ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVII
(2002),
1-7
Del
mies o
a do
Kaisiado ys
kilmés
LAIMUTIS
BILKIS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
own
name
KaiSiado ys
was
analysed
as
a
compound
o m
by
Aleksand as
Vanagas,
who
assumed
i s
second
componen
do -
o
go
back
o
da -
and
o
be
connec ed
wi h
da y i
‘make,
manu ac u e’;
he
i s
componen
would
hen
be
he
Sla icism kasé
‘baske ’
o
Li h.
kai& is
‘ ap,
plug;
bol ,
ba ’.
On
hese
assump ions,
he
name
Kaisiadé ys
would
ha e
been
de i ed
om
ha
o
a
class
o
c a smen,
iz.
*kaSiada iai,
‘manu ac u e s
o
baske s’
o
*kaiSiada iai,
‘manu ac u-
e s
o
plugs,
bol s’.
Ce ain
his o ical
da a,
no
men ioned
by
Vanagas
and
e iden ly
unknown
o
him,
as
well
as
ce ain
linguis ic
ea u es
o
he
own
name
KaiSiad6 ys
sugges
ha
i
could
ha e
been
de i ed
om
a
Ta a
an h oponym
*ChaiSada as,
*ChoiSada as
(Xoiimazap(b),
Chaszaj-
da )
a he
han
om
an
appella i e.
Lie u os
gy enamuju
ie y
a dy
kilme
pla¢iausiai
i
iSsamiausiai
i a
A.
Vanago
da buose.
Visu
pi ma
miné ini
du
Sio
pobiidzio
eikalai
—
s udija ,,Miisu
mies y
a -
dai“
(Vanagas
1993:
176-229)
i
knyga
,,Lie u os
mies u
a dai“
(Vanagas
1996).
Cia
emian is
gy osios
kalbos
i
is o ijos
Sal iniu
duomenimis
pa eikiami
mies u
bei
didesniy
a
izymesniu
mies eliy
a du
kilmés
aiskinimai.
Be
o,
miné ais
y imais
padé i
me odologiniai
oikonimy
e imologiza imo
pag indai,
i8
ku iy
ma y i,
jog
dau-
geliu
a eju
ling is inis
Siu
a du
y imas
nea siejamas
nuo
is o inio:
bemaz
p ie
kiek-
ieno
i§
ju
nu odoma,
kada
pi maka
a das
minimas
is o ijos
Sal iniuose,
pa eikia-
mi
o my
a ian ai
i
ik
ada
analizuojama
ling is iniais
aspek ais
(da ybiniu,
seman iniu,
a ba
mo y aciniu,
kilminiu).
I§
Siy
A.
Vanago
da by
iS ySkéja
pag indinés
abejoniu
nekelian¢ios
lie u iu
u ba-
nonimu
kilmés
(ka u
i
da ybos)
endencijos.
Tai
suda o
i a
pama a
olesniems
u banonimikos
i
apsk i ai
oikonimikos
y imams.
Ki a
e us,
okie
apibend ina-
mojo
pobidzio
eikalai
ne
isada
gali
ap ép i
duomenu
gausa,
odél
ska ina
im is
da
iSsamesniy
juose
analizuo u
a du
kilmés
y imu.
Vienas
i$
okiy
u banonimu
galé u
bi i
mies o a das
Kaisiado ys.
Kaip
i
daugeliu
ki y
a eju,
A.
Vanagas
pi miausia
apibidina
is o ines
Sio
mies o
bei
jo
a do
susida-
ymo
aplinkybes.
Remian is
B.
K ikliu,
eigiama,
kad
mies as
p adéjo
ku is
XIX
a.
II
puseje,
kai
1862
m.
p adé as
ies i
Vilniaus—Kauno
gelezinkelis.
Gelezinkelio
s o-
is
i$
p adziy
adinosi
Juodkénys
(nuo
Salia
esancio
kaimo
a do),
0
eliau
pa adin a
Kaisiado imis
(Vanagas
1996:
84).
Be
o,
pab éziama,
kad
a do
KaiSiado ys
uz asy-
mo
is o ijos
dokumen uose
duomenys
y a
ély i
i
pa eikiamos
ly ys
Kowedapoi,
Ka-
weudapol
is
XIX
a.
pab.
bei
XX
a.
p .
dokumen u
( en
pa ).
IS
pa eik o
is o inio
kon-
eks o
da oma
iS ada,
kad
a das
KaiSiado ys
y a
éely as,
,,a si ades
bene
ik
XIX
a.
an ojoje
puseje“
( en
pa :
85).
2
|
LAIMUTIS
BILKIS
P adédamas
ling is ine
a do
analize
A.
Vanagas
pab ézia,
kad
a do
kilmé
neais-
ki',
a¢iau
po
o
isgi
pa eikia
kelias
kilmés
galimybes.
Pi miausia
Sis
u banonimas
laikomas
sudu iniu:
Kais-ia-do ys.
An asis
jo
sandas
do -
edamas
i$
da -
(be
ne-
paaiskinamos
$io
paki imo
p ieZas ys)
i
kildinamas
iS
lie .
da y i
‘di b i,
gamin i’,
be
abejojama,
ku i
pi mojo
sando
Saknis
—
gy osios
kalbos
kais-
a
aS y
kas-
y a
au en iska.
Pas a oji
p oblema
paliekama
neissp es a,
nes
nu odomos
abiejy
a ian-
u
kilmés
galimybés:
kas-
kildinama
iS
sla izmo
kasé
‘k epSys,
pin iné’,
0
kais-
—
i8
lie .
kais is
‘ olé,
kam$& is;
kuolelis
a
pagalys
kam
uzkis i;
du u
sklas is,
elké’.
Taigi
manoma,
kad
a das
KaiSiado ys
kiles
i8
zmoniu
pa adinimo
pagal
p o esija
—
*kaSia-
da iai,
.
y.
kaSiy
da y ojai,
di béjai,
a ba
*kaisiada iai,
.
y.
kai8ciu
da y ojai,
di bé-
jai;
pas a uoju
a eju
da
p idu iama,
kad
gali
bi i
kiles
i
i
a i inkamo
p a a dinio
asmen a dzio
( en
pa :
85-86).
Pa eik osios
kilmés
hipo ezés
lie u iu
ie o a dziu
bend uju
da ybos,
seman ikos
bei
kilmés
endenciju
kon eks e
a odo gana
i ikinamai,
a¢iau
kai
ku ie
A.
Vanago
nepamine i
(ma y ,
nezino i)
is o iniai
duomenys,
aip
pa
i
kelios
kalbamojo
u ba-
nonimo
ling is inés
ypa ybés
leidzia
many i
a da
Kaisiado ys
esan i
ki okios
kilmés.
Da
1934
m.
kun.
S.
Pupaleigio
paskelb ame
s aipsnyje
pazymé a,
kad
KaiSiado-
iu
a du nuo
nea menamzy
laiky
adinamas
ie inis
d a as.
Be
o,
manoma,
kad
ai
nelie u iskos
kilmés
a das,
jis
ne a
sudu inis,
nes
,,ki is
k in as
ne
an
ia,
be an
o*
(Pupaleigis
1934:
2).
Ypaé
s a biu
i
s a iy
is o iniy
a gumen u,
e cianciu
abejo i
A.
Vanago
nu ody o-
mis
kilmés
galimybémis,
galima
as i R.
Gus ai¢io
knygoje
,,KaiSiado iy
ajono
gy-
en ieciu
Zinynas“
(Gus ai is
2001).
No s
Sis
da bas
y a
k aS o y inis,
aciau
jame
nu ody i
is o ijos
dokumen u
duomenys
pa eik i
labai
iSsamiai
i
k ali ikuo ai.
Jais
emian is
eigiama,
kad
daba inio
KaiSiado iu
d a o
ie oje
jau
1531
m.
bu o
o o-
iams
p iklauses
d a as,
o
pa s
KaiSiado iu
a das
is o ijos
dokumen uose
pi ma-
ka
paminé as
1590
m.:
Kowe idapoea’.
Be
o,
nu odoma,
kad
LDK
ka iuomenés
sa aSuose
1565
i
1567
m.
uZ aSy as
Siose
ie ose
gy enes
o o ius
Xowwadap
Momy-
aeeuxs.
Sio
o o iaus
a du
i
im as
adin i
jam
p iklauses
d a as.
Da
pazymima,
kad
1567
m.
sa aSe
i aSy as
asmuo
Hcyna
Xawa idapeeuys
( en
pa :
26).
Esan
d iem
a do
Kaisiado ys
kilmés
hipo ezéms
p a a u
de aliau
paanalizuo i
jas
is o iniu
i
ypa¢
ling is iniu
pozi i iu.
Neabejo inai
paneig inas
jau
miné as
A.
Vanago
eiginys,
kad
a das
Kaisiado ys
a si ado
bene
ik
XIX
a.
an ojoje
puséje.
Kaip
odo
R.
Gus aicio
y imas,
Sis
a das
jau
ik ai
Zinomas
XVI
a.
pabaigoje:
1590
m.
lapk icio
17
d.
dokumen e
dél
Na aso-
du
kaimo
pasky imo
kuopos
susi inkimo
punk u
a p
pa aldziu
gy enamujy
ie o iu
nu odoma
i
Koweidapoea
(AVK
90),
.
y.
Kaisiado ys.
Aki aizdu
i
ai,
kad
ose
ie-
ose
gy enes
o o ius
ChaiSada as
(a
ChoiSada as)
Momule icius:
1565
m.
LDK
ka iuomenés
Lie u os
o o iy
T aku
élia os
sa aSe
i aSy as
asmuo
Xowwa
JTapmo-
Myaeeu4s,
u in is
zi ga,
lanka
i
ka da
(LM
3:
427),
1567
m.
okio
pa ies
pobidzio
!
S udijoje
,,Masy mies y
a dai“
ai
da
labiau
akcen uojama
—
eigiama,
jog
kilmé
isiskai
neaiSki
(Vana-
gas
1993:
185).
$
Salia
Sio
j aso
me ika
nenu odoma,
aciau
is
Sal iniy
sa aSo
ma y i,
kad
as
is o ijos
Sal inis
y a
AVK
90.
DEL
MIESTO
VARDO
Kaisiadé ys
KILMES
|
3
sa aSe
y a
o o ius
M/adaps
Momyaeeuye,
u in is
p as a
zi ga,
lanka,
ka da
i
ki i
( en
pa ,
1372).
Tokie
uz aSymai
laiky ini
kiek
ne iksliais
ank aS¢io
j aSy
pe eiki-
mais
i
neabejo inai
suponuoja
o
pa ies
asmens
j a dijima
Xoiwadap(s)
Momyaze-
euxs.
Siu
o o isku
asmen a dziy
ik uma
pa i ina
i
jau
miné as
ki o
o o iaus
nu odymas
1567
m.
LDK
ka iuomenés
Lie u os
o o iu
sa aSe,
ku
uZ a’y as
asmuo
Heyno
Xawa dapeeuys,
a siun es
a na
(nes
pa s
ne u js
kojos)
su
Zi gu,
lanku
i
ka du
( en
pa ,
1361).
Tuo
neabejoja
ne
ik
R.
Gus ai is,
be
i
lenku
is o ikas
S.
Dzia-
dulewiczius,
ku is
pa eikia
duomeny
apie
isa
ChaiSada o iciy
a
ChoiSada o iciu
(jo
adinamy
Chaszajda owicze)
giming.
Teigiama,
jog
giminés
p adininkas
—
XVI
a.
pi mame
ke i yje
gy enes
Momul
.
Mamlecz
Jakubowicz
Kalina,
ku io
sinus
i
bu o
1567
m.
LDK
ka iuomenés
sa aSe
minimas
ChaiSada as
(Chaszajda ).
Pas a o-
jo
s nus
bu o
Mus a a,
ku io
ienas
i§
ke u iu
s inu
—
Jachija
—
1670
m.
minimas
kaip
Ve dasa os
(esanéios
T aky
pa ie e)
aldy ojas.
Si
giminé
Lie u oje
Zinoma
iki
1666
m.,
eliau
apie
ja
nieko
negi dé i.
Manoma,
kad
jie
galéjo
emig uo i
j
Tu kija
(Dziadule-
wicz
1929:
80).
R.
Gus ai¢io
y imas
odo,
kad
Ve dasa a
bu usi
Salia
Kai8iado iu
d a o,
ku j
g eiciausiai
i
aldé
as
pa s
Jachija,
a
ne gi
as
pa s
kelis
a dus
u éjes
d a as,
nes
1787
m.
minimas
pali a kas
Podlamienje-We dasowo
(ili
Koszeyda y)
(Gus-
ai is
2001:
26).
Taigi
ChaiSada o
(Choi8ada o)
i
ki y
ChaiSada o i¢iu
(Choi8ada-
o iciu)
sasajos
su
KaiSiado iy
d a u
y a
neabejo inos.
Be
o,
ampa
aki aizdu,
kad
asmens
j a dijimus
Xouwa
Japmomyaeeuxs
i
Mladaps
Momyaeeuus
is
ik o
eikia
skai y i
kaip
Xouuadap(s)
Momyaeeuys,
.
y.
asmens
Momul
Jakubowicz
Kalina
sinus.
T umpai
apz elgus
is o inius
ChaiSada o
(Choisada o)
Momule iéiaus
i
ki u
Chai-
Sada o iciy
(Choi8ada o iciy)
giminés
asmeny
ySiy
su
Kaisiado iu
d a u
aspek us
kons a uo ina,
kad
is o iskai
a do
Kaisiado ys
kilmés
i§
o o iy
asmen a dzio
gali-
mybeé
y a
labai
j ikima.
Todél
sia
hipo eze
eikalinga
paanalizuo i
ling is iniu
aspek-
u.
Tuo
ikslu
ap a inas
mies o
a do
gy osios
kalbos
o mos
bei
is o ijos
Sal iniuo-
se
uz a’y u
jos
a ian y
san ykis
su
o o iy
asmen a dziais
Xo uadap(a),
Xawa dap(s),
Chaszajda .
Pi miausia
p i a ina
A.
Vanago
nuomonei,
kad
ie iniy
gy en ojy
lie u iy
a o a
i
a ojama
ly is
y a
Kaisiadd ys
(Vanagas
1996:
84).
Ta
odo
1935,
1936
m.
gio
ie o a dzio
uz asymai
i8
gy osios
kalbos.
[ aSai
is o ijos
dokume uose
ku
kas
daz-
niau
a spindi
Saknj
kas-:
Kowewdapoea
1590
m.
(AVK),
Kowedapoi
1895
m.,
Kawe ida-
po
(GU
322),
Kalzeyda y
1744
m.
(SDV
100),
Kaszeda y
1795
m.
(ZZRS
98°);
a¢iau
y a
uz asymu,
a i inkanciy
Saknj
kais-:
plg.
Kayszeda y
1826
m.
(Gus ai is
2001:
26).
Tu in
omenyje
ai,
kad
pi maka
(1565
m.)
minimas
asmen a dis
uzZ aSy as
su
d i-
ga siu
—
Xouimadap(s)
Momyaesuxs,
0
ie o a dzio
gy osios
kalbos
o ma
bei
kai
ku-
ie
is o ijos
Sal iniy
duomenys
aip
pa
paliudija
d iga sj
ai,
galima
da y i
p ielaida,
jog
lie u iska
u banonimo
o ma
su
kais-
i
bu o
pi miné.
S.
Dziadulewicziaus
a o-
i
asmen a dzio
a ian ai
su
mono ongu
Chaszajda ,
Chaszajda owicze,
ma y ,
bu o
suponuo i
elesniy
uz asymu
(Xawa idapeeuxs
a
pan.),
be
o,
jam
nebu o
Zinomas
1565
m.
i aSas
su
d iga siu.
Is o ijos
Sal iniuose
sla y
kalbomis
uZ aSy os
élesnés
asmen a dzio,
aip
pa
mies o
a do
o mos
gali
bi i
mono ongizacijos
pasekmé.
Lie u iy
ie o a dziy
d iga sio
ai
ienbalsinimas
sla y
kalbomis
asy uose
doku-
men uose
y a
gana
daznas
eiSkinys:
plg.
ygaliszki
1728
m.
(LKM,
66),
igali zki
4
|
LAIMUTIS
BILKIS
1732
m.
( en
pa ,
80), de
S ygaliszkis
1741
m.
(LKM,,
5),
Si ygaliszki
1890
m.
(SG,,
426),
Cmpueaauuku
1905
m.
(VG
270)
—
daba
S igailiskis
k.
IGN;
[aa owu
1873
m.
(SVG
22)
—
daba
Gailiiisiai
k.
SVNC.
Sie
pa yzdziai
odo,
jog
oks
ei8kinys
yko
i
XIX
a.,
no s,
A.
Vanago
eigimu,
ie o a dZiai
Sio
laiko a pio
dokumen uose
aSomi
su
nesu ienbalsin u
ai
(Vanagas
1996:
85).
Taigi
a gumen u,
jog
pi miné
lie u iska
kalbamojo
ie os
a do
o ma
bu o
Kaisiado ys
y a
lyg
i
pakankamai.
KaiSiado iq
kilmeés
pag indu
laikan
o o iu
asmen a di
*Chaisada as
a
*Choisa-
da as
eikia
kalbé i
ne
apie
ie o a dzio
sla inimo,
be
li uaniza imo
dalykus.
Cia
i8ski ini
du
eiskiniai:
zodzio
p adzios
ch
i imas
k
i
segmen o
-da -
i imas
j
-do -,
iksliau
—
a
>
o.
Ju
p iezas is
galima
paaiSkin i
i
lie u iu
kalbos,
i
konk e¢iai
lie u iu
ie o a dziy
kon eks e.
Tu in
omenyje
ai,
kad
kalbamasis
asmen a dis
lie u iy
bu o
sup an amas
kaip
nelie u iskas
zodis,
jo
p adzios
p iebalsis
ch,
kaip
i
ki uose
skoliniuose,
désningai
paki o
i
k,
plg.
skolinius
iS
sla u
kalby
kald as,
kiidas,
k a as,
k a aba
i
ka aba,
k o ba
i
k .
(z .
Zinke icius
1966:
151,
152).
Tokie
ki imai
uz iksuo i
i
nelie u is-
kos
kilmés
lie u iy
oponimijoje,
plg.
K ajakalnis
kIn.
Bp,
K ajélés
gn.
D
(VK)
:
b us.
xeoa
‘puSis’
(JaSkin
1971:
199);
K aséékas
plk.
BLc,
K asciduka
plk.
SKM
:
lenk.
chwaszcz
‘asi klis’
(SJP,
309),
b us.
xeow4
‘ .
p.’
(Jaskin
1971:
199).
Galima
i a i,
kad
segmen e
-do -
o
<a
a si ado
aip
pa
pagal
sla izmu
adap aci-
jos
analogija:
sla u
a
—
lie .
ki ¢iuo as
o
(plg.
Ka delis
1999:
9)
a ba
konk e¢iau
—
pagal
sl.
-apo
(lenk.
-a z)
—
lie .
-o -
(plg.
Ska dzius
1996:
307;
Amb azas
1993:
228).
Tokia
adap acija
ip as a
a p
apelia y iniy
sla izmy,
plg.
diido ius,
kisko ius
(Ska -
dzius
1996:
307),
gaspado ius
(EZ,
151)
jos
pa yzdziy
galima
as i
i
lie u iu
o-
ponimijoje,
plg.
Ceba o iai
k.
CKN,
M z
(VK).
Ypac¢
s a bus
ie o a dziai
Siam
ki i-
mui
pag is i
y a
gy enamyju
ie u
a dai
A dosai
k.
Zs1
i
Kazakli iai
k.
VpT.
Pi masis
i$
ju
eikiausiai
aip
pa
kildin inas
i§
o o isko
a d.
A daSas,
an asis
—
i§
o o iu
kozakla
‘kazokai’
(K icinskis
1993:
95,
98).
Taigi
i
Gia
lie u iSkoje
(sulie u in oje)
ie o a dziu
o moje
a
i es
o.
Kiek
a sa giau
okia
analogija
o moje
Kaisiadd ys
iz elg ina
dél
p iegaidziy
ski umo,
nes
skoliniuose
ki éiuo as
o
pap as ai
u i
i a-
gale
p iegaide.
Ki a
e us,
okiai
ie o a dzio
ki ¢ia imo
pa adigmai
susida y i
ga-
léjo
u é i
i akos
polinkis
ki us
asmen a dinius
daugiskai inius
gy enamuju
ie u
a -
dus
su
galune
-ys
ki ciuo i
pagal
3
ki ciuo e.
Pas ebé ina,
jog
Sis
ki imas
sa aip
pag indzia
nelie u iska
ie o a dzio
Kaisiadé ys
kilme,
.
y.
ySi su
ap a u
o o iy
asmen a dziu.
Kaip
jau
miné a,
isi
u banonimo
uz asymai
sla y
kalbomis
is o ijos
Sal iniuose
y a
ik
su
a
(-da -)
—
Koweudapoea,
Kowedapu ,
Kaweiidapw,
Kalzeyda y,
Kaszeda y,
Kayszeda y.
Jeigu
Sis
segmen as
ik ai bii u
susijes
su
lie .
da y i
(A.
Vana-
go
hipo ezé),
ai
lie u iskoje
a do
o moje
a
eikiau
i
u é u
bi i
iSlaiky as.
Ta¢iau
Siuo
a eju<
kaip
i
daugelyje
ki y
skoliniu
(sla izmu),
jis
pa i es
balsiu
o.
Vadinasi,
-da -
lie u iy
ik ai
sup as as
kaip
s e imos
kalbos
komponen as.
Zinoma,
eiskiniai
ch
>
k,
a
o
bidingi
lie u iy
kalbos
sla izmams,
o
Siuo
a eju
eiké y
kalbé i
apie
o o isko
asmen a dzio
san yki
su
lie u iy
kalba.
Reikia
u é i
omenyje
ai,
kad
XVI
a.
LDK
ieSajame
gy enime
y a o
sla u
kalbos
i
pi mieji
asmen a dzio
uZ a’ymai
y a
kancelia ine
sla y
kalba,
odéel
galima
many i,
kad
lie u iu
kalboje
ji
galéjo
pa-
eik i
ie
pa ys,
kaip
i
sla izmu,
adap a imo
désniai.
DEL
MIESTO
VARDO
Kaisiad6é ys
KILMES
|
5
Kaisiado iq
asmen a dinés
kilmés
galimybe
pa emia
i
ki os
jo
s uk i inés
ypa y-
bés.
Kaip
jau
mine a,
ai
y a
daugiskai inis
ie o a dis,
o ma
a imas
didziulei
lie u-
iy
daugiskai iniy
asmen a dinés
kilmés
gy enamujy
ie y
a dy
g upei,
plg.
kaimu
a dus
Backénys,
Basénys,
Gecidnys,
K i énys,
Rusénys,
Senkénys
i
k .
(Razmukai é
1993:
143-148).
Jeigu
Sis
a das
bi u
kiles
i8
gy en ojy
pagal
ama a pa adinimo,
ai
pagal
bend asias
okiy
ie o a dZiy
s uk i os
endencijas
eiké y
iké is
o mos
*Kai-
Siada iai,
*Kaisiado iai
a
pan.,
plg.
Diena agiai
k.
Go ,
K aujaléidiiai
k.
Go ,
Vyzpi-
niai
k.
G &,
Zebg auziai
k.
P1s
(VK).
VisiSkai
paneig ina
a i kS iné
asmen a dzio
i
mies o
a do
ch onologiniy
san y-
kiu
galimybé,
.
y.
ikimybé,
jog
asmen a dziai
ChaiSada as
(ChoiSada as),
ChaiSa-
da o iciai
(ChoiSada o iciai)
gali
bi i
ne
o o iski,
o
ie o a diniai,
.
y.
kile
nuo
d a o
a do
Kaisiado ys
( oks
asmen a dziy
susi o ma imo
biidas
apsk i ai
y a
jimanomas).
Kaip
jau
miné a,
pi maka
Sis
asmen a dis
uZ aSy as
kaip
pi masis
d ina io
j a di-
jimo
na ys
—
a das:
Xouimwa
Japmomyaeeuus,
.
y.
Xo iuadap
Momyaneeuys,
o
i$
gy e-
namosios
ie os
a do
kiles
asmen a dis
galé y
bi i
ik
an asis
(a
eciasis)
an o-
ponimas.
Be
o,
abejoniy
nekelia
i
s e ima
asmen a dzio
kilmé.
Tai
samplaikinis
da inys
i§
d ieju
a abiSky
a dy
Hadzi
(Chadii)
‘pilig imas
i
Meka’
i
Haida
‘li i as’
(Szynkiewicz
1929:
460).
To o ikos
mies o
a do
Kaisiado ys
kilmés
galimybe
pa emia
i
a
aplinkybé,
jog
jis
kilmés
pozi iu
nebi y
koks
no s
ekskliuzy us
lie u iu
ie o a dis.
KaiSiado iu,
T aky,
Vilniaus
apylinkése
y a
i
daugiau
o o iskos
kilmés
gy enamuju
ie y
a du,
p z.,
i8
o o iy
asmen a dziu
kilusiu
laikomas
ne
ik
jau
miné as
kaimo
a das
A do-
sai,
be
i
Melekénys
k.
VpT
—
nuo
o o iaus
Melecho
(K iéinskis
1993:
95),
be
o,
neabejo inai
o o iskos
kilmés
laiky ini
apelia y inés
kilmés
oikonimai
Kazaklid iai
VDT
(jis
bu o
jau
umpai
ap a as),
Ké u iasdesim
To o iy
Vd ,
Ta a ka
P ,
To o i-
né
RDMV,
To o iskés
AUK,
KAR,
RDMV,
ZSL
(VK).
Apibend inan
galima
eig i,
jog
is o iniu
bei
ling is iniu
pozi i iu
gy enamosios
ie os
a do
Kaisiado ys
ySys
su
o o isku
asmen a dziu
*Chaisada as,
*Choixada-
as
(Xoiwuadap(s),
Chaszajda )
a odo
ne
ik
galimas,
be
i
labai
j ikimas.
SUTRUMPINIMAI
AuK-—Auks ad a is,
T aky
.
a d.
—asmen a dis
AVK-—
Axmoi
u3daeaemoie
Bunenckow
apxeoepaduyeckow
Kommuccie o
18,
Bu bHa,
1891.
Bp
-
Bid ie is,
Lazdijy
.
Bic
-
Balce iskés,
T aky
.
Ckn
-
Ceikiniai,
Ignalinos
.
D
-
Die éniskés,
Saléininky
:
Go
-
Gied aiéiai,
Molé u
.
gn.—ganykla
G §
—
G iskabiidis,
Sakiu
.
GU
-
Ieoepaguuecki i
yxazamenb
e ibopHeixs
OoKyMeHMOéd
UZ
AKMOBbIXs
KHUzs
Buaenckazo [lexmpaabxazo
Apxuea.
IGN
—Ignalina

6
|
LAIMUTIS
BILKIS
k.-kaimas
Ka
—
Ka id iskés,
T aku
.
kIn.
-kalnas
Lk,
-
Ksiega
Me yk
Ch zes nych
Koscio a
Pa a ialnego
Lyngmianskiego
od
Roku
1708.
Janua yi
10.
dnia do
Roku
1740
Ap yla
24.
dnia.
Lko,,
—
Ksiega
Me yk
Ch zes nych
Kosciola
Pa a ialnego
Lyngmianskiego
od
oku
1740.
Maia
22.
dnia
do
Roku
1760
Ok ob a
24.
dnia.
LKZ
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3,
ed.
K.
Ul ydas,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
1956.
LM
—JIumoecxaa
Mempuxa.
Kaueu
ITy6ausneixe
Je s.
Mepenucu
eo icxa
JJumoecxaeo
|
(3),
Me po pams,
1915.
M z-—
Ma iizos,
Va énos
.
Pss—
Pajieslys,
Kéedainiy
.
pik.
—
pelkée
Pp
—
Papa éiai,
Kaisiado iy
.
RpMV
—
Rudamina,
Vilniaus
.
SDV
—Synodus
Dioecesana
Vilnensis
Ab
Jllu i imo,
Excellen i{ imo
ac
Re e endi imo
Domino
D.
Michaele
Joanne
Zienkowicz...,
Vilnae:
Reg:
Maje a is
Academ:
Soc:
JESU,
1744.
SG
—
S ownik
geog a iczny
K éles wa
Polskiego
i
innych
k ajow
s owianskich
11,
Wa szawa:
nak adem
Wiady-
s awa
Walewskiego,
1890.
SJP
—
S ownik
jezyka
polskiego
1,
ed.
J.
Ka owicz,
A.
K yniski,
W.
NiedZwiedzki,
Wa szawa:
nak adem
p enume a o éw,
1900.
SkM
—
Skieménys,
AnykS¢iy
.
SVG
—
Cnucoke
eoaocmeii
u
ceawcKuxs
o6mecmes
No
MuposeLms
yHacmKams
Busenckou
ey6epuiu,
BunbHa:
Bo
Tuno padin
A.
T.
Cpipkuua,
1873.
S né-
S enéidnys
Vp
—
Vaido ai,
Vilniaus
.
VG
—
Buaenckas
y6epuia.
Toanpiii
cnucoks
HaceaeHHeix
Mecms
CO
CmamucmuU4eCcKUMU
OQHHbIMU
0
KAHCOOMB
noceneniu,
cocmaesexHoi i
no
odpuuiaa noime
ceedeniame
I. I.
Touxeeuxems,
Bunbua:
TyGepxHcKaa
Tuno pa-
cia,
1905.
VK
-
Vie o a diiu,
su ink y
i8
gy osios
kalbos,
ka o eka.
Zs.
Zasliai,
Kai8iado iy
.
ZZRS
—
1795
m.
T aky
apsk i ies
ZieZma iy
pa apijos
e izinis
su asymas
(LCVA.
F.
515.
Ap.
15.
B.
70).
LITERATURA
AMBRAZAS,
S.
1993:
Daik a a dziy
da ybos
aida.
Lie u iy
kalbos
eiksmazodiniai
ediniai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
DZIADULEWICZ,
S.
1929:
He ba z
odzin
a a skich
w
Polsce,
Wilno:
nak adem
au o a
z
zasikiem
komi e u
unduszu
kul u y
na odowej.
Gus alI is,
R.
2001:
Kaisiado iy
ajono
gy en ieciy
zinynas,
Kaisiado ys:
Kai8iado iy
muziejus.
JASKIN,
I.
J.
1971:
Beaapycxia
eeazpadiuneia
na36o ,
MincK:
Hapyxa
i
ToXHika.
KARDELIS,
J.
1999:
Fone inés
sla izmy
ypa ybes
i
jy
aida
y inése
lie u iy
snek ose,
Dak a o
dise acijos
san auka,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as.
KRICINSKIS,
S.
1993:
Lie u os
o o iai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
PuPALEIGIS,
S.
1934:
KaiSedo ys
a
KaiSiado ys?
Ry as
83,
2.
RAZMUKAITE,
M.
1993:
Oikonimy,
a si adusiy
i$
asmen a dziy
su
pa oniminémis
p iesagomis,
papli imas
Lie u oje.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
32,
133-165.
DEL
MIESTO
VARDO
Kaisiadé ys
KILMES
|
7
SKARDZIUS,
P.
1996:
Lie u iy
kalbos Zodziy
da yba.
d.,
Rink iniai
aS ai
1,
suda é
A.
Rosinas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla,
1996.
SZYNKIEWICZ,
J.
1929:
T umaczenia
s éw
nazw
o jen alis ycznych.
Dziadulewicz,
S.,
ed.,
He ba z
odzin
a a skich
w
Polsce,
Wilno:
nak adem
au o a
z
zasi kiem
komi e u
unduszu
kul u y
na odowej,
457-473.
VanaGas,
A.
1993:
Miisy
mies y
a dai.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
32,
176-229.
VANAGAS,
A.
1996:
Lie u os
mies y
a dai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
ZINKEVICIUS,
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Laimu is
Bilkis
Gau a
2002
11
05
Lie u iu
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g. 5,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]