ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
L
(2004),
79
-
98
Naujas
poziu is
j
lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksnia imo
ipus
pagal
na u aliosios
mo ologijos
eo ija
INETA
SAVICKIENE,
ASTA
KAZLAUSKIENE,
LAURA
KAMANDULYTE
Vy au o
Didziojo
uni e si e as
The e
a e
no
ecen
s udies
e lec ing
new
app oaches
o
Li huanian
noun
in lec ion.
In
his
s udy
we
in oduce
a
new
classi ica ion
o
noun
classes
based
on
D essle ’s
(1995-1996)
concep s
and
on
de ini ions
ad anced
wi hin
he
amewo k
o
Na u al
Mo phology.
I
in ol es
a
hie a chical
o ganisa ion
o
noun
classes
comp ising
he
le els
o
mic oclass,
subsubclass,
subclass,
class,
and
mac oclass.
A
pa adigm
comp ises
all
in lec ional
o ms
o
one
wo d.
An
isola ed
pa adigm
is
a
pa adigm
which
di e s
mo phologically
o
mo phonologicaly
om
all
o he
pa adigms.
A
hema ic
ma ke
is
he
in lec ional
ma ke
o
an
in lec ional
class.
A
class
is
a
se
o
pa adigms.
I
comp i-
ses
subclasses
which
di e
only
in
mo phological
o
mo phonological
de ails.
I is
es ablished
by
a
common
hema ic
ma ke .
We
di e en ia e
hie a chically:
mac oclass
and
i s
successi e
subse
classes:
class,
(sub)subclass,
mic oclass.
A
mic oclass
is
he
smalles
subse
o
an
in lec ional
class.
A
mac oclass
is
he
highes ,
mos
gene al
ype
o
class,
subsuming
se e al
classes,
subclas-
ses
o
mic oclasses.
In lec ional
p oduc i i y
is
he
capabili y
o
applying
ules
(e.g.,
cha ac e izing
in lec ional
pa adigms)
o
new
wo ds.
1.
IVADINES
PASTABOS
Lie u iy
kalbos
daik a a dziy
linksniuo és
j ai iy
au o iy
y a
nus a omos
ski in-
gai.
Daik a a dziy
klasi ikacijos
p oblemiskuma
odo
i
ai,
jog
lie u iy
kalbininkai
a oja
ski ingus
e minus
iems
pa iems
eiskiniams
j a dy i,
p z.:
linksniuo é
(Da-
nielius
Kleinas,
Jonas
Jablonskis,
Adelé
Laigonai é,
Aldona
Paulauskiené),
linksnia-
imo
ipas
(Aleksas
Gi denis,
Adelé
Valeckiené),
a
nus a o
ski inga
ju
skaidiu.
Siame
da be,
emian is
na ii aliosios
mo ologijos
(D essle
1995-1996,
1998)
e-
o inémis
koncepcijomis,
bus
bandoma
naujai
paz elg i
j
daik a a dzio
klasiy
sis ema,
pa eik i
nauja
klasi ikacijq.
Ji
bus
suda oma
a siz elgian
ne
ik
j
galiines,
be
i
j
ak-
cen inius
bei
mo onologinius
ki imus
apaciose
mo emose.
Naujai
klasi ikuojan
daik a a dzius
ypa ingas
démesys
bus
ski iamas
leksijy
panaSumams
pa adigmose,
jy
ikoniskumo
pozymiui.
Si
klasi ikacija,
ku ioje
bandoma
iS yskin i
daik a a dzio
lek-
sinés
sis emos
j ai o e
bei
galiiniy
i
p ozodiniy
elemen y
y§j,
gali
a skleis i
lie u iy
kalbos
g ama inés
sis emos
sudé inguma
i
j ai o e.
Daik a a dziy
linksnia imo
ipy
klasi ikacijai
apibidin i
naudosimés
Wol gan-
go
D essle io
pasiiily ais
e minais
bei
sa okomis
(1995-1996:
2-3).
80
|
INETA
SAVICKIENE
e
al.
PARADIGMA
-
isy
linksniy
konk eciy
o my
isuma.
IZOLIUOTA
PARADIGMA
—
pa adigma,
ku i
mo ologiSkai,
mo onologiskai
a
p ozo-
diniais
elemen ais
ski iasi
nuo
isy
ki y
pa adigmy
sis emos.
KLASE
—
ai
apibend in a
j ai iy
poklasiy
(subklasiy,
subsubklasiy,
mik oklasiy)
ia-
Sis.
Ji
apima
subklases,
ku ios
ski iasi
mo ologiniu
a
mo onologiniu
pozymiu.
Klasé
ski iama
pagal
am
ik a
emin]
zymeklj.
TEMINIS
ZYMEKLIS
—
pasi ink as
elemen as,
ku io
pag indu
ski iama
klasé.
Siame
da be
klasés
eminiu
zymekliu
bus
laikoma
daik-
a a dzio
ienaskai os
a dininko
leksija.
P z.,
suda an
lie u iy
kalbos
daik a a dzio
klasi ikacija,
eminiu
zymekliu
pagal
pa adigmy
panasumus
pasi enkama
leksijy
po-
a
-(i)as,
-is/-ys.
SUBKLASE
—
klasiy
iiSis,
ski iama
pagal
eminio
zymeklio
a ian us.
Jei
klasés
emi-
nis
zymeklis
-(i)as,
-is/-ys,
ai
$i
klas¢
ski iama
j
d i
subklases:
-(i)as
i
-is/-ys.
SUBSUBKLASE
—
smulkesné
subklasés
iiSis.
P z.,
subklasé
-(i)as
u i
d i
subsubklases:
-as
i
-ias.
MIKROKLASE
—
smulkiausia
klasiy
iiSis,
ski iama
pagal
bend us
akcen inius
i
mo -
onologinius
pozymius.
Siame
da be
mik oklasés
ski iamos
pagal
akcen inius
paki i-
mus.
P z.,
subsubklaseés
-as
daik a a dziai
klausimas,
k ie imas,
augalas,
a das,
p i-
klausan ys
pi majai,
an ajai,
eciajai
i
ke i ajai
ki ¢iuo éms,
a s o auja
ski ingoms
mik oklaséms.
Mik oklasé
gali
u é i
ieng
a
du
a ian us,
nus a omus
pagal
mo onologinius
(p iebalsinius)
ki imus
kamienuose.
P z.,
subklasés
-is/-ys
pi -
moji
mik oklasé
u i
du
a ian us:
iename
yks a
ki imas
(pojii is
—
pojiicio),
ki ame
—
ne
(b olis
—
b olio).
MAKROKLASE
—
didZiausia
apibend in a
klasiy
iisis,
ku i
apima
ski ingas
klases.
Lie u iy
kalbos
daik a a dZiai
j
mak oklases
klasi ikuojami
pagal
g ama ine
giminés
ka ego ija.
Mo ologinés
sis emos
u ingumgq
liudija
am
ik y
klasiy
p oduk y umo
modeliai,
o
nep oduk y iy
klasiy
sky imas
pa i ina,
jog
kalbos
mo ologiné
sis ema
y a
ne
ik
u inga,
be
da
i
labai
sudé inga
bei
j ai i
(D essle ,
Gaga ina
1999;
D essle
2001).
Lie u iy
kalbos
leksinés
sis emos
sudé ingumas
labai
susijes
su
p oduk y umu,
aciau
zodzio
p oduk y us
eiksmé
lie u iy
kalbo y oje
né a
aiskiai
apib éz a.
Daznai
Sis
e -
minas
laikomas
ien
sinch oninés
kalbo y os
sg oka
(Gai enis
1990:
161).
Be
o,
ka -
ais
jis
sup an amas
kaip
kiekybiné
cha ak e is ika.
Tai
eiSkia,
kad
kuo
daZniau
a o-
jamas
am
ik as
a iksas,
uo
jis
p oduk y esnis
(U bu is
1978:
264).
Taciau
nek eipiamas
démesys
j
ai,
kad
seni
ZodZiai
kalboje
y a
dazniau
a ojami
nei
nauja-
zodziai,
odél
ne e ai
nep oduk y aus
ipo
da iniai
a ojami
dazniau
nei
p oduk y-
aus
(U bu is
1978:
264).
Ano
D essle io,
p oduk y umas
—
a iksy
gebéjimas
suda-
y i
naujus
Zodzius
(D essle
e
al.
1997b;
D essle ,
Ladanyi
2000).
Kuo
daZniau
a iksas
daly auja
naujy
zodziy
da yboje,
uo
jis
p oduk y esnis.
Cia
p oduk y umas
—
ne
kie-
kybiné,
o
kokybiné
cha ak e is ika.
Be
o,
ano
na i aliosios
mo ologijos
eo e iky
(Wu zel
1984;
D essle
e
al.
1995-1996),
p oduk y umui
nus a y i
y a
s a bis
keli
k i e ijai,
.
y.:
skoliniy
in eg acija,
naujy
Zodziy
da yba,
leksijy
kai a
daik a a dzio
klasése.
Pa eikdami
naujq
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
linksnia imo
ipy
klasi ikacija,
em-
DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPAI
|
81
simes
y
ling is y
da bais,
ku iuose
bandy a
suda y i
naujas
daik a a dziy
a
eiks-
mazodziy
klases
pagal
na i aliajg
mo ologija
(lo yny
—
D essle
2001;
usy
—
D es-
sle ,
Gaga ina
1999;
lenky
—
D essle
e
al.
1995-1996,
1997;
lie u iu
—
Sa ickiené
2003;
okie¢iy,
lie u iy,
u ky,
eng y,
suomiu,
p anciizu,
okieciy
—
D essle
e
al.
2004).
Manome,
kad
eiksmingi
i
s a biss
y a
y
lie u iy
kalbininku
da bai
(Gi de-
nis,
Rosinas
1977;
Valeckiené
1998;
Za adskai é-I anauskiené
2000),
ku iuose,
a si-
z elgian
j
daik a a dzio
gimines
bei
pa adigmy
a pusa io
panasumus,
bandoma
ne-
adiciskai
klasi ikuo i
lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksnia imo
ipus.
Lie u iy
kalbo y oje
né a
gausu
da by,
ku iuose
bii y
aiky a
na ii aliosios
mo o-
logijos
eo ija,
issky us
Ine os
Sa ickienés
dak a o
dise acija
,,Lie u io
aiko
daik a-
a dzio
mo ologija“
(1999)
bei
monog a ija
The
Acquisi ion
o
Li huanian
Noun
Mo phology
(Sa ickiené
2003).
Keliuose
Vy au o
Didziojo
uni e si e o
Lie u iy
kal-
bos
ka ed os
bakalau iniuose
da buose
(Valen inai é
2002;
Kamanduly é
2003)
aip
pa
méginama
pe z elg i
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
klasi ikacija
bei
ap a i
lie-
u iy
kalbos
daik a a dzio
leksijy
p oduk y uma.
Bandymas
naujai
paz elg i
j
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
sanda a,
suda y i
de-
aliq
daik a a dzio
klasiy
sis ema,
ku i
pa ody y
lie u iu
kalbos
g ama inés
sis emos
sudé inguma
i
j ai uma,
leksijy
i
p ozodiniy
elemen y
yéj,
y a
naudingas
keliais
aspeK ais.
Pi miausia
dél
o,
kad
daba inés
lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksniuo-
ciy
schema
be
dideliy
paki imy
egzis uoja
jau
kelis
8im us
me y
(nuo
Kleino
g ama-
ikos
laiky).
An a,
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
de ali
klasi ikacija
padé y
ne
ik
a skleis i
linksnia imo
sis emos
isuma,
nus a y i
leksiniy
klasiy
p oduk y uma,
be
i
leis y
numa y i
kalbos
poky¢iy
endencijas
bei
panag iné i
y
ki imy
p ieZas is.
Siame
da be
a lik a
s a is iné
analizé
odo,
kokie
y a
linksnia imo
ipy
i
ki ciuo-
ciy
san ykiai,
kokios
ki éiuo és
biidingos
a i inkamos
galiinés
daik a a dziams.
S a-
is iniai
duomenys
pa eikiami
pagal
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
ke i ajj
leidi-
ma
(2000).
Jie
daugeliu
a ejy
né a
isiSkai
ikslis.
Tam
j akos
u i
daug
dalyku,
p z.,
homonimai:
y is
(2)
‘ ai as
pasiun inys’
( y .
g.)
i
y is
(4)
‘ yk8 é’
(mo .
g.).
S eng-
asi
okius
ZodzZius
j asy i
j
abi
a i inkamy
pa adigmy
g upes.
A mes i
eiksmazodi-
niai
abs ak ai
su
p iesagomis
-imas,
-ymas,
-umas
(i8
iso
18,7
iiks .;
i8
jy
1
ki giuo-
és
—
apie
12
iiks .,
2
ki ciuo és
—
6
iiks .).
DLKZ
y a
apie
1,5
iks ancio
daik a a dziy
su
pazyma
dgs.
Tais
a ejais,
kai
a ojama
i
Siy
Zodziy
ienaskai a,
zodziai
a mes i.
Jeigu
daik a a dis
u i
ik
daugiskai iniy
eik’miy,
jis
asomas
p ie
a i inkamos
pa-
adigmos
daik a a dziy,
p z.:
sul ys
p ie
-is
mo .
g.;
Zi klés
p ie
-é
daik a a dziy.
Zo-
dyne
y a
daik a a dziy
(daZniausiai
eikéjy
pa adinimai),
ku iy
an a8 iné
o ma
y a
ik
y iSkoji
giminé,
a¢iau
a ojama
i
mo e iskoji
giminé.
Tokie
mo e iskosios
gi-
minés
daik a a dziai
p i asy i
p ie
a i inkamos
galiinés
klasiy
(be eik
1
iiks .
p ie
-
ia
i
be eik
2
iks .
p ie
-é).
Taciau
kai
ku iy
miné y
a ejy
galéjome
nepas ebé i.
Dél
okio
papildomo
DLKZ
duomeny
apdo ojimo
ap aSomi
duomenys
gali
ne
isiskai
su ap i
su
ki y
au o iy,
p z.,
ADLKZ,
duomenimis.
82
|
INETA
SAVICKIENE
e
al.
2.
LIETUVIU
KALBOS
DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPAI
Lie u iy
kalbos
daik a a dZiai
pasizymi
leksijy
j ai o e
i
linksnia imo
sis emos
sudé ingumu,
odél
né a
pap as a
suda y i
aiskiq
i
iSsamiq
linksniuociy
klasi ikacija.
Pi masis
penkis
linksnia imo
ipus
1653
me ais
sky e
Danielius
Kleinas
(K uopas
1957).
Pagal
daik a a dziy
ienaskai os
a dininko,
kilmininko
i
naudininko
gali-
nes
jis
nus a é
penkias
linksniuo es.
Jonas
Jablonskis
sa o
1922
me y
g ama ikoje
(z .
Jablonskis
1922/1997)
aip
pa
ski ia
penkias
linksniuo es,
aciau
joms
p iklau-
san ys
daik a a dziai
u i
ki okias
galiines
nei
Kleino
ski y
linksnia imo
ipy.
Sa o
klasi ikacijoje
s a biausiu
odikliu
Jablonskis
laiko
ienaskai os
a dininko
leksija.
Jis
aip
pa
eigia
(Jablonskis
1922/1997:
19),
jog
,,linksniy
ly ys
ski iasi
iena
nuo
ki os
daZnai
i
ki ciais“
i
pa eikia
j ai iy
kiek ienos
linksniuo es
ki ia imo
a ian-
y
pa yzdziy.
Tai
jdomi
min is,
aciau
ilga
laikq
jos
nebu o
paisy a
isose
daik a a -
dzio
linksnia imo
ipy
klasi ikacijose.
Jablonskio
suda y a
lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksniuociy
sis ema
pa eikiama
i
1965
me ais
iSleis oje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1965).
Joje
links-
niuo és
ap agsy os
de aliau,
akcen uojama
ne
ik
ienaskai os
a dininko,
be
i
ie-
naskai os
kilmininko
galiiniy
eikSmé
linksniuo ei
nus a y i.
Kaip
i
Jablonskis,
pagal
ienaskai os
a dininko galing
daik a a dziy
linksniuo es
ski ia
Al edas
Sennas
(1966).
Ta¢iau
linksniuo es
jis
ski s o
da
smulkiau,
pagal
dominuojan j
pozymj
—
ienaskai os
a dininko
galing,
gimine
a
kamiengali.
Véliau
lie u iy
kalbos
daik a a dziai
im i
klasi ikuo i
pagal
kamiengalius,
ku ie
leng iau-
siai
nus a omi
pagal
daugiskai os
naudininko
o ma
—
balsi,
einan j
p ieS
galiines
p ie-
balsius
-ms
(Amb azas,
ed.,
1997:
69).
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(1997)
ski iamos
penkios
linksniuo es:
(i)a,
(i)u,
(io, é
i
i.
Kiek ienoje
linksniuo eje
pagal
a ski y
linksniy
o my
ypa ybes
ski-
iamos
linksnia imo
pa adigmos.
Si
klasi ikacija
y a
aiskesné
i
de alesné
uz
Kleino
suda y a
linksniuociy
sis ema.
Labai
s a bus
pa adigmy,
apiman¢iy
ik
iena
ku iq
no s
gimine,
iS ySkinimas
linksniuo és
iduje,
nes
lie u iy
kalbos
daik a a dzZiai
u i
giminés
ka ego ija,
o
né a
ja
kai omi
kaip
skai¢iumi
a
linksniu.
Si
klasi ikacija
y a
i
pap as esné,
kadangi
no in
nus a y i
linksniuo e
uZ enka
ieno
daugiskai os
naudi-
ninko
linksnio.
Joje
daik a a dziy
leksijos
suklasi ikuo os
aiskiau
nei
Jablonskio
i
Senno
da buose,
nes
ski ingos
leksijos
nep iski iamos
ienai
klasei.
Sudé ingesne,
be
iSsamesne
i
de alesn¢
daik a a dZio
linksnia imo
sis ema
suda é
Adelé
Valeckiené
(1998).
Ano
jos,
kai
ku iy
ski ingy
kamieny
daik a a dzZiai
u i
panasias
galiiniy
sis emas,
o
ka ais
a i kS¢iai
—
o
pa ies
kamieno
daik a a dZiai
ski-
iasi
ku iomis
ne
ku iomis
galiinémis
(Valeckiené
1998:
319).
Valeckienés
pa eik as
ski s ymas
a imas
klasi ikacijai
pagal
na i aliosios
mo ologijos
eo ija,
nes
Cia
a si-
z elgiama
j
pa adigmy
a pusa io
panasumus.
Pagal
daik a a dzio
kamienus
bei
galii-
niy
sis emy
panaSuma
ji
ski ia
is
linksnia imo
ipus
((i)a;
(i)o,
é
i
(i)u,
i,
en,
e ,
es)
i
pagal
kamienus
ski s o
juos
j
pa adigmas.
TaCiau
Sioje
klasi ikacijoje
komplikuo ai
a odo
e¢iasis
linksnia imo
ipas
—
p ie
jo
p iski a
j ai iy
kamieny
daik a a dziu,
be
o,
j
jj
pa enka
abiejy
giminiy
zodziai.
Pi muosius
du
ipus
Valeckiené
ski ia
em-
DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPAI
|
83
damasi
kamieny
i
galiiniy
panaSumu,
o
p ie
eciojo
ipo
p iski ia
isus
ne
okius
p oduk y ius
i
daznus
daik a a dzio
linksnia imo
ipus
jau
nea siz elgdama
j
pana-
Sumus
pa adigmos
iduje.
Todel
eciojo
ipo
galiinés
labai
j ai ios,
kai
ku ios
pa a-
digmos
be eik
isai
nesusijusios,
p z.:
aS un oji
i
ke u iolik oji
—
a
pacia
leksija,
besiski ianciq
minkS umu,
u i
ik
ienaskai os
naudininko
i
daugiskai os
kilminin-
ko,
galininko,
ie ininko
o mos;
de in oji
i
ylik oji
—
ik
daugiskai os
kilmininko
leksijos
y a
ienodos,
besiski iancios
ien
minks umu.
Neaiskus
i
kamieny
(i)o
bei
é
sky imas
ienam
linksnia imo
ipui
—
isose
o mose
leksijos
ski ingos.
Aleksas
Gi denis
i
Albe as
Rosinas
(1977)
daik a a dZio
linksnia imo
ipus
kla-
si ikuoja
a siz elgdami
j
diach oninius
y inéjimus
bei
ieny
linksnia imo
ipy
j aka
ki iems.
Jie
nus a o,
kad
ieny
kamieny
ZodZiai
da o
j aka
ik
am
ik y
kamieny
Zo-
dziams
(p z.,
a
kamienas
—
u
kamienui).
Taigi
Gi denis
i
Rosinas
(1977:
338)
pab é-
Zia,
jog
egzis uoja
ne
ik
salyginé,
be
i
na i ali
linksnia imo
ipy
hie a chija,
ku ia
galima
nus a y i
pagal
ski ingy
pa adigmy
su ampanéiy
galiiniy
daznumg.
S a bu
ai,
kad
au o iai
pa a oja
hie a chijos
e mina,
uo
pab éZdami,
jog
ne
isi
linksnia-
imo
ipai
y a
ienodai
papli e
i
p oduk y iis.
Ki y
lie u iy
kalbininky
da buose
bu o
a ojamas
e minas
sis ema,
nea siz elgian
j
ne olygy
linksnia imo
ipams
p i-
klausanciy
Zodziy
papli ima.
Gi denis
i
Rosinas
suda é
hie a chinio
g upa imo
me-
dj,
ku iame
ski iami
ys
linksnia imo
ipai.
Jie
smulkiai
ski s omi
pagal
kamienus.
Visgi
Gi denis
i
Rosinas
ski ingas
galiines
u in¢ias
pa adigmas,
jei
jos
panasios,
p iski ia
ienai
g upei
(p z.,
u
i
iu,
Cm
i
C
kamienuy).
Ski ingai
nei
Valeckiené,
jie
a ski ia
(i)a
i
e
kamieny
daik a a dzius.
Remdamiesi
hie a chinio
g upa imo
me o-
du,
Gi denis
i
Rosinas
(1977:
342)
nus a o,
jog
pagal
papli ima
linksnia imo
ipai
iSsidés o
aip:
mo e iSkasis,
y iskasis,
miS usis.
Siame
da be,
kaip
i
Gi denio
bei
Rosino
suda y oje
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
Klasi ikacijoje,
bus
a ojamas
hie a chinio
medzio
e minas.
No s
Gi denis
i
Rosinas,
kaip
pab éZiama
na i aliosios
mo ologijos
eo ijoje,
a siz elgia
j
pa adig-
my
panasumus,
galiiniy
su apimus
i
ieny
linksnia imo
ipy
i aka
ki iems,
Sioje
ana-
lizéje
bus
bandoma
suda y i
da
de alesneg
klasi ikacija,
a siz elgian
j
maziausius
pa-
adigmy
ski umus,
nes
bi en
jie
lemia
leksijy
pe éjima
i8
ienos
pa adigmos
j
ki a
a
ne aisyklinga
jy
pa a ojima
kalbéjimo
p ocese.
Klasi ikuojan
lie u iy
kalbos
daik a a dzius,
Siame
da be
suda omi
du
hie a chi-
niai
medZiai,
ku iy
ski iamasis
pozymis
—
g ama iné
giminés
ka ego ija.
Anks esnése
klasi ikacijose
neiS eng a
abiejy
giminiy
painiojimo
ienoje
klaséje,
ku is
apsunkina
daik a a dZio
linksnia imo
ipy
j ai o és
i
sis emiskumo
su okimg.
Taigi
lie u iy
kalbos
daik a a dziai
Cia
eikiamoje
klasi ikacijoje
pi miausia
pagal
gimines
ski s o-
mi
j
didziausias
klases
—
mak oklases.
|
klases
lie u iy
kalbos
daik a a dziai
ski s omi
pagal
eminj
zymeklj
—
ienaskai os
a dininko
galing.
Fleksijos
kaip
eminio
zymeklio
pasi inkimas
pa ogus,
nes
isi
lie-
u iy
kalbos
daik a a dziai
u i
kamienines
leksijas
(angl.
s em-based
in lec ion),
ku-
ios,
ano
D essle io
(1995-1996:
5),
egzis uoja
uo
a eju,
kai
p ie
Saknies
p ideda-
mas
am
ik as
eminis
zymeklis.
Taciau
iskyla
p oblema
—
a
leksijai
p iski i
kamiengalj.
Valeckiené
(1998:
294-295)
eigia,
jog
nepaisan
o,
kad
» eiksmazodziu
kamiengaliy
kaip
a ski y
leksiniy
mo emy
sky imas
leidzia
supap as in i
eiksma-

84
|
INETA
SAVICKIENE
e
al.
zodziu
leksijos
ap aSa“,
ge iau
eiksmazodziy
kamiengalius
p iski i
p ie
galiniu,
nes
okia
leksija
kompleksiSkai
zymé u
isas
is
ka ego ijas:
laika,
asmenj,
skaiciu.
Va dazodziy
kamiengaliai
y a
labiau
susilieje
su
galiinémis.
Jie
zymi
a dazodziy
gi-
mines
ka ego ija,
no s
i
ne
isada
nuosekliai
(Valeckiené
1998:
295).
Gimine
zymi
kamiengaliai:
(i)a
i
u
kamieny
daik a a dziai
—
y iSkosios
giminés;
(i)o
i
é
—
daz-
niausiai
mo e iSkosios
(y a
isim¢iy);
i
kamieno
—
i
y iSkosios,
i
mo e iSkosios.
Galininis
o man as
zymi
skai¢iy
i
linksnj.
Taigi
Siame da be
daik a a dziai
bus
kla-
si ikuojami
ne
ien
pagal
kamienus
a
galininius
o man us,
be
i
pagal
kamienines
leksijas
(kamiengalis
+
gal ininis
o man as).
Daik a a dzio
linksnia imo
ipu
klasi ikacijai
s a bus
ikoniskumo
pozymis.
Vienai
klasei
p iklauso
okios
subklasés,
ku ios
u i
didelj
ikoniskumo
laipsni
—
daug
su am-
panciy
leksijy.
Taigi
daik a a dzio
klasés,
subklasés
i
subsubklasés
susie os
pagal
am
ik a
panaSumo
indika o iy
—
su ampanc¢iy
leksijy
pa adigmose
skaiciy.
Daik a-
a dzio
klasés
i8dés omos
pagal
hie a chinio
medzio
me oda,
ku ,
leidZian is
nuo
auks-
Ciausios
pakopos
iki
Zemiausios,
egzis uoja
pa eldimumo
p incipas
(D essle ,
Gaga-
ina
1999:
755),
.
y.
pag indine
aukS esnés
klasés
ypa ybe
u i
zemesnés
klasés.
Daik a a dzio
linksnia imo
ipy
klasi ikacijoje
ski iama
i
Zemiausioji
—
mik o-
klasiy
—
g andis.
Joje
pa aizduo a
smulkiausiy
leksiniy
klasiy
(subsubklasiy
a ba
subklasiy)
i ai o e
pagal
akcen inius
i
p iebalsinius
ki imus.
Mik oklasiy
kiekybinis
p oduk y umas
ap a iamas
oliau,
aciau
jis
ma omas
i
pa-
eik ose
hie a chiniy
medziy
schemose
(Z .
1
i
2
schema)
bei
p ieduose
esan¢iose
len-
elése,
ku iose
pa aizduo a
lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
klasi ikaci-
ja,
pa eik a
de ali
akcen iniy
pa adigmy,
mo onologiniy
a ian y
s a is ika.
Analizuojan
medziaga,
em asi
imis
pa yzdziy
o momis
—
ienaskai os
a di-
ninko, daugiskai os
naudininko
i
daugiskai os
galininko.
Vienaskai os
a dininkas
i
daugiskai os
naudininkas
s a bis
nus a an
linksnia imo
ipa,
o
daugiskai os
gali-
ninkas
ka u
su
daugiskai os
naudininku
—
nus a an
mik oklases,
a i inkan¢ias
lie u-
iy
kalbos
ki éiuo es.
Kai
ku ioms
mik oklaséms
p i eiké
i
ke i osios
o mos,
ku-
ios
kamiene
yks a
mo onologiniai
ki imai.
2.1.
Vy iskosios
giminés
mak oklasé
Klasei
-(i)as,
-is/-ys_p iklauso
daik a a dZiai,
ienaskai os
a dininke
u in ys
ski -
ingas
galiines
-as,
-ias,
-is,
-ys,
o
daugiskai os
naudininke
-(i)ams.
Tai
gausiausia
klasé:
jai
p iklauso
be eik
puseé
isy
daik a a dziy
(apie
14
iks .,
be
eiksmazodiniy
abs -
ak u
su
-imas,
-ymas,
-umas).
Fleksijas
-as
i
-ias
(7,3
iks .,
.
y.
28
%
isy
daik a-
a dziy)
galime
p iski i
ienai
subklasei,
nes
jos
ski iasi
balsio
eile
(a ba
Saknies
ga-
linio
p iebalsio
minks umu),
d iskiemene
subsubklasés
-ias
ienaskai os
ie ininko
o ma
bei
ienaskai os
Sauksmininko
o ma
(Z .
1
len ele).
Dél
balsio
eilés
ski umo
miné os
leksijos
p iklauso
ski ingoms
subsubklaséms.
Sauksmininko
o my
ski u-
mai
né a
eikSmingi,
nes
jy
pasi aiko
ne
i
subsubklasés
-as
(klausime,
é ai)
bei
sub-
subklasés
-ias
(kely,
ki péjau,
elni)
iduje.
An aja
subklase
suda o
galiines
-is
i
-ys
u in ys
ZodZiai
(6,5
iks .,
a ba
25
%
isy
daik a a dziy).
Linksnia imo
pa adigmose
Sios
leksijos
isiskai
su ampa,
ski-
DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPAI
|
85
iasi
ik
ienaskai os
a dininko
i
Sauksmininko
gal inés
balsio
ilgumu.
S a bu
ai,
kad
ne
isi
y iskosios
giminés
daik a a dZiai,
u in ys
a i inkama
emini
zymekli
—
ienaskai os
a dininko
galiing
-is,
—
p iklauso
subklasei
-is/-ys.
Tokie
daik a a diiai,
ku ie
ienaskai os
a dininke
u i
galiine
-is,
o
daugiskai os
naudininke
-ims
(dan is,
dan ims),
ski iami
ne ien isajai
mo e iskosios
giminés
mak oklasei
(angl.
Mac oclass
o
de aul
Feminine
Gende ).
Tokj
giminés
k i e ijaus
nepaisyma
lemia
na i aliosios
mo ologijos
p incipas:
a siz elg i
j
kalbos
jsisa inimo
i
ismokimo
na ii aluma,
iko-
niskumo
i
pap as umo
pozymius.
Mo e iSkosios
giminés
klasés
-is
daik a a dZiai
be eik
isose
o mose
ikoni8ki
y iskosios
giminés
klasés
-is
daik a a dziams,
dau-
giskai os
naudininke
u in iems
leksija
-ims
(ski iasi
ik
ienaskai os
naudininko
gal iné:
Zu iai
/
dandiui).
Taigi
pap asciau
i8mok i
a
jsisa in i
Siy
klasiy
daik a a di-
n¢
sis ema
apa inan
a
lyginan
ju
galiines.
Pagal
ikoniskumo
p incipa
ienai
klasei
p iski os
subklasés
-(i)as
i
-is/-ys
y a
iden-
iskos
sa o
daugiskai os
o momis,
0
ienaskai oje
ski iasi
ik
a dininko
i
galinin-
ko
linksniy
o mos.
Toks
nedidelis
subklasiy
ski umas
u i
j akos
kalbos
ismokimui
i
jsisa inimui.
Daznai
Siy
linksniy
o mos
painiojamos
( ie oj
elniq
sakoma
elnj,
ie oj
Z ejys
—
Z ejas).
Si okios
a iacijos
labai
daznos
kalbose,
u inéiose
u inga
leksing
sis ema
(D essle
1998).
Ano
Jakuly és
(1996:
195),
okie
mo ologijos
lygmens
eiskiniai,
kaip
kamieny
a
galiniy
ki imas,
y a
kalbos
pap as inimo
ap ai§s-
kos.
Del
na i alumo
p incipo
ienos
subklasés
leksijos
a ojamos
ie oj
ki os
sub-
klasés
leksiju.
1
LENTELE.
-(i)as,
-is/-ys
KLASES
LINKSNIAVIMO
PAVYZDZIAIT!
Vienaskai a
Daugiskai a
Subklasés
-as
-ias
-is/-ys
-as
-ias
-is/-ys
K
a d-as__
kel-ias
sen-is,
abzd-ys_
a d-ai__
kel-iai_~—_—sen-iai,
abzdz-iai
K.
a d-o
kel-io
sen-i0,
abzdz-io
a d-y___kel-iy
sen-iy,
abzdz-iy
N.
a d-ui
__kel-iui
sen-iui,
abzdz-iui
a d-ams
kel-iams
sen-iams,
abzdz-iams
G.
a d-a
kel-iq
sen-j,
abzd-j
a d-us_
kel-ius
_
sen-ius,
abzdz-ius
In.
a d-u
kel-iu
sen-iu,
abzdz-iu
_
a d-ais_
kel-iais
_
sen-iais,
abzdz-iais
V .
a d-e
kel-yje
_
sen-yje,
abzd-yje_ a d-uose
kel-iuose
sen-iuose,
abzdz-iuose
&
a d-e
kel-y
sen-i,
abzd-y
a d-ai__kel-iai
sen-iai,
abzdz-iai
e -ai
eln-i,
éj-au
Linksniy
o my
ski umai
pa yskin i.
1
SCHEMA.
VYRISKOSIOS
GIMINES
MAKROKLASES
HIERARCHINIS
MEDIS
(SKAICIUS
SKLIAUSTELIUOSE
RODO
KIRCIUOTE).
Vy iskosios
giminés
mak oklasé
[
I
|
86
Klasé
Klasé
Klasé
-(i)as,
-is/-ys
-(iJus
-u0
o
Subklasé Subklasé Subklasé Subklasé
anduo
(3)
-(ias
-is/-ys
-us
-ius
anes
>
Subsubklasé
Subsubklasé
1
mik okl.
A
1
mik okl.
B
1
mik okl.
1
mik okl.
-as
-ias
b olis (1)
pojii is
/é
u gus
(2)
amizius
(1)
1
mik okl.
1
mik okl.
2
mik okl.
A
2
mik okl.
B
2
mik okl.
2
mik okl,
klausimas
(1)
éejas
(1)
senis
(2)
zodis
d/dz
lie us
(3)
$
2
mik okl.
2
mik okl.
3
mik okl.
A
3
mik okl.
B
3
mik okl.
k ie imas
(2) elnias
(2)
obuolys
(3)
pa yzdys
d/dz
dangus
(4)
3
mik okl.
3
mik okl.
4
mik okl.
A
4
mik okl.
B
augalas
(3)
elnias
(3)
éZlys
(4)
abzdys
d/dz
I
I
4
mik okl.
i
4
mik okl.
a das
(4)
kelias (4)
INETA
SAVICKIENE
e
al.
2
SCHEMA.
NEVIENTISOSIOS
MOTERISKOSIOS
GIMINES
MAKROKLASES
HIERARCHINIS
MEDIS
(SKAICIUS
SKLIAUSTELIUOSE
RODO
KIRCIUOTE).
Ne ien isoji
mo e iskosios
giminés
mak oklasé
I
Klasé
-(i)a,
-i
Klasé
Subklasé
Mini
subklasé
1
mik okl.
A
1
mik okl.
B
Mo .
g.
subkl.
-(Da
«i
da Zo e
(1)
ai o yks é
/é -is
Vy .
g.
subkl.
-is
ee
|
ay
as
Subsubklasé Subsubklasé
pa i,
ma i
(4)
2
mik okl.
A
2
mik okl.
B
1
mik okl.
A
1
mik okl.
B
-a
-ia
upé
(2)
T]
bi e
e
nosis
(1)
jauna is
/é
1
mik okl.
gelezuonys(1)
Lo
1
mik okl.
kaina
(1)
1
mik okl.
pe éja
(1)
a ské
(3)
aiks é
/é
du ys
(2)
|]
gaids is
8/¢
3
mik okl.
A
3
mik okl.
]
2
mik okl.
A
2
mik okl.
B
2
mik okl.
pi muonis
(2)
2
mik okl.
anka
(2)
2
mik okl.
4
mik okl.
A
4
mik okl.
B
3
mik okl.
A
3
mik okl.
B
ma ios
(2)
dézé
(4)
kédé
d/dz
obelis
(3)
Si dis
d/dz
3
mik okl.
debesis
(3)
3
mik okl.
gal a
(3)
3
mik okl.
4
mik okl.
A
4
mik okl.
B
apadia
(3)
zu is
(4)
4
mik okl.
A
L
opuoni.
4
mik okl.
diena
(4)
4
mik okl.
ponia
(4)
4
mik okl.
B
dan is
/é
DAIKTAVAR
DZIO
LINKSNIAVIMO
TIPAI
|
87
94
|
INETA
SAVICKIENE
e
al.
Tik
ienaskai os
naudininko
leksija
ski ia
mo e i8kosios
giminés
subklase
nuo
y-
iskosios
giminés
subklasés
(nosiai
/
opuoniui).
Dél
okio
didelio
ikoniskumo
laips-
nio
y iskosios
giminés
subklasé
-is
p iski iama
ne ien isajai
mo e iskosios
giminés
mak oklasés
-is
klasei.
Mo e iskosios
giminés
subklasé
-is
u i
is
dominuojancias
mik oklases.
Pi moji
su ampa
su
pi maja
ki ¢iuo e
(50
daik a a dziy).
Ji
u i
du
a ian us:
39
Zodziy
ka-
miene
yks a
p iebalsiniai
ki imai
(k/id is
/
kli iéiy).
Gausesné
eciosios
ki éiuo és
mik oklaseé,
ku ioje
be eik
isi
daik a a dziai
(i$
94
ne
84)
pa i ia
kamieno
galiniy
p iebalsiy
¢,
d
kai a.
Ke i ajai
ki ciuo ei
p iklauso
99
daik a a dziai
(i8
jy
76
pa i ia
mo onologing
p iebalsiy
kai a).
Tik
du
Sios
subklasés
ZodZiai
y a
2
ki ciuo és:
gais is,
slis is.
IS
y iskosios
giminés
-is
klasés
daik a a dziy
daugiausia
(19
i8
24)
y a 3
ki éiuo-
es,
p z.:
Z é is,
debesis,
po
iena
1
(geleZuonys)
i
2
(pi muonys)
ki éiuo ées,
3zodziai
eikiami
kaip
4
ki Ciuo és:
pe ys,
opuonis,
dan is.
Pas a ojo
zodzio
Saknies
p iebalsis
pa i ia
mo onologing
kai a:
dan is
/
danéiui.
Kaip
bend osios
giminés
DLKZ
eikiami
6
daik a a dziai:
g obuonis
(2,
3*),
zi-
niuonis
(2,
4),
palikuonis
(2,
3“),
delsuonis
(3°),
gieZuonis
(3°),
agis
(4).
Pi mieji
ys
zodziai
Zodynuose
a ian iskai
eikiami
i
kaip
y iskosios
giminés
-is
daik a a -
dZiai.
Is
-is
klasés
kai
ku ie
zodziai
daugiskai os
kilmininke
u i
kie a
a ba
mink& a
ka-
mieno
p iebalsj.
Kie ajj
kamieno
p iebalsj
u i
28
Zodziai:
du ys,
g indys,
obelis,
gele-
Zis,
kepenys,
Saknis,
Zqsis,
ausis,
nak is,
k i is,
Zu is,
pusis,
dan is,
debesis,
smegenys,
gel-
menys,
Se menys,
sédmenys,
édmenys,
ziodmenys,
audmenys,
Ziomenys,
iedmenys,
edmenys,
aimenys,
nesmenys,
pu menys,
an uonys.
Ki i
zodziai
u i
mink& ajj
kamie-
no
p iebalsj,
p z.:
nosis,
Si dis,
an is
i
.
.
Lie u iy
kalboje
y a
okiy
mo e iskosios
giminés
daik a a dziy,
ku ie
sa o
lcksi-
jomis
pa adigmoje
nesu ampa
né
su
iena
miné a
klase.
Tai
izoliuo os
pa adigmos.
|
jas
pa enka
seni
lie u iy
kalbos
daik a a dZiai,
zymin ys
giminys e,
—
duk é
i
sesuo
(z .
8
len ele).
8
LENTELE.
MOTERISKOSIOS
GIMINES
IZOLIUOTY
PARADIGMU
LINKSNIAVIMAS
Vans.
Dgs.
Vans.
Dgs.
A
ses-uo
sese -ys
duk -é
duk e -ys
K.
sese -s
sese- y
duk e -s
duk e -y
N.
sese -iai
sese -ims
duk e -iai
duk e -ims
G.
sese -j
sese -is
duk e -j
duk e -is
In.
sese -imi
sese -imis
duk e -imi
duk e -imis

DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPAI
|
95
8
LENTELES
TESINYS
Vns.
Dgs.
Vns.
Dgs.
V .
sese -yje
sese -yse
duk e -yje
duk e -yse
&
sese -ie
sese -ys
duk e -ie
duk e -ys
Siy
daik a a dziy
pa adigmos
ski iasi
nedaug.
Daik a a dziy
sesuo
i
duk é
leksi-
jos
ski iasi
ik
ienaskai os
a dininke,
0
isos
ki os
o mos
y a
iden iskos.
Sie
daik a-
a dzZiai
y a
eciosios
ki ciuo és.
3.
BAIGIAMOSIOS
PASTABOS
Siame
da be
suda y i
du
hie a chiniai
medZiai,
ku iy
aukSciausiame
lygmenyje
y a
mak oklasés,
ski iamos
pagal
g ama ing
giminés
ka ego ija.
Giminiy
maigymosi
mak-
oklasése
nei$ eng a
dél
didelio
y iskosios
giminés
subklasés
-is
i
mo e iskosios
gi-
minés
subklasés
-is
ikoniskumo
laipsnio,
ku is
labai
s a bus
na ii alumo
eo ijai.
A -
k eip inas
démesys
j
ai,
kad
y i8kosios
giminés
mak oklaséje
né a
mo e iskosios
giminés
pa yzdziy,
0
su
isomis
mo e iskosios
giminés
leksijomis
as a
y i8kosios
giminés
zodziy.
Tiesa,
p ocen as
né a
didelis
( ik
0,2
%
isu
daik a a dziy),
a¢iau
j
Sia
g upe
pa enka
ik ai
seni,
kai
ku ie
ealioje
a osenoje
gana
dazni
Zodiiai.
Todél
y iskosios
giminés
daik a a dziy
leksijy
j ai o é
ge okai
didesné.
Idomus
i
ki as
s a is iniy
duomeny
ezul a as:
lie u iy
kalboje
55
%
daik a a dziy
y a
y iskosios
giminés,
45
%
mo e iskosios
(Z .
9
len ele).
Panasius
duomenis
ga o
i
Zilinskiené
(2002:
106-116),
y usi
giminés
pasiski s yma
ealioje
a osenoje:
be-
eik
60
%
a ojamy
daik a a dziy
y a
y i8kosios
giminés,
40
%
—
mo e iskosios.
9
LENTELE.
DAIKTAVARDZIU
PASISKIRSTYMAS
PAGAL
KLASES
IR
KIRCIUOTES
Klasé
Vas.
Giminé
Ki ciuo é
G e i-
I
iso
a d.
mybés
galiiné
1
2
3
3
3h
Bs
h
4
-(i)a,
-i_
-a
mo .
1571
635
19
58
369
16
1
405
26
3100
5385
y .
1
11
O
0 0
0
0
0 0
12
(21%)
bend .
207
32
3
1
6 0
0 16
1
266
-ia,
ja
mo .
1821
114
0
0
22
0
0
43
5
2005
-i
mo .
0
0
0
0 0
0
0
2
0
2
96
|
INETA
SAVICKIENE
e
al.
9
LENTELES
TESINYS
Klasé
Vns.
Giminé
Ki ciuo é
G e i-
IS
iso
a d.
mybés
gal iné
1
2 3
3
3°
3M
3
4
é
-¢
mo .
2668
289514
30
125 14
1
202
59
6008
6031
.
0
4
0 0
0
0
0
06
0 4
(23%)
bend .
2 6
0
0 7
60
0
4
0
19
-is
is
mo .
50
2
#7
#10
7
41
#O
99
10
255
290
y .
1
12
.6°
10
0
14°33
=38
27
(1%)
bend .
0
0
0
0
3
oO
1
|
3 8
-(i)as,
-as
y .
1907
349990
35
393 48
3
340
94
6411
-is/-ys
-ias,_ y .
921
16
1
0
0
0 0 6 0
944
13893
yas
(53%)
-is
y .
3085
21880
0
0
0
0 0
22
5295
“ys
y .
0 0
16
192 581
48
25
282
102
1246
-(ijus_-ius,
y .
186
314
O
0
1
0 0 2
1
504
523
jus
(2%)
—
-us
y .
0
q
2
0 0 0 0
10
0
19
-uo
-uo— y .
O
0
0
23 38
1
0 0
1
63
Vy iskoji
giminé
lie u iy
bend inéje
kalboje
y a
nezymé oji
i
jai
p iklausan ys
daik-
a a dZiai
a ojami
Siek
iek
dazniau
nei
mo e iskosios
giminés,
a¢iau
y iskosios
giminés
subklasés
gali
u é i
i
mo e iskosios
giminés
mak oklasés
leksijas.
Dél
o
ka ais
sunku
nus a y i
daik a a dzio
gimine,
ypa¢
daik a a dziy,
u in¢iy
ienaskai-
os
a dininko
galiine
-is,
kilmininko
-ies,
pa yzdziui,
daik a a dis
inis
daznai
laiko-
mas
y iskosios
giminés
daik a a dziu,
no s
DLKZ
(2000)
jis
y a
mo e iskosios
gi-
minés.
Abi
mak oklasés
u i
po
is
klases,
ne ien isosios
mo e i8kosios
giminés
-(i)a,
-i
i
-is
klasés
bei
y i8kosios
mak oklasés
-(i)as,
-is/-ys
i
-(i)us
klasés
u i
po
d i
subkla-
ses.
Subklasés
-(i)as,
-(i)a
u i
da
po
d i
subsubklases.
Subsubklasés
a ba
Zemiausio
lygmens
subklasés
a
ne
klasés
(p z.,
-é)
u i
po
ski inga
skai¢iy
dominuojanéiy
mik-
oklasiy
i
jy
a ian y.
Subsubklasiy
-as,
-ias
i
-a,
-ia
daik a a diZiai
u i
po
kelias
DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPAI
|
97
mik oklases,
ski iamas
pagal
ki ciuo es.
Subklasei
-is/-ys
p iklauso
ke u ios
mik o-
klasés,
u incios
po
du
a ian us,
ski iamus
pagal
p iebalsinius
kamieny
ki imus.
To-
kia
sude inga
mik oklasiy
sis ema
u i
i
mo e iskosios
giminés
subklasé
-é
bei
mo e-
iskosios
giminés
subklasé
-is.
I§
iso
abiejuose
hie a chiniuose
medZiuose
y a
50
mik oklasiy
a ian ai.
Vadinasi,
u ime
iek
daik a a dziy
a ian y,
ski iamy
pagal
mo ologinius,
akcen inius
i
p ie-
balsiy
kamienuose
ki imus.
Didelis
mik oklasiy
skai¢ius
odo
daik a a dzio
kai ymo
i
apsk i ai
lie u iy
kalbos
g ama inés
sis emos
sudé inguma
i
u inguma.
Daik a a dzio
mik oklasés
50
y .
g.
mak oklasé
ne ien isoji
mo .
g.
mak oklasé
21
NN
29
=
=
ey
mo .
g.
24
we
ae
p iebalsinio
ki imo
akcen inioki imo
_p iebalsinio
ki imo
a ian ai
a ian ai a ian ai
a ian ai
17
420
9
Ne ien isoji
mo e iSkosios
giminés
mak oklasé
u i
daugiau
mik oklasiy,
a¢iau
ai
ne eiskia,
kad
isoms
joms
bidinga
mo e iskosios
giminés
g ama iné
ka ego ija.
Pen-
kios
Siai
mak oklasei
p iklausancios
mik oklasés
y a
y iskosios
giminés.
S a bu
ai,
kad
mak oklasiy
nus a ymas
nep iski ia
pa¢iy
daik a a dziy
ku iai
no s
giminei,
be
pagal
ikoniskumo
laipsnj
susieja
leksines
klases
j
mo e iskosios
i
y ikosios
giminés
linksnia imo
ipus.
SUTRUMPINIMAI
ADLKZ
-
A galinis
daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
sud.
V.
Zilinskiené.
Vilnius:
Ma ema ikos
i
in o ma i-
kos
ins i u as,
1995.
DLKZ
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
a s.
ed.
S.
Keinys.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.,
ed.,
1997:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
3
leidimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedi-
ju
leidykla.
DRESSLER,
W.
U.
1998:
P oduk i i a
als
Zen albeg i
de
g amma ischen
(bes.
Flexionsmo phologischen)
Sys emadaqua hei .
Te z an-Kopecky,
H sg.,
II.
In e na ionales
Symposion
zum
Thema
Na ii lichkei s heo ie:
Sammelband,
Uni e si a
Ma ibo :
Padagogische
Fakul a ,
113-124.
DRESSLER,
W.
U.
2001:
La in
In lec ion
Classes
and
Pa adigm
Families.
MS.
DRESSLER,
W.U.,
DRAZYK,
R.and
D.,
DzIUBALSKA-KOEACZYK,
K.
&
JAGELA,
E.
1995-1996:
On
he
ea lies
s ages
o
acquisi ion
o
Polish
declension.
Wiene
Linguis ische
Gaze e
53-54,
1-21.
DRESSLER,
W.
U.,
DzIUBALSKA-KOLACZYK,
K.
1997a:
Con ibu ions
om
he
acquisi ion
o
Polish
phonology
and
mo phology
o
heo e ical
linguis ics.
Eliasson,
S.,
Jah ,
E.
H.,
eds.
Language
and
i s
Ecology.
Essays
in
honou
o
Eina
Haugen,
Be lin,
New
Yo k:
Mou on
de
G uy e ,
379-399.
DRESSLER,
W.
U.,
Dz1UBALSKA-KOEACZYK,
K.,
FABISZAK
M.
1997b:
Polish
in lec ion
classes
wi hin
Na u al
Mo phology,
Bulle in
de
la
Socié é
Polonaise
de
Linguis ique
53,
95-119.
98
|
INETA
SAVICKIENE
e
al.
DRESSLER,
W.
U.,
GAGARINA,
N.
V.
1999:
Basic
ques ions
in
es ablishing
he
e b
classes
o
con empo a y
Russian.
Fleishman,
L.e
al.,
eds.,
Essays
in
Poe ics,
Li e a y
His o y
and
Linguis ics.
Fes sch i
VV.
I ano ,
Moscow:
OGI,
754-760.
DRESSLER,
W.
U.,
KILANI-SCHOCH,
M.,
KLAMPFER,
S.
2002:
How
does
a
child
de ec
mo phology?
MS.
DRESSLER,
W.
U.,
KILANI-SCHOCH,
M.,
PESTAL,
L.,
GAGARINA,
N.,
POCHTRAGER,
M.
2004:
On
he
Topology
o
In lec ion
Class
Sys ems.
11 h
In e na ional
Mo phology
Mee ing:
Abs ac s,
44-45.
DRESSLER,
W.
U.,
KLAMPFER,
S.,
RAVID,
D.,
KORECKY-KROLL,
K.,
LAAHA,
G.
2002: Ea ly
noun
Plu als
in
Ge man:
Regula i y,
p odu i i y
o
de aul ?
MS.
DRessLe ,
W.U.,
LADANYI,
M.
2000:
P oduc i i y
in
Wo d
Fo ma ion
(WF):
a
mo phological
app oach.
Ac a
Linguis ica
Hunga ica
47
(1-4),
103-144.
GalI ENIs,
K.,
KEINYS,
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
GiRDENIS,
A.,
ROSINAS,
A.
1977:
Lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
hie a chija
i
pag indi-
nés
jos
ki imo
endencijos
(bend inés
kalbos
i
Zemaiciy
a més
duomenimis).
Bal is ica
13
(2),
338-348.
JABLONSKIS,
J.
1922/1997:
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
JAKULYTE,
D.
1996:
Daik a a dziy
kamieny
misimas
,,Knygoje
nobaznys és“.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
36,
120-126.
JuDZENTIS,
A.
2002:
Naujas
Z ilgsnis
j
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
giminés
ka ego ija.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
46,
39-47.
KAMANDULYTE,
L.
2003:
Lie u iy
kalbos
daik a a diio
klasés
i
jy
p oduk y umas.
Bakalau o
da bas,
Kaunas:
VDU.
K uopas,
J.,
ed.,
1957:
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i-
os
leidykla,
1957.
PAULAUSKIENE,
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
SAVICKIENE,
I.
1999:
Lie u io
aiko
daik a a dzio
mo ologija.
Dak a o
dise acija,
Kaunas:
VDU.
SAVICKIENE,
I.
2003:
The
Acquisi ion
o
Li huanian
Noun
Mo phology,
Wien:
Os e eichische
Akademie
de
Wissenscha en.
SENN,
A.
1966:
Handbuch
de
li auischen
Sp ache
1,
Heidelbe g:
Win e .
U ypas,
K.,
ed.,
1965:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1:
Fone ika
i
mo ologija,
Vilnius:
Min is.
U su is,
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
VALECKIENE,
A.
1998:
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
VALENTINAITE,
L.
2002:
Lie u iy
kalbos
daik a a diio
leksijy
p oduk y umas.
Bakalau o
da bas,
Kaunas:
VDU.
WURZEL,
W.
U.
1984:
Flexionsmo phologie
und
Na i lichkei ,
Be lin:
Akademie-Ve lag.
ZAVADSKAITE-IVANAUSKIENE,
A.
2000:
Mikalojaus
DaukSos
Pos ilés
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
hie a chija.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
43,
11-17.
ZILINSKIENE,
V.
2002:
Zodziy
o my
a ojimas
lie u iy
kalbos
dalykinio
i
publicis inio
s iliaus
duomeni-
mis.
Li uanica
1
(49),
106-116.
Ine a
Sa ickiené
Gau a
2004
04
02
As a
Kazlauskiené
Lau a
Kamanduly é
Vy au o
Didziojo
uni e si e as
S.
Daukan o
g.
28,
3000
Kaunas,
Lie u a
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]