ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII
(2005),
157-166
PASTABOS
Rema ks
DEL
SINTAKSINIU
RYSIU
SKIRSTYMO
Cia
i8dés y as
min is
sukélé
jdomus
p o .
Vy au o
Amb azo
a siliepimas
(ALL
52,
167-170)
i
2003
me ais
iSéjusius
Sin aksiniy
ysiy
y imus.
Sis
a siliepimas,
ku iame
y a
e ingy
poleminiy
pas abu,
ypa¢
dél
miné ame
leidinyje
iSdés y os
sin aksiniy
ysiy
eo ijos,
odo,
kad
bu o
pasiek-
as
au o iy
ikslas
—
ska in i
eo ines
diskusijas
lie u iy
kalbos
g ama ikos
klausimais.
Ypa¢
dziu-
gu,
kad
diskusijas
p adeda
zymus
sinch oninés
i
diach oninés
lie u iy
kalbos
sin aksés
au o i e-
as,
daugelio
jau
klasikiniais
apusiy
da by
au o ius
p o .
Vy au as
Amb azas.
Pa s
p o eso ius
ne
ka a
y a
daly a es
Lie u iu
kalbos
ins i u o
G ama ikos
sky iaus
semina uose,
s ebéjes
i
ska ines
minéiy
issik is aliza ima
kaip
palankus,
be
iz algus
i
k i iskas
klausy ojas.
Reikia
iké-
is,
kad
j
diskusijas
isi auks
is
pla esnis
y éjy
a as.
Ne
iena
sin aksiné
eo ija
né a
obula,
né a
obula
i
Sin aksiniy
ysiy
y imuose
p is a y a
sin aksiniy
ysiy
eo ija,
ku ia
pa ogumo
deélei
oliau
zymésiu
su umpinimu:
,,SRT
eo ija“.
|
kai
ku ias
su
ja
susijusias
p oblemas
p o .
Amb azas
eisingai
a k eipia
démesi.
Sunku
Sias
p oble-
mas
paneig i,
blogiausia
bi y
—
suSluo i
jas
po
kilimu.
Ta¢iau
SRT
koncepcijos
au o iai
nu a é
su
jomis
susi aiky i
pagal ,,mazesnés
blogybés*
p incipa.
Todél
no é usi
Cia
a k eip i
démesi
i
kai
ku ias
didesnes
blogybes,
ku iy
leidzia
iS eng i
SRT
eo ija.
Recenzen as
pas ebi,
kad
SRT
au o iy
a ojamos
aldymo
i
modi ika imo
sa okos
y a
labai
placios.
P z.,
modi ika o iais
laikomi
i
pazyminiai,
i
aplinkybés,
i
a ininiai
pazyminiai
(Cia
eikia
pa ikslin i:
modi ika o iais
pagal
SRT
eo ija
laikomi
ik
eiksmazodzio
ne eikalau-
jami
lais ieji
p edika y ai).
Sios
pas abos
dalinj
pag is uma
sunku
paneig i:
a sisakoma,
p z.,
»d ilypio
sin aksinio
ySio“,
pagal
ku j
DLKG
isski iamos
a diné
a inio
dalis
i
a ininiai
pazyminiai.
P oblema
a,
kad
Sis
d ilypis
sin aksinis
ySys
eda
p ie
sunkiai
iSsp endziamu
p ieS a a imu.
Ta ininis
pazyminys
apib éziamas
pagal
du
pozymius:
jis
Sliejasi
p ie
eiksmazodZio
i
y a
de inamas
su
eiksniu
(B oliai
g izo
linksmi)
a ba
iesioginiu
papildiniu
(Visada
ma au
Jona
linksma).
Tuo
a ininis
pazyminys
i
ski iasi
nuo
aplinkybés
okiame,
p z.,
sakinyje
kaip
Nuda-
Ziau
du is
Zaliai.
Siame
sakinyje
p ie eiksmis
Zaliai
né a
de inamas
su
niekuo,
aigi
Siuo
a eju
sin aksinis
ySys
y a
ienalypis.
Be
kodél
nebi y
galima
iSkel i
eiginio,
kad
p ie eiksmis
Zaliai
y a
Sliejamas
p ie
daik a a dzio
du is
aip
pa ,
kaip
i
p ie
eiksmaZodzio?
Juk
seman iskai
ziii-
in
jo
eiSkiamas
pozymis
p iski iamas
du ims,
ne
dazymui:
Nudaziau
du is
Zaliai
eiskia
‘dazy-
damas
pada iau
du is
Zalias’.
Tokio
eiginio
negalima
j ody i,
be
i
negalima
jo
paneig i.
Ma
Sliejimas
y a
oks
,,sin aksinis
ySys“,
ku io
nema y i
—
jis
nepasi eiSkia
mo ologiniais
pozy-
miais.
Taigi
eiginys,
kad
sakinyje
Nudaziau
du is
Zaliai
zodis
Zalias
y a
siejamas
d ilypiu
sin ak-
siniu
ySiu
y a
lygiai
aip
pa
eisingas,
kaip
i
eiginys,
kad
jis
y a
siejamas
ienalypiu
sin aksiniu
158
|
PASTABOS
ySiu.
Tai,
kad
ienas
i
as
pa s
eiginys
i
jo
p ieSingybé
gali
bi i
ienodai
eisingi,
y a,
be
abejo,
nepageidaujamas
dalykas.
Cia
is
ka o
eikia
pa ikslin i:
nema ome
nieko
blogo
dél
o,
kad
i&ski iamas
mo ologiniy
pozymiy
ne u in is
sin aksiniy
ysiy
ipas.
SRT
koncepcijoje
sin aksiniai
ySiai
di e encijuoja-
mi
isai
nea siz elgian
j
mo ologinius
pozymius.
Keblumy
kelia
ai, kad
j
iena
lygi
su
sin ak-
sines
p iklausomybés
ySiais
iskeliami
g ynai
mo ologiniai
eiSkiniai.
Mo ologinés
p iklauso-
mybeés
ySi
(kai
ieno
zodzio
kai ybiné
o ma
lemiama
ki o
zodzio
mo ologiniy
pozymiu)
galima
su a inai
adin i
sin aksinio
ysio
ipu,
be
uzmi s ama,
kad
eu is inés
p ocedi os
y a
isiSkai
ski ingos,
nelygu
a
kalbama
apie
mo ologinj
eiSkinj
—
de inima,
a
apie
mo ologiniy
pozy-
miu
ne u in i
eiskinj
—
Sliejima.
De inimo
a eju
kons a uojama
mo ologiné
sasaja
i
i8
jos
da oma
is ada
apie
sin aksinio
ySio
bu ima:
bi en
okiu
pag indu
apib éziama
i
a pusa io
sasaja,
i
d ilypis
sin aksinis
y$ys.
Jeigu
nebi y
de inimo,
eiksnj
bi y
galima
su ok i
kaip
eiksmazodzio
aldoma,
0
a ininj
pazyminj—
kaip
Sliejama
p ie
eiksmazZodzio.
Sliejimo
a eju
p ocedi a
y a
a i kS iné:
da oma
iSanks ine
p ielaida,
kad
a p d iejy
zodziy
u i
bi i
sin ak-
sinés
p iklausomybés
ySys,
i ,
kadangi
Sis
ySys
negali
bi i
nei
aldymas,
nei
de inimas,
a ia-
ma,
kad
ai
Sliejimas.
P z.,
sakinyje
Jis
g ei ai
a bégo
da oma
p ielaida,
kad
Zodis
g ei ai
y a
p iklausomas
nuo
eiksmazodzio,
i
Sis
p iklausomybes
ysys
adinamas
Sliejimu,
nes
jis
ne u i
mo ologinio
odiklio.
Sios
p ielaidos
jokiu
biidu
neno ime
a mes i.
Miné ame
sakinyje
Zodis
g ei ai
nuo
ko
no s
u i
bi i
p iklausomas,
i
p ielaida,
kad
jis
p iklausomas
bi en
nuo
eiksmazodzio
a bégo,
a odo
isai
j ikima.
Tokia
p ielaida
y a
pag is a
i
sakinio
NudaZziau
du is
Zaliai
a eju.
Taip
pa
ji
y a
pag is a
analizuojan
sakini
Visada
ma au
Jonq
linksmq.
Bid a dis
linksmas
Cia
p iklausomas
nuo
eiksmazodzio
ma au,
i
o
jau
pakanka,
kad
as ume
Siam
bid a dZiui
ie a
sakinio
sin ak-
sinés
hie a chijos
s uk i oje.
Da y i
papildoma
p ielaida,
kad
Sis
bid a dis
da
p iklausomas
nuo
daik a a dzio
Jong,
y a
isiskai
ne eikalinga.
Tiesa, jo
skai¢iaus
i
giminés
o ma
p iklauso
nuo
zodzio
Jong
skaiciaus
i
giminés,
be
okia
mo ologiné
p iklausomybé
gali
sie i
ne
isiSkai
ski inguose
sakiniuose
esamus
Zodzius
(p z.,
An
s alo
guléjo
pinigai.
[sidéjau
juos
j
kiene),
0
okiu
a eju
niekas
nema o
eikalo
nus a y i
a p
jy
sin aksinés
p iklausomybés
y8i.
Blogiausia
ai,
kad
de inimo
pag indu
pos ula us
sin aksinj
y$i
a p
zodziy
Jong
i
linksmq
sakinyje
ma-
ciau
Jong
linksmg
na i ali
da osi
p ielaida,
kad
sin aksinis
ySys
aip
pa y a
a p
zodziy
du is
i
Zaliai
sakinyje
nudaziau
du is
Zaliai.
Juk
iskas
Cia
panasu
i
seman iskai,
i
sin aksi$kai;
ienin-
elis
ski umas
y a
kalbos
daliy
ski umas:
a ojamas
a ba
(kai omas)
bud a dis,
a ba
(nekai o-
mas)
p ie eiksmis.
Be
a
oks
ski umas
gali
bi i
sin aksinis?
Veikiausiai
ne,
aigi
p iemus
nuo-
s a a,
kad
sin aksineé
p iklausomybé
gali
bi i
d ilypé,
.
y.
ienas
Zodis
gali
p iklausy i
nuo
keliy
ki y
zodziy,
na i alu
pada y i
p ielaida,
kad
zodzius
du is
i
Zaliai
sieja
Sliejimo
ysys.
|
ai
bu y
galima
a saky i,
kad
Siuo
a eju
(p ieSingai
nei,
p z.,
sakinyje
Jis
g ei ai
a bégo)
a
p io i
né a
pag indo
i a i
esan
sin aksinj
ySi.
Be
ada
okio
pag indo
neé a
i
kons ukcijos
Maciau
Jonq
linksm@
a eju.
Sioje
kons ukcijoje
ma ome
ik
mo ologine
sasaja,
ku i
—
kaip jau
bu o
pas e-
bé a
—
nesuponuoja
sin aksinio
ySio.
Kaip
ma y i,
loginiai
p ieS a a imai
adiciniame
sin aksiniy
ySiy
modelyje
a si anda
del
g y-
nai sin aksiniy
(Sliejimas)
i
g ynai
mo ologiniy
(de inimas)
eiSkiniy
ak a imo
ienu
lygme-
niu.
I§
esmés
né a
pag indo
auk i
de inima
i
sin aksiniy
ySiy
ski s ymo
schema.
Explici is
e bis
p o .
Amb azas
o
sa o
a siliepime
i
nesi ilo;
aciau
siilomos
a pusa io
sasajos
i
d ily-
pio
sin aksinio
ySio
sa okos
emiasi
klaidinga
p ielaida,
kad
de inimas
y a
sin aksinis
ySys,
PASTABOS
|
159
a ba
suponuoja
sin aksini
ysi.
A sisakius
Sios
p ielaidos,
a k in a
bi inybe
ope uo i
a pusa io
sasajos
i
d ilypio
sin aksinio
ySio
sa okomis,
i
ada
iS
adicinés sin aksiniu
ySiu
schemos
belieka
ik
d i
sa okos:
aldymas
i
Sliejimas.
O
Sias
sa okas
eiké yu
apib éz i
bi en
aip,
kaip
da oma
SRT
koncepcijoje.
P o .
Amb azo
nuomone,
aldymo
sa okos
aikymas
ik
ienpusiam
p ijungimui
(palikus
a pusa io
sasaja
i
d ilypi
ySi
kaip
a ski us
ySio
ipus)
,,leis y
ealizuo i
paciy
au o iy
p ipa-
zis ama
po eiki
sin aksiniy
ySiy
pag indu
apib éZ i
sakinio
iene o
unkcijas“.
IS
ik uju
abieju
—i
p o .
Amb azo
si ilomos,
i
SRT
au o iy
—
sin aksiniu
ySiy
modeliy
gebejimas
ski i
saki-
nio
dalis
pagal
sin aksinio
ySio
pobidi
y a
mazdaug
ienodas.
SRT
koncepcija
pagal
sin aksini
ySi
neski ia
eiksnio,
papildiniy
i
bi inuju
p edika y y.
Uz a
ji
ski ia
papildinius
nuo
aplin-
kybiy
i
bi inuosius
p edika y us
nuo
lais yju,
ko
negali
DLKG
iSdes y as
modelis.
P i¢mus
p o .
Amb azo
a siliepime
siiloma
page in a
a ian a,
kai
aldymas
i
Sliejimas
nebeapib éZia-
mi
pagal
mo ologinius
k i e ijus,
iS
ik uju
a si anda
galimybe
ski i
papildinius
( aldomus)
i
aplinkybes
(Sliejamas)
pagal
sin aksini
ysi.
Nepa yks a
o
pada y i
,, a inio
a dinés
dalies“
i
, a ininiy
pazyminiy“
a eju.
Teigiama,
kad
sakinyje
Jonas
y a
linksmas
zodis
linksmas
né a
a ski a
sakinio
dalis,
nes
jung is
bai
sa a ankiskos
eikSmes
ne u i.
Sakinio
dalimi
p ipazis a-
mas
,, a ininis
pazyminys*
sakinyje
Jonas
g izo
linksmas.
O
kokia
bus
zodzio linksmas
unkcija
sakinyje
Jonas
a odo
linksmas?
| Si
klausima
DLKG
duoda
du
ski ingus
a sakymus:
p.
507-
508
eiksmazodis
a ody i
minimas
a p
neg ynuju
jungciu,
0
p.
589
sakinys
Moky ojas
a odé
pik as
eikiamas
kaip
a ininio
pazyminio
pa yzdys.
IS
Siy
sp endimy
ge esniu
eikia
p ipazin i
an aji,
nes
sunku
eig i,
kad
eiksmazodis
a ody i
ne u é y
eikSmes,
panaSiai
kaip
bi i.
Pagal
SRT
koncepcija
bid a dis
linksmas
sakiniuose
Jis
a odé
linksmas
i
Jis
g izo
linksmas
y a
siejamas
ski ingais
sin aksiniais
ySiais
—
ienu
a eju
aldymu,
ki u
—
modi ika imu.
Tai
paais-
kina,
kodeél
biid a dis
pi muoju
a eju
y a
bi inas
(*Jis
a odé
y a
nepilnas
sakinys),
0
an uoju
—ne.
I§
esmés
Sis
ski umas
y a
isai
analogiSkas
papildiniy
i
aplinkybiy
ski umui,
ku i
p o .
Amb azas
pa s
y a
linkes
aiskin i
sin aksiniu
ySiy
ski umu.
Be
,, a ininiy
pazyminiy“
a eju
Sis
ski umas
slepiasi
po
ienoda
,,d ilypio
sin aksinio
ySio“
e ike e.
|
ai,
kad
d ilypio
sin ak-
sinio ySio
ge iau
bi u
a sisaky i,
nes
jis
p i eda
p ie
esminiy
p ieS a a imu,
bu o
a k eip as
demesys
anks¢iau.
Taip
pa ,
kaip
i
d ilypio
sin aksinio
ySio
sa oka,
ydinga
y a
a pusa io
sasajos
sa oka.
Todeél
eikia
abejo i,
a
emian is
DLKG
p is a y a
koncepcija
galima
pagal
sin aksinj
y§j
ski i
eiksnius
nuo
papildiniu.
[ ikinamai
ai
pada y i
pa yks a
ik
gene a y inei
g ama ikai,
ku i
emiasi
iesioginiy
sandy
analize
i
jau
pi moje
skaidos
pakopoje
suskaido
sakini
i
eiksnj
i
eiksmazodinj
jungini.
SRT
au o iai
Sio
me odo
ne aiko,
odel
jie
i
p ipazis-
a,
kad
eiksnio
i
papildiniy
ski umas
né a
sin aksiniy
ySiu
ipy
ski umas.
Vienin elis
ju
sin aksinis
ski umas
susijes
su
jy
pozicija
a dazodziy
hie a chijoje
(angl.
obliqueness
hie a -
chy)
—
ki i
ski umai
y a
mo osin aksiniai.
P o .
Amb azo
nuomone,
a pusa io
sasajos
sa oka
pade y
is eng i ,,p ieS a ingo
bia inyjy
aplinkybiy*
e mino.
Sis
e minas
SRT
koncepcijoje
a ojamas
apibidinan ,
p z.,
p ie
eZe o
sakinyje
Namas
y a
p ie
eze o.
Reikia
p ipazin i,
kad
pa s
e minas
né a
labai
ykes,
be
galima
ji
pakeis i
ge esniu.
Vienas
dalykas
—
e minas,
ki as
—
dalyko
esmeé.
Esme
y a
okia,
kad
,,bii inuju
aplinkybiu“
a ejis
y a
a pinis
a p
aldymo
i
modi ika imo.
Sakinys
y a
loka y inis,
i
ie a
eiskian is
a dazodis
uzima,
be
abejo,
a gumen o
pozicija.
A gumen o
pozicija
uzim i
Siaip
y a
bidinga
papildiniams,
be
adin i
p ie
eze o
papildiniu
ukdo
am
ik a
aiskos
anomalija:
g iez-
-
ai
a ian
p edika a
eike y
su omuluo i
kaip
“bi i
p ie’,
i
Sis
p edika as
a e ia
a gumen o
160
|
PASTABOS
pozicijas
daik o
i
ie os
pa adinimams.
Be
e d inis
san ykis
y a
eiSkiamas
ne eiksmazodzio,
o
su
a dazodziu
a ojamo
p ielinksnio.
Taigi
p ie
eze o
pagal
eiksme
i
aiskos
o ma
p imena
aplinkybe
(bend iau
a ian
—
modi ika o iy),
— iek,
kad
Siuo
a eju
Sis
modi ika o ius
eiskia
ne
papildoma,
o
pag indine
sakinio
p edikacija.
Tiksliau
sakan ,
p edikacija
eiSkia
ne
pa s
a da-
zodis
eze as,
o
p ielinksnis
p ie.
Be
ip as os
sin aksinés
skaidos
aisyklés
neleidzia
sakinio
skai-
dy i
Namas
/
y a
p ie
/
eze o.
P iim a
skaidy i
ki aip:
Namas
/
y a
/
p ie
eze o.
Toks
a gumen as,
sin aksiskai
ealizuo as
kaip
modi ika o ius,
adinamas
bi inaja
aplinkybe
pagal
p incipa
,,kaip
pa adinsi,
nepagadinsi“.
Tai,
kad
gali
bi i
a piniy
a ejy
a p
aldymo
i
modi ika imo,
nep ies-
a auja
eo ijai.
Kalbos
ka ego ijy
ibos
apsk i ai
bina
ne yskios;
s a biausia,
kad
y éjo
naudo-
jami
i ankiai
bi u
as is.
O
al e na y os
,,bi inosioms
aplinkybems*
né a
daug
ge esnés.
Tei-
gian ,
kad
sakinyje
Namas
y a
p ie
eze o
zodziu seka
p ie
eze o
né a
sakinio
dalis,
o
ik
sakinio
dalies
dalis,
iesiog
engiama
a sakymo
i
kebly
klausima.
Kaip
paaiskin i,
kad
zodzio seka
p ie
eZe o,
ku i
iename
sakinyje
(Namas
y a
p ie
eze o)
y a
,,niekas“,
ki ame
sakinyje
(Jis
pasis a é
namg
p ie
eze o)
ampa
sakinio
dalimi?
I
Si
klausima
bi y
galima
a saky i,
kad
sakinyje
Namas
y a
p ie
eZe o
is
ik uju
p ie
eZe o
i
y a
as
ik asis
p edika as;
ai
pa i in y
galimybé
p aleis i
eiksmazodzio
bii i
esamojo
laiko
o -
ma
—
eiskini,
ku iam
p o .
Amb azas
eikia
didele
eiksme.
SRT
au o iy
pasi ilyma
bi inaji
p edika y a
su
eiksmazodziu
bi i
laiky i
aldomu
jis
komen uoja
aip:
,,Tad
eikés
da y i
p ie-
laida,
jog
sakinyje
Knyga
idomi
nuliné
jung is
( .
y.
leksinés
eikSmés
ne u in is laiko
i
nuosa-
kos
odiklis)
aldo
abu
a dininkus
kaip
bi inus
eiksmazodzio
eiksmés papildymus*.
Be
jeigu
nuliné
jung is
y a
p oblema
SRT
koncepcijai,
ai
ji
suda o
p oblemy
i
DLKG
bei
p o .
Amb azo
koncepcijai.
Jeigu
nuliné
jung is
negali
aldy i,
ai
ji
negali
jei i
i
i
a pusa io
sasaja
—
ki aip
sakan ,
sakinio
Knyga
jdomi
eiksnio
sin aksiskai
apib éz i
negalima.
O
del
jung ies
eiks-
més
s a bu
su ok i,
kad
ai,
a
jai
p iski iame
leksine
eikSme,
a ne,
y a
su a inis
dalykas,
nulem as
eo ijos
nuoseklumo
sume imu.
Jung is
bi i
ne
isada
jungia
e e en inius
pasakymus
su
p edika iniais
ZodZiais
(kaip
pa yzdyje
Jonas
y a
linksmas);
ka ais
ji
jungia
i
e e en inius
pasakymus
su
e e en iniais
pasakymais,
p z.,
sakinyje
Jonas
y a
miisy
moky ojas,
ku
miisy
moky ojas
né a
p edika as,
o
apib éziamoji
desk ipcija
(angl.
de ini e
desc ip ion),
ku i
zymi
asmeni.
Jung is
y a
Siuo
a eju
is eiskia
d iejy
pasakymy
e e en y
apa uma
(‘Zmogus,
a du
Jonas,
i
zmogus,
ku is
mus
moko,
y a
ienas
i
as
pa s
asmuo’).
P ielaida,
kad
jung is
ne u i
eikSmés,
Siuo
a eju
neduoda
ge y
ezul a u,
nes
negali
sakinys
susidé i
ien
ik
i$
e e en iniu
pasakymy
i
ne u é i
p edika inio
u inio.
Ki aip
sakan ,
ben
jau
kai
ku iais
a ejais
jung¢iai
eikia
p iski i
leksine
eikime.
Siaip
a
aip
leksine
eik’me
enka
p iski i
,.neg ynosioms
jung ims*
(DLKG
507-508),
okioms
kaip
a ody i,
apsimes i
i
pan.,
ku iy
papildymai
DLKG
koncepcijoje
y a
pames i
niekieno
zeméje
kazku
a p
,, a inio
a dineés
dalies“
i
,, a ininio
pazyminio“.
P ipazinus,
kad
i
bii i,
i
a ody i
u i
am
ik a
leksine
eikSme,
galima
ju
papildy-
mus
ienodai
ap agy i
kaip
aldinius.
]
okiy
sakiniu,
kaip
Jonas
y a
linksmas,
ap aSa
ai
i eda
am
ik a
edundancija,
nes
eikia
p ipazin i,
kad
pa s
zodis
/inksmas
jau
u i
p edika ine
eiks-
me.
Be
i8
j ai iy
blogybiu
edundancija
u bu
y a maZiausia,
nes
Siaip
a
aip
niekas
nepa-
neigs,
kad
edundancijos
eiSkiniy
kalboje
y a.
Seman iniu
poZii iu
jung is
sakinyje
Jonas
y a
linksmas
y a,
be
abejo,
pe ekliné.
Be
sin aksinis
ap aSas,
ku is
apsime a,
kad
jos
né a,
sukelia
daug
blogesniu
p ies a a imu.
PASTABOS
|
161
Paieska
u i
es is,
i
minciy
bei
koncepciju
kon on acija
kada
no s,
be
abejo,
leis
su o mu-
luo i
ge esne,
nei
SRT
su o muo a,
sin aksiniy
ySiy
eo ija.
Axel
Hol oe
Gau a
2005
05
13
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
MAZMOZIS
7
Nuo
seno
zinome,
bu ome
mokomi,
kad
sonan o n
alo onas
7
bina
minkS as
ik
p ies
k’
( ai
is i a
p o .
Alekso
Gi denio
(Kalbo y a
48-49
(1),
p.
165-167),
pa eik a
Siy
eiluciy
au o iaus
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodyne
(2001),
Si aip
a iama
isoje
Lie u oje
(kai
ku ie pie y
aukS ai¢iai,
ad.
dziikai,
del
sla y
i akos
jj
keicia
7).
Daba
zu nale
Li uanis ica
(2004,
4
(20))
pasi ode
(po
Vilniaus
pedagoginio
uni e si e o
moks-
lininky
da by)
A iman o
Raskinio,
Gailiaus
RaSkinio,
As os
Kazlauskienés
s aipsnis
,,Lie u iu
bend inés
Snekamosios
kalbos
ga sy
ondo
ki imo
p incipai*
(p.
53-62).
Jame
eigiama,
u bi
pagal
p o .
An ana
Pake j
(kaip
odo
p o .
A.
Gi denio
minimas
s aispnis),
kad
bend inéje
kalboje
u i
bi i
a iama
ay’ks’ ’
i,
an’kmé,,
dy’ks' ’is
(p.
56),
0
pap as ai
isu
lie u iy
a iama
anks' i,
agkm’é:,
d.yks' is
i
pan.
Tai
nei ikinamas
siiilymas
i
neigiamas
dalykas
(gal
ame
s aipsnyje
ne eikéjo
keis i
i
daik a a dziy
su
p iesaga
-ybé
p iegaidés
—
ikimybé
(p.
61)
=
ikimybé).
IS
VPU
pe
mokinius
ne eisybé a eina
i
1
LKI:
s a biame
leidinyje
Lie u iy
kalbos a miy
ch es oma ija
(2004)
a8oma
/uj'.k '
,,lenk i*
(Si in iSkiai)
(p.
162),
an'ki'@du
(Pak azan is)
(p.
215),
dey'.k '
(p.
18
—
eo iné
dalis).
Einama
ne
p ieS
knygos
konsul an a
p o .
habil.
d .
A.
Gi deni!
Y a
ne
bé:k' '
(p.
62).
I
ai
SiauliSkiu...
MAZMOZIS
8
Zemaiciy
Siau éje
( isi
dounininkai,
siau iniai
dinininkai,
ad.
a ni8kiai,
Siau iniai
doninin-
kai
—
nuo
Sa igy
j
Siau e)
iS
isy
umpy
i
i agaliy
galiiniy
a i aukia
ki i
j
Zodzio
p adzia
( isuo inis
ki ¢io
a i aukimas).
Tose snek ose
gali
bi i
i
aip,
kad
ki is
enka
i
kai omo
Zo-
dzio
p ielinksniui
( ai
y a
pas ebéjes
Jonas
Jablonskis,
edaguodamas
An ano
Juskos
zodyna).
Lie u iy kalbo y os
klausimy
eciame
ome
(1960)
(p.
62-63)
pa asy a
apie
ai
Zemai¢iuose
—
Ku énu,
Papilés,
Kauna a os,
Raudény
i
ki ose
snek ose,
skai y a
apie
Kalnalio
(P.
Kniaiks-
os),
La iku os
(V.
G ina eckio),
ne
aka u
aukS ai¢iy
Sakjnos
(A.
Jonai y és)
Snek y
pana-
Sius
eiskinius,
pa ies
uzei as
a imas
a- e
an_da bu:
p ie
Siupyliy
ne oli
G uzdzi .
Tuo
pa ikée-
jo
daugelis
dialek ologu,
ypa¢
akad.
Zigmas
Zinke icius,
pi mosios
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ijos
au o iai.
Daba
uo
klausimu
labai
placiai
a8o
dialek ologas
Aleksas
Gi denis
su
sa o
mokine
d .
Lina
Mu iniene
s aipsnyje
,,Ki cio
a i aukimo
j
p okli ika
sa i umai
y inéje
Siau és
Zemaiciy
a -
meje“
(Bal is ica
36
(1),
2001,
p.
87-102).
Jau
apiblukusi
nuo
1960
me y
kel oji
p oblema
¢ia
labai
j aigiai,
i8
isokiy
i aSy
iSsi uo ais
pa yzdZiais
nag inéjama,
ne
daznumas
nu odomas,