136
|
PASTABOS
b.
kai
ku
a iamas
kie ai
p ie’
edukuo a
d ibalsj
-ai:
ai.ks ’e-
‘ aik8 é?
DRsK,
RTN,
k a i.sis
‘k iauSius’
Kp,
VRN,
k ai. as
‘k ei as’
DRskK
i
k .;
c.
junginyje
*7j
>
* i
>
:
b aii.na
‘b iauna’
Uz ,
KR,
K ,
k ai.s’is
(bend inés
kalbos
k iau-
Sis)
KRS,
RDN,
TL,
EG,
k iiok ’e
‘ e k i’
(bend inés
kalbos
k idk i)
TL,
RDN,
VARN,
S ,
RT,
d.us’es
‘ iausés’
S ,
GRDM
i
k .
P ie
jy
p iside ina
skoliniai
k i-ks
(auks .
k i ikas),
S i-ps
(Siau-
és
Zemaiciy
i
aukS ai¢iy
§’ 'i-ps
|
§’ ’d-bas),
k aii.c’us
‘k iaucius,
siu éjas’,
k iuk’is
‘k iukis,
amen as’
KR8,
K ,
SAUK,
k i.k’is
‘ .
p.’
RDN,
TRS,
TL
i
k .
Y a
Zinomas
isas
* jau,
* ja, * jo,
* ju,
* jii
ki imo
au,
o,
u
plo as
ZemaiCiuose,
ku
jokio
kie inimo
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius
né a
(plg.
au .,
Lie u iy
kalbos
a miy
mo oneminiai
eiskiniai,
Vilnius,
2001,
158-161).
Tokio
eiSkinio
y inéjimo
nebu o
numa y a
LKA,,
one ikos
omo
suda y ojy,
bu o
nenusis o-
ejes
a miy
ak y
anspona imas,
odé]
daug
neaiskumy
bu o
jau
iskel a
anks¢iau,
be
i
daba
painiojama.
Pa yzdzZiui,
LKZ35
626
zodis
suk oké
( a m.
s k uok
i
KRS)
aisomas
suk ioké
(R.
Mi-
kulskas,
Ac a
Linguis ica
Li huanica
48,
87),
0
k ii-kas
Ki
p iski iamas
p ie
k iiiko',
no s
en
i gi
kokio
kie inimo
negali bi i
(neben
bi y
kokia
nepap as ybé).
Taigi
*7j7
+
a,
a:,
u,
u-
p oblema
da
ebesiejama
su
kie inimu
i
minkS inimu,
no s
éia
y a
senojo
*j
isk i imo
i
éliau
pasi eiSkusios
analogijos
klausimas
(kai
bida o
apibend inamas
Snek ose
ik
au,
o:,
u,
u:
a
au,
’o-,
'u,
’u-).
Kiek ienu
a eju
eikia
gilin is
j
a miy
s uk-
i a
i
sis ema.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2004
04
07
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
AR
GALI
KA
NORS
REIKSTI
TUSCIA
VIETA?
P o eso iaus
Vlado
Zulio
s aipsnyje
,,Dél
a iamos
nulinés
jung ies“
(Ac a
Linguis ica
Li hua-
nica
48,
177-184)
polemizuojama
su
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika
(Vilnius,
1994),
ku-
ioje
okie
sakiniai
kaip
O as
g azus y a
laikomi
u j
nuling
jung i.
S aipsnio
au o ius
mano,
kad
nulinés
jung ies
(i
apsk i ai
nuliniy
o my)
e minas
y a
ydingas.
Ta
nuomoné
y a
ge b ina.
No é¢iau
ik
§j
a
pasaky i
apie
a gumen us,
ku iais
bandoma
ja
g is i.
Pi masis
i8
jy
—
Immanueliui
Kan ui
p iski iamas
eiginys:
Niekas
ne u i
pozymiy.
Au o ius
da
p idu ia:
Niekui
plaukai
neauga.
Jeigu
klasé
y a
uS¢ia,
ai
ji
ne u i
né
ieno
elemen o,
ik
elemen ai
gali
u é i
pozymius.
Todél
logiskai
p ieS a ingas
esas
eiginys:
No s
jung ies
i
né a
(niekas),
be
ji
u i
iesioginés
nuosakos
esamojo
laiko
eikime
(pozymis)
(p.
178).
P iimdamas
s aipsnio
au o iaus
si ilomas
zaidimo
aisykles
—
émimasi
au o i e ais
palik i
e-
ologijai
—
neminésiu
né
ieno
i§
daugybés
da bu,
p i aSy y
apie
nulines
o mas.
Ci uo i
logikos
eiginiai
y a
eisingi,
be
jie
isai
nep ies a auja
G ama ikoje
pa eik ai
nulio
samp a ai.
Ling is i-
nis
nulis
—
ai
ne
koks
neegzis uojan is
empi inis
objek as
a
elemen as,
olygus
niekui.
Tuo
e -
minu
zymimas
oks
g ama inés
pa adigmos
na io
o malaus
odiklio
nebu imas,
ku is
dél
san y-
'
k i ko,
k uko,
k iiiko
a ian y
Mikulsko
pa ogumo
délei
eng a
aiskin i,
kaip
i
g@Sas
(ne
neimanomo
Gas),
O-néas,
inéas,
6. sos,
l6- sas
kai os
(z .
R.
Mikulskas,
Ac a
Linguis ica
Li huanica
46,
85).
PASTABOS
|
137
kio
su
ki ais
pa adigmos
na iais
y a
eiksmingas,
eikia
am
ik a
unkcija.
Cia
kalbamoje
G a-
ma ikoje
apie
ai
aSoma
aip:
,Jung ies
nebu imas
odo
iesioginés
nuosakos
esamojo
laiko
eikSme;
okia
nuline,
.
y.
sa o
nebu imu
g ama iskai
eikSminga,
jung is
y a
olygi
eiksmazo-
dzio
bi i
es.
1.
o mai,
plg.:
O as
g azus
/
O as
y a
g azus“
(p.
612).
Taigi
j
nuline
o ma
Zi i ima
kaip
j
me odinj
koncep a,
ku is
padeda
nusaky i,
kada
am
ik o
odiklio
nebu imas
u i
apib éz-
a
g ama ine
unkcija.
PanaSiai
i
usy
kalbos
g ama ikoje
daik a a dis
s o/
laikomas
u js
nuline
galiine,
nes
galiinés
o malaus
odiklio
nebu imas
Cia
odo
y .
g.
ienaskai os
a dininko
eiks-
me,
ku i
paaiskéja
i$
san ykio
su
ki ais
linksnia imo
pa adigmos
na iais.
Tokiomis
aplinkybémis
klausimas
,,A
egzis uoja
nuline
jung is?“
apsk i ai
nea odo
p asmingas,
p asmingiau
bi y
klaus i:
A
nulinés
jung ies
e minas
naudingas
g ama ikos
ap asui,
a
jis
padeda
apibidin i
sin aksés
iene o
unkcija
pagal
jo
san ykj
su
ki ais
iene ais?“
Kaip
nulinés
jung ies
samp a a
gali
bi i
aikoma
sakinio
sanda os
i
jos
aidos
ap asui,
galima
ma y i
jau
iS
s aipsnyje
ap a iamo
pa yzdzio
Mano
b olis
nejgalus
(p.
180
—
181).
Teigiama,
jog
ai
y a
belaikis
sakinys,
abs ahuo as
nuo
laiko
i
ie os.
Tas
konk e us
sakinys
i§
ik ujy
gali
ba i
sup as as
d ejopai:
kaip
belaikis
a daZodinis
sakinys
i
kaip
jung j
u in¢ciy
sakiniy
pa adigmos
B olis
y a
|
bu o
/
biida o
/
bus
nejgalus
na ys,
pa a o as
esamojo
laiko
eiksme.
Tad
ne
isi
sakiniai
be
jung ies
y a
ienodi.
Ski umas
bi y
da
ySkesnis,
jei
paim ume
kad
i
Jablonskio
ci uo a
sakinj
AZuolas
kai us
medis.
Esamojo
laiko
eikSmé
Cia
a ody y
isai
p i emp a,
0
pa a-
digma
Azuolas
bu o
/
biida o
/
bus
kai us
medis
—
di b ine.
Tas
sakinys
sa o
sanda a
ep ezen-
uoja
seng
indoeu opie¢iy
a daZodinio,
a ba
nominalinio,
sakinio
ipa,
kaip
i
sakiniai
Juoda
duona
ne
badas,
Genys
ma gas,
Zmogaus
gy enimas
da
ma gesnis
i
pan.
Tokio
ipo
sakiniais
nuo
seniausiy
laiky
bu o
ip as a
nusaky i
bend us
daik y
i
eiSkiniy
ySius,
ad.
,,amZinas
iesas“.
Jie
bu o
a ojami
da
ada, kai
sakiniy
su
jung imi
i$
iso
nebu o,
o
es-
i
*bhi-
Sakny
eiksmazo-
dziai
u éjo
konk e¢ias
(egzis encing
i
k .)
eiksmes.
Tiems
eiksmazodziams
i us
abs ak-
Ciais
laiko
i
nuosakos
odikliais
—
jung imis,
esamojo
laiko
jung j
u in ys sakiniai
sua éjo
su
miné ais
a dazodiniais
i
daugelis
pas a yjy
bu o
pe p asmin i
( eanalizuo i)
kaip
sakiniai,
ku-
iuose
jung ies
nebu imas
( esp.
nuliné
jung is)
eiSkia
iesioginés
nuosakos
esamajj
laika.
Pana-
Sis
p ocesai
yko
i
ki ose
giminiskose
kalbose,
be
da e
labai
ski ingy
pada iniy.
Pa yzdziui,
usy
kalboje
sakiniy
su
pasaky a
esamojo
laiko
jung imi
nebeliko
i
be eik
isi
a dazodiniai
sakiniai
i o
sakiniais
su
nuline
jung imi.
An a
e us,
okieciy,
angly
kalbose
jung is
pasida é
bi ina
isais
ad.
sudé inio
a dazodinio
a inio
a ejais.
Lie u iy
kalba
Gia
y a
iSlaikiusi
senesn¢
bukle,
i
kai
ku ie
sakiniai
be
pasaky o
eiksmazodZio
y a
da
gali
bu i
laikomi
a dazodiniy
sakiniy
elik ais.
Vis
dél o
daugumas
ju
(ypa¢ su
bid a dZiais)
bend inéje
kalboje
jau
unkcio-
nuoja
kaip
sakiniy
su jung imis
pa adigmos
na iai,
u in ys
iesioginés
nuosakos
esamojo
laiko
eiksme.
Taigi
ka ais
nepakanka
pasaky i,
kad
sakinyje
né a
jung ies,
nes
as
nebu imas
gali
bi i
i
sakinio
ipo,
i
g ama inés
laiko
eikimés
pozZymis.
Zinoma,
jeigu
a ei yje
kalbos
y iné ojai
as y
ge esniy
me odiniy
p iemoniy
okiems
sin aksiniy
iene y
pa adigminiams
san ykiams
api-
bidin i,
nulinés
jung ies,
kaip
i
nulinés
o mos,
e mino bi y
galima
a sisaky i.
Gaila,
kad
s a s an
8j
klausima
kalbamajame
poleminiame
s aipsnyje
isy
pi ma
emiamasi
ne
ling is iniais
a gumen ais,
o
bend o
pobidZio
eiginiais
apie
kalba,
ne a
moksliskais
i
isiems
p i alomais.
Ka ego i8kai
eikalaujama
kalbos
Zenklq
laiky i
ik
empi iniu
objek u,
o
ip as iné
d ipusio
(bila e alinio)
kalbos
zenklo
samp a a
skelbiama
p asilenkian i
su s eiku
p o u
(p.
179).
Taciau
a ibo i
kalbos
zenkla
nuo
jo
eikSmés
né a
aip
pap as a.
Teigiama,
kad
kalbos
zenklas
be zas
y a
,,empi inis,
.
y.
iS a as
objek as“,
ku is
,,nu odo
ki a
empi inj
objek a
—
lapuo a
medj
138
|
PASTABOS
bal a
osimi*
(p.
179).
Kas
sieja
uos
empi inius
objek us,
ka
jie
u i
bend a?
Tu bi
ne
daugiau
kaip
os
Michelio
Foucaul
ka és,
ku iy
iena
—
ka
ik
ispylusi
piena,
o
ki a
—
nu apy a
an
Silko.
RySys
a p
au o iaus
minimy
empi iniy
objek y
jmanomas
ik
kalbé ojy
/
klausy ojy
samonéje,
ku ioje
Zodzio
eiksmé
—
be zo
aizdinys
a
sa oka
—
i
y a
kalbos
Zenklo
signi ika as,
jo
,,an oji
puse“.
K i ikuojamos
nuliniy
o my
samp a os
is aky
ieSkoma
i
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama i-
kos
pozi yje
j
kalbos
g ama ing
sanda a
kaip
j
p asmingy
elemen y
a pusa io
san ykiy
sis ema,
egzis uojancia
Zmoniy
samonéje
(p.
5).
Tai
esas
,,subs ancinis
psichologizmas“,
,,be il iSkai
pa-
senusi
i
jokiais
a gumen ais
nebeiggelbs ima
paZi i a“,
ku ig
p iémus
,,seno és
a8 ai
y a
i8
p in-
cipo
neissi uojami“
(p.
179).
Ta um
kas
neig y
akus iniy
i pesiy
a
asy iniy
eks y
( a p
ju
i
g ama iniy
sis emy ap asy)
empi inj
pobidi...
Taciau
ku ,
jei
ne
zmoniy
samonéje,
egzis uoja
okie
dalykai
kaip
sakiniy
i
Zodziy
junginiy
suda ymo
aisyklés,
ju
iene y
a pusa io
san ykiai—
ai,
kas
suda o
kalbos
g ama inés
sis emos
pag indq?
Beje,
ienoje
ie oje
uzsimin a,
kad
,,miisy
gal ose
y a
ne
kalbos
sanda a
su
sa o
zenklais,
0
mokéjimas
ja
ope uo i*
(p.
179).
Cia
da
didesné
mislé:
kaip
os
a gsés
gal os
sugeba
ope uo i
uo,
ko
jose
né a,
kas
y a
kazku
,,objek-
y ioje
ik o éje“.
Da
neuzmi some
smagios
,,a spindzio
eo ijos“,
eikala usios
oje
slap oje
ie eléje
ieSko i
kiek ieno
kalbos
ei8kinio
a i ikmens
—
be
gal
jau
nebi ina
isiems
ja
iSpazin i?
Visiskai
p i a iu,
kad
,,kalba
galima
i i
i
neissp endus
on ologinio
klausimo“
(p.
180).
Galé-
Ciau
ik
p idu i,
kad
né
iena
bend osios
kalbo y os
a
gnoseologijos
dok ina
ne u i
bi i
p ime-
ama
kalbos
y iné ojams
kaip
ne a
Siuolaikiné,
pazangiausia
i
moksliska.
Vy au as
Amb azas
Gau a
2004 05
20
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g. 5,
10308
Vilnius,
Lie u a