ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIII
(2005)
133-138
PERSONALIA
SVEIKINAME
ALGIRDA
SABALIAUSKA
Ne amiais
i
sunkiais
1948
me ais,
baiges
Ma ijampolés
Rygiskiu
Jono
gimnazija,
i
Vilniaus
uni e si e a
s udijuo i
lie u iu
kalbos
i
li e a ii os
a yko
de yniolikme is
jaunuolis
,,i8
Su alkijos
lygumy*
—
Algi das
Sabaliauskas
(g.
1929
liepos
26).
Né
ienas
ig
ku so
d augy
uome
ne
nenu uoké,
koks
bus
Sio
jaunuolio
gy enimo
kelias,
juoba
kad
jisai
niekuo
neigsisky é
i§
ki u
pe
anks i
sub endusiy
bend aam-
Ziu.
Kiek ienas
i§
jy
ge ai
Zinojo,
kaip
agiskai
gali
pasisuk i
likimas,
neapgal o ai
iS a us
d ip asmiskesne
aze
a
padeklama us
j
Vaka us
pasi aukusio
ieno
a
ki o
poe o
i§
Nep iklausomos
Lie u os
mokykliniy
ado éliy
iSmok o
eilé ascio
posma.
O
pa yzdziy
ne iko.
Tuo
me u
Vilniaus
uni e si e o
Is o ijos
i
ilologijos
akul e e
,,pi muoju
smuiku
g ojo“
ne
in elek ualiis
dés y ojai
Vincas
Mykolai is-Pu inas,
Juozas
Bal¢ikonis,
Ju gis
Lebedys,
Zigmas
Zinke icius
i
k .,
be
i
Rusijos
uz
didesnius
a
maZesnius
nusiZengimus
ma ksizmui
,,pasi aisy i*
a siys i
dés y ojai
bei
uni e si e o
pa inis
i
komjaunimo
ak y as.
Ta¢iau
i
okioje
slogioje
aplinkoje
nu ikda o
linksmesniy
a si ikimy,
ku ie
ge okai
p askaid inda o
ni i ia
kasdienybe.
Ge iausiai
a
pa i ina
pa ies
Algi do
Sabaliausko
aizdingai
pasakojama
is o ija,
kaip
jis,
p as ai
moke-
damas
usy
kalba,
laiké
pedagogikos
egzamina
pas
iena
a siys aji
i
lie u i8kai
nemokan i
p o eso iy.
Be ,
pe azuojan
aip
pa
i§
Su alkijos
kilusios
asy ojos
Pe onéles
O in ai és
ienos
knygos
pa adinima,
Algi dui
Sabaliauskui
laumés
lémé
palanky
likima.
1953
me ais,
da
ne u édamas
uni e si e o
baigimo
diplomo,
Algi das
Sabaliauskas
p adéjo
di b i
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e
edak o iumi.
Po
keliy
méne-
siy
baiges
uni e si e a,
jaunasis
specialis as
liko
Ins i u e
i ,
is ojes
j
aspi an ii a,
134
|
PERSONALIA
p adéjo
di b i
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky iuje:
i§
p adZiu
jaunesniuoju
moksliniu
bend ada biu,
éliau
y esniuoju
moksliniu
bend ada biu,
i
—
galiau-
siai
—
y iausiuoju
mokslo
da buo oju.
1997-2000
me ais
bu o
a ku ojo
Lie u iu
kalbos
ins i u o
di ek o ius.
Di bdamas
Kalbos
i
dialek ologijos
sky iuje
jaunesniuoju moksliniu
bend ada biu
Algi das
Sabaliauskas
paskelbé
pi ma
didesnés apim ies
publikacija,
nep a adusia
mokslinés
e és
iki
Siol.
Tai
1957
me ais
iSéjusiame
s aipsniu
inkinyje
Kai
ku ie
lie u iy
kalbos
g ama ikos
klausimai
isspausdin a
diplominio
da bo
pag indu
pa eng a
s udija
,A ema iniai
lie u iy
kalbos
eiksmaZodiiai*
(p.
77-114).
Tais
paciais
me ais
Moksly
akademijos
da buose
i
Lie u iu
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
es iniame
leidinyje
Li e a ii a
i
kalba
pasi odé
pi mosios
ys
publikacijos
i§
uo
me u
baigiamos
eng i
gynimui
dak a o
( ada
ilologijos
moksly
kandida o)
dise acijos
Bal y
kalby
zemés
kio
augaly
pa adinimy
kilmé
(,,Del
kanapés
pa adini-
mo*
i
,,Dél
g ikio
pa adinimo“,
—
Lie u os
TSR
MA
da bai.
A
se ija,
1957,
.
2(3),
p.
199-210;
211-218;
,,Déel
Zi nio
pa adinimo
kilmés“,
—
Li e a u a
i
kalba,
1957,
.
2, p.
346-355).
Dise acija
Algi das
Sabaliauskas
apgyné
1958
me ais.
Jau
Siose
pi mosiose
jaunojo
mokslininko
publikacijose
a siskleidé
da
iena
jam
,,Die o
duo a
do ana“
(ku ia
ne
isi
ienodai
apdo anojami)
—
ai
gebéjimas
sudé ingus
i
labai
painius
miisu
kalbos
Zodziy
is o ijos
eiSkinius
paaiskin i
isiems
sup an-
ama,
pap as a
kalba.
Apgynes
dise acija
i
be eik
isa
a ski ais
s aipsniais
ja
paskelbes
ling is inéje
pe iodikoje,
Algi das
Sabaliauskas
i
oliau
liko
i8 ikimas
lie u iu
kalbos
leksikos
is o iniams
y inéjimams.
Siy
y inéjimu
duomenys
i
ezul a ai
bu o
paskelb i
ne
ik
ling is iniuose
s aipsniuose,
be
ne ukus
pasi odé
i
uos
y inejimus
apiben-
d inanGios
lie u iy
kalbos
is o ines
leksikologijos
s udijos:
,,Lie u iu
kalbos
leksikos
aida*
(LKK,
1966,
.
8,
p.
5-141);
,,Bal y
kalby
naminiy
gy uliu
pa adinimai*
(LKK,
1968,
.
10,
p.
101-190)
i
,,I
bal y
kalbu
gy ulininkys és
e minologijos
is o ijos*
(LKK,
1970,
.
12,
p.
7-81).
Sios
s udijos
bend u
pa adinimu
Bal y
kalby
leksikos
y inéjimai
1975
me ais
bu o
apgin os
kaip
habili acinis
da bas.
Miné omis
s udijomis
aip
pa
nesibaigé
Algi do
Sabaliausko
lie u iy
kalbos
leksi-
kos
y inéjimai.
Painiais
i
ingiuo ais
lie u iy
kalbos
ZodZiy kilmés
bei
jy
seman inés
aidos
keliais
i
akeliais
Algi das
Sabaliauskas
,, aik8¢iojo“
i
oliau.
Visus
Siose
»kelionése“
su ankio us
lie u iy
kalbos
leksikos
duomenis
jubilia as
apibend ino
1990
me ais
iSleis oje
monog a ijoje
Liewu iy
kalbos
leksika.
Sioje
knygoje,
eiksmingai
papildziusioje
e imologinius
bei
is o inius
lie u iu
kalbos
leksikos
y inejimus,
au o-
ius
isapusiSkai
a skleidé
lie u iy
kalbos
Zodyno
sudé i,
i8ski damas
pag indinius
jos
sluoksnius,
apz elgé
i
ki y
kalby
pasiskolin us
Zodzius
bei
naujy
zodziu
k ima
naujausiais
laikais.
$i
knyga,
kaip
i
anks esnés
Sios
ema ikos
Algi do
Sabaliausko
s udijos,
apo
kiek ieno
leksikologo
i
e imologo
pa ankine
knyga.
Be
Algi do
Sabaliausko
negalima
isi aizduo i
lie u iy
kalbo y os
i
lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijos.
Ned ejojan
galima
eig i,
kad
jubilia as
y a
Sios
s i ies
y imu
p adininkas,
—
niekas
ki as
ne a
aip
sis emingai
i
k uopS iai
su egis a es
lie u iu
kalbos
y inéjimo
is o ijos
duomeny
bei
lie u iy
kalbos
y iné ojy
gy enimo
ak u.
Sa aime
sup an ama,
kad,
u édamas
oki
didZiul),
daba iniais
e minais
8nekan ,
PERSONALIA
|
135
Sios
s i ies
duomeny
banka,
jubilia as
negaléjo
jo
laiky i
ik
sau.
Todél,
susis emines
i
apibend ines
u imus
lie u iy
kalbo y os
i
lie u iu
kalbos
y inéjimo
is o ijos
ak us,
yZosi
juos
pa eik i
lie u iu
kalbos
y iné ojy
i
isuomenés
eismui.
Taip
a si ado
da
d i
knygos:
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija.
Iki
1940
me y
(1979)
i
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija:
1940-1980
(1982).
Jose
ch onologiskai
ap a ia-
mas
lie u iy
kalbos
y inéjimo
p ocesas
ne
ik
Lie u oje,
be
i
ki ose
Salyse.
UZ
Sias
knygas
Algi dui
Sabaliauskui
1984
me ais
bu o
paski a
Lie u os
als ybiné
p emija.
Tiesa,
Siuos
Zodzius
pe skai es
p iekabesnis
Siu
dieny
skai y ojas
gali
pap ieS a au i,
kad
daugelis
dalyky
miné ose
knygose
ap a a
agmen iskai,
o
kai
kas
pe nelyg
iSaukS in a.
I ,
Zinoma,
i8
dalies
jis
bus
eisus.
Taciau
dél
o
kal as
ne
Algi das
Sabaliauskas,
0
o
me o
so ie iniai
s anda ai.
Jie
e é
au o iy
daug
ko
a sisaky i.
Ma
uo
me u
moksliniy
monog a ijy
apim is
bu o
g iez ai
eglamen uo-
a.
Todél
Algi das
Sabaliauskas,
no édamas
pa eik i
kiek
galima
daugiau
lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijos
ak u,
p i aléjo
nepazeis i
nus a y y
s anda u.
Galima
i§
anks o
i in i,
kad
daba
jubilia o
engiamoje
ecioje
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijos
dalyje,
ku ioje
bus
apz elg i
lie u iy
kalbos
y imai,
a lik i
po
1980
me u,
okiy
,, ukumy*
ik ai
nebebus.
Né
ienas
i8
lie u iy
kalbininky
negali
p ilyg i
Algi dui
Sabaliauskui
i
jo
p alenk-
i
populia inan
kalbos
mokslo
Zinias
a p
jaunimo
i
apsk i ai
isos
isuomenés.
Siekdamas,
kad
gim aja
kalba
pamil y
i
jos
paslap imis
susidomé y
kiek
galima
daugiau
i ai aus
amziaus
Zmoniy,
i
mokédamas,
kaip
jau
saky a,
apie
sudé ingus
kalbos
mokslo
dalykus
pasako i
pap as ai
i
aizdingai,
Algi das
Sabaliauskas jau
nuo
1962
me y
a si
lie u i8kasis
K is ijanas
Ande senas
i ai aus
amZiaus
skai y-
ojams
seka
in iguojan¢ius
pasakojimus
ne
apie
ka alai es
i
éjas,
o
apie
lie u iy
kalbos
Zodziy
kilme
i
jy
kelioniu
laika.
Todél
nekelia
jokio
nusis ebéjimo,
kodél
iek
Lie u oje,
iek
i
ku iose
ne
ku iose
uZsienio
Salyse
aip
palankiai
bu o
su ik os
i
j e in os
bei
ne
ieno
paka o ino
leidimo
sulauké
isuomenei
ski os
jo
knygos:
Zodiiai
keliauja
(1962,
71993),
Zodziai
pasakoja
(1965),
Zodziai
a gyja
(1967,
71980,
2000)
i
Sim as
kalbos
misliy
(1970,
22001).
IS
isu
Sios
se ijos
leidiniy
bene
labiau-
siai
,,i8auk8 in a“
apo
e ioji
—
Zodziai
a gyja,
ku ia
Zymus
ame ikieciy
bal is as
Williamas
R.
Schmals iegas
ka u
su
Ru h
A men au
iS e é
j
angly
kalba
i
po
kele iy
me u
igleido
Cikagoje
(No ed
Schola s o
Li huanian
Language,
Chicago,
1973).
O
japony
kalbininkas
i
lie u iy
li e a i os
populia in ojas
bei
e éjas
Ikuo
Mu a a
a ski us
Sios
knygos
sky ius
paskelbe
japony
kalba.
Tai
pa iai
mokslo
populia inimo
s i¢iai
p iklauso
i
lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijos
ema ika
populia iai
pa asy os
Algi do
Sabaliausko
knygos:
Kaip
y iné a
lie u iy
kalba
(1984),
Bal y
kalby
y inejimai
(1986),
Mes
bal ai
(1986, 72002;
angly
kalba
We,
he
Bal s,
Vilnius,
1993)
i
ka u
su
p o .
Jonu
Palioniu
pa asy a
knyga
Ry y
sla y
kalbininkai
li uanis ikos
ba uose
(1990).
Su
Siomis
knygomis
a imai
susije
Lie u os
i
ki y
Saliy
mokslinéje
pe iodikoje
bei
enciklopediniuose
leidiniuose
iSspausdin i
Algi do
Sabaliausko
s aipsniai
apie
lie u iu
kalbos
y ine ojus
a
lie u iy
kalbai
ak ualius
y imus
a liekanCias
is aigas
bei
o ganizacijas
i
li uanis ikai
bei
bal is ikai
s a bius
leidinius.
Jeigu
isus Siuos
s aipsnius
su ink ume
j
iena
ie a,
iS
jy
aip
pa
susida y y
ne
iena
solidi
knyga.
136
|
PERSONALIA
Algi das
Sabaliauskas
—
ne
ik
p ie
aSomojo
s alo
sédin is
kalbininkas,
be
i
links-
mas,
pap as as,
jau us
Zmogus,
mégs an is
bend au i
su jaunimu.
Jis
daZnas
s ecias
iek
gim osios
Ma ijampolés,
iek
i
ki ose
mokyklose.
Besimokanéiam
jaunimui
jubilia as
pasky é
i
1994
me ais
iSéjusia
knyga
IS
ku
jie?, ku ia
galé ume
adin i
i
sa i u
populia iu
lie u iu
kalbos
e imologijos
Zodynu.
Kadangi
Algi das
Sabaliaus-
kas isada
labai
Sil ai
i
paga biai
a siliepia
apie
sa o
bu usius
moky ojus
i
klasés
d augus,
sia
knyga
jis
dedika o
sa o
,,moky ojams
i
iems,
ku ie
1948
me ais
baigé
a ba
u éjo
baig i
Ma ijampolés
Rygiskiy
Jono
gimnazija“
(p.
4).
Knygos
,,P a a meé-
je“
au o ius,
da
ka a
p isiminimais
sug iZdamas
j
agiskus
poka io
me us,
sako,
kad
a’ydamas
Sia
knyga
,,nuola
p isiminda o
sa o
mokslo
dienas,
klasés
d augus.
Ka ais
jis
ne
jsi aizduoda o
( egu
bus
a leis a
jam
uZ
nai uma!),
jog
okia
knyga
ne
ik
jis,
be
i
jo
d augai
bi y
mielai
skai e,
kai
juos
kalbinés
i8min ies
Ma ijampolés
Rygiskiy
Jono
gimnazijoje
moké
Jonas
Kabelka,
Jonas
K ede ai is.
Todél
moky oju
i
klasés
d augy,
ypa¢
y,
ku ie
Sia
klase
p ieS laika
paliko
i
daugiau
j
ja
niekada
nesug iZo,
a minimui
i
ski iama
$i
knyga“
(p.
5-6).
I
Siuos
Algi do
Sabaliausko
ZodzZius,
odos,
p i alé y
a idziai
jsiklausy i
mUsy
dieny
pedagogai,
jy
ado ai
i
pagal o i,
kaip okiomis
sunkiomis
salygomis
o
me o
moky ojai
sugebéjo
sa o
mokiniams
jskiepy i
ne
ik
d augys és
i
pa eigos
jausma,
be
i
meile
gim ajai
Saliai,
jos
kul i ai,
kuo,
deja,
negali
pasigi i
i$
e o my
li ino
neiSb endan i
daba iné
Lie u os
mokykla.
P ie
jau
miné os
Algi do
Sabaliausko
mokslinés
eiklos
bi ina
p idé i
i
jubilia o
indélj
engian
li uanis y
kad us.
Jubilia as
ne
apie
is
deSim meéius
bu o
Vilniaus
pedagoginio
uni e si e o
li uanis y
als ybiniy
egzaminy
komisijos
pi mininkas,
skai é
jame
paskai as.
Algi das
Sabaliauskas
pasakoja,
kaip
nejaukiai
jis
pasijusda o,
kai audi o ijoje
a
p ie
egzaminy
s alo
susi ikda o
jau
ga baus
amZiaus
sulaukusj
ne
iena
sa o
moky oja,
del
susiklosciusiu
aplinkybiy
negaléjusi
jgy i
aukS ojo
mokslo
diplomo
anks¢iau.
UZ
pedagogine
eikla
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as
1997
me ais
Algi dui
Sabaliauskui
su eiké
p o eso iaus a da.
S eikindami
Lie u os
moksly
akademijos
na j
ko esponden a,
La ijos
mokslo
akademijos
uZsienio
na j,
p o .
Algi da
Sabaliauska
su
g aziu
75-e iy
me y
ju-
biliejumi,
negalime
nep idu i,
kad
be
jubilia o
i ai iopos
eiklos
iesiog
nejsi-
aizduojama
daba iné
misy
kalbo y a,
juoba
kad
Algi das
Sabaliauskas
bu o
i
y a
daugelio
ling is iniy
leidiniy
edakciniu
kolegijy,
moksliniy
a ybu
na ys.
Si
Sako a
i
i ai iapusé
jubilia o
eikla
j e in a
d iem
Didziojo Lie u os kunigaikS¢io
Gedimino
o dinais
(1997, 2002).
O
mes
—
Lie u iy
kalbos
ins i u o
Kalbos
is o i-
jos
i
dialek ologijos
sky iaus
da buo ojai,
—
linkédami
sa o
y esniajam
kolegai
ge os
s eika os
i
ki ybingyu
me y,
a iame:
Didziai
Ge biamas
P o eso iau,
Jiis
mums
labai
labai
eikalingas.
Mes
isada
laukiame
Jisy
nuoSi dziu
pa a imy
i
pad asinan ios
Sypsenos
sunkiomis
minu émis,
o
ka u
su
isais
lie u iy
kalba
besidominéiais
skai y ojais,
Jisy
Zodziais,
s engdamiesi
daug
daugiau
i8many i
»apie
kasdien
<...>
a iamus
Zodzius*
negu
apie
olimiausias
plane as,
Zemés
gelmes,
kompiu e iy
ope acijas
a ne
ho oskopy
p anaSys es“
— naujy
lie u iu
kalbos
Zodziy
kilmés
is o ijy.
Juozas
Ka aciejus