ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
71
-
96
Pos e by
pa eikimo
p oblema
Lie u iy
kalbos
zodyne
ROLANDAS
MIKULSKAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as
The
a icle
deals
wi h
he
ea men
o
he
so-called
‘pos e bs’
(i.
e.,
pa icles
occu ing
in
ph asal
e bs)
in
Li huanian
lexicog aphy.
In
his
connec ion,
he
No h
Li huanian
‘pe icien i e’
cons uc ions
in ol ing
such
pos e bal
ma ke s
a e
discussed
in
de ail.
The
o ms
selec ed
o
ac
as
pos e bs
a e
usually
o iginal
illa i es.
Thei
unc ioning
as
aspec
ma ke s
dep i es
hem
o
hei
p ope
lexical
meaning
and
o
he
possibili y
o
unc ioning
as
ad e bials.
Tha
is
why,
in
dealing
wi h
he
ques ion
o
he
g amma ical
in e p e a ion
o
such
o ms
(inspi ed
by
he
needs
o
lexicog aphical
desc ip ion)
one
should
i s
o
all
ejec
a emp s
o
connec
hem
wi h
he
p ocess
o
ad e bialisa ion
o
illa i es
in
he
Wes
Li huanian
dialec s.
0.
Pe nai
bi zelj
spaudoje
pasi odzius
d idesim am
Lie u iy
kalbos
Zodyno
( oliau
—
LKZ)
omui,
man,
kaip
i
be
ku iam
ki am
LKZ
eks o
agy ojui,
knie éjo
pasizi i é-
i,
kaip
su edaguo a
manoji
eks o
a ka pa.
Ypa¢
upéjo
ai,
kaip
edak o iai
pasizii-
éjo
i
eks o
su a kymui
bei
eiksmiy
apib ézimams
mano
mégin as
dieg i
kai
ku-
ias
e noling is inés
pak aipos
idéjas
bei
zodziy
g ama inio
i o minimo
naujo es.
Deja,
skai ydamas
su edaguo a
eks a
ne
ienuka
likau
nu il as:
susida o
isp idis,
kad
mano
pas anga
idieg i
naujus
leksikog a inés
medziagos
o ganiza imo
bei
pa eikimo
p incipus
bu o
nea pazin a.
Zinoma,
LKZ
edak o iai
laikési
pe
ilgus
me us
susi-
kloséiusios
edaga imo
adicijos,
be
a
okia
pozicija
negimdo
ka ais
am
ik os
ine cijos,
uzke anéios
kelia
naujo éms?
Sup an ama,
pasku iniame
Zodyno
ome,
siekian
iSlaiky i
me odologini
jo
ien isuma,
gal
i
ne
laikas
adikaliai
keis i
edaga-
imo
p incipus.
Taciau
mano
pasi ly os
naujo es
nebu o
adikalaus
pobudzio.
Jas
dieg i
paska ino
d i
bend esnés
p ielaidos.
Pi ma,
pe
a
Sim o
me y
laiko a pi,
ku j
esési
LKZ
p ojek o
igy endinimas,
siekian
nea silik i
nuo
kalbos
mokslo
aidos
eks o
aSymui
ne
ka a
bu o
aiky os
me odinio
bei
eo inio
pobidzio
ino acijos.
An a,
kalbama
apie
ypa¢
sudé ingos
seman ikos
zodi
Zémé,
—
bi en
jj
bei
jo
a i-
miausius
edinius
i
eko
ap asy i
d ideSim am
LKZ
omui.
Dél
ju
egzis encinio
s o-
io Siu
dienu
mode nusis
eikSmiu
mokslas
—
kogni y iné
seman ika
—
panaSaus
ipo
zodziams
(be
Zémé,
Gia
da
galime
paminé i
dangus,
namai,
ie a,
é iské,
lie u iams
is o iskai
s a bius
zodzius
aka ai
bei
y ai
i
k .,
plg.
Guda i¢ius
2000:
39)
odo
isski ini
d¢mesj.
Ma
okiu
Zodziy
ap epiamame
eikSmiy
pasaulyje
y a
uzkoduo as
pe
ilgus
amZius
susiklos es
au os,
kalbinés
bend ijos
poZzii is
i
jos
egzis encijai
s a -
bius
dalykus
bei jos
men ali e as.
RaSan
a
ku ian
okius
,,pama inius
lie u iy
kul-
ii os
eks us“
kaip
LKZ
(Daujo y é
2002:
35),
y a
p asminga
Siu
egzis enciskai
mums
s a biy
Zodziu
eikSmes
su a ky i
i
pa eik i
aip,
kad
ju
a o ojy
men ali e as
skai-
F2.
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
y ojui
bi u
kuo
aiskesnis,
kad
kuo
g ynesniu
pa idalu
jis
bi y
pe duo as
a einan-
cioms ka oms,
am
panaudojan
kuo
adek a esnes
( aip
pa
i
ne adicines)
leksi-
kog a ijos
p iemones.
Siuo
a z ilgiu
sukaup a
eikSmiy
a kymo
pa i is
p a e s u
i
a ei yje
ienu
a
ki u
pa idalu
esian
LKZ
p ojek a.
Cia
no é ysi
nu auk i
Sias
izangines
pas abas,
ku iy
abs ak okas
pobiidis
gali
p adé i
e zin i
skai y oja.
Tikiuosi
a ei yje
g iz i
p ie
e noling is iniy
s a s ymy
bei
Sios
k yp ies
p incipy
p i aikymo
LKZ
ipo
Zodynams.
Toliau
no ééiau
kiek
ilgeliau
apsis o i
ies
iena
g ama ikos
p o-
blema
—
adinamuju
pos e bu
pa eikimu
LKZ.
1.
RaSan
Zodi
Zémé
eko
pas ebé i,
kad
Siau inése
lie u iu
kalbos
Snek ose
Sio
Zo-
dzio
ilia y o
linksnis
a jo
analogas
p ielinksniné
kons ukcija
,,j+akuza y as“,
pa-
a o i
po
am
ik os
eiksmés
eiksmazodziy,
odo,
kad
jy
zymimas
eiksmas
a lie-
kamas
iki
galo,
.
y.
eina
ju
eikslo
odikliu.
Siau és
aka u
Zemaidiu
(k e ingiskiy)
a méje
sia
unkcija
da a lieka
p ie eiksmis
Zémyn
(Zemyn)
bei
jo
ilgesnis
a ian as
Zémynais
(Zemynais).
Pe z elgus
LKZ
ki uose
omuose
pa eikiamus
analogiskus
a -
ejus
(p z.:
la ika(n),
Sali,
i sud
i
k .),
ma y i,
kad
Siy
Zodziy
eik’mé
apib éziama
ne ienodai,
kad
edak o iu
pozZii is
i
Siu
o mu
g ama ine
paski i
liko
aiSkiau
nesu-
o muluo as.
Vienu
Sie
ZodZiai
adinami
s ip inamosiomis
dalely émis,
ki u
—
p ie-
eiksmiais',
da
ki u
okios
a osenos
pa yzdziai
pasime e
a p
i ai iomis
eiks-
mémis
a ojamy
a i inkamu
daik a a dziy
linksniyu.
Ma ydamas
oki
neapib ez a
Siu
Zodziu
ak a ima
LKZ
i
siekdamas
pa ody i
kuo
ien isesnj
poZi i j
j
juos, s en-
giausi,
kiek
jmanoma,
isas
su
Zodziu
Zémé
susijusias
o mas,
a lickan¢ias
a
pacia
g ama ine
unkcija,
pa eik i
ienoje
ie oje
( o
iki
galo
pada y i
neimanoma,
nes
da-
lis
okios
a osenos
pa yzdziu
neiS engiamai
a sidu ia
p ie
p ie eiksmio
Zemyn).
Taigi
mano
bu o
sumany a
s aipsnyje
Zémé
js eig i
a ski a
eiksme.
P ie
jos,
pazy-
méjus,
kad
iskel ojo
zodzio
ilia y o
o ma
a
jos
analogas
p ielinksniné
kons ukcija
.{+akuza y as“,
a ojami
pp .
po
nykimo,
naikinimo
a
Salinimo
eikSmés
eiksma-
zodziu
i
nu odo,
kad
eiksmas
einas
i
pabaiga
a
a lickamas
be eik
iki
galo,
galima
bii u
sukel i
absoliucia
dauguma
okios
a osenos
a eju.
Vie y
su umpinimai
o-
dy y
Sio
eiskinio
papli imo
geog a ija.
A siz elgdamas
j
naujausius
eiksmazodziu
eikslo
aigkos
Siau inése
lie u iy
kalbos
$nek ose
y imus
(Gi denis,
Ka¢iuSkien¢é
1986:
21-27),
kalbamas
g ama inés
paski ies
o mas
manau
esan
eisinga
adin i
pos e bais.
Tiesa,
pasi inkus
okia
Sio
eiSkinio
pa eikimo
LKZ
o mule,
eko
uzZ-
me k i
akis
p ie’
ak a,
kad
aka inése
lie u iy
kalbos
a mése
ilia y as
kaip
pa a-
digminis
linksnis
jau
nebe a ojamas,
iksliau,
y a
iksuojami
ik
pa ieniai
okios
a osenos
a ejai.
Cia
pa a ojamus
kai
ku iy
zodziu
ilia y us
daug
kas
jau
laiko
p ie eiksmiais.
Ta¢iau,
kaip
éliau
ma ysime,
ne
isu
Zodziy
ilia y o
o mos
del
ju
inhe en inés
seman ikos
ienodu
mas u
y a
a i ikusios
nuo
sa o
linksnia imo
pa a-
digmy.
Dél
ios
p ieZas ies
,,ilia y i8kai*
ak uo i
eiksmazodziu
a pinio
eikslo
odikli
2émé(n)
y a
leng iau
negu
ki us
okios
unkcijos
Zodzius,
pa yzdziui,
la kan
a
Salin.
Pas a uoju
a eju
jie
aip
pa
ak uojami
ne ienodai:
pa eikiami
kaip
a ski a
a i inkamo
p ie eiksmio
eiksmé
(Sali ,
i sud)
a ba
iskeliami
a ski u
s aipsniu
kaip
ypa ingos
paski ies
p ie eiksmiai
(Zémeé(n),
Zémyn).
POSTVERBU
PROBLEMA
LKZ
|
73
1.1.
LKZ
edak o iu
bu o
pasi ink as
ki oks
sp endimas.
,,Ilia y iskai*
ak uoja-
ma
ik
dalis
Zémé(n)
pa yzdziy
laikan is
,,g ama iskai
eisingos*
paZiii os,
kad
ilia y-
ai
|
aka us
nuo
am
ik os
y ieciy
a miu
ibos
negalimi
(Z .
LKZ,,.
313,
3.
eik&m.).
Cia
palik i
ik
ie
Zemai¢iy
a més
pa yzdiiai,
ku iuose
eikslo
odiklio
unkcija
a -
licka
p ielinksniné
kons ukcija
»{
akuza y as“.
Sakiniai
su
Zémén
(a
Siau és
y u
zemaiciy
Zémé)
edak o iu
pa eikiami
p ie
a ski ai
iSkel o
p ie eiksmio
Zémén
(ibid.,
337).
Pas a ojo
unkcija
a ski ai
neaiskinama,
ik
nu odoma
Zid é i
i
Zémyn
(ibid.,
344),
ku
paaiskinama,
kad
Sis
p ie eiksmis
(i
jo
akcen inis
a ian as
Zemyn)
zemai-
ciy
a méje
a ojamas
pab éZian
baig ini
eiksma’.
Reiké y
da
p idu i,
kad
dalis
okios
a osenos
a ejy
a sidu ia
i
p ie
a ski u
S aipsniu
iskel o
p ie eiksmio
zé-
mynais
(Zemynais)°
(ibid.,
345).
Toks
edak o iy
sp endimas
u i
logikos.
Jos
esmé
a,
kad
emiamasi
am
ik u
,,daik y
padé ies
Zinojimu“,
.
y.
is o inés
g ama ikos
bei
dialek ologijos
Ziniomis
apie
ilia y o
linksnio
aida
i
likima
daba inése
lie u iy
kal-
bos
a mése.
Tokio
edaga imo
p incipo
am
ik as
ydingumas
paaiskés
éliau.
Da-
ba
no éciau
a k eip i
démesj
j
labiausiai
j
akis
k in an i
okio
pasi inkimo
ukuma
~
i8
esmés
a
pacia
g ama ine
paski j
u ingios
o mos
pa eikiamos
ne
ke u iose
Zodyno
ie ose,
be
o,
ne ienodai
jas
ak uojan .
Taip
nepag is ai
isskaidomas
ie-
ningas
eiksmazodziu
g ama ikos
eiskinys.
Naujai
eikiamas
pos e bo
e minas
pa-
liekamas
ik
pi majam
miné am
a ejui
( .
y.
p ie
eciosios
s .
Zémé
eiksmés).
Be-
je,
a idziau
pasizii éjus,
kaip
su edaguo a
&i
eikSme,
aip
pa
ma y i
am
ik i
nenuoseklumai
i
ne gi
klaidos.
AnksCiau
miné os
seman inés
eiksmazodziy
g upés,
po
ku iy
pap as ai
a ojami
pos e bai
Zémé(n)
i
i
2éme,
apib ézime
,,pako eguo-
os“
aip,
kad
ie oje
nykimo
eiksmés
andame
menkinimo
eikémés
eiksmazo-
dzius.
O
ai
ne iesa!
Taip
pa
né a
nuosekliai
islaiky as
i
geog a inis
ilia y o
linksnio
a sky imo
p incipas:
Sal iniuose
nu odomi
Lygumai
y a
oli
i
aka us
nuo
ilia y o
pa adigminio
a ojimo
a ealo.
Be
o,
a p
pa yzdziu
su
pos e bine
Zémén
a osena
y a
jmaigy a
okiu,
ku ie
ne
ik
iSeina
uz
pos e bu
papli imo
a ealo
ibu,
be
okios
a osenos
i
ne odo.
Taigi
Gia
nede a
pa yzdiiai:
(1)
Simpla
Si dis,
ai
nepasisupsi:
Zemén
a sileidzia
ankos
i
g i i i
ML.
(2)
Musiau
musiau
—
Zemésan
sumusiau
(ps.)
DGLS.
(3)
Jas,
b oliukai,
die e iukai
mano,
jiis
nueiki
naujojon
kal eleén
i
nukalki aukselio
dalgelj
i
nuki ski
man
Zemén
gal ele
(d.)
PRNG.
(4)
Kad
u
jam
gal a
zemén
—
nesako,
nep ispazis a
ML.
Visi
Sie
sakiniai
y a
uZ aSy i
i8
y ieciu
snek u,
ku iose
ilia y as
gy ai
ebe a oja-
mas
kaip
pa adigminis
linksnis.
Ta
odo
i
an ojo
pa yzdzio
ilia y o
daugiskai a.
Pi majame
pa yzdyje
aki aizdi
Zodzio
Zemén
ad e biné
eikémé:
Gia
jis
odo
eiksmo
k yp i,
.
y.
modi ikuoja
eiksmazodi
a siléidzia
k yp ies
e d éje
a z ilgiu.
T eciajame
Tokia
nuo oda
a si
eigiamas
o mos
2émyn
pi mumas
p ices
o ma
Zémé(n),
no s
geog a iniai
duome-
nys
odo,
kad
pi masis
y a
aki aizdziai
lokalus
a ian as.
Ip as oje
ie oje,
.
y.
p ic
a i inkamu
bid a dzio
zémas,
-a
eikSmiy,
p ie eiksmis
Zemyn
pa eikiamas
ka u
su
sa o
ilgesniaisiais
a ian ais
(z .
LKZ,
,
298
i
oliau).
74
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
i
ke i ajame
pa yzdZiuose
a ojamy
zodziy
Zemeén
ilia y iska
eik’mé
ypac
is ys-
kéja
palyginus
Siuos
sakinius
su
geog a iskai
a imais
ilius aciniais
sakiniais,
pa-
eik ais
p ie
an osios
s .
zémé
eik$més:
(5)
Me gio é
uzpykus
g éblj
Zémén
i
nucjo
LB
(308).
(6)
Kai
ik
nulekia
Zemén
ku
panasus
{obuolys]
i
azsipleskoja,
i
iiks a
S nc
(309).
Sios
pas abos
aki aizdziai
odo,
kad
LKZ
edak o iams
iki
galo
nebu o
aiski
mano
eikimo
dél
kalbamy
pos e binés
a osenos
o my
p asmé.
Regis,
Cia
bu o
issaky a
pakankamai
a gumen u,
dél
ko
e a
imCiau
padisku uo i
dél
pos e by
pa eikimo
LKZ.
Tad
p adékime
i§
p adZiy
i
is
eilés.
2.0.
Pi miausia
p a a u
bi y
p isimin i
Alekso
Gi denio
i
Geno ai es
Kaciuskie-
nés
jau
miné o
s aipsnio
pag indinius
eiginius.
Jame
au o iai,
a k eipdami
démesi
i
pa alelinius
ei8kinius
la iu
i
Siau iniy
lie u iy
eiksmazodziy
sis emose,
kons a-
uoja,
kad
Siau inése
i
Siau és
aka y
lie u iy
Snek ose
egzis uoja
e na iné
eikslo
opozicija,
sa o
iSsi ys ymu
ge okai
p imenan i
la iskaja.
Te na inés
eikslo
sis e-
mos
esmé
esan i
a,
kad,
be
eigos
eikslo
—
impe ek y o
i
j ykio
eikslo
—
pe ek y-
o,
egzis uojan i
da
i
a piné
ka ego ija,
ku ia
s aipsnio
au o iai
si lo
adin i
PER-
FICIENTYVU.
Pe icien y as
pada omas
su
am
ik ais
,,nublukusios“
seman ikos
p ie eiksmiais,
sa o
unkcija
i
eikSme
a imais
pe ek y inio
eiksmazodzio
p ies-
déliams.
Juos
s aipsnio
au o iai
si io
adin i
POSTVERBAIS*.
Bend a
pe icien y iniy
eiksmazodziu
i
ju
pos e by
eik’mé
esan i
VEIKSMO
ARTEJIMAS
PRIE
PABAIGOS
ARBA
APSKRITAI
PRIE
TAM
TIKROS
RIBOS.
Be eik
isi
miné ose
lie u iy
Snek ose
a ojami
pos e bai
u j
a i ikmenis
la iy
kalboje.
Labiausiai
esas
papli es
pos e bas
zéme(n)
i
jo
lokaliniai
a ian ai
Zémyn,
Zémynais,
j
Zéme,
a liepian is
la iy
nuds ,
zemé
(p z.:
&.
zem.
Ki sk
koje
Zemén
TRK
=
Ceé ié
kaju
nuds ).
Su
Siuo
pos e bu
ypac
daznas
esas
adinamyju
anihiliaciniy
(naikinamosios
eikSmés)
eiksmazodziy
pe icien y as.
Ze-
mai¢iuose
gan
daZni
i
eiksmazodZiai
su
la ik
(la ko(n),
la ikonais)
=
la.
G a.
Siau i-
nése
pane éziskiy
Snek ose
jiems
daZniausiai
a liepia
o mos
su
o e.
Jiems
menkai
enusileidzias
pe icien y as
su
Salin
(Salinais,
j
Sali)
=
la.
p ud(ja)m.
S aipsnio
au o-
iai
pa eikia
pe icien y y
pa yzdziy
i
su
ki ais,
eciau
pasi aikan¢iais
pos e bais.
Kai
ku iy
ju,
p z.:
p ¥(Sais),
pusidu
(pusiau),
j
inki,
I¥giai,
g ama ing
paski j
sunkiau
iz elg i
—
ben
jau
pa eik uose
pa yzdziuose,
plg.:
(7)
Nekéls
man
ankos
p ysais!
TRK.
(8)
Nelduzk
pisiau
—
su upées
ALS.
(9)
Su
G kliu
a gs
eip
j
inkj
Ki.
(10)
Anié
éo
—
i ]
mani
édés{i)
Iygiai
Kix.
Juk
galima
saky i,
kad
Sie
ZodZiai
modi ikuoja
Cia
pa eikiamy
sakiniu
p edika us
‘
Gi denis
jau
ge okai
anksCiau,
nei
pasi ode
s aipsnis,
LKZ
ka o ekai
pa eik uose
lapeliuose
su
Siau iniy
Zemaiciy
snek y
pa yzdZiais
$j
e mina
a ojo
kalbamy
zodziy
g ama inei
unkcijai
nu ody i.
POSTVERBY
PROBLEMA
LKZ
|
75
seman ikos,
o
ne
eikslo
a z ilgiu
(p z.,
pasku iniame
sakinyje
/ygiai
leng ai
galé u-
me
pakeis i
p ie eiksminiu
seman iniu
a i ikmeniu
ka i).
2.0.1.
A like
smulkia
issi uo u
magne o ono
j asy,
da y u
be eik
isose
Siau és
Ze-
maiciy
pa apijose,
analize,
s aipsnio
au o iai
kons a uoja,
kad
daugelis
pe icien y-
iniy
kons ukciju
( iksliau
-
mak o o my)
esa
isiSkai
uzualios
i
neu alios
ik
Siau-
inése
Snek ose.
Jau
j
pie us
(i
pie ycius)
nuo
ViekSnid,
Ti kslid,
Salan ,
G iSlaukio
jos
pamazu
ima
p a as i
egulia uma,
da asi
is
labiau
p iklausomos
nuo
kon eks o
i
kalbéjimo
eksp esy umo.
Veikiausiai
odél
labiausiai
i
esancios
papli usios
kaip
ik
,,anihiliacinés*
kons ukcijos
mi s a,
beng(i)a(si),
sp ogs a
Zémeén.
2.0.2.
S aipsnio
au o iai
iS
iso
o
da o
iena
diach onine
i8 ada:
Siau iniy
lie u iy
e na iné
eikslo
sis ema
(a ba
jos
uzuomazgos
a
udimen ai)
esas
naujas
g ama i-
kos
eiSkinys,
a si ades
dél
la iy
kalbos
po eikio*®.
Si
j aka
galéjusi
bi i
aisinga
o-
dél,
kad,
pi ma,
naujasis
a pinis
eikslas
didings
kalbos
aiskuma
bei
iksluma
i ,
an a,
jo
a si adimas
g aziai
de inesis
su
iena
i§
yskiausiy
Siau iniy
Snek y
enden-
ciju
—
ju
sin aksés
linkimu
j
kuo
didesnj
konk e uma.
2.1.
T umpai
a pasakojus
Gi denio
i
Ka¢iuSkienés
s aipsnio
pag indines
min is,
no é ysi
isski i
kele g
momen y,
eikSmingy
olesniam
s a s ymui.
Pi ma,
ZodZius
zémé(n),
la iko(n),
d e,
alin
i
pan.,
a ojamus
po
kai
ku iy
eiksmazodzZiy
i
a lie-
kanCius
am
ik o
a pinio
ju
eikslo
odiklio
unkcija,
ku
kas
iksliau
adin i
pos -
e bais
nei
p ie eiksmiais,
kad
i
,,nublukusios“
seman ikos.
An a,
aiSkinan is
pe -
icien y iniy
kons ukcijy
sanda os
ypa ybes,
s a bu
p isimin i,
kad
bend a
jy
eiksmé
—
eiksmo
a éjimas
p ie
pabaigos
a ba
apsk i ai
p ie
am
ik os
ibos.
Su
Sia
min i-
mi
de a
ak as,
kad
labiausiai
papli es
pos e bas
y a
Zémé(n)
(i
Zéme).
Bi en
Sis
pos e bas,
palyginus
su
ki ais
s aipsnyje
minimais,
ge iausiai
ep ezen uoja
ibos
sa oka,
.
y.
dél
inhe en inés
seman inés
ypa ybés
lokalizuo i
galu inj
eiksmo
aSka
ka u
gali
eikS i
i
o
eiksmo
pabaiga
a
iba,
p ie
ku ios
as
eiksmas
a éja.
Fak-
as,
kad
la iy
pos e ba
nuds ,
ku is
eidamas
p ie eiksmiu
eiSkia
‘Salin’
i
e odo
k yp i,
daZniausiai
a liepia
lie u iy
Zémé(n),
kaip
ik
i
ody u
s aipsnio
au o iy
pa-
zymé a
Siau iniy
lie u iy
Snek y
sin aksés
polinkj
j
kuo
didesnj
konk e uma.
T e¢ia,
pos e by
ienodai
g ama inei
in e p e acijai
labai
s a bu,
kad
s aipsnio
au o iai
pe icien y ines
kons ukcijas
laiko
am
ik omis
g ama ikos
MAKROFORMOMIS.
Sia
sa oka
Gi denis
y a
iSaiSkines
anks esniame
s aipsnyje
(Gi denis
1984:
25-30).
Mak-
o o mos
iski inos
gilesniu
mo osin aksiniu
lygmeniu,
jos
iesiogiai
,, a naujan-
Cios“
sin aksei
i
apimanCios
iek
sin e ines
o mas,
iek
as
pe i as ines
kons ukci-
jas,
ku ios
sakinyje
p iklausancios
oms
pacioms
,,ho izon aliosioms*
pa adigmoms
kaip
i
sin e inés
o mos
i
a liekan¢ios
a
pa j
aidmenj.
Mak o o mos
susijusios
su
mik o o my
lygmeniu
ealizacijos
(a ba
mani es acijos)
san ykiais.
Sakinys
iesio-
Regis,
Sia
iS ada
daba
abejoja
E.
Lipa e
(2000:
149-150).
Jos
manymu,
ijy
eiksly
sis ema
Siau inése
lie u iy
a mése
eiké y
kildin i
i
bal y
kalby
pa ikuliniy
eiksmazZodziy
i
p ieSdéliniy
eiksmazZodziy
ko eliacijy
sis emos.
Si
placiai
papli usi
la iu
kalboje.
Jos
lickany
a
uZuomazgy
esama
ne
ik
Siau inése,
be
i
y inése
bei
pie inése
lic u iu
kalbos
a mése,
ik
Gia
Sios
ko eliacijos
nesan¢ios
da
pakankamai
iS i os.
Taciau
s aipsnio
au o és
pa eikiami
negausis
eiksmazodziy
su
pa ikulomis
pa yzdZiai
i$
pas a-
uju
a miy e odo
lokaling
eiksme
kaip
i
jy
p ieSdéliniai
a i ikmenys,
adinamosios
pa ikulos
cia
nea licka
eikslo
odiklio
unkcijos.

76
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
giai
esas
,,kons uojamas“
i8
mak o o my,
aciau
eks o
lygmeniu
jis
jau
ak uoja-
mas
kaip
a ski u
mik o o my
(a ba
iesiog
zodziy)
junginys.
Kaip
ik
odel
i
esan-
Gios
galimos
i ai ios
pe mu acijos
zodZiu,
p iklausanciy
ienai
mak o o mai,
aip
pa
ju
elipsé
i
daugelis
ki y
eks ualiniy
eiskiniy.
Pas a aja
s aipsnio
au o iaus
min i
e a
isidémé i,
ma
ji
paaiskina
kai
ku iuos
pe icien y iniy
kons ukcijy
aiskos
ne egulia umus,
kaip
an ai
e ka Ciais
pasi aikanGius
pos e bus
pozicijoje
p ices
eiks-
mazodj
a ba
ju
pa a ojima
po
p ieSdéliniy
eiksmazodziy.
P i a dami
Gi deniui,
os
pacios
mak o o mos,
pe i as inio
ilia y o,
ski ingomis
mani es acijomis
gale-
ume
laiky i
p ielinksnine
kons ukcija
j
Zéme
i
sin e ing
o ma
Zémé(n).
O
u eda-
mi
gal oje,
kad
di ek y o
eiksmé
y a
sudé iné
ilia y o
eiksmés
dalis,
p ie
Siy
d ieju
o mu
gale ume
p idu i
i
p ie eiksming
Zémyn.
Taip
j
Sias
o mas
gale ume
ziu e i
kaip
j
os
pacios
pos e bo
mak o o mos
(ku i
sa o
uoz u
y a
pe i as inio
pe i-
cien y o
mik o o ma!)
is
ski ingas
ealizacijas.
Tokiam
ieningam
pos e bo
ak-
a imui
gal
kiek
p ieS a au y
o my Zémyn
i
j
Zéme
am
ik as
lokalumas
—
pi moji
daugiau
a ojama
Siau és
aka u,
o
an oji—Siau és
y u
Zemai¢iu.
Taciau,
kaip
odo
LKZ
ka o ekos
duomenys,
abeju
kaip
am
ik a
,,subs a iné*
o ma
a ojamas
i
pos e bas
Zéme(n).
2.2.
Gi denis
i
Kaciuskiené
sa o
s aipsnyje
pas ebi,
kad
LKZ
pos e bai
pa eikia-
mi
ik
spo adi8kai.
Pas aba
i§
esmés
eisinga,
ik
daba ,
iSejus
isai
d idesiméiai
Zody-
no
omu,
padé is
y a
kiek
ge esné.
Pas a uosiuose
omuose
papildomai
galime
as i
pos e bus
Sali
(XIV),
i sud
(XIX)
i
kalbé aji
Zémé(n)
su
a ian ais
(XX).
Visi
jie
laikomi
p ie eiksmiais
i
aiSkinami
j ai iai.
Veikslo
odiklio
unkcija,
kaip
jau
bu o
miné a,
aiskiau
p ipaZis ama
ik
pos e bui
Zémeé(n).
LKZ
duomenys
pa i ina
s aips-
nio
au o iy
iskel a
ak a,
kad
labiausiai
papli es
pos e bas
y a
Zémé(n)
i
jo
lokaliniai
a ian ai.
Tad
aiskinan is
e na inés
eikslo
sis emos
papli ima
Siau inése
lie u iy
Snek-
ose,
jos
kilme
i
unkciona imo
ypa umus,
pi miausia
i
eike y
em is
pasakymu
pa yzdziu
su
Siuo
pos e bu
analize.
LKZ
ka o ekoje
su inkus
isus
pe icien y us
su
pos e bais
Zémén,
j
3éme,
Zémyn
(Zemyn),
Zémynais
(Zemynais)
galima
gana
pa iki-
mai
nub é2 i
Siy
kons ukciju
papli imo
pie ing
iba.
Ja
galima
bi y
pa aizduo i
linija
Klaipéda
—
VéZaiéiai
—
End ieja as
—
Plinge
—
TelSiai
—
Luoke
—
Saukénai
—
Raudénai
—
Ku Sénai
—
MeSkui¢iai
-
Lygumai
—
Linku a
—
Pas aljs
—
K in¢inas
—
Kup éliskis
—
Papilys
—
Cedasai
—
Juodupé.
Sia
linija
galima
bi u
laiky i
apsk i ai
pe icien y iniu
kons ukciju
papli imo
iba.
Ji
iS
esmes
nep ies a auja
kalbamo
s aipsnio
au o iu
pa eik iems
duomenims,
iSsky us
a
ak a,
kad
jy
i y
pe icien y iniy
kons ukciju
papli imo
geog a ija,
j aukdama
Siau inius
pane eziskius,
uZsibaigia
ies
SaldCiais.
Taigi
LKZ
duomenys
i
§
a eala
leidZia
j auk i
i
Siau inius
kupiskénus
bei
u eniSkius.
Sis
ak as
ik
pa i ina
Gi denio
i
Ka¢iuSkienés
iS ada
dél
la iSkosios
pe icien y-
iniu
kons ukciju
Siau inése
lie u iu
Snek ose
kilmés.
Taciau
olesnei
diskusijai
jis
gali
bi i
eiksmingas
i
dél
ki os
p ieZas ies:
pe icien y inés
kons ukcijos
su
po-
s e bu
2émén
a ojamos
i
a mése,
ku
ilia y as
da
gy as
kaip
pa adigminis
links-
nis®.
O
ai
leidzia
kiek
ki aip
paZ elg i
j
Sios
o mos
g ama ine
kilme.
*
Lie u iy
kalbos
a laso
duomenimis
aka iné
ienaskai os
ilia y o
pa adigminés
a osenos
iba
€
ina
linija
Smilgiai
—
Pas alys
—
PiSalo as
—
Pane ézys
—
Ramygala
—
Sé a
-
Jona a-
Kaisiad6 ys
—
Da suiniskis
—
Bi s onas
—
Gudéliai
—
K osna
-
Rudamina
(LKA,,,
54-55,
zemél.
n .
48).
POSTVERBU
PROBLEMA
LKZ
|
77
2.3.
Laikan is
nuomonés,
kad
Siau inése
miisu
Snek ose
e na iné
eikslo
sis ema
o ma osi
la iu
kalbos
pa yzdziu,
isiskai
sup an ama,
kad
la iskas
pe icien y i-
nes
kons ukcijas
su
di ek y u
kilmés
pos e bais
nuds ,
zemé,
d a,
p ud(ja)m,
lie u-
iskoje
di oje
a liepia
analogiskos
kons ukcijos
su
ilia y o
o momis
Zémé(n),
(i
zéme),
la ika(n)’,
Sali.
Kadangi
ap a iamose
kons ukcijose
Sie
pos e bai
isy
pi -
ma
a lieka
eikslo
odiklio
unkcija,
ai
kalbée i
apie
ju,
kaip
konk e¢iy
daik a a dziy
ilia y u,
eikSme
a si
i
nebu y
p asmés.
Taciau
sp endzian
Siu
o mu
leksikog a i-
nio
pa eikimo
uZda ini,
ku is,
be
ki a
ko,
bi inai
suponuoja
i
g ama ine
in e p e a-
cija,
a
da y i
enka.
Juolab,
kad,
kaip
nu ody a
anks¢iau,
leng a
anka
Siuos
zodzius
p iski ian
p ie
p ie eiksmiy
klasés,
jy
pa eikimas
Zodyne
susikomplikuoja.
2.3.1.
Su ikdami
su
ap a o
s aipsnio
au o iy
nuomone,
kad
ai
esas
naujas
g ama i-
kos
eiskinys,
is
dél o
apie
pe icien y iniy
kons ukcijy
pli imo
Siau inése
lie u iu
Snek ose
p adzia
nieko
aiskiau
pasaky i
negalime.
Kadangi
jas
sa o
aS uose
jau
a -
ojo
Daukan as,
egalime
spé i,
kad
XVIII
a.
pabaigoje
—
XIX
a.
p adzioje
Siau és
aka u
zemaiciu
(k e ingiSkiy)
a méje
kai
ku ios
i§
ju
bu o
papli e.
Is o inés
g ama-
ikos
duomenys
odo, kad
ilia y a,
kaip
pa adigminj
linksnj,
uo
me u
jau
bu o
pakei-
usi
p ielinksniné
kons ukcija
,j+akuza y as“
(Zinke icius
1980:
258).
G eiciau-
siai
sin e inés
ilia y o
o mos
kei imas
p ielinksnine
kons ukcija
laipsniSkai
in ensy ejo
einan
j
aka us.
Da
i
daba
kai
ku iy
daik a a dziu
ienaskai os
ilia y-
as
senosios
ka os
zmoniu
sis emingai
a ojamas
ge okai
i
aka us
nuo
anks¢iau
nu ody os
linijos,
ne
apie
A idgala,
Ty u énus,
Rad ili8ki, JukiSkius,
ki u
aka u
Lie u oje
jis
pasi aiko
daugiausia
ik
au osakoje
(Zinke icius
1966:
200-201).
Aki-
aizdu,
kad
ilia y o,
kaip
mo osin aksiniu
lygmeniu
kalboje
unkcionuojancios
mak-
o o mos,
po eikis
neiSnyko.
Tik
bend aja
jo
paski j
—
ody i
ie a,
j
ku ia
k yps a
a
y a
k eipiamas
eiksmas
—
aka inése
lie u iy
kalbos
a mése
ealizuoja
pe i as iné
kons ukcija.
Kyla
klausimas,
kuo
laiky i
dél
ienokiy
a
ki okiu
p ieZasCiy
Siose
a -
mése
ebe a ojamas
kai
ku iy
zodziy
sin e inio
ilia y o
o mas?
Mégindami
a saky-
i
1
§j
klausima
kalbininkai
p i e s i
sp es i
ki a
—
Siu
o mu
sup ie eiksméjimo
laipsnio
—
uzda ini.
2.3.2.
G ama ikoje
p ie eiksmis
apib éziamas
kaip
nelinksniuojama
i
neasmenuoja-
ma
sa a ankiska
kalbos
dalis,
modi ikuojan i
eiksma
a
biisena
i ai iu
aplinkybiu
( ie-
os,
laiko,
p iezas ies
i
k .)
a z ilgiu
(plg.
Ul ydas,
ed.,
1971:
425;
Amb azas,
ed.,
1997:
410;
LKE
504).
Taéiau
daznai,
siekdami
a ibo i
p ie eiksmj
nuo
ki y
kalbos
daliu,
Siais
jo
ka ego ija
apib ézian¢iais
pozymiais
kaip
k i e ijais
pasinaudo i
negali-
me.
Ta kime,
méginan
nus a y i
konk e aus
daik a a dzio
ku io
no s
linksnio
sup ie-
eiksméjimo
laipsni,
iS
esmés
sp endziamas
jo
p isky imo
a
nep isky imo
linksnia i-
mo
pa adigmai
klausimas,
odél
pi masis
—
nelinksniuojamos
kalbos
dalies
—
k i e ijus
cia
ampa
au ologiskas.
Ka ais
nepa adigmine
daik a a dzio
o ma
nuo
pa adigmi-
nés
padeda
a ski i
kon eks as,
0
eikiau
—
os
o mos
sakinyje
a liekama
unkcija
Sis
pos e bas
LKZ
(VII
176),
egis,
pa eikiamas
suli e a i in a
o ma.
Au en iskos
zemaiciy
ly ys
la iko(n),
la ikonais
(ibid.,
184),
ku ias
nu odo
s aipsnyje
Gi denis
i
KaciuSkiené,
su
kalbama
g ama ine
paski imi
Zodyne
nesiejamos,
cia
jos
laikomos
eiksmo
k yp i
e d éje
odan¢iais
p ie eiksmiais,
no s
kai
ku iuose
sakiniuose
Siuos
Zodzius
galima
in e p e uo i
i
kaip
pos e bus,
plg.:
Gana,
lipk
la iko
[iS
me-
dzio]!
Za.
78
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
(Paulauskiené
1989:
55-56).
Taciau
konk eéiu
nag inéjamu
a eju
ick
ilia y as,
iek
i
di ek y o
eiksmés
i8
jo
kiles
p ie eiksmis
modi ikuoja
eiksma
k yp ies
e d eje
a Z ilgiu,
aigi
abu
a licka
ie os
aplinkybés
unkcija.
Tad
i
an asis,
unkcinis,
p ie-
eiksmio
pozymis
Siuo
a eju
negali
a nau i
k i e ijumi
a ibojan
p ie eiksmj
nuo
daik a a dzZio
ilia y o.
Rim esnis
pag indas
gin¢ijama
Zodzio
o ma
laiky i
ne
isi8-
kai
a i ikusia
nuo
daik a a dzio
pa adigmos
y a
ebepasi aikan ys
os
o mos
de-
minu y ai
a
daugiskai a.
Taciau
pas a asis
k i e ijus
p i aikomas
ik
i§
dalies,
nes
aka inése
lie u iu
kalbos
a mése
pi miausia
iSnyko
daugiskai os
ilia y as
i
kalba-
me
ik
apie
uzsilikusias
ienaskai os
o mas.
Jeigu
konk e¢iai
im ume
o ma
zémé(n),
ai
u in
omenyje
pos e binei
a osenai
s a bia
jos
sasaja
su
pag indine*
Zodzio
Zémé
eik’me
—
‘(miisu
plane os)
pa i sius,
ku iuo
aikSciojame,
an
ku io
s o ime’
—
apsk i ai
sunku
iké is
jos
daugiskai inés
o mos.
Visai
ki aip
y a
a ojan
$j
Zodj
ki omis
eikimémis.
Pa yzdZiui,
ke i oji
s .
Zémé
eikSmé
‘ i Su inis
bi us
musy
plane os
pa i Siaus
sluoksnis’
(LKZ,.
313)
isiskai
leidzia
ilia y o
daugiskai a,
plg.:
(11)
Mes
zémésan
nenusinesme,
kq
su algém,
sugé ém
S né
(316).
(12)
Miske
gimes,
miske
auges,
iséjes
an
lauko,
Zemésna
lenda
(zag é)
SLK
(316).
2.3.3.
Kaip
eiksminga
p iemoné,
padedan i
a ibo i
p ie eiksmius
nuo
linksniy,
iS
ku iy
jie
y a
kile,
nu odomas
ju
negebéjimas
u é i
de inamyjy
pazyminiy
(Laigonai-
é
1957:
49;
Ul ydas,
ed.,
1971:
426;
Paulauskiené
1989:
56).
Su uo
eikia
su ik i,
ik
no é ysi
p idu i,
kad
ne
isi
konk e iis
daik a a dZiai,
ne
isos
daugia ciksmio
daik a a dzio
eiksmés
i
ne
isos
ienos
eikimés
pa adigminés
o mos
bina
ieno-
dai
linkusios
p isijung i
de inamuosius
pazyminius.
Ta kime,
kai
kalboje
koks
no s
objek as
pasi elkiamas
ik
kaip
o ien y as
judéjimo
k ypéiai
nu ody i,
okiu
a eju
pa a o as
ilia y as
(a
p ielinksniné
kons ukcija
,,j+akuza y as“)
pap as ai
ne u i
pazyminiu,
nes
pasakymo
suda ymo
aplinkybés
o
objek o
papildomos
modi ikacijos
ne eikalauja.
2.3.4.
Klaidinga
bi u
many i,
kad
Gia
iS a dy i
k i e ijai
iSsemia
isas
galimybes
a -
ski i
p ie eiksmius
nuo
juos
gimdanéiy
konk eéiy
linksniy
eiksmiy.
Dideliu
gali-
mybiy
Gia
eikia
iso
pasakymo
seman iné
analizé.
Kon eks o,
si uacijos
sup a imo
i
in e p e a imo
j aka
g ama inés
o mos
eikSmei
p ipazis a
i
Aldona
Paulauskieneé
(ibid.,
56).
Pasak
jos,
linksnis
i s as
p ie eiksmiu,
kai
isai
i8nyks an i
objek iné
eiksmé,
o
ad e biné
pasida an i
pag indiné
(ibid.,
55).
,,Objek iné“
g ama inés
eikS-
més
in e p e acija
p iklauso
i
nuo
konk e¢ios
daik a a dzio
eikSmés.
Ki a
e us,
jiy a
eikalaujama
i
palaikoma
kai
ku iy
daZniausiai
pasakymuose
su
uo
daik a a -
dziu
a ojamy
p edika y
seman ikos.
Nesunku
su ok i,
kad
okio
daik a a dzio
kaip
&
Si eiksmé
edak o iy
nu a imu
a sidi é
an oje
ie oje,
i
pi maja
iskelian
Zemés
kaip
plane os
eiks-
me.
Toks
sp endimas
bii u
sup an amas
aSan
enciklopedinj
Zodyna,
as onominj
Zinyna
a
pagaliau
daba inés
kalbos
Zodyna.
Taciau
okia
eikSmiy
pa eikimo
eilé
isiskai
ne inka
LKZ
ipo
zodyne,
ku iame
eiksmés
o muojamos
isu
pi ma
liaudies
kalbos
pasakymy
pag indu.
K uopé i
seman iné
i
kogni y ine
siy
pasakymy
analizé
odo,
kad
lie u iams
pama iné
y a
Zemés
kaip
pa i Siaus,
ku iuo
aikSciojame,
sa oka
i
a i inkama
eiksmé.
Ba en
i$
$io
koncep o
iSeina
i
j
ji
sug jz a
daugelio
ki y
Zodzio
Zémeé
eiks-
miu
gijos.
POSTVERBU
PROBLEMA
LKZ
|
79
zémeé,
ku io
pama iné
eikSmé
inhe en iSkai
eiskia
iba,
ies
ku ia
na i aliai
sus oja,
uzsibaigia
isy
k en an¢iy
a
me amy
daik y
eiksmas,
ilia y as,
a ojamas
su
p e-
dika ais
k is i,
més i,
léis is,
lip i
i
pan.,
leng iau
ilaiko
objek ine
eik’me
negu,
a ki-
me,
daik a a dziu
/adkas
a
Salis
ilia y ai.
Dél
iy
daik a a dziy
seman inés
s uk i-
os
ju
ilia y o
o mos,
modi ikuodamos
eiksma,
negali
lokalizuo i
galu inio
jo
aSko.
Todél,
labai
abs ak¢iai
e eikSdamos
eiksmo
k yp i,
jos
leng iau
in e p e uojamos
kaip
p ie eiksmiai.
Vis
dél o
ik
iS y e
kiek iena
okiy
o mu
pa a ojimo
a ejj
a -
ski ai
galime
da y i
pa ikimas
iS adas
apie
ju
objek inés
i
ad e binés
eik’miy
san-
yki.
Pa yzdziui,
ne
zemai¢iu
okiy
sakiniy
ilia y o
o mas,
pap as ai
jau
elaikomas
p ie eiksmiais
(Laigonai é
1957:
50),
galima
ski ingai
in e p e uo i,
plg.:
(13)
Eisiu
laukan
pa eizie i,
koks
ejelis
pucia
VKS.
(14)
Eik
Salin!
VKS’.
Pi majame
pa yzdyje
o mos
/aukan
objek ing
eik’me
dél
jos
seman inio
san y-
kio
su
Salu inio
sakinio
u iniu
nesunku
jz elg i.
An ajame
a
o ma
Salin
iS ies
e u i
ad e bing
eikSme.
Toliau
plg.
sakinius
i§
LEZ
(15)
Kap
is
kamino
zémén
diimai
i s a
—
eipgi
lie aus
bus
Ps
(309).
(16)
Kada
kii eni,
diimai
k in a
j
zéme
—
jau
p is
ly y
VbK
(309).
(17)
Da
puola
in
zéme
diimai,
da
nebus
pagada
ALN
(309).
(18)
Diimai
Zemyn,
gal
él
lie aus
bus
daugiau
Kp
(309).
Pi mojo
sakinio
ilia y as
Zémen
i
ji
a liepian i
an ojo
sakinio
p ielinksniné
kon-
s ukcija
j
Zéme
Gia
eiSkia
diimy
sklidimo
k yp i,
aigi
e u i
di ek y o
eik8me.
Ta
da
aiskiau
pa odo
palyginimas
su
oliau
pa eikiamy
pasakymy
pa yzdZiais:
analo-
giskai
si uacijai
nusaky i
cia
pasi enkami
aiskiis
di ek y ai
—
p ie eiksmis
Zemyn
(4)
i
p ielinksniné
kons ukcija
in
Zéme
(3)'.
Siais
pa yzdziais
no é a
pa ody i,
kad
ne
» ik ujy“
ilia y y
y a
galima
,,ad e biné“
in e p e acija.
Tiesa,
okie
a ejai
pasi ai-
ko
eciau.
Ku
kas
daznesni
kon eks ai,
pab ézian ys
zodzio
Zémé
ilia y o
objek ine
eiksme,
plg.:
(19)
Kai
ik
nulekia
Zemén
ku
panasus
[obuolys]
i
azsipleskoja,
i
iiks a
S N¢
(309).
(20)
Aud a
muni
iskélé,
déjo
|
Zme
AKM
(309).
Abiejy
sakiniy
eiksmazodzZiai
azsipleskdja,
iiks a,
déjo
‘ enké’
p edikuodami
Ze-
més
pa i Siui
kie umo
sa ybe
ka u
nulemia
i
a i inkamo
ZodzZio
ilia y o
o mu
,,ob-
jek ine“
in e p e acija.
%
Pa yzdiiai
i8
A.
Laigonai és
knygos
ia
pa eikiami
nekeis i,
no s
jie
nea i inka
LKZ
p iim u
anspona-
imo
j
bend ine
kalba
aisykliu.
‘0
Ry y
Lie u os
a mése,
ku
ilia y as
a ojamas
kaip
pa adigminis
linksnis,
kons ukcija
,j+akuza y as*
eiskiama
k yp is
(Laigonai é
1957:
47;
Zinke icius
1980:
255).
LKZ
duomenimis
okia
a osena
bidin-
ga
i
pie y
auks aiciy
a mei,
plg.:
Jeigu
in
auks j
s augia,
ai
an
gais o,
o
jei
in
Zéme,
ai
an
mi ies
Su a
s augia
MR c
(LKZ,,
308).
86
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
(51)
Dii ina
bulbelés
Salih
ZR
(LKZ,,,
447).
(52)
Tos
s aklés
igy én os
alin,
eik
di bin ies
ki as
S s
(LKZ.5
447).
Daugelyje
pasakymy
su
Salinimo
eikimés
p edika ais
o ma
Salin
galima
laiky i
a -
lickan
ka u
i
e d és
p ie eiksmio
unkcija.
I
ai
nenuos abu
—
kaip
p ie eiksmis,
galin
idealiai
seman iskai
de a
p ie
okios
eiksmés
eiksmazodziy.
Jeigu
Sios
eiksmés
eiksmazodzius
o ma
Salii
modi ikuoja
a mése,
ku ios
nu olusios
nuo
pe icien y i-
niy
kons ukcijy
a ojimo
a ealo,
ai
ada
ji
laiky ina
g ynai
p ie eiksmiu,
plg.:
(53)
Sakau,
a
isq
ankq
pjau i
Sali
eiks?
Ki RZ
(LKZ,,,
446).
(54)
Alywinés
obels
u ési
éz
Sakas
Salin.
SNT
(LKZ,.,
446).
Dél
daugumos
okiy
pa yzdziy
galimos
d ejopos
in e p e acijos
enka
p ipazin i,
kad
su
o ma
Sali i
suda omos
pe icien y inés
kons ukcijos
(iSsky us,
Zinoma,
uos
e us
a ejus
su
nykimo
a
naikinimo
eiksmés
eiksmaZodziais)
né a
okios
g ynos
kaip,
pa yzdziui,
su
o ma
Zémé(n).
Dél
o
i
iskyla
keblumy
jas
pa eikian
leksiko-
g a iniame
ap ase'’.
Silpng
pe icien y o
aiska
okiose
kons ukcijose,
be
ki a
ko,
liudija
i
ak as,
kad
o ma
Sali
jose
gana
daznai
eina
po
p ieSdeliniy
eiksmazodziu,
ku ie
pa ys
ieni
jau
gali
eiks i
baig inj
eiksma,
plg.:
(55)
Liepé
seniisius
us
a us
nug idu i
Salin
KR.
(56)
Po
am
el
ni e é
q
boks q
Salin
Lk
(LKZ,.n,
447).
(57)
Nalupam
Salin
q
Zie e,
supjaus om
gabalais
dideliais
[obuolius]
T .
4.1.
Fo mos
Sali i
ne inkamumo
pe icien y o
aiskai
p iezasciy,
kaip
i
anks esniu
a eju,
eiké y
ieSko i
jos
seman ikoje.
Kaip
p ie eiksmis,
$i
o ma
placiai
a ojama
isame
plo e
j
aka us
nuo
ilia y o
a ojimo
a ealo.
Ji,
kaip
i
o ma
lawka(n),
daz-
niausiai
modi ikuoja
slink ies
a ba
apsk i ai
ho izon alaus
judéjimo
eiksmazodzius.
Spa u
ilia y o
o mos
alin
p ie eiksméjima
g eiciausiai
léemé
daik a a dzio
Salis
eiks-
més
abs ak éjimas.
Abs akéiausia
Sio
daik a a dzio
eiksmé
‘ ie a
a
e d é,
esan i
oléliau
nuo
ko
no s,
nuoSalé’
(LEZ...
456)
ezymi e d és
opozicijos
cen as
(ku
lokalizuo as
subjek as)
s
pe i e ija
iena
puse.
Toks
daik a a dis
jau
y a
p a adgs
ob-
jek ine
eiksme.
Jo
ilia y o
o ma
Sali
abs ak¢iai
odo
k yp i
e d éje
(iS
ie os,
ku
subjek as
y a,
i
pak aS i)
i
ak i8kai
jau
y a
p ie eiksmis.
Si
o ma,
kaip
i
o ma
laika(n),
inhe en iskai
nesugeba
lokalizuo i
modi ikuojamo
eiksmo
pabaigos
i
gal-
bi
dél
o
menkiau
nei
o ma
Zémé(n)
inka
pe icien y ui
eiks i.
Ki a
e us,
ieSkan
a sakymo
j
klausima,
kaip
apsk i ai
okios
seman ikos
Zodziai
gali
ei i
eikslo
odiklio
pa eigas,
eiké y
a k eip i
démesi
j
a
ak a,
kad
di ek y u
ladkan
i
alii:
modi ikuo-
jamu
slink ies
eiksmazodziy
pe icien y as
siejasi
ne
ick
su
eiksmo
pabaigos,
kiek
su
eiksmo
p adzios
lokalizacija,
ku i
Siose
kons ukcijose
isuome
suponuojama.
‘8
LKZ
oje
pacioje
ie oje
pa eikiami
pa yzdiiai
ick
is
Siau iniu,
ick
i
iS
pic iniy
a miy.
Vienas
ki as
aiskesnis
pe icien y as,
egis.
isimaises
a p
ad e binés
a osenos
pa yzdziu,
plg.:
G ado
muni
Salin,
i
gan
ZEML
(LKZ,,,,,
446);
AS
pasiémiau
Sakalj
q
Sunj
mis i
Salin
END
(LKZ,.,,,
446).

POSTVERBU
PROBLEMA
LKZ
|
87
5.
Ne
isi
Siau inése
lie u iy
Snek ose
a ojami
pos e bai
y a
sie ini
su
ilia y o
linksniu.
Siau iniu
z
zemaiciy
a ojamas
i sud
g eiCiausiai
y a
inesy o
kilmes"”.
Siau-
iniy
pane éziskiy
a méje
ja
a liepia
o mos
i si
( i sum),
i s.
LKZ
isos
Sios o -
mos
in e p e uojamos
seman iskai
i
pa eikiamos
kaip
p ie eiksmiai.
Kadangi
jos
daznai
ka ojasi
po
kai
ku iy
eiksmaZodziu,
ai
ne e ai
Zodyne
laikomos
su ais
eiks-
mazodZiais
suda omy
azeologiniy
junginiy
sudé inémis
dalimis
(ypaé
jeigu
eiks-
mazodZiai
a ojami
ne iesiogine
eiksme).
Taciau
aip
elgiamasi
nenuosekliai,
plg.:
(58)
Piola
i s,
ba as:
uz e s as
g io elis
VSK
(LKZ,.,.
605).
(59)
Nieko
negaliu
pasaky i,
uoj
p ola
i sSum
V8K
(LKZ,,
621).
(60)
Ka
ans
pama o,
pila
i sué
kaip
Se na
TL
(LKZ,.,.
626).
Pas a asis
pa yzdys
Zodyne
pa eikiamas
jau
ne
kaip
azeologizmas
(beje,
kaip
i
ki i
g e a
esan ys
Zemaiciy
sakiniai).
Ki a
e us,
isai
be
pag indo
cia
da omi
aze-
ologizmai
i$
okiy
iesiogiai
sup an amy
pasakymy
kaip
Lipa
i sué
[Suo],
jei
néko
nesakai
KLK
(LKZ,,.
626)
i
k .
sa.
Aki aizdu,
kad
LKZ
kalbamos
o mos
su
eikslo
ka ego ija
nesiejamos.
Pe -
z elgus
Cia
pa eikiamus
Zemaiciy
pasakymus
su
o ma
i sud,
ma y i,
kad
ji
dazniau-
siai
a ojama
su
ho izon aly
judéjima
eiskian¢iais
eiksmazodziais
(pil i,
S6k i,
ei i,
aziuio i)
i
modi ikuoja
juos
ne
ik
k yp ies
( odo
a éjima
iesiai
i
ka,
puolima
ie-
siai
an
ko),
be
i
in ensy umo
( odo
spa y
a éjima,
s aigy
puolima)
a z ilgiu.
Ba-
en
kaip
eiksmo
in ensi ika o iai,
odan ys
objek o
a
eiSkinio
s aigy
a éjima
j
ka
no s,
jie
galé y
bi i
in e p e uojami
i
kaip
g ama iniai
eikslo
odikliai,
nes
ka u
eiskia
i
spa Ciai
a éjan j
p ie
pabaigos
(iki
susidi imo,
kon ak o)
slink ies
eiksma.
5.2.
Pasakymy
analizé
odo,
kad
jeigu
eiksmazodis
zymi
iesioginj
( izini)
kon ak a
su
objek u,
uome
o ma
i su6
pap as ai
leng iau
in e p e uo i
kaip
k yp ies
p ie-
eiksmi,
plg.:
(61)
Suk ioké
[masina],
maniau,
ka
i sud
azi olja],
su i péjau
K &
(LKZ.
(62)
Tu ia
gaidj,
—
ka
pila
i sué!
RNV
(LKZ,...
626).
(63)
Esam
bége
nu
y
jauciy,
—
piils
i sué
ZD
(LKZ,.,.
626).
626).
XIX
Galima
many i,
kad
eiksmo
k yp ies
modi ika o iaus
unkcija
o ma
i sué
pa el-
dejo
i§
p ielinksninés
(polinksninés)
a osenos
i8
esmés
os
pa ios
iisies
pasaky-
muose,
plg.:
(64)
Mauna
éjais
[masinos],
i
i ’ué
Zmogaus
azi o[ja]
RDN
(LKZ,...
626).
(65)
Ta
ka é
dideliai
d askés,
p iolé
Zmonims
i sué
AKM
(LKZ,,.
626).
5.3.
Kai
Sie
eiksmazodzZiai
a ojami
ne iesiogine
eiksme,
.
y.
izinio
kon ak o
nezymi,
ai
juos
modi ikuojancia
o ma
i su6é
leng iau
laiky i
pos e bu,
plg.:
'Y a
uZ iksuo a
i
o ma
i su6n,
ku
n
eikiausiai
y a
i8
ilia y o
o mos
i swi:
Daba
aikai
i suon
pulna
an
senesnio
KR &
(LKZ,,
x
627).
88
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
(66)
As
neno é[ja]u
q
aikj
iSduo i,
an
ano
puls
i suo
SD
(LKZn5
626).
(67)
Soks a
i sué,
akes
d asko
[be ni kS is]
KRs
(LKZ,..
626).
5.4.
Pe icien y o
aiska
y a
aiSkiausia,
kai
o ma
i ud
eina
po
slink ies
eiksma-
zodziu
i
zymi
ko
no s
(spa y)
a éjima
iesiai
j
a
ie a,
ku
y a
kalbé ojas,
plg.:
(68)
Voky is
ei a
i ’ud,
be
maisos
i
uskiai
S s
(LEZ.
626).
(69)
Véjas
pa a
q
sma e
i sué
TRK
(LKZ,..
626).
(70)
Ly us
eina
i sué,
g eiciau
ik
g ébkia
AKM
(LKZy1.
626).
Tai
sup an ama,
nes
o mos
i sué
modi ikuojamy
okios
eikSmés
eiksmazodziu
i ykio
eikslas
bi inai
siejasi
su
eiksmo
subjek o
a ykimu
(a
objek o
a gabenimu)
j
am
ik a
e d és
(kelio)
punk a.
6.
Galiausiai
eiké y
ap a i
iena
p ak inio
pobiidzio
klausima,
kylan j
aikan
po-
s e bo
e mina
ap a iamoms
o moms
ais
a ejais,
kai
Sios
eina
p ies
eiksmazodi,
plg.:
(71)
Vis a
gal
kq
isgiedo i,
gal q
Zémé
ke a
KRs.
(72)
Emé
kaimas
degin i,
gy en ojus
ienus
e g i,
ki us
laukan
(laukon?
—
R.M.)
ki s i
S.
Dauk
(LKZ,,,
177).
Pe icien y iniy
kons ukcijy
analizé
odo
okia
endencija:
kuo
g ynesné
y a
a -
pinio
eikslo
aiska,
uo
g ieZciau
iksuo a
pos e bo
pozicija
po
eiksmazodZio.
I ,
a i kséiai,
kuo
labiau
kalbamy
o my
a liekama
g ama iné
unkcija
sumi8usi
su
di-
ek y o”
aiska,
uo
lais esné
jy
ie a
sakinyje.
Taciau
ne
i
aiskiu
pe icien y y
a -
eju
e ka ¢iais
pasi aikan is
pos e bo
pa a ojimas
p ies
eiksmazodi
isiskai
su-
p an amas,
jeigu
ji
aiskinsime
kaip
eks ualinj
eiSkini,
.
y.
p iklausan j
nuo
pasakymo
ealiza imo
aplinkybiy.
Tokia
,,in e sija“
imanoma,
kai
egzis uoja
g iez a
aisykle,
ku i
ik
gilesniu
mo osin aksiniu
lygmeniu
iksuoja
pe i as inio
pe icien y o
de-
meny
a ka.
Taigi
pos e bo
e mino
a ojimas
kalbamoms
o moms
apibidin i
y a
isiskai
pa eisinamas.
ISVADOS
1.Nekyla
abejoniu
dél
pe icien y iniy
kons ukcijy
egzis a imo
Siau inése
lie u-
iu
Snek ose.
Jos
u i
bi i
inkamai
ep ezen uo os
LKZ
eks e.
2.
LKZ
pe icien y inés
kons ukcijos
pa eik inos
p ie
jy
eiksmazodziu
a pinj eiks-
la
odanciy
o mu.
Sios
o mos
u i
bi i
kuo
ienodziau
g ama iskai
ak uojamos.
Taip
pasickiama
maksimalios
kalbamu
kons ukciju
koncen acijos
ienoje
ie oje,
lei-
dzianéios
sp es i
apie
ju
papli imo
geog a ija.
Vienodas
Siu
pe icien y o
odikliu
pa-
eikimas
padidin u
i
naujai
engiamo
LKZ
leidimo
elek oninés
paieSkos
skaid uma.
20
Pe icien y inés
kons ukcijos
su
ki os
seman inés
p igim ies
pos e bais,
kaip
an ai
kidu ai,
Igiai,
kie ai
i
pan.,
nenag iné os.
POSTVERBU
PROBLEMA
LKZ
|
89
3.
Siau inése
lie u iy
snek ose
a ojamu
pe icien y iniy
kons ukcijy
eikslo
ais-
ka
y a
ne ienodo
ySkumo.
Pe icien y o
g ynumas
p iklauso
nuo
jo
g ama ine
unk-
cija
odanciu
o mu
deseman izacijos
laipsnio.
Kuo
labiau
deseman izuo os
Sios o -
mos,
uo
g ynesné
a pinio
eikslo
aiska.
Siu
o my
eseman izacijos
galimybés,
.
y.
kai
jas
imanoma
in e p e uo i
kaip
e d és
p ie eiksmius,
iS
dalies
p iklauso
i
nuo
pasakymu
p edika u
seman ikos.
4.
Né a
jokio
eo inio
pag indo
kalbamas
o mas
laiky i
p ie eiksmiais.
Zodyne
jas
pa eikian
pakanka
o malaus
pos e bo
e mino
(su umpin ai
—
pos .),
0
p i eikus
apib ezime
galima
a o i
niekuo
neipa eigojancius
ilia y o
o mos,
p ie eiksmineés
o -
mos
a
pan.
e minus
(p iklausomai
nuo
u
o my
seman inés
p igim ies).
5.
Labiausiai
papli usios
y a
pe icien y inés
kons ukcijos
su
ilia y o
p igim ies
pos e bu
Zémé(n)
(ij
Zéme)
i
jo
lokaliniais
ad e bineés
p igim ies
a ian ais
(Siau és
aka y
Zemaiéiu)
Zémyn
(Zemyn)
i
Zémynais
(Zemynais).
Sie
pos e bai
pap as ai
ei-
na
po
nykimo,
naikinimo
i
Salinimo
(a sky imo)
eik’més
eiksmazodziu.
Siu
pe i-
as iniu
kons ukciju
pe icien y o
eikSmé
y a
pa i
ySkiausia.
D ip asmiskai
a o-
do
ik
ienas
ki as
a ejis,
kai
mine ieji
eiksmazodZiai
ka u
eiSkia
i
e ikalu
judéjima
zemyn
( uome
kalbamos
o mos
gali
bi i
su okiamos
i
kaip
e d és
p ie-
eiksmiai).
6.
Pe icien y inés
kons ukcijos
su
pos e bu
zémé(n)
a ojamos
isame
la is-
kame
Lie u os
pasienyje.
Siu
kons ukcijy
pie ine
papli imo
iba
galima
laiky i
ap-
sk i ai
pe icien y o
papli imo
Siau inése
lie u iu
Snek ose
iba
i
j
ja
o ien uo is
ais
a ejais,
kai
kalbamas
pe i as ines
kons ukcijas
galima
aiSkin i
d ejopai.
7.
Ilia y o
kilmes
pos e bai
la ika(n),
(la iko(n),
la ikonais)
i
Salin
laiky ini
g ei-
ciau
ad e binés
p igim ies
o momis
kaip
i
o ma
laak.
Pe icien y inés
kons ukci-
jos
su
Siais
pos e bais
y a
miS aus
ipo,
nes
daznu
a eju
jie
gali
bi i
in e p e uoja-
mi
i
kaip
eiksmo
k yp ies
e d eje
modi ika o iai.
Kiek
aiSkesné
y a
su
Siais
pos e bais
suda omy
u
paciy
anihiliacinés
eiksmeés
eiksmazodziu
kons ukciju
pe icien y o
aiska.
Leng iausiai
ad e biskai
in e p e uojamos
po
ho izon alu
(slink-
ies)
eiksma
eiskian¢iy
eiksmazodziu
einan¢cios
o mos,
odél
pos e biné
ju
unk-
cija
y a
labiausiai
,,uz emdy a“.
8.
Su
inesy o
kilmes
zemai¢iu
o ma
i sud
pe icien y ines
kons ukcijas
suda o
ibo as
kiekis
puolima
a
s aigia
slink i
ei8kian¢iy
eiksmazodziu.
Si
o ma daznu
a eju
sakinio
eiksma
modi ikuoja
ka u
kiekybés
( eiSkia
judéjimo
in ensy uma)
i
k yp ies
e d éje
( iesiai
j
objek a)
a z ilgiu,
odél
né a
g ynai
g ama inis
( eikslo
unkcijos)
odiklis.
Aiskiausiai
pos e biné
o mos
i sud
unkcija
a siskleidzia,
kai
ji
eina
po
slink ies
eiksmazodziu.
ReikSdama
s aigu
ko
no s
a éjima
iesiai
j
pasa-
kymo
subjek a
ji
ka u
eiSkia
i
slink ies
eiksmo
pabaiga.
9.
Zodyne
Sios
a pinio
eikslo
odiklio
pa eigas
einanéios
o mos
pa eik inos
su
pazyma
pos .
a ski ai
nuo
p ie eiksmiu.
Ge iausia
jas,
zinoma,
bi u
iSkel i
a ski u
s aipsniu.
Siekian ,
kad
kuo
daugiau
pe icien y iniu
kons ukciju
bi u
pa eikiama
ienoje
ie oje,
p ie
pag indiniy
o mu
pagal
galimybes
eiké u
pa eik i
i
lokalinius
a ian us.
Ta kime,
LKZ
me odika
neleidzia
o my
émeé(n)
i
Zémyn
(Zemyn)
pa eik-
i
iename
Ieksikog a iniame
s aipsnyje,
aciau
ikslinga
(o
am
y a,
kaip
pa odéme,
i
eo inio
pag indo)
g e a
pe icien y y
su
sin e inio
ilia y o
o ma
Zémé(n)
pa eik i
90
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
pa yzdiius
su
pe i as inio
ilia y o
o ma
j
Zéme
(a ba
a i ks¢iai,
kaip
cia
bu o
pa-
da y a
s .
Zémé).
PanaSiai
g e a
kons ukcijy
su
pos e bu
zémyn
(Zemyn)
iename
s aipsnyje
ba y
galima
pa eik i
i
pa yzdZius
su
ilgesniuoju
jo
a ian u
Zémynais
(Ze-
mynais),
kaip
ai
da oma
pa eikian
p ie eiksmius
s aipsnyje
zémas,
-a.
1
LENTELE.
PASAKYMU
SU
PERFICIENTY
VINEMIS
KONSTRUKCIJOMIS
PREDIKATAI
(NYKIMO
REIKSMES
VEIKSMAZODZIAI)
Veiksmazodis
Zémén
zémé
i
Zéme
Zémyn
Zemyn
Zémynais
—
Zemynais
mi i
PLNG,LG,
K s,TRS
TL
D ,
G s_,
Sp,
VGR
LNK
SK
SKD,
TRKN,
PLT
S s,
YL,
TRK,
AKM,
Vo ,
MZk
x2
sp og i
Ki Z,
Ron,
K s
D ,SKD,
SD,
TRK
TRK
x3
B s
d és i
K ,
PLT
K s
Sp
x
2,
Ki Z,
AKM
beng is
TRK
Slop i
AKM
ka Sin ies
S s
YL
kandé i
S s
(apie
kaili)
Sal i
ZEML,
MZk,
Pp
Ki Z
x
2,
TRKx3
TRK
skés i
VKS,
Lz
S s
ei i
‘slink i?
©
VGR
(apie
iisus),
RDN
(apie
plaukus)
POSTVERBU
PROBLEMA
LKZ
1
LENTELES
TESINYS
|
91
Veiksmazodis
zémén
zémé
[Zéme
Zémyn
Zemyn
Zémynais
Zemynais
Sé ies
S s
bi i
Ms
(apie
aSmenis)
si g i
YL
k is i
SkD
(apie
gal as
ka e)
gal io ies
SKD
blogé i
SKD
2
LENTELE.
PASAKYMU
SU
PERFICIENTYVINEMIS
KONSTRUKCIJOMIS
PREDIKATAI (NAIKINIMO
REIKSMES
VEIKSMAZODZIAI)
Veiksmazodis
zémén
Zémé
i
Zéme
Zémyn
Zemyn
Zémynais
—
Zemynais
Sdu i
kaimyna
KL,
([zmogy]
PL ,
[zmogu]
KR n,
[Zmo-
gu]
ALs,
[zmogu]
YL,
[zmogu]
ZEML,
a
zal i
TRK,
[zmogu]
Sk,
boba
Vsk,
é us
Ps,
komunis a
PPL,
y a
KpR
[zmogy]
KAL,
[zmogy]
Sb,
[zmo-
gu]
Gp
okj
Zal i
Sb,
Zmogu
Zp
x2,
[zmogu]
YL,
[Zmo-
gu]
Sp
mus i
aika
TRK,
e a
TRK,
[zmogy]
TRKN
[zmogu]
YL

92
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
2
LENTELES
TESINYS
Veiksmazodis
Zémén
Zémé
i
Zéme
Zémyn
Zemyn
Zémynais
Zemynais
[daik a]
TRK,
[Zmo-
gu]
YL,
mu-
ses
END
(uz)
mus i
a
zmogu
PLNG
beng i
[zmogu]
sa e
SD
ZEML,
boba
TRK
im i
gyybe
_
[zmogui]
SD
ka i
[zmogu]
Lc
{zmo-
gu]
YL
smdug i
[zmogu]
TRK
[zmogu]
TRK,
[zmoguy]
Ms
ak i
Se na
KRS
pil i
“Sau i’
zmogpjo a
zmogzudzius
Zudy i
[zmo-
gu]
YL
kano i
{ a na]
PLT
(su)lés i
is yCcius
S s
mucy i
sene
VKS
(nu)da ii i
seniisius
ZEML
gany i
dobilus
S s
ja us
PLNG
POSTVERBU
PROBLEMA
LKZ
|
93
2
LENTELES
TESINYS
Veiksmazodis
Zémeén
Zemé
i
Zeme
Zémyn Zemyn
Zémynais
Zemynais
spdaus i
(apie
spis i
(apie
baznyCioje)
skausma)
SLNT
S s
kal i
linus
S s
s ingin i
(apie
speiga)
S s
ki s i
[zmogu]
S s
pjau i
(apie
li-
ga)
Sb
3
LENTELE.
PASAKYMU
SU
PERFICIENTYVINEMIS
KONSTRUKCIJOMIS
PREDIKATAI
(SALINIMO
(ATSKYRIMO)
REIKSMES
VEIKSMAZODZIAI)
Veiksmazodis
zémén
zémé
izeme
Zémyn
Zemyn
Zémynais
Zemynais
im i
ski a
YL,
dulkeles
Pp
k yziu
TR,
Sleje i
KLK,
kepu e
KLK,
anka
KLk,
b angenybes
Vo ,
lukS a
Jpp,
bu okus
AKN
ilk i(s)
$ a ka
JNS,
S a ka
Lk
[d abuZius]
VSK
kinky i
a kli
KLk,
{a kli]
TRS
a klj
Zc,
ku-
meles
Ki Z
94
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
3
LENTELES
TESINYS
Veiksmazodis
zémén
zémé
i
Zéme
zZémyn
Zemyn Zémynais
Zemynais
meés i
{mais a]
PLN,
ikyma
lopa
LNK ,
K s
alu
KR¢
ki s i
medzius
Vz,
gal aK $
gal aLk
koja
TRK
gal a
KL,
koja
TRK,
gal a
VB
g idu i(es)
[nama]
KRTN,
{namus]
YL
numus
S s,
mokykla
KLK,
namuka
SLC
ki p i
ba zda
Sp,
uos us
SD,
[medZiaga]
YL,
mediiaga
ZG
pjau i
[ja us]
Bo ,
lazdyna
koja
K G
gipsa
Bp ,
AKM
k iause
Zc,
kojas
VKS
éu i
linus
KL Z
Zoles
K S
bul es
KR N,
linus
JDR
linus
Kip
kas i
bulbes
Sp
bulbes
TRK
lauz i
anka
TRK
k ap5s y i
bi es
MSK
(nu)plés i
s ogiiny
oda
c
d éks i
spuoga
VKS
nes i
puoda
KL
POSTVERBY
PROBLEMA
LKZ
|
95
3
LENTELES
TESINYS
Veiksmazodis
Zémén
zémé
i
Zéme
Zémyn
Zemyn
Zémynais
—
Zemynais
keél i
puodaK
_
kep u e
Lk
[puoda]
Sp
méau i(s)
ziedaTRK
kelnes
Sauk
zekes
GRSL
édy i(s)
[zmogy]
TRK
da y ies
Lkz
Ms
‘ eng is’
alks y i
bu nosus
PLT
lip i
be zus
AKM
ép i
medu
S s
(nu)meés i
i Sai i
JOR
i in i
senj
RDN
e s i
aldzia
SkD
SUTRUMPINIMAI
LKA,,,
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
3,
Mo ologija,
ed.
K.
MORKUNAS,
Vilnius:
Mokslas,
1991.
LKE
—
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
ed.
V.
AMBRAZAS,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as,
1999.
LKZ,
,,
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
7,
ed.
J.
KRuoPAS,
Vilnius:
Min is,
1966.
LKZ,,,
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
14,
ed.
K.
U ypas,
Vilnius:
Mokslas,
1986.
LKZ,,,
—Lie u iy
kalbos
Zodynas
19,
ed.
V.
VITKAUSKAS,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u-
as,
1999.
LKZ,,
—Lie u iy
kalbos
Zodynas
20,
ed.
V.
VITKAUSKAS,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2002.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.,
ed.,
1997:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika.
T e iasis
pa aisy as
leidimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Dauso yTe,
V.
2002:
Pama inis
kul i os
eks as.
D idesim
lie u iy
kalbos
Zodyno
omy,
suda é
J.
Zaba s-
kai é,
Z.
Siménai é,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
34-35.
Gi DENIs,
A.
1984:
S a i ikacinis
lie u iu
kalbos
eiksmazodzio
mo ologijos
modelis.
Kalbo y a
35(1),
25-30.
Gi DENIS,
A.,
KACIUSKIENE,
G.
1986:
Pa aleliniai
eiSkiniai
la iy
i
Siau iniy
lie u iu
eiksmazodzio
sis emose.
Kalbo y a
37
(1),
21-27.
Gupa iclus,
A.
2000:
E moling is ika,
Siauliai:
Siauliy
uni e si e as.