko lietuviais. * _ Apklausta pagal ,,Lictuviy kalbos tarmiy ir jy saveikos tyrimo programos* morfologijos anketa (sudaré D. Mikuléniené, K. Morkinas). Kalby pakeitima dvikalbéje ar daugiakalbéje aplinkoje kalbininkai vadina kody kaita — daznai kalbama ne tik apie skirtingy kalbu, bet ir tos pacios kalbos atmainy kody kaita. Autoré ta tema 1996 metais skaité praneSima LK] mokslinéje konferencijoje ,,Lietuviy kalba: tyréjai ir tyrimai‘ (placiau apie kody kaita Zr. Grumadiené 1996, Urnézitité 1998). 92 | NIJOLE TUOMIENE menyse. Bene didZiausia ir nesunkiai pastebima jtaka yra fonetikos ir leksikos srityse. Pastebimi pasikeitimai ir atsparesnéje Snektos morfologijoje. Taigi piety aukStaiciams priklausanti periferiné Ramaskoniy Snekta, pasitraukusi i8 vieSumos, nebepajégé i8vengti didziulés vyraujancios kalbos itakos. Siuo metu, sutrikus visavertés kalbos funkcijai, beliko vienas jos vartojimo stilius — buitinis. Tvirtesné tradicija dar laikosi Seimos aplinkoje, tarp artimy zmoniu. Ramaskonit mikroarealo® lietuviu Snekta jvairiais biidais keistis verté kalbu ir kultiru kontaktai ir neiSvengiamai i$ ju iSplaukianti ivairialype saveika (Grumadiené 2001: 41). Dél geografinés padéties, nepalankiy lictuviams istoriniy salygu, savisaugos instinkto verciama nemaza Varanavo kraSto kaimu gyventoju dalis Seimose tarpusavyje ir su vaikais pradéjo kalbéeti paprastaja kalba, t. y. gudiSkai. TaGiau lietuviy kalba dar ilgai gyvavo ir vietomis tebevartojama kaimynu bei giminiu. Tautiné savivoka, ypaé dabar, tu paciu kaimy zmoniu, mokan¢iu kalbeti tiek lietuviskai, tiek gudiskai, yra salyginé ir neturi didelés reik8meés. Taciau pakitusi bendruomené atneSé didesniy ar mazesniu permainy visoms kraSte vartojamoms kalboms. 2. DABARTINE SNEKTOS PADETIS. TYRIMO YPATUMAI Kalbininkams &i stipriai sumazZéjusios bendruomenés Snekta gali biti jdomi del keliy prieZasciy: a) dél Snektos archajiskumo, unikalumo — tai periferiné Snekta (plaGiau Zr. Morkiinas 1993: 4-7); b) dél savito jos kitimo mechanizmo, ivairavimo prigimties, saveikos su kitomis kalbomis; c) tai gali biti dar vienas Snektos nykimo, degeneracijos ir mirties pavyzdys (kaip atsitiko su Lazinuy, Zietelos lietuviy salu tarmémis, Zr. Vidugiris 1959: 195-213; 1985; 1998). Pastaraisiais metais Sios lietuviu gyvenamos’ salelés Snekta del jvairiy priezasciu domimasi vis maZiau. Iki Siol teko skaityti periferiniy tarmiy tyrimus, konstatuojancius kalbos jvairavima, nevienalytiskuma, taciau pasigendama detalesnés analizés, vidiniy motyvu: kas kinta pirmiausia, kodél. Paprastai atmetama tai, kas nesisteminga, priskirtina jau ne lietuviu kalbos sistemai, Snektose dabar jau nebefiksuojamos formos daznai rekonstruojamos, atstatomos pagal tarmei bidingus bruozus. Ta¢iau pastarujy mety jra’ytos tarminés medzZiagos tyrimai parode, kad jeigu gyvojoje kalboje kai kurios ypatybés nebefiksuojamos, tai jos daZniausiai jau ir nebevartojamos. Kita vertus, jos ivairuoja ar yra pakite, pavyzdZiui, tam paciam linksniavimo tipui priklausantys daiktavardZiai gali biti linksniuojami ar kir¢iuojami skirtingai. $ Si termina pirmasis pavartojo V. Cekmonas (1988: 37-54). Beje, jo straipsnyje apraSytasis Ramaskoniy arealas yra daug platesnis. Snektos duomenys rinkti 1983-1986 metais kompleksinés ekspedicijos metu. Buvo detaliai i8tirti Pereigonidi (br. Meparanut), Benekainiy (br. Benaxoni) bei Varanavo (br. BopaHapa) apylinkiy kaimai. Siame darbe panaudota medZiaga rinkta praéjus beveik deSiméiai mety — 1991— 1999 metais. Per ta laikotarpj Zmoniy, kalban¢iy lietuviskai, kaimuose sumazéjo dvigubai, tad ir apraSomasis arealas smarkiai susiauréjo. 2 Yra irodyta, kad labai retas kuris vietinis tiriamyu apylinkiy gyventojas yra kitatauciy kilmes. RAMASKONIU SNEKTOS DAIKTAVARDZIU KAITYBA | 93 Todél renkant medZiaga ir tiriant pakraStines Snektas démesys turi biti kreipiamas ne vien j abstrakCius kalbos sistemos kitimo modelius, bet ir j pacius kalbétojus, kalbos ir jos sociokultirinés aplinkos rySius. ApraSomuoju atveju kalbos kitimas yra ir etniniy Lietuvos zemiy zmoniy gyvenimo biido, elgsenos rodiklis, kadangi gali skirtis greta vienas kito esan¢iy kaimy tos pacios Snektos atstovy kalba. Galima sakyti, kad pati Ramaskoniy Snektos buklé yra daugialypé, daugiasluoksné, tiesiogiai priklauso nuo jos atstovy atminties, poreikio ja bendrauti. Cia vartojama tik snekamoji kalba, t. y. kalba, pilna kasdienio buitinio stiliaus zodziu ir posakiy, intonacijy. Joje daug nenorminiy lyciy ir Siaip individualiy reiSkiniy, i8 pirmo zvilgsnio pavartojamy sporadiskai, chaotiSkai. ISsamiausiai pirmasis RamaSkoniy Snekta 1960 metais yra aprases J. Sukys. Straipsnyje aptardamas pagrindines Snektai biidingas ypatybes, autorius pamini ir tai, kad tuo metu jau buta vyresnés ir jaunesnés karty kalbos skirtumu. Matyt, kalba skyrési nezymiai, tad placiau darbe neaptariama. Galima prielaida, kad beveik prie’ penkis deSimtmecius tirtose Ramaskoniy kaimo apylinkése galiojo geriausiy informanty atrankos principas, kuris taikomas tiriant didZiasias ir stipriasias tarmes. Dabar jo pritaikyti neimanoma — apklausiami visi informantai, kiek jy randama ir prakalbinama. Vyresnés (daugiau nei 80 mety) ir jaunesnés (apie 60 metu) karty lietuviy kalbos vartojimo poreikis nevienodas, todel jvairiis kalbos lygmenys pakite nevienodai. Dvieju atstovu kartu lyginimas parodo konkre¢ius pakitimus, galima nustatyti, kiek ir kurlink Snektos buklé yra pasistiiméjus. Seniausiy informanty Sneka yra natirali, gana stabili ir gyva, nes Sios kartos atstovai kalbédami lietuviskai ta pa¢ia kalba stengiasi ir mastyti. Be to, kad prisitaikyty prie pasnekovo, daznai pereina ir prie bendrinés lietuviy kalbos zodziy formu, kirciavimo. Jei pokalbyje dalyvauja kitakalbis, tuomet nuo lietuviu kalbos lengvai pereinama prie baltarusiy. Taciau baltarusiski sakiniai daznai yra lietuviskos konstrukcijos, kai kurie zodziai turi neslaviskas formas ir pan. Jaunesnioji atstovu karta elgiasi beveik visiskai prieSingai: nors ir gana gerai kalbédami lietuviskai, jie masto baltarusiskai, o kalbédami mintis daznai pazodziui ver¢ia j lietuviy kalba. Sios kartos Zmoniy pirmoji kalba jau yra baltarusiu. Kad prisitaikyty prie paSnekovo, primirstus zodzius, ju formas jie pavartoja pagal analogija dazniau vartojamiems lietuviy arba baltarusiy kalbos zodziams. Varanavo kraSto jaunimui ir vaikams, kaip jau minéta, lankantiems vietines baltarusiy-rusy mokyklas, lietuviu kalba jau yra beverte. 3. SNEKTOS PRIEBALSINIO KAMIENO DAIKTAVARDZIU PARADIGMA XX A. PABAIGOJE Kalbos pakitimai paprastai pirmiau ir lengviau pastebimi fonetikos bei leksikos srityse. TaCiau jeigu jie fiksuojami morfologijos, sintaksés srityse, — tai parodo nestabilia kalbos bikle apskritai. Siame darbe aptariamos nykstanios snektos kelios morfologijos ypatybés, konkre¢iai — daiktavardziu priebalsinis linksniavimo tipas. Lyginamos Sio kamieno, negausaus ir smarkiai pakitusio, keliasluoksnés paradigmos, sudarytos i§ dvieju pateikejy kartu kalbos jraSy: vyresniosios (daugiau nei 80 mety) 94 | NIJOLE TUOMIENE ir jaunesniosios (apie 60 metu)'®’. Norint kuo tiksliau parodyti kalbu saveikos padarinius, fiksuoti dabartine padétij, ieSkota tinkamo metodo. Kadangi Cia pateikiamos nors ir nesistemingos, bet autentiskos, gyvai vartojamos zodziu formos, todel istorinis lyginamasis-rekonstrukcinis metodas Siuo atveju netiko. W. Labovo suformuluoti kalbos ivairavimo ir kitimo désniai leidzia jvertinti per ilgesnj laikotarpj vykusio kalbos kitimo rezultata, suformuluoti jo priezastis bei, musy atveju, prognozuoti galima tu poky¢ciy poveikj tarmés linksniavimo sistemai. Kalba tiriama, anot W. Labovo, realiuoju, stebimuoju laiku: t. y. dabartiniu metu Varanavo apylinkése gyvenanciu keliy karty dvikalbiu zmoniy lietuviy kalba. Daiktavardziu kamienai, paveldéti i$ senovés, del ivairiy fonetiniy ir morfologiniu prieZas¢iy yra labai anksti pakite tiek lietuviy tarmése, tiek bendrineje lietuviy kalboje. Didziausia tarpusavio saveika pastebima tarp kamienu, kurie kalbos sistemoje yra greta arba netoli vienas kito (Girdenis, Rosinas 2000: 51; Rinkauskiené 1997: Ti). Paradigmos atsparumas priklauso nuo atskiry tarmés kamieny daiktavardziy skaiciaus bei ju vartojimo daznumo. Priebalsinis kamienas jvairiose indoeuropieciy kalbose pradéjes irti dar anksciau (Kazlauskas 2000: 242), todél maza yra like daiktavardziu, kurie bitu iSlaike savo priebalsinio linksniavimo paradigma. RamaSkoniu snektoje, beje, kaip ir didziojo lietuviu kalbos ploto tarmése, Sis linksniavimo tipas labai negausus ir yra gerokai apires — prarades daug tikrujyu savo formy — jos pakeistos produktyviuju kamieny formomis. Snektoje jy terandama tik lickanos. PrieZastys néra vien tik vidinés, nes ir Siaip negausaus kamieno zodzius RamaSkoniy Snektoje dar kei¢ia baltarusiu skoliniai. Pagal vartojimo daznuma ne itin reti tiriamam linksniavimo tipui priklausantys zodziai, pvz.: juosmu6d, liemud, raumud, rémud, stomud gyvojoje ramaskoniskiy kalboje jau negirdimi, pakeisti kitais zodziais, neretai slaviskais. Kiekvienas Sio linksniavimo tipo daiktavardis, tiek vyriskosios, tiek moteriSkosios giminés, Snektoje jau turi savo kitimo kelia, kuris iki Siol néra smulkiau nagrinétas. Pateikiama suirusio priebalsinio kamieno paradigma, sudaryta i§ vyriSkosios bei moteriskosios giminés formu, vartojamy abiejy pateikeju kartu: akmud, piemuo, Sud, sesud (pasitaikanCios gretiminés formos placiau aptariamos komentaruose): 10 Tai salygiskas skirstymas, kad sudaryty opozicija vyresniajai atstovy kartai. RamaSkoniy apylinkése jaunesniy nei 60 mety Zmoniy, kalban¢iy dziiky tarme, jau néra. RAMASKONIU SNEKTOS DAIKTAVARDZIU KAITYBA | 95 1. LENTELE. PRIEBALSINIO KAMIENO DAIKTAVARDZIU VIENASKAITOS PARADIGMA vyresnioji karta jaunesnioji karta akmu.,"' pi.mit, Suvé, scesuvé a@kmenis, pi.menis, Suvé., scesuvé. / scesceriu.s? a-kmen'o, pi.men'o, Stt.n'o, scescerés § ve 5 =e a@kmen'o, pi.men'o, St.n'o, scesceré.s | se-sceras del’_pi.meen'o, del'_Sitn'o, del'_sceseeré.s Vv. K N. a@-kmen'u, pi.men'u, Sun'ti, sc seerai G . &kmeni-, pi.meni-, S.ni-, sce scerer a@kmeni-, pi.meni-, Stt.ni-, sescerer In. a-kmen'u, pi.men'u, Sun'ti, s@-seerx @kmen'u, pi.men'u, Sun'ti, s@-scera In. akmeni-(i), van'deni-(i) / van'deni-jé akmeni (i), van'deni:(i) Il. van'denin., mé-nasin van'denif. / in_vd.n'deni:, mé-nasin / in_ménasi: S. pi.mi, Suvé, seesuvé pi.menis, Suvé., scesuvé. / seescerit.s 2. LENTELE. PRIEBALSINIO KAMIENO DAIKTAVARDZIU DAUGISKAITOS PARADIGMA vyresnioji karta jaunesnioji karta V. akmeenai, pi.meenai, Sines, sce-serti.s | scsceras akmeenai, pi.meenai., Sit.nces, se&sceras K. akmeenit-, pi.meeniv-, Suni, seesceriv’ akmeentr, pi.meenit-, Sunit-, seescert: N. akmeend.m, pi.meend.m, Sunim, seeseerium — del'_pi.meenit, del'_Sunit G. a@kmenis, pi.menis, Sunis / Siinees, Sce-scerus | sce-sceras a@kmenis, pi.menis, Sunis / Stinees, sce-sceras | sce-sceras In. akmeenais., pi.meenzi.s, Sunimii, Seeseerumu akmenai.s, pi.meenai.s, Sunimit, seesceramit BY Kaip zinome, piety aukStaiciu tarmése n kamieno Zodziy vns. vardininko galiiné yra -uo, pietiniame tarmés pakraStyje Si galtiné yra tariama su pridétiniu j. Ramaskoniy snektai bidinga labai dazna dvibalsiy uo, ie monoftongizacija (beveik visose pozicijose), pvz.: kirtiuotoje pozicijoje dazZniausiai -ie > f, i, i. ; uo > w,u.,0.,U., nekirCiuoti ie >i.,uo > u. Atveju su neskiemeniniuj snektoje jau nefiksuojama. Visame pietu aukstaiciy tarmés plote registruojami tik pavieniai nesistemingi ie, vo vienbalsinimo atvejai. Pirmoji forma jaunesniyjy kalboje yra daznesné. 96 | NIJOLE TUOMIENE vyresnioji karta jaunesnioji karta In. akmeni:sa / akmeni-sa, van'deni-sa | akmeni-sa, van'deni-sx van'deni-sa Il. akmeni:sna, van'deni-sna akmenit-sna, van'dent-snx S$. pi.meenai., Sitnees, sce-sceras | sce-scert..s pi.meenai., Siinees, sce-sceras | sce-scere.s 4. LINKSNIU GALUNIU YPATYBES 4. NemaiZa kalbininky darby skirta ir pakra8tiniy Snekty priebalsinio kamieno daiktavardziy ankstaus pakeitimo kitais kamienais bei suirimo priezastims nagrinéti. Aprasytos archajiskos kamieno liekanos indoeuropieciy kalbose, lietuviy tarmése (Senkus 1959: 167-175; Kardelyté 1959: 175-176; Grinaveckiené 1960: 173175; Vidugiris 1969: 178-182; Zinkevicius 1966: 256-267; Morkunas 1969: 114— 115, 1989: 96-97; Girdenis, Rosinas 2000: 50-62; Kazlauskas 2000: 242-286 ir kt.). Baltu kalbose, kaip ir slavu, priebalsinio ir i kamieny vienaskaitos bei daugiskaitos galininky formos nuo seno niekuo nesiskyré, pvz., musy atveju: vns. galininkas a@-ki-, pi-meni’, dgs. galininkas akis, pi.menis ir baltarusiy Snektoje: vns. galininkas z'vér, kdmen’, dgs. galininkas z'verd, kdmen'a. Kadangi priebalsinio kamieno daiktavardziy buvo zymiai maziau negu i-kamieniy, tai jie analogijos keliu visose lietuviy tarmése émé persiformuoti j i linksniavimo tipa (Zr. Zinkevigius 1980: 224, 244; Kazlauskas 2000: 245, 246). Yrant paties i kamieno paradigmai, priklausomai nuo daiktavardZio giminés, priebalsinio kamieno formos atitinkamai buvo pakeistos produktyviujy (i)6, (i/a, € kamienu formomis (Zinkevicius 1966: 260-267). I8 pateiktos nykstancios Snektos gerokai apirusio priebalsinio kamieno paradigmos} matyti, kad tiek vyriskosios, tick moteriSkosios gimines daiktavardziy vienaskaitos vardininko formos (gyvojoje kalboje, autorés Sifruotuose tekstuose) ivairuoja: 1) vyresniosios kartos atstovy kalboje registruojama daug priebalsinio kamieno formu: akmil., pimi, vandu., teesmi.; 2) jaunesnieji beveik visiSkai pereje prie (i/o kamieno galiiniy: a-kmenis / akmeni-s, vd.n'denis, mé-nasis, ru.denis, pimenis | pi.meni-s, te-S'menis. Pirmasis atvejis su -1.(-u0) — bendra piety aukstai¢iy (paplitusi Lietuvos ploto viduryje) ypatybé, Ramaskoniu Snektoje iSlaikyta seniausiy atstovu. Tam itakos galéjo turéti ir bendriné lietuviy kalba. Priclaida patvirtina pavyzdzZiai, uZrasyti i ju 3 Paradigma stengtasi parodyti, kokios formos vienos ir kitos kartos kalboje vartojamos dazniausiai. Pateikti pavyzdziai Snektos tekstuose kaitaliojasi: ypa¢ jaunesniosios kartos pasakojimuose randama gretutiniy to paties Zodzio variantu. RAMASKONIU SNEKTOS DAIKTAVARDZIU KAITYBA | 97 kalbos su puikiai iStartu galiininiu kirCiuotu -wo: akmu6d, rudud, piemuod, scesud, teesmud, vanduo **. Kitos i6-kamienés galiinés -is, -ys, uzraSytos ir atskirose piety aukStaiciy ploto vietose (LKA 1991: 34), gretimoje DievéniSkiy tarmeje (Lipskiene, Vidugiris 1967: 195; Mikuleniené, Morkinas 1997: 18), vakary aukStaiciu tarmese (Senkus 1959: 169; Zinkevicius 1966: 260-262; LKA 1991: 34-36), jaunesniosios ramaSkoniskiy kartos vartojamos gana nuosekliai, beveik be kity gretutiniu formy. Vyriskosios giminés daiktavardziy (visy linksniavimo tipy) Snektoje linkstama apibendrinti galines: -(i)as, -is, -ys, reiau -(i)us*. Be to, baltarusiu kalba analogijos lietuviu kalbos priebalsinio kamieno galiinems neturi. Tad ir lietuviy Snektoje pasirenkama produktyvi, lengviau iStariama, panaSesné j kasdienes baltarusiy Snektos tuo pozilriu, kad kaitaliojant mazZai Ivairuoja (arba ivairuoja taip, kaip baltarusiu kalboje, nes kalbanciojo samonéje morfologine analogija siejamos lietuviy ir baltarusiu kalbu tam tikry linksniy galiines), plg.: br. kdmen' ~ lie. a@-kmenis, br. mésec ~ lie. mé-nasis, br. vada ~ lie. vd.n'denis. Matyt, veikia ir kalbos paprastinimo tendencija. Kaip gretiminé seniausiy zmoniy kalboje pasitaiko fonetiskai pakitusi priebalsinio linksniavimo tipo galiiné -uvd. Su ja Siuo metu vartojami du daiktavardZiai: Suvé / Suva, scesuvé / scesuva. Jaunesni dazniau pasako i kamieno forma: sceseeriis / seseris. Ypaé placiai aukStaiciy ir Zemaiciy tarmése paplitusi dviskiemené forma Suva ‘Suo’ (Zinkevicius 1966: 256-257; Morkiinas 1969: 114; 1989: 96; LKA 1991: 34-35, zemél. 27, 28, 30, 31; Grumadiené 1994: 101 ir kt.) dél tendencijos vengti vienaskiemenes VIENASKAITOS VARDININKO formos (Kazlauskas 2000: 270). Piety aukStaiciy tarméje kalbininky uZraSytos formos vanduva, akmuva (plg. Markeviciene 1999: 32) RamaSkoniu mikroarealo snektoje jau nebevartojamos”. Zodis ménuo &nektoje turi dvi reiksmes: laiko tarpo ir dangaus kino. Pirmaja reiksme tiriamos Snektos atstovy linksniuojamas kaip ir i6-kamieniai daiktavardziai: ménasis, mé-nas'o, mé-nas'u(i), ménasi-, mé-nas'u, mé-nasi-i, mé-nasin, mé-nasis. Vyresnieji atstovai antraja reikSme pavartoja vns. vardininko forma mé-nas — -skamieno liekana, vartojama piety aukStaiciy Snektose, uZrasyta Zieteloje (zr. Kazlauskas 2000: 284-286). Tik du ZodzZiai iSlaike senovines DAUGISKAITOS VARDININKO formas su balsiu e pries -s: Stinces, s@-sceras. Kiti daiktavardziai nykstanCioje Snektoje vartojami jau vien su balsiniy kamieny galiinémis: pi.mcenai., teSmcenai., van'deenai.. 4.2. Moteriskosios giminés daiktavardziy dukté, sesuo VIENASKAITOS KILMININKAS tiriamoje Snektoje islaikes senas priebalsinio kamieno galtnes — ditkteeras, se&-sceras / seeseerés, tik ivairuoja tarimas bei kirciavimas. Nors gretimose tarmése ir vyri$ko4 Tokio tarimo pavyzdziy snektos tekstuose terandama vos vienas kitas. Greiciausiai atstovy stengtasi ,,taisyklingai kalbéti*. Nors dvibalsiy ie, uo tarimas Snektoje dar tebéra fakultatyvus, priklauso nuo tarmés atstovy amZiaus (pvz., kaimyninése Rédinios, Pelesds Snektose jie daZniausiai iStariami sveiki), ta¢iau Ramaskoniy areale ryskéja vienbalsinimo tendencija. Dar 1960 metais § reiSkini yra pastebéjes ir apras¢s J. Sukys. Viena Sio reiSkinio prieZas¢iy —ie, wo analogy nebuvimas baltarusiy Snektoje. 8 -Délu, iu kamieny daiktavardzZiy linksniavimo Zr. Tuomiené (2001: 156-170). 16 Seniausi gyventojai prisimena apylinkése (Zr. kaimy pav. p. 89) vartojus Sias formas.