ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVII
(2002),
9-18
Pane eziskiy
one ikos
aida
abipus
La ijos
sienos
°
KAZIMIERAS
GARSVA
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
In
he
a icle
an
a emp
is
made
o
econs uc
he
main
ea u es
o
he
phone ic
de elopmen
o
he
Pane éziskiai
dialec
on
he
basis
o
place
names
and
pe sonal
names
eco ded
be ween
he
16 h
and
18 h
cen u ies.
A en ion
is
paid
o:
he
na owing
o
long
s essed
/a:/;
he
ea men
o
nasal
owels
and
diph hongs;
he
b oadening
o
uns essed
/i/,
/u/;
s ess
e ac ion;
depala alisa ion
o
/I/
be o e
e- ype
owels;
leng hening
o
sho
s essed
owels;
sho ening
o
long
uns essed
owels;
monoph hongisa ion
o
/ie/,
/uo/,
change
o
on ed
uns essed
/a/,
/u/
o
/i/;
educ ion
o
/i/,
/ul,
/e/,
/a/
in
inal
syllables;
owel
inse ion
in
clus e s
ending
wi h
/I/,
/ /,
/m/,
/n/,
/ /.
0.
IVADAS
La ijoje
i
Siau és
Lie u oje
a p
Klaipédos
i
Bi zy
isuo inai
a i aukiamas
ki -
is,
edukuojami
umpieji
Zodzio
galo
balsiai.
La ijos
pasienyje
a p
Papilio
i
B es-
laujos
ki is
pap as ai
nebea i aukiamas,
odeél
$i
eiSkini
galéjo
lem i
ne
la iy
kal-
bos
i aka,
o
iny
i aka
pe
ku Siu,
ziemgaliy
kalbas.
Siame
plo e
ku Siai
i
Ziemgaliai
gy eno
iki
XVI
a.
Mazdaug
200
me uy
g e a
ju
gy eno
i
iS
pie u
a sikele
lie u iai,
iS
ie iniy
gy en oju
pe eme
ki ¢io
a i aukima,
galiniu
edukcija
i
kai
ku ias
ki as
Snek u
ypa ybes.
Lie u os
Ziemgalos
plo e
y a
Siau és
pane éziskiy
a mé
i
Siau inés
Siauliskiu,
el8iskiy
a miu
dalys.
Ta miu
izo onos
odo,
jog
a p
Siaulii
i
Zaga és
bu o
in en-
sy i
idu io
aukS aiciu
ekspansija,
pleiS u
a sky usi
pane éziSkiu
i
el8iSkiu
a mes.
Senoji
Zemaiciy
i
auks aiciu
iba
galejo
ei i
ies
Lygumais.
Pa apiju
a chy ai
odo,
kad
nezymus
ki ¢io
a i aukimas
i
labai
e a
galiines
e-
dukcija
pane eziskiu
a méje
galejo
p aside i
XVI
a.,
kai
ziemgaliu
i aka
jau
bu o
nedidele,
i
ypa¢
suin ensy éjo
XVII
a.
(ki cio
a i aukimas),
bei
XIX
a.
(galiiniu
edukcija),
kai
ziemgaliai
bu o
isiSkai
asimiliuo i.
Taigi
ziemgaliu
i aka
ple ojosi
isnykus
jy
kalbai.
S aipsnio
ikslas
—
pabandy i
pagal
aSy inius
Sal inius
apy iksliai
nus a y i
gim o-
sios
Siau es
aka u
pane eéziskiu
pa a meés
s a biausiu
one ikos
ypa ybiy
a si adi-
S aipsnis
pa eng as
pagal
p aneSimus,
skai y us
Vilniaus
uni e si e o
M.
DaukSos,
J.
Kazlausko
kon e-
encijose.
Au o ius
dékoja
uz
pas abas
sa o
Moky ojams
p o .
A.
Gi deniui
i
akad.
Z.
Zinke iciui.
10
|
KAZIMIERAS
GARSVA
ma.
Tai
y a labai
sudé ingas
uzda inys,
nes
lenky
i
lo yny
kalbomis
aSy i
Sal iniai
ne iksliai
a spindi
lie u iy
kalba.
Apie
Siau és
aka y
pane eziskiu
one ikos
aida
moksliniy
s aipsniy
ne a.
Ta me
y a
y u
aukS ai¢ciy
aka ineje
dalyje
i
y a
a pine
a p
zemai¢iy
bei
aukS ai-
ciu
a miu.
Apie
Siy
a miu
one ikos
aida
né a
ieningos
nuomonées.
Pa yzdziui,
1971
m. p o .
A.
Gi denis
(2000:
209)
aSé,
kad
zemaiciu
a mé
a sisky é
nuo
auks-
aiciu
anksciau
negu
XV
a.
idu yje,
o
1998
m.
—
ne
éliau
kaip
VII
a.
(Gi denis,
Pab éza
2000:
7).
A.
Salys
(1992:
364)
§i
eiSkini
nukele
1000
me y
eéliau
—
i
XVI
a.
pab.
—
XVI
a.
p .
Rengian
§i
s aipsni,
iSs udijuo a
apie
3000
ie o a dziu
i
1000
pa a dziu
uz asy-
my
XVI-XVIII
a.
Linku és,
Pak iojo,
Kl6é ainiy,
Joniskio,
Joniskélio,
Vaski,
PiSalo o
bazny¢iu
k iks o
i
su uok u iu
knygose.
Nemaza
p ielaidu
leidzia
da y i
pe
pasku i-
niuosius
150
me u
uZ aSy i
a més
eks ai
(z .
Ga S a
2000:
173-174).
Daugiausia
duomeny
y a
i§
Linku és
pa apijos
XVII
a.
a chy o.
Su uok iniai
i aSy i
i
dideles
da-
lies
Siau és
aka u
pane éziSkiy
(MiSos
upyno)
pa a més
plo o
nuo
Paé i inio
iki
Pa-
s alio,
nuo
La ksodzio
iki
Klé ainiy,
odel
a chy ai
liudija
mazdaug
10
g e imy
pa a-
pijy
Snek a.
Ta pusa yje
ji
be eik
nesiski ia.
Uz
La ijos
sienos
liko
B una os,
Budbe gos
pa apijos
i
Zeimélio,
Joniskio,
Nemunélio
Rad iliskio
pa apijy
dalys.
BaznyCciy
is o inés
knygos
—
ienin elis
pa a més
aS o
paminklas.
Ju i aSai
ne a
ikslis,
nes
zodziai
aiky i
p ie
sla u
kalby
a ikuliacijos.
Kunigai
dazniausiai
nemo-
kéjo
lie u iskai,
odel,
pa yzdziui,
uz aSy a
ns.
a d.
de
Gie e
‘Degesiai’
( iska ,
Lnk
KI
N .
1,
2°,
87°,
1677,
1711
m.
-
mazai
eikSmingi
a ian ai
neisski iami’),
de
Wonogalie
‘iS
Z anagalos’
(83*),
de
Iszno y
‘iS
No iu’
(lie u iskas
p ieSdélis
aSy as
ka u,
1671
m., 92°).
Dazniausiai
lie u iskiems
ie o a dziams
p idé as
sla u
p ies-
délis
s
(galbu
aS ininkui
dik a o
lenkiSkai
kalban is
,, e éjas“):
de
Skize ij
85*
‘is
Kyze iu’,
de
Smiciski
80*
‘iS
Miciskiy’,
de
SNakiski
23*
‘i8
NakiSkiy’
( iska ,
23*,
17°,
82*), de
S i anij
74°
“i8
Ti oniy’,
d.
S u czyn
4°
‘iS
Tu cinu’,
z
Zudek
98°
“is
Udeku’,
de
Szudaki
97*
“is
Udeku’,
de
Zwaldeyki
60°
‘i§
Valdeikiw’
i
.
.
1.
KIRCIUOTAS
BALSIS
o
<
@
MiSos
k aS e
XVI-XVII
a.
susik e
daugelis
daba iniy
kaimy
i
o ma osi
Siau-
és
aka y
pane eziSkiu
pa a me,
jos
Snek os,
a p
ju
i
cen ine
Linku os
Snek a.
Ki éiuo as
p alie u iy
ilgasis
balsis
*@
a méje
bu o
susiau éjes
i
o
jau
XVI
a.:
Rimeikonis
1555,
Puknioniu,
Ti oniu
1599
JN§
(skai¢iais
zymimi
uz aSymo
me ai,
san umpa
—
pa apija)
KI
N .
1,
5*.
XVIJ
a.
balsis
o
daugiausia
asy as
ie o a dziu
p iesagose
-oniai,
-onys,
-o ai:
Blekonie
(5
ka ai),
Jawidony,
Junelony,
Juszkony,
Gay-
lony,
Ku niony,
Mieguciony
(6
k.),
Meilony,
Labo y
(5
k.),
Mosczony,
Puknioni
(5
k.),
Rymszony
(2
k.),
Ti onie
(30
k.),
T yszkony
(3
k.),
Wisgonie,
Wo onie
(4
k.)
i
. .
-
Lie u iu
kalbos
ins i u o
is o iniy
ie o a dziy
ka o eka.
Skai¢iais
zymimi
lapai
(a
—
pi moji
pusé,
b—
an oji
pusé).
Vie o a dZius
i§
Sal iniy
inko
Rimas
Ga liauskas
i
s aipsnio
au o ius.
Sal inio
lapai
nu odomi
pi ma
ka a
ji
minin ,
p ie
ki y
pa yzdZiy
i§
o
pa ies
Sal inio
jie
neka ojami.
Kai
ku iy
pa yz-
dziy
lapai
i
puslapiai
nenu ody i;
ais
a ejais
nu odoma
ik
ie o e
i
uz asymo
me ai.
PANEVEZISKIU
FONETIKOS
RAIDA
{1a
Vie oj
p iesagos
-on
daznai
a o a
p iesaga
-un,
p z.:
Blakuny
‘Blekoniai’,
Gailunie
‘Gailioniai’
(i
Kapciony
‘KapCiiinai’),
Leyszkuny
‘Laiskoniai’,
Mieguny
‘Miegoniai’,
Miegociuny
‘Meguéioniai’,
Na ykuny
‘Ne eikoniai’
(i
Planiuny
‘Ploneénai’),
Ropuny
‘Roponiai’,
S e kuny
‘S a koniai’,
Ti uny
“Ti oniai’,
Ti kuny
‘Ti koniai’,
T yszkuny
‘T iskoniai’,
Wayniekunie
‘Vainekoniai’
(apie
15
ie o a dziy).
Vie oj
balsio
o
ne e-
ai
aSy as
a:
Dauna i
‘Dauno iai’,
Jowidany
‘Ja idoniai’,
Laba y
‘Labo ai’,
Miegu-
ciany
‘MeguGioniai’,
Saban
‘Saboniu’,
Pukniany
‘Puknioniai’,
Ropanis
‘Ruponiai’,
T yszkany
‘T iskoniai’,
Ty any
‘Ti oniai’
(balsis
é
ka ais
aSy as
i,
plg.
Bu ynie
(3
k.)
1676
‘Bu énai’,
Bininy
‘Binénai’).
Oikonimu
p iesagoje
-(i)inai
balsis
u
iSlaiky as
(13
ie o a dziy)
a ba
uose
pa-
Giuose
ie o a dziuose
zymé as
o
(10
o my):
Buciuny
/
Buciony
(3
k.)
‘Buci inai’,
Bu niuni
/
Bu niony
‘Bu ni nai’,
Gayzuny
(17
k.)
/
Gaiziony
(6
k.)
‘Gaiziinai’,
Ge-
dziony
‘Gedziinai’,
Kapciuny
/
Kapciony
‘Kap¢i nai’,
Ka kuny
‘Ka kinai’,
Pikciuny
/
Pikcionie
‘Pikéi inai’,
Podziuny
/
Podziony
‘Puodziina ’,
Tau kuny
“Tau kina ’,
Ziniuny
‘Ziniiinai’.
D ejopai
cia
galéjo
bi i
zymimi
i
2
ski ingi
o
pa ies
ie o a dzio
a-
ian ai
su
p iesagomis
-(i)iinai
i
-(i)oniai.
Vieno
ki o
ie o a dzio
p iesagos
galéjo
bi i
i
painiojamos.
Pa aleliné
p iesagos
o ma
kai
ku iems
ie o a dziams
neuz-
asy a
ik
dél
o,
kad
paminé i
po
1-2
ka us.
Kai
ku iu
p iesagyu
du
a ian us
(pai-
niojima)
ie o a dziuose
galé u
iS
dalies
ne iesiogiai
pa em i
XX
a.
idu io
linku-
iy
pa a dés,
ku ios,
pa yzdziui,
a os
Gasili inas, Peceliiinas,
0
o icialiai
a8y os
Gasiulionis,
Peéelionis.
In en o iuose
uz aSy os
au en iskos
senesneés
ie o a dziy
o mos:
Linkawa
1618
(INS
KJ
218°)
(Snek oje
aip
a ojama
iki
Siol,
o ic.
Linku a),
Janiszkiey
(=
Janis-
kiai)
1669
‘Joniskélis’.
Kai
ku ie
ie o a dziai
bu o
a ojami
i
su
naujesne
p ie-
saga,
i
be
jos,
plg.:
Balsiai
(Balsie
1677)
—
Balsiskiai
(Bolszyszkiu),
Ba ysai
(Ba ysy)
—
Ba ysoniai
(Bo ysany
1676),
Kalpokai
(Kolpaki
1677,
1712)
—
Kalpokiskiai
(Kol-
pakiszki
1672,
1676),
Lumbiai
(Lumbie
1673)
—
Lumbeliai
(Lumbele
1679),
Mas-
niai
—
Masnelés
(Mesznele
1676),
Plikiai
(kilm. Plikiu
1675,
1678)
—
Plikéliai
(Plikie-
le),
Sidaugai
(Sidawgie,
Sydaukis
1677)
-
Sidaugiskis
(Sydaugiszkis),
Sikiniai
(Szyksznie)
—
Siksnioniai
(Sixniany
1677),
T iciai
(T ycze)
—
T ici inai
(T yciuny
1674),
Tu éiai
(Tu cze
1676)
—
dab.
Tu cinai,
Zeimis
—
Zeimélis.
2.
DVIGARSIAI
D iga siai
am,
an,
em,
en
Siame
k aS e
p adéjo
siau é i,
ma y ,
XVI
a.,
in ensy iau-
siai
siau éjo
XVII
a.
i
as
p ocesas
galéjo
baig is
XVIII
a.,
plg.
Mon o o ic,
Minku-
no ié
1555
(LNKV),
Jankunow
1599
(JNS
KI
N .
1)
i
Jonkunow
1604
(53*),
K ampiu
1612
/
K ompiu
1600,
1617
/
K umpiu
1599
(JNS
KI,
Poci inai).
PanaSios
nuomoneés
y a
i
p o .
Z.
Zinke icius
(1994:
51,
65;
an
ipo
junginiy
siau éjimo
izo ona
pane e-
Ziskius
i
y y
pusés
pasieké
ik
po
Se8iy
amZiy).
Siauliskiy
8nek oje
d iga siai
am,
an,
em,
en
iSlaikomi,
odél
Sal iniuose
kai
ku
Sie
balsiai
susiau in i
dél
ki u
p iezas-
ciy
(sla inimo,
g e imy
lie u iy
a miy
i akos
i
.
.).
XVII
amZiaus
an ojoje
puséje
daugiau
bu o
jau
susiau éjusiy
d iga siy.
Pa yz-
dziui,
isnykusiame
oikonime
*Sangailiskiai
1671-1679
m.
an
iSlaiky as
7
i aSuose,
12
|
KAZIMIERAS
GARSVA
o
susiau in as
—
8.
Siuo
a eju
5
ka us
asy a
on
i
3—un.
Joman oniy
a do
d iga -
sis
1668-1771
m.
duka
iSlaiky as
i
7
ka us
susiau in as
(4
k.
on
i
3
k.
un).
Zigman iskiu
an
po
3
ka us
zymé as
on
i
un.
Da
plg.
Bancze
1666
i
Boncze
1678
(KLo ),
Domon ay ys
‘Doman ai is’
1671
(LNK
KI
N .
1,
29°),
Eonguenay ys
‘Leng-
inai is’
(24°),
Ponkaycia
‘Pankai é’
(27*),
Wap ay is
“Vanp ai is’
(1677,
87°),
Pun-
k ay ys
‘Pank ai is’
1671
(24*),
Szwumba ys
‘S amba ys’
(28°),
Walunciunas
‘Va-
lanéi inas’
(1°).
Siauliskiy
i
pane éziskiu
Snek ose
XVII-XVIII
a.
nyko
balsio
q
nosinumas
i
jis
siau ejo,
plg.
D anseikia
1612
/
D aseikiow
‘D aseikiy’
1616
(JNS),
Szoszgale
‘Zasga-
liai’
1673
(LNKV
KI
N .
1,
96°),
Zaysynay is
1672
(36%).
XVIII
a.
gale
Lygumy
pa apijoje
d iga siai
an,
am,
g ei¢iausiai
i
en,
em
aip
pa
bu o
susiau in i.
Tai
liudy y
o mos
Jokon yczia,
Monszaycie,
Mon ju gie,
Na mon-
as,
P onckunas,
Vismon y
i
ki os,
uZ asy os
1763-1781
me ais.
Kad
Sie
d iga siai
susiau ejo
ben
iki
XVIII
a.
idu io,
odo
nebeii i e
d iga siai:
Jokans
1776,
P ey-
mans
1784.
Tuo
laiku
d iga sis
an
kai
ku
jau
bu o
da
labiau
susiau éjes,
plg.
Tun-
kunas
1765.
Taciau
ne
isiskai
aiski
o mu
And eszunas
1773,
An anay is,
P anskunas
1782,
S ankuns
1784,
Walancius
1764,
Walan yns
1780,
Tamkay e
1782,
S amb as
1782
(i
S omb ay e
1781
/
S umb ai e
1780)
kilmé.
Kai
ku ios
Sios
o mos
galéjo
bi i
ne a miskai
a
ne iksliai
uZ asy os
(An anas,
Walan ynas
/
Walon inas
aky a
i
1860
m.),
galéjo
am
u é i
j akos
sla y
a dai
An on
i
.
.;
da
plg.
End e(a,y)szunas,
End eszuniene
1778,
Wenslajunas
1772
i
.
.
D ibalsio
ei
an asis
komponen as
i
jau
XVII
a.
galéjo
bi i
p aleidziamas,
plg.:
Na-
eykany
1700,
Na ekany
1700,
1701
(JNSK)
‘Ne eikoniai’,
Beno aiciq
1609,
1611
/
Beino aicziu
1614,
1616
(JNS)
‘Beino aiéiai’.
D iga siai
en,
in
a o i
XVII-XVIII
a.:
End esiunow
1605
(63°),
End uszkayciu
1601
(22*),
Senkunu
1601
(JNS
KI
N .
1),
Gend o aycia
1672
(LNK
KI
N .
1,
30°),
Wenckunas
1671
(25*),
Ind unas
1671
(28*),
Swiad ozyn is
1671
(27*)
‘S en azen-
is?’,
End elunas,
End ysziunas,
End esiunas
1772.
Vie o a dyje
Viendzindziai
XVII
a.
gale
9
ka us
zymé as
en
(<
ien),
7
ka us
ien
(balsis
i
g eiciausiai
p idé as
ik
dél
lenkiSkos
a’ybos),
6
ka us
—
in.
Joni8kio
pa a-
pijos
(Siauliskiu
a mé)
ga sai
ie,
wo
galbi
e s i
e,
0/u
jau
XVI
a.:
Lepaikiu
1599,
Lepa ow
‘Liepo w’
1613,
Sz es ykow
1599
/
Szlos iku
1603
/
S us ikiow
1613,
1616
/
Szluos ikiu
1604
‘Sluos ikiy’.
Pane eéziskiy
a més
ik iniy
a dy
su
ie,
uo
a i ikmeni-
mis
uz asy a
XVII
a.:
Judmisewicz,
Deway ys
(be
Awizienu is).
Lygumieciy
neki ciuo i
d ibalsiai
ie
i ,
ma y ,
o
galéjo
bi i
iSlaiky i
a ba
ien-
balsinami:
Mo iejuns
/
Mo ejuns
1777-1783,
U niezicia
/
U nezicia,
Usienis
/
Usenis
1767-1781,
Jodpe ay e
‘Juodpe ai é’,
Jozenie
‘Juoziené’,
Judicie
1776
‘Juodyéia’
(d ibalsis
uo,
zymé as
aide
o,
galéjo
bi i
i
iSlaiky as
—
aip
zymé i
i
ki ¢iuo i
skiemenys).
3.
NEKIRCIUOTI
BALSIAI
i,
u,
0
Neki Ciuo i
balsiai
7,
«
nuo
pi mujy
XVI
a.
Sal iniy
e ka éiais
pla in i
ne
ik
pane-
eziskiy,
be
i
Siaulikiu
plo e:
Dwilaiciu
1601
/
Dwelaiciou
1600,
1606,
1611,
Dwilia
PANEVEZISKIU
FONETIKOS
RAIDA
|
13
/
Dweliu
1616
INS,
Szpe akiu
1615,
Melwidziu
1613,
1616
(Sa kiinai),
Juszkayciu
1599,
1612
/Joszkaiciu
1610,
da
plg.:
No aiciu
1600
/
Nu aiczu
1613,
1615
(JNS
KI).
XVIL
a.
Sie
balsiai
pla in i
gal
kiek
eciau
negu
daba .
Vie o a dis
Gi bu kiai
(<
Gi buciai)
Linku os
pa apijos
j aSuose
25
ka us
uz a’y as
Gi bu ki
i
16
ka u
—
G(i)e bu ki,
Zimbiskiai
—
30
ka u
Zymbiszki
i
ik
8
ka us
Zembiszki,
Di ziai
—
20
ka u
Dy ze
i
ik
5
ka us
De zie.
Ki i
e i
balsio
i
pla inimo
pa yzdiiai:
Ka enu
1675
(102*)
‘Ka i-
nu’,
Lencow
1676
(73°)
‘Linka a’,
Skie ele
1675,
1678
(22°,
60°)
‘Ski eliai’,
Wiesiejkow
1675
(101*)
‘Viseikiy’,
Typiony
1672
(32°)
‘S ipinai’
(LNK ),
Weldunij
1671
(KLo
KI
N .
3,
48°)
‘Vildiinu’,
And elunas
1677
(LNk
K]
N .
1,
87*)
‘And eliiinas’,
Melenay ys
1671
(27*)
‘Mélinai is’,
Ziegay ys
(25°)
‘Zigai is’,
Bo eles
1671
(92°)
‘Bu elis’,
Ga nes
1671
(28*)
‘Ga nys’,
(be
Pin olis
(26°)
‘Pin ulis’
i
.
.).
Panagiai
pla in as
i
neki -
Ciuo as
balsis
u:
Gos anie
—
1672
(95°)
‘Gus oniai’,
Boywieniu
1676
(103°)
‘Bui enu’,
T ompanie
1672,
1678
(16°)
“T umpénai’,
And o aycia
‘And iulaigia’,
And o ay ys
(du-
ka ),
Ind o aycia
‘Ind iulaicia’,
Bod eonis
‘Bud ionis’,
Da goziunas
‘Da guziinas’,
Ja-
no aycia
‘Janulaicia’,
Jesolunas
‘Jasiuliinas’,
Ma osay ys
‘Ma usai is’,
Plokaycia
‘Pli-
kaicia’,
Plokay ys
‘Plikai is”,
da
plg.:
Pun okany
1701
/
Pon akany
1699,
1700
(JNSK
10°,
18°,
25°)
‘Pan akoniai’.
Lygumy
pa apijos
knygos
odo,
kad
XVIII
a.
pabaigoje
bu o
susi o ma e
dauge-
lis
Siau és
aka y
pane éziskiy
a més
(i
Lygumy
bei
g e imy
Snek u)
ypa ybiu.
Duomenys
ink i
i$
1763-1786
me y
knygy.
T umpieji
balsiai
i,
u
bu o pla inami
j
e,
9,
pa yzdziui:
Miszkuns
/
Meszkuns
1777,
1780,
Si eykie
/
Se eikie
1776-1785,
Sy-
eikiele
/
Se eikiele
1765-1783,
Szikszcie
/
Szekscie
1764-1780
(ga sas
e
zymé as
ai-
de
e),
Kusz ay e
/
Kosz ycia
1764-1780,
Jasionaycie
1764
‘Jasiiinaiéia’,
Jo daycie
‘Ju -
daiciai’,
Lukosziuns
/
Lukoszay is
/
Lokoszay is
1774,
Man ju gie
/
Mon jo gie
1764,
Jo gaycie
1764
‘Ju gaiciai’,
Gu ju gai e
/
Godpe iene
1764,
1777,
Puczay e
/
Poczay-
e
1780-1783, S umb ay e
/
S omb ay e
1780
i
.
.
Bu o
pla inami
ne
ik
p ieski -
iniai,
be
i
poki iniai
balsiai,
be
jie
kalboje
e¢iau
pasi aiko,
plg.
Mel elene
1776
‘Mil iliene’.
1860
me y
Lauksodzio
pa apijos
sa aSe
ySkéja
os
pacios
Siau és
aka u
pane é-
ziskiy
pa a més
ypa ybés
kaip
i
XVIII
a.
Lygumy
pa apijos
knygose.
Y a
a du,
pa-
a dziy
su
papla in ais
i
p ieski iniais
(Tamolonis,
Kunegunda),
i
poki iniais
(ku-
negs,
Na bo as,
Mo iejes,
Ma cions,
Pin olis)
balsiais
u,
i.
Ka ais
8iy
pozicijy
balsiai
i
nepla in i
(kaip
i
daba
—
Lud iks,
Kle yks,
Nikodims,
Wilips).
XVI-XVII
a.
jau
gal
kiek
umpin as
i
e ka ¢iais
siau in as
p ieski inis
balsis
0,
plg.
Beino aiciu
1616
/
Benu aicia
1599,
1613
(INS
KI),
Nu gielu
1600,
Pe osunu
1600,
1673
/
Pe usunu
1673.
Oniiiny
kaimo
a das
12
ka y
uzZ agy as
su
senuoju
balsiu
(10k.
su
o
i 2
k.
su a)
i
iska
-
su
u
(da
2
k.
su
é),
Tolminiy
—
14
ka u
su
o
i
3
ka us
—
su
u.
Roponiy
kaimo
pa adinime
aSy as
ik
o
(9
k.)
i
a
(5
k.),
da
plg.:
Dowidu
/
Duwidu
1679,
T uszkuni
1711
i
.
.,
Jonay ys,
Jone ay ys,
Mo eiunas,
Powi-
lay ys,
Simonay ys
1671,
A kuciunas
‘A koéi inas’,
G u aicia
‘G o aiéia’,
Junaicia
‘Jo-
nai¢ia’,
Junai ys
‘Jonai is’,
Juni ay ys,
Tu o aycia
‘To o aiéia’
1671.
P o .
A.
Gi denio
nuomone,
Zenklais
e,
0
galéjo
bi i
uz agy i
i
a i esni
balsiai
i,
.

14
|
KAZIMIERAS
GARSVA
XVIII
a.
Lygumu
pa apijoje
neki ¢iuo as
balsis
o
(g eiciausiai
i
é)
aip
pa
bu o
islaikomas
a ba
edukuojamas
j
siau esnj
balsj
u
(é
>
i),
plg.
Juwayszay e
1778
‘Jo ai-
Sai é’,
Tamoszay iene
/
Tamuszay e
1782,
Tomkiene
1779,
Tumkicie
1765.
1860
m.
LauksodzZio
pa apijoje
bu o
jau
daugiau
pa yzdziy
su
susiau éjusiu
p ies-
ki iniu
balsiu
o:
Baju ionas,
Jokubas
/
Jukubas,
Lukusziuns,
Lukuszewicze,
Pe uszu-
nene.
Ypaé
daug
Sio
laiko a pio
uzZ asymuose
balsiu
i
i usiy
sup ieSakéjusiy
u:
Beje-
wiczis,
Gelazis,
Izido is,
Ka alis,
Lukoszis,
Mo iejis
/
Mo iejes,
Monkowiczis,
Na kewiczes,
Tamoszis
i
.
.
Daugybé
okiy
o my
i
XIX
a.
pabaigoje
uz aSy uose
A.
Ba anausko
eks uose.
Nuo
XVIII
a.
iki
Siol
esési
sup ieSakéjusiy
balsiy
a4,
%
po
minkS ojo
p iebalsio
i imas
i,
plg.:
Wiejas
/
Wiejis
‘Véjas’
1763-1782,
U nezis
‘U niezius’.
Kaip
i
daba ,
XVII
a.
sup ieSakéjes
p ieski inis
4
e ka ¢iais
i sda o
i
(Ciciuyka
‘ciuciuko’
1674),
be
dazniausiai
—
iSlaiky as
(Paziu ay is,
S asiu ay ys,
S asiulonis,
Ziukay ys
1671).
Ta p
p iebalsiy
ziemgaliu
pa yzdZiu
e ka diais
bu o
ji e piami
i
balsiai
e,
i:
Ianiszekiel
‘Jonigkélis’,
Senu elow
‘Snii eliu’
1700
(JNSK
17°,
19°,
27°),
Ki ede y
1671
‘K eda ai’,
Posiwi yn
1671
‘Pas i inys’
(placiau
apie
ziemgaliska
anap-
ikse
z .
Slia as
1996:
11-12;
Zinke iéius
1999:
87;
Gi denis
2000
b:
268-271).
4.
PRIEBALSIVU
ATITIKMENYS.
KIRTIS
P iebalsis
/
XVII
a.
galéjo
bi i
sukie in as
p ieS
e
ipo
balsius:
Gialaziunas
1675
(62°)
‘Geleziiinas’,
Sie aykanij
1674,
1677
(53°,
86°)
‘Sileikoniai’
(Va8ku,
Alksniupiy
apyl.),
Szylaykonis
1678
(8°)
‘Sileikonis’.
An ojoje
XVII
a.
puséje
junginiuose
lbe,
/de
|
p adé as
kie in i:
ie o a dyje
Valdeikiai
(aS uoniska
a8y a
Waldeykany)
20
ka u
1
zymé as
minkS as
(Waldeyki)
i
ik
duka
—
kie as
(Waldaykie)
(21°, 42°).
Da
plg.
G eycinis
1677
(85*)
(daba
bi y
G ai inis).
Uz iksuo os
o mos
Dewinia gie
(7
k.)
i
Dewinelgi
(5
k.),
Dauno y
(6
k.)
i
Dalno is
(2
k.),
Da gaylicia
1677
(Pau a akas
1671
ody y
e a
ga su
—
/,
u
—/
painiojima,
ku is
y a
islikes
iki
Siol).
Viena
ki a
o ma
aip
galéjo
bi i
uZ aSy a
i
a si ik inai.
XVIII
a.
oikonimuose
bu o
kiek
painiojami
i
p iebalsiai
k
—
¢,
plg.:
Mikiskiu
1678
‘Miéiskiy’,
Valdajcziu
1673
/
Valdajkiu
1677
‘Valdeikiy’
(LNK
KI,
p.
20*,
42*).
Ki is
XVII
a.
an ojoje
puséje
jau
galéjo
bi i
i
a i auk as.
Tai
ody y
o mos
Bypiony
<
S ipione
‘S ipinai’
1672
(32°),
Ga nes
<
Ga nes
‘Ga nys’
(28*),
Siuxnay is
<
Sioksndi is
(plg.
Soksn
‘Sik8na’)
‘Siksnai is’
1672
(35°),
edukuo os
ilgosios
galiinés
(-iai
zymé a
y
a ba
e
i
.
.).
Tada
bu o
pailgin i
i
ki ¢iuo i
umpieji
balsiai
i,
u,
e,
a,
i
su umpin i
neki ¢iuo i
ilgieji
balsiai
7-,
u-,
e-,
o-,
e-,
a’.
5.
REDUKUOTI
TRUMPIEJI
GALUNES
BALSIAI
Pagal
zodZio
galiinés
umpujy
balsiy
edukcija
iSsiski ia
Se8i
y iniy
bal u
plo ai:
1)
Siau és
pane éziskiai,
isme an ys
be eik
isas
umpasias
galiines,
2)
la iai,
i8-
laikan ys
i
i
wu
kamieny
balsius,
plg.:
b alis,
medus
(Siau és
pane éziskiy
b o-l's',
i e pinys
b al’
‘b oli’,
méds
‘medus’),
3)
bi ziSkiai
i
pane éziskiy
pak aS inés
Snek-
os,
4)
Siau és
ZzemaiCiai,
iSlaikan ys
galiniu
likuCius:
a)
galinciuose
u é i
ki i
skie-
PANEVEZISKIU
FONETIKOS
RAIDA
|
15
menyse
(plg.
ak¢s
‘akis’),
b)
su umpéjusius
balsius,
kilusius
i§
ilguju
( a n*
‘ a na’)
i
c)
balsius
a p
2-3
p iebalsiu,
jei
susida y u
sunkiau
iS a iami
ga sy
junginiai
(bas*s
‘basas’,
kakl’s
‘kaklas’),
5)
aka y
( idu io)
aukS aiéiai,
ne a ian ys
umpuju
balsiu
liekanu,
i
6)
u eniSkiai,
ilniSkiai
i
ki i,
isme an ys
umpaji
balsj
bend a-
yje
i
.
.
(plg.
dz'w- '
“dzii i’).
1600
me u
Joni&kio
k iks o
j aSy
knygos
uZ asymas
Pe oSiuns
‘Pe oSiinas’
(p.
10°)
ody u
sena
endencija
edukuo i
umpuosius
galinés
balsius.
Minimas
Pe oSi iinas
susijes
su
isnykusiu
UZ upy
kaimu
i
Pe oSi inais,
esanciais
a p
Linku os
i
Pak uo-
jo.
XVII
a.
Linku os
pa apijos
a chy e
pa a dés
u i
galiines,
i8sky us
ienin ele
pa-
a de
Gulbins
(1678,
p.
17*).
1860
me y
Lauksodzio
bazny¢ios
a du,
pa a dziu
uz a-
Sai
(Jonas
/
Jons,
Mo iejis
/
Mo ieis
i
.
.)
liudy u,
jog
umpuju
uZda os
galiinés
balsiu
edukcija
sus ip éjo
XIX
a.
pi mojoje
puséje,
be
ada
ji
apemée
ik
apie
ecdali
gali-
niu
(Ga S a
2000:
166).
Apie
30
km
j
pie us
esanéioje
Pak uojo
pa apijoje
1858
m.
is
200
ik iniy
a dy
ik
3
bu o
su
edukuo u
balsiu
a.
»Mu mamieji
balsiai*
p adé i
zymeé i
ik
Siau és
pane éziskiams,
no s
Sioje
a mé-
je
umpuju
galiinés
balsiy
edukcija
s ip iausia.
,
Mu mamuju
balsiy“
eo ija
emia-
si
imis
a gumen ais
—
p iebalsiy
junginiais
p ieS
galinj
-s:
1)
p iebalsis
p ie
-s
ne e ciamas
a ika a
c,
plg.:
ba- s
‘ba as’
(be
ka- es'
/
ka- 's'
/
ka-c's'
‘ka és’),
2)
ska -
dieji
p iebalsiai
b,
d,
g
p ie’
-s
nesudusleja,
plg.:
dgs.
gal.
bd-bs
‘bobas’;
ba-ds
‘badas’,
bl6-gs
‘blogas’
(be
Siems
p iebalsiams
iSlik i
padeda
isa
pa adigma,
da
plg.:
bdb
‘boba’
—
bd-bos,
ba-d
‘badui’
—
ba-da,
blo-g
‘bloga’
—
bl6é-ga
‘blogo’,
daii.g
‘daug’),
3)
p iebalsiai
¥, Z,
s
su
-s
nesusilieja
j
iena
okios
pa
ukmés
p iebalsi,
plg.: /@-5s
‘laSas’,
la-zs
‘lazas’,
la-ss
‘lesus’
(Ids
‘lesa’,
be
i
Siuos
p ieSpasku inius
p iebalsius
palaiko
ki os
o
pa ies
zodzio
o mos,
plg.:
ns.
kilm.
/a-Sa,
l@-Za;
la-ses'
‘leses,
lesusi’
i
.
.).
Tam
ik as
Sios
eo ijos
a gumen as
galé u
bi i
i
ai,
kad
i agaliai
balsiai
su
so-
nan ais
nesuda o
i ap adziu
d iga siu,
plg.:
ka-l
‘kala’
(i
ka--lam
‘kalame’,
kd.lns
‘kalnas’,
kal
/
kai
‘kalw’).
Isk i us
zodzio
galo
umpiesiems
balsiams,
zemaiciy
ska dieji
p iebalsiai
p ies
-s
sudusleéja
(plg.:
aks
‘ agas’,
baiips
‘baubas’),
junginiai
+
s,
d
+
s
i s a
c
(bac
‘ba-
das’),
susida o
an iniai
d iga siai
( éi
/
éi
‘ eja’).
Negalima
eikalau i,
kad
aip
bi u
i
ki ose
a mése
(pa yzdZiui,
pane éziskiy),
nes
balsiu
i,
u
pla inimas
i
ki i
dalykai
Siose
a mése
aip
pa
ski iasi
(plg.:
el8i8kiy
as
/opo
‘aS
lupu’,
16
lpi
‘ u
lupi’,
éns
lop
‘jis
lupa’;
Siau és
pane éziskiu
as
lop,
o
lop’,
jos
li.p).
AukSciau
miné os
d i
Zodzio
galo
ypa ybés
biidingos
i
SiauliSkiams
(plg.:
d a igs
‘d augas’,
lads
‘ledas’;
da zs
‘da -
Zas’,
saliss
‘sausas’,
kduSs
‘kauSas’),
be
jiems
,,mu mamasis
balsis“
nesiilomas.
Tai
galima
aiskin i
i
nejp as y
p iebalsiy
samplaiky,
p iebalsiy
ska dumo
iSlaikymu,
um-
pojo
i
ilgojo
s
opozicija.
Mokslinéje
hipo ezeje
negalima
nu ylé i
i
jai
p ieS a aujanciy
duomenu.
Pi ma,
daugiausia
ik
pane éziskiu
a méje
po
minkS uju
p iebalsiy
(daznai
—
i
po
p ieSaki-
nés
eilés
balsiu,
plg.:
kd. ' es'
‘ka és’,
be
sidé-s
‘sédés’,
nak i.m
‘nak ims’)
bina
minks-
as
galinis
-s'.
Po y
a .kels
‘a klas’
—
a 'kel's
‘a klys’,
kd-len's'
‘kalinsi’
—
ka-len’s'
‘kalinys’
galinio
p iebalsio
-s'
minkS uma
galima
aiSkin i
i
uo,
kad
jis
y a
po
minkS ojo
p ie-
balsio.
Be ,
p iémus
,.mu mamojo
balsio“
eo ija,
eiké y
aiskin i
-s
suminkS éjus
po
p ieSakinés
eilés
,.mu mamojo
balsio“
(a
p ies
ji,
nes
pagal
a ima
negalima
nus a-
16
|
KAZIMIERAS
GARSVA
y i,
ku
as
,.mu mamasis
balsis“
u é u
bi i).
Pagal
a i
ada
sinch oniSkai
eiké u
ansk ibuo i
kd-len's's
‘kalinsi’
—
ka-len's's
‘kalinys’
(minkS as
galinis
p iebalsis),
jai-
C'os'b
‘jauciuosi’
—
jauc'os
‘jauciausi’,
o
diach oniskai
(kaip
dazniausiai
i
da oma)
—
ka@-len's's
—
ka-len'es',
ja ic'os's
—
jaiic'osb
i
. .
Po
minkS ojo
p iebalsio
Zodziuose
gal’
‘gal’,
no 's'
‘no s’
aip
pa
u é ume
agy i
p ieSakinés
eilés
,.mu mamaji
balsi“,
no s
neaisku,
kaip
Cia
jis
galéjo
,,a si as i*.
Ta més
galinio
p iebalsio
-s'
kie éjimas
esiasi
iki
Siol.
Keliose
ie o ése
(Links-
midiai,
Siaudiniai,
Zeimélis)
sis
p iebalsis
ebe a iamas
minks¢iau
negu
isame
ki a-
me
a més
plo e,
plg.:
a iamosios
nuosakos
ns.
1
a.
ba ées'
/
ba é'gs
‘ba éiaus’,
3
a.
ba os'
/
ba us
‘ba ysi’;
bi ojo
ka inio
laiko
1
a.
ba 'os'
/
ba 'os
‘ba iausi’
i
pan.
P ieSingai
negu
eigiama,
zodzio
gale
p iebalsiai
j,
i s a
i,
u,
odydami,
kad
po
ju
jokio
balsio
nebé a,
plg.:
kéi
‘koja’,
kd-is'
‘kojas’,
é-is'
‘ éjas’,
l6-u
‘lo a’,
kl'a-us
‘kle-
as’,
éus
‘ ée as’,
l'on.kau
‘Linka a’
(ki y
o mu
analogija
eikalauja
miné us
p iebal-
sius
i
Gia
iSlaiky i).
Zodzio
gale
sunkiai
is a iamose
p iebalsiu
s,
§,
b,
p,
d,
g,
k
i
sonan y
I,
,
m,n,
samplaikose
j e piamas
balsis
¢
(0)
(po
kie ojo
p iebalsio)
a
e
(po
minkS ojo
p ie-
balsio),
plg.:
gai.se s
‘gais as’,
apse
‘ aps a’,
kabel's'
‘kablys’,
basel's'
‘baslys’,
' .k-
Sems
‘ iukSmas’,
di.gens
‘dugnas’,
dogen'
‘dugne’
i
.
.
Jei Gia
bii u
bu es
skiemeni
suda an is
,,mu mamasis
balsis“,
naujo
balsio
ne eike y
i e p i.
1850
m.
Lauksodzio
apylinkéje
bu o
edukuo a
( isiSkai
ismes a)
ik
apie
30%
umpuju
balsiy,
1930
m.
—
apie
50%,
2000
m.
—
99%.
Minimaliosios
po os
ka ais
i odo
ne
onologinius,
o
ik
Siokius
okius
one inius
jy
ski umus.
Siau és
pane é-
ziskiy
mu mamieji
balsiai
didZiojoje
a més
plo o
dalyje
(i8sky us
pak aS¢ius)
is-
nyko
pe
pasku iniuosius
300
me u
i
juos
eiké y
laiky i
ne
sinch onine,
o
diach o-
nine
ka ego ija.
6.
ISVADOS
S aipsnyje
ap a i
3000
ie o a dziy
i
1000
pa a dziy
uz asymai
XVI-XVIII
a.
Linku os,
Klo ainiy,
Joniskio,
Joniskélio
i
ki y
baznyciu
knygose.
Lenkiskai
i
lo y-
niskai
aSy i
eks ai
a me
a spindéjo
ne
isai
iksliai.
Is adas
i
o
galima
da y i
ik
apy iksliai
i
a sa giai.
Ki éiuo as
ilgasis
balsis
*@
pane éziskiy
a méje
galéjo
bi i
susiau éjes
jo
jau
XVI
a.
D iga siai
am,
an,
em,
en,
nosiniai
q,
¢
siau éjo,
ma y ,
XVI-XVIII
a.
Neki ¢iuo i
balsiai
i,
u
pla in i
jau
senuosiuose
XVII
a.
eks uose.
Balsis
o
(i ,
ma-
y ,
é)
ada
ik
p adé as
siau in i,
plg.
Oniuni
/
Uniuni
‘Oniinai’.
Tada
ienbalsin i
neki iuo i
d ibalsiai
ie,
uo.
Neki ciuo as
sup ieSakéjes
u
ka ais
e s as
i,
0
a p
p ie-
balsiy
e ka Ciais
j e p i
balsiai
e,
i
(plg.:
Janiszekiel
‘Joniskélis’,
Posiwi yn
‘Pas i i-
nys’),
p aleis as
d ibalsio
ei
an asis
komponen as
(Na eykany
/
Na ekany
‘Ne eiko-
niai’).
P iebalsis
/
a méje
sukie in as
g eiciausiai
XVII
a.
Ki is
pane éziskiy
a méje
XVII
a.
an ojoje
puséje
bu o
a i auk as,
plg.:
Typio-
ny <
S ipione
‘S ipinai’,
Ga nes
<
Ga nes
‘Ga nys’.
Siau esnio
(cen inio)
a més
a ealo
—
Linku os
i
g e imu
Snek y
—
de alesné
o-
ne ikos
aida
galéjo
bi i
okia:
PANEVEZISKIU
FONETIKOS
RAIDA
|
17
1) @,
@,
an,
en
ipo
ga su
siau éjimas
apie
XVI
a.,
plg.:
Mon o o icé,
Minkuno ié
1555
m.
( emiamasi
baznycios
a chy ais);
2)
ki éiuo o
ilgojo
a-
susiau inimas
j
o-
iki
XVI-XVII
a.,
plg.:
Rimeikonis
1555,
Laba is
/
Labo is
1679;
3)
p iebalsio
/
sukie inimas
p ies
e
ipo
balsius
i
junginiuose
/be,
Ide
apie
XVII
a.:
*lan a
<
len a,
Waldeyki
1677
>
Valdaike
‘Valdeikiai’;
4)
ki cio
a i aukimas
apie
XVII
a.,
plg.
*lan a
>
*lon a
>
lon (a);
5)
ki éiuo y
umpujy
balsiy
/,
u,
e,
a
pailginimas;
6)
neki éiuo y
ilguju
balsiy
7-,
u-,
é-,
o-,
e-,
a’
umpinimas;
7)
balsio
i
pla inimas
i
e:
Zembiski
1674,
Gie bu ki
1676,
Pezenis
1765;
8)
neki ciuo y
ie,
o
ienbalsinimas,
é,
o
siau inimas
(dazniau
pa a més
pie inéje
dalyje):
Wiendzindzie
/
Wendzindzie
1677,
Woy ekunas
1738,
Binkiawiczene
1793;
Tol-
minij
1677,
Tulminy
1711,
T uszkuny
1711;
9)
sup ieSakejusiy neki ¢iuo u
uw,
a
i imas
i
(plg.
se b'ala ‘siu béle’,
élnis'
‘ el-
nias’).
An asis
Snek y
aidos
e apas
esési
po
1708-1711
m.
ma o
( emiamasi
i
gausiais
$nek y
eks ais):
1)
umpuju
7,
u,
e, a
kokybiné
edukcija
galiniame
skiemenyje
XVIII-XX
a.
(1860
m.
uz asy uose
Lauksodzio
pa apijos
a duose
i
pa a dése
eédalis
um-
puju
balsiu
jau
bu o
iSk i e);
2)
balsiu
e,
€/o
i e pimas
p iebalsiy
junginyje
p ies
/,
,
m,n,
XIX-XX
a.;
3)
balsio
e
(<
2)
olesnis
pla inimas
i
6
p ies
kie ajj
p iebalsij
XIX—XX
a.
Snek a
susi o ma o
XVI-XVIII
a.
i
éliau
nezymiai
ki o.
Tai
y a
hipo eze,
ku i
ska ins
olesnius
y inéjimus*.
Senesniems
pokyCciams
isa-
pusiskai
pag is i
iks a
duomenu.
Kai
ku ias
seniausias
a més
ypa ybes
galima
ai8-
kin i
ziemgaliy
kalbos
subs a u.
La ijos
(Ku So)
siena
adicinei
Snek ai
u éjo
ne-
daug
i akos.
Ji
ik
ska ino
kalby
sa eika.
SUTRUMPINIMAI
Jn
—
Joniskis
JnSK
—
Joni&kélis
KI
—k ikS o
i aSy
knyga
Kio
-—-
Klo ainiai
LNKV
-Linku a
LITERATURA
Ga a,
K.
2000:
Siau és
aka y
pane éziskiy
,,mu mamieji
balsiai*.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
43,
165-175.
GIRDENIS,
A.
2000
a:
Kalbo y os
da bai
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
GIRDENIS,
A.
2000
b:
Kalbo y os
da bai
2,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
P o eso iaus
A.
Gi denio
nuomone,
Siame
s aipsnyje
minimi
kai
ku ie
ga sy
paki imai
u éjo
i yk i
daug
anksCiau.