ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIT
(2005),
23
-
39
Isilginiy
objek y
p edikacijos
pobudis.
Subjek y aus
judejimo
sa oka
ROLANDAS
MIKULSKAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as
I is
common,
in
many
languages,
o
cha ac e ise
a
oad,
a
pa h
o
an
oblong
objec
by
means
o
a
di ec ional
e b
o
mo ion.
This
a icle
o e s
a
ai ly
de ailed
analysis
o
such
ins ances
o
he
p olonga ed
objec
mode
o
p edica ion,
based
on
Li huanian
language
ma e ial.
The
egula i y
o
he
phaenomenon
unde
discussion
sheds
doub
on
a emp s
a
explaining
he
use
o
such
e bs
o
mo ion
as
se ing
he
pu poses
o
igu a i e
speech
and
exp essi e
image y:
i
mus
sp ing
om
deepe
cogni i e
sou ces.
The
cogni i e
na u e
o
he
p olonga ed
objec
mode
o
p edica ion
is
he e
examined
wi h he
aid
o
Langacke ’s
no ion
o
subjec i e
mo emen .
A en ion
is
also
d awn
o
he
seman ic
and
g amma ical
pecula i ies
o
e bs
ep esen ing
his
ype
o
p edica ion.
0.
IVADAS
0.1.
Ne
ienoje
kalboje
y a
ip as a,
kai
kelias,
akas
a
ki as
iSilgai
nusi eses
objek-
as
y a
apibidinamas
k yp inga
judéjima
eiskianciais
eiksmazodziais.
No s
okiu
sakiniy p edikacija
jokio
objek y aus
judéjimo
nezymi,
a¢iau
juose
a ojami
judeji-
mo
eiksmazodZiai
j a imo
kalbos
a o ojui
nekelia,
.
y.
Sie
sakiniai
p iimami
kaip
aisyklingai
suda y i.
An ai
isai
ip as ai
skamba
okie
pasakymai:
(1) Kelias
eina
pagal
upe
LKZ,,
1073
(Dz).
(2)
Pe
lygumas
béga
ieskelis
LKZ,
726
(RS).
(3)
Nuo
ku
Si as
kelias
a eina?
LKZ,,
1080
(Dak).
0.2.
Lie u iy
kalbos
Zodyno
duomenys
odo,
kad
okia
judejimo
eikSmeés
eiksmazo-
dziy
a osena
kiek
daznesné
aS uose
negu
gy ojoje
kalboje.
Jeigu
a
ak a
aiskin u-
me
ki y
kalby
i aka
aSy ojams,
ai
ik
pa i in ume
Sio
kalbos
eiSkinio
uni e salu-
ma.
Ma
pakankamai
okios
a osenos
a ejy
y a
iksuo a
i
a mése.
Kalbamo
eiskinio
papli imas
liudija
jo
sis emiSkuma
i
am
ik a
bend esnj
pobidj.
Viena
e us,
judéjimo
eikSmés
p edika ais
gali
bi i
apibidinami
ne
ik
kelias,
akas,
ies-
kelis
a
upé,
be
i
laukas,
pie a,
Slai as,
o a,
miSkas,
andas
i
pan.
Apibend in ai
bi y
galima
eig i,
kad
aip
pa
gali
bi i
cha ak e izuojama
isy
objek u,
e inamu
pagal
ilgumo
dimensija,
padeé is
e d éje.
T umpiau
juos
gale ume
adin i
ISILGINIAIS
OBJEKTAIS.
Plg.:
(4)
P ie
d a o
éjo
dideliausios
pie os
LKZ,,
1073
(Zp).
(5)
Kalnai
ei
ixilgai
jii iy
k as o
LKZ,,
1073
(K,,
11).
(6)
Aplink
mies q
éjo
mi o
siena
LKZ,,
1073
(J.
BALC).
24
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
(7)
Tos
balos
nueina
ne
in
ki q
pa apija
LKZ,,
1091
(Rpm).
(8)
Isilgai
eina
bal i
i
audoni
d yziai
LKZ,,
1073
(Rpm).
Ki a
e us,
kelio
a
apsk i ai
iSilginio
objek o
e d inge
pade i
kalboje
apibidina
ne
ik
ip as iniai slink ies
eiksmazodzZiai.
Tokia
p edikacija
gali
bi i
ne
ik
pagal
ho izon aliaja,
be
i
pagal
e ikaliaja
ai,
plg.:
(9)
Kelias
leng ai
kilo
j
kalna
LKZ,
793
(PC).
(10)
Paskui
en
leidosi
g azus
Slai as
LKZ,,,
253
(RS).
(11)
S ai
mano
kelias
ixné é
i§
kalny
j
lyguma
LKZ,,,
683
(Sic).
Ne iesia
kelio
kon igi acija
apibidina
eiksmazodZiai,
ku iy
p edikacija
ap epia
slink-
ies
eiksma
ne
ik
iesios,
be
i
Soninés
aSies
a z ilgiu,
plg.:
(12)
Takas
suka
j
kaima,
j
sodybq,
susigiizusiq
po
senais
opoliais
LKZ
88
(V.
Bus).
(13)
Numindy as
| akas|
ingu ia o
pacia
ska dzio
pak as e
LRA
467
(J.
JABL).
(14)
Da
kelios
yskios
aukslés
ingia o
pe
jo
kak qa
LKZ,.,.
461
(J.
Ap).
(15)
Pa ugém
sau
yniojas
akelis
LKZ
474
(RS).
(16)
Keliukas
k ei as
ai ési
laukais
LKZ,,
77(T.
Ti y).
Geog a ine
kelio
pade i
kalboje
gali
ody i
ne
ik
ien alen¢iai,
be
i
d i alenCiai
eiks-
mazodZiai,
suponuojan ys
agen a
i
pa ien a,
aigi
eiskian ys
ne
sa aimini,
0 kauzuo a
judejima,
plg.:
942
(PNMZ).
942
(I.
Simon).
(17)
Ag as y
akai
pa
sodq
eda
LKZ....
(18)
[
pama iy
kaimg
eda
daug
keliy
LEZ
yn
0.3.
Ap a iamo
eiSkinio
egulia umas
e ¢ia
k i i8kai
zi i é i
|]
méginimus
okia
judeji-
mo
eiksmazodziu
a osena
sie i
su
igd a y ines
kalbos
ikslais,
.
y.
su
aizdingos
iS ai8-
kos
siekiu.
Neabejo inai
isilginiy
objek u
p edikacija
judejimo
eiksmazodZiais
u i
giles-
nes,
kogni y ines,
p iezas is.
Joms
a skleis i
i
ski iamas
Sis
s aipsnis.
Kogni y iné
iSilginiy
objek u
p edikacijos
p igim is
a skleidziama
emian is
langake iska
subjek-
y aus
judéjimo
sa oka.
Ka u
k eipiamas
démesys
j
Siai
p edikacijai
a ojamy
eiks-
mazodziu
seman ikos
bei
g ama ikos
speci ika.
1.0.
Na aliai
kyla
klausimas,
kaip
imanoma,
kad
judejimo
eiksmazodZiai
zyme yu
s a ing
objek y
pade j
e d éje?
Kokia
okios p edikacijos logika?
Juk
pap as ai
sako-
ma, kad
judejimo
eiksmazodziai
zymi
judan¢ciy
objek u
padeé ies
ki ima
e d eje
lai-
kui
bégan .
Tuo
a pu
s a ing
objek y
padeé i
zymin ys
eiksmazodzZiai
(p z.:
sédi,
s o-
i,
guli,
iso
i
pan.)
jokios
e d iniy
san ykiy
e oliucijos
nezymi.
Tuo
jie
panasis
i
bisenos
eiksmazodzius,
ku ie
aip
pa
nezymi
jokiy
si uacijos
poky¢iy
laiko
ekme-
je.
Tad
zymimos
e d inés
si uacijos
dinamizmas
s.
s abilumas
bi u
pag indinis
kal-
bamu
eiksmazodziy
seman ikos
ski umas.
Vis
del o,
pa eikdama
judejimo
eiks-
mazodzius
e d inei
kelio
a ba
ki y
iSilginiy
objek y
kon ig acijai
nusaky i,
kalba
$j
ISILGINIU
OBJEKTU
PREDIKACIJOS
POBUDIS
|
25
esminj
ski uma
sugeba
j eik i.
A
p io i
okia
a osena
galima
bi y
paaiskin i
am
ik u
judéjimo
samp a os
labilumu.
Sio
labilumo
pag inda
suda o
ai,
kas
ienija
ju-
déjima
i
s a ine
padé j
zymin¢ius
eiksmazodzius.
Toks
bend umas
u e y
siek i
pa-
¢ia
eiksmazodziy
ka ego ijos
esme,
jos
di e encinius
pozymius.
1.1.
Pap as ai
eigiama,
kad
pag indinis
b uozas,
ski ian is
eiksmaZodj
nuo
ki y
g ama iniy
ka ego ijy,
y a
jo
laikiskumas,
a ba
sasaja
su
adinamuoju
absoliuciuoju
laiku
(nepainio inas
su
g ama iniu
laiku,
ku is
y a
deik inés
p igim ies
i
zymi
eiks-
mo
san ykj
su
kalbéjimo
momen u).
Ki aip
a ian ,
eiksmazodis
geba
pe eik i
ei8-
kiamos
si uacijos
dinamika.
Pas a aja
da
bii yu
galima
aizduo is
kaip
momen iniy
s a iniy
padé¢ciy
kai a,
a ba
kaip
am
ik a
Siy
padéciy
sekos
i8sidés yma
laiko
a8yje.
Taciau
sunku
bi y
nesu ik i
su
Ronaldu
W.
Langacke iu
(2002:
59-100),
ku is
pas e-
bi,
kad
sasajos
su
laiku
biidingos
ne
ienin elei
eiksmazodZio
ka ego ijai.
Pa yzdziui,
p ielinksniai
p ieé
i
po,
p ie eiksmiai
aka
a ba
y oj
ai
pa
zymi
laiko
san ykius.
Kai
ku ie
kompleksiniais
adinami
p ielinksniai
gali
ne
zymé i
(e d és)
padéciy
kai a
laikui
bégan .
Langacke is
kaip
pa yzdj
nu odo
angly
kalbos
p ielinksnj
ac oss,
kai
Sis
a ojamas
su
judéjimo
eiksmazodZiais.
A i inkamai
lie u iy
kalboje
okiomis
sa ybémis
pasizymi
p ielinksniai
ske sai,
isilgai,
jZambiai,
pe ,
p o,
kiau ai.
Plg.:
(19)
Lapé
béga
ske sai
kelio.
(20)
Kiskis
liuoksi
pe
di ona.
Taigi
galima
bi y
eig i,
kad,
pa yzdZiui,
p ielinksnio
ske sai,
eiksmazodzio
ki s i
(ke-
liq)
i
de e ba y o
(kelio)
ki imas
seman inis
u inys
y a
as
pa s
—
isi
Sie
eiksmaZodZiai
zymi
pe éjimo
is
ieno
iSilginio
objek o
k aS o
j
ki a
ajek o ija,
ku iai
j eik i,
be
abejo,
eikalingas
am
ik as
laiko
a pas.
1.2.
Del
okios
dalyky
padé ies
Langacke is
si ilo
di e enciniy
eiksmazodzio
pozy-
miy
ieSko i
ne
jo
zymimy
si uacijy
esp.
koncep u
u inyje,
o
a k eip i
deémesj
j
buda,
ku iuo
Sis
u inys
su okiamas.
Pab ézdamas
empo alu,
a ba
laikini,
eiksmazodzio
ka ego ijos
pobiidi,
jis
pas ebi,
kad
pas a osios
sa ybés
pag inda
suda o
nuoseklus
zymimos
si uacijos
skena imas.
Ki aip
a ian ,
p ocesa
zymin i
kalbos
dalis
suponuo-
ja
nuoseklia
isy
laike
besi u uliojancios
si uacijos
aziy
pe z alga.
Tuo
a pu
ki os
san ykius
zymin¢ios
kalbos
ka ego ijos,
kaip
an ai
p ielinksniai,
bud a dZiai,
p ie eiks-
miai,
bend a ys,
daly iai,
jeigu
i
u i
sasajy
su
laiku,
is
dél o
esancios
a empo alios,
a ba
nelaikinés,
a
p asme,
kad
jy
eiSkiamy
koncep y
u inys
su okiamas
ne
laipsnis-
kai,
o
akumulia y iu
bidu.
No s
oks
su okimo
kelias
suponuoja
am
ik a
nuoseklios
pe z algos,
laipsnisko
,,su inkimo“,
a ba
iesiog
koncep o
ki imo,
aze,
aciau
ak is-
kai
Siy
ka ego ijy
paski is
kalboje
y a
su eik i
galimybe
manipuliuo i
os
k ybos
isuminiais
,,p oduk ais“,
a ba
geS al ais.
Pas a iesiems
laiko
p o ilis
y a
neak ualus.
1.2.1.
Taip
su okiamas
eiksmazodis
zymi
p ocesus.
Tuo
jis
ski iasi
nuo
a empo a-
lius
san ykius
zyminciy
kalbos
daliy.
Nesunku
pas ebé i,
kad
Siai
eiksmazodzio
ka-
ego ijos
samp a ai
ypa inga
s a ba
igyja
pa ies
su okéjo
esp.
kalbo o
(klauso o)
,
Su okéjo,
a ba
in e p e a o iaus,
i
kalbo o
(klauso o)
sa okos
né a
apacios,
a¢iau
p iémus
kog-
ni y is y
si iloma
p ielaida
dél
kogni y iniy,
a ba
men aliniy,
i
seman iniy,
a ba
ling is iniy,
s uk i y
izomo iskumo,
kai
ku iuose
ling is inio
disku so
kon eks uose
Sios
sa okos
gali
iena
ki a
a s o i.
26
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
igi a'.
A i inkamai
i
laikas
Langacke io
ski iamas
j
SUVOKTAJ|
LAIKA
(concei ed
ime)
( )
i
PROCESINI
LAIKA
(p ocessing
ime)
(T).
Pi masis
laikas
umpai
apib éZia-
mas
kaip
su okimo
oBJEKTAS,
0
an asis
—
kaip
su okimo
PRIEMONE.
Su ok ajame
lai-
ke
u uliojasi
mums
pazis amo
pasaulio
j ykiai,
i jis
isi es as
ie oje
adicinio
ab-
soliu aus
laiko.
P ocesinis
laikas
y a
nauja
sa oka,
zymin i
kogni y iniu
ope acijy
ukme.
A siz elgdamas
j
Siuos
pa ame us
Langacke is
be
ku io
p oceso
p edikaci-
[ J/
,
ja
si lo
ap agy i
o mule
C
ku ia
eiké y
skai y i
aip:
su okéjas
(concep-
T;?
ualize )
C
am
ik u
p ocesinio
laiko
momen u
T,
ak y uoja,
a ba
suZadina,
s a inio
san ykio
,
koncep a
i
éliau
jj
susieja
su
a i inkamu
su ok ojo
laiko
momen u
1,
Visa
p ocesa
galima
pa aizduo i
o mule:
o
[he
lhe
eh
Si
o mulé
nenu iks ama
se ija
padé iy
Ty Ty
Vy,
1,
Sdés o
su ok ojo
laiko
aSyje
,,
,,
jy-5 ,.
0
p ocesinio
laiko
simboliy
seka
T,,
T,,
T,,...,
T,,
Zymi,
kad
su okeéjas
C
nuo-
sekliai
pe z elgia,
a ba
nuskenuoja,
Sia
sudé ine
s uk i a.
Apibend inan
bi y
gali-
ma
pas ebé i,
kad
okiu biidu
sup an ama
p oceso
p edikacija
ski iasi
nuo
nelaikinés
kompleksinés
p edikacijos,
aip
pa
zymin¢cios
k yp inga
padé¢iy
dis ibucijg
laiko
asyje,
uo,
kad
pas a ojoje
p ocesinio
laiko
pa ame as
ak i8kai
ne aidina
jokio
aidmens,
a ba,
Langacke io
ZodZiais
a ian ,
Siai
p edikacijai
iks a
laiko
p o ilio.
1.3.
Leng a
sup as i,
kad
langake iSka
p oceso
samp a a
apima
i
biisenas.
Sias
bi u
galima
laiky i
ibiniu
a eju,
kuome
kai
ku ie
p oceso
pa ame ai
su ok ojo
laiko
ékméje
nekin a,
aciau
p ocesinio
laiko
pa ame as
iSlieka
eik8mingas.
Pap asciau
a ian ,
nuosekliai
pe z elgiama
a
pa i
si uacijos
padé is.
Pazymejus,
kad
,
=
,
+
/,
anks¢iau
pa eik a
p oceso
o mule
leng ai
galima
p i aiky i
bisenai
esp.
busenos
eiksmazodziy
seman ikai
ap agy i:
agi
88
Pe
oe
|
Ue
a
Su ok ojo
laiko
ékméje
nekin anéig,
be
su okéjo
nuosekliai
skenuojama
si uacija
Sioje
o muléje
zymi
simbolis
R.
Daug askiai
i8
abiejy
pusiy
pab ézia
impe ek y ing
biisenos
eiksmazodzZiy
p igim j.
Langacke is
juos
ski ia
nuo
pe ek y iniy’
eiks-
mazodZiu,
galinciy
zymé i
objek y ius
si uacijos
poky¢ius,
i yks ancius
pe
am
ik a
(su ok ojo)
laiko
a pa.
T,
n
bl
/
‘|
z
Langacke is
pe ek yyumo
sa okos
iesiogiai
nesieja
su
eikslo
ka ego ija
i
sup an a
ja
kaip
eiksmazodzio
sa ybe
signalizuo i
p edikuojamos
si uacijos
kai a.
Jo
pe ek y iniai
eiksmazodziai
apima
is
(i8
ke u iy)
klasikinio
Zeno
Vendle io
(1967)
ski s ymo
ka ego ijas
—
eiklos
p edika us
(ac i i ies),
yksmo
p edika us
(accomplishmen s)
i
a si ikimo
p edika us
(achie emen s).
Logikos
ISILGINIU
OBJEKTU
PREDIKACIJOS
POBUDIS
|
27
1.4.
Tipiska
pe ek y iniy
eiksmazodziy
poklasi
suda o
judéjimo
eiksmazodZiai.
Judan is
objek as,
pa s
a
eikiamas
iSo inés
jégos,
pe
am
ik a
(su ok ojo)
laiko
a pa
i eikia
a i inkama
a s uma,
aigi
si uacijos
kai a
apib éZiama
izinio
objek o
pade ies
e d éje
pokyciu.
Analizuodamas
judéjimo
eiksmazodziy
sa ybe
eiks i
ne
ik
objek y u,
be
i
subjek y y
judéjima
Langacke is
(2002:
149-166)
bend a
judé-
jimo
p edikacijos
pobidi
si ilo
ap asy i
kiek
modi ikuo a
anksciau
ap a a
o mule:
iis
ie
L ,
n>
ies
Ll
Jo
|
[Im]
|]
,
|
n
Sia
o mule
eiké y
skai y i
aip:
judéjimo
s ebé ojas
/
su okéjas
C
pe
p ocesinio
laiko
a pa
T,,
T,,..,T,
seka
judejimo
ajek o ija
/,,
L,...,
/,,
ku ia
pe
su ok ojo
laiko
a pa
,,
y...
,
b ézia
judan is
objek as
m
(mo e ).
Lokalinius
simbolius
sup an an
ben-
d iau,
Si
o mulé
inka
i
abs ak¢iam
judéjimui
apibidin i.
Abs ak aus
p oceso
me-
u
su okéjas
min imis
seka
nema e ialiy
esiniy
pokycius
laikui
beégan .
Men aline
pokyciy
ajek o ija
suda o
nuosekliai
skenuojamos
padeé ys
jsi aizduojamoje
koky-
binéje
a ba
kiekybinéje
skaléje.
Angly
kalboje
judéjimo
eiksmaZodZiai
ku
kas
lais-
iau
nei
lie u iy
kalboje
a ojami
abs ak iems
poky¢éiy
p ocesams
cha ak e izuo i,
a¢iau
okios
a osenos
a ejy
galima
as i
i
misy
kalboje,
plg.:
(21)
A le y
a zybos
yko*
d i
alandas.
(22)
Konce as
eina
j
pabaiga.
(23)
B olio
s eika a
eina
ge yn.
1.4.1,
Sakiniai,
ku iuose
judéjimo
eiksmazodzZiai
apibidina
kelio
a ba
ki o
i8ilginio
objek o
kon igii acija,
i8
dalies
p imena
sakinius,
ku iuose
Sie
eiksmazZodZiai
p o i-
poziii iu
pa i
pe ek yyumo
sa oka,
eikSdama
am
ik os
e oliucijos
pabaiga,
iesiogiai
kai os
nezy-
mi,
O
y a
i8
pas a osios
sa okos
i8 edama.
Ki ais
Zodziais,
pe ek yyumas
y a
kai os
implikuojamas.
Ki a
e us,
nesunku
pas ebe i,
kad
i
ne
isoms
anks¢iau
iS a dy oms
p edika y
ka ego ijoms
i8
p igim ies
bidinga
kai a
zymé i.
An ai
eiklos
p edika ai
jokios
k yp ingos
kai os,
u inGios
na i alia
pabaiga,
nezy-
mi,
plg.:
Té as
aiksciojo
po
sodq
i
mas é.
Taciau
okios
eiklos
p edikacijos
iba
gali
nub éz i
pa s
kalbo as,
pa yzdziui,
pa a odamas
delimi-
a y ine
eiksmazodZio
o ma,
plg.:
__
Té as
PA AIKSCIOI0
po
sodq
i
él
sédo
di b i.
Siuo
a eju
eiksmazodzio
pe ek y umas
sie inas ne
su
na i alia
eiksmo
pabaiga,
be
su
pa ies
kalbo o
esp.
klauso o
b ézZiama
eiksmo
TRUKMES
iba.
Taigi
aip
pla¢iai
su okiama
eiksmazodzio
pe ek y uma
ik
iS
dalies
lemia
jo
seman iné
p igim is.
Langacke io
nuomone,
ne
misy
pa i iamos
bisenos
dazZnai
u i
na i alias
ibas,
dél
o
i
jas
Zymin ys
eiksmazZodziai
am
ik omis
aplinkybémis
gali
bi i
in e p e uojami
pe ek y iai.
Todél
g iez os
(p igim inés)
ibos
a p
impe ek y iniy
i
pe ek y i-
niy
eiksmazodZiy
b éz i
negalime.
Veiksmazodis
yk i,
zymin is
abs ak y
p ocesa,
seman ikos
poziii iu
y a
ge okai
a i ikes
nuo
konk e u
judejima
zyminCio
sa o
pi m ako.
Tokio
eiksmazodzio
zymimas
p ocesas
sakinyje
gali
bi i
k ali ikuoja-
mas
jau
ne
ik
ukmés,
ku ia
abs ak aus
judéjimo
a eju
galima
bi y
laiky i
olygia
j eik am
e d és
nuo o-
liui
konk e aus
judéjimo
a eju,
be
i
ie os a
biido
a z ilgiu,
plg.:
A le y
a zybos
yko
cen iniame
mies o
s adione.
Pakol
kas
susi inkimas
yks a
sklandziai.

28
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
liuoja
abs ak yu
judejima.
Taciau
esama
i
ski umy.
Pi miausia
ai,
kas
Siuose
saki-
niuose
,,juda“,
ka u
suda o
i
Sio
judejimo
ajek o ija.
Taciau
§i
ajek o ija
né a
men aliné,
kaip
abs ak aus
judéjimo
a eju,
be
isiskai
ealus,
geog a iskai
apib é-
ziamas
objek as.
Su
ealiu
judéjimu
Siy
sakiniy
p edikacija
sieja
i
daugiau
a
maziau
eksplici iskai
juose
eiskiama
k yp is,
plg.:
(24)
Vienas
[kelias]
eina
pas
mamuze,
an as
pas
be ny j
LKZ,,
1073
(Ki D
9).
(25)
Abu
paz elge
j
ieskelj,
p o
sodybas
nusi ingu iuojan j
i
be zynq
LKZs
462
(L.
Do yp).
(26)
Uz
Da g ainiy
s ikas
an
Skujinés
kelias
LKZ,,,
88
(VS ).
Ki a
e us,
Siy
sakiniy
seman inis
u inys
jokio
ak inio
judéjimo
nezymi:
adinamasis
judéjimo
subjek as
laikui
bégan
iSlieka
s abilus.
Taigi
Siy
sakiniy
eiksmazodZiai
i$
iesy
zymi
impe ek y ini
p ocesa,
ku j
Langacke is
si lo
ap asy i
anksciau
pa eik a
o mule
(ii),
Sioje
pas o aus
san ykio
simboli
R
pakei us
labiau
apib ez u
iSilginio
objek o
lokacijos
simboliu
/M/
L:
aa
[u
L]
le
[uma
L]
he
ea
L]
Ale
Si
o mulé
odo,
kad
s ebé ojas,
a ba
su okéjas,
C
kiek ienu
su ok ojo
laiko
momen u
,
nuosekliai
iksuoja
is a
pacia
isilginio
objek o
M
e d ing
padé ij,
a ba
lokacija,
L.
Nesunku
pas ebé i,
kad
aip
ak uojamas
iSilginis
objek as
o maliai
niekuo
nesiski ia
nuo
ak inio
judéjimo
subjek o:
i
ienas,
i
ki as
apib éziami
pe
lokalinj
san yki.
1.5.
Leksikog a as,
z elgdamas
j
ap a iama
judéjimo
eiksmazodziy
a osena,
ma o
aisky
seman inio
i8plé imo
a ejj:
i8
p igim ies
pe ek y iniai
judejimo
eiksmazodzZiai*
ima
zymé i
impe ek y inius
p ocesus,
ku iy
seman inis
u inys
olygus
pas o ios
e d i-
nés
isilginio
objek o
pade ies
p o iliui.
Taciau
i$
kalbamy
sakiniy
p edikacijos
neiSnyks a
k yp ies
seman inis
komponen as,
ku is
esmiSkai
y a
susijes
su
judéjimo
koncep u.
Fak-
inio
judéjimo
p edikacijos
a eju
k yp ies
aiskos
u inj
suda o
objek o
e d és
padéciy
Be
o,
ski iasi
abs ak u
i
konk e y
judéjima
zymin¢iy
eiksmazodziy
g ama inés
sa ybés:
an ai
ju
i ykio
eikslo
o moms
pada y i
a ojami
ski ingi
da ybos
o man ai,
plg.:
T aukinys
a yko
iS
Kauno.
Fu bolo
ung ynés
is
dél o
j yko.
Konk e y
judéjima zymin¢io
Sio
eiksmazZodzio
j ykio
eikslo
o mos
pada omos
su
p iesdeliais
a -,
nu-,
pa -,
is-
i
be
eiksmo
baig ies
désningai
da
zymi
judéjimo
k yp i
su okéjo,
a ba
kalbo o
(klauso o),
a z ilgiu.
Abs ak aus
judéjimo
a eju
i ykio
eikslo
p ieSdéliné
o ma
e eiSkia
eiksmo
baig i.
Ki a
e us,
ak as,
kad
abs ak y
judéjima
egali
Zymé i
3-iojo
asmens
o mos,
odo,
kad
aip
a oja-
mi
Sie
eiksmazodzZiai
esmi8kai
ebesiejami
su
judéjimo
koncep u.
Juk
abs ak¢iai
su okiamo
judéejimo
p edikacijai
y a
bi ina
su okéjo
pe spek y a.
Sios pe spek y os
eiSkéjai
kalboje
—
kalbo as
esp.
klauso as
~kalbamai
p edikacijai
da o
nep ieinamas
1-ojo
esp.
2-ojo
asmens
o mas.
ie
Pa s
laikas
pa ikslin i,
kad,
kalbédami
apie
iSilginiy
objek y
p edika us,
ak iSkai
u ime
omenyje
ik
k yp inga
judéjima
Zymin¢ius
eiksmazodzius,
okius
kaip
eina,
béga, suka,
(ku link),
be
ne
jy
bek ypcius
a i ikmenis
aikscioja,
bégioja,
sukiojasi
i
pan.,
pas a ieji
y a
p iski ini
eiklos
p edika y
ka ego ijai
i
iS
esmés
y a
impe ek y inés
p igim ies
(no s
i
gali
bi i
pe ek y izuojami
p idéjus
delimi a y inés
unkcijos
p ieSdélius;
placiau
Z .
(2)
iSnasa).
ISILGINIU
OBJEKTU
PREDIKACIJOS
POBUDIS
|
29
kai a
(su ok ojo
laiko
ekmeje),
e inama
su okejo,
a ba
kalbo o
(klauso o),
a z il-
giu.
Kai
judéjimo
eiksmazodZiais
apibidinama
s a iné
si uacija,
iSilginiy
objek y
loka-
cijos
k yp¢iai
su ok i
bi ina
e d és
padé¢iy
dinamika
suak y ina
pa s su okejas.
Pa-
p asciau
a ian ,
pa s
kalbo as
esp.
klauso as
z ilgsniu
a
min yse
nuosekliai
nuskenuoja
isa
sakinyje
apibidinamo
kelio
a
ki o
iSilginio
objek o
kon ig i acija,
ak iSkai
okiu
biidu
pa e sdamas
jq
ek i alen iska
judeéjimo
ajek o ijai.
Kaip
okios
pe z algos
k yp is
lemia
ski inga
p edika y
pasi inkima,
aiSkiai
odo
okios
sakiniy
po os,
ku
apibiidina-
ma
i8
esmés
a
pa i
e d és
pade is,
aciau
implikuojama
p ieSinga
su okeéju
pade is,
plg.:
(27)
K an as
cia
nuozulniai
leidziasi
j
paupj.
(28)
Upés
k an as
cia
pamazu
kyla
j
i sy.
Analizuojan
ap a iamos
p edikacijos
s uk a
s a bu
pas ebé i
ypa inga
su okejo
a -
lickama
aidmeni
joje,
leidzian i
eisingai
in e p e uo i
sakinio
u inj.
IS
Salies
Zi in ,
me a o iskai
galima
bi y
eig i,
kad
iSilgai
p o iliuojamo
objek o
juda
pa s su okéjas,
aip
su eikdamas
pama ine
sakiniu
eiSkiamai
judéjimo
p edikacijai k yp ies
dimensija.
Zinoma,
no maliomis
aplinkybémis
pa s
okio
sakinio
suda y ojas
a
in e p e a o ius
sa es
judan¢cio
miné a
ajek o ija
nesu okia.
Taciau,
kad
i
nesamoningai,
i
ik
abs ak-
Ciai,
min yse,
i$
p edikacijos
subjek o
pe im a
judéjimo
unkcija
leidzia
kalbos
a o o-
jui
panaSius
sakinius
laiky i
p asmingais
i
eisingai
juos
in e p e uo i.
P ielaidas
Siai
in e p e acijai
suda o
iSilginio
objek o
nuoseklios
pe z algos
i
k yp ingo
ak inio
judeé-
jimo
su okimo
bend ybes.
Langacke is
pab ézia
okio
men aliniu
skena imu
pag is o
judéjimo
subjek y ia
p igim i.
Subjek y aus
judéjimo
p edikacija
ak iskai
suda o
p a-
diné,
a ba
akumulia y iné,
si uacijos
su okimo
aze,
ku i
ealaus
judéjimo
in e p e aci-
jai,
kaip
zinome,
y a
ne eikSminga.
Bi en
Sios
su okimo
azés
me u
iS
esmés
s a ine
objek o
padé j
zymin is
judéjimo
eiksmazodis
i
iSsaugo
jo
seman inei
p igim¢iai
bi i-
na
k yp ies
ek o iy.
Langacke is
Sia
akumulia y ine
aze
si ilo
ap asy i
o mule:
[m]
1]
[Im],
[m,]
[m,]
|,
a
n>
[m]1}
>
}{mJi}
7
>
m
c
| ,
{my
[m,]
|
)
Ss
5k,
[m,]
|,
Cc
T
n
Ji
odo,
kad
su okejas
C
pe
p ocesinio
laiko
a pa
T,, T,,
T,,...,
7,
am
ik a
k yp i-
mi
skenuodamas
isilgini
objek a
nuosekliai
ak y uoja
isa
jo
kon igii acija
apibiidi-
nan i
koncep a
[M]
L,
ku is
oliau
(su ok ojo
laiko
ekméje)
iSlieka
pas o us.
IS
Sios
o mulés
aip
pa
aiskiai
ma y i,
kad
bi en
p ocesinio
laiko
aSis Sia
nuoseklia
isilgi-
nio
objek o
pe z alga
leidzia
in e p e uo i
kaip
am
ik a
(abs ak u)
judéjima.
Taigi
isilginiy
objek y
p edika y
a osena
i
sakiniy
su
jais
eisinga
in e p e acija
pa em-
a
uo,
kad
judéjimo
koncep as
i§
objek y iosios
sakinio
p edikacijos
aSies,
a ba
p o-
30
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
ilio,
pe keliamas
j
subjek y iaja
su okeéjo
in e p e acijos
asi.
Langacke is
Sia
kogni-
y ine
ope acija
apib ezia
kaip
SUBJEKTIFIKACIJA.
1.6.
Ap a damas
su
subjek i ikacijos
sa oka
siejamus
seman inio
iSplé imo
bei
g ama-
inés
aidos
p ocesus,
Langacke is
(2002:
315-341)
pla¢iau
isskleidzia
i
jo
sa i ai
su-
p an ama
pacia
subjek y umo
sa oka.
Pas a oji
esan i
ick
be
ku ios
ik o és
si uacijos
su okimo,
iek
i
a i inkamos
kalbinés
p edikacijos
nea ski iama
dalis.
Kaip
su okiama
si uacija
suponuoja
su okeja,
aip
i
kalbos
sakinys
isada
suponuoja
kalbos
a o oja
(kalbo a
esp.
klauso a).
Kalbos
sakinio
p edikacija
nejsi aizduojama
be
jo
suda y ojo
esp.
in e p e a o iaus
uzimamos
am
ik os
pade ies
pe eikiamy
i ykiy,
kalbéjimo
lai-
ko
i
ie os,
in o macijos
naujumo
/
senumo
a z ilgiu,
ki aip
a ian ,
be
isu
u
dalyku,
ku ie
apib ezia
kalbeéjimo
aplinkybes.
Todel
sakiniu
p o iliuojamos
si uacijos
seman inis
u inys
bi inai
ap épia
i
kalbéjimo
kon eks a.
Ki ais
zodziais
galé ume
a i,
kad
Sios
kalbos
sakiniu
eiSkiama
p edikacija
pag indzianCios
aplinkybés
y a
ne
kas
ki a,
kaip
am
ik a
su
kalbo o
esp.
klauso o
igii a
siejama
PERSPEKTYVA.
Si
pe spek y a
unkcionuoja
kaip
p edikacijos
a ama
i
kalboje
gali
bi i
eiSkiama
deik inémis
g ama ikos
a
/ i
leksikos
p iemonémis.
Taciau
pap as ai
didzioji
dalis
su
su okejo
pe spek y a
susijusios
in o macijos
lieka
uz
sakinio
p edikacijos
ibu,
.
y.
eksplici iskai
neiS eikS a.
Langacke-
is
pas ebi,
kad
op imalios
pe spek y os
a eju
su okejo
pozicija
liecka
nepas ebima,
aigi
maksimaliai
SUBJEKTYVI,
aip
sakiniu
p o iliuojamai
si uacijai
su eikdama
didziausio
ima-
nomo
objek y umo.
Tokia
pade is,
zinoma,
esan i
ideali.
Pap as ai
kalboje
papli e
i ai iis
a piniai
a ejai.
Pa yzdziui,
dalis
su
kalbo o
igii a
susijusios
in o macijos,
a kime,
san-
ykine
jo
lokacija,
gali
bu i
j auk a
j
sakinio
p edikacijos
aki a j.
Tuome
okiu
sakiniu
zymimos
si uacijos
objek y umas
maz a.
Plg.
du
sakinius
su
judéjimo
eiksmazodzZiais:
(29)
Zi i iu
-
é as
keliu
pa eina
nuo
misko.
(30)
Ka ais
keliu
p aeina
koks
Zmogus.
Pi masis
sakinys
imanomas
ik
omis
aplinkybémis,
kai
jo
au o ius
(ku is
Cia
ka u
y a
i
ak ualusis
si uacijos
s ebé ojas),
é as
i
miSkas
y a
iSsidés e
daugmaz
ienoje
linijoje.
Be
o,
p ieSdéliné
eiksmazodzio
pa eina
o ma
odo,
kad
sakinio
au o ius
si uacija
g ei-
Ciausiai
s ebi
iS
namu.
Implikuojami
namai
ampa
uo
a skai os aSku,
ku io
a z ilgiu
e d eje
iSdés omi
ki i
si uacijos
daly iai.
An ajame
sakinyje
s ebé ojo
pozicija
nei
kal-
béjimo
laiko,
nei
ie os
a Z ilgiu
né a
aiskiai
apib éZ a.
Si
s a bi
aplinkybé
leidzia
an uo-
ju
sakiniu
zymimai
si uacijai
p iski i
didesnj
objek y umo
laipsnj
nei
pi muoju
a eju.
1.6.1.
Pa i
ini iniu
sakiniu
eiSkiama
si uacijos
p o ili
Langacke is
apibidina
kaip
asi-
me inj
san ykj
a p d iejy
su okiniu,
ku iuos
jis
adina
speci iniais
TRAJEKTORIAUS
( a-
jec o )
i
R1BOZENKLIO
(landma k)
e minais.
Sie
e minai
Zymi
bend iausias
p edikaci-
jos sa okas,
a imas
su okimo
psichologijos
ig ai
i
onui.
Kaip
i
pas a osios
sa okos,
ajek o ius
i
ibozenklis
apibidinami
san ykinio
iskilumo
e minais.
Taigi
ajek o-
ius
i
ibozenklis
esan ys
iSkiliausi
ini iniu
sakiniu
p o iliuojamos
si uacijos
daly iai.
Tik
de é y
nepami s i,
kad
iskilumo
cha ak e is ikas
jiems
su eikia
su okejas,
pa s
daz-
niausiai
isliekan is
p edikacijos
uz ibyje
(a
pak aS yje).
Jeigu
a sime,
kad
si uacijos
p o ilis,
apib éziamas
kaip
asime inis
san ykis
a p
ajek o iaus
i
ibozenklio,
suda-
o
ho izon alia
sakinio
p edikacijos
asi,
uome
ki a,
e ikalioji,
p edikacijos
aSis,
impli-
ISILGINIU
OBJEKTU
PREDIKACIJOS
POBUDIS
|
31
kuojan i
si uacija
in e p e uojancio
su okejo
pe spek y a,
u é u
bi i
b éziama
s a -
menaip o ilio
sin agmai.
A i inkamai
ho izon alioji
aSis
a s o auja
objek y iajai
p e-
dikacijos
pusei,
o
e ikalioji
—
subjek y iajai.
Miné os
kogni y inés
ope acijos
—
sub-
jek i ikacijos
—
me u
dalis
objek y iosios
in o macijos
pe o ien uojama
|
subjek y iaja
in e p e acijos
asi,
.
y.
dalis
sakiniu
p edikuojamo
seman inio
u inio
nep o iliuoja-
ma,
be
ealizuojama
pe
su okejo
in e p e acines
galimybes.
1.6.2.
Daba ,
paisydami
Langacke io
apib éz os
p edikacijos
objek y umo
s.
subjek y-
umo
ski ies,
paz elkime
j
mums
ipimus
sakinius,
ku iuose
kelias
a
ki i
iSilginiai
ob-
jek ai
apibidinami
judéjimo
eikSmés
eiksmazodziais.
Nesunku
sup as i,
kad
Siuos
saki-
nius
eisingai
in e p e uo i
padeda
ak as,
kad
didZioji
dalis
judéjimo
p edika ais
objek y iai
eiskiamo
u inio
pe o ien uojama
i
subjek y iaja
su okejo
asi.
Ki aip
a ian ,
pa s
su o-
kéjas,
a ba kalbo as
(klauso as),
Z ilgsniu
a
min yse
paeiliui
,,nuskai ydamas*
isas
iSil-
ginio
objek o
uzimamas
e d és
pade is,
ie oje
p edikacijos
subjek o
pa s
okiu biidu
su-
eikia
judejimo
samp a ai
bi inas
empo alines
i
i eik o
a s umo
cha ak e is ikas.
Tad
subjek i ikacijos
esme
kalbamuose
sakiniuose
suda o
in e p e a o iaus
subjek y us
judeé-
jimas
iSilgai
apibidinamojo
objek o.
Vis
del o
s a bu
pab éz i,
kad
okiu biidu
apdamas
subjek y aus
judéjimo
ak an u,
su okéjas
ne ampa
sakinio
ajek o iumi.
Ma
su
su oke-
ju
siejama
subjek y umo
sa oka
i§
p incipo
y a
nesude inama
su
ajek o iaus
iskilumo
cha ak e is ika,
no s
Sia
i
pag indZia.
Taigi
iSo iskai
okio
sakinio
o ganizacija
niekuo
ne-
siski ia
nuo
ak inj
judéjima
p o iliuojanciy
sakiniy.
Pa yzdziui,
sakinyje
Sis
kelias
eda
(eina)
j
mies q
kelias
y a
p edikacijos
ajek o ius
(ka u
i
sakinio
subjek as),
0
mies as
a lieka
ibozenklio
unkcija.
Taciau
okio
sakinio
seman inis
u inys
y a
jau
paki es.
Jude-
jimo
koncep a
iS
objek y iosios
p o ilio
aSies
pe o ien a us
j
subjek y iaja
in e p e acijos
asi,
likes
objek y us
p edikacijos
u inys
ezymi
s a ine
objek o
pade i,
o
pa s
eiksmazo-
dis
eiSkia
impe ek y ini
p ocesa.
IS
p igim ies
pe ek y iniu
k yp ingo
judejimo
eiks-
mazodziy
impe ek y izacija
u i
im y
g ama iniy
pasekmiu,
be
apie
jas
kiek
eliau.
Tuo
a pu
da
ka a
no e ysi
a k eip i
demes|
i
ai,
kad
kalbamy
sakiniy
seman iniame
u inyje
kai
kas
s a baus
iS
judejimo
koncep o
is
dél o
iSlieka,
bii en
k yp ies
koncep as.
G ei-
Ciausiai
ai
y a
salyga,
be
ku ios
judejimo
p edika y
a osena
kalbamo
ipo
sakiniuose
bu y
apsk i ai
nejmanoma.
Kaip
jau
zinome,
,judéjimo“
k yp ies
ek o ius
su ampa
su
isilginio
objek o
pe z algos
k yp imi.
Todeél
okiy
sakiniy
p edikacija
isada
implikuoja
s ebé ojo,
a ba
su okéjo,
lokacija.
Si
lokacija
gali
bi i
eksplici iskai
eiskiama,
plg.:
(31)
Nuo
a o
gim osios
g ycios
slenkscio
pe
kiema,
pe
senq
sodq,
pe
pie a
pa uge
nu ingiuoja
bal as
akelis
LKZ,,.
462
(J.
MARCIN).
(32)
Zilai iené
sédeéjo
i
sédéjo,
is
Z elgdama
p o
langg
j
siau q
keliuka,
nu ingiuojan j
uz
alksnyno
LKZ,,,
462
(J.
Ba ).
(33)
Galéjo
ma y i ben
puskilome i
nuo
mies elio
a ingu iuojancio
ieskelio
LKZ,,,
466
(RS).
(34)
Nuo
kaimo
labai
g aziai
ma y i,
kaip
a ingiuoja
upé
is
okiy,
is
y
dideliy
gi iy
LKZ,,,
462
(R8)5
Pag is ai
galima
many i,
kad
Siame
i
panaSiuose
sakiniuose
upé
y a
ak uojama
kaip
ipiskas
iSilginis
objek as,
pa yzdzZiui
kelias,
.
y.
in e p e a o iui
Cia
alkina
as
pa s
skena imo
judesys.
Taciau
esama
i
ski umo.
Pi miausia
del
pa ies
objek o
p igim ies.
Galime
uzme k i
akis
p ies
ai,
kad
38
|
ROLANDAS
MIKULSKAS
laike
besi u uliojan is
i ykis.
Zinoma,
p ie&
keliau ojo
akis
a si e ian i
kelio
a ka pa
no maliai
gali
bi i
nusakoma
i
eigos
eikslo
judejimo
eiksmazodzZiais,
no s
okie
a ejai
i
né a
ipiski,
plg.:
(68)
I él
béga
masy
kelias.
Béga
b oliskosios
La ijos
link
LKZ,
726
(J.
BALT).
Taciau
ik
kelionés
aplinkybémis,
kai
s ebe ojo
z ilgsniu
y a
nuz elgiama
ik
am
ik-
a
(kuo
no s
ypa inga)
kelio
a ka pa,
gali
bi i
samoningai
pasi enkamos
judejimo
eiksmazodziu
i ykio
eikslo
o mos.
2.6.1.
Galiausiai
de é u
pasaky i,
kad
okios
dinamiSkos
in e p e acijos
eikalauja-
mos
j ykio
eikslo
o mos
su
anksciau
ap a omis
eigos
eikslo
o momis,
nulem o-
mis
holis inés,
a ba
isuminés,
su okéjo
pe spek y os,
esuda o
seman ine
p ieSp iesa.
G ama iné
eiksly
opozicija,
okia
kaip
ak inio
judéjimo
p edikacijos
a eju,
Cia
mazai
iké ina
dél
sunkiai
sude inamy
holis ines
i
keliau ojo
pe spek y u,
plg.:
(69)
Senelis
éjo éjo
i
p iéjo
miskq.
(70)
*Takas
éjo
pa uge
i
iséjo
|
pamiske.
ISVADOS
1.
K yp inga
judéjima
eiSkianciy
eiksmazodziuy
a ojimo
isilginiy
objek y
p edi-
kacijai
pama a
suda o
kogni y iné
subjek i ikacijos
ope acija.
Sia
sa o
uoZ u
pa-
g indzia
subjek y aus
judéjimo
sa oka,
ku ios
u inj
suda o
si uacijos
su okejo
a -
liekamas
nuoseklus
k yp ingas
iSilginio
objek o
skena imas,
a ba
pe z alga.
2.
Judéjimo
eiksmazodZiai,
sakiniuose
eidami
iSilginiy
objek u
p edika ais,
i
esmes
zymi
ik
s a ing,
.
y.
laiko
begyje
nekin an¢ia
jy
pade i.
Taip
a ojami
Sie
eiksmazo-
dziai
seman iniu
a z ilgiu
p ilygs a
bisenos
eiksmazodziams.
3.
[silginiy
objek y
apibidinimui
a ojamy
judéjimo
eiksmazodzZiy
alen inéje
s uk-
i oje
k yp ies
ad e bialinis
palydo as
ampa
bi inas.
Tai
y a
ap a iamos
p edikacijos
condi io
sine
qua
non.
Isilginiy
objek u
p edikacija
modi ikuojan is
k yp ies
ek o ius
su ampa
su
Sios
p edikacijos
implikuojamo
su okejo
/
s ebé ojo,
ku is
ak iSkai
y a
kalbo-
as
esp.
klauso as,
pasi enkama
objek o
skena imo,
a ba
pe z algos,
k yp imi.
4.
ISilginiy
objek y
p edika ais
dazniausiai
eina
eigos
eikslo
judéjimo
eiksmazodZiai,
ma
pap as ai
jie
Cia
ezymi
impe ek y ini
p ocesa.
Del
o,
sup an ama,
jeigu
Siu
objek y
p edikacijai
pasi enkamos
san yking
su okejo
/
s ebé ojo
lokacija
pab éziancios
p ieSdélinés
judéjimo
eiksmazodziy
o mos,
jos
egali
bi i
ik
esamojo
laiko.
5.
A ejai,
kai
p ieSdélinés
esamojo
laiko
judéjimo
eiksmazodziy
o mos
gali
u e i
i ykio
eikslo
eikSme
(p z.,
gnominiuose
sakiniuose),
isilginiy
objek y
p edikacijose
negalimi
dél
ienos
s a bios
aplinkybés:
bi inas
su okéjo
/
s ebé ojo
pade ies
i au-
kimas
j
Sios
p edikacijos
aki a i
nulemia
glaudy
p o iliuojamos
si uacijos
y$i
su
kal-
béjimo
momen u,
odél
neimanomas
apibend in as
os
si uacijos
ak a imas.
6.
Tam
ik omis
aplinkybémis
kelio
p edikacijai
gali
bi i
pasi enkamos
judejimo
eiksmazodziy
j ykio
eikslo
o mos.
Sios
aplinkybés
sie inos
su
e apine,
a ba
ke-
liau ojo,
pe spek y a.
P ieS
keliau ojo
akis
nusid iekusi
kelio
a ka pa
jo
gali
bi i
in-

ISILGINIU
OBJEKTU
PREDIKACIJOS
POBUDIS
|
39
e p e uojama
dinami8kai
(jos
nusakymui
pasi enkan
a si ikimo
ka ego ijos
p edi-
ka a)
uo
a eju,
kai
Sios
a ka pos
kon igi acija
a
egima
baig is
keliau ojui
pasi o-
do
nelauk a.
Tokios
dinamiskos
in e p e acijos
eikalaujamos
j ykio
eikslo
o mos
su
holis inés,
a ba
isuminés,
su okimo
pe spek y os
nulem omis
eigos
eikslo
o -
momis
suda o
ne
g ama ine,
o
seman ine
p ieSp iesa.
SUTRUMPINIMAI
DZ'—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
ed.
S .
Keinys,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000.
LKZ
,~
Lie u iy
kalbos
Zodynas
|
(2-as
leid.),
ed.
J.
KRuopas,
Vilnius:
Min is,
1968.
LKZ
~
Lie u iy
kalbos
Zodynas
2
(2-as
leid.), ed.
J.
KRuopas,
Vilnius:
Min is,
1969.
LKZ
y—Lie u iy
kalbos
Zodynas
5,
ed.
K.
U ypas,Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1959.
LKZ
u
~
Lie u iy
kalbos
Zodynas
7,
ed.
J.
Knuopas,
Vilnius:
Min is,
1966.
LKZ
n
Lie u iy
kalbos
Zodynas
8,
ed.
J.
KRuopas,
Vilnius:
Min is,
1970.
LKZ
x
Lie u iy
kalbos
Zodynas
11,
ed.
K.
UL ypas,
Vilnius:
Mokslas,
1978.
LKZ
xi ~
Lie u iy
kalbos
Zodynas
14,
ed.
K.
U ypas,
Vilnius:
Mokslas,
1986.
LKZ
x in~
Lie u iy
kalbos
Zodynas
18,
ed. V.
Vi kauskas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u-
as,
1997.
LKZ
xix
Lie u iy
kalbos
Zodynas
19,
ed.
V.
Vi kauskas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u-
as,
1999.
LITERATURA
AmB azas,
V.,
ed.,
1997:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika.
T e¢iasis
pa aisy as
leidimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
AMBRAZAS,
V.,
ed.,
1999:
Veikslas.
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
pa .
K.
Mo kiinas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Ho oe ,
A.,
Cizik,
V.
2004:
Veikslo
p ieSp iegos
ipai.
Hol oe ,
A.,
Seméniené,
L.,
ed.,
G ama iniy
ka e-
go ijy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
141-162.
Janpa,
L.
A.
2004:
A
me apho
in
sea ch
o
a
sou ce
domain:
The
ca ego ies
o
Sla ic
aspec .
Cogni i e
Linguis ics
15,
471-527.
LanGacKe ,
R.
W.
2002:
Concep ,
Image,
and
Symbol:
The
Cogni i e
Basis
o
G amma ,
2"
ed.,
Be lin/
New
Yo k:
Mou on
de
G uy e .
PAULAUSKIENE,
A.
1979:
G ama ines
lie u iy
kalbos
eiksmazodzio
ka ego ijos,
Vilnius:
Mokslas.
VENDLER,
Z.
1967:
Linguis ics
in
Philosophy,
I haca:
Co nell
Uni e si y
P ess.
Rolandas
Mikulskas
Gau a
2005
01
27
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
5,
10308
Vilnius
[email p o ec ed]