ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIX
(2003),
63
-
102
Zodziy
da yba
ank a& ineéje
Kazimie o
K is upo
Dauksos
lie u iu
kalbos
g ama ikoje
ANTANAS
SMETONA
Vilniaus
uni e si e as
Kazimie as
K is upas
Dauksa’s
manusc ip
g amma ,
da ing
om
he
i s
hal
o
he
19 h
cen u y,
is
he
ea lies
Li huanian
g amma
w i en
in
Li huanian.
This
makes
i
an
impo an
sou ce
o
in es iga ions
in o
he
his o y
o
g amma
and
g amma ical
e minology,
and
a
es imony
o
he
heo e ical
achie emen s
o
he
science
o
language
in
DaukSa’s
imes.
Among
o he
p e-Schleiche-
ian
g amma s
o
Li huanian
(and
o he
languages)
i
s ands
ou
by
i s
exhaus i e
and
heo e ically
sound
ea men
o
wo d
o ma ion,
which
is
gi en
mo e
p ominence
han
in
ea lie
g amma s.
Compounding
and
de i a ion
a e
al eady
dis inguished
and
deal
wi h
in
sepa a e
sec ions.
Daukéa’s
ea men
o
wo d
o ma ion
can
he e o e
be
iewed
as
an
au onomous
pa
o
he
g amma ,
hough
i s
place
in
he
g amma ical
sys em
is
no
ye
clea ly
de ined.
1.
ISTORINIS
KONTEKSTAS
1.1.
MazZosios
Lie u os
g ama ikos
1.1.1.
Jau
pi mosiose
lie u iy
kalbos
g ama ikose
g e a
Zodziy
kai ybos
kalbama
apie
da yba.
Danieliaus
Kleino
g ama ikoje
G amma ica
Li anica
a dazodiio
i
eiksmazodzio
sky iuose
y a
da ybos
sky eliai:
De
nominis
specie
e
igu a
(Apie
a do
pa idala
i
ig i a)
(Klein
1653:
64-69)
i
De
e bi
specie
e
igu a
(Apie
eiks-
mazodzio
pa idala
i
igi a)
(Klein
1653:
129-131).
Da ybos
sis eminimo
né a,
ik
paminimi
pa ieniai
p iesaginés
da ybos
a ejai,
ienas
ki as
p ieSdélinis.
Ten
paaiskinama,
kad
a dazodZiai
es i
pi miniai
i
iS es iniai,
kad
jie
da omi
i§
a da-
zodziy
i
i$
ki y
kalbos
daliy.
IS
a dazodziy
da omos
ke u ios
i8 es iniy
a daZo-
dziy
iiSys:
sa ybiniai
—
é ainis
(:
é as),
namiskis
(:
namai),
miescionis
(:
mies as),
laukininkas
(:
laukas),
ka aliaucionis
(:
Ka aliaucius);
e a a dziai
—
Adomai is
(:
Adomas),
klebonai is
(:
klebonas);
mazybiniai
—
ponelis
(:
ponas),
Zmogu is
(:
Zmo-
gus),
silpnokas
(:
silpnas);
is a dziai
—
gelezinis
(:
gelezis),
eisybé
(:
eisus),
g ozybé,
g azumas
(:
g azus).
I§
ki y
kalbos
daliu
i gi
pasida oma
a dazodziy
—
ai
galiinés
-a
i
p iesagos
-imas
ediniai
i8
eiksmazodziy:
aldzia
(:
aldau)',
pabaiga
(:
pa-
baigiu);
iSguldymas,
pamokinimas,
sakymas.
Kiek
iSsamiau
aigkinami
p iesagos
-imas
a ian ai.
I§
eiksmazodziy
da omi
i
bid a dZiai
—
S en as
(:
S enciu),
s eikas
Lo yny
kalbos
g ama iky
pa yzdiiu
senosiose
g ama ikose
pama ine
o ma
laikomas
esamojo
laiko
pi masis
asmuo.
Pa yzdziy
pa eikimas
Siame
da be
kiek
a ijuoja,
nes,
siekian
iSlaiky i
au en iskuma,
pama iniai
zodziai
nepa eikiami
en,
ku
i
o iginale
jy
nebu o.
64
|
ANTANAS
SMETONA
(:
s eiks u)?.
Da
paminima
da yba
i§
p ie eiksmiu
—
olus
(:
oli),
a imas
(:
a i).
Veiksmazodzio
da ybos
sky iaus
s uk ii a
i gi
panasi,
eiksmazodzZiai
y a
pi miniai
i
i& es iniai
—
Klausinéju
(:
klausau)>.
Jy
y a
ys
usys:
p adé iniai
(p adedu
mi i
-
me dmi,
p adedu
pul i
—
puolinéju),
dazniniai
(siun inéju,
uZpuolinéju,
da buliuoju,
sa-
kyda au,
algyda au)*
i
mazybiniai
( alginéju,
aiks inéju,
klausinéju,
mi inéju,
gi au-
ju,
gi snoju).
A k eip inas
démesys,
kad
Kleinas
p ieSdélinius
eiksmazodzius
ka ais
p iski ia
p ie
pi miniy
(pasens u),
ka ais
p ie
sudu iniy
(sw adinu).
Veiksmazodziu
da ybos
sky iuje
paminimi
i
ke u iy
ipy
sudu iniai
eiksmaZodziai:
daik a a -
dis
+
eiksmazodis
(ka q edu,
juokda au),
p ie eiksmis
+
eiksmazodis
(ge da au),
p ielinksnis
+
eiksmazZodis
(p ieim ,
sug iz u)
i
dalely é
+
eiksmazodis
(beesmi).
Daugiau
Zodziy
da ybos
sky iy
né a.
Be
apie
da ybos
dalykus
kalbama
i
kai ybos
a
g ama iniy
o my
da ybos
sky iuose.
A k eip inas
démesys
j
ai,
kad
jau
pi mojoje
g ama ikoje
pas ebé a
unkciné
da yba.
Daly iu
sky iuje
(Klein
1653:
133)
eigia-
ma, kad
kai
ku ie
daly iai
i s a
a dais
esan
am
ik oms
salygoms:
jungian
eiks-
mazodi
su
neigiamaja
dalely e
(Kleino
pa adin a
p ie eiksmiu)
(nemoky as,
negi de-
as),
kai
ne enka
laiko
eiksmés
(myle inas,
plak inas,
moky as)
i
kai
esa
galima
lygin i
bei
laipsniuo i
(moky as
—
mokyCciausias).
Funkcinés
da ybos
dalykai
y a
i
inaginin-
ko
bei
ie ininko
p ie eiksméjimas
(pulkais,
a du,
a i omis,
ylomis,
iduj).
P ie
Zo-
dziy
da ybos
Kleinas
ski ia
i
alia y us
bei
ilia y us,
ku iy
nelaiko
linksniais,
0
eigia,
kad
su
okiais
baigmenimis
da omi
p ie eiksmiai
(manimp,
namuosna,
juisump)’.
Klei-
no
Kompendiume
uzsimin a
apie
mazybiniy
o mu
da yba
i
nu ody a,
kad
daugiau
apie
ai
galima
pasiskai y i
g ama ikoje.
Pi mojoje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
pa-
eikiami
pa ys
bend iausi
dalykai.
Be
$i
g ama ika
pi moji
i
ski a
p ak ikai
bei
pa ody i,
kad
i
,,ba ba y
kalba“
ne
okia
p as a,
kaip
daugelio
bu o
many a
(z .
Klein
1653:
14-15).
1.1.2.
Sap ino
i
Sulco
g ama ikoje
Compendium
g amma icae
li h anicae
apie
Z0-
dziy
da yba
aip
pa
kalbama
a dazodzio
i
eiksmazodzio
sky iuose.
Y a
sky e-
liai
apie
pa idala
i
ig i a
—
Figu a
&
Species
( e éjas
K.
Eigminas
species
e Cia
aximi)
(Schul z
1997:
18).
Sioje
g ama ikoje
minimi
okie
pa ys
da ybos
ipai
—
sa ybiniai
( é ainis,
miescionis,
laukininkas),
e a a diniai
(Adomai is,
Jokubai is),
mazybiniai
(ponelis,
aikelis,
Zmogu is,
lie u is,
duk e ai é)
(Schul z
1997:
18-20).
Kal-
bama
apie
a dazodziy
da yba
i§
a dazodziy
(gelezinis,
kiinikas,
eisybé,
iezlibu-
mas,
pa ogumas),
a ski ai
paminimi
p iesagos
-imas
ediniai
i
ediniai
i§
ki y
kal-
bos
daliu.
Taip
pa
paminimi
daly iai,
i ¢
a dazodziais
(moky as,
pagi as,
p ip as as,
s
Sis
d iskiemeniy
bid a dziy
da ybinis
siejimas
su
eiksmazodiiu
s a bus
ne
Siuolaikinéms
g ama i-
koms
(Z .
Paulauskiené
1994:
181-182).
18
ik ujy
iS
Alausiu.
Kleinas,
kaip
ma y i
i$
pa yzdziy,
nesky e
g ama inio
i e a y o
su
-da o
(bi ojo
dazninio
laiko)
nuo
da ybiniy
i e a y u.
$
Kad
seno iniai
linksniai
(ku ie
is o igkai
i
nelabai
seni
—
Z .
Zinke icius
1966:
200-202)
Kleino
laikais
jau
nebep iklausé
linksniy
pa adigmai,
odo
i
ai,
kad
jy
pos pozicinius
elemen us
jis
laike
p ie-
eiksmiy,
0
ne
linksniy
da ybos
p iemonémis.
No s,
kaip
oliau
ma ysime,
Kazimie as
K is upas
Dauksa,
biidamas
y y
auks aidiy
a s o as,
ilia y a
da
i auke
i
linksniy
pa adigma,
o
elemen us
-p,
-pi
jau
laiké
am
ik ais
pos poziciniais
p ieSdéliy
a ian ais.
ZODZIU
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
65
iSgany as,
u js,
egis,
ikis)
(Schul z
1997:
22).
Apie
sudé inius
ZodZius
( .
y.
sudé i-
nius
i
p ieSdélinius)
ik
pasakoma,
kad
jy
y a
didelé
i ai o é,
ku ioje
leng a
susi-
gaudy i
i$
p ak ikos
(Schul z
1997:
23).
Veiksmazodziy
da yba
aip
pa
nedaug
esi-
ski ia
nuo
Kleino
g ama ikos.
Tik
Cia
jau
nus a omos
ke u ios
iS es iniy
eiksmazodziy
iigys
(Schul z
1997:
41):
dazniniai
(puolinéju,
siun inéju),
mazybi-
niai
(pa aikauju,
aiks inéju,
gi snoju,
ga binoju),
eidziamieji
(juokinu,
puldinu)
i
in anzi y iniai
(myliuos,
asydinuos,
be
myliu,
besi
myliuos).
Sudu iniai
eiksmazo-
dziai
ap a i
kiek
i8samiau
(Schul z
1997:
42):
da omi
eiksmaZodzius
jungian
su
a dazodziais
(ka q edu,
juokda au,
daly éju)°,
su
p ie eiksmiais
(gie da au,
ganda-
au),
su
p ielinksniais
(p ieimi,
a eimi)
i
su
dalely émis
(be
eimi,
be
esmi).
Daly io
sky iuje
minimas
daly io
i imas
a daZodziu
(Schul z
1997:
63-64)
aip
pa ,
kaip
i
Kleino
g ama ikoje.
G ama ikoje
Sapiinas
a sky é
bi aji
daZninj
laika
nuo
Zodziy
da ybos
i
pi masis
lie u iy
kalbos
g ama ikos
is o ijoje
ji
i auke
j
laiky
sis ema
kaip
an aji
pe ek a.
Tik
Siq
laiko
o ma
da es
ne
i8
bend a ies,
0
i§
pi mojo
pe ek o,
odél
nus a é
d i
bi ojo
dazninio
laiko
p iesagas:
-da o
(di bda o)
i
-yda o
(sakyda o).
Bend a i,
kaip
i
Kleinas,
jis
laiké
is es ine
o ma
(a ski a
nuosaka),
ad
jam
neuZ eko
ienos
p iesagos
-da o
iS es inei
o mai
iS
pi mojo
pe ek o
da y i.
Be
o,
p i iko
i
nuo-
seklumo:
juk
bend a is
u i
is
balsius
p ies
- i:
-é-,
-y-,
-o-,
ad
i
Sapiinas,
siekda-
mas
bi i
nuoseklus,
u éjo
ski i
ne
d i,
o
ke u ias
bi ojo
dazninio
laiko
o mas:
-da o,
-yda o,
-éda o
i
-oda o.
Vis
dél o
bi ojo
dazninio
laiko
a sky imas
nuo
zodziy
da ybos
y a
s a bus
eo inis
pas ebéjimas,
a adimas,
jsi i ines
daugelyje
lie u iy
g ama iku
i
iSlikes
daba i-
nése
iek
p ak inése,
iek
i
mokslinése
g ama ikose.
1.1.3.
Daug
i8samiau
apie
zodziy
da yba
aSoma
Po ilo
F id icho
Ruigio
(Paul
F ied-
ich
Ruhig)
An angsg iinde
eine
Li auischen
G amma ick.
Kleino
g ama ikos
éles-
niems
au o iams
u éjo
i akos
ne
iki
Augus o
Sleiche io
(Schleiche ),
a¢iau
gali
bi-
i,
kad
didesnj
démesj
da ybai
galéjo
lem i
i
okieciy
g ama ikos.
IS
p adziy
be
jokios
sis emos
p ie
kai
ku iy
kalbos
daliy
ap asy
paminimi
a ski i
da ybos
a ejai,
ypaé
sudi imo.
Taciau
isas
sky ius
ski iamas
ediniams
(3
pa ag a ai).
Jo
minima
nomi-
na
de i a a
—
denomina i a:
kan umas
(:
kan ybé),
puodZius
(:
puodas),
gi uoklis
(:
gi as),
gelezinis
(:
gelezis);
gen ilia:
pa yzdziai
s ebé inai
panadiis
j
Os e meje io
(Z .
ki a
pa ag a a);
pa onimica:
Jokubai is,
Ka aliinas;
deminu i a:
b oluzis,
b oliukas,
b oly is
i
.
.
—
Gia
ne
isai
aiskiai
p idedami
okie
ediniai:
silpnokas,
g audenimas,
p asimas,
a pi k ojis,
p idé ojis,
daugumas,
a pininkas,
p iexininkas,
pi monis;
i
e ba
de i a a
—
laupsinu
(:
laupsé),
ga binu
(:
ga bé),
pasinaudoju
(:
nauda),
a olin i
(:
o-
li),
ski i
(:
ski u).
Be
abejo,
isuose
Siuose
pa yzdziuose
y a
daug
ne ikslumy
i
ik u-
ju
da ybiniu
san ykiy
nesu okimo.
1.1.4.
Bene
iSsamiausiai
zodziy
da yba
ap aSoma
Go ido
Os e meje io
(Go -
ied
Os e meye )
Neue
li auische
G amma ik.
Da ybai
ski a
ne
12
pa ag a u.
Ai’-
¢
No s
abiejose
g ama ikose
i
ski iami
sudu iniai
eiksmazZodZiai,
a¢iau
okiy
eiksmaZodziy
daba
ne a.
LKZ,
,,
96
j asy as
ganda y i,
aciau
pa yzdZiai
pa eik i
is
senuju
bazZny iniy
knygu
i
An ano
Ba a-
nausko
as u,
o
ka g
edu
ai
jau
i
ais
laikais
ik iausiai
bu o
du
ZodiZiai.
66
|
ANTANAS
SMETONA
kiai
a ski i
du
da ybos
bidai
—
ediniy
da ymas
i
sudi imas.
Vediniai
jau
ap aSomi
gana
nuosekliai.
Pi miausia
i8 a dijamos
daik a a dzio
p iesagos
(-as is,
-es is,
-ybe,
-ycia,
-ys é,
-immas,
-ummas,
-inkas,
-inne,
-innis,
-yne,
-ykle,
-ikas,
-éjas,
-éjis,
-ée,
-éna,
-ojis,
-oje,
-onas,
-onis,
-one,
-aiki is,
-ixkis,
-iske,
-alas,
-alus,
-unas,
-uwas,
-uwe,
-gys,
-lys,
-wys,
-o us,
-Zys,
-ba,
-diia,
-kla,
-we),
paskui
su
pa yzdZiais
paaiskinama,
i$
kokiy
kalbos
daliy
da omi
daik a a dziai:
i
daik a a dziu
—
knygininks
(:
knyga),
i8
bid a dziy
—
plo is
(:
pla us),
i8
i a dziy
-
sa iské
(:
sa es),’
is
eiksmazodziy
—
al-
diia
(:
aldau),
agis
(:
agiu),
Sé i
(:
Sé iau)
—
y a
pa eik a
da iniy
i
esamojo,
bi ojo
i
bisimojo
laiko
bei
bend a ies;
p ie eiksmiy
—
daugumas
(:
daug),
p ie-
linksniy
—
a pas
(:
a p).
Visai
aip
pa
ap asomas
bid a dis
—
is a dijamos
bud-
a dzio
p iesagos
i
pa eikiama
bid a dziy
da ybos
i&
daik a a dzio,
bid a dzio,
i a dzio,
eiksmazZodzio,
daly io,
p ie eiksmio,
p ielinksnio
pa yzdziy.
Veiksmazo-
dziu
p iesagy
Os e meje is
ne a dija,
aciau
el
pa eikia
da ybos
pa yzdziy
i8
daik-
a a dziy,
bid a dziy,
skai a dziy
(su ieny ),
i a dziu,
eiksmazodziu,
p ie eiks-
miu,
p ielinksniy,
iS ik uky.
Toliau
kiek
nusiZengiama
logikai
i
ski iami
da
keli
pa ieniai
da ybos
a ejai:
a dazodziy
deminu y ai,
pa onimai
(Adomai is
—
Ado-
mo
siinus),
oliau
gen i a dziai
(lie u ininks,
oké is,
ilzénas,
ka aliaucionis,
is u is-
kis,
klaipédiskis,
da kiemujis).
Asmeny
pa adinimai
pagal
gy enamaja
(a ba
kilmés)
ie o e
paka ojami
okie
pa ,
kaip
i
Ruigio
g ama ikoje,
kai
ku ie
ka ojasi
da
ig
Kleino
g ama ikos.
Ki as,
mazesnis,
sky ius
—
apie
kompozicija.
Cia
di iniai
su-
klasi ikuo i
pagal
an aji
komponen a
kaip
i
daba inése
g ama ikose,
jauciama,
kad
pi masis
apib ézia,
nusako
an aji:
daik a a dis
+
daik a a dis,
bid a dis
+
daik a a dis,
i a dis
+
daik a a dis,
p ie eiksmis
+
daik a a dis
(pussiauzie-
mis,
pussiauamiis,
neganda,
negalé,
neziné),
p ielinksnis
+
daik a a dis
(posunis,
jsu-
nis,
pa e is,
bedugnis,
pa o is,
pa asa is,
p iangis),
p ie eiksmis
+
bid a dis
(ne-
gyws,
nelab’s)*.
1.2.
Didziosios
Lie u os
g ama ikos
1.2.1.
Didziojoje
Lie u oje
aSomose
i
leidziamose
g ama ikose
Zodziy
da ybai
ski-
iama
daug
maZiau
démesio.
Vienoje
i8
s a besniu
g ama iky
Uni e si as
Ling a um
Li aniae
(1737)
apie
da yba
isai
nieko
ne asoma
(minima
ik
o my
da yba
—
laips-
niu,
bid a dzio
giminiy,
laiky
i
pan.).
Ma y ,
Siai
g ama ikai
jokios
i akos
ne u ejo
Mazosios
Lie u os
da bai,
Z .
Sabaliauskas
(1979:
21),
ku iy
au o ius,
eikia
many i,
y a
labiau
pa eikusios
okieciy
g ama iky
endencijos.
Bu en
okieciy
g ama iku
j aka
Mazosios
Lie u os
au o iams
galima
paaiskin i
i
oki
ski inga
pozi i
j
Zodziu
da ybos
dalykus.
1.2.2.
Didziojoje
Lie u oje
XVIII
amziuje
daugiau
g ama iky
nebu o
isleis a,
odel
oliau
ap a iamos
g ama ikos
y a
Daukéos
amZininku.
Deja,
jose
Zodziy
da ybai
ski-
iama
ne ka
daugiau
ie os
negu
pi m aku.
Lenkiskai
pa aSy oje
Juozo
Ciuldos
K o -
kie
pomys y
o
p awid ach
g amma ycznych
jezyka
zmudzkiego
apie
zodziy
da yba
pa a-
a
Is
iesy
pada y a
i8
sa as,
0
sa as
g e a
sa o
pada y as
i$
sa es.
8
Ma y ,
p ie eiksmiu
adinama
dalely é
ne.
ZODZIU
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
67
sy a
isiSkai
nedaug.
Aiskinan is
a dazodzio
seman ika
e a
pa eikiami
mazybiniu
daik a a dziy
lizdai
(Ciulda
1993:
133).
Kad
da ybos
su okimo
éia
né a,
odo
mazy-
biniy
daik a a dziy
sug e inimas
su
s ilis iskai
neigiamai
kono uo ais
daik a a dZiais,
ku ie
da ybiskai
gali
bi i
i
neskaid is
(lenk.
O
imionach
zg ubia ych
i
zd obnia ych),
.
y.
ski s oma
pagal
seman inius
a spal ius.
Toliau
apie
da yba
p abylama
ik
sin ak-
sés
(lenk.
O
Sk adni)
sky iuje:
zodziy
sudi imas,
p ieSdéliy
p idéjimas
(i gi
su okia-
mas
kaip
sudi imas)
bei
p iesagu
p idéjimas
sug e inamas
su
sin aksiniu
Zodziy
jun-
gimu
i
de inimu.
Sudu inio
a dazodzio
pama as
—
sin aksiné
kons ukcija
—
gal
i
pa eisina
okj
poZziu i,
aciau
Cia
zodziy
da yba
né a
su okiama
kaip
gana
sa a ankis-
kas
g ama ikos
eiskinys.
Siame
podiii yje
g eiciau
galima
jz elg i
mode niosios
unk-
cinés
g ama ikos
uzuomazgu,
nes
aiSkinami
okie
dalykai:
laika
eiSkiame
galininku
i
ie ininku,
i$
am
ik os
medziagos
pada y a
daik a
apibidiname
p iesagos
-inis
ediniais,
isumai
eikS i
u ime
p iesaga
-ys é.
Juk
ne
p ieSdéliniy
eiksmazodziu
sky iaus
pa adinimu
pab éziama
ne
da yba,
o
unkcija
—
0
s owach
dokonanych
‘apie
i ykio
eikslo
eiksmaZodzius’
(Ciulda
1993:
191-197)
—
pe
unkcija
aiSkinamas
p iesdeéliniu
eiksmazodziu
susida ymas.
No s
i
a sidi usi
sin aksés
sky iuje,
Zodziy
da yba
bene
ge iausiai
ap a iama
d ie-
juose
sky eliuose:
,,Apie
ieny
pap as ujy
daik a a dziu
pada yma
iS
ki y“
i
,,Apie
sudu inius
zodzius“
(lenk.
O
o mowaniu
sie
zeczownikéw
p os ych
jednych
od
d u-
gich;
O
wy azach
zlozonych)
(Ciulda
1993:
191-193).
Cia
pa eikiami
i
umpai
api-
bidinami
bei
suklasi ikuojami
okie
pa yzdziai:
1)
bal umas,
auks ybé;
2)
ka alys é;
3)
eglynas
(p ie
jo
p ijung i
i
kuopiniai
daik a a dziai
banda,
bii ys,
k ii a,
no s
pi -
mieji
du
né a
ediniai);
4)
audimas;
an ajame
sky elyje
—
1)
pusgal is,
juodbe is,
bal -
nuga is;
2)
uz obis,
pasaulis,
p ieklé is;
3)
juokda ys,
kaminSluos ys,
sanda a,
uzda bis;
4)
gi pelnys,
niekdziugys;
5)
Sunbajo is,
puspiemenis,
pussunis.
Pa yzdziai
odo,
kad
ie-
no
klasi ika imo
pag indo
i
apsk i ai
sis eminio
zodziy
da ybos
pa eikimo
ge okai
s inga.
I
is
deél o
Siuos
sky elius
jau
galima
laiky i
da ybos
mokslo
apma ais.
1.2.3.
Ki a
o
me o
g ama ika
—
i gi
lenkiSkai
pa asy a
Kaliks o
Kasakauskio
(Kalix
Kossakowski)
G amma yka
jezyka
zmudzkiego...
Si
g ama ika
bu o
isleis a
1832
m.,
odél
ik iausiai
i
Ciuldos,
i
DaukSos
galéjo
bi i
skai y a.
Zodziu
da ybos
i§
esmés
Sioje
g ama ikoje
né a,
ik
keliose
ie ose
paminé i
kai
ku ie
a ski i
da ybos
dalykai,
be
jie
pa eik i
pad ikai
i
ne eikSmingai.
Pa yzdziui,
apie
da yba
uzsimenama
p ie-
eiksmiy
sky elyje,
ku
paaiSkinama,
kad
i§
bid a dziy
da omi
p ie eiksmiai
—
gia ai
(:
gia as),
didiey
(:
didis),
g aziey
(:
g azus),
0
iS
jy
p ie eiksmiu
laipsniai
—
gia iaus
(:
gia ai),
g aziaus
(:
g aziey),
g aziausiey
(:
g aziaus).
T upu i
oliau
ski iama
da
ie-
na
p ie eiksmiu
da ybos
g upelé,
ku
eigiama,
kad
p ie eiksmiai
da omi
i§
daik a-
a dziu
(0
juk
is
ik uju
jie
pada y i
i$
daik a a diniy
bid a dziu)
—
kalbiskai
(:
kal-
ba),
bi iskai
(:
bi é),
poniskai
(:
ponas);
kalbingai,
poningai,
akmeniskai,
akmeningai
(Kasakauskis
1832:
13-14).
Bad a dziu
laipsnia imo
sky iuje
umpai
paaiskin a,
kaip
da omos
i a dziuo inés
o mos
(Kasakauskis
1832:
57-58),
0
a dazodzio
i
eiksmazodzio
klasi ika imo
sky iuose
nus a y os
okios
ju
iiys:
Zodiey
nesudie y
—
dedu,
aszau
(Kasakauskis
1832:
27),
sudie y
—
sudedu,
i aszau
(Kasakauskis
1832:
28),
sudie iny
—
d augmoki inis,
medu ekans;
pi mu iny
—
iews,
di wa;
iszeywy
—
iewiszkas,
di winis
(Kasakauskis
1832:
15).

68
|
ANTANAS
SMETONA
1.2.4.
Da
iena
XIX
a.
pi mosios
pusés
neZinomo
au o iaus
ank aS iné
g ama ika
X.
D.
K.P.
S.
P awidla
lezyka
Li ewskiego
Czyli
G amma yka
Li ewska.
Joje
pamini-
ma
ik
eiksmazodzio
p ieSdéliné
da yba
ka u
su
o mu
pa adigmomis.
Nuo
i§sa-
maus
da ybos
(i
ki u
kalbos
dalyky)
ap aSo
a si ibo a
samoningai.
G ama ikos
au-
o ius
eigia:
,,...nema au
eikalo
plés i
Sia
knygele
omis
mazZiau
eikalingomis
ai-
syklémis;
juk
y inéjanciam
Sios
mi usios
(a
apleis os)
kalbos
li e a ii a
gausiai
iskyla
be ibiai
kalbos
u ai
i
g ozis,
plé ojasi
i
daugumos
zodziu,
ypa ingiau
eikian-
éiu
p o a,
po eikis
i
sang aza;
imkime
pa yzdziui
Zodj
bijau,
bijausi:
gadaw,
gadaws,
Jisygqdaw,
pa gadaw,
nusygqdaw,
pa segqdaw,
pa segadynaw...“
(X.
D.
K.
P.
S.
2002:
314).
2.
DARYBOS
PATEIKIMO
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
BENDROJI
APZVALGA
2.1.
DaukSos
g ama ikoje
( oliau
-
DG)
y a
ke u i
specialiai
zodziy
da ybai
ski i
sky iai:
1)
Apie
ienos
kalbos
dalies
da ymg
is
ki y
(Apie
ajsimy
ienos
dal’os
kalbos
is
ki u,,.,)
—
a8oma
apie
p iesagine
da yba
(DG
209-211);
2)
Apie
sudé inius
Zodzius
(Apie
is e,jsk’us
sude in’us,,,,,)
—
Tasoma
apie
di inius
i
p ieSdélinius
Zodzius
(DG
212-214);
3)
Apie
p ielinksnj
i
p iesdélj
(Apie
p ie a di,,,,)
—
asoma
apie
p ies-
déline
da yba
(DG
131-135);
4)
Apie
p ie eiksmiy
da ymg
is
bi d a dziy
i
daly iy
i
apie
jy
laipsnia img
(Apie
ajsimu
p iezod“’u
i
p ipul iniku
i
a dzo
“u
i
apie
ju
Ziengs-
n’a imy,,,,,)
—
asoma
apie
iena
p ie eiksmiy
da ybos
modeli
(su
o man u
-ai)
(DG
174).
2.2.
PRIESAGINES
DARYBOS
sky ius
u i
ke u is
posky ius:
1)
apie
deminu y y
da ybq
(Apie
ajsimy
dajk iniku
lapningu
i§
dajk ininku
abe,lnu
(pap as in’u)
,,);
2)
apie
daik-
a a dziy
da ybq
(Apie
ajsimy
dajk iniku
is
ki u
dal’u
kalbos,,,,,);
3)
apie
biid a dziy
da ybg
(Apie
ajsimu
p ipul iniku
is
ki u
dal’u
kalbos,,,.);
4)
apie
eiksmazodziy
da y-
ba
(Apie
ajsimu
Zod“
u
is
ki u
dal'u
kalbos,,,,).
Deminu y y
da ybos
sky ius
bene
issamiausias,
jie
klasi ikuojami,
umpai
ap a-
iama
da yba.
Taciau
a p
deminu y y
daik a a dziy
isi e pia
i
iena
g upelé
bud-
a dziy
su
mazybinémis
p iesagomis.
Tai
isiskai
sup an ama,
nes
senosiose
g ama-
ikose
daik a a dis
i
bad a dis
daznai
apimami
iena
a do
sa oka.
IS
iesu
mazybiniy
daik a a dziy
i
bid a dziy
da yba
su apa in i
galima
ik
o maliai.
Ma-
zybiniai
biid a dziai
zymi
ik
silpnesnj
ypa ybés
kieki
negu
pap as ieji
(plg.
g azus
i
g azuciukas,
g azu élis),
0
malonumo
sema
igyja
ik
pa a o i
g e a
deminu y inio
daik a a dzio.
Biad a dis
isada
de inamas
su
daik a a dziu,
ad
i§
iesy
deminu y-
iniai
bid a dziai
eiSkia
ne
ypa ybés,
o
daik o,
u in¢io
a
ypa ybe,
maZuma
a
ma-
lony
san yki
su
juo.
Ki uose
p iesaginés
da ybos
posky iuose
pap as¢iausiai
pa eikiami
a i inkamu
kal-
bos
daliy
da ybos
lizdy
pa yzdZiai,
suklasi ikuo i
pagal
pama ines
kalbos
dalis.
Reiks-
més
ap aso
né a,
pa eikiami
ik
o mal is
da ybos
pa yzdZiai.
P iesagines
daik a a -
dzio
da ybos
sky iuje
pas ebimas
ienas
nenuoseklumas
— él
paka ojama
deminu y u
da yba,
ku i
da ybos
iS
ki y
kalbos
daliy
sky iuje
isiskai
ne inka,
nes
y a
modi ikaci-
né.
Toks
me odologijos
nenuoseklumas
neleido
a skleis i
issamios
da ybos
sis emos
ZODZIU
DARYBA
K. K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
69
i
seman iniy
ySiy
a p
pama iniu
zodziu
i
da iniy.
Taciau
idéja
pa eik i
da inius
pagal
da ybos
pama a
i gi
pakankamai
e inga.
Kad
kalbama
bi en
apie
p iesagine
daik a a dziu
da yba
is
ki u
kalbos
daliu,
galima
sup as i
ik
i8
pa yzdziu.
2.3.
SUDURTINIAI
ZODZIAI
g ama ikoje
pa eik i
ne
a ski ame
sky iuje,
0
pagal
kalbos
dalis
i
adinami
ne
sudu iniais,
0
sudé iniais
(pagal
lenk.
z ozone).
G ama ikoje
y a
ys
posky iai:
1)
apie
sudu inius
daik a a dzius
(Apie
dajk inikus
sude in’us,,,.);
2)
apie
sudu inius
biid a dzius
(Apie
p ipul inikus
sude in’us,,,,);
3)
apie
sudu inius
eiksmazodzius
(Apie
Zod“'us
sude in’us,,,,,,).
Siuose
posky iuose
ne
ik
pa eikiama
da ybos
pa yzdziu,
be
i
paaiSkinami
kai
ku ie
sudu iniy
zodZiy
a osenos
dalykai
bei
nu odoma,
kokiam
kai ybos
ipui
p iklauso
di inys.
Ne ienodai
iSsamis
di iniy
ap asai:
sudu iniai
daik a a dziai
ap aSomi
iSsamiausiai,
0
eiksmazodziy
pa eikia-
mi
ik
pa yzdziai.
Kaip
i
ki i
senyjy
g ama iky
au o iai,
Dauk&a
p ie
di iniy
p iski-
ia
i
p ieSdélinius
zodZius,
.
y.
laikomasi
nuos a os,
kad
p ieSdélinis
Zodis
y a
su-
du as
i§
p ielinksnio
i
sa a ankiSko
zodzio.
Tai
né a
koks
ne iké as
a
neip as as
poziu is
i
u i
acionalu pag inda,
nes
neabejo inai
p ielinksniai
i
p ieSdéliai
y a
giminingi’.
Todel
i
am
ik os
p e iksacijos
dalies
su apa inimas
su
kompozicija
is
esmés
y a
p iim inas
sinch oninei
kalbo y ai,
nes
labai
aisku,
kad
i
p ieSdéliniai
daik-
a a dZiai,
i
du iniai
u i
a
pa i
da ybos
o man a
—
galiine
(plg.
p ies
aus q
=
p ies-
aus is
i
g éblio
ko as
=
g ébliako is).
2.4.
Nepaisan
o,
kad
p ieSdéliniai
zodziai
laikomi
di iniais,
is
dél o
galima
eig i,
kad
apie
PRIESDELINE
DARYBA
g ama ikoje
kalbama
i
a ski ai.
P ielinksniui
ski ame
sky iuje
Apie
p ie a di,,,,,
au o ius
iena
kalbos
dalimi
laiko
p ielinksnius
i i8
ju
kilusius
p ieSdélius,
odél
Gia
mini
i
p ieSdéling
da yba.
Tai
lémé
g ama ikos
au o-
iaus
eo inés
pazili os
j
kalbos
dalis:
laikomasi
da
an ikinés
adicijos,
ku
p ie-
linksnis
i
p ieSdélis
adinamas
ienu
a du
odel,
kad
jie
giminingi
i
daznai
p ie-
linksnis
(ypaé
a dazodziu)
jeina
i
Zodzio
sudé i,
p z.,
po
s alu
—
pas alé.
Au o iaus
bu o
jauciama,
kad
Cia
as
pa .
Pagaliau
i
eiksmazodziy
p ieSdéliy
a i ikmenys
y a
p ielinksniai,
plg.
iSei i
iS...,
jei i
j....
Na ii aliai
bu o
sup an ama,
kad
p ieSdélis
i
p ie-
linksnis
—
as
pa s
elemen as,
ik
ienas
lais as,
o
ki as
i es
sudé ine
Zodzio
dalimi.
Taciau
oks
g ama ikos
au o iaus
poZii is
j
p iesdélio
i
p ielinksnio
esme
g ama i-
koje
palieka
daug
p ieS a a imu:
p ieSdélis
asomas
ka u
su
Zodziu,
adinasi,
kalbos
dalimi
laikomas
ne
ik
Zodis,
be
i
zodzio
dalis;
p ieSdéliniai
ZodzZiai
laikomi
di i-
niais,
be
juk
ip as ujy
di iniy
ku is
no s
ienas
elemen as
ne u é y
bi i
laikomas
a ski u
Zodziu,
a ski a
kalbos
dalimi;
jei
su
p ielinksniais
su apa inami
ié
jy
kile
p ie’-
déliai,
u é y
bi i
koks
no s
paaiskinimas
i
y
p ieSdéliu,
ku ie
ne u i
p ielinksniniy
a i ikmeny.
Ypa¢
sunku
sup as i,
kodél
pos poziciniai
elemen ai
-p,
-pi
aip
pa
laiko-
mi
p ielinksniais,
no s
i
galima
is o inéje
g ama ikoje
sujung i
p epozicinius
i
pos -
pozicinius
elemen us
j
iena
nesa a ankisku,
linkusiy
suaug i
su
sa a ankisku
Zo-
-
U bu is
(1978:
284)
eigia,
kad
p ieSdéliné
da yba
is o inéje
kalbo y oje
ka ais
laikoma
kompozicijos
uSimi.
Bi en
aip
y a
i
DaukSos,
i
daugelyje
iki
jo
a8y u
g ama iku,
ku
ik
minimi
sudu iniai
ZodZiai.
Ne gi
Siais
laikais
eiksmazodziy
p ieSdéliai
klasi ikuojami
j
p ielinksninius
i
dalelyciy
kilmés
p ieSdélius
(be-,
e-,
nebe-,
ebe-),
0
kad
daik a a dZiy
p ieSdéliai
y a
aiskus
p ielinksniai,
ao
daugelis
y iné ojy
ne
ik
Lie u oje,
be
i
uzsienyje.
P ieSdélinius
daik a a dzius
sudu iniais
ZodzZiais
si ilo
laiky i
i
Paulauskie-
né
(1994:
64).
70
|
ANTANAS
SMETONA
dziu,
elemen y
klase.
Siame
DG
sky iuje
su aSy i
p ielinksniai,
paaiSkin a,
kokie
jie
biina
pagal
aldoma
linksni
(p i asy as
nepilnas
lapas
i§
penkiy,
ski u
Siai
kalbos
daliai:
DG
131-135),
o
isa
ki a
ski a
p ieSdéliams.
Todél
$j
sky iy
i
galima
laiky i
p ieSdélinés
da ybos
sky iumi
su
jzanga
apie
p ieSdéliy
kilme.
Taigi
minéiy
apie
p ieSdéline
da yba
galima
as i
p iclinksnio
sky iuje,
ku
p ie-
linksniai,
p ieSdéliai
i
ie ininky
enkli ikai
( isi
jie,
g ama ikos
au o iaus
e minu
—
p ie a dziai)
suski s y i
i
ik uosius
i
ne ik uosius,
aSomus
sky ium
i
p ilipélius.
Tais
p ilipéliais
laikomi
pos poziciniy
ie ininky
baigmenys
-p,
-pi
( ik ieji
p ie a dzia )
i
p ieSdéliai
(ne ik ieji
p ie a dziai).
Tik iesiems
p ielinksniams
démesio
ski a
ne-
daug
—
pap as¢iausiai
suski s oma
pagal
ski ingy
linksniy
aldyma.
G ama ikos
au-
o ius,
no s
i
sudéjes
i
iena
sky iy
p ielinksnius
i
p ieSdélius,
pab ézia
jy
esminj
ski uma:
p ielinksniai,
ape
Zodzio
dalimi,
p a anda
sa ybe
aldy i
linksnj
(p ie a-
d°'aj
p iliped!’aj
neq ik iejie
ne
aldo
p ie ik’ajs,,,.,)-
Toliau
pe einama
p ie
p ieSdeliu
(ne ik yjy
p ie a dziy
p ilipéliy)
a osenos
i
da ybos
aiskinimo.
Pi miausia
jie
su-
klasi ikuojami
pagal
kilme:
pi ma
g upé
—
okie
pa
kaip
i
ik ieji,
nes
u i
absoliu-
Gius
a i ikmenis
p ielinksnius:
az,
azu,
in,
i,
iS,
nu,
NU,
PO,
Peak,
p ie,
p o,
SU,,,.,3
an a
g upé
—
pada y i
i8
ik yjy
p ielinksniu,
ki aip
a ian ,
p ieSdeliy
a ian ai:
ap
y
api
—
iSejna
ix
apie;
nu
iSejna
i
ni;
pa
isejna
is
po,
pa
ix
pegs
p a
iS
p o,
p i
is
p ie,
sun
15
SU
5593
ecia
g upé
—
nepada y i
i§
nieko
i
ieni
nieko
ne eiskia,
.
y.
daba
pasaky ume,
kad
ai
dalelyéiu
kilmés
p ieSdéliai
i
Siaip
ne u in ys
a i ikmeny
p ielinksniy:
az,
a a,
a o;
uz,
UuEU;
bey
egbe,,
Negbe,
<...>
lienkisky
p ie a di
do,
ku i
Lie u nikas
iskalba
da,,,,
Paskui
pa eikiama
didelé,
aCiau
niekaip
nepa adin a
p ieSdelinés
da ybos,
p iesdéliy
aSybos
(i
a osenos)
aiskinimo
dalis
—
am
ski a
be eik
ke u i
lapai
(DG
132-135).
Sky iuje
Apie
p ie a dj
kalbama
apie
isas
kalbos
dalis,
galincias
u é i
p ieSdeli:
i
apie
daik a a dzius,
i
apie
eiksmazZodzius,
i
apie
bid a dzius.
G ama ikoje
aiSki-
nan
da yba
su
ienais
a
ki ais
p ieSdéliais
daugeliu
a ejy
nu odoma,
is
kokios
kal-
bos
dalies
da oma.
Dél
okio
da ybos
pa eikimo
labai
sunku
a ski i,
kas
kokiai
kal-
bos
daliai
p iklauso.
Si
painia a
e ¢ia
pasi ink i
oki
olesnio
p ieSdélinés
da ybos
ap aso
plana:
pag indinis
p ieSdélinés
da ybos
ap asas
bus
pa eikiamas
p ieSdeéliniy
eiksmazodziy
sky iuje
(nes
i
Dauk8a
daugiausia
kalba
apie
eiksmazodzius,
i
ap-
sk i ai
Sis
da ybos
bidas
bidingiausias
eiksmazodziams)
(Z .
5.2.2),
0
p ieSdéliniu
daik a a dziy
(z .
3.3.2)
i
bid a dziy
(Z .
4.3.2)
da ybos
sky iuose
ik
paminimi
oms
kalbos
dalims
bidingi
dalykai
su
nuo odomis
j
pag indinj
p ieSdélinés
da ybos
sky-
iy
(juoba
kad
sioje
g ama ikoje,
kaip
neseniai
miné a,
nea ski a
di yba
nuo
p ie’-
délinés
da ybos).
2.5.
PRIEVEIKSMIY
DARYBOS
sky iaus
pa adinimas
Apie
ajsimy
p iezod“'u
is
p ipul i-
niku
i
a dzod‘'u
i
apie
ju
Ziengsn’a imy,,,,,
odo,
kad
laipsniy
da yba
Cia
da
nea -
ski a
nuo
Zodziy
da ybos.
Daukéa
p ie eiksmj
laiko
nekai oma
kalbos
dalimi,
o
laips-
nia ima
ne
kai ybine,
o
da ybine
ka ego ija.
Apsk i ai
isos
kalbos
dalys
suski s y os
i
kai omasias
i
nekai omasias
i
pagal
ai
g ama ikoje
suda y i
du
dideli
sky iai:
Apie
nekai omasias
kalbos
dalis
i
Apie
kai omasias
kalbos
dalis;
pi masis
a p
nekai-
omuju
kalbos
daliy
ap aSomas
p ie eiksmis,
0
p ie eiksmio
da ybos
ap agas
a sidu-
ia
kai omuju
kalbos
daliy
sky iuje
—
galbii
odél,
kad
pa adinime
da
minimas
i
ZODZIU
DARYBA
K. K.
DAUKS0S
GRAMATIKOJE
|
71
laipsnia imas.
P ie eiksmiy
da ybos
sky elyje
méginama
pa eik i
ne
ke u is
da y-
bos
a ejus,
aciau,
jdémiau
juos
pa y inéjus,
paaiskéja,
kad
apie
ik aja
p ie eiksmiy
da yba
y a
ik
ienas
(su
o man u
-ai,
Z .
6.1),
0
ki os
ys
pa yzdziu
g upés:
biid a -
dziy
da yba
i8
p ie eiksmiy
(Z .
6.2),
aukS esniojo
i
aukSciausiojo
laipsnio
p ie eiks-
miy
da yba
bei
biid a dzio
negimininé
bisenos
o mos
da yba.
2.6.
Menkai
DG
ap asy a
GALUNINE
ZODZIV
DARYBA.
Nep iesdéliniu
galiiniu
ediniu
pasi aiko
os
ienas
ki as,
o
p ieSdéliniai
galiiniy
ediniai
gana
désningai
pagal
sa o
s uk i a
pe keliami
i
sudu iniy
zodziu
sky ius.
P ie
ik osios
gallninés
da ybos
galima
ski i
g ama ikos
sky eli,
ku iame
aSoma
apie
mo e iskosios
giminés
asmen-
a dziy
i
au o a dziu
da yba
iS
y iskosios
giminés,
p z.,
anglé
(:
anglas).
Sky elis
pa adin as
Apie
mo e iskosios
giminés
da ymg
is
y iskosios
(Apie
ajsimy
gim ies
mo-
eg iskos
is
i iskos,,....).
Jame
i8
iesy
daugiau
pa odoma
kai yba
giminémis,
0
ienas
ki as
zodziy
da ybos
dalykas
bus
ap a as
daik a a dzio
da ybos
sky iuje
(Z .
3.4.1).
2.7.
ZODZIU
DARYBOS
NUOTRUPU
galima
as i
i
ki uose
g ama ikos
sky iuose,
.
y.
en,
ku
eikalauja
dés ymo
logika.
IS
y
da ybos
nuo upy
pi miausia
eike u
pami-
ne i
gana
issamy
eiksmazodzio
o my
da ybos
ap asa
asmena imo
pa adigmy
izan-
giniame
sky elyje
(DG
176-181).
Ten
pa eikiami
ys
eiksmazodzio
o mu
da ybos
posky iai
pagal
da ybos
pama a
—
is
pag indines
eiksmazodzio
o mas.
Ta p
eiks-
mazodzio
o my
pa enka
i
keli
eiksmazodziu
bei
daik a a dziu
p iesagu
ediniai.
Taip
y a
odél,
kad
senosiose
g ama ikose
da
ne
iki
galo
ski iama
eiksmazodzio
o my
i
kai
ku iy
p iesagu
ediniy
da yba.
Tai
galima
sup as i
Zinan ,
kaip
egulia-
iai,
pa yzdziui,
i8
eiksmazodzio
da omi
p iesagos
-imas
(-ymas)
ediniai.
Toks
da-
ybos
egulia umas
g ama ikos
au o iui,
ma y ,
neleido
kaip
ik
Sio
da ybos
a ejo
nepaminé i
i
one ikos
sky iaus
posky yje,
ku
igsamiai
aiskinama
balsio
i
aSyba
(DG
118-119).
Visi
Siy
sky iy
p iesagy
ediniai
Siame da be
ap a iami
a i inkamose
daik a a dziy
i
eiksmazodziy
p iesaginés
da ybos
dalyse.
Taigi
DG
Zodziy
da ybai
apsk i ai
ski iama
daugiau
démesio
negu
ki ose
Didziojo-
je
Lie u oje
a’y ose
g ama ikose.
Ki a
e us,
didesnio
démesio
da ybai
is
dél o
nepakako
a siplés i
nuo
pi m aky
da ybos
dalyku
sup a imo.
3.
DAIKTAVARDZIU
DARYBA
3.1.
P iesaginiai
daik a a dziai
3.1.1.
VEDINIAMS
IS
DAIKTAVARDZIU
DG
ski iama
daugiausia
démesio.
Didziausia
i
issamiausiai
ap asy a
okiy
daik a a dziu
da ybos
ka ego ija
—
DEMINUTYVAI
(p iesa-
giniai
mazybiniai
daik a a dzZiai).
Tokia
daik a a dziy
p iesaginés
da ybos
ap aso
p a-
dzia
y a
islikusi
i
iki
Siu
dieny,
no s
deminu y ai
s ilis iskai
kono uo i
i
a ojami
ne
isuose
s iliuose.
Tai
lemia
du
ak o iai:
a)
daZnas
ju
a ojimas
Snekamojoje
kal-
boje
i
b)
po encinis
da ybos
egulia umas:
i§
kiek ieno
daik a a dzio
ne
su
kelio-
mis
p iesagomis
galima
pasida y i
deminu y y
(Ul ydas,
ed.,
1965:
253-288).
Deminu y ai
DG
suski s y i
i
is
da ybos
ipus
(ke i asis
g ama ikoje
ski ia-
mas
ipas
y a
bud a dziy
da ybos
su
mazybinémis
p iesagomis
i
ap a iamas
a i in-
kamame
bid a dzio
da ybos
sky iuje,
Z .
4.1.2):
78
|
ANTANAS
SMETONA
mis,
ku io
da ybos
pama as
ik iausiai
i
y a
kad:
,,gal
bi ,
cia
esama
p iaugusios
dalely és
-ai*
(Zinke icius
1966:
408).
Da
neaiskesnis
pa eikiamas
pa yzdys
kadzia.
Jis
is
dél o
gali
bi i
su okiamas
kaip
daik a a dis.
DaukSos
amzininko
Amb azie-
jaus
Kaga ausko
ank as yje
pa eikiamas
oks
pa yzdys:
Ku i
a
kadé!
(LKZ,
44)
-
kadé
‘laikas,
alanda’.
O
kadés
i imas
kadzia
y y
aukS aiciy
a meése
del
é
i
id
kamienu
misimo
isiskai
désningas
(Zinke icius
1966:
226,
247)
( aip
pa
i
3.1.4).
Tadiau
daik a a dzio
kadia
‘laikas,
alanda’
da ybinis
siejimas
su
jung uku
kad
is
iesy
y a
klaidingas.
Jung uko
seman ika
neleidzia
p isijung i
daik a a dzio
da ybos
p iemoniy
(p iesagy),
odél
iS
jung uky
daik a a dziy
pada y i
negalima:
p iesaga
u i
keis i
leksine
eik8me,
o
jung ukas
leksinés
eiksmés
ne u i.
Jo
unkcija
—
g ama-
iné.
Tai
sakinio
mo ema.
3.2.
Sudu iniai
daik a a dZiai
32.1.
G ama ikos
sudu iniy
daik a a dziy
da ybos
sky iuje
pa eikiami
pa yzdziai
au o iaus
bene
daugiausia
komen uojami.
Pi miausia
ap a iami
sudu iniai
daik a-
a dziai,
pada y i
i8
d iejy
daik a a dziy.
G ama ikos
au o iaus
eigiama,
kad
okios
da ybos
pama as
—
ieno
daik a a dzio
daugiskai os
kilmininkas
i
ki as
lais ai
kai-
omas
daik a a dis.
NeZinia,
kodél
pi mojo
sudu inio
daik a a dzio
demens
pama-
iné
o ma
laikoma
daugiskai os
kilmininkas
—
eigiama,
kad
esq
eikia
pakeis i
dau-
giskai os
kilmininko
galing
-u
j
-a
a ba
isai
numes i.
Aisku
iena,
kad
aip
is engiama
p iebalsinio
kamieno
paki imy
aiskinimo,
p z.,
Sun-pédis.
An ojo
sudu inio
daik a-
a dzio
démens
paki imai
i
sudu inio
zodzio
galiinés
pasi inkimas
né a
aip
sklan-
dziai
iSaigkin i:
y iskosios
giminés
galiinés
kei¢iamos
j
-is,
0
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziy
galiiné
kei¢iama
j
-enis.
Mo eminés
skaidos
poZil iu
ai
né a
isiskai
ikslu,
a¢iau
p ak iniais
mokymo
ikslais
gana
pa ogu:
y -me -is,
misk-a-imog-is,
gal-
ij-piem-enis.
Apie
jungiamuosius
balsius
ne aSoma.
Au o ius
eigia,
kad
mo e i8ko-
sios
giminés
daik a a dzio
galiiné
kei iama
j
-é:
bal-pus-e.
Toki
galiiniy
pasikei ima
au o iaus
ma o
ik
di iniuose
i§
d iejy
daik a a dziy,
i
ai
ne
isada,
nes,
kaip
ma y-
i
oliau,
galiinés
pasi inkimas
nesu ampa
su
pama inio
zodzio
gimine,
p z.,
i me-
iS
y,57
i
da bimeg eay,»,,,
—
abiejy
di iniy
an asis
sandas
me as.
Taip
pa
gana
abejo i-
nas
eiginys,
kad
jei
a i inkamos
giminés
pama inis
Zodis
u i
gal ing
-is
a ba
-é,
jis
i
di inyje
islieka
nepaki es:
ilka-zolé.
Tai
ik
o maliai
eisinga,
nes
i8
iesy
juk
Cia
susidu iama
su
lie u iy
kalbai
jp as a
mo emy
homonimija’’.
Be eik
p ie
isy
du i-
niy
nu odoma,
kokioms
linksniuo éms
jie
p iklauso.
Po
da ybos
biido
i
di inio
kai ybos
pa adigmos
apibidinimo
paaiskinamos
i
kai
ku iy
di iniy
bei
jy
pama iniy
zodziy
junginiy
eiksmes.
Remiamasi
okiais
pa yz-
dziais:
Ri meg is
(:
Ri o
me as),
Miskaimogis
(:
Misko
Zmogus),
Gal ijpiemegnis
(:
Gal’-
8
Sis
eo inis
nenuoseklumas
ne
i
Siuolaikinéje
kalbo y oje
ne
isada
iki
galo
su okiamas,
odel
jj
e a
paaiskin i
a ski ai.
Juk
klaidinga
ba y
i in i,
kad
zodziuose
o3-k-a,
ei-k
i
G az-k-a
y a
a
pa i
p iesaga
—
ai
ys
ski ingos
p iesagos,
ik
ju
o ma
su ampa.
Taip
pa
u imos
isiskai
ski ingos
galiinés
al-us
(nom.
sg.u
kamienas)
i
aik-us
(acc.
pl.a
kamienas).
I§
o
seka
i8 ada:
Zol-e
i
ilkZol-é
galiinés
isiSkai
aip
pa
ski iasi
kaip
pus-is
i
balpus-é.
Todél
i
negalima
eig i,
kad
Zodyje
ilkzolé
galiiné
y a
nepaki usi.
Zodzio
Zolé
galiiné eiskia
nom.
sg.;
Zodzio
ilkzolé
—nom.
sg.
+
da ybos
o man as.

ZODZIV DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
79
iju
piemuo),
Vilkazole,,
ilkzole,
(:
Vilko
Zole,),
Silazeyme,,
silzeme,
(:
Silo
Zeyme,),
Sun-
pedis,
Sun akis
(:
Sunies
pedas,
Sunies
akas),
BalpuSe,
(:
Balos
pusis)
i
ajp
ol’a s,,.,,,.
Ma y i,
kad
au o ius
pa enka
pa yzdzius
aip,
kad
galima
bi uy
ilius uo i
sudu inio
daik a a dzio
i
pama inés
sin aksinés
kons ukcijos
san yki,
.
y.
pas ebima,
kad
da-
ybos
pama u
eina
ne
Siaip
a si ik iniai
daik a a dziai,
o
ik
suda an ys
p asminga
zodziy
junginj.
(Aisku,
ne
isada
galima
isskaidy i
di inj
i
gau i
os
pacios
eiksmés
zodziy
junginj:
d i a is
—
ai
ne
du
a ai;
kup anuga is
— ai
ne
kup a
i
nuga a;
di inys
daznai
seman iskai
a siplésia
nuo
pama o,
unkcionuoja
kalboje
kaip
sa a ankiskas
zodis,
jgyja
naujy
i
pe kel iniy
eik’miy.)
DaukSos
pa yzdiiai
pa eikiami
ne
Siaip,
o
aiskinama,
kaip
eikia
isskaidy i
sudu inj
Zodj
a ba
kokia
sin aksiné
kons ukcija
u i
a i ik i
di inj.
Cia
e a
paci uo i
pa i
g ama ikos
au o iu:
Daznai
sudé iniai
a -
dai
is eiskiami
d iem
a dais:
pi mas
a ojamas
ienaskai os
kilmininko
linksnio,
o
an as
kai omas
linksniais
i
skaiciais
pagal
sa o
linksniuo e,,,,,.
Tokia
in e p e acija
e cia
many i,
gal
ka ais
DaukSa
nesky é
da ybos
k yp ies.
Be
o,
pama iné
sin aksi-
ne
kons ukcija
i
di inys
nelaikomi
isiskais
sinonimais,
jz elgiamas
seman inis
ski -
umas:
sudu inis
Zodis
y a
labiau
neigiamos
kono acijos,
o
sin aksiné
kons ukcija
—
labiau
eigiamos
kono acijos:
isi
a daj,
sakomi
d iemi
a dais,
eiskia
siek
iek
pose-
na ones
(plg.
lenk.
poszanowaé
‘page b i’),
o
jei
sakomi
ienu
a du
sude iniu,
ada
eiskia
daugiau
papeikos,,,..,.
3.2.2.
Toliau
Dauk&a
nus a o
da
kelis
di iniy
modelius,
pakomen uoja
jy
da yba
i
kai yba:
Sienapju is,
ug’apju is,
asa ojpju is,
mezla egi is
5
kai omi
kaip
nesudé i-
niai
pagal
sep in a
g ama ikoje
nus a y a
pa adigma
—
ji
y a
mo e iska.
Apie
di inius
nak igone,,
da bimeg é;,
nak ida ia,,,,,
pasaky a,
kad
pi myjy
démeny
pama as
—
su-
umpéjes
ienaskai os
inesy as,
no s
ka
ik
bu o
eig a,
kad
pi mojo
di inio
démens
pag indas
—
daugiskai os
kilmininkas
(Z .
3.2.1).
Be
oks
sp endimas,
ma y ,
ienin-
elis
jmanomas
uo
a eju,
kai
nej a dijami
jungiamieji
balsiai.
Neaiski
kai
ku iy
Siu
g upiu
di iniy
giminé.
Daik a a dziy,
eikianéiy
negy us
daik us,
giminé
né a
mo-
y uo a,
odeél
ne
iki
daba
kai
ku iy
i§
jy
giminé
né a
nusis o éjusi
i
a mése
a i-
juoja.
G ama ikoje
eigiama,
kad
di inio
gimine
lemian i
an ojo
pama inio
zodzio
giminé
(Z .
3.2.1).
Pa yzdziu,
zinoma,
maZoka,
be
jei
mo e iskosios
giminés
di iniai
Sienapju is,
ug’apju is,
asa ojpju is,
mezla e,z is
y a
pada y i
i§
d iejy
daik a a dziu,
iseina,
kad
nesilaikoma
nus a y os
aisyklés
mo e iSkosios
giminés
di iniu
galiine
pasi ink i
-é.
Pama iniai
daik a a dZiai
ik iausiai
bu o
pju is,
ez is
a ba
a3 is'*
—
giminé
neai8ki.
Jei
laikysimés
nuos a os,
kad
Sie
di iniai
pada y i
is
daik a a dzio
i
eiksmazodzio,
giminés
pasi inkimas
nebus
mo y uo as,
a¢iau
ada
pasida o
neai8-
kus
p iesagos
- -
a si adimas.
Apsk i ai
okia
giminiu
( iksliau
—
kamieny)
pasi inki-
mo
j ai o e
isiskai
désninga
i
Siandieninése
a mése
(Zinke icius
1966:
219),
a-
dinasi,
Sis
eiskinys
bu o
gy as
i
XIX
a.
idu io
y y
auks aiciy
a mése.
3.2.3.
A ski ai
ap aSomi
di iniai,
eiskian ys
asmenu
pa adinimus:
Sienapju is,
sien-
pju is
(:
Sieno
pjo ejas,
pja ojas);
Zmogazudis,
Zmogzudis
(:
Zmoga s
a ba
Zmon’u
*
Beje,
daik a a dziai
asa ojpja is
i
e is
/
ai is
Lie u iy
kalbos
Zodyne
neuz iksuo i.
Su
ai a
neleidzia
sie i
laiko
a po
eikmés
ne u éjimas
(kaip
pji ies).
Todél
mésla ei is
/
méSla ai is
gali
bi i
i
analoginés
da ybos
dalykas.
80
|
ANTANAS
SMETONA
Zudi ojas);
diinada is,
diinda is
(:
diinos
da ejas,
di ojas);
malkaki is
(:
malku
ki e-
jas,
ki s ojas);
mesedis
(:
mesos
edejas,
es ojas),,,,,-
Pa eik os
ik
y iskosios
gimineés
o mos.
G ama ikoje
eigiama,
kad
Sio
ipo
di iniai
jungiami
aip
pa ,
kaip
i
du
pa-
p as i
daik a a dziai,
ik
nuo
eiksmazodinio
daik a a dzio
esa
nume ama
daugiau
komponen u:
kokiy
i
kaip
—
nepaaiskin a.
[8
iesy
ai
gali
bu i
di iniai
su
an uoju
eiksmazodiniu
komponen u:
Sienapju is
‘ku is
Siena
pjauna’,
Zmogazudis
‘ku is
zmo-
gu
zudo’,
duonada is
*ku is
duona
duoda’
i
.
.
Sienapju is,
Zmogazudis,
duonada is
gali
u é i
sukeis us
ie omis
pama inius
komponen us:
imogiudys
(:
Zudy i
Zmogu),
be
galima
many i,
kad
uo
me u,
kai
bu o
da omi
okio
ipo
di iniai,
bu usi
ki okia
zodziy
a ka
sakinyje:
duonda is
(:
duong
duo i),
0
gal
jau
pada y a
i§
ki okios
kon-
s ukcijos:
duonada is
(:
duonos
da éjas;
nusakomasis
kilmininkas
+
eiksmazodi-
nis
daik a a dis)
‘ as,
ku is
duoda
duonos’.
Pas a oji
min is
a odo
j ikinamesneé
-—
an as
Zingsnis
nuo
eiksmazZodZio,
.
y.
iS
eiksmazodzio
pada y as
eikéjo
pa adini-
mas
da ejas
(:
duo i),
oliau
susiau inama
jo
eik’mé
nusakomuoju
kilmininku
duo-
nos
da éjas,
da an
di inj,
a me ama
p iesaga
su
galiine
i
gaunama
duonda is.
Tokiu
zodziu
y a
nemazai
i
bi en
okia
ju
da yba
ma o
DaukSa.
Kai
ku iy
di iniy
pa eikiami
a ian ai
su
jungiamuoju
balsiu
i
be
jo
—
oks
pa ei-
kimas
g ei¢iausiai
a spindi
ealius
a osenos
polinkius.
I§
konk eciy
pa yzdziy
mi-
né inas
sienpju is
—
su
eiksmazZodzZio
Saknies
balsiu
u
( ik iausiai
ai
ilgasis
a ba
pus-
ilgis
balsis).
LKZ,.,
750
pa eikiami
pa yzdziai
ik
i$
as u
bei
aka u
i
pie u
auks aiciu
a miy,
o
iS
y y
aukS aiciy
pa yzdziu
né a.
Ki as
pa yzdys
—
mésédis
‘kas
algo
mésa’.
Jo
sanda a
ip as a,
be
ame
paciame
lape
paminimas
da
ienas
i$
y
paciy
pama iniu
zodziy
pada y as
di inys
—
mesiedas
,,,-
Reikia
many i,
kad
u imas
gal oje
laikas
nuo
Kalédy
iki
Uzga eéniy.
Siau es
pane éziskiy
a méje
(apie
Bi zus)
oks
é
i i-
mas
ie
y a
désningas
(LKZ,,.,
44).
Ski inga
galiiné
leidZia
jj
a ski i
nuo
asmens
pa-
adinimo
mésédis.
Sios
di iniy
g upés
pama iniai
ZodzZiai
y a
p iesagy
- ojas
i
-éjas
ediniai.
Jie
DG
pa eikiami
da ybos
i8
pag indiniy
eiksmaZodzio
o my
sky iuje,
o
Siame da be
ap a-
iami
p iesaginiy
daik a a dziu
sky iuje
(Z .
3.1.8.).
3.2.4.
G ama ikoje
a ski ai
ap aSomi
di iniai
su
daba
adinamaisiais
p e iksoidais
i
su iksoidais
—
sudu iniy
zodziy
elemen ais,
dél
da ybos
egulia umo
jau
panase-
jan¢iais
j
p ieSdélius
a ba
p iesagas,
p z.:
pus y is
a ba
laibgalis.
Siu
eiskiniy
pas ebé-
jimas
i
g upa imas
odo
nemenka
g ama ikos
au o iaus
kalbing
iz alga.
A ski ai
ap a iami
di iniai
su
pus-,
id-
i
-gal-:
pus i is,
pusbeg nis,
pusb olis,
pusdienis,
pus’Zu-
SIS)
5,»
Pus
'a nak is,
pus
‘'a iiemis,
pus
'a ga egnis,
pus
‘a dien s.,.,..
idudienis, idunak is,
idu asa is,
iduziemis,
idupie is
( idula kis
a ba
idula ke,"’),,35»
d u galis,
lajbga-
lis,,509
o agalis,
o ugalis,,..9
Sienojgalis
....9-
Su
démenimis
pus-
i
pusiau-
pa eikiami
pa yzdziai
odo
(i
g ama ikos
au o iaus
ai
kons a uojama),
kad
da ybos
pama as
gali
bi i
ne
ik
daik a a dis
puse,
be
i
p ie eiksmis
pusiau.
Taip
pa
g ama ikoje
pasakoma
Sio
da ybos
ipo
da ybiné
eiks-
mé:
Zymi
puse
an uoju
démeniu
i a dijamo
daik o
—
puse,
i o,
pusea
begNO
5,
Be
abejo,
ai
nelabai
ikslus
apibend inimas,
pusbe nio
ik oji
da ybine
eikSmé
‘da
ne-
‘8
Zodiiai
idula kis
i
idula ke,
ank aS yje
nub auk i.
ZODZIU
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
81
p iauges
iki
am
ik o
amZiaus’,
puszqsio
—‘mazdaug
pusé
an uoju
démeniu
pasaky o
daik o’,
pusb olio
—
‘ é o
a ba
mo inos
sese s
a
b olio
aikas’
i
.
.
Da
galima
pa-
miné i
du
pa yzdzius,
pi miau
j agy us
ij
sudu iniy
bid a dziu
sky iu,
be
éliau
i8-
b auk us:
pus
Zmogis,
pus
ponis,,,,.,
(sudu iniai
bid a dziai
su
démeniu
pus-
ap a ia-
mi
4.2.3).
Ju
da ybiné
eiksmé
y a
daug
labiau
apibend in a,
maziau
a ijuoja,
gal
odel
i
a i inkamy
sudu iniy
daik a a dziy
eiksmiu
j ai o é
nebu o
pas ebé a.
Da
a k eip inas
démesys
i
biid a dzius,
pada y us
i8
pus-
i
daik a a dzio,
nes
Siandien
jie
labai
sudaik a a déje
—
apie
ai
placiau
Z .
4.2.3.
DG
jau
iz elgiama
di iniy
su
id-
ski inga
da ybiné
eiksmé:
idudienis,
idunak-
is,
idu asa is,
iduziemis
eiskia
,, idu i
dienos,
nak ies,
asa os,
ziemos*,
.
y.
‘an -
uoju
du inio
démeniu
pasaky o
laiko
a po
idu ys’.
[
Sia
seman ine
g upe
nepa en-
ka
idupie is
—
jis
eiskia
pie y
a p
di u
esun U,,,,..
Panasiai
eiksmé
apibiidin a
i
zodyne:
,, a p
lauky
a
di u
esan i
pie a*
(LKZ,,,,.
96).
A k eip inas
démesys,
kad
is
Sios
di iniy
g upés
g ama ikos
au o iaus
isb auk i
idulaukis
i
idulauké.
I
ig
iesu
—
idulaukis
ne u i
‘bu imo
a p
ko
no s’
eiksmés.
Du iniai
su
Saknimi
-gal-
suda o
d i
g upes,
a ski as
pagal
pi maji
dii inio
démeni
—
bid a dj
a ba
daik a a di.
I$
bid a dziy
pada y u
di iniu
pa eikiami
okie
pa yz-
dziai:
d i galis
i
laibgalis.
G ama ikoje
eigiama,
kad
ne
i8
kiek ieno
biid a dzio
gali-
ma
pasida y i
okius
di inius,
o
ik
i§
biid a dzio
a z algingo?
(wzglednego).,..
5.
18
os
d ieju
pa yzdziu
sunku
daba
pasaky i,
ka
u éjo
gal oje
au o ius,
nes
ma y i,
kad
i
pa s
abejojo
dél
e mino
a z algingas,
odél
ne
i
lenkiska
a i ikmeni
pa eiké.
Sian-
dien
Sj
lenkiska
e mina
su okiame
kaip
san ykinis
(Vai ke icii é
1994: 924).
Vadi-
nasi,
DaukSa
eigé,
kad
ik
i$
san ykiniy
bid a dziy
da omi
di iniai
su
galas.
Zino-
ma,
iS
isy
san ykiniy
neda oma
(p z.,
nejungiama
g azus
+
galas,
g ei as
+
galas),
be
pa eik i
pa yzdziai
o
neneigia.
Be
o,
pa eikiami
i
pama iniai
junginiai
d u asaj
ga-
las,
lajbasaj
galas,,,,,,
iS
ku iy
ma y i,
kad
pama iniai
biid a dziai
y a
i a dziuo iniai.
Ki a
g upé
di iniy
su
pi muoju
démeniu
daik a a dziu:
o agalis,
o ugalis,
sie-
nojgalis.
Pa eikiamy
pa yzdziy
da ybinés
eiksmés
ge okai
ski iasi:
o agalis
eiskia
wo os
galas
a ba
smo as,,.,.,
0
o ugalis
eiskia
o os
galy,
ku
o a
bajg’asi,,.,
45
sienojgalis
ei8kia
sienojos
galy
a ba
Smo u
i
mazu
sienoji,,.,,.
ReikSmiy
apibend ini-
ma
odo
i
au o iaus
eiginys:
isi
,,jiems
olygiis“
u i
a
pacia
eiksme.
Taigi,
Dauk-
sa
mano,
kad
o agalio
/
o ugalio
a eju
eiksmés
ski uma
lemia
bi en
jungiama-
sis
balsis.
NeZinia,
a Gia
ik
a més
ypa ybé,
nes
daugiau
apie
okius
a ejus
medziagos
as i_
nepa yko.
3.3.
P ieSdéliniai
daik a a dZiai
33.1.
P ieSdéliniai
eiksmazodiniai
daik a a dziai
minimi
sudu iniu
daik a a dziu
sky iuje.
Jie,
au o iaus
nuomone,
sudu i
i8
p iesdélio
i
eiksmazodzio:
p iedas,
api a-
Sas,
a a aSas,
azu asas,
i asas,
iS asas,
pa asas;
pey asas,
p i aSas,
su asas,
uz asas,,.,,-
Kaip
jau
kalbé a
2.3,
Gia
p ieSdéliniy
eiksmazodziu
galiniy
ediniai
su apa inami
su
p iesdéliniais
daik a a dZiais,
ku iuos
i8
iesy
galima
laiky i
di iniais.
Toki
klasi ika-
ima
léme
i
ai,
kad
apsk i ai
isoje
g ama ikoje
apie
galiiniy
edinius
né
neuzsimin-
a.
Tiksliau
sakan ,
au o ius
Gia
da ybos
neap a inéja.
Jis
iesiog
kons a uoja
ak a,
82
|
ANTANAS
SMETONA
kad
,,da iniai
i8
p ieSdéliniy
eiksmazodziy“
kai omi
kaip
a i inkamy
linksniuociy
nep ie&déliniai
daik a a dziai
(iSejnyn ie
ni
Zod°’u
sude in’u
{...|
a simajno
kajp
n’eé
sude i,,,,).
Todél
Siy
pa yzdziy
a si adimas
di iniy
sky iuje
ody u, kad
g ama ikos
au o ius
nesky é
da ybos
ipu
api asas
i
apy anké.
Tame
paciame
sky iuje
Sios
abe-
jonés
issklaidomos
—
a ski ai
paminimi
i
p ieSdéliniai
daik a a dZiai,
suda y i
iS
p iclinksnio
i
daik a a dzio:
pamiske,,
pala ke,
paupe,;
apinak is,
apiziemis;
p iesie-
PIS
i e?
Salia
pa eikiama
i
Siy
da iniy
da ybiné
eiksmé:
zZinklina
a umy
sude in’o
p ie
n’e,sude in'uj
esyn 0,,...—
da inys
odo
a uma
p ie
pama iniu
Zodziu
pasaky o
daik o.
Sudu iniy
daik a a dziy
sky iuje
minimas
i
p iesdélinis
daik a a dis
ni sa is eg,...6.
Teigiama,
kad
jis
pada y as
is
p ielinksnio
i
ij a dzio.
Sa ybinio
i a dzio
da ybos
liz-
de
is
da inys,
be
abejo,
u i
sa o
ie a,
be
del
sudé ingos
da ybos
g andinés
g ama-
ikos
au o ius
nesugebéjo
jos
aus a y i:
Sis
da inys
minimas
i
p iesaginiy
daik a a -
dziy
sky iuje
(Z .
3.1.10).
3.3.2.
Daugiau
apie
p iesdéliniu
daik a a dziu
da yba
kalbama
ank as inés
g ama-
ikos
p ielinksniy
sky iuje
(Z .
2.4).
No s
didzioji
jo
dalis
ski a
p ieSdeliniams
eiks-
mazodziams,
nemazZai
pa eikiama
ki y
kalbos
daliy
pa yzdziu,
a p
ju
i
p ieSdéliniy
daik a a dziu.
DAIKTAVARDZIU
SU
PRIESDELIU
AT-
i
isais
jo
a ian ais
y a
nedaug.
Su
Siuo
p ies-
déliu
dazniausiai
da omi
eiksmazZodzZiai
(z .
5.2.7)
i
aiskinama
p ieSdélio
a ian y
a osena.
Au o ius
eigia,
kad
p ieSdélis
a o-
a ojamas
su
daik a a dZiais,
iS es-
ais
i
eiksmazodziu,
i
pa¢ioje
daik a a dzio
klaséje,
ka ais
su
bid a dzZiais:
a o-
u a,
a o anas,,..,.
Pa yzdziu
daugiau
nepa eik a,
aciau
pa s
da
kelis
ka us
pa a -
oja
a oz alga,.,,,
i
iena
ka a
a omajna,,.,.
( ai
gali
ba i
i
ko ek i os
klaida,
nes
Siaip
isu
ki u
a ojama
a amaina).
G ama ikos
au o iaus
kalboje
a ojamas
ik
ienas
daik a a dis
su
p ieSdéliu
a -:
a maina
‘pa adigma,
linksniuo é,
asmenuo e,
galiiné’
—
a amajnos,
a majnas,
a omajna.
PRIESDELIAI
P4-
IR
PO-
aip
pa
minimi
p ielinksniy
sky iuje.
Ten
paaiskinama,
kad
dazniausiai
Sie
p ieSdéliai
(g ama ikos
e minais
p ielinksniai)
p idedami
p ie
eiks-
mazodziy
i
ge okai
eciau
p ie
daik a a dziy
i
bud a dziy.
Veiksmazodziy
pa yz-
dziy
isiskai
nepa eikiama,
o
pailius uojama
ik
e esné
a osena.
Pa eikiami
okie
daik a a dziai:
poil’sis,
posunis,
po ajkis,
poduk a,.,,,.
Siu
p ieSdéliy
a osena
labai
susijusi
i
su
daik a a dziais,
i
su
biid a diiais,
i
su
sis emingiausiai
da omais
eiks-
mazodziais,
no s
ju
pa yzdziy
i
maziausia.
XIX
a.
g ama ikoje
p ieSdéliy
ediniai
da
nesis eminami
pagal
kalbos
dalis,
be
o,
gal
i
nejmanoma
bu o
o
pada y i,
nes,
pa yzdziui,
bid a dziai
i gi
pa eikiami
su
okiais
paciais
p ieSdélio
a ian ais:
padi-
dis,
pabal is
i
pan.
Todél,
kad
aizdas
bi y
i8samesnis,
isus
p ieSdélio
pa-
edinius
ikslingiau
ap a i
iename
sky iuje.
Tai
da oma
eiksmazodziy
p ieSdélinés
da ybos
sky iuje
5.2.3.
DAIKTAVARDZIU
SU
PRIESDELIAIS
UZ-,
AZ-
y a
ik
po a
(azu asas,
uz aSas,,,,),
i
ie
pada y i
i8
p ieSdeliniy
eiksmazodiiu,
odél
ju
ypa umai
i
ski umai
iSsamiai
ap a-
iami
eiksmazodzio
p ieSdélinés
da ybos
sky iuje
5.2.8.
Daik a a dziu
su
p ieSdéliu
j-
i gi
y a
ik
po a:
islenis,,,,,
(:
slénis),
i asas,,,,
(:
j a-
sy i).
G ama ikos
au o ius
Sio
p ieSdélio
edinius
e ai
a oja
i
gana
umpai
ap a-
ZODZIU
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
83
ia.
Sio
p ieSdélio
ediniy
p oblema ika
labiau
a skleidziama
pe
p ieSdelinius
eiks-
mazodziu
edinius,
odél
jis
ap a iamas
eiksmazodzio
da ybos
sky iuje
5.2.4.
IS
pi mo
Z ilgsnio
ame
p ielinksniy
sky iuje
isiskai
nepag is ai
suda y a
PRIE-
LINKSNIO
IR
PRIESDELIO
PORA
SU
IR
SAN-
(S4-).
Tai,
ma y ,
lemé
i
paki es
p ieSdélio
sq-,
san-
okalizmas
(Siau és
pane éziskiy
a iama
su-,
sun-),
i
g ama ikos
au o iui
Zino-
mi
p ielinksnio
su
a ian ai
(dalies
aka y
aukS ai¢iy
i
la iy
sa)
—
adinasi,
dél
g y-
nai
one inio
panaSumo
galéjo
i
su apa in i
$j
p ielinksnj
su
p ieSdéliu.
P ieSdélio
sq-
ediniai
g ama ikoje:
syn a me,,
synda a,
synzineg,
...<,
SUZINCg,,,,4,
SuNkalbinis,
.....,
su asas,,.,;
p ieSdeélio
su-
ediniai:
SUSTATIMAS
1
5.5
subal
S€5
54,5
1
du
eiksmazodzZiai
—
sude as,,.,,,
sudu i,,,..
(apie
eiksmazodziy
da yba
su
sq-
i
su-
Z .
5.2.5).
Du
edi-
niai
kelia
abejoniu.
Su asas
gali
bi i
galiinés
edinys
i8
p ieSdélinio
eiksmazodzio
su asy i
(plg.
ap aSas
i§
ap asy i),
no s
g ama ikos
asyba
ne ukdo
su asas
in e p e-
uo i
kaip
sq aSas.
Subalse
galima
sup as i
ik
kaip
sq-
edini
—
sqbalsé,
nes
Salia
né a
o
pa ies
eiksmazodzio
su
p ieSdeéliu
su-.
Visi
Sie
pa yzdziai
is
dél o
leidzia
da y i
p iclaida,
kad
Siau és
pane éziskiai
dél
p ieSdéliy
sq-
i
su-
okalizmo
su apimo
galé-
jo
Siuos
p ieSdélius
i
apa in i.
3.4.
Daik a a dziai
—
galiniu
ediniai
3.4.1.
DG
galiinine
da yba
nej a dijama,
aciau
apsk i ai
apie
galiiniy
edinius
Dauk-
$a
is
iek
neiS engiamai
u i
kalbé i
aiskindamas
Apie
mo e iskosios
giminés
da ymq
i§
y iskosios
(Apie
ajsimy
gim ies
mo egiskos
is
i iskos,,,..)-
Cia
pa eikiamos
d i
Zo-
dziy
g upés.
Apie
pi maja
g upe
pasaky a,
kad
i8
y iskosios
giminés
daik a a dziu,
pada y u
i8
ki yu
kalbos
daliu,
da omos
mo e iskosios
giminés
o mos
keiéian
galiine
“us
|
-€:
undeghey
(:
undegn'us),
ikneg
(:
ikn’us),
ki e,
(:
ki us),,,,,.
Tai
jau
y a
galiini-
nés
zodziy
da ybos
p is a ymas.
No s
zodziai
iknius
i
ki us
gali
bi i
a ojami
i
kaip
bid a dziai,
enka
pasi iké i
g ama ikos
au o iaus
eigimu,
kad
ai
daik a a -
dziai,
nes
be
pa yzdziy
ne
ka
egalima
sp es i.
An oji
g upé
apibidinama
da
um-
piau
—
i§
y iskosios
giminés
au o a dziu
mo e iskosios
giminés
au o a dis
da o-
mas
keician
gal ing
-as
i
-é:
Lie u ’nike,
(:
Lie u ’nikas),
Ruse,
(:
Rusas),
Lienke,
(:
Lienkas),
ekeg
(:
egkas),
La e,
(:
Ea is),
Ingle,
(:
Inglis),,.,,-
Kazin
a
galéjo
bi-
i
XIX
a.
idu yje
ki aip
su okiama.
Juk
Gia
i
iesy
pakeiiama
ik
galiiné.
Da
i
Siandien
neaisku,
a
ai
y a
aiski
da ybos
opozicija,
a
lygia e és
subs an i a
mobilia
o mos,
a pusa yje
nesais omos
da ybiniy
ySiu.
Judi os
Dzezulskienés
dise acijoje
eigiama,
kad
Sios
po os
laiky inos
,,a ski a
( eiksmo
a likéju
i
ypa ybés
u é oju
pa adinimus
apiman¢ia)
da ybine
asmenu
(gy iinu)
ka ego ija*
(DzeZulskie-
né
2001:
5).
Vadinasi,
apie
po os
na iy
da ybinius
san ykius
kalbé i
a gu
a
galima.
Sis
da ybos
modelis,
a odo,
a méje
nebu o
ip as as
i
iSplé o as
aip,
kaip
Sian-
dien.
Jis
iko
ik
zmoniy
a dams.
Pa eikes
sep ynias
a daZodZiy
linksnia imo
pa a-
digmas,
au o ius
iS a dija
i
ke u iolika
g upiy
zodziy,
ienaip
a
ki aip
ne elpanéiu
i
as
pa adigmas:
ieniems
s inga
daugiskai os,
ki iems
ienaskai os,
ieny
ienaskai-
a
linksniuojama
pagal
iena
pa adigma,
daugiskai a
—
pagal
ki a
i
pan.
|
okiu
ne e-
gulia umu
sa asq
pa eko
Z é iy
i
paukS¢iu
a dai,
ku ie
y a
ku ios
no s
ienos
gimi-
nés,
be
gali
zymé i
i
y iskaja,
i
mo e iskaja
gimine
(p z.,
meska,
kiskis).
Au o ius

84
|
ANTANAS
SMETONA
nesiilo
plés i
kalbamo
da ybinio
modelio
a ba
naudo is
kokiomis
no s
p iesagomis
abieju
giminiy
o moms
pasida y i
(p z.,
meskinas,
kiské),
0
ima
pagalbinius
Zodzius
pa inas
i
pa y é
i
ne
nede ina
su
jais
daik a a dziu:
bajks us
kiskis
pa inas,
bajks us
kiskis
pa i e,;
ke,bli
megska
pa inas,
ke,bli
me,ska
pa i e,;
pilkas
z i blis
pa inas,
pilkas
2 i blis
pa i e,;
ma ga
k e,gzde,
pa inas,
ma ga
k eggidey
Pa i ea,
gy16-
3.42.
Daik a a dZiu
da ybos
sky iuje
da
pa eikiama
da ybos
is
jaus uku
pa yzdziu:
ajmana,
ajman’a
(:
ajman’),.,,.-
Lie u iy
kalbos
Zodyne
eigiama,
kad
jaus ukas
a -
man
kiles
iS
su apusiy
ai
i
man
(LKZ,
38),
odél
isiskai
imanoma,
kad
okie
zodziai
DG
bi y
p iski iami
p ie
di iniy.
Taciau
aimana
j asy a
j
p iesaginiu
daik a a dziy
sky iy,
no s
p iesagos
Sis
Zodis
ne u i.
Sio
ipo
daik a a dzZiai
i8
iesy
y a
galuniy
ediniai
ig
eiksmazodziu,
plg.
auda
(:
audo i),
malda
(:
maldau i)
i
k .
Veiksmazo-
dziu
i
bid a dziy
da ybos
sky iuose
jaus ukas
aiman
él
kaip
da ybos
pama as
(z .
5.1.4)
—
aimanuo i
i
aimaningas.
IS
iesu
da ybos
lizdo
pag indinis
Zodis
y a
jaus u-
kas,
a¢iau
pi miausia
i§
jaus uko
da ome
eiksmazodi,
0
paskui
i8
jo
i
isus
ki us
imanomus
edinius,
p z.,
p iesagos
-ingas
ediniai
da omi
i8
daik a a dZio:
aimaningas
(:
aimana).
G ama ikoje
pa eikiami
du
daik a a dzio
aimana
a ian ai
—
d
i
ia
kamie-
nu:
aimana
i
aimania.
Tai
ik iausiai
a spindi
ealiq
o
me o
y u
aukS aiciy
a osena.
4.
BUDVARDZIU
DARYBA
Daukéa
sa o
g ama ikoje
biid a dziy
da ybai,
kaip
i
daik a a dziu,
pasky e
du
sky ius:
apie
p iesaginius
bid a dzius
i
apie
sudu inius
bid a dzius.
P ieSdéliniai
biid a dZiai
pa eko
j
du
sky ius
—
sudu iniy
bid a dziu
i
p ielinksniy.
Bud a dziy
da ybos
pa eikimas
nesiski ia
nei
nuo
eiksmazodziu,
nei
nuo
daik a a dziu
da y-
bos
pa eikimo.
4.1.
P iesaginiai
bid a dziai
4.1.1.
A ski ai
ap asoma
p iesaginiy
bid a dziy
da yba
i§
ki u
kalbos
daliy:
Apie
ajsimu
p ipul ininku
is
ki u
dal’u
kalbos,,,,,.-
Teigiama,
kad
biid a dziai
da omi
i
daik-
a a dziu,
bid a dziy,
i a dziu,
daly iu,
eiksmazodziu,
p ie eiksmiu,
p ielinksniu,
jaus ukuy,
i
be
komen a y
pa eikiama
Sios
da ybos
pa yzdziu.
Taip
pa
dalis
p iesagi-
niu
bid a dziy
paminima
daik a a dziu
p iesaginés
da ybos
sky iuje
(Z .
34.1)
A
suda o
ke i aji
deminu y y
ipa.
Tai
isiskai
sup an ama,
nes
ne
kalbos
daliy sa a-
se
daik a a dis
nuo
bid a dzio
nea ski as,
0
abu
i a dijami
kaip
a dai
-
ai
lo ynu
kalbos
g ama ikos
adicija.
4.1.2.
Kaip
i
daik a a dziy
da ybos
sky iuje,
p iesaginés
bid a dziy
da ybos
ap a-
imas
p adedamas
nuo
biid a dziu,
u inciy
mazybines
p iesagas:
bal u is,
bal u eg
bal u elis,
bal u ele,
(:
bal as,
bal a),
negdidu is,
negdidu eg,
ne,didu elis,
nedidu ele,
(:
neg
didis,
ne,lide,),
g azu is,
g azu e,,
g azu elis,
g azu ele,
(:
g azus,
BTAZI)
599
93-
Sis
da ybos
ipas
pa eik as
labai
glaus ai,
be
komen a u.
Pasakoma,
kad
bid a dziu
galiines
-as,
-iS,
-US,
-A,
-i,
~€ay9
keigiamos
j
p iesagas
-u is
i
-u élis
(-u is,
-Uleg,
-u elis,
-Uu elease5)+
Da iniai
isixkai
sis emingi
i
aiskiis.
P iesaga
-w élis
laikoma
iena
sa a ankiska
p ie-
saga,
o
ne
d ieju
p iesagy
samplaika.
ZODZIU DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
85
4.1.3.
Toliau
iS a dijamos
kalbos
dalys,
i8
ku iy
da omi
bid a dZiai.
IS
daik a a -
dziu:
is
b ol’o
—
b oliskas,
b olinis,,.,..;
iS
bid a dziu:
ix
bal o
—
balsganas,
bals as
i
isi
susmulkin i
—
bal u is,
bal u elis
i ,,,5,3
18
I a dziu:
i
manies,
a ies,
sa ies,
musu,
jusu
ejna:
maniskas,
a iskas,
sa iskas,
musiskas,
jusiskas,,,,,,;
i8
daly iy:
is
pi k o
—
pi k i-
nis,
asi o
—
aSi inis,,,,,. °;
i8
eiksmazodziu:
is
du i
—
da ingas,
da us,
duslingas,
duslus,
dusningas,
dusnus,,,,,,;
i8
p ie eiksmiu:
i
oli
—
o us,
ol’imas;
i
ynks i—
unks us,
unks-
i as;
i
daba
—
daba iks
as,
daba iks is,,.,,.;
is
p ielinksniu:
is
p ies
—
p ieSingas;
is
lig
—
ligus.,.o.;
18
jaus uku:
i
ajman
—
ajmaningas,
ajmanus,,,.,-
I§
pa eik y
pa yzdziu
galima
susida y i
nuomone
i
apie
au o iaus
eo ine
min i.
Zinoma,
da iniai,
pa eikiami
be
sakiniy a ba
Zodiiu
junginiu,
neleidzia
iksliai
su ok-
i
ju
eikSmes.
Jokiy
abejoniu
a
p oblemu
nekelia
bid a dziy
da yba
i§
daik a a -
dziu,
bid a dziu,
i a dziu.
Da ybos
i$
bid a dziu
pa yzdziai
a ski i
j
d i
dalis:
ip as-
ieji
da iniai
(balzganas,
bals as)
i
deminu y ai
(bal u is,
bal u élis).
DaukSa
da inius
maniskas,
a iskas,
sa iskas,
b oliskas
i
k .
laiko
biid a dZiais.
Tai
isai
désninga,
nes
p iesaga
-iskas
e u i
bid a dziai
(plg.
Zemiskas,
Zmoniskas,
pieni§-
kas
i
k .).
Labai
panaS s
ediniai
maniskis,
a iskis,
sa iskis
i
k .
g ama ikoje
laiko-
mi
daik a a dZiais
(z .
3.1.10).
No s
iS
iesu
ediniai
su
p iesaga
-iskis
galé u
bi i
i
bud a dzZiai
(plg.
ilniskis
laik as is),
0
maniskis,
a iskis
dazniausiai
a ojami
daik a-
a diskai
a ba
ne
jau
i
sudaik a a déje.
Bud a dziy
da ybai
iS
jaus uku
pasi ink i
ne inkami
pa yzdziai
—
aisku,
kad
aima-
nus
i
aimaningas
y a
au en iSki
bend o
da ybos
lizdo
is
jaus uko
aiman
na iai,
aciau
jie
da omi
ne
iesiogiai
i$
jaus uko,
0
y a jau
an iniai
da iniai
i§
a i inkamo
daik a-
a dzio
— Z .
3.4.2
i
5.1.4.
4.1.4.
DaukSa
y a
apibidines
bid a dziu
da yba
iS
daly iu
—
pa eik i
p iesagos
-inis
ediniai
pi k inis,
asy inis.
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1965:
571)
pa-
eikiama
p ielaida,
kad
okius
edinius
galima
sie i
su
bend a imi
i
iSski i
p iesaga
- inis.
Vis
dé o
Cia
a siskleidzia
DaukSos
iz algumas,
leides
jam
izi i é i
da inyje
i
san ykine
bid a dzio
eikSme,
i
ne eikiamosios
isies
daly io
eikSme:
i
daba
y a
au o iy,
mananciu,
kad
pi k inis,
aus inis,
di b inis
i
panasiis
bid a dziai
y a
da omi
iS
a i inkamy
ne eikiamosios
iSies
bi ojo
laiko
daly iu
(pi k as,
aus as,
di b as)
su
p iesaga
-inis
(Paulauskiené
1994:
183).
G ama ikos
au o ius
cia
da
bu o
i aSes
po-
a
as as
—
as inis,
be
nezinia
kodel
ja
isb auké.
4.1.5.
Gana
painus
da ybos
lizdas
i8
duo i.
Siaip
bid a dziy
da yba
i8
eiksmazodziu
ip as a,
be
da ybos
lizdo
pa yzdziai
pa eikiami
kaip
lygia e ¢iai,
nea siz elgian
i
da iniy
hie a chija:
da ingas,
da us,
duslingas,
duslus,
dusningas,
di snus
(:
dii i),,...,.
Vediniai
iS
duo i
Gia
gali
bi i
ik
du:
dusnus
i
duslus.
IS
bi ojo
ka inio
laiko
gali
bu i
ik
da us
—
be
o,
ai
ne
p iesagos,
o
galiinés
edinys.
Siame
lizde
nenus a inéjamos
pama inés
eiksmazodzio
o mos,
no s
Siaip
DaukSa
ge ai
ski ia
da yba
i8
ski ingu
eiksmazodzio
pag indiniu
o mu
—
Z .
2.7.
P iesagos
-ingas
ediniai
da omi
i
a i in-
kamu
bid a dziy.
Labai
neaiSki
kai
ku iy
ediniu
eiksmé,
odél
ne
y a
pag indo
abejo i
ju
ealumu.
Da us,
dusnus
i
duslus
y a
sinonimai
(LKZ,,
343).
Dél
diisnus
i
duslus
sinonimiskumo,
p iesagy
a ian y
i
eik’miy
abejoniy
nekyla,
nes
Zodyne
pa-
16
Cia
iSb auk a:
i
as o
—
as inis.
86
|
ANTANAS
SMETONA
eikiama
pakankamai
pa yzdziy
(LKZ,,
614).
Tagiau
Salia
da us
né a
jokio
pa yzdeé-
lio,
ik
nu ody i
Sal iniai
—
Ju gis
Slapelis
i
Amb aziejus
KaSa auskas.
O
Siu
Sal iniu
pa ikimumu
e éia
abejo i
ienas
ak as:
abu
ankose
laiké
DG
bei
zodyna
i i8
ju
nu asinéjo
pa yzdzius
(z .
Baga
1923:
344-345;
Bal¢ikonis
1955),
adinasi,
ai
ne
du
ski ingi
Sal iniai,
o
emiamasi
i8
esmés
ienu
nepa ik in u
Sal iniu,
ku iame
gali
bi i
i
ne ealiy
o my.
Dél
os
pacios
p ieZas ies
abejoniy
kyla
i
del
daik a a dzio
ka-
dia,
kadé
‘laikas,
alanda’
(Z .
3.1.12).
Ki as
gana
painus
dalykas
—
Saknies
balsio
(d ibalsio?)
asyba:
du i,
duislingas,
di s-
lus,
disningas,
disnus.
Sis
poli one inis
asmuo
galé u
bi i
su okiamas
ne
ejopai.
Pi ma
—
ai
i§
iesy
poli one inis
amuo,
eiSkian is,
kad
g ama ikos
au o ius
i ai iose
a mése
gi déjo
i ai ius
ga sus,
p z.:
duo i,
du i,
dou i
(plg.
Zinke icius
1966:
84-88);
ai
pa emia
i
g ama ikos
eiginys:
auks aiciai
kai
ku iose
ie ose
a ia
s eika
d iga sj,
0
Zemaiciai
ik ai
pi mg
balsj
a ba
abu
ga sus
sukeicia
ie omis
i
ie oj
uo
a a
ou
(0V)
ans:
Beje,
ma ome,
kad
d ibalsio
uo
kai aliojimas
Dauksos
e inamas
kaip
auks ai¢ciy
i
zemaiciu
ski umas,
a¢iau
i
paciy
y y
aukS aiciy
Sis
d ibalsis
mono ongizuojamas.
An a
—
ai
gali
bi i
ne
poli one inés,
o
mo ologinés
aSybos
dalykas:
jokiy
a ies
a ian y
g ama ikos
au o ius
negi déjo,
o
asé
pagal
pama ini
zodi;
eikalaujama
a-
Sy i
a i,
ga i,
ma i,
NES
aVeq,
ZAVO,
MOVE,
1637-
T e ia
—
au o ius
gi déjo
Zemaicius
di ongizuojan
ilgaji
Saknies
balsi
Zodziuose
dosnus,
doslus,
dosningas,
doslingas
i
odél
aSé
poli one ini
asmeni
u,
aciau
ai
ma-
Ziausiai
iké ina,
nes
au o ius
kalbédamas
apie
balsio
o
a ima
apie
jo
di ongizacija
nieko
nesako.
4.1.6.
Biid a dziy
da yba
i§
p ie eiksmiu:
o us,
ol’imas
(:
oli),
unks us,
unks i as
(:
unks i),
daba iki “as,
daba iks is
(:
daba ),,,,,.
Da yba
i$
p ie eiksmiy
el
ilius -
uojama
p ie eiksmiais
oli,
anks i.
Daugiau
apie
ai
kalbama
3.1.11
i
6.2.
Jeigu
ne-
s a s oma
oli —
olus
i
anks i
—
anks us
da ybos
k yp is,
Gia
iskas
sup an ama.
P ie-
sagu
ediniai
olimas
i
anks y as,
be
abejo,
da omi
ne
is
p ie eiksmiu,
o
i§
a i inkamu
bid a dziu.
Vediniy
daba ykscias
i
daba yks is
da yba
i§
p ie eiksmio
nekelia
abe-
joniy.
Pa eikiami p amaisiui
a ojami
ediniai
su
ski ingomis
nom.
sg.
galiinémis.
A odo,
kad
edinys
su
daik a a dine
galiine
y y
aukS aiciy
bus
a o as
dazZniau,
nes
pa eikiamas
pi mas.
4.1.7.
Bid a dziy
da yba
i8
p ielinksniu:
p ieSingas
(:
p ie’),
ligus
(:
lig)
5.5
,0-
IS
p ie-
linksniu,
kaip
i
i8
jung uky
(Z .
3.1.12),
a dazodziu
negalima
pada y i.
P ielinksniai
ne u i
Saknies,
p ie
ku ios
galé u
jung is
da ybos
o man ai.
Vadinasi,
okios
da ybos
pa yzdiiai
y a
ne eisingi.
P iesingas
galé y
bi i
pada y as
is
p ie eiksmio
p ieSais
(bu-
a
i
bid a dzio
p iesus)
a ba
daik a a dzio
p iesas,
kaip
i
daugelis
p iesagos
-ingas
ediniy
(Amb azas,
ed.,
1997:
198),
o
lygus
apsk i ai
eike y
laiky i
pap as u
zodziu.
Taigi
biid a dziy
da ybos
i
p ielinksniy
modelis
lieka
be
pa yzdziy
i
laiky inas
g a-
ma ikos
au o iaus
paklydimu.
4.2.
Sudu iniai
bid a dzZiai
4.2.1.
Sudu iniy
bid a dziy
sky elis
nepalygin i
glaus esnis
uz
sudu iniy
daik a-
a dziy
sky eli.
Jis
ka u
su
sudu iniy
eiksmazodziy
sky eliu
su ilpo
i
ieng
lapa
i
ZODZIU
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
87
pa adin as
Apie
sudé inius
biid a dzius
(Apie
p ipul inikus
sude in
‘US,,,,)-
Sudu iniai
bud a dziai
klasi ikuojami
pagal
da ybos
pama a,
p ie
kai
ku iy
y a
umpi
paaiski-
nimai:
bid a dziai,
pada y i
is
d iejy
daik a a dziu
—
linaziedis,
Sunasi dis,,
,,;
8
bid-
a dzio
i
daik a a dzio
—
Zmogus
bal apla kis
a ba
bal aplukis,,
,.;
i8
j a dzio
i
daik-
a a dzio
—
kasdienis,
kasdieninis,
kasmeg inis,,
ie
iS
daik a a dZio
i
eiksmazodzio
—
Salnakundis,,,,,;
8
d iejy
bid a dziy
—
jidma gis,
judbe is,
Zal’ma gis,,,,.;
i8
biid a -
dzio
i
daly io
—
Visogalis,,
,,,;
iS
p ie eiksmio
i
daly io
—
da ggalis,,,,..
Kaip
a ski as
sudi imo
komponen as
paminé as
daik a a dis
pusé,
su
ku iuo
gali
bi i
jungiami
daik a a dziai
i
bid a dZiai,
p z.:
pus’ymiis,,
ais»
DUS
bal is,,
16.
4.2.2.
Daugelis
di iniu
nekelia
jokiy
abejoniy
i
klausimu.
Méginama
aiskin i
kai
ku iy
di iniy,
kaip
i
sudu iniy
daik a a dziy,
da ybiné
eikimé:
jidma gis,
jiidbe is,
Zal’ma gis
Zienklina
d i
p ipul i
ienon
ie on
sumajsi as,
kajp
Si isie
ix egjsk’uosie
—
d i
‘mos is,,
ang
Dal apla kis
a ba
bal aplaukis
zinklina
aj:
Zmogus,
u ’yn is
bal us
pla kus
a ba
Zmogus
su
bal ajs
pla kajs
a ba
Zmogus
bal u
pla ku,,,,.
Taciau
Cia
iSaiskin a
ne
da ybine,
o
indi iduali
leksiné
eik’mé,
be
o,
pa eikiami
sinonimiski
sin aksiniai
a i ikmenys
—
linksnis,
p ielinksniné
kons ukcija
i
i8ski inio
daly inio
pazyminio
g upe;
linaziedis,
Sunasi dis
—
Zinklina
p ipul iniky
[bid a di],
u ’yn i,
nisa is i,
u
daj-
A iniku,,,,.
Ki y
sudu iniy
bid a dziy
g upiy
eikimé
neaiskinama,
o
ik
pasakoma,
iS
kokiu
kalbos
daliy
jie
pada y i.
G ama ikoje
eigiama,
kad
di iniai
juidma gis,
judbe is,
Zal’ma gis
pada y i
i8
d ieju
bud a dziu.
I§
iesy
abiejy
Saknys
y a
biid a dinés.
Jei
DaukSa
bii u
mégines
su as i
sin aksinj
a i ikmenj
(kaip
sudu iniy
daik a a dziy
a eju),
gal
bii y
paaiskéje,
kad
ai
bid a dinio
p ie eiksmio
i
bid a dzio
di inys
—
juodai
ma gas,
juodai
bé as,
Za-
liai!
ma gas
(ne
Zalai
—
ai
odo
mink& umo
Zenklas
p ie
/).
Akademiné
Lie u iy
kalbos
g ama ika
nema o
pi mojo
démens
p ie eiksmio,
o
eigia
esan
du
biid a dzio
ka-
mienus
(Ul ydas,
ed.,
1965:
600).
Kai
ku ie
ki i
Sal iniai
(Paulauskiené
1994:
197;
Amb azas,
ed.,
1997:
234)
laikosi
okio
pa ies
poziii io
kaip
i
Daukéa,
no s
i8
iesu
Cia
gali
bi i
j ai iai:
jwodma gis,
juodbe is,
Zalma gis
ik ai
y a
i8
p ie eiksmio
i
bid-
a dzio,
be
amszalis
gali
bi i
i
i8
amsus
Zalias,
nes
kalboje
isiskai
jimanomas
oks
junginys:
Nusipi kau
amsy
Zaliq
kos iuma.
4.2.3.
Da
ienas
sudu iniy
biid a dziy
da ybos
ipas
—
su
daik a a dinés
kilmés
komponen u
pus-.
Su
Siuo
p e iksoidu
da omi
i
sudu iniai
daik a a dziai
(z .
3.2.4.).
G ama ikoje
aiskiai
a ski i
du
da ybos
ipai
pagal
an a
pama inj
démenj
(bid a di
a ba
daik a a dj). Pi moji ediniy
g upé
labai
p imena
sudu inius
daik a a dzius:
pus’ymis,
pus’gal’ is,
pus’beg nis,
pus’k o is,,
,,,.
Ypaé
pusbe nis
i
pusk o is.
Pusbe -
nis
ne
j
sudu iniy
daik a a dziy
sky iy
pa eko.
Dauk§a
paaiskina
siy
di iniy
eiks-
mg
i
j ikinamai
pa odo,
kad
jie
gali
bi i
su okiami
kaip
biid a dZiai:
u ’un is
pusie
o
iso:
umz’o,
gal os
i
p ipul ies
beg no,,,,.,
.y.
u in is
puse
amZiaus,
puse
gal os
i
puse
be no
ypa ybiy.
Tam
ik omis
aplinkybémis
isi
Sie
di iniai
gali
bi i
a ojami
i
daik a a diskai,
i
ne
isiskai
sudaik a a dé i.
Deja,
senosiose
g ama ikose
labai
maza
pa yzdziy,
ypa¢
sakiniy
a ba
zodziy
junginiy.
O
bi en
apie
Siu
di iniy
klases
galima
kalbe i
ik
aiskiame
Zodziu
junginiy
kon eks e
(p z.:
p aéjes
pusamiis
bu o
amus
—
daik a a dis;
pusamiis
y as
bu o
amus
—
biid a dis;
ik
pusamiis
gali
ai
sup as i
i
pada y i
—
daik a a diskai
a ojamas
biid a dis;
a ba
pa yzdys
su
Zodziu,
94
|
ANTANAS
SMETONA
ma ikos
au o ius
su okia
daik a a dzio
i
eiksmazodzio
p ieSdélinés
da ybos
ski -
umus.
S ai
kaip
ap asoma
da yba
su
kai
ku iais
p ieSdéliais:
p ielinksniai
a o,
nuo,
po,
p ie,
p o,
san
dazniausiai
axomi
su
daik a a dziais,
pada y ais
i
eiksmazodziy,
i
su
sudu iniais
daik a a dziais,
be
ka ais
asomi
i
su
biid a dziais,
k.s.:
a oZ’u a,
a o-
anas,
poil’sis,
p iespa da
<...>
posunis,
po ajkis,
poduk a,
p iekle is,
p iesienis,
p o-
du is,
p oki is
,,.,,-
Sis
eiginys
odo,
kad
eiksmazodiniai
p ieSdéliniai
daik a a dziai,
okie
kaip
p iespauda
(:
p ispaus i),
aiskiai
a ski iami
nuo,
g ama ikos
au o iaus
Zo-
dziais,
sudé iniy
daik a a dziu,
okiy
kaip
p ieklé is
(:
p ie
klé ies).
Ki oje
ie oje
ne
paaiskinama,
kokius
sin aksinius
a i ikmenis
u i
aip
pada y i
ik ieji
p ieSdéliniai
(sudé iniai)
daik a a dziai:
beba zdis
—
eiskia
q
pa i
kaip
ne u in is
ba zdos
a ba
be
ba zdos,,,.-
G ama ikos
au o ius
iki
galo
nuoseklus
da
negaléjo
bi i.
Sudu iniy
zodziy
da ybos
sky iuje
p ieSdélinius
eiksmazodiius
is
dél o
pa adina
sudu iniais
Zodziais,
no s
ai
is
iek
nepaneigia
o,
kad
jis
sky é
daik a a dziy
da yba
is
p iesde-
liniy
eiksmazodziy
i
p ieSdéliniy
daik a a dziy
da yba
daik a a dZio
klasés
iduje.
Podiii is
j
p ieSdélinius
Zodzius
kaip
j
di inius
olimesniuose
g ama ikos
sky iuose
(ypaé
ski uose
sudu iniams
zodziams)
padeda
i8 eng i
i
Siandien
daznai
da omos
eo inés
klaidos:
nieku
ne eigiama,
kad
su
p ieSdéliu
galima
pasida y i
edinj
i$
ki-
os
kalbos
dalies
—
p ieSdélis
juk
nekei¢ia
ka ego inés
Zodzio
eiksmés.
Pa yzdziui,
sudu iniy
biid a dziy
sky iuje
eigiama,
kad
galima
pada y i
bid a di
sudu ian
daik a a di
i
p ielinksnj
be,
o
ai
isiskai
ne
as
pa s,
kas
eig i,
jog
i
daik a a dzio
su
p ieSdéliu
pada ome
bid a dj.
$j
ei8kinj
placiau
paaiSkina
Paulauskiené
(1994:
192-193).
Kelis
ka us
paminé a,
kad
sang aziniuose
p ieSdéliy
ediniuose
sang azos
dalely-
é
a sidu ia
a p
p ieSdélio
i
Saknies.
Rank a& inés
g ama ikos
au o ius
su okia,
kad
a ski os
kalbos
dalys
u i
sa o
p ies-
délius
i
kad
p ieSdéliné
da yba
nekeicia
zodzio
ka ego inés
eikSmés.
Jis
iS a dija
p iesdélius,
su
ku iais
da omi
ik
eiksmazZodZiai:
ap,
a ,
a a,
az,
da,
in,
iS,
nu,
pa ,
Peck
p o,
p i,
su,
uz,
uzu
—
deglasi
su
Zod
ajs
y
isajs
iS egjsk’ajs
mi
Zod'u
isejnyn ajs
.,-
Cia,
be
abejo,
sa o iska
da ybos
samp a os
klaida,
nes,
pa yzdZiui,
a azia imas
pa-
da y as
ne
i8
azia imas
i
p iesdélio,
0
iS
a aziuo i
i
p iesagos.
Tadiau
DaukSa
isu
désningai
Zii i
j
zodziy
sanda a,
o
ne
i
san ykj
a p
pama inio
Zodzio
i
da inio.
Kal-
bamo
me o
g ama ikos
nesky é
mo eminés
i
da ybinés
analizés.
Todél
i
Dauksa
negaléjo
ki aip
mas y i.
Jis
ik
ma é
ai,
kas
y a
Zodyje,
o
a
pa j
da ini
okiu
pama u
nesunku
p iski i
i
p ie
p ieSdélines,
i
p ie
p iesaginés
da ybos
Zodziu.
P ie&délis
i
p ielinksnis
y a
gimini8ki,
odél
Daukéa
gali
eig i,
kad
su
ais
paCiais
p ieSdéliais
pada omi
i
eiksmazodiiai,
i
daik a a diiai,
i
ne
biid a dZiai:
azuupis
a ba
azuup&,
azukalnis
a ba
azukalne,,
islenis,
ne,bilis,
neggalea,
napikyn a,
ne,k iks as,
neg ikeglis
,,,.3
apinames,
panamea,
apibal is,
pabal is,
apibal “
aj,
pabal
qj...
18
okiy
eiginiy
bei
pa yzdziy
kyla
klausimas,
a
ski iasi
kai
ku iy
p ieSdeéliy
a-
ian y
a osena.
I
Sis
klausimas
kyla
ne
ik
g ama ikos
skai y ojams,
be
i
paciam
au o iui.
Toliau
jis
pamégina
i8
ik uju
a ski i
kai
ku iu
p ieSdéliy
a ian y
a ose-
na:
i
ne
ik
o maliuoju
asybos
pag indu,
be
iZ elgia
i
eiksmés
ski umu.
G ama-
ikoje
a ski ai
ap a iami
Sie
p ieSdéliy
a ian ai:
ap-
api-,
a -
a a-,
az-
aiu-,
uz-
uzu-,
pa -
pe -.
Pa -
i
pe -,
zinoma,
y a
ski ingi
p ieSdéliai,
o
ne
o
pa ies
p ieSdélio
a-

ZODZIV
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
95
ian ai,
aciau
del
one iniy
p iezas¢ciy
pa eke
j
iena
g e a
su
a ian u
po omis.
Ki a
e us,
az-
i
uz-
nelaikomi
a ian ais
i
g iez ai
a ski iami.
Apie
p ieSdeliy
po as
/-
i
in-,
sq-
i
su-,
po-
i
pa-
daug
nekalbama,
be
i8
pa eikiamy
pa yzdziu,
pas aby
i
pa-
minéjimu
ne
ki uose
da ybos
sky iuose
aiSku,
kad
i
jie
ienaip
a
ki aip
bandomi
seman iskai
susie i.
Dél
o
oliau
jie
isi
ap a iami.
5.2.3.
PO-
IR
PA-
ap asy i
palygin i
iSsamiai, no s
a ski o
sky elio,
ski o
Siems
p ies-
déliams,
né a.
D iejose
ie ose
méginama
apib éZ i
ju
a osena.
DaukSa
eigia,
kad
po-
dazniausiai
a ojamas
su
i$
eiksmazodziy
pada y ais
daik a a dzZiais
( okiais
kaip
poilsis
is
pailsé i).
Kadangi
g ama ikos
au o ius
pa-
i
po-
laiko uo
paciu
p ies-
déliu,
adinasi,
jis
jau
sugeba
alomo us
sujung i
j
iena
mo ema
(mo emos
iden i-
ikacija).
Fone inis
p ieSdélio
paki imas
désningas.
Toks
paki imas
pap as ai
es i
Zo-
dziy
galiininés
da ybos
lydimasis
eiSkinys.
Taip
pa
g ama ikos
au o iaus
ma omas
a ski as
da ybos
modelis
iS
sin aksinés
kons ukcijos
(p iclinksnis
+
daik a a dis).
Di iniais
laikomi
daik a a dZiai
pos inis,
po aikis.
Ka ais
da omi
i
bud a dziai,
be
pa yzdziy
nepa eikiama,
no s
oliau
Siame
sky elyje
ma y i,
kad
kaip
ik
a ojama
padidis,
pasaldis.
P ieSdélis
pa-
a ojamas
su
eiksmazodziais,
i§
ju
pada y ais
zo-
dziais
bei
o momis
i
ka ais
su
daik a a dZiais,
bid a dZziais
bei
p ie eiksmiais:
pa-
dedasi
su
eiksmazZodzZiais
i
isais
i§
jy
pada y ais
ZodZiais,
aip
pa
dedasi
i
su
daik a a diiais,
biid a diiais
i
p ie eiksmiais:
paname,,
pabal is
pabal “aj,.,,,,.
Veiks-
mazodziy
pa yzdziu
né a,
pa eikiami
ik
e esni
—
daik a a dis
i
bid a dis.
Daugiau
zodziy
su
Siais
p ieSdéliais
pa eikiama
ank aS inés
g ama ikos
sudu iniy
daik a-
a dziu
(Z .
3.3.1)
bei
bud a dziy
(Z .
4.3.1)
sky iuose
i
Siaip
ju
y a
isame
g ama i-
kos
eks e.
Kad
bi y
aiskiau,
ka
g ama ikos
au o ius
mane
apie
p ieSdelius
pa-
i
po-,
galima
apz elg i
ju
a oseng
isoje
g ama ikoje:
p ieSdeélis
po-
pa a o as
9
ka us:
po ajkis,
posunis,
poduk a,,,.,
po esdiS,,,,
‘pa yZzdys’,
po i ,.,,,.
poligin in’aj,,,.,,
‘Pa-
lyginamieji’,
poil’sis,,,.,,
Zime,s
pois ejskines
a ba
pois a ine,s,,.,
‘Sakinio
sky ybos
Zen-
klai’;
p ieSdelis
pa-
a ojamas
daug
dazniau
(pe
kelis
Sim us
pa yzdziu,
be
ai
dau-
giausia
eiksmazodzZiai
i
ju
o mos).
G ama ikos
sudu iniy
bid a dziu
sky iuje
pi miausia
pa eik i
pag aj is,
padidis
i
pasal’dis,,,,,.
Ki i
pa yzdziai:
pabajgos,,,,,,,
PAAVZO
6195
PADAIZ IN'Aj,
45,4,
PAbAIIIS
,,,,,;5
PAZIS i,,..5,
PAUNETINS
56,599
PASALI i€
|
55,595
PA-
pejk in’aj,...,,
pap as inis,,.,,,
pamiskeg,
pala keg,
paupeg,,,.4,
PaNaMeg,,,,,,
i
.
.'9
IS
pa eik u
pa yzdziy
ma y i,
kad
p ieSdeliy
pa-
i
po-
a osena
nesiski ia
nuo
Siandienines,
iSsky us
bid a dines
kilmes
p ieSdelinius
bid a dzius
pag aj is,
padi-
dis,
pasal’dis,
pabal is
i
kai
ku iuos
p ieSdélinius
bid a dzius
su
p iesaga
-inis
pabaj-
g in’aj,
papejk in’aj,
pap as in’is
—
poligin in’aj,
pois ejskine,s,
pois a ine,s.
Siaip
y u
aukS ai¢iai
ki ¢iuo oje
pozicijoje
o
gali
e s i
a
(Zinke icius
1966:
69),
odél
DG
ga-
lima
iz elg i
kelis
p ieS a a imus.
Pi ma,
neaiSku,
kodeél
ne a ojamas
poli one inis
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
daik a a dzZio
i
bid a dzio
da ybos
sis emose
p ieSdélis
pa-
nelaikomas
po-
a ian u
—
abu
e inami
kaip
ski ingi
p ieSdéliai
(Amb azas,
ed.,
1997:
145,
224).
Tada
lieka
neaiskus
p ieSdélio
pa-
no s
i
ne isai
egulia us
i imas
p ieSdéliu
po-
da an
daik a a dZius
iS
eiksmazodziu:
po aukis
(:
pa auk i),
pos iimis
(:
pas um i),
poilsis
(:
pailsé i),
pokalbis
(:
pakalbé i)
i
.
.
Tokiu
da iniy
labai
daug,
gal
ne
iek
pa ,
kaip
pagalba
(:
pagelbé i),
pa oda
(:
pa ody i),
pazyma
(:
pazymé-
i).
Todél
i
ank aS inéje
g ama ikoje
laikomasi
poZi io,
kad
p ieSdéliai
pa-
i
po-
y a
one iniai
a ian ai;
am
nep ieS a auja
i
Aldona
Paulauskiené,
Siuos
p ieSdélius
laikan i
one iniais
a ian ais
dél
ienodo
san ykio
su
p ielinksniu
po
(Paulauskiené
1994:
96).
96
|
ANTANAS
SMETONA
aSmuo,
nes
pa yzdziai
odo
a imo
s y a ima.
An a,
né a
jokios
sis emos
p iesagos
-inis
ediniu
a ian uose.
I8
o
galima
da y i
is ada,
kad
kai
ku iu
a més
ypa ybiu
g ama ikos
au o ius
nepas ebéjo
a ba
nesup a o.
5.2.4.
]-
IR
IN-.
G ama ikos
au o ius
nus a e,
kad
Sie
p ieSdéliai
susije,
aciau
nepa-
b ézé
ju
seman inés
apa ybes.
G ama ikoje
y a
okie
p ieSdélio
j-
ediniai:
pa yz-
dziuose
—
isikalbe i,,,,,,
iSi i8,.,.,5
kalbe i
5,
idu i,,,,,
(y a
i
po a
daik a a dziu
—
islenis,.,,5
17a5as,,.,5)3
au o iaus
kalboje
—
i ik i,,...<,
WVeS ll
493
INTIK
EU
65,4
INEQSTUS
1
5),55
ime,s 0s
,,,,;-
Ma y i
okia
endencija:
p ielinksnis
j
i
jo
a ian ai
in,
ing,
ieng
p ie-
linksniu
ap asuose
minimi
ne
ka a,
aCiau
pa ies
au o iaus
isiskai
ne a ojami,
0
p ieSdélis
in-
pa a o as
ik
iena
ka a
(beje,
y a
abu
a ejai:
j ik i
i
in ik i)
i
da
10
ka y
pa a o as
p ieSdélis
j-.
I
aiSku
kodél:
Siau és
pane éziskiai
p ielinksnj
/
sis e-
mingai
kei¢ia
j
p ielinksnj
an
(Zinke icius
1966:
416).
Tai
pa i ina
i
pa s
g ama-
ikos
au o ius:
ka ais
i
aukS aiciai
seka
Zemaicius,
be
daznai
a oja
p ielinksnj
an
ie oje
j,
p z.,
‘un
mies u
ejnu’
aciau
oks
pasakymas
u i
upu j
ki a
eikime,
nes
jis
eiskia
‘paSalyje,
a i,
ne oli
mies o,
pas
mies q,
p ie
mies ui’,
be
ne
‘ idun
mies o’,
nes
‘einu
mies an
a ba
ing
mies y’
eiskia
‘ idun,
idu in
mes o’
..,...
P ieSdélis
an -
g ama-
ikoje
né
ka o
nepa a o as
i ,
kaip
ma y i
i
ka
ik
pa eik y
pa yzdziu,
su
p iesdeliu
j-
nesupainio as.
5.2.5.
S4-
IR
SU-.
Daugiausia
su
Siais
p ieSdéliais
duodama
daik a a dziy
pa yzdziu,
odél
Siame
da be
jie
ap aSomi
p ieSdéliniy
daik a a dziu
sky iuje.
Veiksmazodziai
i
ju
o mos
g ama ikoje
pa eikiami
okie:
sude as,,..,.,
Sud i i,,,..:-
Sie
pa yzdziai
jo-
kiy
abejoniy
nekelia,
aciau
palyginus
su
daik a a dzio
p ieSdéliais
paaiskéja,
kad
del
p ieSdéliy
sq-
i
su-
okalizmo
su apimo
Siau és
pane éziskiai
galéjo
juos
i
painio i
(placiau
Z .
3.3.2).
52.6.
AP-
IR
API-.
Sie
p ieSdélio
a ian ai
apibidin i
labai
umpai,
jokio
seman inio
ski umo
a p
ju
nema y i.
Pi miausia
pa eikiamos
ekomendacijos,
kada
labiau
links-
ama
iena
asy i
(ap-
a ojamas
su
sang aZiniais
eiksmazodziais),
0
kada
ki a
(api-
pi miausia
a ojamas
su
eiksmazodiiais,
p asidedan iais
b,
p),
paskui
paaiSkina-
ma, kad
isais
ki ais
a ejais
a ojami
sinonimi8kai
(apde i
a ba
apide i;
apdu i
a ba
apidu i;
apga i
a ba
apiga i;
apjuk i
a ba
apijuik i,,,,,).
Visai
as
pa s
pasaky a
apie
p ieSdélius
az-,
azZu-
i
uz-,
uzZu-.
Tik
azu-
i
uZu-
ekomenduojama
a o i
su
eiks-
mazodiiais,
p asidedan iais
p iebalsiais
5,
z.
Au o iaus
eigimu,
su
bid a dziais
ei-
ké uy
a o i
ik
api-.
Tai
g eiciausiai
eiskia,
kad
dél
agybos
ypa umy
g ama ikoje
su apa in i
ski ingy
kalbos
daliy
p ieSdéliai
api-
i
apy-
(Z .
4.3.2).
52.7.
AT-
IR
ATA-.
A odo,
kad
seman inio
ski umo
a p
Siy
p ieSdeliy
neda oma.
Vadinasi,
g ama ikoje
ski umas
a p
Siy
p ieSdéliu
y a
ik
a’ybos
p oblema:
nu o-
doma
ne
penki
a ejai,
kai
eikia
aSy i
a -,
i
ys,
kai
eikia
aSy i
a a-.
A -
aSomas:
1)
su
sang aZiniais
eiksmazodZiais
—
a sikalbe i,
a sid i,,.,,;
2)
su
eiksmazodziais,
p asidedan¢iais
balsiais
—
a a i,
a a di i,
a es i,
a e,j i,
a iesko i,
a i i,,..93
3)
su
eiks-
mazodzio
bend a imi,
p asidedanCia
p iebalsiais
b,
g,
j,
k,
4
m,n,
p,
&
5,
E2y
22.1038
jos
pada y omis
o momis,
iSsky us
ne eikiamosios
iiSies
bu ojo
laiko
daly ius
—
a ane,s as,
a ne,s i,
a na jin i,
a pe,s i,
a pil i,
a as i,
a asi i,
a saki i,
a Sa k i,
a e,s i,
a -
zing i,
a znib i,
a as i,
a saki i,
a a i i,
a zlobin i;
a ne,s i,
a pe,s i,
a sa k i,
a zel i,.,,,;
4)
su
eikiamosios
iigies
esamojo
i
bu ojo
ka inio
laiko
daly iais
—
a ne,Sis,
a pe
ZODZIU DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
97
SiS,,,4,3
5)
0
apsk i ai
bend a yje
dazn’a s
issi unda
a -
ne,
kajp
a a-,
o
lab’a s‘aj
p ies
n,
p,
8, 8,
“KS.
a ne,S i,
a pe,s i,
a pil i,
a Sa k i
,,....
A a-
asomas:
1)
su
eiksmazo-
dziais,
p asidedanGiais
p iebalsiais
d
i
1,
i
ju
ediniais
—
a adi b i,
a adi bimas,
a a-
de i,
a adejimas,
a adu i,
a ada imas,
a a a k i,
a a a kimas,
a a ey i,
a a e, imas,
no s
issi unda
i
a di b i
-bimas,
aide i
-dejimas,
a duo i
-da imas,.,,,
(ma ome,
kad
aisyklé
ne a
g ieZ a,
ma y ,
pa em a
gy osios
kalbos
ak ais,
adinasi,
a méje
né a
labai
g iez ai
engiama
nepa ogios
p iebalsiy
samplaikos);
2)
dazniau
su
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
pi mosios
asmenuo és
eiksmazodZiais
p ies
p iebalsius
1,
p,
§,
S
—
a ane,Sa
-€,,
a ape,sa”
-e,,
a aSa k’a
-ke, beg
ienog
sakosi
y
a Sa k’a,
a sa ke,
—
a ba
umpaj
sakun
p ies
§
abu
a
y
a a
iek
pa ’
ixsi ynda,,,,,
(i8
esmés
eigiama
sino-
nimiska
p ieSdélio
a ian y
a osena);
3)
su
ne eikiamosios
iiSies
bi ojo
laiko
da-
ly iais
i
kai
ku iomis
ki omis
eiksmazodzio
o momis
(pa yzdziu
né
ne e a
pa-
eik i,
nes
pi miau
eigiama
ienokia
o ma
(su
a a-),
be
uoj
pa
p ipazis ama,
kad
a ojama
i
ki okia
o ma
(su
az-)).
Taigi
ma ome,
kad
méginimas
a ski i
i
g iez ai
apib éz i
$iy
p ieSdéliy
a ian u
aSyba
labai
neaiskus.
IS
ik uju
p ieSdélio
bu imas
p ieS
Saknj
nickaip
nesusijes
su
eiksmazodzio
g ama ine
o ma,
ku i
odoma
p iesa-
gu
a
galiiniy,
0
g ama ikos
au o ius
suplaka
Cia
one inius
dalykus
su
g ama iniais,
isiskai
ne u inCiais
j akos
p ieSdéliy
a ian y
a ojimui
i
aSybai.
IS
okio
sudé in-
go
iS edziojimo
galima
pasaky i
ik
ick,
kad
DaukSos
a méje
bu o
a ojama
i
il-
gesnioji
p ieSdélio
o ma
—
a aneS as,
a aneSiau,
aéiau
dazniau
a o os
umposios
o mos,
nes
aip
i inama
penk uoju
a -
i
isais
a a-
aSybos
a ejais.
|
Sias
a -
i
a a-
a osenos
aisykles
nepa enka
p ieSdélio
a ian as
a o-.
Pa s
au o ius
e ai
ji
a oja
i
ik
a ski ai
ienoje
ie oje
pamini,
kad
jis
asomas
su
daik a a dZiais
(Z .
3.3.2).
Da
ienas
Sio
p ieSdélio
a ian as
a i-
apsk i ai
nei
a ojamas,
nei
ko-
men uojamas.
Pa ies
g ama ikos
au o iaus
kalboje
p ieSdélio
a -
ediniy
a osenos
a eju
isai
nedaug,
be
i
jie
odo,
kad
p ieSdélio
a ian ai
né a
kaip
no s
sis emin-
gai
ski iami.
Va ojami
ik
keli
ediniai
su
p ieSdéliu
a -
i
jo
a ian ais,
odél
galima
juos
isus
i
paminé i:
a mes i
—
a ame, a,
a ame, amos’,
a ame, yn ,
a me,sdami,
a -
me,s i,
a meg imas,
a me, us;
a im i
—
a jiemis;
a mainy i
‘kai y i’
—
a majnamas,
a maj-
nimu,
a majno;
a as i
—
a as ie,
a adimy;
a saky i
—
a saki i,
a sakyn °’y.
5.2.8.
Daug
sudé ingesnis
DG
PRIESDELIV
az-
IR
uz-
san ykis.
G ama ikos
au o ius
g iez ai
pe speja,
kad
Siu
p ieSdéliy
painiojimas
y a
labai
didelé
klaida.
Seman iné
Sio
eikala imo
mo y acija
okia:
iena
eiskia
—
azdeng i
(zak yé)
akis
s o iunciamui,
o
isai
ki a
eiskia
—
uzdeng i
(nak y¢)
akis
guliunciam,,...
a ba
iena
eiskia
—
uzduo i
kq
kam
esanciam
an
i saus
(an
i sy,
i sun)
(ne
is,
ne
nuo
i Saus),
o
isai
ki a
eis-
kia
—
azduo i,
azuduo i
kq
kam
is
Salies,
i
Sono
(i§
p adzios,
galo,
idu ies,
nuo,
i§
apa-
Cios,
i Saus,
iS
k as o
a
nuo
k as o),,.,..
Ki as
mo y as
—
ski ingas
Siy
p ieSdéliy
ediniu
aldymas.
DaukSos
aiSkinimai
sudé ingi
i
pain s
dél
da
nesusi o ma usios
mokslo
kalbos
i
e minu,
odél
ski uma
ge iausia
su ok i
i§
pa eikiamy
pa yzdziu.
P ieSdélio
uz-
ediniai,
jo
nuomone,
aldo
p ielinksnio
an
kons ukcija,
galininka
i
ilia y a:
uzjo i
un
kalno,
uzej i
wn
bazni @’os,
uzde i
pejli
un
s alo,
uzs o i
un
kedl’o,
uzde i
akme,ni
un
ke,l’o,
uzZienge,
dungun,
uzda e,
Sienu
Vi SUN
<9.
P ieSdélio
az-
e-
»
—
Zodziuose
a ane,sa
i
a ape,sa
p ieSdelis
a -
pa aisy as
ja a-.
98
|
ANTANAS
SMETONA
diniai
alda
p ielinksnio
az
kons ukcija,
galininka
i
jnagininka:
azjo i
az
kalno/-u,
azej i
az
baini ®’os/-u,
azde i
pejli
az
s alo/u,
azs o i
az
ke,l’o/-u,
az a i i
gal ijus
az
kal-
no/-u,
az
kel
‘o/-u;
<...>
azs o i
kedy;
aime,s i
akme,nimis
keql’y,
az ajsi i
Zabajs
pili-
MY
ss19°
Cia
labai
p a a u
pe z elg i
ne
g ama ikoje
pa eikiamus
au o iaus
pa yz-
dzius,
o ai,
kaip
jis
pa s
a oja
Siuos
p ieSdélius
i
p ielinksnius:
i8
iso
jie
pa a o i
32
ka us;
p ielinksnis
wz,
uZu
isi8kai
ne a ojamas;
p ielinksnis
az,
azu
pa a o as
4
ka us
(gal’ame
skaj i i
azu
klajdy,,,,,
azu
oki
skaj i i,,,,,,
p ijiem u
azu
ligi ,
..,,,
p ijiem-
as
azu
pi my,,,,);
p ieSdélio
az-,
azu-
ediniai
pa a o i
25
ka us
(azgin i,,..,,
azg e-
:
wy
182
;
ig
he
ae
Ss
sack
3
simo,
as
a lajkidami
e e
az akin in
FH
9
AZSINAINO
505
azsi il
Dine
az il
sy
3yyg9
@EU-
HLA
65169
AZSILUP'A
55,55
AZULUT'A
49
azud a dimu
, oo95
AZUpLEMA
55/555
azulajkOo
5,4,
azus oja,,,,,
daik a a dis
azu a dis,,,,,);
p ieSdélio
uz-,
uzu-
ediniai
pa a o i
3
ka -
us
(uzZime os,,,,,
i
du
bud a dZiai
uzgamin’aj,,,,.,
uzgamin
Was e
s>>47)-
Taigi
y u
auks-
ai¢iy
a ojamo
p ielinksnio
az,
azu
i
p ieSdéliy
az-,
azu-
bei
uz-,
uzZu-
ap asq
a i inka
i
Zigmo
Zinke iciaus
a lik i
y imai
(Zinke icius
1966:
428).
Zinoma,
Daukéos
ap-
agas
a spindi
XIX
a.
idu io
a més
padé i:
uz-
Salia
eik8més
an
apima
i
ilia y o
eik’me
—
wzjo i
an
kalno,
uzZeng i
dangun,
uzduo i
i sun.
G ama ikos
au o iaus
pa-
a o i
du
p ie&délio
uz-
ediniai
i gi
sis emingi:
uzzymé os
—
u ima
gal oje
ki cio
zenklai,
a8omi
an
aidziy
i saus;
a das
uzgaminis
—
i§
uzgamas
‘ au a,
giminé’,
u i-
ma
gal oje
au o a dis,
a das
au inis
i
ai
ik iausiai
sie ina
su
uzgimes
an
Lie u os.
Da
eiké y
paminé i
du
eiksmazodinius
daik a a dzZius,
ku ie
u i
abu
uos
p ies-
délius:
aZu asas,
uzZ aSas,,,,.
Désningai
pagal
DaukSos
aisykle
azu asas
u é y
eiks-
i
‘an agas’,
o
uz asas
ik iausiai
a i ik y
Siuolaikinés
eik8més
uz aSq.
5.2.9.
PanaSu,
kad
pa -
IR
PER-
sug e in i
ik iausiai
ik
del
iSo inio
panaSumo,
nes
kai
ku iose
a mése
jie
su ampa:
pa lauz i
—
pe lauz i,
pa ki s i
—
pe ki s i.
Cia
aip
pa
méginama
aiskin i
Siu
p ieSdéliy
ediniy
da ybiné
eiksmé,
ku i
odo
uos
p ieSdeé-
lius
nesan
ieno
p ieSdélio
a ian ais,
odél
ik
galima
spé i
DaukSa
Zinojus
Siy
p ies-
déliy
painiojimo
ak a,
be
sa o
g ama ikoje
no minimo
ikslais
aiSkiai
juos
a sky u-
sj.
Tiesa,
ne andame
pe spéjimo
(0
pe spéjimai
cia
apsk i ai
dazni),
kad
ienas
a
ki as
a imo
a ian as
bi y
didelé
klaida,
i§
o
galima
da y i
is ada,
kad
pa s
DaukSa
aiskiai
sky é
Siuos
p ieSdéliy
edinius
i
negi déjo,
kad
kas
juos
painio u.
Ki a
e us,
p ie&délio
bei
p ielinksnio
pe
aSyba
—
peg
—
odo,
kad
a iama
gali
bi i
i ai iai:
i
pa ,
i
pe .
G ama ikoje
isski os
d i
p ieSdélio
pa -
ediniy
da ybinés
eikSmés:
eiks-
mo
k yp is
j
sa o
namus
i
indi idualios
eikSmés
eiksmas:
1)
pa
dedamas
ik
su
eiksmazodiiais,
Zyminciais
kokj
k u éjima,
i
Zymi
asmens
a ba
daik o
a gal
sug jzimq
a ba
sug qzinimg,,,,,
—
pa aziuo i,
pa ei i,
pa jo i,
pa kak i
—
i
pada y i
galima
ne
su
isais,
0
ik
su
k yp ies
eiksmazodZiais;
2)
pa duo i,
ijpa duo i
kq
an
u gaus.
P ieSde-
lio
pe -
ediniy
nus a y os
ke u ios
da ybinés
eiksmés:
odo
pe éjima
ko
pe
i sy
[1],
kiau ai
[2]
a ba
da ymg
pe
daug
[3],,,,.
paan inima,
pabaigq,
pe da yma
[4],,,,;
—
peg ej i,
pegjo i,
pey az
i i,
peg beg i,,,..;
Peg
du i,,,..;
pe a i,
peg skaj i i,
peg di b i,,,,...
Kaip
jau
saky a,
poli one inis
pe,
asymas
neleidzia
nus a y i
ik osios
p ieSdélio
i
p iclinksnio
o mos.
G ama ikos
ank aS yje
y a
i
klaidy.
P ieSdélis
i
p ielinksnis
pe
ik
ka a
pe
klaida
pa asy as
pa ,,,,,.
IS
Sios
klaidos
galima
bi y
ned asiai
spé i,
kad
pa s
g ama ikos
au o ius
a ojo
pe
o ma
pa ,
no s,
kaip
saky a,
eikSmes
aié-
kiai
sky eé.
ZODZIV
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
99
5.2.10.
A ski ai
g ama ikoje
da
ap a iamos
PRIESDELIU
BE-,
NEBE-
IR
TEBE-
eiksmés.
Pi miausia
s ebina
g ama iné
jz alga,
ku ios
ne
Siy
laiku
y inéjai
ka ais
p is inga.
Cia
u ima
gal oje
p ieSdélio
be-
ediniy
d iejy
eik’miu
nus a ymas:
pi miausia
ma oma
g ynai
o mali,
a nybiné
be-
unkcija
—
ne
keis i
eiksmazodzio
i
jo
ediniu
eikme,
0
a i auk i
sang azq
nuo
galiinés,
kad
bi y
pa ogiau
kai y i:
Be,
dedamas
su
eiksmazodiiais,
ku iy
eikimés
dazniausiai
ne
keicia,
be
ka ais
lo s
eiskia
do
—
a ba
—
gi
labiausiai
p idedamas
p ie
sang aziniy
eiksmazodziy,,,,,-
No s
p ieSdéliy
(p ielinks-
niy)
sky iuje
i
nepa eik a
né
ieno
okios
be-
a osenos
pa yzdzio,
a¢ciau
oliau
—
daly io
kai ymo
sky iuje
Sis
eiginys
paka o as
su
pa yzdziais:
d°’a g’yn isis‘
a ba
begsid
a g
'yn is;
da g’un isi
a ba
besid'a g’yn i;
d°
‘a g'yn isi
a ba
begsid
a g’
yn ,,,,
y«,
A ba
ki as
pa yzdys:
dedamas
(be,sidegdyn ©
4S)
4),
Sios
p ieSdélio
be-
unkcijos
ge okai
éliau
nejz elgé
ne
Juozas
Bal¢ikonis.
A siliepdamas
apie
ienos
dise aci-
jos
panagy
eiginj,
jis
aSé:
,,T i inimas,
kad
,,sang azinei
daly io
o mai
be-
y a
ne
bi inas“,
y a
gy a
e ezija.
Pa ikula
be-
duoda
am
ik a
eiksmazodiiui
eikSme.“
(Balcikonis
1978: 333).
Véliau
Paulauskiené
i
Ta ydai é
(1986:
154-156)
isiskai
i ikinamai
j odé,
kad
is
dél o
p ieSdélis
be-
u i
sang azos
a i aukimo
nuo
kai o-
mos
galinés
unkcija.
Ki a
p ieSdélio
be-
ediniy
eik’mé:
be,
su
daik a a diiais
eixkia
ne u éjima
a ba
issi eiskia
pe
q
pa j
p ielinksnj
su
kilmininku,
k.5.:
be,kojis
eiskia
q
pa i
kaip
ne u in is
kojos,
kojy
a ba
be
kojos,
Koju{,59>
y.
p ieSdélio
be-
edinys
odo
pama iniu
Zodziu
zymimo
daik o
s oka
i
isiskai
a i inka
sin aksine
kons ukcija
su
p ielinksniu
be.
Ki aip
a ian :
besidziaugian i
y a
p ie&délinis
eiksmazZodis,
0
begal is
—
su auk a
sin aksiné
kons ukcija
(di inys).
G ama ikoje
ski iami
sa a anki8ki
p ieSdéliai
nebe-
i
ebe-.
Aiskiai
ma omas
ju
eiksmés
ski umas:
nebe-
eiskia
be eik
a
pa i,
ka
i
jau
ne-,
0
ebe-
eiskia
be eik
a
pa i
ka
i
da
—
Ne,be, aSa ,
ky
neq
iek
pa ’
kajp
ja
ne,
TASAV
yy
n69
Cgbeg ASAV,
egbe,g’a-
as,
ky
n’e@
iek
pa ’
kajp
—
do
asa ,,,.,.
G ama ikos
au o ius
ma o
i
kons ukciju
sinonimija:
Salia
jau
ne asau
galima
pasaky i
i
jau
nebe asau,
o
Salia
da
aiau
galima
pasaky i
i
da
ebe aSau.
Tuo
Daukia
lyg
i
p ipazis a
nepakankama
p ieSdéliy
nebe-
i
ebe-
eik8miy
apibidinima.
6.
PRIEVEIKSMIU
DARYBA
6.1.
Pi majai
p ie eiksmiy
da ybos
g upei,
kaip
miné a
bend ojoje
da ybos
apz al-
goje
(z .
2.5),
ski iami
egulia ios
da ybos
p ie eiksmiai
su
o man u
-ai.
Tiesa,
au-
o ius
io
o man o
iS
p adziy
lyg
i
nema o
—
eigia,
kad
p ie eiksmiai
da omi
i
bid a dziy
i
daly iy
a dininko
su
galiine
-as,
keiéian
-s
i
-j:
g’a aj
(:
g’a as),
mil’a-
maj
(:
mil‘amas),.,,,.
Tai
o malus
poZi i is,
nes
suskaidoma
galiine,
no s
i§
iesu
ga-
lunés
kaip
mo emos
skaidy i
negalima.
Suskaidzius
mo ema,
au oma iskai
pe ei-
nama
j
ne eiksminiy
kalbos
iene y
( onemy)
lygmeni.
Taip
da oma
ik iausiai
siekian
ado élyje
kuo
sup an amiau
i
leng iau
jsimenamai
pa eik i
medziaga.
Toliau
pa ei-
kiami
Sio
ipo
da ybos
a ejai
odo,
kad
au o ius
sky é
p ie eiksmio
o man a
-qj.
Teigiama,
kad
iS
bid a dziy
i
daly iy
su
galiinémis
-is
i
-us
p ie eiksmiai
da omi
i§
kilmininko
—
galiinés
-o
a ba
-aus
keigiamos
j
o man a
-aj:
did“’aj
(:
didis,
did“’o),

100
|
ANTANAS
SMETONA
gal’yn ®
aj
(:
gal'yn is,
gal’yn ©o),
neq ikus'aj
(:
neg ikis,
ne ikus’o),
pla
aj
(:
pla us,
pla-
a s),
ga d“
aj
(:
ga dus,
ga da s),
gied ’aj
(:
gied us,
gied a s),,,.,-
Da
pa ikslinama,
kad
pasku inis
kamieno
p iebalsis
isada
suminks éja,
0
4,
d
i s a
¢,
dz.
Cia
neip as i
keli
dalykai.
Pi ma,
si loma
p ie eiksmi
da y i
i$
kilmininko,
no s
pa-
aiskin a,
jog
kamiengalio
¢,
d
i s a
a ika omis
¢,
dz.
Ma y ,
logika
bu o
okia:
kilmi-
ninkas
dazniausiai
jau
u i
pa i usius
¢,
dz,
odél
aisyklé
pasida o
umpesné,
aiskes-
né
i
sup an amesné.
Taciau
pa eikus
pa yzdziy
paaiskéjo,
kad
-u
kamieno
kilmininke
sio
paki imo
nej yks a
(pla us,
pla aus),
adinasi,
p i eiké
pa ikslin i
i
p ie eiksmio
ka ego ija
pe kel o
kamiengalio
p iebalsio
minkS ejima
i
¢,
d
i ima
©
dz.
Ki as
i§
pi mo
Z ilgsnio
kiek
neip as as
eiginys,
kad
p ie eiksmiai
da omi
i8
biid-
a dziy
i
daly iy
su
galiine
-is.
IS
iesy
okiy
bid a dziy
y a
ik
ienas
—
didis
—
i
ai
galima
laiky i
isim imi.
Taciau
eikiamosios
isies
daly io
bi ojo
ka inio
laiko
y i8-
kosios
giminés
ienaskai os
a dininko
galine
DG
sis emingai
aSoma
-is:
ne ikis,
a -
nesis,
a pesis,
ma is
i
y a
isiskai
su apusi
su
esamojo
laiko
y iskosios
giminés
ienas-
kai os
a dininko
galiine,
p z.:
galiun is,
di bun is.
18
iy
daly iy
ka ais
i gi
galima
da y i
p ie eiksmius,
jei
leidzia
pama inio
zodzio
eikimé,
p z.,
ne ikusiai
(:
ne ikes,
ne ikusio),
no s
p ie eiksmis,
pada y as
i8
Siu
o mu,
daznai
Siandien
laikomas
klaida.
6.2.
Ki a
p ie eiksmiy
da ybos
sky iuje
minima
p ie eiksmiy
g upé
su
baigmeniu
-~i:
a i,
oli,
anks i.
Teigiama,
kad
i8
ju
da omi
bid a dziai:
olus,
olimas
(:
oli),
a us,
a i-
mas
(:
a i),
unks us,
unks i as
(:
unks i),,,»-
Tu in
gal oje
i
ki uose
g ama ikos
sky-
iuose
ap agy us
edinius
i8
a i, oli,
galima
da y i
p ielaida,
kad
Dauk&a
pama iniais
Zodziais
laiko
a i,
oli,
anks i.
Tai
eisinga,
be
a i, oli,
anks i
is o iSkai
y a
da iniai,
i
g eidiausiai
i8
bid a dziu.
Be
o,
g ama ikos
au o ius
apie
biid a dziy
da yba
kalba
p ie eiksmiy
da ybos
sky iuje.
Pa s
a oj¢s
bid a dzius
a us,
anks us,
olus,
nepas ebi
p iesagu
-umas,
-y as
da ybos
i8
biid a dziu.
Is adoms,
da ybos
ipams
nus a y i
medzia-
gos
pakanka,
be
palik a
be
apibend inimo.
Baigdamas
g ama ikos
au o ius
a k eipia
dé-
mesj
i
ai,
kad
Sie
p ie eiksmiai
gali
da
umpé i:
ol”,
a ”,
ynks ”,
Apsk i ai
da yba
i
p ie eiksmiy
anks i,
oli,
a i
minima
keliose
ie ose:
p ie
daik a a dziy
da ybos
(z .
3.1.11),
p ie
bid a dziu
da ybos
(Z .
4.1.6)
i
p ie
eiksmazodziy
da ybos
(Z .
5.1.4).
63.
Apie
p ie eiksmiy
da yba,
pasi aikius
p ogai,
asoma
i
ki ose
g ama ikos
ie o-
se.
Pa yzdziui,
kalban
apie
p ie eiksmiy
o man y
-aj
i
-u
sinonimika
—
g aj okaj
aba
g aj oku,,,.,
olokaj
aba
oloku,,,,.0.
Cia
nelabai
aisku,
a
ik ai
ai
y a
p ie eiksmiai,
nes
unkciskai
gali
bi i
i
nede inamoji
bid a dzio
o ma,
plg.:
man
ge ai
—
man
ge u
—
man
ge a.
Pa s
g ama ikos
au o ius
a oja
i
p ie eiksmius,
i
negiminines
busenos
o mas
su
o man u
-w,
a i inkandiu
daba inés
bend inés
kalbos
o man a
-a:
kas
i
eg’as
bu i
labaj
do u,.,,,
—
neabejo ina
nede inamoji
bid a dzio
o ma;
kadu
,,,,,,.,
a-
dU
<5,
Slap
Uj.)
—
neabejo ini
p ie eiksmiai.
Vadinasi,
nelieka
jokio
pag indo
abejo-
i
g ama ikos
au o iaus
eiginiu,
kad
o mos
g aj okaj
aba
g aj oku,...,
olokaj
aba
o-
Tok ,
9)
Y a
Sinonimines,
0
p ie eiksmiai
su
o man u
-w
y a
y8ki
y ie ybe.
Ki a
e us,
eikia
p isimin i,
kad
j
DG
p ie eiksmiy
da ybos
sky iuje
esancia
eciaja
g upe
i auk a
bi en
bid a dzio
negimininé
biisenos
o ma
Sal u
a ba
Sal a
,,....
Yau
ki oje
ie oje,
ku
kalbama
apie
a dazodzio
kai ymo
ypa umus,
uzsimenama
apie
jnagininko
p ie eiks-
méjima:
kai
ku ie
i¥
jy
no s
i
u i
isus
linksnius,
be
nulauz uose
linksniuose
jgyja
ki q
eikime,
kajp
Si :
slap u,
Salin
(nuo
s ap is,
Salis),
olin,
a in’,
i . .
Visi
okie
a dai
gali
bi i
ZODZIV
DARYBA
K.
K.
DAUKSOS
GRAMATIKOJE
|
101
adinami
p ie eiksmiais,,..,.,
.
y.
inagininko
(i
ilia y o)
eiksmé
gali
aip
pakis i,
kad
ie
a dazodziai
ne
p ie eiksmiais
i s a.
Tai
labai
s a bus
pas ebéjimas,
odan is
p ie-
eiksmiy
da ybos
j ai o e.
DG
abiejy
giminiy
ienaskai os
jnagininkas
isose
pa adig-
mose
dazZniausiai
u i
galing
-u.
Ne
p imyg inai
pab éziama,
kad
saky i
sukalba,
su
iks e
a ba
su
iks i,
su
Si d“a
a ba
su
Si di;
su
kumee
aba
su
kumeji,
su
Zole
aba
su
Zoly,,
”
,
y a
didelé
klaida
—
eikia
saky i
su
iks ®u,
Si d°u,
kumeu,
Zolu,
kalbu.
Da
DG
p ie-
eiksmiy
da ybos
sky iuje
( iesa,
en
iS
iesy
ap a iama
ne
Zodziu,
o
o mu
da yba)
aSoma
i
apie
p ie eiksmiu
da ybos
o man a
-yn
—
Sil e,in
(:
Sil ee,snis),
Sil in
(:
Sil e,s-
NiS),,5.»
©
a dazodzio
kai ymo
pa adigmose
as
o man as
adinamas
ilia y o
galine.
7.
APIBENDRINIMAS
Kazimie o
K is upo
DaukSos
g ama ikoje
zodziu
da ybai
ski iama
ge okai
dau-
giau
ie os
negu
iki
ol
a’y ose
lie u iy
kalbos
g ama ikose.
No s
zodziy
da yba
joje
da
né a
ien isai
su okiamas
g ama ikos
sky ius,
jau
ma y i
aiskus
de i acijos
i
kompozicijos
a sky imas
bei
api o minimas
a ski ais
sky iais.
Todél
apie
zodziy
da-
yba
DaukSos
g ama ikoje
jau
galima
kalbé i
kaip
apie
sa a ankiska
g ama ikos
sky-
iy
i
i
jos
su okimo
bei
pa eikimo
pada y i
okias
is adas:
+
Palygin i
su
pi m aky
i
amzininky
g ama ikomis,
ank as inéje
Dauk&os
g ama-
ikoje
zodziy
da ybai
ski iama
nepalyginamai
daugiau
démesio
i
ai
da oma
daug
aukS esniu
eo iniu
lygiu.
+
Da
neapsisp es a
dél
Zodziy
da ybos
ie os
g ama ikoje.
Ji
su okiama
ejopai:
a ski uose
sky iuose
j a dy a
i
ap asy a
de i acija
i
kompozicija;
kai
ku ie
da ybos
dalykai
ap a’omi
kaip
kalbos
daliy
ap aSo
o ganiskos
dalys
( eiksmazodzio
kai ybos
ap asas
p adedamas
da ybos
pas abomis,
p ielinksniy
ap aSo
didzioji
dalis
ski a
da-
ybai);
kai
ku iems
da ybos
dalykams
i8
iso
ne as a
ie os
i
pa eikiama
a ski ais
sky eliais
a si ik inése
ie ose
(i a dziuo iniy
o my
da yba,
giminiy
o mu
da yba).
+
A sisaky a
(a ba
isai
nesu ok a)
galiininés
da ybos:
g ynosios
daik a a dzio
ga-
luninés
da ybos
(s alius)
i8
iso
neminima,
o
p ieSdéliniai
galiiniu
ediniai
i
eiks-
mazodziy
p iski iami
kompozicijai.
+
Apie
kompozicija
i
de i acija
kalbama
ne
apsk i ai,
0
pagal
kalbos
dalis,
.
y.
jau
iz elgiama
isiskai
ski inga
a ski y
kalbos
daliy
da yba.
‘
+
Daik a a dzio
p ieSdéliné
da yba
su okiama
kaip
kompozicijos
iiis
i
ai
g in-
dziama
eo iskai
bei
pa yzdzZiais.
*
Jau
eo iskai
su okiama,
kad
ski ingos
kalbos
dalys
u i
ski ingus
da ybos
o -
man u
komplek us.
+
Kaip
i
isose
pi m aky
i
amzininky
g ama ikose,
y inéjima
bei
eiginiy
su oki-
ma
labai
sunkina
ai,
kad
pa eikiama
maZokai
pa yzdziu,
né a
pla esnio
kon eks o,
be
ku io
kai
ku iy
eiSkiniu
ne
apsk i ai
nejmanoma
j e in i.
+
Visiskai
pag is ai
negimininés
bid a dzio
i
daly io
o mos
p iski iamos
p ie
p ie eiksmiu.
+
Zodziy
da ybos
sky iuose
nepaliekami
be
démesio
i
kalbos
no minimo
dalykai:
i ai is
da ybos
no mos
a ian ai
e inami
ka ais
mo y uo ai,
0
ka ais
emiamasi
ik
kalbine
nuojau a.
102
|
ANTANAS
SMETONA
SALTINIAI
C uLpa,
J.
T umpi
samp o a imai
apie
Zemaiciy
kalbos
g ama ikos
aisykles.
Pa engé
Gied ius
Subacius,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
(Lie u iy
a gimimo
is o ijos
s udijos,
6.)
Dauk§a,
K.
K.
Tnwnpa
kalbmokslea
li€zu 'o
li* u isko lienkiskaj
iSguldi a
pea
Kaz’y
(
Kazimie ’y)
K is'u
(K is ap'4)
Da ksi.
Rank as is,
VU
ank aS ynas,
F
119-516.
KasAKauskIs,
K.
G amma yka
jezyka
zmudzkiego
ulozona
p zez
X.
Kalix a
Kossakowskiego:
Ka b ieda
lezuwio
ziamay iszko,
Wilno,
1832.
KLEIN,
D.
G ama ica
Li anica,
1653.
Ci uojama
pagal:
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika:
1653
me ai,
ed.
Jonas
K uopas,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a u os
leidykla,
1957.
OsTERMEYER,
G.
Newe
li auische
G amma ik,
Kénigsbe g,
1791.
RUHIG,
P.
An angsg iinde
eine
Li auischen
G amma ick,
K6nigsbe g,
1747.
SCHULTZ,
T.
Compendium
G amma icae
Li h anicae.
Ci uojama
pagal:
Sapiino
i
Sulco
g ama ika,
spec.
ed.
Boni acas
S undiia,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1997.
Uni e si as
Ling a um
Li aniae,
ed.
Kazimie as
Eigminas,
Vilnius:
Mokslas,
1981.
X.D.K.
PS.
P awid a
lezyka
Li ewskiego
Czyli
G amma yka
Li ewska.
Ci uojama
pagal:
X.
D. K.
PS.
lienu iy
kalbos
g ama ika:
XIX
amiiaus
p adzia.
Pa enge
Gied ius
Subaéius,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidy-
bos
ins i u as,
2002.
LITERATURA
Amp azas,
V., ed.,
1997:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
'
BALCIKONIS,
J.
1955;
Su as as
kalbos
mokslo
dokumen as.
Tiesa
1955
04
16.
BALCIKONIS,
J.
1978:
Rink iniai
aS ai
1,
Vilnius:
Mokslas.
BuGa,
K.
1923:
Med iaga
lie u iy
kalbos
Zodynui
i
Snek oms
i i.
Tau a
i
Zodis
1,
344-345.
DZEZULSKIENE,
J.
2001:
Lie u iy
kalbos
subs an i a
mobilia
(mobilieji
daik a a dziai).
Dak a o
dise acija,
Vilnius.
:
FRAENKEL,
E.
1962,
1965:
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch
1-2,
Heidelbe g:
Ca l
Win e ,
Goe in-
gen:
Vandenhoeck
&
Rup ech .
Kenys,
S.
2000:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
LKZ,
_,x:
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius.
PAULAUSKIENE,
A.,
TARVYDAITE,
D.
1986:
G ama ikos
no mos
i
daba iné
a osena,
Kaunas:
S iesa.
PAULAUSKIENE,
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija
(Paskai os
li uanis ams),
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pedijy
leidykla.
SABALIAUSKAS,
A.
1979:
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija
iki
1940
m.,
Vilnius:
Mokslas.
U ypas,
K.,
ed.,
1965:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
Vilnius:
Min is.
U su is,
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
VAITKEVICIUTE,
V.
1994:
Lenky-lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius:
Enciklopedija.
ZINKEVICIUS,
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
ZINKEVICIUS,
Z.
1994:
Lie u iy
kalbos
dialek ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
An anas
Sme ona
Gau a
2003
09
15
Lie u iy
kalbos
ka ed a
Vilniaus
Uni e si e as
Uni e si e o
g.
5,
01122
Vilnius,
Lie u a