ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
1-17
Linksniy
a akcija
lyginamosiose
kons ukcijose’
VESLAVA
CIZIK
Lie u iy
kalbos
ins i u as
The
pape
deals
wi h
he
case
ma king
o
nouns
in
educed
compa a i e
clauses
in
Li huanian.
A
nomina i e,
expec ed
in a
educed
compa a i e
clause
on
he
g ounds
o
i s
subjec
unc ion
in
he
co esponding
ull
compa a i e
clause
(as
in
Reikia
gy en i
kaip
d ugelis
ins ead
o
Reikia
gy-
en i
( aip),
kaip
gy ena
d ugelis)
is
o en
op ionally
eplaced
wi h
an
oblique
case,
as
he
noun
copies
he
case
ma king
o
he
ma ix
clause
noun
o
which
i
ac s
as
a
s anda d
o
compa ison.
This
occu s
(i)
in
ad e bial
compa a i e
clauses
in oduced
by
( aip),
kaip,
e.g.,
Reikia
gy en i
kaip
d ugeliui
ins ad
o
Reikia
gy en i
kaip
d ugelis,
and
(ii)
in
adjec i al
compa a i e
clauses
o
he
ype
( oks),
kaip,
e.g.,
Malonu
gau i
okias
do anas
kaip
Zaislus
ins ead
o
Malonu
gau i
okias
do anas
kaip
Zaislai.
This
case
a ac ion
appea s
o
be
es ained
by
wo
ac o s:
(i)
an
animacy
hie a chy
(p onouns
and
p ope
names
a ely
unde go
a ac ion),
and
(ii)
a
case
hie a chy
( he
nomina i e
is
o en
eplaced
wi h
an
accusa i e,
less
equen ly
wi h
a
geni i e
o
da i e,
and
i ually
ne e
wi h
an
ins umen al).
1.
IVADAS
Akademiné
Lie u iy
kalbos
g ama ika
i
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika
ski ia
lyginamasias
kons ukcijas,
lyginamuosius
posakius
i
lyginamuosius
sakinius.
G a-
ma ikose
né a
pa eik a
né
ieno
i$
Siu
sa oky
apib ézimo
(Z .
Ul ydas,
ed.,
1976:
653,
893;
Amb azas,
ed.,
1996:
634,
690),
o
apie
lyginamasias
kons ukcijas
a ski ai
nekalbama.
Ski umas
a p
Siu
sa oku
nus a omas
g ama inés
sanda os
pag indu:
lyginamasias
kons ukcijas
suda o
p ielinksniai
su
a dazodzZiais,
p z.:
sunkesnis
uz
akmenj,
panasus
j
é a,
ge iausia
uz
isus.
Pagal
sa o
g ama ing
sanda a
lyginamieji
posakiai
y a
a imi
lyginamiesiems
sakiniams:
sakiniai
u i
pasaky a
a ini,
0
posa-
kiai
a inio
ne u i.
Lyginamieji
posakiai
y a
a um
edukuo i
lyginamieji
sakiniai
—
p aleidziama
pasika ojan i
a ba
leng ai
iS
kon eks o
sup an ama
in o macija,
.
y.
p aleidziama
asmenuojamoji
eiksmazodzio
o ma,
p z.:
(1)
Pa ikék,
a o
a gai
p aeis
kaip
nak is.
Uzuo
du
ka us
pa a ojus
eiksmazodi
p aei i
(Pa ikék,
a o
a gai
p aeis,
kaip
p aeina
nak is),
jis
lyginamajame
sakinyje
nebeka ojamas.
Pagal
ligSioliniy
lie u iu
kalbos
g ama iku
e minologija
lyginamasis
Salu inis
sakinys
okiais
a ejais
i s a
Linksniy
a akcijos
p oblema
bu o
iskel a
p o .
Axelio
Hol oe o.
Jis
padéjo
su o muluo i
pag indines
linksniy
a akcijos
salygas,
nus a y i
lyginamuju
kons ukciju
ipus,
su o muluo i
iS adas.
UzZ
ai
jam
esu
labai
dékinga.
2
|
VESLAVA
CIZIK
lyginamuoju
posakiu
—
pag indinis
ski umas,
kaip
jau
bu o
miné a,
y a
a inio
bu i-
mas
a
nebu imas
(jeigu
a inys
y a
is eikS as
—
ai
lyginamasis
Salu inis
sakinys,
jei
neis eikS as
—
lyginamasis
posakis).
G ama iky
au o iy
o muluo és
implikuoja,
kad
a p
,lyginamojo
sakinio“
i
,,lyginamojo
posakio“
galé u
bi i
am
ik as
eikSmés
ski umas
(plg.
,, aciau
sa o
eikSme
jie
ka ais
be eik
nesiski ia“,
Amb azas,
ed.,
1996: 634),
be
nenu odoma,
koks
jis
galé u
bi i,
odél
eiksmés
ski umo
bu ima
kol
kas
eikia
laiky i
nej ody u.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika
ski ia
kokybés,
kiekybés
i
ski umo
lyginamuosius
posakius
bei
kokybés,
kiekybés,
san ykio
i
ski -
umo
lyginamuosius
sakinius,
.
y.
abiem
a ejais
ski iami
ie
pa ys
seman iniai
ipai
(Amb azas,
ed.,
1996:
690).
I ai iais
pozi iais
,lyginamuosius
posakius“
galima
laiky i
edukuo ais
lyginamaisiais
sakiniais,
be
kadangi
okia
sa oka
lie u iy
kalbos
g ama ikos
adicijoje
neip as a,
Siame
s aipsnyje
okios
kons ukcijos,
kaip
kaip
nak is
sakinyje
Ta o
a gai
p aeis
kaip
nak is,
bus
adinamos
ne
lyginamaisiais
saki-
niais,
0
lyginamosiomis
kons ukcijomis.
Be
o,
Lie u iy
kalbos
enciklopedijoje
ygi-
namasis
posakis
apibidinamas
kaip
,yginima
eiSkian i
kons ukcija*
(Mo kinas,
Amb azas,
ed.,
1999:
379).
Cia
ap a iamos
lyginamosios
kons ukcijos
susideda
i§
lyginamojo
jung uko
kaip
i
am
ik os
zodzio
o mos,
i8sky us
asmenuojamaja
eiksmazodzio
o ma.
Tas
Zodis
suda o
lyginamosios
kons ukcijos
b anduoli
i
adinamas
jos
pag indiniu
zodZiu.
Kiek ienoje
lyginamojoje
kons ukcijoje
pa a ojus
asmenuojamaja
eiksmazodzio
o ma,
ji
pa i s u
lyginamuoju
sakiniu.
No s
pa¢ioje
lyginamojoje
kons ukcijoje
eiks-
mazodis
né a
iS eikS as,
be
jis
salygoja
ki y
kons ukcijoje
pa a o u
zodziy
o ma,
p z.:
(2)
Lie u os
aS
a dq
S elny
au
nesu
kaip
saule
ankose.
Siame
sakinyje
galininko
saule
i
ie ininko
ankose
o mos
y a
lemiamos
eiksma-
zodzio
neS i
sin aksiniy
sa ybiu:
a dg
nesu,
kaip
nesu
saule
ankose,
no s
pacioje
lygi-
namojoje
kons ukcijoje
eiksmazodis
né a
iS eikS as.
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
a8oma:
,,Jeigu
lyginamojo
posakio
pag indinis
zodis
y a
linksniuojamas,
jis
y a
linksniu
de inamas
su
sakinio
eiksniu
a
papildiniu
ei-
nanciu
linksniuojamu
zodziu“
(Ul ydas,
ed.,
1976:
657).
Pa eikiami
okie
pa yzdZiai:
(3)
Daba
nelaimeé
enkeé
kaip
g iaus inis.
(4)
AS
a e
myléjau
kaip
i
sa o
aika.
Nu odoma,
kad
,,lyginamasis
posakis
kaip
g iaus inis
y a
Sliejamas
p ie
eiksmazo-
dzio
enke,
be
jo
pag indinis
Zodis
g iaus inis
y a
linksniu
de inamas
su
sakinio
eiksniu
einan¢iu
daik a a dziu
nelaimé.
Sakinyje
AS
a e
myléjau
kaip
i
sa o
aikq
lyginamo-
jo
posakio
pag indinis
zodis
aikq
de inamas
su
papildiniu
einanéiu
j a dziu
a e“
(Ul ydas,
ed.,
1976:
657).
Sis
g ama ikos
aiskinimas
né a
ikslus.
G ama ikoje
ne-
kalbama
apie
okius
a ejus,
kai
de inimo
ne a,
p z.:
(5)
Mums
ne eikia
okio
Zmogaus
kaip
Jonas.
LINKSNIU
ATRAKCIJA
|
3
Remian is
g ama ikoje
su o muluo a
aisykle,
lauk ume:
Mums
ne eikia
okio
Zmo-
gaus
kaip
Jono.
Be
okio
a ojimo
nepas ebima,
odél
ne u ime
pag indo
eig i,
kad
lyginamosios
kons ukcijos
pag indinis
Zodis
y a
de inamas
su
sakinio
eiksniu
a
papildiniu,
—
ben
jau
eig i,
kad
de inimas
y a
pag indinis
ak o ius,
lemian is
lygi-
namosios
kons ukcijos
pag indinio
zodzio o ma.
Tai,
kad
pag indinis
Zodis
y a
links-
niuojamas,
da
nenulemia
linksniy
de inimo,
ai
né a
pag indinis
linksniu
su apimo
p incipas.
Todél
kyla
klausimas,
kas
i8
ik yju
lemia
a ba
eikia
am
ik o
linksnio
a ojima.
Lemiamas,
.
y.
pag indinis,
eiksnys
y a
seman iné
lyginamosios
kons uk-
cijos
pag indinio
zodzio
unkcija.
Palyginkime
sakinius:
(6)
Me gelé
Z di
kaip
ozé.
(7)
I
mylejo
ji
Vy ukas
kaip
sa o
d auga.
Pi majame
sakinyje
pag indinis
Zodis
ozé
a licka
subjek o
unkcija,
o
an ajame
sakinyje
pag indinis
Zodis
d augq
a lieka
objek o
unkcija.
Nus a y i,
kokia
unkcija
a lieka
a dazodis,
galima
a k us
isa
lyginamaji
sakini:
(8)
Me gelé
zydi
aip,
kaip
zydi
ozé.
(9)
I
myléjo
ji
Vy ukas
aip,
kaip
myléjo
sa o
d auga.
Jeigu
edukuo y
a ian y
kaip
ozé,
kaip
sa o
d auga
nelaikysime
sakiniais,
ai
ne-
galime
apib éz i
a dazodziy
unkcijy
sakinio
dalies
poZi iu.
Galime
ik
kalbé i
apie
lyginamojoje
kons ukcijoje
iSlaiky a
SEMANTINE
FUNKCUJA.
Apibend in ai
galima
ja
apib éz i
kaip
subjek o
a ba
objek o
unkcija
pagal
ai,
a
a dazodis
a i inkamame
lyginamajame
sakinyje
a lieka
eiksnio
a
( iesioginio
a ba
ne iesioginio)
papildinio
unkcija.
SEMANTINE
FUNKCUWA
lyginamojoje
kons ukcijoje
a i inka
SINTAKSINE
FUNK-
CUA
lyginamajame
sakinyje.
Jei
a dazodis
a lieka
subjek o
unkcija,
ai
lauk ume
a dininko,
jei
objek o
—
ki y
ne iesioginiy
linksniu.
Taciau
y a
sakiniu,
ku iuose
lyginamosios
kons ukcijos
o ma
y a
p ide in a
p ie
am
ik os
pag indinio
sakinio
a dazodzio
o mos,
no s
ju
seman inés
unkcijos
i
nesu ampa,
p z.:
(10)
Vanduo
Sal as,
jam
uzimda o
Zadq
i
ekda o
gaudy i
o g
kaip
Zu y ei.
Jei
a ku ume
lyginamaji
sakinj
(gaudy i
o g
aip,
kaip
gaudo
o q
Zu y é),
pama y u-
me,
kad
pag indinis
kons ukcijos
Zodis
a lieka
subjek o
unkcija,
odél
u é ume
lauk-
i
a dininko:
(11)
Vanduo
Sal as,
jam
uzimda o
zadq
i
ekda o
gaudy i
o g
kaip
Zu y e.
Siuo
a eju
susidu iame
su
linksniy
a akcija
(case
a ac ion
a ba
case
assimila-
ion).
A akcija
— ai
d ieju,
a pusa yje
nesusie y
iesioginiu
sin aksiniu
ySiu,
Zo-
dziu
o my sude inimas
(Ma hews
1997:
29).
Nu ody ame
sakinyje
lyginamosios
kons ukcijos
pag indinis
zodis
Zu y ei
y a
linksniu
sude in as
su
pag indinio
sakinio
4
|
VESLAVA
CIZIK
loginiu
subjek u
jam.
Y a
am
ik o
de inimo
linksniu,
be
okiy
a ejy
negalime
a-
din i
ik u
de inimu,
kadangi
okio
e mino
a ojimas
implikuoja
am
ik a
sin ak-
sinj
ysj:
pasak
esamy
g ama iku,
de inimas
y a
,,p iklausomojo
Zodzio
mo ologinés
o mos
(linksnio,
skai¢iaus,
gimines)
pa inkimas
pagal
pag indini
Zodi*
(Amb azas,
ed.,
1996:
480).
Kalbédami
apie
de inima,
u é ume
ienam
i§
a dazodziy
p iski i
pag indinio
zodzio
e mina,
0
ki am
—
p iklausomojo.
Be
a p
pag indinio
sakinio
a dazodzio
i
lyginamosios
kons ukcijos
a dazodzio
né a
iesioginio
ySio.
Be
o,
de inimas
né a
no ma,
o
ik
iena
iS
galimybiu,
nes
dazniau
y a
a ojami
sakiniai,
ku iuose
a dazodziu
o mos
nede inamos.
Todel
okiais
a ejais
ikslingiau
bi u
kal-
bé i
apie
linksniu
a akcija,
o
ne
apie
de inima.
Siame
s aipsnyje
bandy a
issiaiskin-
i,
kada
pasi aiko
okie
linksniy
a akcijos
a ejai.
2.
EKSPERIMENTO
APRASAS
2002
m.
g uodzio
ménesj
bu o
apklaus a
isdeSim
Vilniaus
uni e si e o
MIF
akul e o
I
ku so
s uden y
(amzius
—
18-20
me u).
Jie
kile
i
Vilniaus,
Pane ézio,
Siauliu,
Klaipédos,
Joniskio,
Aly aus,
Ma ijampolés.
S uden ams
du
ka us
bu o
ei-
kiamos
anke os
su
sakiniais,
ku iuose
bu o
galima
iké is
linksniu
a akcijos
(dau-
guma
sakiniy
y a
sugal o i;
s aipsnyje
bus
pa eik a
i
kele as
pa yzdziu
i8
Lie u iy
kalbos
g ama ikos,
okie
sakiniai
u és
nuo oda;
bus
pa eik a
i
kele as
pa yzdziu,
as u
VDU
eks yne).
IS
d ieju
pa eik u
a dazodziu
o mu
s uden ams
eikéjo
pa-
si ink i
ieng
eisinga
a ba
abi
o mas,
jei,
jy
nuomone,
jos
galé y
bi i
pa a o os.
I
ienu,
i
ki u
a eju
bu o
pa eikiami
j ai is
sakiniai
(i8
iso
75
ski ingi
sakiniai;
gau a
—
2250
a sakymu),
ope uo a
iek
bend esnemis
ka ego ijomis
(p iklausymas
am
ik ai
kalbos
daliai),
iek
i
subka ego ijomis
(gimine,
skai¢iumi):
no é a
nu-
s a y i,
a
u i
eikSmés
kokia
kalbos
dalis
(p z.:
i a dis,
ik inis
/
bend inis
daik a-
a dis),
kokiu
ka ego iniu
sa ybiu
(p z.:
gy as
/
negy as,
skaiciais
kai omas
/
nekai-
omas,
ienaskai a
/
daugiskai a)
daik a a dziai
y a
a ojami
kaip
lyginamuju
kons ukciju
pag indiniai
zodziai
(smulkiau
apie
ai
Z .
oliau).
Linksniu
a akcija
pasi aiko
ik
lyginamosiose
kons ukcijose,
odél
lyginamieji
sakiniai
nebu o
y i-
néjami,
jais
bu o
ope uo a
no in
iS ySkin i
lyginamuju
kons ukciju
pag indiniu
zodziu
seman ines
unkcijas,
pa ody i,
kodél
a ojamos
ienos
a
ki os
a dazodziu
o mos.
Tik
a ki us
isa
lyginamaji
sakini,
pa a ojus
eiksmazodzio
asmenuoja-
maja
o ma
galima
bu o
su ok i
lyginamuju
kons ukciju
pag indiniu
zodziu
seman-
ines
unkcijas.
Siame
s aipsnyje
lyginamosios
kons ukcijos
ski s omos
i
am
ik-
as
g upes
pagal
sin aksines
unkcijas
pag indiniame
sakinyje,
pagal
a dazodzio
seman ines
unkcijas
pacioje
lyginamojoje
kons ukcijoje,
0
Sios
g upés
sa o
uoz u
skaidomos
j
am
ik us
ipus
pagal:
1)
p iklausyma
nuo am
ik os
sakinio
dalies,
2)
p iklausyma
am
ik ai
ka ego ijai
a
subka ego ijai.
Nuo
ipo
p iklauso,
a
linksniu
a akcija
imanoma,
a
ne.
Pasakymas
,,linksniu
a akcija
ne aikoma*
eiSkia,
kad
né
ienas
i§
apklaus u
zmoniu
nepa a ojo
sakinio
su
a akcija
a ba
as
sakinys
bu o
pa a o as
ik
ieno
zmogaus
( ai
suda y u
apie
2%
isu
am
ik o
ipo
sakiniu
i
laikoma
paklaida).
Jei
linksniu
a akcija
aikoma,
galima
kalbé i
apie
akul a y iaja
a akcija
(sakiniai
su
a akcija
suda o
maziau
kaip
puse
isu
am
ik o
ipo
sakiniu)
LINKSNIU
ATRAKCIJA
|
5
i
y aujanciaja
a akcijg
(sakiniai
su
a akcija
suda o
daugiau
kaip
puse
isy
am
ik o
ipo
sakiniu).
3.
LYGINAMUJU
KONSTRUKCIJU
TIPAI
Pagal
lyginamujy
kons ukcijy
sin aksing
unkcija
isski ini
du
ipai:
a)
lyginamosios
kons ukcijos,
a lickan¢ios
bido
aplinkybés
unkcija
( .
y.
kons uk-
cijos
su
jung uku
kaip
i
a liepiamuoju
Zodziu
aip),
p z.:
(12)
Romas
a e
myli
kaip
s iny.
[[ aip
[kaip
siiny]]
myli]
b)
lyginamosios
kons ukcijos,
a liekan¢ios
pazyminio
unkcija
( .
y.
kons ukcijos
su
jung uku
kaip
i
a liepiamuoju
zodziu
oks,
-ia),
p z.:
(13)
Visada
malonu
gau i
okias
do anas
kaip
Zaislus.
[[ okias
[kaip
Zaislus]]
do anas]
P ie eiksmis
aip
i
i a dis
oks,
-ia
gali
bi i
p aleis i.
Jeigu
a ku ume
pilna
lyginamaji
sakinj,
pama y ume,
kad
pi mojo
ipo
lyginamujy
kons ukciju
pag indinio
Zodzio
unkcija
gali
bi i
d ejopa:
a ba
objek o,
a ba
subjek-
o,
p z.:
(14)
Romas
a e
myli
kaip
s iny.
=
Romas
a e
myli
aip,
kaip
mylé y
s iny.
(15)
Kam
mums
pyk is
kaip
kazkokiems
nep o ingiems
pada ams.
=
Kam
mums
pyk is,
kaip
pyks asi
kazkokie
nep o ingi
pada ai.
Pazyminio
unkcija
a lickan¢ios
lyginamosios
kons ukcijos
isos
a spindi
iena
i-
pa:
lyginamoji
kons ukcija
oks
kaip
X
a spindi
lyginamaji
sakinj
oks,
koks
y a
X.
Lyginamosios
kons ukcijos
pag indinis
zodis
isada
a liecka
subjek o
unkcija
(ji
a i-
inka
lyginamojo
sakinio
eiksnio
unkcija),
p z.:
(16)
Visada
malonu
gau i
okias
do anas
kaip
Zaislus.
=
Visada
malonu
gau i
okias
do anas,
kokios
y a
Zaislai.
I§
pa eik u
pa yzdziu
ySkéja,
kad
linksniy
a akcija
bidinga
okiems
sakiniams
kaip
(15)
i
(16),
kai
lyginamosios
kons ukcijos
pag indinis
zodis,
nepaisan
a lieka-
mos
subjek o
unkcijos,
gauna
a
ne iesioginio
linksnio
o ma,
ku ia
u i
pag indinio
sakinio
zodis,
ku io
a z ilgiu
lyginamosios
kons ukcijos
pag indinis
Zodis
a lieka
ly-
ginimo
s anda o
unkcija.
A akcija
nebidinga
okiems
sakiniams
kaip
(14),
nes
juose
a ojama
pag indinio
ZodzZio
linksnio
o ma
a spindi
Sio
zodzio
lyginamajame
sakinyje
a lickama
objek o
unkcija.
Taigi
linksnio
a akcijos
p incipa
galima
pa iks-
lin i
kaip
ne iesioginio
linksnio
a ojima
ie oj
lyginamojoje
kons ukcijoje
seman-

6
|
VESLAVA
CIZIK
inés
unkcijos
pag indu
laukiamo
iesioginio
linksnio.
Toliau
da
bus
ap a as
ienas
ypa ingas
a ejis,
kai
okiuose
sakiniuose
kaip
(14)
ieng
ne iesiogini
linksni
(gali-
ninka)
del
neiginio
i akos
kei¢ia
ki as
ne iesioginis
linksnis
(kilmininkas).
4.
LINKSNIVU
ATRAKCIJOS
TIPAI
4.1.
Pi miausia
ap a iami
a ejai,
kai
lyginamoji
kons ukcija
sakinyje
eina
bido
aplinkybe,
.
y.
a ejai,
ku iuos
ilius uoja
anks¢iau
pa eik i
(14)
i
(15)
pa yzdzZiai.
4.1.1.
Kai
lyginamosios
kons ukcijos
a dazodzio
unkcija
—
objek as,
linksnio
a -
akcijos
iS
p incipo
negali
bi i.
Sio
ipo
sakiniuose
lyginamosios
kons ukcijos
pa-
g indinio
zodzio
o ma
su ampa
su
am
ik a
pag indinio
sakinio
a dazodzio
o ma,
be
ne del
a akcijos,
o
dél
o,
kad
abieju
a dazodziy
o mos
y a
salygojamos
o
pa-
ies
eiksmazodzio
alen ingumo
i
a lieka
a
pacia
objek o
unkcija:
kilmininkas:
(17)
Gailiuos
a es
kaip
mo inos.
Ul ydas,
ed.
(1976:
664)
(S uoga).
plg.
gailiuos
a es,
kaip
gailiuos
mo inos
(18)
Klie ikai
jo
bijojo
kaip
ugnies.
Ul ydas,
ed.
(1976:
523)
(Mykolai is-Pu inas).
plg.
jo
bijojo,
kaip
bijojo
ugnies
naudininkas:
(19)
Pa a iu
kaip
d augui.
Ul ydas,
ed.
(1976:
523)
(S uoga).
plg.
pa a iu,
kaip
pa a iu
d augui
(20)
Jai
ik
pi s u
pamo i
e eikia
—
i
iskas
a liekama
kaip
ik ai
poniai.
Ul ydas,
ed.
(1976:
523)
(Simonai y é).
plg.
jai
a liekama,
kaip
a liekama
poniai
galininkas:
(21)
Jis
nesé
jq
kalnu
pe
kadugyng
kaip
piika.
Ul ydas,
ed.
(1976:
664)
(C i ka).
plg.
nesé
ja,
kaip nesé
piika
(22)
Vilioja
jus
kaip
kiidikius
mazus.
Ul ydas,
ed.
(1976:
664)
(S uoga).
plg.
ilioja
jus,
kaip
ilioja
k idikius
inagininkas:
(23)
Ma y é
apsipylé
auda
kaip
Za ijomis.
Ul ydas,
ed.
(1976:
664)
(Vaizgan as).
plg.
apsipylé
auda,
kaip
apsipylé
Za ijomis
(24)
Adomuko
pasaulyje
nebeliko
is ikimybés,
ku ia
galima
bu o
pasikliau i
kaip
mi u.
Ul ydas,
ed.
(1976:
665)
(Vaizgan as).
plg.
pasikliau i,
kaip
pasikliaunama
mi u
Visais
Siais
a ejais
a dazodis
iSlaiko
a
pa i
objek o
linksnj,
ku j
lemia
pag indi-
niame
sakinyje
a ojamas,
o
Salu iniame
sakinyje
p aleidziamas
eiksmazodis.
Ly-
ginamosios
kons ukcijos
linksnis
né a
salygojamas
de inimu
su
am
ik u
pag indi-
nio
sakinio
a dazodziu.
Galima
as i
ik
iena
a eji, kai
linksnio
pasi inkimui
pada o
i akos
pag indinio
sakinio
Zodis,
ku io
a z ilgiu
pag indinis
kons ukcijos
Zodis
eina
lyginimo
s anda u.
Lyginamosios
kons ukcijos
galininka
gali
pakeis i
kilmininkas,
jeigu
pag indinio
sakinio
eiksmazZodis
y a
paneig as,
p z.:
LINKSNIU ATRAKCIJA
|
7
(25)
Paulius
nieko
aip
nedie ina
kaip
Sokolado.
plg.
nieko
nedie ina,
kaip
die ina
Sokoladq
(26)
Fizikos
moky ojas
nieko
neba a
aip
kaip
manes.
plg.
nieko
neba a,
kaip
ba a
mane
(27)
Romas
nieko
aip
nege bia
kaip
d augy.
plg.
nieko
nege bia,
kaip
ge bia
d augus
(28)
Ona
nieko
aip
nemégs a
kaip
ba séiy.
plg.
nieko
nemégs a,
kaip
mégs a
ba scius
Si
linksniu
a akcija
y a
akul a y i:
a ojamos
i
kons ukcijos
su
iSlaiky u
gali-
ninku,
p z.:
(29)
Ana
nieko
aip
daznai
nesu inka
kaip
Pe a.
(31)
Saulius
nieko
aip
nemégs a
kaip
o us.
Sakiniai
su
a akcija
suda o
45,6%,
o
sakiniai
be
a akcijos
—
54,4%.
Va dazodziy
ka ego iniy
sa ybiy
j akos
nepas ebé a
—
linksniy
a akcija
galima
i
su
j a dZiais,
i
su
ik iniais,
i
su
bend iniais
daik a a dZiais
(j akos
ne u i
i
okios
sa ybés
kaip
skaicius,
gy as
a
negy as
daik as).
Siuo
a eju
iena
objek inj
linksnj
(galininka)
kei¢ia
ki as
objek inis
linksnis
(kil-
mininkas).
Tuo
Sis
a akcijos
ipas
ski iasi
nuo
daugumos
a akcijos
ipu,
ku
objek-
inis
linksnis
kei¢ia
subjek inj
linksni.
4.1.2.
Ap a sime
da
a ejus,
kai
lyginamosios
kons ukcijos
a dazodis
a lieka
sub-
jek o
unkcija.
Ski ini
keli
ipai.
4.1.2.1.
Lyginamosios
kons ukcijos
unkcija
—
bido
aplinkybé,
p iklausan i
nuo
asmenuojamojo
eiksmazZodzio.
Sio
ipo
sakiniams
linksniy
a akcija
nebidinga,
nes
pag indinio
sakinio
a dazodis
a lieka
eiksnio
unkcija
i
u i
a dininko
o ma,
p z.:
(32)
Jis
elgiasi
kaip
mazas
aikas.
Ul ydas,
ed.
(1976:
657).
plg.
jis
elgiasi,
kaip
elgiasi
aikas
(33)
Pa s
sésiu,
Sienausiu,
d auge
su
Zmonémis
a gsiu kaip
p o é iai.
Ul ydas,
ed.
(1976:
656).
plg.
a gsiu,
kaip
p o é iai
a go
4.1.2.2.
Lyginamosios
kons ukcijos
unkcija
—
bdo
aplinkybé,
p iklausan i
nuo
eiks-
niu
einancios
bend a ies.
Sio
ipo
sakiniams
bidinga
a akcija.
Lyginamoji
kons uk-
cija
apibidina
pag indinio
sakinio
bend a i,
ku i
eina
sakinio
eiksniu,
p z.:
(34)
Nieko
ki o
nebeliko
ik
susi ies i
kaip
eZiui
j
kamuoliuka.
plg.
susi ies i,
kaip
susi iecia
ezys
(35)
P alaimé ojams
nieko
ki o
nebeliko
ik
pasp uk i
kaip
kojo ams.
plg.
pasp uk i,
kaip
pasp unka
kojo ai
|
VESLAVA
CIZIK
36)
Maza
ga bé
isnyk i
kaip
andens
bu buléliui.
Ul ydas,
ed.
(1976:
665)
(C i ka).
8
)
17
plg.
iSnyk i,
kaip
isnyks a
andens
bu bulelis
Siuo
a eju
lyginamosios
kons ukcijos
a i inka
lyginamuosius
sakinius
su
asme-
nuojamosiomis
eiksmazodzio
o momis.
P aleidus
eiksmazodj, lyginamosios
kon-
s ukcijos
pag indinis
zodis
pa enka
j
pag indinio
sakinio
beasmene
aplinka
i
dél
jos
ij akos
gauna
beasmenéms
bend a ies
kons ukcijoms
bidinga
loginio
subjek o
o -
ma
—
naudininka.
Sio
linksnio
o ma
y a
jp as esné,
no s
a ojamas
i
a dininkas,
p z.:
37)
Jei
uo
pa g iauna
aika,
bi ina
kuo
g eiciau
susisuk i
kamuoliuku,
kaip
eziukas,
i
pa
g e
gulé i
nejudan .
Tokie
sakiniai
p iklauso
p ie
sakiniy
su
y aujan¢iaja
a akcija
(sakiniai
su
a akci-
ja
suda o
76,7%,
o
sakiniai
be
a akcijos
—
23,3%).
4.1.2.3.
Lyginamosios
kons ukcijos
unkcija
—
bido
aplinkybé,
p iklausan i
nuo
pa-
pildiniu
einanéios
bend a ies.
Lyginamasis
posakis
apibiidina
papildiniu
einan¢cia
ben-
d a j.
Pagal
ai,
su
kuo
ko e e en iskas
lyginamosios
kons ukcijos
pag indinis
Zodis,
ski ini
keli
po ipiai:
a)
numanomas
bend a ies
subjek as
ko e e en iSkas
su
pag indinio
sakinio
eiks-
niu
(p z.:
jis
paZadéjo
dainuo i
=
jis
pazadéjo,
kad
(jis)
dainuos).
Linksnio
a ojimo
poZi iu
Sis
ipas
nesiski ia
nuo
anks¢iau
ap a o
(4.1.2.1)
a ejo,
kai
lyginamosios
kons ukcijos
unkcija
—
biido
aplinkybe,
p iklausan i
nuo
asmenuojamojo
eiksma-
zodzio
(sakiniai
(32),
(33)),
p z.:
(38)
Jis
pazadéjo
dainuo i
kaip
laks ingala.
plg.
dainuo i
aip,
kaip
dainuoja
laks ingala
b)
numanomas
bend a ies
subjek as
ko e e en iSkas
su
pag indinio
sakinio
papil-
diniu
—
loginiu
subjek u
(p z.:
jam
eikia
gy en i
=
eikia,
kad
jis
gy en y).
Linksnio
a ojimo
poZiii iu
Sis
ipas
nesiski ia
nuo
a eju,
kai
bido
aplinkybe
p iklauso
nuo
eiksniu
einancios
bend a ies
(4.1.2.2),
p z.:
(39)
Nesakau,
kad
eikia
gy en i
kaip
d ugeliui
isq
gy enimq
—
nepa yks,
jei
Zmogus
u i
Seima,
aikus
i
u és
uz
juos
a saky i.
plg.
eikia
gy en i,
kaip
gy ena
d ugelis
I
Siuo
a eju
linksnio
a akcija
ip as a.
c)
numanomas
bend a ies
subjek as
ko e e en ikas
su
pag indinio
sakinio
ie-
sioginiu
papildiniu
(p z.:
ismoke
jq
dainuo i,
.
y.
pasieké,
kad
ji
ismok y
dainuo i),
p z.:
(40)
Ismoke
jq
dainuo i
kaip
y u elj.
plg.
dainuo i,
kaip
dainuoja
y u élis
LINKSNIU
ATRAKCIJA
|
9
Sio
ipo
sakiniams
i gi
biidinga
y aujanéioji
linksniy
a akcija
(sakiniai
su
a akci-
ja
suda o
58,7%,
o
sakiniai
be
a akcijos
—
41,3%).
Kaip
ma y i
i8
pa yzdziu,
linksnio
pasi inkimui
didele
i aka
u i
pag indinio
sakinio
sin aksiné
s uk i a.
Jeigu
pag indinio
sakinio
s uk ii a
y a
beasmené
i
lyginamoji
kons ukcija
eina
bido
aplinkybe,
apibiidinan¢ia
Sioje
beasmenéje
kons ukcijoje
a -
ojama
bend a i,
ada
pas ebimas
s ip us
polinkis
subjek o
a dininka
keis i
beasme-
néms
kons ukcijoms
bidingu
subjek o
naudininku.
Jeigu
pag indinio
sakinio
kons uk-
cija
y a
asmeniné
(no s
lyginamoji
kons ukcija
eina
ne
asmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos,
0
nuo
jos
p iklausomos
bend a ies
aplinkybe),
a dininkas
iSlaikomas.
A ski ai
ap a ini
a ejai,
kai
lyginamoji
kons ukcija
p iklauso
nuo
pag indinio
sakinio
papildiniu
einan¢cios
bend a ies.
Linksniy
a akcija
Siuo
a eju
gali
di e enci-
juo i
d i
sin aksines
in e p e acijas.
Sakinys
(41),
be
a akcijos,
u i
d i
sin aksines
i
seman ines
in e p e acijas,
o
sakinys
(42)
su
a akcija
—
ik
iena:
(41)
[smoke
jq
dainuo i
kaip
y u élis.
(i)
‘Smoke
ja
dainuo i
aip,
kaip
dainuoja
y u elis’.
(ii)
‘Smoke
ja
dainuo i
aip,
kaip
bi u
ismokes
y u élis’.
(42)
[smoke
jq
dainuo i
kaip
y u éli.
‘Imoke
ja
dainuo i
aip,
kaip
dainuoja
y u élis’.
Reikia
many i,
kad
linksnio
a akcija
Siuo
a eju
u i
unkcine
mo y acija:
ji
odo,
kad
lyginamoji
kons ukcija
y a
susijusi
su
bend a imi
dainuo i,
o
ne
su
pag indiniu
eiksmazodziu
ismoke.
4.1.2.4.
Lyginamosios
kons ukcijos
unkcija
—
biido
aplinkybe,
p iklausan i
nuo
pa-
daly io.
Sio
ipo
sakiniams
i gi
biidinga
y aujan¢ioji
linksniy
a akcija
(sakiniai
su
a akcija
suda o
60,6%,
o
sakiniai
be
a akcijos
—
39,4%).
Lyginamoji
kons ukcija
apibidina
padaly i,
p z.:
(43)
Jai
uzdaina us
kaip
laks ingalai
isi
nu ilo.
plg.
jai
uzdaina us,
kaip
uzdainuoja
laks ingala
Kaip
odo
y imo
duomenys,
lyginamosios
kons ukcijos
p iklausomybé
nuo
pada-
ly io
ska ina
naudininko
a ojima
panaSiai
kaip
bend a ies
a eju.
4.2.
Sunkiau
y a
nus a y i
eiksnius,
ku ie
lemia
linksniu
a akcija,
kai
lyginamoji
kons ukcija
a lieka
pazyminio
unkcija.
Tokios
y a
lyginamosios
kons ukcijos
su
jung uku
kaip
i
a liepiamuoju
zodziu
oks,
-ia.
Kaip
jau
bu o
miné a,
Sios
unkcijos
lyginamuju
kons ukciju
negalima
suski s y i
pagal
pag indiniu
zodziu
seman ines
unkcijas,
nes
jos
isos
a lieka
ik
iena
—
subjek o
—
unkcija.
Kadangi
isos
Sio
ipo
lyginamosios
kons ukcijos
eina
daik a a dziu
pazyminiais,
Siuo
a eju
pag indinia-
me
sakinyje
a ojama
kons ukcija
(asmeniné
a
beasmené
i
pan.)
negali
u é i
ie-
sioginés
i akos,
be
gali
bi i
ne iesioginé
j aka,
kadangi
pag indinio
sakinio
s uk a
lemia
lyginamosios
kons ukcijos
zymimo
daik a a dzio
linksnio
o mos
pasi inki-
ma.
No in
nus a y i
linksnio
i aka,
i iamos
kons ukcijos
bu o
suski s y os
pagal
linksni,
ku is,
p i aikius
a akcija,
u ée u
pakeis i
a dininka:
16
|
VESLAVA
CIZIK
niai
su
galininku:
Sio
linksnio
polinkis
aiky i
a akcija
y a
oks
s ip us,
kad
jis
j eikia
i
a akcija
s abdan¢ius
eiksnius.
Apklausos
duomenimis,
polinkis
a akcijai
s ip iausias
galininko
a eju,
.
y.,
kai
a dininka,
p i aikius
a akcijos
aisykle,
u é y
pakeis i
galininkas.
Silpniausias
po-
linkis
—
jnagininko
a eju
(inagininkas
be eik
niekada
nepakei¢ia
a dininko),
o
kil-
mininkas
i
naudininkas
uzima
a pine
pozicija.
2-oji
schema
odo
d i
hie a chijas,
pagal
ku ias
galima
nus a y i
a akcijos
ikimybe:
iena
emiasi
gy umu,
an a
—
links-
niu.
Kuo
auk8éiau
koks
no s
Zodis
kiek ienoje
i§
iy
hie a chijy,
uo
maZesné
a akci-
jos
ikimybé.
Abieju
ipy
eiksniai
gali
susiki s i,
pa yzdziui,
galininko
a eju
a ak-
cija
aikoma
i
j a dziams
bei
ik iniams
a dazodziams:
SCHEMA
II.
ATRAKCIJOS
TIKIMYBE
PAGAL
GYVUMO
HIERARCHIJJA
IR
PAGAL
LINKSN]I
a akcijos
i a dziai
a akcijos
inagininkas
ikimybe
ik iniai
ikimybé
naudininkas
i
pagal
daik a a dziai
pagal
kilmininkas
gy uma
bend iniai
linksni
galininkas
daik a a dziai
Ty imo
ezul a ai
leidzia
many i,
kad
a akcijos
galimybe
lemia
ne
ik
gy umo,
be
i
LINKSNIU
HIERARCHUA.
Si
hie a chija
bu o
su o muluo a
Keenano
i
Com ie’o
(1977),
be
p adZioje
ji
bu o
aikoma
sakinio
dalims
(g ama inéms
unkcijoms),
0
ne
linksniy
o moms.
Véliau
p adé a
ope uo i
i
paciy
linksniy
o my
hie a chijomis
(p z.,
Pi ne
1991).
Linksniy
hie a chija
(case
hie a chy)
eikia
sup as i
kaip
hie a -
chija,
lemian¢iq
ikimybe
kokiam
no s
a dazodziui
bi i
apim am
am
ik os
sin ak-
sés
aisyklés,
a siz elgian
j
ai,
kokia
jo
linksnio
o ma,
a ba
j
ai,
kokio
linksnio
o ma
jis
gali
igy i
p i aikius
miné a
aisykle.
Kuo
aukS¢iau
koks
no s
linksnis
links-
niu
hie a chijoje,
uo
leng iau
a dazodziai,
u in ys
o
linksnio
o ma,
apimami
am
ik yu
sin aksiniy
ope acijy,
a ba
uo
leng iau
a dazodZiai
gali
igy i
Sio
linksnio
o -
ma,
jei
bus
p i aiky os
os
sin aksinés
ope acijos.
Pi ne
okie¢iy
kalbai
eikia
okia
hie a chija:
a dininkas
<
galininkas
<
ne iesioginiai
linksniai
(naudininkas,
kilmi-
ninkas,
p ielinksniniai
junginiai)
(Pi ne
1991:
47).
Linksniy
hie a chijos
unkcine
mo y acija
galé u
bi i
susijusi
su
Jakobsono
pasiiily u
linksniy
iSsidés ymo
modeliu:
Jakobsono
schemoje
pe i e ine
pozicija
uziman ys
linksniai
(p z.,
inagininkas)
links-
niy
hie a chijoje
galé u
uzZim i
zemesnes
pozicijas
(plg.
Jakobson
1984).
Pagal
apklausos
duomenis
susida iusi
linksniy
hie a chija
odo
oki
pa
linksniy
pasiski s yma,
ik
dél
ibo os
medziagos
nepa yko
nus a y i,
kokia
a ka
Sioje
hie-
a chijoje
u é y
ei i
kilmininko
i
naudininko
linksniai;
ja
galime
pa aizduo i
aip:

LINKSNIU
ATRAKCIJA
|
17
SCHEMA
III.
LINKSNIU
HIERARCHIJA
KAIP
ATRAKCIJOS
TIKIMYBE
LEMIANTIS
VEIKSNYS
kilmininkas
a dininkas
<
galininkas
<
<
jnagininkas
naudininkas
A akcijos
aisykles
galima
su o muluo i
aip:
(i)
kuo
auk&éiau
koks
no s
Zodis
linksniu
hie a chijoje,
uo
leng iau
jis
p icinamas
kaip
a akcijos
mechanizmo
p adinis
aSkas;
ak iSkai
ik
du
linksniai
a akcijos
a -
eju
keidiami
ki ais
linksniais:
a dininkas
i
galininkas.
Abu
kei¢iami
hie a chijoje
zemiau
esan¢iais
linksniais;
(ii)
kuo
auk&éiau
koks
no s
Zodis
linksniy
hie a chijoje,
uo
leng iau
jis
gali
bu i
i es as
kaip
a akcijos
ezul a as
(angl.
a ge );
kaip
anksciau
mine a,
a dininkas
daz-
niausiai
kei¢iamas
galininku,
eCiausiai
(jei
ai
i
iso
imanoma)
—
jnagininku;
a pi-
ne
pozicija
uzima
kilmininkas
i
naudininkas;
jy
a pusa io
pozicija
hie a chijoje
kol
kas
neaiski,
ben
jau
a lik as
y imas
neduoda
pag indo
p iski i
Siems
linksniams
ski ingas
pozicijas
hie a chijoje.
A likus
daug
didesne
apklausa,
bi y
galima
pako eguo i
i
pa ikslin i
Siuos
ezul-
a us,
iksliau
nus a y i
kilmininko
i
naudininko
ie a
linksniy
hie a chijoje,
galbi
pa yk u
nus a y i
ki us
linksniu
a akcijos
eiksnius.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1996:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
ANDERSON,
S.
R.
1985:
In lec ional
mo phology.
Shopen,
T.,
ed.,
Language
Typology
and
Syn ac ic
Desc ip-
ion
3.
G amma ical
ca ego ies
and
he
lexicon,
Camb idge
Uni e si y
P ess,
151-201.
JAKoBSON,
R.
1984:
Con ibu ion
o
he
gene al
heo y
o
case:
gene al
meaning
o
he
Russian
cases.
Russian and
Sla ic
G amma .
S udies
1931-1981.
Edi ed
by
L.
R.
Waugh
and
M.
Halle,
Be lin,
New
Yo k,
Ams e dam:
Mou on
Publishe s
(Janua
Lingua um,
Se ies
Maio ,
106),
59-103.
KAVALIUNAITE,
G.
2001:
Adesy as
Chylinskio
Naujojo
Tes amen o
e ime.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
45,
93-111.
KEENAN,
E. L.,
ComRIE,
B.
1977:
Noun
ph ase
accessibili y
and
Uni e sal
G amma .
Linguis ic
Inqui y
8
(1),
63-99.
MATTHEWS,
P.
H.
1997:
Ox o d
Concise
Dic iona y
o
Linguis ics,
Ox o d:
Uni e si y
P ess.
Mo konas,
K.,
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1999:
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
Pi NeR,
K,
1991:
F eie
Rela i sa ze
und
die
Kasushie a chie.
Feldbusch,
E.,
ed.,
Neue
F agen
de
Linguis-
ik,
Tubingen:
Niemeye ,
341-347.
U ypas,
K.,
ed.
1976:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3.
Sin aksé,
Vilnius:
Min is.
Vesla a
Cizik
Gau a
2003
03
25
Lie u iu
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]