ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII
(2005),
91-118
Ma ijampoles
apsk i ies
Ma ijampoles
alsciaus
ie o a dziy
da ybos
i
kilmeés
polinkiai
DALIA
SVIDERSKIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An
a emp
is
he e
unde aken
o
analyse
he
oponymy
o
one
bo ough
in
he
Ma ijampole
dis ic
wi h
ega d
o
o ma ion
and
o igin.
The
in es iga ion
is
based
on
au hen ic
ma e ial
om
p e-wa
Li huanian
ques ionnai es,
now
in
he
collec ions
o
he
Onomas ics
Depa men
o
he
Ins i u e
o
he
Li huanian
Language.
The
oponyms
a e
classi ied
in o
wa e
names,
names
o
se lemen s
and
ield
names.
Wi h ega d
o
o igin,
names
de i ed
om
appella i es
p edomina e
and
make
up
71%
o
he
hyd onyms
and
61%
o
he
ield
names.
Names
o
se lemen s
a e
mo e
o en
(in
70%
o
he
cases)
based
on
p ope
names,
o
on
appella i es
e e ing
o
pe sons.
Wi h ega d
o
de i a ional
ype,
seconda y
place
names
clea ly
p edomina e
and
make
up
66%
o
he
names
o
se lemen s
and
86%
o
he
wa e
names.
0.
IVADAS
S aipsnio
pag indu
pasi ink a
e inga
medziaga
—
a puka io
Lie u os
anke u
duomenys.
Tai
y a
i$
gy osios
kalbos
uz aSy i
ie o a dziai,
ku iu
inkimas p adé as
ke i ame
p aéjusio
amZiaus
desim me yje
S ie imo
minis e ijos
Vals ybés
a che-
ologijos
komisijos,
uo
laiku
p iklausiusios
Kauno
Vy au o
Didziojo
muziejui,
i
Pa-
a dziu
i
ie o a dziy
kei imo
komisijos
inicia y a.
Bu o
pa eng i
ie o a dziy
su-
asymo
lapai,
pa adin i
Zemés
a dai.
Sie
lapai
siun iné i
p adiniy
mokyklu
moky ojams
i
gi ininkams,
ku ie,
ado audamiesi
specialiai
pa eng a
ins ukcija
(Al-
minauskis
1934),
kele ius
me us
(daugiausia
1935-1937
m.)
uz asinéjo
ie o a dzius
i
uzpildy us
lapus
g azinda o
miné ai
komisijai.
Anke os
isliko
i
Siuo
me u
saugo-
mos
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Va dyno
sky iaus
onduose.
Jose
uz aSy a
apie
150
000
iene y
a dy.
Iki
Siol
paskelb a
apie
500
Viduklés
apylinkése
uZ iksuo u
upé a dziu
i
Zemeé a dziu,
ku ie
pa eikiami
be
jokiu
komen a y
abécélés
a ka
pagal
anke ose
pa eik us
kaimy
a
iensedziy
a dus
(Razmukai é
2002:
1065-1068).
S aipsnyje
kons a uojama,
kad
jie
i ai ios
kilmes
i
da ybos,
pas ebima,
jog
ai
daugiausia
is
bend iniy zodziy
a si ade
i
pada y i
a dai,
susije
su
Zemés
pa i Siaus
i
pan.
ypa y-
bemis,
be
iSsamiau
apie
ai
kalbé i
—
jau
ki o,
a ski o
s aipsnio
uzda inys.
Taigi
Si
au en iskumo
poziu iu
e inga
medZiaga
ne i a.
92
|
DALIA
SVIDERSKIENE
ISsamesniy
a ealiniy
y imy,
is y$kinanciy
ski ingy
Lie u os
egiony
ie u
a dy!
da ybos
i
kilmés
ypa umus,
be eik
né a.
Galima
paminé i
Ilonos
Mickienés
dak a o
dise acija
(Mickiené
2001)
i
kai
ku iy
Lie u os
alsciy
—
K éda nos,
Lygumy,
Ra-
gu os,
Se edZiaus,
S aci iny,
Vidukles
gy enamyjy
ie u
a dy
da ybos
bei
kilmés
y imus,
paskelb us
a ski ais
s aipsniais
,,Ve smés“
leidyklos
pa eng uose
i
i8leis-
uose
leidiniuose
(Razmukai é
2001a:
589-593;
2001b:
788-792;
2001c:
1062-1071;
2003:
929-931;
2004:
865-869).
Sis
s aipsnis
—
pi mas
bandymas
da ybos
i
kilmés
poZi iu
j e in i
Ma ijampolés
apsk i ies
ieno
(Ma ijampoles)
alsciaus
ie o a -
dzius.
Issamesnes
a puka io
Lie u os
Sios
apsk i ies
ie y
a dy
s udijas
miné ais
aspek ais
s aipsnio
au o e
ke ina
es i.
Renkan
duomenis
i§
anke y
iS aSy i
488
Ma ijampoleés
alsciaus
ie o a dziai
s aipsnio
au o és
bu o
no minami.
No minan
laiky asi
pag indiniy
k i e ijy
i
p in-
cipu,
u inéiy
senas
adicijas
a kan
anden a dzius,
gy enamuju
ie u,
i ai ius
ki us
Zemés
pa i siaus
objek y
a dus
(Z .
Vanagas
1975:
48-57;
1991a:
11-14;
1991b:
4-7).
Taigi
s aipsnyje
bus
eikiamos
au en iskos,
.
y.
senyjy
ie iniy
gy en ojy
a -
o os
ly ys,
be
a més
( aka y
aukS ai¢iy
pie inés
dalies
—
kauniskiy)
désningi
one-
iniai
paki imai,
a sispindin ys
ie o a dziuose,
keiciami
bend ines
kalbos
a i ikme-
nimis.
Laikan is
Sios
nuos a os,
nus a y i
no mines
ly is
nebu o
sudé inga
(galbi
i
odél,
kad
bend inei
kalbai
p adzia
da é
bi en
Si,
o
ne
ki a
a me),
be ,
kilus
neais-
kumu,
bandy a
em is
pla esniu
ieno
a
ki o
ie o a dzio
kon eks u.
S aipsnyje
pa eikiami
isi
anke ose
uZ aSy i
y
paciy
ie o a dziy
ki cia imo
i
jy
lyciy
a ian ai.
Ap a ian
Sio
alsciaus
ie o a dziy
da yba,
laikomasi
Aleksand o
Vanago
hid o-
nimy
da ybos
y imui
pasi ink os
s uk i inés-g ama ineés
klasi ikacijos
(z .
Vana-
gas
1970:
21-27).
Pagal
ja
ie o a dziai
ski iami
j
pi minius
i
an inius.
An iniai
da
ski s omi
j
edinius
(p ieSdéliy,
p iesagu,
galiiniy),
sudu inius
(a ba
di inius),
sudé inius.
Pi miniais
laiky ini
ie
ie y
a dai,
ku ie
da ybos
(a ba
oponimizacijos)
p ocese
né a
igije
da ybiniy
o man u.
Siai
g upei
p iski iami
i
daugiskai iniai
( a-
dinamieji
plu alia
an um)
ie o a dziai.
Pas a ieji
gali
bi i
a si ade
i$
apelia y o
a
onimo
daugiskai os
a dininko,
ki a
e us,
skaiciaus
pasikei imas
galeé y
liudy i
i
da ybinj
elemen a
—
daugiskai os
o mos
galiine.
Daugiskai iniais
ie o a dZiai
lai-
komi
i
ada,
kai
ski iasi
apelia y o
bei
edinio
giminés
o ma.
P adéjus
su ink os
medziagos
mokslinj
e inima,
pama iniy
zodziy,
da ybos
a ik-
sy
nus a yma,
paaiskejo,
kad
ai
sudé ingas,
daug
Ziniy,
ismanymo
eikalaujan is
da -
bas.
Tu in
gal oje
pag indine
lie u iy
ie o a dziy
kilmés
sup a imo
nuos a a
( ie-
os
a do
kilmé
sup an ama
ne
kaip
jo
Saknies
gene ineé
e imologija,
0
ik
kaip
pacios
oponiminés
leksemos
a si adimo
Sal inis
(z .
Vanagas
1980
i
k .)),
aiSkeja,
kad
i-
iamy
ie o a dziy
e imonais
gali
bi i
lie u iy
bei
ki y
kalby
(Siame
egione
dazniau
sla u,
ge many)
bend iniai
i
ik iniai
zodziai.
Nus a an
j ai ios
da ybos
ie o a dziy,
uz asy y
anke ose,
pama inius
zodzius
(ben-
d inius
zodzius,
asmen a dzius,
ki us
ie o a dzius),
naudo asi
Siais
pag indiniais
Sal-
i
Anke ose
ie o a dziai
ski s omi
apsk i imis
(smulkiau
alsciais),
odél
ai
pada y i
imanoma.
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
93
iniais:
Lie u iy
kalbos
Zodyno
(LKZ)
omais,
Lie u iy
pa a dziy
Zodynu
(LPZ),
Lie-
u os
TSR
adminis acinio- e i o inio
suski s ymo
Zinynu
(ATSZ)
i
Lie u iy
a dy
kil-
més
Zodynu
(Kuza inis,
Sa ukynas
1997).
Visu
Siy
Sal iniy
bibliog a iniai
duomenys
nu ody i
s aipsnio
gale
pa eik ame
li e a ii os
sa aSe.
P ie
Aleksand o
Vanago
iSanalizuo y
da ybos
i
kilmés
a z ilgiu
anden a dziu
(jie
suda o
didziaja
dali)
duodama
nuo oda
i
Lie u os
hid onimy
e imologinj
zodynq
(Vil-
nius,
1981;
oliau
—
LHEZ).
Ki y kalby
bend iniai
bei
ik iniai
zodziai
aip
pa
naudo i
Ma ijampoles
apylinkiy
ie o a dziy kilmei
aiSkin i.
Tie
Sal iniai
y a
i ai s
i
pa ikimi
da bai
—
zodynai,
sa aSai
i
pan.,
abécéline
is o iniy
asmen a dziy
ka o eka,
saugoma
LKI
Va dyno
sky iuje
( oliau
—
IAK).
Jais
daugiausia
eko
em is,
kai
i iamiems
ie o a dziams
aiskin i
a i inkamy
bend iniy
Zodziu,
asmen a dziy
a
ie o a dziy
lie u iy
an opo-
nimikos
i
oponimikos
da buose
nepa yko
as i.
Visi
Sie
Sal iniai
aip
pa
y a
li e a-
u os
sa ase.
Ti iamo
Ma ijampoles
alsciaus
ie o a dZiai
a ski ose
g upése
i
pog upiuose
ei-
kiami
abécélées
a ka.
Anke ose
nesuki ciuo os
ie o a dziy
ly ys
palik os
neki ¢éiuo-
os.
Vie o a dziy
da ybos
a iksai
(p ieSdéliai,
p iesagos
a
k .)
b ikSneliu
jungiami
p ie
pama ines
Saknies,
aip
pa
b ikSneliais
jungiami
i
sudu iniy
ie o a dziy
(di-
iniy)
sandai.
P ie isu
ap a iamy
ie o a dziy
uz aSomi
am
ik i
duomenys:
ie o-
a dziais
i a dijamy
( anden a dziu,
gy enamuju
ie u
i
k .)
objek u
lokalizacijos
nuo odos’.
Rem asi
jau
suda y ais
Va dyno
sky iuje
p adé o
asy i
Lie u os
ie o a -
dziy
Zodyno
su umpinimy
sa asais
(san umpy
sa aSas
pa eikiamas
s aipsnio
gale).
Po
d i aSkio,
zymincio,
su
kokiu
bend iniu
zodziu
a
a dazodziu
siejamas
ie o-
a dis,
pa eikiama
ame
Lie u os
egione
papli usiy
bal u,
sla y
a
k .
apelia y y
eiks-
més,
asmen a dziai,
ie o a dziai.
Su
z aigzdu e
asoma
a dazodZio
a
bend inio
zodzio
ly is,
kai
ji
ekons uo a,
.
y.
ji
neuz aSy a
u imuose
Sal iniuose,
a¢iau
e-
o iskai
galéjusi
bi i.
Jeigu
i iamojo
ie o a dzio
kilmé
ne
isai
aiSki,
asomas
b iiks-
nys
i
ap asomuoju
bidu
bandomi
aiskin i
kilmés
polinkiai.
Po
san umpos,,plg.“
oliau
ie o a dis
siejamas
su
bend os
kilmés
bend iniais
a
ik iniais
ZodZiais.
Kele u
a ejy
bu o
be eik
neimanoma
nus a y i,
kas:
bend inis
a
ik inis
(pap as-
ai
asmen a dis)
Zodis
y a
upimo
ie o a dzio
kilmés
Sal inis.
Tokiais
bei
ki ais
a -
ejais
(kai
neaiSku,
a ie o a dis
kiles
i§
neiS es inio,
a
i$
i8 es inio
apelia y o),
a siz elgian
ij
i a dijamo
objek o pobidi,
ie o a dzio
s uk i a,
isos
kilmés
aiski-
nimy
e sijos
pa eikiamos
a ski uose
a i inkamy
sky iy
posky iuose,
pa adin uose
»Galimos
d ejopos
kilmés
ie o a dziai*“.
P oblemiskas
pasi ode
i
p iesaginiy
deminu y iniy
ie o a dziy
da ybos
bido
bei
da ybos
pama o
leksinio
s a uso
nus a ymas.
Lie u iy
oponimikoje
y a
nuos a a,
kad
,,absoliu i
dauguma
deminu y u,
eo iskai
galin¢iy bi i
pama iniais
ZodZiais,
né-
a
nominaciniai
nomenkla i iniai
geog a iniai
e minai,
kadangi
leksine
p asme
jie
ne a
neu aliis,
iS eiSkia
i
am
ik a
e inamaji
emocini
aspek a.
ISim is
bi y
ne-
z
Kai
anden a dziy,
gy enamujy
ie y
a dy,
uz asy y
anke ose
i
publikuo uose
Sal iniuose
(ATSZ,
LHEZ),
lokalizacijos
nuo odos
nesu ampa,
jos
pa eikiamos
okios
kaip
publikuo uose
Sal iniuose
(Salia
skliaus uose).
94
|
DALIA
SVIDERSKIENE
ben
nominacinis
e minas
upélis.
Tokiy
apelia y y
bea iksé
oponimizacija
ne a
daz-
nas
ie o a dziy
adimosi
biidas.
Zinoma,
ai
ne eiSkia,
kad
jis
negalimas,
a¢iau
i8-
ski i
Siy
a ejyu
be eik
neimanoma,
odel
isi
helonimai*,
u in ys
deminu y y
da y-
bai
bidingas
p iesagas,
laiky ini
p iesagy
ediniais*
(Bilkis
1999:
52).
Toki
deminu y u
e inima
bandy a
p i aiky i
i
i ai ioms
ki oms
ie o a dziy
klaséms,
ap a iamoms
Siame
s aipsnyje.
Visi
Ma ijampoleés
alsciaus
ie o a dziai
pagal
i a dijamy
objek y
ij
ski iami
|
is
s ambias
g upes:
anden a dzius
(baly,
eze u,
g io iu,
kud u,
pelkiu,
Sal iniu,
enkiniu, upiu,
upeliy
i
k .
hid oobjek y
i a dijimus),
gy enamuju
ie u
(d a u,
kai-
mu,
ju
daliy,
iensédziy,
gelezinkelio
s ociy,
sodyby
i
pan.)
i
i ai iy
ki u
zemés
pa-
i siaus
objek y
(a imy,
aukS umy,
di bamy
Zemiu,
di y,
duobiy,
du pyny,
ganyklu,
kalnu,
kal u,
keliy,
lauku,
lygumu,
misku,
pie u,
salu,
aky
i
k .)
a dus.
Pas a ieji
ie o a dziai
Siame
s aipsnyje
salygiskai
adinami
zeme a dzZiais*,
manan , kad
Sis
e minas
ge iausiai
apibidina
zemés
elje o
ik inius
a dus
—
iek
s ambesnius
(d i-
monimus,
o onimus
i
k .),
iek
smulkesnius
(ag onimus,
d omonimus
i
k .)°.
1.
VANDENVARDZIAI
Ju
uz asy a
70
(~14%).
1.1.
IS
bend iniy
zodZiy
(apelia y iniy
leksemy)
kile
anden a dZiai
1.1.1.
PIRMINIAI:
Degimas
b.:
lie .
degimas
‘i8degusi
ie a
(pie a,
pelké,
mi8kas),
degesé’;
Da pinyéia
b.:
lie .
dii pinyéia
‘ ie a,
ku
kasamos
a
iSkas os
du pés’;
I§g auza
(|l
Zydsesupé)
p d.:
lie .
i§g auza
‘ andens
ig auzZ a
ie a’;
Laiki é
up.
-
manoma,
jog
y a
su
de e -
minan u
- -
iS
lie .
/aiksés
‘didele
pelke,
kimsynas,
lieknas’,
plg.
Laiksés
plk.
(VG),
p .
(SAUK)
(LHEZ
178);
Nend ynas
b.:
lie .
nend ynas
‘nend émis
apauges
plo as’;
P ii-
das
b.,
p d.,
.:
p iidas
‘ enkinys’;
S a ijis
(||
S a ilis)
.:
lie .
s a iijis,
plg.
lie .
s a u
sis,
da
plg.
lie .
s a is,
-i
‘ iesiai
a
be eik
iesiai
kylan is
aukS yn’;
S end jné
kd .:
lie .
S end yné
‘S end iy
a
S end y
p iauges
plo as’.
1.1.2.
VEDINIAI:
1.1.2.1.
Galiiniy
ediniai:
-é:
Bals-é
up.:
lie .
*balsas
‘bal as’,
plg.
lie .
balsis
‘bal as
gy ulys’,
balsys
‘bal as
Suo,
kiskis’,
balsius
‘bal as
Suo’,
bals as,
bals as
‘balzganas,
apybal is’
(LHEZ
57);
Ra is -
é
up.
(G2):
lie .
a is as
‘S iesiai
audonas,
apy audonis’
(LHEZ
274);
Z i gid-é
up.:
lie .
Z iFgzdas
‘z y as,
upés
dugne
akmenukai’
(LHEZ
408);
Z
Dél
e mino
Z .
Bilkis
(1997:
35-57).
4
Dél
e mino
Z .
Jonikas
(1990:
563).
Nuo
de alesnio
e miny
i
jy
pasi inkimo
mo y y
ap a imo
Siame
s aipsnyje
a si ibojama,
nes
ai
jau
ki o
s aipsnio
uzda inys.
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
95
-is:
Smilg-is
up.:
lie .
smilga
‘ a piniy
Seimos
Zolé
su
Sluo os
pa idalo
Ziedynu’
(LHEZ
309).
1.1.2.2.
P iesagu
ediniai:
-ainis:
Sil-ainis
up.:
lie .
Silas
‘spygliuociu
miskas,
Zalgi is’,
plg.
p .
sylo
‘Silas’,
la . sils
‘Silas’
(LHEZ
331);
-an a:
Sla -an a
up.
—
sie ina
su
lie .
s/io i
‘su
Sluo a
aly i,
b auk i’,
lie .
sla ii
‘Sluo-
ju’,
lie .
Sla ia,
la .
slaiici
‘Sluo i?
(LHEZ
333);
-elis:
P i d-élis
b.:
lie .
p udas
‘ enkinys’
(Bilkis
1999:
65-66);
-imas:
P aplés-imas
b.
—
sie ina
su
lie .
p aplés i,
p aplés i,
-ia,
p aplésé
‘pléSian ,
d eskian
pada y i
skyle,
a pa,
plySi’
(Bilkis
1998:
103),
plg.
lie .
plés i,
-ia,
-é
‘a i
(plésini)’;
-iné:
As-iné
b.:
lie .
aSis
‘ iesioji,
einan i
pe
kieno
cen a’
(Bilkis
1998:
115);
D usk-
iné
b.:
lie .
d uska
‘ am
ik as
si us
mine alinis
junginys
(na io
chlo idas)’
(Bilkis
1998:
109);
-yné:
Ma m- né
b.
—
sie ina
su
lie .
ma mé i,
md ma,
-éjo
‘su
ga su
kunkuliuo i,
maisy is;
bu buliuo i,
gu guliuo i’
(Bilkis
1998:
124);
To o k- né
b.:
lie .
o o ka,
o-
o ké
‘balinis
aje as
(Aco us
calamus)’;
-inis:
Ke mus-inis
up.:
lie .
ke musé
‘laukinis
éesnakas’
(LHEZ
153);
Sodyb-inis
up.:
lie .
sodyba
‘zeme
apie
namus
su
isais
obesiais;
ie a,
ku ioje
bu o
obos
—
ekéji-
mo
ie os
p asme’
(LHEZ
310);
-ynas:
Riid-Ynas up.
—
sie ina
su
lie .
ida
‘neapdi b a
gam os
medziaga,
i§
ku ios
gaminami
me alai;
iidis;
p as a
pelké a
zemé
su
du piy
p iemaisa’,
iidas
‘ iidis’,
ii-
dé
‘p as a
pelké a
Zemé
su
du piy
p iemaisa’,
iidis
‘ iidynas’,
iidys
‘gelezies
oksida i-
mosi
medZiaga;
pa uda usios
ie os’
(LHEZ
282);
To o k-ynas
b.:
lie .
o o ka,
o o -
ke
‘balinis
aje as
(Aco us
calamus)’;
-iSké:
Nend -iské
b.:
lie .
nénd é
‘ a piniy
Seimos
andens
augalas
ilgu
uSCia idu iu
s iebu
(Ph agmi es
communis)’
(Bilkis
1998:
130);
Pi in-iské
b.:
lie .
pi inis,
-é
‘pi -
Giai
inkan is
<...>’,
da
plg.
lie .
pi is
‘ am
ik as
pas a as
a
pa alpa,
ku
maudomasi,
anojamasi’;
-iskis:
Ridgl-iskis
up|.
—
sie ina
su
lie .
idglin i
(-y i),
-ina,
-ino
‘ne angiai
ei i,
ilk-
is’,
plg.
lie .
ioglys,
-é
‘kas
ne ik us,
ne angus,
g iozdas,
ke épla’;
Vedég-iskis
Sl .:
lie .
edega
‘lenk ais
aSmenimis
ki is
lo iams
a
geldoms
skob i,
kapokle,
eSly-
cia’;
-onis:
Je -6nis
up.:
*Ie onis,
ku is
i8
lie .
ie a
( .
jie a)
‘medis,
zydin is
bal ais
k e-
pian¢iais
Ziedais
(Padus)’
(LHEZ
135,
136);
-(i)ukai:
Sané-i kai
b.:
lie .
Sa icius
‘i8 aus a
duobé,
g io ys’
(Bilkis
1999:
80);
-uké(s):
Aps-ukés
plk.
—
sie ina
su
*apsis
a
pan.,
plg.
p .
abse
‘epuSé,
d ebule’
(Ma-
ziulis
1988:
42);
-ulis:
S a -ilis
(||
S a ijis)
g .:
lie .
s a is,
-i
‘ iesiai
a
be eik
iesiai
kylan is
auks-
yn’.
Vanden a dziy
p iesagy
papli imas
pa ody as
1
len eléje.
s
Del
anden a dziy
su
Saknimi
S/a -
seman ikos
da
Z .
Sa ukynas
(1960:
297).

96
|
DALIA
SVIDERSKIENE
1
LENTELE.
VANDENVARDZIV
PRIESAGU
PRODUKTYVUMAS
P iesagos
Kiekybiné
P ocen iné
is aiska
is aiska
a
-ainis
/
_
o
5
-
"
___an a
1a
$e
di e se
wi
Oo
-elis
1
ona
oe
a e
-
-imas—
ha
1
- 5
we!
-yn-
-ynas
2 10
-yneé
2
10
-in-
-iné
2
10
alien
__cinis-
pale
2
10
-iSk-
-iské
2
10
oie:
-13kis
Leal,
2
10
—_
-
_
1
5
-uk-
-(i)ukai
1
a
-uké(s)
SRN
Hh
i
NY
1S
ulis
1
5
I§
len eles
ma y i,
kad
labiau
papli usios
anden a dziy
p iesagos
y a
-ynas,
-yné,
-iné,
-inis,
-iSké, -iskis
—
su
jomis
suda y a
apie
10
p oc.
ediniy.
Ki os
p iesagos
(-ainis,
-an a,
-elis,
-imas,
-onis,
-(i)ukai,
-uké(s),
-ulis
—
pa ieneés.
1.1.3.
SUDURTINIAI
VANDENVARDZIAI
(DURINIAI):
1.1.3.1.
An asis
sandas
i$
apelia y u
bald,
upé,
upis:
(a)
pi masis
sandas
bid a dis:
J iod-upé
up.;
Jéiod-upis
upl.:
lie .
jiodas,
juoda
(LHEZ
137-138);
Sk iaid-upis
up.
—
ma y ,
sie ina
su
lie .
sk iaudi s
‘s aunus’
(LHEZ
305);
(b)
pi masis
sandas
daik a-
a dis:
Ka kl-a-bale
b.:
lie .
‘gluosniniy
Seimos
medis
a
k imas
(Salix
cine ea)’;
Kiail-
ia-balé
b.:
lie .
kia ilé
‘naminis
gy ulys,
auginamas
mésai,
iebalams
(Sus
domes i-
cus)’;
Ry -upis
||
Ry -upélis’
up.
—
ma y ,
sie ina
su
lie .
y as
‘dienos
p adzia’
(LHEZ
279);
Ses-upé
up.
—
Saknies
kilmé
ne
isai
ai8ki,
a¢iau
siejama
su
lie .
Sesélis
‘nuo
S iesos
uZs ojama
amsi
ie a’;
ki a
e us,
hid onimai
su
Ses-
gali
bi i
iSlaike
senesne
eikime
‘Sal as,
ésus’
(LHEZ
329-330);
Siin-ia-balé
b.:
lie .
5u6,
Su is
‘naminis
gy u-
lys,
laikomas
namams
saugo i,
medzioklei
i
k .’;
Va l-ia-balé
b.:
lie .
a lé
‘ a liagy-
iu
klasés
gy iinas
su
ilgomis
uzpakalinémis
kojomis
(Rana)’.
7
Dél
upé a dzio
ly ies
Ry -upélis
Z .
Vanagas
(1970:
127).
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
97
1.1.3.2.
An asis
sandas
—
ik inis
Zodis
(upés
a das):
Sen-d- aus é
||
Sen-G- aus is
up.:
lie .
sénas,
-a
i
Ra is é
up.
(GZ)
(LHEZ
295);
Sén-Sesupé
up.
aga:
lie .
sénas,
-a
‘jau
ku is
laikas
esan is,
seniai
a si ades
<...>’
i
Ses pé
up.
1.1.4.
SUDETINIAI
KILMININKINIAI
VANDENVARDZIAI:
1.1.4.1.
Me a o inis
kilmininkinis
uZ a’y as
ik
ienas
—
Ezio
ka éema
b.:
lie .
exys
‘ oks
nedidelis
apauges
spygliais
gy ulelis
(E inaceus
eu opaeus)’
i
skol.
ka éema
‘smukle’,
ku io
pi masis
demuo
eina
nede inamuoju
pazyminiu,
an asis
—
pe kel ine
eikSme
a ojamo
apelia y o
a dininkas.
1.1.4.2.
Topog a iniai
kilmininkiniai
anden a dziai,
u in ys
lokaling
eikSme:
Pi-
liakalnio
ée as
e2.:
lie .
piliakalnis
‘kalnas,
ku
s o i
a
s o éjo
pilis,
pilies
kalnas’
i
lie .
éZe as;
Kapinig
upélis
upl.:
lie .
kapinés
‘numi éliy
laidojimo
ie a,
kapai’
i
lie .
upélis;
Sddo
upélis
upl.:
lie .
sodas
‘zemes
plo as,
ku iame
auga
aismedziai
i
ais-
k imia ’
i
lie .
upélis.
1.2.
IS
ki y
ie o a dziy
kile
anden a dZiai
Siame
sky iuje
ik
ienas
pa yzdys
—
Ta paciy
b as a
b .
Tai
sudé inis
kilmininkinis
b as os
a das,
ku io
pi masis
démuo
kiles
i8
kaimo
a do
Ta piiciai
(SN),
an asis
—
opog a inés
eikSmés
daik a a dis
lie .
b as a
‘negili
upés
ie a,
pe ku galima
pe -
b is i,
pe aziuo i’.
1.3.
Vanden a dzZiai,
kile
iS
asmen a dziu
i
apelia y iniu
asmenu
pa adinimu
Ma ijampoles
alsciuje
pas a ujy
uz asy a
16.
Keli
iS
ju
p iesagu
-in-,
-yn-,
-isk-
ediniai,
ki a
dalis
(apie
du
eédaliai)
—
sudu iniai
anden a dziai,
like
—
sudé iniai.
1.3.1.
PRIESAGU
VEDINIAI:
-in-:
Buoz-iné
s .:
pyd.
BuoZis
a
lie .
buozé
‘<...>
u ingas
als ie is,
ki y
isnaudo-
ojas’;
Zyd-iné
b.,
p d.:
lie .
Zdas,
-é
‘zydy
au os
zmogus’;
-yn-:
Medel-yné
p d.:
p d.
Medélis;
-iSk-:
Mélnyk-iské
kd .:
pyd.
Mélnykas.
1.3.2.
SUDURTINIAI
VANDENVARDZIAI
(DURINIAI):
1.3.2.1.
An asis
sandas
a si ades
i$
bend iniy
Zodziu,
kaip
an ai:
bala,
kdlnas,
upélis,
upis
(geog a iniy
nomenkla u iniy
e miny):
Daiks-ia-kalnis
b.:
pyd.
Dauksys
a
pan.;
Kame n -upis
upl.:
a d.
*Kamen as
a
pan.,
plg.
pyd.
Kamen a icius;
Kliaé-
-balé
b.:
p d.
Kli icius;
Puddz-iu-pelis
(<
*Puodz-iu-upelis)
up.
—
gal
sie ina
su
lie .
pud-
dzius
‘puody
di béjas’
a
su
Puddzius
a d.
(LHEZ
268);
Ramésk-a-balé
b.:
p d.
Ra-
moska;
R6z-balé
b.:
pyd.
Rézas;
Sab-a-balé
b.:
p d.
Sabas;
Zyd-balé
b.:
lie .
Zdas,
-é
‘zydu
au ybes
zmogus’.
a
Del
e miny
a ojimo
Z .
p.
32.
98
|
DALIA
SVIDERSKIENE
13.2.2.
An asis
sandas
—
ik inis
Zodis
(upés
a das):
Zjd-sesupé
(||
[3g auza)
p d.:
lie .
Z das,
-é
‘zydy
au ybés
Zmogus’
i
Ses ipé
up.
1.3.3.
SUDETINIAI
VANDENVARDZIAI.
Pi masis
anden a dzio
démuo
—
asmen a dzio
kilmininko
o ma,
an asis
—
bend inis
Zodis
(b as a,
plyné):
K iauéiiino
b as a
b .:
p d.
K iauciiinas
i
lie .
b as a
‘negili
upés
ie a,
pe ku
galima
pe b is i,
pe aziuo-
i’;
Puddziaus
plyné
b.:
pyd.
Puddzius
a
lie .
puddzius
‘puody
di béjas’
i
lie .
plyné
‘plyna
ie a,
lyguma’.
1.4.
Galimi
d ejopos
kilmés
anden a dzZiai
Sia
g upe
suda o
po a
pa yzdziy:
p iesagos
-iné
edinys
Slek-iné
p d.:
p d.
Slekys
a ba
sie ina
su
lie .
s/ék
‘Sliu kS
(ka ojan
nusakomas
Zliugséjimas)’,
plg.
lie .
sleké i,
sléka,
-éjo
‘ eké i,
s o en i’;
di inys
Zyd-g abé
up.,
ku io
pi masis
sandas
g eiéiausiai
kiles
i§
lie .
Zydas
‘zydy
au ybes
zmogus’,
aciau
gali
nieko
bend a
ne u é i
su
Siuo
e nonimu
i
bi i
susijes
su
Zydéjimo,
Ziedy
(géliy)
a
pan.
eiks’mémis’
(LHEZ
401);
an asis
sandas
—
i8
bend inio
Zodzio
lie .
g abé
‘g io ys’.
1.5.
NeaiSkios
kilmés
anden a dzZiai
Uz asy as
ik
ienas
Kala ynas
p d.
—
galbu
iS
lie .
*kala ynas,
plg.
lie .
*kala ijy-
nas,
da
plg.
lie .
kala ijas
‘p ie
baly,
eZe u,
upiu
augan is
augalas
panaésiais
j
kala ija
lapais;
aje as
(Aco us
calamus)’.
A likus
umpa
Ma ijampolés
apsk i ies
Ma ijampolés
alsciaus
anden a dziy
kilmés
bei
da ybos
apz alga,
galima
pa eik i
am
ik as
iS adas
(Z .
2
len ele):
2
LENTELE.
VANDENVARDZIU
KILME
IR
DARYBA
Vanden a diiai
pagal
da ybq
Vanden a dziai
—
as
IS
iso
:
|
Vediniai
es:
dia
ol
pagal
kilme
Pi miniai
——
————
Sudu iniai
Sude iniai
A
Galiiniy
—_P iesagy
P iesdéliy
(di iniai
)
;
7
IS
bend iniy
9
4
20 -
13
4
50
zodziu
(~71%)
IS
ki u
- - - - -
1 1
ie o a dziy
/
(~1,5%)
I§
asmen a dziy
-
-
5
-
9
2
16
i
apelia y iniy
(~23%)
asmenu
pa adinimy
Galimi
d ejopos
- -
1
-
1
-
2
__
kilmés
(~3%)
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
[99
2
LENTELES
TESINYS
Vanden a dziai
pagal
da ybq
Vanden a diiai
=
——
Is iso
/
a
Vediniai
ae
ce
ace
pagal
kilme
Pi miniai
—_—__—_—_§_——
Sudu iniai
Sudé iniai
Galiniy
—P iesagy_
P iesdéliy
(da iniai)
Neaiskios
1
-
-
-
-
-
1
kilmes
(~1,5%)
IS
iso
10 4
26
-
23
7
70
(~14%)
(6%)
(~37%)
(~33
%)
(~10%)
IS
len elés
ma y i,
kad
kalbamoje
e i o ijoje
y auja
i$
bend iniy
zodziu
(apelia y-
iniy
leksemy)
kile
anden a dzZiai,
dazniausiai
suda omi
su
p iesagomis
i
sudi i-
mo
bidu.
2.
GYVENAMUJU
VIETU
VARDAI
Ju
anke ose
uzZ aSy a
73
(~15%).
2.1. IS
bend iniy
zodziu
(apelia y iniu
leksemy)
kile
gy enamuju
ie u
a dai
2.1.1.
PIRMINIAI:
Na as
k.
(LD N):
lie .
na as
‘kampas,
ke é,
saspa a’;
Send é
sod.:
lie .
send eé
‘se-
niai
eS as
laukas’.
Plu alia
an um
ly ys:
Kazé més
k.
dalis:
lie .
*kaze mé,
plg.
lie .
kazd mé
‘ka ei i-
nés’;
Pabaigai
k.
(MSKC):
lie .
pabaigas
‘gale
esan i
baigiamoji
ko
no s
dalis’;
Pagi iai
k.
dalis:
lie .
pagi ys
‘gi ios
pak as ys’;
Piliakalniai
k.
(SN):
lie .
piliakalnis,
piliakalnis
‘kalnas,
ku
s o i
a
s o eéjo
pilis,
pilies
kalnas’.
2.1.2.
PRIESAGU
VEDINIAT:
-élis:
Tabiin-élis
k.:
skol.
abiinas
‘pulkas,
bi ys’;
-iskiai:
Molyn-ixkiai
k.
dalis:
lie .
molynas
‘molinga,
molio
Zemé,
di a’;
T iob-iskiai
k.
(I kS):
lie .
ioba
‘gy enamasis
namas,
pi kia’.
2.1.3.
SUDURTINIAI
GYVENAMUJU
VIETU
VARDAI
(DURINIAI).
Jy
an ieji
sandai
y a
i$
ben-
d iniy
daik a a dziy
kdlnas,
laiikas,
ie a,
pi mieji
sandai
—
aip
pa
daik a a dZiai:
kalnas:
C§k-a-kalnis
(||
Bendo iai)
k.:
lie .
eSkas
‘ba a ykus
seniau
adinda o
éy-
kais’;
Dyb-a-kalnis
k.
(T k8):
lie .
dyba,
dybas
‘kelio
odomas
s ulpas’;
laukas:
V¥sn-ia-laukis
k.
(PDVN):
lie .
ySnia
‘e ské iniy
Seimos
aismedis
sul ingo-
mis,
audonomis
su
kauleliu
uogomis
(Ce asus)’;
ie a:
Bid- ieciai
k.
(JRGZ):
lie .
biida
‘palapiné,
pas ogé,
namelis
(sa go,
piemens
a
k .)’;
S i n-a- iéciai
o .
(||
Migliai)
k.:
lie .
s i nas
‘ obesys,
ku
pilami
g idai’.
Uz a’y as
ienas
ie o a dis,
ku io
abu
sandai
y a
sla izmai
—
S a -a-polé
(||
Ma-
ijampole
o .)
ms .;
pi masis
sandas
sie inas
su
lenk.
s a y,
us.
cmapoi i
‘senas’,
an a-
sis
—
su
b us.,
us.
nose,
lenk.
pole
‘laukas’
(plg.
Vanagas
1996:
146).
106
|
DALIA
SVIDERSKIENE
5
LENTELE.
IS
APELIATYVU
KILUSIU
ZEMEVARDZIU
PRIESAGOS
Peme a diiai
P iesagos
Kiekybiné
P ocen iné
is aiska is aiska
___L.
Lie u iskos
(bal iSkos)
-ai -
-ai é
2,
ia
__-ai is
iuama
dey
2
3
ga
ae
eh
een
-
j
nl
-elis,
-eliai
c
2
ein
4
i)
eis
oe
she bass
aly
ene
1
2
=
-yn-
-ynas
1
2
ail
S loneges
ABR
Sp
po
ay
lle
gam
sea
a
-in-
-iné
13
23
-inis
3 5
kis
nen
3
sk
sonia
ica
ng
das
iedall
la i
-lé
gl
2.
he
-(iJuk-
-(i)ukas,
-(iJukai
5
9
a
oa
2
ain
pu
nag
aegas,
Rael
ese
-
-u é
7
ee
CT
ine
mage
IS
iso
5
8B
al
2.Sla iska
/
i
SS
ee
-ka
(sla .)
7
iam
aeons
2
IS
iso
a"
a
2
IS
len elés
ma y i,
kad
labiausiai
papli usi
Ma ijampoles
alsciuje
y a
p iesaga
-iné
—
su
ja
suda y a
apie
23
p oc.
ediniy.
An oje
ie oje
pagal
papli ima
-yné
(~12%),
oliau:
-(i)ukas,
-(i)ukai,
-elé(s)
(~9%);
-élis,
-u é
(~7%);
-inis,
-iskis,
-(i)uké(s)
(~S%);
-ai é,
-elis,
-eliai
(~4%);
-ai is,
-iené,
-ynas,
-lé
(~2%).
Su
sla iska
p iesaga
-ka
suda y a
apie
2
p oc.
ediniu.

MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
107
3.1.3.
SUDURTINIAI
ZEMEVARDZIAI:
3.1.3.1.
An ieji
Siy
ie o a dziy
sandai
y a
i$
apelia y y
—
geog a iniy
nomenkla i-
iniy
e miny
(bald,
ée as,
gi id,
kdlnas,
pie a)
i
ki y
objek y
pa adinimy
(bada,
da zas,
ki is,
ma gas,
ie a):
bala:
Alksn-ia-balé
p .:
lie .
alksnis
‘be ziniy
Seimos
medis
(Alnus)’;
Dalk-ia-balé
p .:
lie .
diilké
‘labai
smulkus
k islelis,
dalely é,
nuo upa’,
plg.
lie .
dulké i,
dilka
(-éja),
-éo
‘kil i,
da y is
dulkéms’;
Da p-a-balé
(||
Da plé)
p .:
lie .
da pa,
di pé,
di -
pés
‘susiguléjusios
i
apangléjusios
pelkiy
augalu
liekanos’;
Gdis-balés
d b.
z.:
lie .
*eaisas
a
pan.,
plg.
lie .
gais i,
gais a,
gaiso
‘nyk i,
ding i,
p apul i’;
Gal-a-balis
d p.,
p .:
lie .
galas
‘mazas
kokio
daik o
gabalas’;
Ga n-a-bale
p .:
lie .
ga nys
‘guzas,
guzu-
is,
ga nys,
s a kus,
busilas,
didu is
(Ciconia)’;
Ka kl-a-balé
p .:
lie .
ka klas
‘gluosni-
niy
Seimos
medis
a
k imas
(Salix
cine ea)’;
Ka és-balé
p .:
lie .
ka dsas
‘kaulingoji
a i apisle
ka piniy
(Cyp inidae)
Seimos
Zu is’;
Kiaiil-ia-balé
p .:
lie .
kia ilé
‘nami-
nis
gy ulys,
auginamas
mésai,
iebalams
(Sus
domes icus)’;
Kump-a-balé
p .:
lie .
kumpas,
-d@
‘su
i8kilimu,
kaubu iu,
nelygumu’,
plg.
lie .
kwmp i,
-s a,
-o
‘da y is
pil-
nam,
pamp i’;
Malk-a-balé
p .:
lie .
malkos
‘supjaus y u
i
suskaldy y
medziu
pagaliai
ku ui’;
Mu g-a-balé
p .:
lie .
mu gas
‘zemés
ma as’;
Peléd-balé
d p.,
p .:
lie .
peléda
‘pleS us
didelémis
akimis
nak ies paukS is
(S ix)’;
P iid-balé
p .:
lie .
p i das
‘ enki-
nys’;
Sais-balé
p .:
lie .
sa isas,
-a
‘be
d égmés,
be
andens,
nesuSlapes,
iSdziii es’;
Spa d-a-bale
p .
—
sie ina
su
lie .
spa dy i,
-o, -é
‘judin i
kojas,
kepes uo i,
kebe no is,
kaba uo is’;
S addl-balé
p .:
lie .
s adalé
‘daugiame is
deko a y inis
k imas
a ba
me-
dis
(Co nus)’;
Sal in-balé
p .:
lie .
Sal inis
‘is
zemés
ekan i
andens
e smé’;
San-ia-
bale
p .:
lie .
Sud,
Suns
‘naminis
gy ulys,
laikomas
namams
saugo i,
medzioklei
i
k .’;
Ta p-u-baliai
p .:
lie .
a pas
‘daik us
ski ian i
e d é,
ie a’;
T ak-a-balé
p .:
lie .
a-
kas
‘auk8 a,
sausa
pie a,
apaugusi
e ais
k iimais
bei
medzZiais,
miSko
aik8 elé;
pie a,
ku
y a
be zu’;
Va l-ia-balé
p .:
lie .
a lé
‘ a liagy iy
klasés
gy iinas
su
ilgomis
uzpa-
kalinémis
kojomis
(Rana)’;
biida
‘palapiné,
pas ogeé,
namelis
(sa go,
piemens
a
k .)’:
Paki é-biidis
p .:
skol.
pa-
kiicia,
pakiicia
‘ obos
kampas, ku iame
s o i
s abas’;
da zas
‘zemes
sklypas
p ie
sodybos
da zo éms’:
Ka éem-da zis
d .,
d z.:
skol.
ka -
cema,
ka éema
‘smukle’;
e as:
Akl-a-Ze is
(<
*Akl-a-eze is)
p .:
lie .
dklas,
-a
‘ amsus;
uZda as,
aklinas’;
gi ia
‘didelis
miskas’:
Sais-gi ia
m%.:
lie .
sa isas,
-4
‘be
d égmés,
be
andens,
nesu-
Slapes,
iSdzi i es’;
Ta p-gi is
p .:
lie .
a pas ‘daik us
ski ian i
e d é,
ie a’;
kdlnas:
Ba abon-kalnis
k n.:
skol.
ba abénas
‘bignas’;
Ba si -kalnis
(<
*Ba suk-
-kalnis)
kln.:
lie .
ba s ikas
‘plés us
Z é elis
Siu kS¢iais
plaukais;
ops us
(U sus
me-
les)’;
Raud6n-kalnis
a .,
k n.:
lie .
aud6nas,
-a
‘ us as
j
aus uma’;
Spic-a-kalnis
auks .:
skol.
spicas
‘smailusis
galas,
smaigalys’;
Z j -ia-kalnis
d .:
lie .
Z y as
‘smélio,
Z i gz-
do
i
ga gzdo
miSinys’;
Ki is
‘iki imo
zymé,
an as;
ienu
dalgio
smigiu
nupjaunamas
plo as’:
Sikn-a-ki is
k n .
dalis
:
lie .
sikna
‘uzpakalis,
sédyné’;
ma gas
‘zemés
ma as’:
Bul-ia-ma gis
d .:
lie .
biilius
‘ eislinis
jau is’;
Lauk-ma gis
p .:
lie .
/a ikas
‘lygi
be
medZiy
ie a;
di bama
zemé,
paséliy
plo as’;
108
|
DALIA
SVIDERSKIENE
pie a:
Blus-a-pie é
p .:
lie .
blusa
‘pa azi inis
Sokuojan is
abzdelis
(Pulex
i i ans)’;
Cyk-d-pie é
p .:
lie .
épkas
‘ba a ykus
seniau
adinda o
éykais’;
Ilg-a-pie é
p .:
lie .
ilgas,
-a
‘kas
esiasi
j
ilguma,
olj
(e d éje)’;
Jduc-ia-pie é
p .:
lie .
jducias,
jdu is
‘na-
minis
gy ulys,
ka és
pa inas’;
Ply -d-pie é
p .:
lie .
ply a
‘ke u kampis
deg as
molio
luis elis
s a ybai’;
San-pie é
p .:
lie .
sud,
Su is
‘naminis
gy ulys,
laikomas
namams
saugo i,
medZioklei
i
k .’;
Vis -a-pie é
p .:
lie .
is a
‘naminis
pauks is,
laikomas
kiau-
Siniams
i
mesai
(Gallina)’;
ie a ‘plo as,
e d é,
ku ioje
kas
y a
a
yks a’:
B a o - ie é
d .:
skol.
b a o as
‘spi i-
o
a ykla
a
alaus
da ykla’;
Sia - ie is
p .
—
sie ina
su
lie .
si i i,
Si i a,
Si o
‘plik i’.
Zemiau
pa eikiama
an yjy
sandy
papli imo
len elé
(Z .
6
len ele):
6
LENTELE.
IS
APELIATYVU
KILUSIU
ZEMEVARDZIV
ANTRIEJI
SANDAI
An ieji
sandai
Kiekybiné
P ocen iné
Nioal
alk
lian
is aiska
a
_i aiska
-
-bal-
cim
24
aie
49
1
Sca
,
Pi a,
-da z-
EY
2
Z
4
___
eze -
J
a
1
2
=gi s
e
lid
2
eae
m
___ckaln-
h
Ae
-
6
13
Seine:
mee
SH
gi .
Seele lmg
ea :
Aue,
Be
0
emg
2.
Ba
=
ys
=
Hig
,Sy ie)
Blojmen
eee
ean
x
s in s
2
Kaip
odo
y imo
ezul a ai,
daugiausia
di iniy
an ajame
sande
u i
leksema
bala
(~49%),
zymiai
maziau
pie a
(~15%)
i
kdlnas
(~13%).
Ki os
leksemos
labai
e os.
3.1.3.2.
An asis
sandas
—
ik inis
zodis
(upés
a das):
Sén-SeSupis
d .,
p .:
lie .
sé-
nas,
-a
‘jau
ku is
laikas
esan is,
seniai
a si ades
<...>‘
i
Sesapé
up.
3.1.4.
SUDETINIAI
ZEMEVARDZIAI.
Pagal
pi maji
démenj
jie
ski ini
i
kilmininkinius
i
k ali ikacinius
(plg.
Vanagas
1970:
25,
258,
273).
Sie
gali
bi i
ski iami
j
me a o inius
i
opog a inius
(del
e miny
Z .
Sa ukynas
1963:
237).
3.1.4.1.
Kilmininkiniai:
3.1.4.1.1.
Me a o iniai
kilmininkiniai:
Asa y
kelélis
k .:
lie .
dSa a,
GSa os
‘ y as,
skaid us
akiy
liauky
skys is’
i
lie .
kelélis,
plg.
lie .
kélias
‘zemés
uozas,
ku iuo
einama,
a-
ziuojama’.
Kaip
ma y i
i$
uz asymo,
pi masis
démuo
eina
nede inamuoju
pazyminiu,
0
an asis
—
pe kel ine
eikSme
a ojamo
apelia y o
a dininkas.
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
109
3.1.4.1.2.
Topog a iniai
kilmininkiniai:
Je q
kdlnas
pk n .:
lie .
ié os, plg.
lie .
ie a
‘me-
dis,
zydin is
bal ais
k epianciais
ziedais
(P unus
padus)’
i
lie .
kdlnas;
Kapinig
sala
s.:
lie .
kapinés
‘numi éliy
laidojimo
ie a,
kapai’
i
lie .
sala
‘iS
isu
pusiu
andens
apsup as
sausumosplo as’;
Ka céemés
da zas
d .:
skol.
ka Cema
‘smukle’
i
lie .
da zas
‘zemes
sklypas
p ie
sodybos
da zo ems’;
Lydimo
lanka
p .:
lie .
l¥dimas
‘iSki s as
a
iSdegin as
plo as
miske,
ki imas,
skynimas’
i
lie .
Janka
‘didelé
lygi
pie a,
dazniau-
siai
p ie
upés,
po ynio
me u
uzliejama
andens’;
Ply nycios
kdlnas
kin.:
skol.
ply ny-
cia
‘ply y
gamykla’
i
lie .
kdlnas;
Vid kaimio
kapineés
kp.:
lie .
* idikaimis
‘kaimo
idu ys’,
plg.
lie .
idiis
‘ idiné
e mé,
plo as,
idine
dalis,
puse’
i
lie .
kaimas,
da
plg.
lie .
id ipie is
‘pie os
idu ys’.
Pas a ieji
uz asymai
odo,
kad
ieny
ie o a dziy
pi -
masis
démuo
—
apelia y o
kilmininkas,
nusakan is
kokia
ie os
ypa ybe:
ie ,
idu-
kaimio,
ki y
—
u in is
lokaline
eik8me:
kapiniq,
ka éemos,
lydimo,
ply nycios.
Visu
uz asy u
sude iniy
ie o a dziy
an ieji
demenys
—
dazniausiai
geog a iniai
nomen-
kla i iniai
e minai
(kd/nas,
kapindi ées,
kapinés,
lanka,
pie a,
sala
i
pan.)
bei
ki i
pa adinimai.
3.1.4.2.
K ali ikaciniai
Zemé a dziai:
Igosios
pie os
p .:
lie .
ilgosios,
plg.
lie .
ilgas,
-a
‘kas
esiasi
j
ilguma,
olj
(e d éje)’
i
lie .
pie os,
plg.
lie .
pie a;
Nai jos
kapinés
kp.:
lie .
naiijas,
-a
‘neseniai
a si ades
<...>‘
i
lie .
kapinés;
Sénos
kapindi és
kp.:
lie .
sénas,
-d
‘jau
ku is
laikas
esan is,
seniai
a si ades
<...>‘
i
lie .
kapindi és,
plg.
lie .
kapinés.
3.2.
IS
ki y
ie o a dziu
kile
zemé a dzZiai
3.2.1.
PIRMINIS:
Sk iauda is
py.:
Sk iaudu is
(||
Sk iaudu élis)
up.
3.2.2.
PRIESAGOS
-iné
VEDINYS:
Balsup-iné
d b.
z.:
Bdlsupiai
k.
(M8KC).
3.2.3.
SUDURTINIS
ZEMEVARDIS:
Na -kelis
sk1.:
Na as
k.
(LD N)
i
lie .
kélias
‘zemés
uozas,
ku iuo
einama,
aziuojama’.
3.2.4.
SUDETINIAI
ZEMES
PAVIRSIAUS
OBJEKTU
VARDAI.
Visi
uZ asy ieji
—
ie o a diniai
( opog a iniai)
kilmininkiniai
su
an uoju
démeniu
opog a inés
eikSmés
daik a a -
dziu:
Nemu gq
smil yné
|.,
|g.:
Nemu ai
k.
i
lie .
smil yné
‘ ie a,
ku
daug
smiléiu,
smé-
lynas’;
Pempyneés
kelélis
(||
Pimpiakelis)
k .:
Pempyné
p .
i
lie .
kelélis,
plg.
lie .
kélias
‘zemés
uozas,
ku iuo
einama,
aziuojama’;
Rais és
pie a
d b.
z.,
py.:
Ra is é
up.
(GZ)
i
lie .
pie a;
Simynés
kelélis
kl.:
Simyné
s.
i
li .
kelélis,
plg.
lie .
kélias;
Ta pnéiy
ka-
pindi és
kp.:
Ta pwciai
k.
(Sn)
i
lie .
kapindi és,
plg.
lie .
kapines.
3.3.
IS
asmen a dziy
i
apelia y iniy
asmeny
pa adinimy
kile
zemé a dzZiai.
3.3.1.
PIRMINIAI:
Cigdnka
d.:
skol.
cigdnka
‘cigoné;
p k.
apie
suk a
mo e i’.
3.3.2.
VEDINIAI.
P iesagu:
-auka
(sla .):
Damb -duka
d .:
a d.
*Damb a
a
pan.,
plg.
pyd.
Damb dauskas;
-ynas:
Rusl-ynas
kln.:
pyd.
Ruslys;
-iné:
Ab om-iné
d b.
z.:
a d.
Ab émas;
A minai -iné
d b.
Z.:
p d.
A mindi is;
Bende -
-iné
p .:
p d.
Bende is;
Bielsk-iné
p .:
p d.
Bielskis;
Bogus-iné
d b.
z.:
pyd.
Bogusas
a
110
|
DALIA
SVIDERSKIENE
pan.;
Buoz-iné
py.:
p d.
Buiozis
a
lie .
buozé
‘<...>
u ingas
als ie is,
ki u
isnaudo o-
jas’;
Degu -iné
py.:
p d.
Degi is
a
lie .
degii is,
-é
‘kas
degu a
dega,
juo
e ¢iasi’;
Did-
al-iné
d b.
z.:
p d.
Did alis;
Ga én-iné
d b.
z.:
p d.
Ga énas;
G am-iné
d b.
z.:
p d.
G amas;
Kéle -iné
d b.
z.:
p d.
Kéle as;
Lasa ié-iné
d b.
z.:
p d.
Lasa icius;
Miliauck-
-iné
d b.
z.:
pyd.
Miliduckas,
Milia ickas;
Pe usk-iné
d .:
p d.
Pe uska;
Radus-iné
d b.
z.:
p d.
Rad isis;
Senk-iné
a .:
p d.
Se ikus;
Tad-iné
p .:
.
Tadas,
plg.
p d.
Tadduskas;
Zyd-iné
p .:
lie .
2 das,
-é
‘zydu
au ybés
Zmogus’;
Zi k-iné
d .:
pyd.
Zi kus;
-yné:
Ab om-jné
(||
Zydyné)
|.:
a d.
Ab omas;
An an-jné
d .:
.
An anas;
Bal ukon-
yné
a .,
d b.
z.:
p d.
Bal uk6nis;
Bucinsk- né
d b.
z.:
pyd.
Bucinskas
a
pan.; Gi ai - né
d .,
p .:
p d.
Gi di is;
G in- né
p .:
p d.
G inius;
G azdik- né
a .,
d b.
Z.:
pyd.
G azdi-
kas;
Janulai -jné
d b.
z.:
p d.
Januldi is;
Jaudeg- jné
a .:
p d.
Jaudegis;
Je -yné
d .:
pyd.
Je ys;
Ju gel-jné
d .:
p d.
Ju gelis
a
pan.;
Jusel-jné
d b.
z.:
p d.
Jiselis;
Ka il-yneé
d .,
p .:
p d.
Ka ilius
a
lie .
ka ilius
‘ka ily
di béjas,
aisy ojas
a
pa da éjas’;
Kibiz-jné
p .:
a d.
*Kibiza
a
pan.,
plg.
lie .
kibyza
‘liesas,
aukS as
zmogus;
s ypla’;
Maus-yné
p .:
a d.
*MausSa
a
pan.,
plg.
a d.
Woiciech
Mauszas
1662
m.
(IAK),
da
plg.
p d.
Mausa,
Ma isas,
Madsius
(Bu kus
1995:
304);
Miliausk-yné
d b.
z.:
p d.
Miliduskas,
Milia iskas;
Minuk-yné
d .:
a d.
*Minukas,
plg.
pyd.
Mini ikas;
Mokol-jne
d b.
z.:
p d.
Mokola;
Oliad isk-§né
py.:
a d.
*Oliad iskis,
plg.
p d.
Olis
i
lie .
d iskis,
-é;
d iskius,
-é
‘sud iskes’;
Ol-jné
d .,
p .:
p d.
Olis;
Paliok-jné
d b.
z.:
p d.
Palidkas;
Pleckai -jné
d b.
z.:
p d.
Pleckdi is;
Raul- né
sklp.:
pa d.
Raiilas;
Sil es -jné
d .,
p .:
.
Sil es as,
Sil-
és as;
Skink- né
d b.
z.:
pyd.
Ski ikis,
Skinkys;
Smalensk-yné
d b.
z.:
pyd.
Smalénskas;
TamoS- né
|.:
a d.
Tamosius;
Vi bick-jné
d b.
z.:
pd.
Vi bickas;
Zyd-jné
(||
Ab omyné)
I:
lie .
Zydas,
-é
“zydy
au ybes
zmogus’;
-iské(s):
ASmon-iské
d .:
pyd.
Aimona,
Aimonas;
Ba bén-iské
d b.
z.:
a d.
*Ba bé-
nas,
plg.
p d.
Ba bénka,
da
plg.
lenk.
p d.
Ba ba,
Ba bas
(SNP,
171,
172);
Kaz-
iské
1.:
p d.
Kazys;
Mélnyk-iské
a .:
pyd.
Mélnykas;
Zil-iskés
py.:
p d.
Zilis,
Zilius
a
pan.;
-iskis:
B6b-iskis
py.:
p d.
Bobis
a
pan.
a ba
lie .
boba
‘is ekejusi
mo e is;
sena
mo-
e is,
sené’;
Maly-iskis
p .:
a d.
*Mal is
a
pan.,
plg.
a d.
B asowa
Malwiene
1673
m.
(IAK);
da
plg.
lenk.
pyd.
Malwa
(SNP,,,
159);
Man il-iskis
py.:
pyd.
Man ila,
Man -
ilas;
Paulel-ixkis
py.:
a d.
*Paulelis,
plg.
.
Paiilius,
p d.
Paulé icius;
Siauciuk-iskis
p .:
p d.
Siauciikas
a
lie .
Siauci kas
‘ba siu io
sinus’.
I§
ki y
ie o a dziy
kilusiy
zemeé a dziu
p iesagu
papli ima
z .
7
len eléje.
7
LENTELE.
IS
KITU
VIETOVARDZIU
KILUSIU
ZEMEVARDZIVU
PRIESAGOS
Zemeé a dziai
P iesagos
Kiekybiné
P ocen iné
is aiska is aiska
-auka
(sla .)
1
5
-ynas
1
15
-iné
*
19
29
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
111
7
LENTELES
TESINYS
a
Zemé a dziai
ia
P iesagos
Kiekybiné
P ocen iné
is aiska is aiska
7
-yné
Bay
53
e e
a
-isk
-ISke(s)
o es
5
ea e
2
1)
o ye
_
-13kis
-
_
5
-
735
IS
iso
66
98,5
IS
len elés
ma y i,
kad
daugiausiai
ediniy
suda oma
su
p iesaga
-yné
(~53%),
maziau:
-iné
(~29%),
-iské(s),
-iskis
(~7,5%).
Ki os
p iesagos
maZai
papli usios
(po
~1,5%).
3.3.3.
SUDURTINIAI
ZEMEVARDZIAI
(DURINIAI):
3.3.3.1.
An ieji
sandai
i$
apelia y y
—
geog a iniu
nomenkla i iniy
e miny
(bala,
kdlnas,
kélias,
la ikas,
pie a,
sala,
ipis)
i
ki u
objek u
pa adinimy
(da zas,
kapinés,
lanka,
ma gas):
bala:
B azak-balé
py.:
a d.
*B azakas
a
pan.,
plg.
lenk.
p d.
B azek
(SNP,
472);
Dai ks-ia-balé
py.:
pyd.
Dauksys;
Nemu -balé
py.:
pyd.
Nému a,
Nému as;
P anciiz-
balé
p .:
lie .
p anc izas,
-é
‘p anciizy
au os
zmogus’;
P iis-balé
p .:
p d.
P iisas
a ba
lie .
p iisas,
-é
‘bu usios
Ry y
P isijos,
Klaipédos
k as o
gy en ojas,
okie is;
liu e-
onas’;
Ramosk-a-balé
d p.:
pyd.
Ramoska;
Ske dz-ia-balé
p .:
lie .
ske dZius
‘ y iau-
sias
piemuo,
bandos
p iZiii é ojas,
ke dZius’;
Sab-a-balé
p .:
p d.
Sabas;
Sik-a-balé
p .:
p d.
Sikas;
da zas:
Kdl -ia-da zis
d z.:
p d.
Kdl is
a
lie .
kdl is
‘kas
e ciasi
me alo
kalimo
ama u’;
Salduk-da zis
z.:
pyd.
Saldikas;
kdlnas:
Bliidz-ia-kalnis
k n.:
p d.
Bli idzius
a
lie .
bliudzius
‘bli idy
pa da éjas;
bli idy
aisy ojas’;
Gudaé-kalnis
kl .:
a d.
*Gudacius
a
pan.,
plg.
pyd.
Gudaée skis,
da
plg.
lenk.
p d.
Gudacz
(SNP,
577);
Kédz-ia-kalnis
kln.:
p d.
Kedys
a
pan.
a ba
lie .
kedys
‘mazo
Ugio
zmogus’;
Pauz-ia-kalnis
kin.:
p d.
Pauza,
Pauza;
Ramésk-a-kalnis
k n.:
p d.
Ramoska;
Rail-ia-kalnis
k n.:
a d.
Raiilas;
kapinés:
P anciiz-kapinés
(||
Kapindi és)
|.:
lie .
p anciizas,
-é
‘p anc izy
au os
zmo-
gus’;
Zyd-kapinés
kp.:
lie .
Zydas,
-é
‘zydy
au ybés
Zmogus’;
kélias:
Pimp-ia-kelis
(||
Pempynés
kelélis)
kl.:
pyd.
Pimpé;
Raiil-a-kelis
k .:
a d.
Raii-
las;
Siki é-kelis
k .:
p d.
Sikucius,
Siki is;
lanka
‘didele
lygi
pie a,
dazniausiai
p ie
upés,
po ynio
me u
uZliejama
andens’:
Zyd-lanké
p .:
lie .
Zdas,
-é
‘zydy
au ybés
zmogus’;
la ikas:
Gudyn-lauké
p .:
p d.
Gudynas;
ma gas:
Kazik-ma gis
a .:
a d.
*Kazukas
a
pan.,
plg.
p d.
Kazukdi is,
da
plg.
a d.
Shymon
Kazukas
1816
m.
(IAK);

112
||
DALIA
SVIDERSKIENE
pie a:
Dumé-ia-pie é
py.:
p d.
Duméius
a
lie .
dumdius
‘gal ocius,
pa a éjas;
Zy-
mus
i Sininkas,
p ie aizdas’;
Me g-a-pie é
p .:
lie .
me ga
‘suaugusi
ne ekéjusi
mo-
e is,
me gina’;
Se s-ia-pie é
py .:
p d.
Semiys;
Zjd-pie e
p .:
lie .
das,
-é
‘zydu
au y-
bes
zmogus’;
sala
“i8
isu
pusiy
andens
apsup as
sausumos
plo as’:
Biél-salé
s.:
pyd.
Bielys
a
pan.;
upis:
Kamen -upis
py.:
a d.
*Kamen as
a
pan.,
plg.
pyd.
Kamen da icius.
Zemé a dziy
an uju
sandy
papli imas
pa ody as
8
len eléje.
8
LENTELE.
IS
KITU
VIETOVARDZIU
KILUSIU
ZEMEVARDZIU
ANTRIEJI
SANDAI
An ieji
sandai
Kiekybiné
P ocen iné
is aiska is aiska
_-bal-
;
Pl
Tone
Me in
7
72?
i
-da z-
oe
BS
:
hele
1
oi
|
Gh manc embe
Om,
eiek iees
Fi ch
Saipan
aoe
___ockel-
ee
is
3
10
oe
ss
-lank-
Da iju eu s
Sead
see
lL
e
dew
-lauk-_
-
a
ee
“ama e:
Hii
ie
eae
wi li
deR
aa eld
Midd
Ri
___-pie -
ee
Dies
pissed
Wend ,
Wea,
Ie
4
asal-
7
c e
Ley
ey
S
Ts
_
Up-
-
;
aul
shade
ase
Len elés
duomenys
odo,
kad
daugiausia
du iniy
an ajame
demenyje
u i
lekse-
mas
bala
(~29%),
kdlnas
(~19%)
i
pie a
(~13%).
Re esnés
leksemos
kélias
(~10%),
da zas
i
kapinés
(~6%),
pa ienés
—
lanka,
laiikas,
ma gas,
sala,
wis.
3.3.3.2.
An asis
sandas
—
ik inis
Zodis
(upés
a das):
Zyd-seSupé
(||
Isg auza)
p .:
lie .
Z das,
-é
‘zydu
au ybés
Zmogus’
i
Sesiypé
up.
3.3.4.
SUDETINIAI
ZEMEVARDZIAI.
Visi
uz asy ieji
—
kilmininkiniai:
B andzy
gi di é
g .:
a d.
B iindza
i
lie .
gi di é,
plg.
lie .
gi ia;
E angéliky
kapai
kp.:
lie .
e angélikai,
plg.
lie .
e angeélikas,
-é
‘p o es an as’
i
lie .
kapai;
Kdl io
daFzas
d .:
lie .
kdl is
‘kas
e ciasi
me alo
kalimo
ama u’
i
lie .
da Zas
‘zemes
sklypas
p ie
sodybos
da zo éms’;
Ma ijény
kapai
kp.:
lie .
ma ijonai,
plg.
lie .
ma ijénas
‘Ma ijos
o dino
ienuolis’
i
lie .
kapai;
S acia ikiy
kapai
kp.:
lie .
s acia ikiai,
plg.
lie .
s acia ikis,
-é
‘kas
iSpazis a
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
113
s acia ikybe’
i
lie .
kapai;
Zu élés
pie a
py.:
p d.
Zu élé,
Zu élis
i
lie .
pie a.
Visi
pa eik i
ie o a dziai
u i
posesy ine
eikSme.
3.4.
Galimi
d ejopos
kilmés
zemé a dZiai
Keliais
a ejais
bu o
sunku
nus a y i,
a
ie o a dziai
susida e
i$
augalu,
pauks-
¢ciu i
ki y
gy inu
pa adinimu,
geobo aniniy
e miny
a
pan.
kilusiy
asmen a dziu,
a
i$
apelia y y
—
augaly
pa adinimy
a
ki y
bend iniy
zodziy.
Da ybos
pozi iu
ai
ediniai
bei
di iniai.
3.4.1.
PRIESAGU
VEDINIAI:
-iné:
Baland-iné
p .:
p d.
Bala idis
a
lie .
bala dis
‘ oks
pauks is,
ka elis;
laukinis
ka elis
(Columba)’;
Mesk-iné
p .:
p d.
Meska,
Méskis
a ba
lie .
meska
‘lokys’;
lie .
méskis,
méskis
‘lokys,
me’ka
(pa inas);
iebus
apys ambis
kumeliukas’;
Padaz-iné
p .:
lie .
padazas
‘ algio
dazinys,
mi kalas’
a ba
i8
lie .
padazinis,
-é
‘kaip
padazas,
skys-
as’;
Se -iné
p .:
p d.
Se s
a ba
lie .
Se ys
‘p as a,
kie a
Zolé’;
ki a
e us,
nea mes ina
kilmés
galimybé
i8
lie .
Se inis, -é
‘Siu k8 us,
kie as
kaip
Se iai’;
Vanag-iné
p .:
p d.
Vanagas
a ba
lie .
anagas
‘ anagu
poSeimio
iSis,
pléS us
paukS is
umpu
lenk u
snapu
i
aS iais
nagais’;
-iské:
Ka a -iské
d .,
p .:
a d.
*Ka a a
a
pan.,
plg.
p d.
Ka a skis,
da
plg.
a d.
S a-
nislaw
Ka a unes
1638
m.
(IAK)
a ba
skol.
ka a a
‘biida,
palapiné’;
Sain-iské
py.:
p d.
Salina
a ba
lie .
Salna
‘Sa ma,
Se kSnas’;
-iskis:
B id-iskis
d p.,
p .:
a d.
*B idys
a
pan.,
plg.
p d.
B idzius,
a ba
lie .
b ida
‘b ydé;
Slapumas,
pu as’;
Kanap-iskis
p .:
p d.
Kandpis
a ba
lie .
kanadpé, kandapis
‘kul i inis
augalas,
i$
jo
s iebo
gaunamas
pluoS as,
o
i$
seklu
spaudziamas
aliejus;
o
augalo
sekla,
g iidas
(Cannabis
sa i a)’.
3.4.2.
SUDURTINIAI
(DURINIAI):
bala:
S azdz-ia-balé
d p.:
p d.
S azdas
a ba
lie .
s azdas
‘giesmininky
Seimos
pauks-
is
(Tu dus)’;
Sa k-a-balé
p .:
p d.
Sd ka
a ba
lie .
Sé ka
‘ a ny
Seimos
pauks is
su
bal omis
plunksnomis
spa nuose
(Pica
pica)’;
Slek-balé
p .:
p d.
Slekys
a ba
sie ina
su
lie .
Slék
‘Sliu k8
(ka ojan
nusakomas
Zliugséjimas)’,
plg.
lie .
sleké i,
Sléka,
-éjo
‘ e-
ke i,
s o en i’;
Vanag-balé
py.:
pyd.
Vanagas
a ba
lie .
anagas
‘ anagy
poseimio
i-
Sis,
pleS us
paukS is
umpu
lenk u
snapu
i
aS iais
nagais’;
biida:
Zeb -a-biidis
p .:
p d.
Zeb ys
a
pan.
a ba
lie .
Zéb as,
-a
‘ askuo as,
ma gas’;
pie a:
Galin-pie é
p .:
p d.
Galinis
a ba
lie .
galinis, -é
‘daik o
k as iné
dalis
(p a-
dzia,
pabaiga)’,
plg.
lie .
galas
‘k aS as,
siena;
iba’.
3.5.
NeaiSkios
kilmés
zemé a dzZiai
Uz asy a
kele as
neaiskios
kilmes
bei
da ybos
ie o a dziy,
del
ku iy
galima
spélio i:
D apie -iskis
py.
—
galbi
p iesagos
-isk-
edinys,
ku io
kamienas
D apie -
(<
*D ap-
pie -)
sie inas
su p d.
D apa,
D apas
a
pan.,
i
lie .
pie a;
G ainés
d .
—
galé y
bi i
susijes
su
skol.
*g ainé
a
pan.,
plg.
ok.
g einen
‘ e kSlen i,
bédo i,
dejuo i’
(K izi-
114
|
DALIA
SVIDERSKIENE
nauskas
1992:
450);
Silam-balé
p .
—
g eiciausiai
anke ose
uZ aéy a
ne iksli
pie os
a do
ly is;
sudé inio
ie o a dzio
pi mojo
sando
Silam-
leksemos
a i ikmeny
as i
nepa yko,
be
manan ,
kad
del
p iebalsiy
supanaséjimo
Silam-
a si ado
i§
Silan-,
ai
pas a asis
sandas
galé y
bi i
asmen a dinés
kilmés,
a si ades
i8
a d.
*Silanas
a
pan.,
plg.
p d.
Silénskas,
Sildnskis.
Zemiau
pa eikiamoje
len eléje
ma y i,
kokios
kilmés
j ai iy
ki y
Zemés
pa i siaus
objek y
a dai
y auja
Ma ijampoles
alsciuje
i
koks
da ybos
biidas
y a
dazniausias.
Duomenys
pa eikiami
skaiCiais
i
p ocen ais
(Z .
9
len ele).
9
LENTELE.
ZEMEVARDZIU
DARYBOS
BUDAI
IR
KILME
Zemé a diiai
pagal
da yba
Zemé a dziai
—
ee
—_._
I$
iso
;
wed
Vediniai
He
as
pagal
kilme
Pi miniai
i
Sudu iniai
Sud
e iniai
ninia
wo
a
Galiiniy
P iesagy
P iesdeliy
(dai iniai)
es es
_
I§
bend iniy
91
2
55
~ 50
11
209
zodziu
(~61%)
IS
ki y
1
-
1
-
1
7
10
ie o a dziy
-
;
(~3%)
IS
asmen a dziy
1
=
66
-
32
6
105
i
apelia y iniu
(~30%)
asmenu
pa adinimy
1
b y
gi #8
bah
Galimi
d ejopos
- -
11
=
6
_
AZ
kilmes
aia
nee
(-5%)
Neaiskios
1
-
1
-
1
-
4
i
se
ee
IS
iso
94
2
134
-
90
24
345
(~27%) (~1%) (~39%)
;
(-26%)
—(~7%)
_—
Ty imy
ezul a ai
odo,
kad
Siame
als¢iuje
daugiausia
uz aSy a
smulkiujy
zemés
pa i Siaus
objek y
a du,
kilusiy
i8
bend iniy
zodziyu,
pe pus
maziau
i§
asmen a -
dziu
i
apelia y iniu
asmeny
pa adinimy;
dazZniausias
jy
da ybos
budas
—
p iesagu
ediniai.
4.
ISVADOS
A likus
Ma ijampoles
alsciaus
isu
ijy
ie o a dziy
sluoksniy
( anden a dziu,
gy enamujy
ie u
a dy,
Zemé a dziy)
da ybine
bei
kilmeés
analize,
galima
eig i,
kad
ie o a dziy
sluoksniai
y a
ski ingi,
sa i i,
a¢iau
u i
i
panaSumu.
Todel
galima
da-
y i
okias
iS adas:
MARIJAMPOLES
VALSCIAUS
VIETOVARDZIAI
|
115
4.1.
Da yba
4.1.1.
Vie o a dziy
da ybos
y imai
odo,
kad
daugiau
y a
an iniy
ie o a dziu
(ju
skaigius
s y uoja
nuo
66%
gy enamuyju
ie u
a du
sluoksnyje
iki
86%
anden a -
dziu
sluoksnyje).
Pi miniai
ie o a dziai
bidingesni
gy enamuju
ie u
a dy
sluoks-
niui
(jie
suda o
apie
ecdali
Siu
ie o a dziu
—
34%;
zeme a dziu
sluoksnyje
ju
y a
27%,
anden a dziu
—
14%).
4.1.2.
I$
an iniy
ie o a dziy
isuose
sluoksniuose
gausiausia
y a
p iesaginiy
edi-
niu
g upe.
Daugiausia
p iesaginiy
ediniy
y a
gy enamujyu
ie u
a dy
(~45%),
ma-
Ziausiai
—
anden a dziy
sluoksnyje
(~37%).
4.1.3.
Sudii imo
bidu
pada y i
ie o a dziai
y a
budingesni
anden a dziams
(~33%)
i
zeme a dziams
(~26%);
sudé iniai
ie o a dziai,
ku iy
a i inkamuose
sluoksniuo-
se
ne a
gausu,
daznesni
anden a dziy
sluoksnyje
(~10%).
4.1.4.
Visuose
ie o a dziy
sluoksniuose
maziausiai
y a
gal iniy
i
p ieSdéliu edi-
niu.
Galiiniy
ediniy
anden a dziy
sluoksnyje
~6%,
p ieSdéliy
ediniu
—
ik
~4%
gy enamyuju
ie u
a dy
sluoksnyje.
4.2.
Kilmé
4.2.1.
Pagal
kilme
daugiausia
ie o a dziy
y a
kile
iS
bend iniy zodziy
(apelia y y):
anden a dziy
~71%
i
zemé a dziy
~61%.
4.2.2.
Gy enamuju
ie u
a dy
sluoksnyje
y auja
iS
asmen a dziy
bei
apelia y iniu
asmeny
pa adinimy
kile
ie o a dziai
(~70%).
Sis
pama as
biidingas
i
zemé a -
dziams
(~30%),
i
anden a dziams
(~23%).
LOKALIZACIJOS
NUORODU
SUTRUMPINIMAI
G az
—
G aziskiai
(Vilka iskio
.)
Gz
—
Gizai
(Vilka iskio
.)
JRGZ—Ju geze iai
(Ma ijampoles
.)
Lp n
—
Liud ina as
(Ma ijampoles
.)
Lzp
-Lazdijai
M J—
Ma ijampole
MSKC
—
MeSkuiai
(Ma ijampoles
.)
PD n
—
Pado inys
(Ma ijampoles
.)
PRN
—
P ienai
Ras
—
Rasiai
(Vilka iskio
.)
Sauk
—Saukénai
(Kelmés
.)
Si
-Sila o as
(P ienu
.)
$n
-Sunskai
(Ma ijampolés
.)
Ss
—SeS8 okai
(Lazdijy
.)
T kS
—
T akiskiai
(Ma ijampoles
.)
VG
—
Vaigu a
(Kelmés
.)