„Nešinas“, „vedinas“, „tekinas“

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 19-34 Nesinas, vedinas, tekinas BERND GLIWA Sargeliai Straipsnyje aptariami lietuvių kalbos nešinas, vedinas, tekinas žodžiai. Nors šie elementai paprastai buvo klasifikuojami kaip būdvardžiai, parodoma, kad jų sintaksės naudojimas suteikia įrodymų, kad jie interpretuojami kaip dalyviai. Jie elgiasi taip pat, kaip ir pusdalyviai neSdamas, vesdamas, *tekdamas, su vienu skirtumu: tokios formos kaip nešinas vartojamos su instrumentiniu. 1. ĮVADAS! Klausimas, kaip vadinamas nesinas, vedinas, tekinas tipo dalyvinis daiktavardis, skyriuje apie veiksmažodžius lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, 1971: 7-424) paliekamas be atsakymo. Stattdessen gibt es unter der Rubrik Adjektive den knappen Eintrag: „Veiksmazodiniai priesagos -inas budvardziai dabar siaurai vartojami, pasitaiko tik atskiruose posakiuose ir žemaičių tarméje su draugės inagininku, pvz. : atlekia béginas, eina Zqsimis géninas, žąsies sparnu nėšinas, bėga skübinas, skuba tékinas, eina varinas dviračiu“ (Ulvydas, Hrsg., 1965: 564, $968 c). Sintaktikos skyriuje yra dar trumpų pastabų apie nesinas, vedinas tipo „būdvardžių“ sujungimą su instrumentalyje esančiu daiktavardžiu (Ulvydas, red., 1976: 243, $425). Netikėta, kad jis priskiriamas būdvardžiams, tačiau atskiriems šio tipo žodžiams jis tęsiamas ir akademiniame žodyne: vedinas (IKZ 479), tekinas (LKZ,, 1121), nésinas (LKZ,,, 706) ir kt. Tai stebina tuo, kad žymūs kalbininkai jau buvo nurodę, jog tikslinga atitinkamus žodžius laikyti dalyviais (Būga 1959: 114-115; Zinkevičius 1966: 385-386). Lietuvių kalbos gramatika šios pozicijos nekelia į diskusiją. Šiame straipsnyje bus aptariama, kuriai žodžių rūšiai priskiriami žodžiai nesinas, vedinas, tekinas. Be to, abejojama, ar žodžiai iš tikrųjų yra paplitę tik žemaičių tarmėse (Ulvydas, 1976: 243; Zinkevičius, 1966: 385), ir pateikiami atitinkami pavyzdžiai iš aukštaičių tarmių. Be to, trumpai aptariamas alternatyvus naudojimas su instrumentiniu arba. Įtrauktas kaltinamasis objektas ir aptariamas plačiai paplitęs prieveiksmių naudojimas, pritaikytas prie morfologinės prieveiksmių išvaizdos. Kai kurie sakiniai yra žodžio formos kilmės klausimas ir galbūt. indoeuropiečių giminaičių. Dėkoju prof. A. Holvoetui (Vilnius) už naudingus komentarus šia tema bei pagalbą įsigyjant literatūrą ir ponui K. Grikšai (Žaiginys) už leidimą naudotis jo asmenine biblioteka. Nr. 20 | BERND GLIWA 2. SĄVOKOS Žodžių klasifikavimas į žodžių tipus yra užduotis, kurią vargu ar galima laikyti baigta. Formalios koncepcijos ypač nesėkmingos dėl kalbų įvairovės ir vietinės klasifikavimo tradicijos tam tikroje kalboje. Žodžių rūšių skirstymas yra įmanoma ir dažnai prasminga priemonė, bet jokiu būdu ne universalumas, kuris a priori turi būti natūralios ar formalios kalbos pagrindas. Apskritai sunku pateikti taisykles, pagal kurias būtų galima aiškiai priskirti žodį vienai žodžių grupei. Die Lietuvių kalbos gramatika gibt als Beschreibung für ein Adjektiv: „BüdvardZiais vadinami žodžiai, kurie reiškia daikto ypatybę ir yra suderinti su paZymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi bei linksniu“ (Ulvydas, Hrsg., 1965: 474). Kaip matome, šis apibūdinimas, kurį vargu ar galima vadinti apibrėžimu, apima ir dalykuosius. Dėl tokių apibrėžimo problemų paprastai atsisakoma postuluoti dalyvius kaip pirminės žodžių rūšies ir jie vadinami mišriomis formomis, kurios semantiškai priklauso veiksmažodžiams: „begalinė veiksmažodžio forma [...], kuri, nors ir priklauso veiksmažodžio formų rinkiniui, yra skiemuo kaip būdvardis“ (pvz., Conrad 1978: 192). Ähnlich Lietuvių kalbos gramatika: „Dalyviai yra iš veiksmažodžių kamienų daromos linksniuojamos formos, turinčios veiksmažodžių ir būdvardžių ypatybes“ (Ulvydas, Hrsg., 1971: 311). Be to, yra ir pusdalyviai, pusdalyvis ir padalyvis, kurie nesusiję su dalyviais, nes nėra linksniuojami (Ulvydas, 1971: 375, 384). Čia kyla labai konkretus klausimas, ar nešinas, vedinas, tekinas pagal bendrinę klasifikaciją turi būti laikomi būdvardžiais, dalyviais ar pusiau dalyviais. Pabandykime trumpuose junginiuose, kuriuos kaip pavyzdžius pateikia Lietuvių kalbos gramatika, atitinkamas formas pakeisti panašios reikšmės būdvardžiu: bega skūbinas suteikia galimus sinonimus bėga greitai, bėga skubedamas, bet įterpti būdvardžio *bega greitas neįmanoma. Būdvardžio greitas junginys čia būtų įmanomas tik tada, jeigu būtų sukurtas sintaksinis vienetas su tokiu žodžiu: bega greitas Zmogus, bega greitasis, bega skubantysis, bet tai jau visai kas kita. Jau iš šios pastabos aišku, kad žodžių kategoriją reikėtų priskirti greičiau prieveiksmiams (greitai) ar net pusdalyviams (pusdalyvis: skubedamas). Siekiant išvengti nesusipratimų, galinčių kilti dėl konteksto neatitinkančių sąsajų, aptariami žodžiai turi būti nagrinėjami kaip pilni sakiniai arba bent jau kaip išsamesnės sintaksinės struktūros. Pavyzdžiai paimti iš įvairios literatūros ir kartais iš šnekamosios kalbos. Žinoma, galima pasirinkti tik vieną. (1) Atsiranda šeimininkė, kibiru geralo nešina (Katkus 1989: 50). “Namų šeimininkė ateina nešdama kibirą pašaro”. (1) nešina galėtų būti laikomas būdvardžiu, jei toks sakinys būtų įmanomas: NesSinas, vedinas, tekinas | 21 (la) *Atsiranda nešina šeimininkė. Tačiau tam trukdo tolesnis nesina susiejimas su instrumentiniu daiktavardžiu kibiru ir tai, kad aptariama forma yra šalutiniame sakinyje. Sintaksinis atstumas tarp šeimininkė ir nešina galėtų būti paaiškintas kaip predikatinė konstrukcija: (1b) su tam tikrais dviem pagrindiniais sakiniais, arba (1c) su tuo pačiu skirstymu į pagrindinį ir šalutinį sakinius. Vis dėlto visuose pavyzdžiuose trūksta papildomų elementų, kurių reikia tam, kad tai būtų įmanoma. (1b) *Seimininke yra (buvo, atrodo) nešina ir atsiranda. (lc) *Seimininke, kuri yra nešina, atsiranda. Sakymą galima išdėstyti analogiškai, naudojant dalyvio formą Pres. Akt., umformulieren: (1d) Atsiranda {kibirq géralo nešanti) šeimininkė. Vietoj skliaustelio pagrindiniame sakinyje Katkus naudoja šalutinį sakinį, kuris atrodo maždaug taip: (1e) Atsiranda šeimininkė, nešdama kibirą gėralo. Priešingai nei pradiniame pavyzdyje (1), veiksmo daiktavardis čia yra tariamajame būdvardyje. Tiesą sakant, instrumentinio veiksmažodžio vartojimas yra netikėtas, nes nešti iš tikrųjų vartojamas su kaltinamuoju veiksmažodžiu. Kai kuriems konkretiems būdvardžiams (gausus, gyvas, laimingas, skolingas, ginkluotas, kaltas) nurodomas aiškiai motyvuotas vartojimas su prieveiksmiais: (2) Ne vien duona žmogus gyvas J. JABL. “Žmogus gyvena ne vien duona”; (3) Vienu auksinu palikau aš tamstai skolingas OB, (Ulvydas, Hrsg., 1976: 242) ‘Ich blieb Ihnen einen Gulden schuldig’. kuri neabejotinai sutampa su atitinkamų žodžių semantika ir jų tarpžodiniu giminingumu, kaip rodo galimas sakinys Ne vien duona Zmogus gyvena, nešinas tipo žodžiams visuotinai, t. y. struktūriškai, priskiriamas instrumentinio žodžio vartojimas (Ulvydas, Hrsg., 1976: 243). Žinoma, tai gali būti susiję ir su tuo, kad visi žodžiai nesinas, velkinas, skubinas, varinas ir t.t. susiję su tam tikromis, dažniausiai sudėtingomis, judesių rūšimis, todėl struktūrinis naudojimas su instrumentais atitiktų semantinį. Priešingai nei ankstesniuose pavyzdžiuose, pagrindiniai veiksmažodžiai neturi prieveiksmio. Taigi, instrumentinis bus iš sintaksinio naudojimo, o ne iš konkretaus žodžio reakcijos. Puslapis 22 iš 22 Iš (1d) ir (le) jau buvo galima suprasti, kad prasmingas perteikimas yra įmanomas su dalyku arba su pusiau dalyku, nors pusiau dalyku sintaksinė konstrukcija yra geriau išsaugoma; abiem atvejais prarandamas tik objekto instrumentas kaltinamojo objekto naudai. Semantiniu požiūriu atrodo tikėtina, kad nesinas, velkinas, skubinas yra veiksmas, o ne savybė. Kaip matote, kongruencija pagal skaičių ir lytį yra užtikrinta su nuorodos žodžiu. (4) Atjojo totorius, vedinas dar trimis žirgais (Kunčinas 1991: 174). “Totoriai atėjo su trimis žirgais.” (5) Grigienė grįžo, pieno ąsočiu nešina V. KrEv. (1970 m., 1976 m., 1990 m.) „Grigienė sugrįžo nešdama pieno ąsotį“. (6) Tai brolis tik suriko: „begam!- “, ir mes tik tėkini uzlekiam už kampą svirno (Seskauskas, I). „Brolis tik sušuko: „Išeik iš čia!“ ir mes skubiai bėgome aplink sandėlio kampą.“ Neįmanoma tiksliai pasakyti, ar yra kreipiamoji nuosaka, nes beveik visais atvejais nuosakos žodis yra sakinio veiksnys. Eine seltene Ausnahme: (7) Liepé ateiti su liudytojais vedinam Daux. 480 m. pr. m. e.). ‘(Jis) įsakė jiems ateiti su liudytojais’. Tačiau didžioji dauguma pavyzdžių rodo, kad reguliarus vartojimas yra nekreipiamas. Tai dar labiau paaiškintų artimumą pusdalyviams nesdamas, vesdamas, nes jie taip pat sutampa lyties ir giminės atžvilgiu. Skaičius sutampa su nuorodomis, bet trūksta deklinacijos (retos išimtys Ulvydas, Hrsg., 1971: 378, $615), nes jie susiję tik su sakinio veiksniu. Beveik išskirtinis vartojimas vardininke yra mažai tinkamas, kad paremtų teiginį apie būdvardžius. Jablonskis griežtai prieštarauja pozicijavimui kaip dalykui ir nagrinėjamas formas vadina „paprastais būdvardžiais“. Jis pateikia keletą argumentų: (8) Piemuo eina žąsimis geninas. „Piemuo eina žąsis vedžiodamas“. trūksta atitikmens *jis eina žąsis geninas, kuris turėtų suteikti veiksmažodžio veiksmažodį, išlaikant veiksmažodžio reakciją; pasyvusis dalyvinis žodis reikalautų veiksmo subjekto gimtosios giminės pavidalu (Jablonskis 1957: 302-303, $171). Kadangi taip pat nenaudojamas žodis *jis eina Zqsimis [greitas], Jablonskis postuluoja, kad ir čia de facto yra nukrypimų nuo taisyklės. Jeigu vis dėlto pritariama tokiems nukrypimams, kodėl jie daromi aplinkkeliu? Pragmatiškai kalbant, galima rasti tokio tipo sakinius, kuriuose geninas ir pan. reiškia veiksmą, taigi gali būti priskirti prie žodžių paradigmos. Tai nereiškia, kad visi žodžiai NeSinas, vedinas, tekinas | 23 turi būti traktuojami kaip atitinkantys formą -inas, jie tokie yra tik tada, kai pridedamas tas pats sintaksinis vartojimas. Insofern hat Jablonskis recht, dass kupinas in (9) Piūrą kupiną davė (= su kaupu) (Jablonskis 1957: 303). „[Jis, ji, kažkas] davė krūvą šakelių (= su krūva)“ yra būdvardis, nes jis sintaktiškai atrodo kaip būdvardis. Tačiau jis visiškai neteisingai daro netiesioginę išvadą, kad kadangi kupinas yra būdvardis, geninas taip pat turi būti būdvardis. Tai atitiktų teiginį: kadangi kupinas yra būdvardis, katinas ‘katinas’, Velinas ‘dievybė’, Zirginas “männl. Žiedynas su alksnio, beržo’ būti būdvardžiai, kurie yra akivaizdžiai neteisinga. Vien tik morfemos atsiradimas dar neleidžia klasifikuoti žodžių rūšių. Tai, kad pagrindinė šaknis, iš kurios susiformavo aptariamos formos, yra skirtinga: geninas iš dabarties šaknies, sklidinas iš praeities formų šaknies, o kupinas net ne iš veiksmažodžių formų (Jablonskis 1957: 303), viena vertus, gali reikšti, kad tai yra skirtingos kilmės formos. Kita vertus, sintaksinis vartojimas, be etimologinių priežasčių, rodo, kad formos susiformavo gerokai anksčiau ir galbūt prarado savo pagrindą (plg. tekinas žemiau). Todėl ir šis Jablonskio argumentas, kuris bet kuriuo atveju dažniausiai argumentavo iš sinchroninės perspektyvos, neturi prasmės. Büga turėjo palyginti (10) su (11): (10) Eit mötyna vaikais vedina. ‘Motina veda vaikus’. (11) Pydymas jaučiais ariamas. “Dūkštas arimas jaučiais” nurodomas kaip argumentas, kad ir “vedinas, nesinas, velkinas, varinas, geninas, palikinas, pametinas yra dalyviai, kurių nereikėtų žyminti kitais vardais” (Büga 1959: 114). Tai daryti jį galbūt paskatino instrumentų naudojimas atitinkamuose pirmiau minėtuose pavyzdžiuose, nors jie funkciškai nėra susiję. Taip pat klaidingas yra palyginimas su pasyviuoju dalyku äriamas. Nepaisant to, Büga nenurodo, kad tai yra dalyviai: „ISveiksmazodiniai būdvardžiai, arba dalyviai..- .“ (Büga 1959: 115) ir taip pat neaptaria, apie kokius konkrečius prieveiksmius galėtų būti kalbama. Remdamiesi sovietinės lietuvių literatūros pavyzdžiais Lenino idėjų vedini, mes drąsiai Mes stengiamės... pastebėta Tarvydas, kad vedini čia vietoj Pasyvus partizipes vedami buvo naudojamas. Er toliau paaiškina, kad, kai vedinas, es nesinas nėra um Pasyvus dalyvavimas veikia ir, be to, Vartoti kartu su Genitive ne įprastas Naudojimas su Priemonė atitinka. In 100 mg 1 kartą per parą 2 savaites Tarvydas taip pat kalba apie deverbatyviuosius būdvardžius (Tarvydas 1961: 43-44). Apie kokį dalyvį galėtų būti kalbama, Zinkevičius taip pat konkrečiai nenurodo, tačiau metakalbiniuose (12) ir (13) „vertimų“ fragmentuose: 24 | BERND GLIWA (12) eit(a) kojomis velkinas „geht mit den Beinen schleppend’ = (12 a) eina kojas vilkdamas „geht die Kojos vilkint'; (13) pradüriau guma gavau ir varinas eiti „Aš perdūriau tą Gumos ir turėjo stumti eiti’ zu = (13 a) pradüriau dviračio padangą ir turėjau eiti stumdamas “Aš perdūriau dviračio žarna ir turėjo eiti stumti’ pasirenka tą er Pusdalyviai (pusdalyvis) zur Atkūrimas faktų ir pabrėžia, kad ne pasyvus es um Dalyviai veikia kaip 100 mg/ 12, 5 ml Buga galėtų pasiūlyti. Nepaisant to, naudokite er Terminus „veiksmaZodinis būdvardis“ (1966: 386). Die Atkūrimas naudojant Pusiau dalyvinis taip pat teikia pirmenybę LKZ, z. B. Varinų "pėsčias varydamas(is)“ KZ... 190). Pavyzdys (13) naudojant „Vertimas“ Zinkevičius (13 a) taip pat yra Siauras kelias nurodytas: „Lietuvių kalbos veiksmažodžių būdvardžiai in -inas taip pat kartais laikomi to be dalyviai“ (Šiaurinis šlaitas) 2000: 375). Vėlgi, jokių Pabandykite 100 mg/ 12, 5 ml Nustatykite partizipus zu tiksliau. Toliau nurodyti Pavyzdžiai aiškiai parodyti panašų Vartojimas Liejimo formos, kurių sudėtyje yra -ina(s) ir der Pusdalyviai ant -ponia (-ės): (14) Pasakė, kad mama arkliu užmušė, tai visu keliu tekina rekdama ir dui namo SLM (LKZ,, 1122). “”[kažkas] sakė, kad Mano mama arklys buvo nužudytas, ir [ji] bėgo visą Šaukdamas ir skubdamas Namai“. (15) Bėgčiau per dvarą tekina, skysciaus močiutei verkdama Liedtext, NiEM 30; (LKZ 1122) “Aš vaikščiojau per Skubėjau į kiemą, verkiau, skundžiausi, Mano mamytė Nesėkmė“. Tai reiškia, kad Priskyrimzu as Pusdalyviai (pusdalyvis) ab. 3. REGIONŲ SKLEIDIMAS Lietuvių kalbos gramatika und Zinkevičius konstatuoja, kad Aptariamų žodžių formų naudojimas išimtinai in Žemutinė Lietuva (Zinkevičius 1966: 385; Ulvydas, Hrsg., 1965: 564) ir in Literatūrinė kalba (Ulvydas, Hrsg., 1976: 243). Palionis riboja save im Komentaras zu Jablonskis ant vieno „šiek tiek dažnesnis naudojimas Tipas in Niederlitauen“ (Jablonskis 1957: 676). Dėl šios zu priežasties Tačiau tyrimai parodė, kad Pavyzdys ir (1) kitos atitinkamos de Nesinas naudojimas in Balanso gadyne von Katkus, kuris iš Ažytėnai kilę iš im vakarų aukštaitiško Šiaulių tarmės, ir keletas Pavyzdžiai Seskauskas, kuris (6), dažnai naudoja tekinas: (16) Tik mama pamatė, apsisuko, tékina namo (Seskauskas, I). Nesinas, vedinas, tekinas | 25 „Mama tik pamatė, apsisuko ir skubiai nuėjo namo.“ Nors (16) tai būtų įmanoma, vietoj nulinio judėjimo veiksmažodžio realizavimo taip pat tekina kaip 3. Priimti asmenį kaip tekinti (nors ir su laiko pasikeitimu, kuris yra žinomas pasakojimams, ypač pasakoms, kaip stilistinė išraiškos priemonė), aukščiau pateiktas pavyzdys (6) neleidžia tokio požiūrio. Seskauskas yra kilęs iš Sargelių, esančių už 12 km nuo Ažytėnų. Ten neseniai man teko susidurti su nesinas naudojimu keliems žmonėms Ausys. Kiti pavyzdžiai iš aukštaičių tarmių: (17) (18) (19) (20) (21) (22) Kažin ko Kazys net béginas atlekia TRGN (LKZ, 718). “Kas žino kodėl, Kazys netgi pribėgo. paskui ją sekdavo „bobutė- “, kūdikiu nešina (Kupiškis; Dundulienė 1958: 402). „po jos sekė akušerė, nešdama kūdikį“. Po kurio laiko grįžo čebatų glebiu nešinas (Daukniünu k., Biržų r.; Balys 2002: 348). Po kurio laiko jis sugrįžo su ranka, pilna batų. Ir po valandėlės sugrįžo, daug žiedų nešinas (Daukniünu k., Biržų r.; Balys 2002: 348). Po kurio laiko jis sugrįžo su daugybe žiedų. Vis tekinas, vis susirūpinęs (Merkinės apyl.; Vėlius er al. 1970: 395). „Visada skubėdamas, visada susirūpinęs“ (Vieno amžininkų liudijimas apie V. Krévą-Mickevičių). Jai taip beverkaujant iseina tevas, duona, druska ir ugnimi „ant dugno“ (taces) nešinas (Kréve-Mickevicius 1930: 65). Kol ji verkia, įeina tėvas, nešdamas duoną, druską ir ugnį ant padėklo. Štai pavyzdys: (23) Todėl taip skubinas, kad be kriksty nenumirty... (Slančiauskas 1975: II 277). ‘Todėl taip skubama, kad be krikšto nemirtų’ galima suprasti įvairiai, arba Slančiauskui būdingu dalyvinio veiksmažodžio vartojimu („Beveik visos pasakos užrašytos tame krašte ypač mėgstama dalyvine kalba“, Vėlius 1974: 35) praleidžiant „normalią“ veiksmažodžio formą, čia – nuline esti, daryti ar veikti realizacija, kaip Slančiauskui vėlgi normalu. Tačiau (23) in skubinas- (i) galima matyti ir skubintis formą. Dictionarium trium linguarum rasite šį įrašą: (24) Lat. Vytautas Mažeika. Lietuvos geležinkeliai. Tekinomis tami | Szokinomis teku | Skubinomis / Skubiey braukiu (Szyrwid 1642: 15) būdvardžio forma ir vartojimas. Puslapis 26 iš 26 4. NAUDOJIMAS SU INSTRUMENTAL Bzb. KALTINIMO BŪDAS Die Dainos žodžiai: (25) Ruibis [ein Kater] tekinas, paukščiais nešinas, bėgo į kuknele (Liedtext, KL; 1122 m. – 1124 m.). “Ruibis, eilend, Vögelchen tragend, lief in die Küche’ su instrumentiniu objektu atitinka kaltinamąjį veiksmažodį (26) Ruibis tekins, paukstelius nešins, puolė į kuknike. ‘Ruibis, nešdamas paukščiukus, skubėjo į virtuvę’. (JD: 628, Nr. 1512; 707 m. – 709 m.). Originale: tékins, paukstelus ir nésens, kuknike (JD: 628, Nr. 1512), todėl abejotina, ar i LKZ *nesins čia rodo teisingą akcentą. Be to, LKZ įveda kablelį (po tekins), kad pažymėtų strofos teksto perkėlimą atnaujintoje versijoje (LKZ,,, 707); kablelio trūksta originale, kuriame šioje vietoje nėra eilutės lūžio; bet tai atrodo prasminga. Pagrindinis sakinys yra: Ruibis puolė į kuknike. Šiame kontekste Tekins taip pat gali būti laikomas tiesioginiu Ruibis požymiu, taigi ir būdvardžiu. Arba tekinas čia būtų puolės prieveiksmis, visiškai atitinkantis aukščiau minėtus bėga skubinas arba mes tik tekini uzlekiam in (6). Daugiau pavyzdžių su kaltinamuoju būdvardžiu galima rasti Büga (1959: 114). Es überwiegt jedoch der Instrumental: (27) Vieną dieną pro šalį ėjo žydas, nešinas parduodama dėžute (Kunčinas 1991: 101). „Vieną dieną pro šalį praėjo žydas, nešęs dėžę, skirtą parduoti. (28) Vyrai pasiraitę braido, pančiais, brizgilais nešini ZEM. 706 m.) ‘Vyrai braidėsi susiraukę, nešdami važas ir pančius.’ Įėjo pilvu varinas, ridinas J.JABL., ZEM. (29) Įėjo pilvu varinas, ridinas J.JABL., ZEM. (29) Įėjo pilvu varinas, ridinas J.JABL., ZEM. 537 m. pr. m. e.). ‘Jis įėjo su pilvu, stumdamas ir ridendamas’, nes pilvo savininkas naudoja pilvą kaip tam tikrą įrankį, galbūt tam, kad atvertų duris ar netgi šoktų pilvo šokį. Todėl kyla klausimas, kuris variantas yra senesnis: naudojimas su akuzatyvu ar instrumentiniu. Tuo tarpu, kai veiksmažodžių eigą instrumentinis > kaltinamasis galima paaiškinti kaip normalizavimą, prisitaikant prie įprastos atitinkamų veiksmažodžių reakcijos, instrumentinio veiksmažodžio naudojimas dažniausiai atrodo nemotivuotas ir gali būti paaiškintas tik iš tradicijos, be to, jo gilesnė prasmė nebūtų akivaizdi. Taigi kaltinamojo veiksmažodžio vartojimas atrodo kaip naujovė, tačiau jau Daukšoje: Nesinas, vedinas, tekinas | 27 (30) palikite namus DAŽNAI. (1959 m.) „išvykstant iš namų“. Daugiau pavyzdžių iš senosios lietuvių literatūros (Daukša, Bretkūnas) rasite Būgoje (1959: 114-115), tiek su instrumentiniu, tiek su kaltinamuoju būdvardžiu arba be objekto. Iš konkrečių senesnės ir naujesnės lietuvių literatūros pavyzdžių neįmanoma daryti išvados apie akivaizdų nagrinėjamos žodžio formos vartojimo pasikeitimą, išskyrus 6 skyriuje nagrinėjamus atvejus. 5. Prieveiksmių naudojimas Nepraeinamieji veiksmažodžiai neturi objekto, todėl jų vartojimas gali būti laikomas prieveiksminiu: (17) KaZin ko Kazys net beginas atlekia TRGN (LKZ, (31) Tit, motyn, būk prie ligonio, o 718). tu, Juozai, greitesnis, bėk skubinas ZEM. 1110 m.) ‘Tu, mama, pasilik su ligoniu, o tu, Juozai, kuris greitesnis, skubėk’. Dviprasmiški, kaip ir 23 pavyzdyje, yra ir kiti atvejai, nes čia greičiau gali būti kalbama apie daiktavardžio veiksmažodį, o ne apie vieną iš aptariamų formų. Į: (32) Girtas eina Slitine, 0 ana bėga bégine, t. y. tekina J. (LKZ, 718). „Girtas vaikščioja netvarkingai, o ji bėga bėgiojimo žingsniu, t. y. bėgiodama“ bégine pateikiamas kaip prieveiksmis: „begine adv. begte, begtinai, begeiomis“ (LKZ, 718), nors atrodo, kad tai yra daiktavardžio *begine instrumentas “tai, kas bėgimas, eigos būdas’ arba yra jam tapatus, plg. risčia ‘bėgimas mažais žingsneliais, traukimas’ (LKZ,, 681-682); riscia tuo pačiu sintaksiniu vaidmeniu kartais vartojamas kaip prieveiksmis (Ulvydas, Hrsg., 1976: 503), kartais kaip instrumentas (Ulvydas, Hrsg., 1976: 504). Slitine (INSTR.): Slitine 'eigos būdas, klūpėjimas...', litinys 'd.', plg. Slitinas, kuris savo ruožtu yra būdvardis ir suteikia būtent šiuos du puikius pavyzdžius: (33) A reik vyrams taip prisivaryti Slitinims eiti! 1084 m. – Kęstutis. “Turėtu jie taip pilti, kad bėgtų šlapi!” (34) Atsigeres orielkeles, ejau slitins į svirneli (Daina, D 105; LKZ 1084). Išgėręs daug gėrimo, aš nuėjau į kambarį ir pradėjau šlapintis. Kaip matote, skirstymas kaip instrumentinis ar prieveiksmis yra savavališkas, savavališkas ir parodo skirstymo į žodžių tipus galimybių ribas, ribos yra sklandžios. (33) dar reikėtų atkreipti dėmesį į vyrų ir $litinims daiktinės giminės sutapimą, jei pastarasis nėra iškreiptas instrumentas. Puslapis 34 iš 34 Vilnius, 1969 m., pp. 379. „Lietuvių kalbos gramatika- “. Žodžių formavimo teorija. 7-asis leidimas, redagavo MEID, W., Berlynas, Niujorkas: W. de Gruyter. LYBERIS, A. et al., Hrsg., 1979: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas. LKZ = Lietuvių kalbos žodynas I-XX, Vilnius: Mintis, Mokslas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Lietuvių kalbos institutas, 1956-2002. 2000 m. – Vytautas Mačiulis, lietuvių kalbininkas, profesorius. 7., visiškai peržiūrėtas leidimas, bendradarbiaujant Matthias Fritz ir Manfred Mayrhofer, Berlynas, Niujorkas: Walter de Gruyter. Rıx, H.et al. 2001: Lexikon der indogermanischen Verben, Wiesbaden: Reichert. SCHMALSTIEG, W. 2000: Baltijos kalbų veiksmažodžių morfologija. (= Journal of Indo-European Studies, Monograph 37.) 1642 m. SZYRWID, C. Dictionarium trium linguarum. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979, pp. 658–659. TARVYDAS, J. 1961: Del veiksmaZodiniy būdvardžių vedinas, nešinas ir kitų vartojimo. Kalbos kultūra 1, Urvypas, K. et al., Hrsg., 1965, 1971, 1976: Lietuvių kalbos gramatika 1-111, Vilnius: Mintis, Mokslas. ZINKEVIČIUS, Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. ZINKEVIČIUS, Z. 1981: Lietuvių 43-44. kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas. Bernd Gliwa Gauta 2003 02 25 Sargeliai, LT 4404 Žaiginys El. paštas: [email protected]