ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
L
(2004),
35-53
Daba ineés
lie u iu
kalbos
p ijungiamieji
laiko
sakiniai
JURATE
PAJEDIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as
The
a icle
gi es
an
o e iew
o
ini e
and
non- ini e
ad e bial
ime
clauses
in
mode n
s anda d
Li huanian
and
highligh s
he
simila i ies
and
di e ences
be ween
hem.
Time
clauses
a e
classi-
ied wi h
ega d
o
he
ypes
o
empo al
ela ionship
(simul anei y
o
sequence)
and
hei
g am-
ma ical
ma king.
Special
a en ion
is
gi en
o
such
ea u es
as:
ag eemen
o
ense
o ms
in
main
and
subo dina e
clause
( his
is
cha ac e is ic
o
ini e
subo dina e
clauses,
whe eas
non- ini e
clauses
enjoy
a
ela i e
eedom
wi h
ega d
o
ense
ma king);
obliga o y
subjec
dele ion
(in
non- ini e
clauses,
bu
also
in
ce ain
ini e
ypes);
ag eemen
o
aspec
o ms
in
main
and
subo di-
na e
clause;
he
use
o
subo dina o s
and
o he
syn ac ic
ma ke s
o
subo dina ion;
ela i e
posi-
ioning
o
main
and
subo dina e
clause.
--.
MUS
Sup a imas
isuome
y a
is o iskai
i
opog a iskai
apib éz as.
(SVERDIOLAS
1996:
258)
0.
IVADAS
»G ama ikos
paski is
y a
eikSmiy
koda imas.
Kiek iena
kalba
u i
a lik i
panasy
komplek a
uZduoCciu.
IS
uni e salaus
elkinio,
ku is
uZpildy as
g ama iniy
kons ukcijy
ipais,
kiek iena
kalba
aukia
sa uosius
inkinius.
Dél
pasi inkimo
pobiidzio
panagiis
eik$miu
ipai
gali
u é i
ne ienoda
g ama ine
aigka
ski ingose
kalbose.
Be
j ai a i-
mai
né a
a si ik iniai.
Kiek ienas
kons ukcijy
ipas
u i
sa i a
seman inj
po eiki,
i
no s
am
ik a
eik$mé
j ai iose
kalbose
gali
bi i
eiSkiama
j ai iomis
kons ukcijomis,
jos
bus
panasios
seman ikos“
(Dixon
1995:
175).
Specialios
g ama inés
p iemonés
eikalingos
i
pe duodan
in o macija
apie
laika!:
naudojan is
kalendo inj
laiko
zyméji-
ma
a spindin¢iais
Zodziais
a
jy
junginiais”
bei
g ama inio
laiko
ka ego ijos
eikiamo-
mis
galimybémis
pe eikiama
konk e i
laiko
eiksmé;
san ykiné
laiko
eik’mé
is ySki-
nama
lyginan
ieno
eiksmo
san yki
su
ki u
eiksmu.
Veiksmy
eili8kuma
/
laiko
Tu imas
omenyje
ling is inis
laikas,
pasinaudojan
Elizabe h
T augo
si ilymu
disku uojan
apie
laika
ski i
maziausiai
ke u ias
jo
iisis:
izinj,
psichinj,
kalendo inj
i
ling is inj
(T augo
1978:
371).
,
Apie
laika
nusakan¢ius
leksinius
da inius
i
jy
sinonimika
Z .
Valiuly é
(1998:
177-333).
4
S aipsnyje
eiksmu
apibend in ai
apibidinama
be
kokia
si uacija,
eiskiama
p edika u,
siekian
ilaiky i
lie u iskos
g ama inés
e minijos
adicija
(plg.:
Ul ydas
1976;
Amb azas
1994,
ac ion
—
Amb azas
1997;
Vi as
Labu is
p is a ydamas
Salu inius
laiko
sakinius
naudoja
ak o
sa oka
(Labu is
1998
:
291)
p amaiSiui
su
eiksmo
sa oka
(Labu is
1998
:
292)).
Si uacijos
e mina
pasi enka
Com-
36
|
JORATE
PAJEDIENE
san ykius
gali
ikoniskai
a spindé i
pa i
pasakojimo
a ka,
ju
pe eikimui
gali
bi i
naudojami
uZbaig uma
nu odan ys
da iniai,
sujungiamieji
a
p ijungiamieji
odikliai
(plg.
T augo
1978:
379).
Panaudojan
ienokio
a
ki okio
lygmens
p ijungimo
p iemo-
nes,
laikas
nusakomas
p ijungiamaisiais
laiko
sakiniais.
Toks
laiko
ma a imas
pag is as
asime iniu
p opozicijy*
a pusa io
san ykiu’.
S aipsnyje
ap aSan
p ijungiamuosius
laiko
sakinius
emiamasi
Siais
pos ula ais:
+
Sudé iniu
p ijungiamuoju
sakiniu®
adinamas
sakinys,
ku j
suda o
du’
sin aksiskai
nelygia e ¢iai
sakiniai®
a ba
démenys’.
«
Sakiniu
laikoma
p opozicijos
p ojekcija,
ku ios
pag indas
y a
eiksmazodis,
eiSkian-
is
p edika a,
i
a daZodziai,
ku ie
su okiami
kaip
p edika o
a gumen ai.
P edika o
i
jo
a gumen y
s uk ii a
(p opozicija)
gali
papildy i
aplinkybes,
ku iomis
, eiskiama
p opo-
zicijos
pe i e ija.
[...]
Aplinkybems
[...]
budinga
ka ego ija
y a
p ie eiksmiai*
(Hol oe ,
Judzen is
2003:
116).
ie
(1985:
5),
G eenbaum
(1996:
339-340),
naujada a
s e en ,
kaip
bend a
e mina
ie oj
e en
i
s a e,
kai
ne cikia
ski i
eiksmo
nuo
biisenos,
a oja
Du ell,
B ée
(1993:
296).
Jei
eikia
de ali-
zuo i,
galima
kalbé i
apie
p opozicijy
sqasajq
su
biisenomis
(s a es),
ku ios
gali
bi i
ak uojamos
kaip
laikinos
a
nuola inés,
su
j ykiais
/
a si ikimais
(e en s),
ku iems
bidinga
paki imai;
eiksmai
(ac-
ions)
gali
bi i
apibadinami
kaip
j ykiai,
ku iuos
a licka
a sakingas
eikéjas
(agen as),
p z.:
,,Ac ions
a e
e en s
o
which
a
esponsible
agen
is
iden i ied.“
(Gi on
1984:
87).
Ch is ianas
Lehmanas
p opozicija
apibidina
kaip
seman inj
sakinio
(clause)
ko elia a
(Lehman
1988:
182),
Pe e
Hugoe
Ma hews
—
kaip
sakiniu
eiskiama
i inima
/
eiginj
i
nu odo,
kad
as
pa s
p opozicinis
sakinio
u inys
gali
bi i
eikS as
ski ingais
sakiniais
(Ma hews
1997:
300);
Talmy
Gi 6n
eigia
p opozicinj
u in]
(kaip
am
ik a
kalbos
lygmeni
susijusj
su
sakiniu)
esan
bi inu
pa ame u
kalbos
s uk i os
analizei
(Gi 6n
1979:
3-4)
i
sakinj,
a ba
p opozicija,
i a dija
kaip
pag indinj
in o macijos
pe eikimo
kalboje iene a
(Gi én
1984:
239)
a
pag indini
iene a
men ali-
nés
in o macijos
kaupykloje
(Gi én
1990:
896);
panagiai
p opozicija
apibidina
i
John
Lyons:
ski ingi
os
pacios
kalbos
sakiniai
gali
eiks i
a
pacia
p opozicija
(Lyons
1993:
142).
P opozicijos
gali
bi i
e inamos
i
eisingumo
aspek u
—
kaip
eisingos
i
melagingos
(apie
ai
Lyons
1993:
38
)
—
bei
pagal
ai,
ka
jos
a spindi:
p iezas inj
yii
ik o éje
a
pasakyme:
—
kaip
de
e
i
de
dic o
(Ma -
hews
1997:
87).
Apie
asime inj
—
ienos
k yp ies
-
san ykj
a p
d iejy
p opozicijy
sudé iniame
sakinyje
Z .
Talmy
(1978:
625S ).
Pag indiniy
g ama iniy
ka ego ijy
apibiidinimas
y a
labiausiai
p oblemiskas,
a p
okiy
pa enka
i
sudé inio
sakinio
deémenys—
pag indinis
i
Salu inis,
nes
né a
aiskaus
unkcinio
(seman inio
a
/
i
p agma-
inio)
apib ézimo:
pasak
Williamo
C o o,
jos
iden i ikuojamos
eu is iskai
(C o
1990:
13);
Salu inio
sakinio,
kaip
san ykius
eiskiancios
ka ego ijos,
apibidinima
pagal
san ykj
su
s ip esne
kons ukcija,
ku ios
dalis
ji
y a,
pa cikia
Huddles on
(1999:
339).
Vy au as
Amb azas
aip
aiSkina
supap as in o
—
d iejy
demeny
—
sakinio
modelio
pasi inkima
nag inéjan
sudé inius
sakinius:
P ijungiamaisiais
laikome
sakinius,
suda y us
i8
d iejy
a
daugiau
g ama ine
sakinio
o ma
u inciy
démeny
[...].
Démeny
ysio
pobiidis
nuo
ju
skaigiaus
nep iklauso,
odél
oliau,
kalban
apie
p ijungiamuosius
sakinius,
apsi ibojama
i8
d iejy
demeny
suda y ais
saki-
niais“
(Amb azas
1972:
23).
;
Apie
e miny
—
pag indinis,
Salu inis
sakinys
salygiskuma
Z .
Amb azas
(1994:
660).
Apie
sakinio
kaip
isumos
(sen ence)
i
sakinio
kaip
sudé inio
sakinio
démens
/
dalies
(clause)
san ykj
Z .
Hud-
dles on
(1999:
331,
341).
Apie
pag indinio
i
Salu inio
demens
i
sa oky
a ojima
lie u iy
kalbo y oje
Z .
Hol oe ,
Judzen-
is
(2003:
117).
Axelio
Hol oe o
a ojamas
Salu inio
démens
e minas
y a
pla esnés
apim ies
nei
e minas
,,galu inis
sakinys“,
nes
,,Salu inis
sakinys
}
sudé inio
sakinio
s uk i a
j aukiamas
ka u
su
p ijungimo
odikliu,
odél
Salu inj
démenj
pla esne
p asme
galima
apib éz i
kaip
p ijungiamojo
sakinio
bei
p ijungimo
odiklio
isuma*
(Hol oe
2003:
101).
a
o
LIETUVIU
KALBOS
PRIJUNGIAMIEJI
LAIKO
SAKINIAI
|
37
¢
Jungiamuoju
Zodziu
laikomas
kiek ienas
Zodis,
ku is
a ojamas
kaip
sudé inio
sakinio
démeny
jungimo
odiklis
(Hol oe ,
Judzen is
2003:
122).
Jungiamieji
zodziai"
[...]
jeina
j
Salu inio
démens
sudé j
(Amb azas
1994:
659-660).
+
Salu iniai
sakinio
démenys
pagal
sin aksinj
y$j
gali
bi i
ski s omi
j
aldomus
a
modi ikuojancius
(Hol oe ,
Judzen is
2003:
119-120).
¢
Pagal
Salu inio
sakinio
eiksmazodines
o mas
Salu iniai
sakinio
démenys
ski s o-
mi]
ini inius,
ku iy
pag inda
suda o
asmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos,
i
ne i-
ni inius,
ku iy
pag inda
suda o
neasmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos
(Z .
Hol o-
e ,
Judzen is
2003:
120).
Siame
s aipsnyje
daba inés
lie u iy
kalbos
p ijungiamieji
laiko
sakiniai
ap aSomi
s en-
gian is
iS ySkin i
bi en
ini iniy
i
ne ini iniu
sakiniu
panaSumus
i
ski umus,
nes
lie u iy
kalbo y oje
p ijungiamaisiais
sakiniais
adiciskai
jp as a
adin i
ik
jung ukinius
Salu inius
sakinius,
ku iu
p edika us
iS eiskia
asmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos.
Tokios
nuos a os,
aisku,
bu o
laikomasi
ap aSan
i
p ijungiamuosius
laiko
sakinius,
plg.:
»Apz elgiami
[...]
sakiniai
su
p ijungiamaisiais
laiko
aplinkybés
jung ukais“
(D o inas
1962:
249);
,,p ie
laiko
p ijungiamuju
sakiniy
ski ini
ik
ie
sakiniai,
ku iuose
laiko
san ykiai
y a
g ama iskai
iS eiks i*
(Amb azas
1972:
31).
No s bu o
j a dijama
pa i
gali-
mybé
a o i
daly ines,
pusdaly ines,
padaly ines
aplinkybes
,,kaip
laiko,
p ieZas ies,
sa-
lygos
i
pan.
p ijungiamuju
sakiniy
Salu iniy
deémeny“
a i ikmenis
(Amb azas
1976:
527),
be
bu o
engiama
jas
adin i
sakiniais''.
Vy au o
Amb azo
nuomone,
,,daugelis
padaly i-
niy,
pusdaly iniy
i
daly iniy
aplinkybiy
pagal
sa o
unkcija
uzima
lyg
i
a pine
padé i
a p
sakinio
daliy
i
p ijungiamojo
sakinio
Salu iniu
démeny“
[...]
i
daznai
a ojamos
»kaip
p ijungiamuyju
sakiniy
Salu iniy
demeny
sinonimai.
Taciau
nuo
p ijungiamojo
saki-
nio
Salu iniy
démeny
ski iasi
uo,
kad
ne u i
a ski o
a inio
i
y a
labiau
susijusios
su
sakiniu“
(Amb azas
1976:
533).
Be
g ama iniuose
ap aSuose
biida o
ap a iamas
Salu i-
nio
laiko
sakinio
/
démens
i
laiko
aplinkybés
unkcijos
panaSumas
(Amb azas
1976:
844)
bei
pab éziama,
kad
,,lais a
laiko
kons ukcijos
pozicija
galima
uZpildy i
ne
ik
kons i u y iniu
sakiniu,
be
i
jo
nominalizacija
[...],
padaly ine
kons ukcija
[...]
a
ku ia
ki a
laiko
aplinkybe“
(Amb azas
1972:
33)".
Da
apie
jungiamuosius
Zodzius
Z .
Amb azas
(1999:
284).
I8sky us
Jablonski,
ku is
ski s é
Salu inius
sakinius’j
pilnuosius
i
su auk inius,
pas a aisiais
adindamas
daly ines,
padaly ines
i
pusdaly ines
Zodziy
g upes
(Jablonskis
1957: 515),
be
pa s
p isipazino
ai
da es
,, ien
senu
pap a imu“
(!)
(Jablonskis
1957:
518).
Elena
Valiuly é
sin aksiniais
a ian ais
pa adina
pap as a
laiko
aplinkybe
i
daly ines
kons uk-
cijas
—
daly ine,
padaly ine
a
pusdaly ing
laiko
aplinkybe,
sudé inio
p ijungiamojo
sakinio
déme-
nj
su
specialiais
laiko
eikSmés
jung ukais
(Valiuly é
1995:
68).
Vi as
Labu is
o muluoja:
,,Ta i-
niu
pasaky o
ak o
laika
galima
iS ySkin i
ki u
ak u.
Siam
eikalui
inka
daly inés,
padaly inés
i
pusdaly inés
kons ukcijos
i
Salu iniai
p edika iniai
démenys
(Salu iniai
sakiniai)*
(Labu is
1998:
291).
38
|
JORATE
PAJEDIENE
1.
LAIKO
SAKINIU
PAGRINDINES
REIKSMES
P ijungiamieji
laiko
sakiniai*
MODIFIKUOJA
pag indinio
sakinio
p edika a:
jie
ikslina
eiksmo
ealizacijos
aplinkybes
—
nusako
pag indinio
i
Salu inio
sakinio
eiksmy
iena-
laikiskumo
a
sekos
san ykj.
P ijungiamaisiais
laiko
sakiniais
gali
bi i
pab éZiamas
Salu-
inio
i
pag indinio
sakinio
eiksmy
i8 isinis
/
isiskas
(1)
a
dalinis
(2)
ienalaikisku-
mas,
pVZ.:
(1)
Mama
q
dainele
niiiniuoja,
[kol
pyks a].
(2)
[Be aziuojan ]
su emo;
a ba
seka,
p z.:
(3)
Mama
uzdainuoja,
[kai
supyks a].
(4)
B olis,
[ga es
alga],
g azino
skola.
P ijungiamaisiais
laiko
sakiniais
ka u
su
sekos
a
ienalaikiskumo
eik’mémis
gali
bi i
pe eikiami
i
ki i
hiponimiski's
bend ai
laiko
sa okai
pa ame ai:
momen as,
ukmé,
pasika ojimas
(Van
de
Auwe a
1999:
11).
Hiponimisky
laiko
pa ame y
pe eikima”®
nulemia
pag indinio
i
Salu inio
sakinio
a iniy
a i inkama
pa ink is
—
g ama inio
laiko
o my
sa i a pio
san ykis'’,
p edika u
eikslo
eikgmiy
de éjimas
su
jungiamojo
Zodzio
seman ika
bei
ki os
sakinio
sanda os
ypa ybés"®.
Ka ais
ienos
g ama inés
aiskos
modelis
gali
u é i
d ejopa
eiksme:
p ijungiamieji
laiko
sakiniai
gali
eiké i
ne
ik
am
ik os
a kos
eiksmy
lokalizacija
laiko
skaleje,
be
i
p ieZas ing”
sasajq
a p
eiksmy.
8
Sakiniai,
ku iy
seman iniai
ySiai
su
pag indiniu
sakiniu
emiasi
abieju
sakiniy
laiko
[...]
aplinky-
biy
su apimu*
(Hol oe ,
Judzen is
2003:
154).
Lie u iy
kalbo y oje
ip as esnis
e minas
—
Sliejimas,
apibiidinamas
kaip
., ik
loginiais
ySiais
pag is as,
su
o my
kai a
nesusijes
Zodziu
p ijungimo
bidas™
(Balke icius
1963:
35);
kaip
,.nekai o-
mo
p iklausomojo
démens
[...]
p ijungimas,
a spindin
a p
junginio
démeny
am
ik us
seman inius
san ykius*
(Balke i¢ius
1998:
40);
kaip
biidingiausias
p ie eiksmiy
ySys
su
ki ais
sakinio
ZodZiais
(Ul ydas
1971:
427).
Apie
modi ika ima
Z .
Hol oe ,
Judzen is
(2003:
134).
5
Apie
hiponimija
Z .
Lyons
(1993:
291-295).
T augo
nuomone,
ai
susij¢
su
ki omis
kalbos
ka ego ijomis:
bisimojo
laiko
nuo odos
pe ciki-
mas
susijes
su
modalumu,
seka
—
su
igskai¢ia imu
/
nume acija,
eikslas
(aspek as)
—
su
pasika oji-
mu,
daZnumu
(T augo
1978:
372).
Leona das
D o inas
y a
ap ages
lie u iy
kalbos
p ijungiamuosius
laiko
sakinius
pagal
a iniais
einanéiy
eiksmazodziy
laiky
i
eiksly
sa i a pio
san ykius
(D o inas
1962:
249-265).
Vy au o
Amb azo
nuomone,
p ijungiamyjy
laiko
sakiniy
bidingas
b uozas
—
sin aksinio
laiko
plano
de inimas
(Amb azas
1976:
845 )
i
demeny
a iniais
cinanéiy
eiksmazodziy
laiky
de inimas
bei
eiksly
san y-
kis
(Amb azas
1994:
680).
8
Apie
sin aksinés
sanda os
i
eiksmés
pa aleluma
i
ai,
kad
sin aksiSkai
ele an i’kos
eikSmeés
a sispindi
sakiniy
sanda oje,
Z .
Amb azas
(1972:
30).
Démeny
ySius,
be
jung uky
i
in onacijos,
padeda
nusaky i
da
a liepiamieji
3odziai,
demeny
a ka,
a iniais
(ka ais
i
ki omis
sakinio
dali-
mis)
einanéiy
Zodziy
g ama iné
o ma
bei
eikimé
(Amb azas
1994:
658).
%
Apie
p ijungiamyjy
/
p ie eiksminiy
laiko
sakiniy
eiksmiy
pe sipynima
Z .
Van
de
Auwe a
(1999:
11);
apie
laiko
sakinius
su
maisy a
unkcija
z .
Edg en
(1971:
224-226)
a
su
ki okia
(non-
LIETUVIU
KALBOS
PRIJUNGIAMIEJI
LAIKO
SAKINIAI
|
39
2.
LAIKO
SAKINIU
GRAMATINIAI
POZYMIAI
Ap a ian
p ijungiamuosius
laiko
sakinius
s a bu
a k eip i
démesj
j
g ama inius
ju
po-
zymius,
a spindin¢ius
asime inj
san yki”
a p
pag indinio
i
Salu inio
sakinio
démenu:
e
bi inybe
de in i
abieju
demeny
p edika y
g ama ini
laika;
¢
p i aloma
subjek o
elips¢
Salu iniuose
ne ini iniuose
démenyse
i
kai
ku iuose
ini i-
niuose
démenyse
(kai
apibidinami
pag indiniame
sakinyje
is eikS o
subjek o
laiko
san y-
kiai
o
pa ies
subjek o
a liekamu
ki u
eiksmu);
¢
jungiamuju
Zodziy
a osena;
¢
jungiamuju
zodZiu
i
p edika u
eikslo
eikSmiy
galimus
de inius;
©
p ijungiamojo
démens
san yki
—
iesioginj
a
pe
a pininka
—
su
pag indiniu
démeniu;
©
p ijungiamojo
démens
pozicines
galimybes
pag indinio
démens
a z ilgiu.
2.1.
Démeny
p edika ai
Sudé inio
p ijungiamojo
sakinio
pag indinio
démens
p edika ais
gali
bi i
ik
asme-
nuojamosios
eiksmazodzio
o mos,
Salu inio
démens
p edika ais
gali
bi i
i
asme-
nuojamosios,
i
neasmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos
(Halliday
1994:
222;
Hud-
dles on
1999:
338).
Pagal
8i
o maly
b uoZa
Salu iniai
laiko
sakiniai
ski s omi
j
ini inius
laiko
sakinius
i
ne ini inius
—
daly inius,
padaly inius,
pusdaly inius
—
laiko
sakinius.
Asmenuojamujy
eiksmazodziy
laiko
eiksmé
pap as ai
su okiama
kaip
absoliu i,
a -
skai os
asku
iman
kalbe¢jimo
momen a
(Z .
Com ie
1985:
122,
1999:
365;
Sliziené
1994:
293),
nes
g ama iné
laiko
ka ego ija
( ense),
kaip
i
g ama iné
asmens
ka ego ija,
bei
laiko
i
ie os
p ie eiksmiai
y a
sup an ami
deik iskai?!
(Lyons
1981:
170)
—
jy
eiksmé
p i-
klausoma
nuo
a skai os
asko,
ku is
y a
kalban ysis
a
kalbéjimo
momen as.
Asmenuojamosios
eiksmazodziu
o mos
sudé iniuose
p ijungiamuosiuose
laiko
sa-
kiniuose
dél
laiko
aplinkybiy
sug e inimo
(0
okio
sug e inimo
eikSmés
aspek us
nule-
mia
i
is ySkina
jungiamojo
zodzio
seman ika,
ku i
leidzia
nepaisy i
eiksmu
sekos
pagal
na u aly
linijinj
sakinio
démeny
iSdés yma
bejung ukiu
sakiniy
a eju,
plg.
Hai-
man
1985:
18)
jgyja
san yking
eiksme
(Sliziené
1994:
293),
be
laiko
aplinkybiy
g e i-
nimas
salygoja
ai,
kad
Salu inio
laiko
sakinio
eiksmaZodis
i
pag indinio
sakinio
eiks-
mazodis
y a
o
pa ies
g ama inio
laiko
(plg.
Amb azas
1997:
738),
p z.:
(5)
Pasikalbame,
[kol
/
kai
algome
pie us}.
empo al)
unkcija
z .
Edg en
(1971:
227-234).
Specialy
—
aplinkybiniy
—
p ie eiksminiy
sakiniy
po usi
isski ia
G eenbaum
(1996:
342).
Salu inio
démens
asime iné
sasaja
su
pag indiniu
démeniu
a sispindi
g ama inéje
Salu inio
démens
sanda oje:
jame
gali
bi i
a ojamos
i
neasmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos
a ba
specialis
—
jungiamieji
—
zodziai,
pakeiéiama
zodziy
a ka
a
p aleidziami
am
ik i
elemen ai
(Huddles on
1999:
337).
G ama ing
laiko
ka ego ija
galima
j a dy i
kaip
labiausiai
papli usia
laiko
nuo oda:
,, he
mos
pe asi e
aspec
o
empo al
deixis
is
‘ ense’**
(Le inson
1999:
134).
Apie
deikse
daugiau
Z .
Le in-
son
(1999).

40
|
JURATE
PAJEDIENE
(6)
Pasikalbéjome,
[kol
/
kai
algéme
pie us].
(7)
Pasikalbéda ome,
{kol
/
kai
algyda ome
pie us}.
(8)
Pasikalbésime,
[kol
/
kai
algysime
pie us}.
Veiksmazodinéms
neasmenuojamosioms
o moms
bidinga
ai,
kad
jy
laiko
eiksme
isada
y a
san ykiné
(Amb azas
1976:
533),
.
y.
p iklausoma
nuo
g ama inio
laiko,
esanéio
pag indiniame
démenyje,
ai
lemia
jy
i8
dalies
lais a
jungluma
(Haiman
1985:
228):
pusdaly inis
(9),
padaly inis
(10),
daly inis
(11)
laiko
sakinys
gali
bi i
ienodai
inkamas
isiems
g ama inio
laiko
a ian ams
pag indiniame
sakinyje,
p z.:
(9)
Pasikalbame
/
Pasikalbéjome
|
Pasikalbéda ome
|
Pasikalbesime
[ algydami
pie us].
(10)
[Kaimynams
ais ingai
besiaiskinan
a pusa io
san ykius]
mes
amiai
papie aujame
/
papie a ome
/
papie auda ome
/
papie ausime.
(11)
[Pakalbéjes
ele onu
su
mama]
jis
gali
/
galéjo
/
galéda o
/
galés
amiai
di b i.
2.2.
Salu inio
démens
subjek o
aiska
Fini iniais
laiko
sakiniais
galima
nusaky i
ieno
eikéjo
a lickamu
ski ingy
eiksmu
ienalaiki8kuma
a
seka
a ba
ski ingu
eikéjy
a liekamy
eiksmy
ienalaikiskuma
a
seka.
Subjek as
p ijungiamuosiuose
ini iniuose
laiko
sakiniuose
buna
p aleidziamas
ik
pi muoju
a eju
—
nusakan
o
pa ies
eikéjo
d iejy
ski ingy
eiksmy
san yki
laiko
skaléje.
Vienas
is
isiskai
iden i8ky
( u indiy
ienoda
g ama ing
iS aiska)
subjek y
pa-
p as ai
biina
eliminuojamas,
p z.:
(12)
[Kai
Qa ida é
du is},
Jonas
aps ulbo.
Sakiniuose,
ku iuose
pag indinio
i
Salu inio
démeny
subjek ai
y a
ik
seman iskai
iden iski
( .
y.
eiSkian ys
a
pa i
eikéja,
be
u in ys
ski inga
sin aksing
ealizacija:
ienas
i8
ju
iS eiks as
naudininku,
ku io
eikalauja
am
ik i
eiksmaZzodziai,
o
ki as
a dininku
a ba
,,slepiasi“
asmenuojamojo
eiksmazodzio
galiinéje),
ienas
i8
sin aksi-
niy
subjek o
a ian y
gali
bi i
p aleidziamas
kaip
(13)
a
(14)
sakiniuose,
be
engian
d ip asmiskumo
gali
bi i
i
abu
paliekami
kaip
(15)
sakinyje:
(13)
Kai
jam
pa yks
iskep i
skany
o q,
ada
@
i
a aziuos.
(14)
Kai
Dpa yks
iskep i
skany
o a,
ada
jis
i
a aziuos.
(15)
Kai
jam
pa yks
iskep i
skany
o q,
ada
jis
i
a aziuos.
Ne ini iniams
laiko
sakiniams
bidinga
nuliné
subjek o
aiska:
daly iniais
i
pusdaly-
iniais
laiko
sakiniais
pazymimas
pag indiniame
sakinyje
is eiks o
eik¢jo”
ki as
eiks-
mas,
pab éZian
y
eiksmy
sasajq
laiko
skaleje.
T iks amas
p ijungiamojo
ne ini inio
démens
subjek as
su okiamas
kaip
ko e e en iskas
am
subjek ui,
ku is
y a
is eikS as
n
2
Apie
iden i8ka
subjek a
p ijungiamyju
daly iniy
kons ukcijy
a eju
Z .
Haiman
(1985:
221).
LIETUVIU
KALBOS
PRIJUNGIAMIEJI
LAIKO
SAKINIAI
|
41
pag indiniame
démenyje
(Blake
1994:
111).
Tokia
giminés,
asmens
i
skaiciaus
ko e-
e encija
pag indinio
sakinio
eiksniui
y a
uZ iksuo a
pa¢iy
daly iy®
i
pusdaly iy
o -
mose**.
NeiSpildzius
ben
ienos
ko e e en iskumo
salygos,
sakiniai
ap u
neg ama-
i8ki,
p z.:
(16)
*[Pakalbejusi
ele onu
su
mama},
Jonas
gales
amiai
di b i.
(17)
*Jie
pasikalba,
[ algydamos
pie us].
Padaly iams
bidinga
eikalau i
ik
ieno
bi ino
a gumen o,
is eiks o
naudininku*,
odél
padaly iniy
laiko
sakiniy
eikejo
ko e e en iskumas
su
pag indinio
demens
eikeju
y a
galimas
ik
ais
a ejais,
kai
i
pag indinio
démens
eikéjas
iS eiSkiamas naudininku”;
Sio
linksnio
eikalauja
am
ik i
po cikio,
lem ies,
no o,
pa ikimo
i
pan.
eiksmés
eiks-
mazodZial,
p z.:
(18)
Jam
eikéjo/
bu o
bii ina/
eko/
no éjosi/
pa iko
i
pa e kslen i,
[siekian
jos
palankumo).
Be
dazniausiai
pag indiniu
sakiniu
i
Salu iniu
padaly iniu
laiko
sakiniu
zymimi
ski -
ingu
eikéjy
a liekami
eiksmai,
p z.:
(19)
[Kaimynams
ebesipyks an ]
mes
pic a ome.
(20)
Mes
a éjome
{saulei
leidzian is].
2.3.
Jungiamieji
zodziai
P i¢mus
nuos a a,
kad
absoliu i
sinonimija
y a
a giai
imanoma
i
ski ingos
o mos
u i
ski inga
komunika y ine
paski i
(Haiman
1985:
19)
i
kad
egzis uojan ys
o mu
ski umai
u i
a spinde i
kazkokius
eikSmes
ski umus
(Haiman
1985:
71),
galima
eig i,
kad
ne ini iniai
laiko
sakiniai
gali
bi i
sinonimiSski
ini iniams
sakiniams
(plg.
(9)
su
(5), (6), (7),
(8)),
be
ini iniais
laiko
sakiniais
nusakomu
eiksmu
eiles
a ka
gali
bi i
pe eikiama
kiek
sub iliau”’
nei
ne ini iniais,
nes
kai
ku iuos
laiko
eikSmés
aspek us
pa ySkina
p i alomas
jungiamasis
Zodis
(p z.,
kai
zymi
ienalaiki$kuma,
0
kol
2B
*%_,,Pusiau
p edika iniy
daly iy
a dininko
o mos
daZniausiai
a ojamos
su
uo
paciu
subjek u
siejamam
pag indiniam
i
an aciliam,
a ba
Salu iniam,
sakinio
eiksmui
di e encijuo i.
Tas
eiksmas,
ku j no ima
iskel i
j
pi ma
ie a,
eiSkiamas
asmenuojamaja
eiksmazodzio
o ma,
0
maziau
pab é-
ziamas
eiksmas,
susijes
su
pag indiniu
eiksmu
laiko,
p iezas ingumo
i
k .
san ykiais,
pasakomas
daly io
a dininku“
(Amb azas
1979:
68).
Apie
ai,
kad
pa s
daly io
a ojimas
a ba
,,pa i
daly io
o ma“
Zymi
juo
nusakomo
eiksmo
subo dinacija
eiksmui,
nusakomam
asmenuojamaja
eiksmazodzio
o ma,
z .
Amb azas
(1979:
68).
*
Apie
absoliu iniy
kons ukcijy
pe i e iskuma
(Haiman
1985:
220)
i
ski ingus
( e ais
a ejais
apacius)
subjek us
(Haiman
1985:
221).
Tokie
padaly iniy
aplinkybiy
a ojimo
beasmeniuose
sakiniuose
a ejai
j a dijami
kaip
panaSios
eiksmés
asmeniniy
sakiniyu
pusdaly iniy
a
daly iniy
aplinkybiy
a i ikmenys
(Amb azas
1976:
532).
Plg.:
,,Siais
sakiniais
galima
pasaky i
daug
sudé ingesnj
laika
negu
ien isinio
sakinio
aplinkybémis*
(Si au as,
G enda
1988:
165).
42
|
JURATE
PAJEDIENE
su
eigiamu
p edika u
Zymi
ne
ik
ienalaikiskuma,
be
akcen uoja
da
i
eiksmo
laiko
iba).
Daugumas
ne ini iniy
laiko
sakiniy
ne u i
p ijungimo
odiklio*.
Ne ini iniy
deé-
meny
nesa a ankiskuma
nulemia
pa i
neasmenuojamoji
eiksmazZodzio
o ma,
0
ini i-
niy
laiko
sakiniy
nesa a ankiskuma
—
p i aloma,
dazniausiai
p epoziciné,
jungiamojo
zodzio
a osena
(Amb azas
1994:
660).
Jungiamieji
Zodziai
y a
ne
ik
iSo inis
p ijun-
gimo
odiklis,
be
i
p ijungiamajam
sakiniui
su eikia
am
ik y”
laiko
eik8mes
aspek-
y.
VeiksmazZodiniy
o my
eikslo
pa inkimas
u i
de é i
su
jungiamuyjy
Zodziy
eiksme-
mis.
Jungiamieji
Zodziai,
galin ys
pab ez i
ienalaikiskumga
a ba
laiko
seka
( ai
p iklauso
nuo
p edika y
pa ink ies),
y a
apibend in ai
laiko
eikme
pe eikian ys
kai,
kada,
kuo-
me .
Nu ody i
eiksmo
ukme
bei
jos
ibas
galima
su
kol,
iki,
ligi.
Tik
be a piska
(Amb-
azas
1994:
683;
1997:
741)
eiksmy
seka
i
momen ines
eiksmy
ypa ybes
pab éZ i
padeda
jungiamieji
ZodZiai
kai
ik,
kaip
ik,
ik,
os,
os
ik.
2.4.
Jungiamuju
ZodzZiy
i
eiksly
de iniai
2.4.1,
FINITINIAISAKINIAI.
Visisko
ienalaikiskumo
san ykiams
eiks i
gali
bi i
a ojami
bend os
laiko
eikimés
jungiamieji
Zodziai
kai,
kada,
kuome
a ba
ukmés-— ibos
eik’més
jungiamieji
Zodziai
kol,
ligi,
iki
esan
eigos
eikslo
eiksmazZodziui
Salu iniame
démenyje
i
eigos
eikslo
eiksmazodziui
pag indiniame
démenyje,
p z.:
(21)
[Kai
/
Kada
/
Kuome
|
Kol
|
Ligi
|
Iki
eina
pe
kiemaq],
dai osi
aplinkui.
Jei
pag indiniame
démenyje
y a
i ykio
eikslo
eiksmaZodis,
eiksmu
ienalaikiskumas
biina
dalinis:
(22)
[Kai/Kada/
Kuome /
Kol/Ligi/
Iki
eina
pe
kiema],
apsidai o
aplinkui.
Sekos
san ykiui
eiks i
inka
ne
ik
bend os
laiko
eiksmés
jungiamuju
zodziy
(23),
be
i
momen a
pab éZian¢iy
jungiamujy
Zodziu
(24)
de inys
su
i ykio
eikslo
eiksmazodziu
galu iniame
démenyje,
jei
i ykio
eikslo
eiksmazZodis
y a
i
pag indiniame
démenyje,
p z.:
(23)
[Kai
/
Kada/
Kuome
(a5)
nu ilau,
|
p abilo
jie.
(24)
[Kai(p)
ik
/
Lig
ik
/
Tik
|
Vos
/
Vos
ik
(aS)
nu ilau),
p abilo
jie.
T ukme
eiskian ys
jungiamieji
Zodziai
nede a
ais
a ejais,
kai
abiejuose
—i
Salu iniame,
i
pag indiniame
—
démenyse
y a
j ykio
eikslo
eiksmazZod7iai
(be
neiginio),
p z.:
%
Apie
Sig
ne ini iniy
p ijungiamyjy
sakiniy
ypa ybe
Z .
Bibe
(2000:
838),
Halliday
(1994:
229,
240).
Plg.:
,Seman ic
conjunc ions
indica e
subo dina ion
and
a
he
same
ime
hey
exp ess
he
seman-
ic
ela ion
be ween
clauses“
(Amb azas
1997:
721);
,,[laiko]
sakiniy
unkcija
pap as ai
lemia
am
ik i
—
laiko
—
jung ukai
a ba
a i inkami
jungiamieji
zodziai:
kai,
kada,
kol,
iki,
ligi*
(Valeckiené
1998:
105).
a
LIETUVIU
KALBOS
PRIJUNGIAMIEJI
LAIKO
SAKINIAI
|
43
(25)
*
[Kol/
Ligi/
Iki
aS
nu ilau),
p abilo
jie.
Su
ukme
i
iba
zymin¢iais
jungiamaisiais
ZodZiais
pa a o as
momen inés
eikSmés
i ykio
eikslo
eiksmazodis
zymi
eiksma
ne
kaip
aSka,
o
kaip
a ka pa,
j
ku ia
pag indi-
nio
démens
p edika u
nusakomas
eiksmas
a
jo
p adzios
momen as
ne u i
paklii i
(pa-
sak
C o o,
i ykio
eikslo
a ojimas
leidzia
su elk i
démesj
i
i ykio
galini
aSka
i
jo
po eikj
pa ien ui,
0
eigos
eikslo
eiksmazodziai
demesj
okusuoja
labiau
j
eikéjo
a lie-
kama
eiksma
nei
j
eiksmo
pasekmes,
Z .
C o
1990:
162),
.
y.
a ka pos
ne u é y
uzklo i
iena
ki os,
a ba
a ka pa
i
aSkas
ne u é y
u é i
saly¢io
aSku.
Tokius
eiksmus
sup as i
kaip
laike
su ampanCias
a ka pas
nelieka
galimybés
abiejy
démeny
eiksmazodziams
einan
su
neiginiu,
nes
kol/ligi/iki
+
momen inés
eik8més
eiksmaZodis
su
neiginiu
pakei-
Cia
eiksmo
eik&més
lauka
i§
a8kinio-momen inio
zyméjimo
j
a ka pos— ukmés
zymé-
jima
su
g iez ai
nus a y a
eiksmo
pabaigos
iba,
0
neiginys
p ie
pag indinio
démens
p edika o
pa yskina
eiksmy
seka:
(26)
[Kol
/
Ligi
/
Iki
aX
nenu ilau),
nep adéjo
kalbé i
i
jie.
Neigiamojo
elemen o
a ba
elemen o,
u in¢io
neiginio
iS aiska,
sa ybé
ap i
iSkiliau-
sia
in o macijos
a ka pa
(C o
1990:
170)
gali
su eik i
ki okiy
eiksmés
a spal iu
saki-
niams,
kai
neiginys
pa a ojamas
su
i ykio
eikslo
ezul a inés
eik’més
eiksmazo-
dziais,
be
jie
ne u i
p edika o
neigimo
eiksmés,
kaip
pa yzdZiui,
sakinyje:
(27)
Bék,
[kol
nea si iko
béda},
0
ik
zymi
pag indinio
démens
eiksmo
iba,
p z.:
(28)
?
Musée,
[kol
neuzZmusé}.
(29)
*
Rage,
[kol
/
iki
nepabaige
/
nepa asé}.
Sakinius,
ku iuose
Salu inio
deémens
neigiamuoju
eiksmazodzZiu
paka ojamas
pa-
g indinio
démens
eiksmazodis,
y a
ip as a
e in i
kaip
ne aisyklingus
i
s e imus
ben-
d inei
kalbai
(Amb azas
1994:
683),
nes
jy
Salu iniu
démeniu
a um
paneigiamas
pa-
g indinis
démuo™.
Gal
jy
egzis a ima
bi u
galima
paaiSkin i
kokybés
modi ika o iaus
elipse?
Pasak
Talmy
Gi on,
neiginio
unkciné
alda
apima
is
a pusa yje
i8
dalies
susijusius
eikSminius
komponen us:
p opozicinés
seman ikos
(p opozicinés
iesos
/
eiginio
e és
ap e ima),
subjek y aus
ik umo
(a ba
a pinio
ik umo
—
kalbé ojas
sa o
eiginiu
gali
zymé i,
kad
j ykis
/
biisena
(apie
ku j
kalbama)
nej yko)
i
disku sinj—
p agma inj
(paneigimo
kalbos
ak as,
a lik as
aiskiai
nus a y ais
/
apib éz ais
sakiniu
po ipiais
Snekos
ak e)
(Gi én
1984:
322).
P opozicinio
eiginio
e és
ap e imas
Salu-
*%
Tokio
modelio
sakiniy
egzis a imas
daZniausiai
aiskinamas
usy
kalbos
j aka,
nes
usy kalbos
p ijungiamsiesiems
laiko
sakiniams
suda y i
a ojamo
jung uko/jungiamojo
zodzio
poka
ne
dalely é
ne
laikoma
pa ies
jungiamojo
ZodzZio
s uk i iniu
elemen u,
ne u inéiu
neigiamos
eik’més/neigiamo
k i io,
z .
Belouso
(1989:
560).
50
|
JURATE
PAJEDIENE
(80)
Mama
nu aziuoda o,
[kol
di bo
ligoninéje],
pas
e q
daznai.
(81)
Mama
pas
e q
nu aziuoda o
daznai,
[kol
di bo
ligoninéje].
(82)
[Kol
di bo
ligoninéje],
mama
daznai
nu aziuoda o
pas
e q.
Aplinkybinis
laiko
sakiniy
s a usas
lemia
palygin i
lais a
ju
ysi
su
modi ikuojamu
eiksmazodiiu.
Tam
ik i
in o macijos
ipai
uzima
konk e¢ias
pozicijas
budingas
ju
a osenai,
nes
kalban ysis
no édamas
paleng in i
klausy ojo
su okimo
p ocesa
okusi-
ng
/
s a bia
in o macija
deda
en,
ku
ja
ikisi
as i
klausy ojas
(Luchjenb oe s
1996:
149).
Laiko
nuo oda
pap as ai
y a
e inama
kaip
s a bi*,
odél
laiko
sakiniai
gali
pasi ody i
iSsiski ian ys
i8
ki y
Salu iniy
aplinkybés
/
p ie eiksmio
unkcija
a liekanciy
sakiniu
lyg
i
s ip esniu
j aukimu
j
pag indinio
sakinio
s uk ii a.
Kai
ku iu
y iné oju
nuomone,
laiko
nuo odos
gali
bi i
su okiamos
kaip
lygia e és
b anduolio
s a uso
ele-
men ams*°,
Gali
bi i,
kad
Sis
,,s a bumo
koe icien as“
y a
p iklausomas
nuo
labilios
aplinkybine
/
p ie eiksming
unkcija
a lickanéios
kons ukcijos
pozicijos,
apib ézia-
mos
kaip
pa i sinio
lygmens
sin aksines
unkcijos**.
Fo maliai
a likdami
ik
modi ika-
o iaus
unkcija
Salu iniai
laiko
sakiniai
gali
pa ySkin i
pe eikiamos
in o macijos
s a -
buma,
kai
jie
ne iké ai
j e piami
j
sakinj
a ba
iskeliami
j
sakinio
p adzia.
3.
ISVADOS
P ijungiamaisiais
laiko
sakiniais
pe eikiami
eiksmy
sckos
a ba
ienalaiki$kumo
san ykiai.
Fini iniai
laiko
sakiniai
su
neiS eiks u
eiksniu
( .
y.
eiksniu,
iden iSku
pa-
g indinio
sakinio
eiksniui,
od¢l
eliminuo u)
igsiski ia
didesnémis
modi ika imo
gali-
mybémis
—
jie
gali
okusuo i
ne
ik
eiksmazodi,
be
i
jo
a gumen us
a
ne
isa
sakini.
Fini iniai
sakiniai
su
ski ingais
subjek ais
inka
apibend in am
laiko
san ykiui
nu ody-
i,
kai
laiko
nuo odg
eikia
pa eik i
kaip
eiksmy
ienalaikiskuma
a
seka.
Jungiamieji
zodziai
gali
pa yskin i
papildomus
laiko
eiksmés
aspek us,
pa yzdziui,
pab éZ i
ne
ik
ienalaikiskuma,
be
i
ukme
(Zi i éjo
laida,
{kol
algé]),
pa yskin i
ne
ik
be a piska
seka
([Jéjes
j
pa duo u e]
p a i ko),
be
akcen uo i
i
momen a
([Kai
ik
jéjo
j
pa duo u-
e],
p a i ko).
Edg en
nuomone,
ie os
i
laiko
p ie eiksmiai
pe eikia
s a biq
in o macija
i
ai
gali
bi i
pe ei-
kiama
kaip
s a biausia
in o macijos
dalis
pag indiniame
sakinyje,
be
p ijungiamajame
laiko
sakinyje
p ie eiksminio
da inio
in o macine
e e
esan i
maZesné
(Edg en
1971:
239-240).
Apie
ai,
a
p ijungiamasis
sakinys
a i inka
p ie eiksmius,
i
apie
s ilis ines
ans o macijas
kei-
Gian is
démeny
pozicijai
z .
Haiman
(1985:
41).
Luchjenb oe s,
ap a’ydama
b anduolio
i
modi ika o iy
pe eikiamos
in o macijos
ypa umus
angly
kalbos
pa yzdziuose,
eigia,
kad
27%
i y
a eju
pasizyméjo
uo,
jog
laiko
nuo odos
bu o
su okiamos
kaip
lygia e és
b anduolio
s a uso
elemen ams
(Luchjenb oe s
1996:
149-150).
Ge ald
A.
Sande s
pa i sinio
lygmens
sin aksines
unkcijas
nusako
Siomis
uni e salijomis:
kad
isose
kalbose
sakiniai
gali
bi i
p adedami
p ie eiksminiais
da iniais,
kad
isos
kalbos
u i
sakiniy,
ku iuose
p ie eiksminiai
da iniai
gali
bi i
i
nep adineje
sakinio
pozicijoje,
i
kad
be eik
isy,
o
gal
i
isy
kalby
p ie eiksminéms
kons ukcijoms
jp as esné
(nezymé a)
nep adiné
pozicija
sakinyje
(Sande s
1978:
72-74).

LIETUVIU
KALBOS
PRIJUNGIAMIEJI
LAIKO
SAKINIAI
|
51
Dalis
ne ini iniy
—
pusdaly iniai
i
padaly iniai
—laiko
sakiniy
issiski ia
galéjimu
p isi-
jung i
jungiamaji
Zodj
p ies,
su
ku iuo
negali
jung is
asmenuojamosios
eiksmazodzio
o mos
ini iniuose
laiko
sakiniuose
nei
bu ojo
ka inio
laiko
daly iai
ne ini iniuose
daly-
iniuose
laiko
sakiniuose:
pusdaly iniai
i
padaly iniai
laiko
sakiniai
su
jungiamuoju
zodziu
p ie§
nu odo
anks esnj
eiksma,
o
bejung ukiai
okiy
paciy
sakiniy
a ian ai
zymi
eiksmuy
ienalaikiskumo
san ykius.
P ijungiamojo
sakinio
modelis,
ku io
pag indinis
deémuo
u i
asmenuojamasias
eiks-
mazodziu
/auk i
a
uk i
o mas,
i8siski ia
i
ki y
s ip esniu
seman inio
papildymo
eika-
la imu
nu ody i
laiko
aplinkybe.
Kaip
i
isiems
Salu iniams
laiko
sakiniams,
aip
i
sakiniams,
ku iy
pag indinio
deémens
pama a
suda o
asmenuojamoji
eiksmazodZio
lauk-
i
o ma,
bidinga
u é i
sinch oniSka
pag indinio
démens
eiksmazodZiui
g ama inio
lai-
ko
o ma.
Jei
pag indinio
démens
p edika as
V,.
lauk i
is eikS as
esamojo
a
bi ojo
(ka inio
a
dazninio)
laiko
o momis,
0
Salu inio
démens
p edika as
u i
bisimojo
laiko
o ma
(kol
+
V,..
cu ugum)>
okie
p ijungiamieji
sakiniai
pap as ai
a licka
papildinio
saki-
niy
unkcija,
no s
pagal
g ama ine
Salu inio
démens
sanda a
jie
y a
iden iski/homonimi8-
ki
Salu iniams
laiko
sakiniams.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1972:
Lie u iu
kalbos
p ijungiamuju
sakiniy
s uk i iniai
ipai.
Bal is ica
8
(1),
23-48.
AMBRAZAS,
V.
1976a:
Padaly inés,
pusdaly in
kalbos
g ama ika
3:
Sin aksé,
Vilnius:
Moks
i
daly inés
aplinkybes.
Ul ydas,
K.,
ed.,
Lie u iy
.
527-540.
AMBRAZAS,
V.
1976b:
P ijungiamieji
sakiniai.
Ul ydas,
K.,
ed.,
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3:
Sin ak-
sé,
Vilnius:
Mokslas,
789-916.
AMBRAZAS,
V.
1979:
Lie u iy
kalbos
daly iy
is o iné
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
AMBRAZAS,
V.
1994a:
Sude inis
sakinys.
P ijungiamieji
sakiniai.
Amb azas,
V.,
ed.,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
Icidykla,
658-696.
AMBRAZAS,
V.
1994b:
Veiksmazodzio
neasmenuojamosios
o mos.
Amb azas,
V.,
ed.,
Daba inés
lie wiy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
354-385.
AMBRAZAS,
V.,
ed.,
1997:
Li huanian
G amma ,
Vilnius:
Bal os
lankos.
AMBRAZAS,V.,
ed.,
1999:
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
AUWERA,
J.
an
de ,
1999:
Ad e bs and
ad e bials.
B own,
Mille ,
eds.,
1999,
8-12.
BALKEVICIUS,
J.
1963:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Min is.
BALKEVICIUS,
J.
1998:
Lie u iy
kalbos
p edika iniy
kons ukcijy
sin aksé,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pediju
leidybos
ins i u as.
BeLouso y,
V.
N.,
Ko uno a,
I.
I.,
KRUGININA,
I.
N.
i
k .
1989:
K a kaja
usskaja
g amma ika,
Mosk a:
Russkij
jazyk.
B Be ,
D.
e .
al.
2000:
Longman
G amma
o
Spoken
and
W i en
Language,
London:
Longman.
BLAKE,
B.
J.
1994:
Case,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
B own,
K.,
MILLER,
K.
1996:
Syn ax:
A
Linguis ic
In oduc ion
o
Sen ence
S uc u e,
London
and
New
Yo k:
Rou ledge.
B own,
K.,
MILLER,
J.,
eds.,
1999:
Concise
Encyclopedia
o
G amma ical
Ca ego ies,
Ams e dam:
Else ie .
Com ie,
B.
1985:
Tense,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
Com ie,
B.
1999:
Tense.
B own,
Mille ,
eds.,
1999,
363-368.
C o ,
W.
1990:
Typology
and
Uni e sals,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
52
|
JURATE
PAJEDIENE
Dixon,
R.
M.
W.
1995:
Complemen
clauses
and
complemen a ion
s a egies.
PALMER,
F.
R.,
ed.,
G amma
and
Meaning.
Essays
in
Honou
o
Si
John
Lyons,
Camb idge:
Uni e si y
P ess,
175-
220.
D o inas,
L.
1962:
Apie
daba inés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
laiko
kons ukcijas.
Lie u os
TSR
MA
da bai.
Se ija
A,
1
(12),
249-265.
Du RELL,
M.,
BREE,
D.
1993:
Ge man
empo al
p eposi ions om
an
English
pe spec i e.
ZELINS-
KY-WIBBELT,
C.,
ed.,
The
Seman ics
o
P eposi ions.
F om
Men al
P ocessing
o
Na u al
Language
P ocessing,
Be lin-New
Yo k:
Mou on
de
G uy e ,
295-325.
Epo En,
E.
1971:
Tempo al
clauses
in
English,
Uppsala:
Academia
Upsaliensis.
Gi on,
T.
1979:
On
Unde s anding
G amma ,
New
Yo k,
San
F ancisko,
London:
Academic
P ess.
Gi on,
T.
1984, 1990:
Syn ax.
Vols.
1,
2,
Ams e dam-Philadelphia:
John
Benjamins.
GREENBAUM,
S.
1996:
The
Ox o d
English
G amma ,
New
Yo k,
San
F ancisco,
London:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
GREENBERG,
J.
H.,
FERGUSON,
Ch.
A.,
MORAVCSIK,
E.
A.,
eds.,
1978a:
Uni e sals
o
Human
Lan-
guage
3.
Wo d
S uc u e,
S an o d:
S an o d
Uni e si y
P ess.
GREENBERG,
J.
H.,
FERGUSON,
Ch.
A.,
Mo a csik,
E.
A.,eds.,
1978b:
Uni e sals
o
Human
Langu-
age
4.
Syn ax,
S an o d:
S an o d
Uni e si y
P ess.
G o e,
B.
1998:
Rep esen ing
empo al
discou se
ma ke s
o
gene a ion
pu poses.
In:
P oc.
o
he
COLING-ACL
wo kshop
on
Discou se
Ma ke s
and
Discou se
Rela ions,
Mon eal.
HaAIMAN,
J.
1985:
Na u al
Syn ax,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
HALipay,
M.
A.
K.
1994:
An
in oduc ion
o
unc ional
g amma .
2nd
edi ion,
London:
A nold.
Haumann,
D.
1997:
The
Syn ax
o
Subo dina ion,
Tiibingen:
Niemeye .
HoL oe ,
A.
2003:
Sujungiamicji
i
p ijungiamieji
sakiniai
o mos
bei
unkcijos
pozi i iu.
Hol oe ,
A.,
Judien is,
A.,
ed.,
Sin aksiniy
ysiy
y imai,
Vilnius:
Lic u iu
kalbos
ins i u as
(Lie u iu
kalbos
g a-
ma ikos
da bai,
1),
99-114.
Ho
. oe ,
A.,
JUDZENTIS,
A.
2003:
Sudé inio p ijungiamojo
sakinio
ap asymo
pag indai.
Hol oe ,
A.,
Judzen is,
A.,
ed.,
Sin aksiniy
ySiy
imai,
Vilnius:
Lie u iu
kalbos
ins i u as
(Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bai,
1),
115-172.
Hupp
esTon,
R.
H.
1999:
Sen ence
ypes
and
clause
subo dina ion.
B own,
Mille ,
eds.,
1999,
329-343.
JABLONSKIS,
J.
1911/1957:
Lie uyjy
kalbos
sin akse.
Jablonskis,
J.,
Rink iniai
aS ai
1.
Suda é
J.
Palionis,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a u os
leidykla,
435-549.
Lasu TIs,
V.
1998:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
LAWLER,
J.,
HOEK,
K.
Space,
Time,
and
Pola i y
(O ,
Negs
in
Space!).
<www.pe sonal.umich.edu/
~jlawle /negsinspace.doc>
LEHMAN,
Ch.
1988:
Towa ds
a
ypology
o
clause
linkage.
Haiman
J.,
Thompson,
S.
A.,
eds,
Clause
Combining
in
G amma
and
Discou se,
Ams e dam-Philadelphia:
John
Benjamins,
181-225.
Le inson,
S.
1999:
Deixis.
B own,
Mille ,
eds.,
1999,
132-136.
Lyons,
J.
1981:
Language
and
Ling is ics,
Camb idge
e c.:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
Lyons,
J.
1993:
Seman ics.
Vols.
1,
2,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
LUCHJENBROERS,
J.
1996:
Disku si nyj
analiz
i
schema iéeskaja
s uk u a.
Vop osy
jazykoznanija
1996
(2),
141-155.
Ma uews,
P.
H.
1997:
The
Concise
Ox o d
Dic iona y
o
Linguis ics,
Ox o d-New
Yo k:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
SANDERS,
G.
A.
1978:
Ad e bial
cons uc ions.
G eenbe g,
Fe guson,
Mo a esik,
eds.,
1978b,
51-84.
SIRTAUTAS,
V.,
GRENDA,
C.
1988:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
SLIZIENE,
N.
1994:
VeiksmazZodzio
laikas.
Amb azas,
V.,
ed.,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
290-304.
SVERDIOLAS,
A.
1996:
S eig is
i
sauga,
Vilnius:
Bal os
lankos.
LIETUVIV
KALBOS
PRIJUNGIAMIEJI
LAIKO
SAKINIAI
|
53
TALMY,
L.
1978:
Figu e
and
g ound
in
complex
sen ences.
G eenbe g,
Fe guson,
Mo a esik,
eds.,
1978b,
625-649.
T AuGoTT,
E. C.
1978:
On
he
exp ession
o
spa io- empo al
ela ions
in
language.
G eenbe g,
Fe guson,
Mo a esik,
eds.,
1978a,
367-400.
U ypas,
K.,
ed.,
1971:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
2:
Mo ologija,
Vilnius:
Min is.
U ypas,
K.,
ed.,
1976:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3:
Sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
VALECKIENE,
A.
1998:
Funkciné
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
VALIULYTE,
E. 1995:
Sin aksiné
laiko
aiska.
Li uanis ica
22,
68-81.
VALIULYTE,
E. 1998:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksiniai
sinonimai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklope-
dijy
leidybos
ins i u as.
Ju a é
Pajédiené
Gau a
2004
03 23
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g. 5,
10308
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]