ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIII
(2005),
91-99
1759
me u
Ziwa o
u
i
iu
kamieno
daik a a dziai
i
jy
aida
SONATA
VAICIAKAUSKIENE
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as
The
a icle
p esen s
an
analysis
and
a
sys ema ic
desc ip ion
o
he
in lec ion
o
u
and
iu
s em
nouns
in
he
18 h
cen u y
Zemai ian
Ziwa as.
The
e olu ion
o
hese
in lec ion-
al
ypes
and
he
possible
causes
o
changes
a e
examined
wi h
he
aid
o
in e nal
econ-
s uc ion
and
ex e nal
compa ison.
The
da a
hus
ob ained
a e
compa ed
wi h
hose
o
he
nominal
in lec ion
sys em o
he
mode n
No h
Zemai ian
dialec
o
K e inga.
1.
[VADAS
Daba iniai
kalbo y os
y inéjimai
neabejo inai
leidzia
eig i,
kad
1759
me y
Zi-
wa as ~
ge iausias
XVIII
amZiaus
Siau és
Zemai¢iy
k e ingiSkiy'
a més
paminklas.
Leidinyje
o
me o
lenky
kalbos
a8menimis
aiskiai
i
nuosekliai
pa eikiama a més
onologiné
sis ema,
g ama ikos
i
mo ologijos
b uoZai.
Jau
Biiga
(1958:
561-578),
analizuodamas
one inius
balsiy
paki imus
lie u iy
a mése,
daZnai
emiasi
Ziwa o
iksuo omis
ZodZiy
o momis.
Kadangi
Ziwa o
mo ologija
y a
a chaji’ka,
bu y
ikslinga
palygin i
Sio
a8 ijos
paminklo
i
daba ines
k e ingiskiy
a més
daik a a dziy
kai ymo
pa adigmas,
a k eip i
démesj
j
jy
aidos
ski ybes.
Taigi
Sio
s aipsnio
ikslas
—
ap aSy i
Ziwa o
ui
ju
kamieno
daik a a dziu
galiniy
aida
i ,
s a biausia,
palygin i
su
daba ine
Siau és
aka y
Zemaiciy
k e ingiskiy
a més?
daik a a dziy
kai ybos
sis ema.
Da -
be
emian is
idinés
ekons ukcijos
i
lyginamuoju
me odu
aiskinami
is o iniai
a daZodzio
aidos
p ocesai,
ki imy
p ieZas ys bei
mo y ai.
Apie
Ziwa o
a’yba jau
ne
ka a
a8y a
(pla¢iau
Z .
Gi denis
1972:
173-191,
1980:
111-116,
2001:
292-326;
Gi denis,
Gi deniené
1997:
11-44;
Gi denis,
Ski man as
1998:
ii—xi ,
292-326;
Vai iakausky é
2001:
119-133,
2002a:
4-7;
2002b:
223).
2.
u
IR
iu
KAMIENO
DAIKTAVARDZIU
PARADIGMOS
Visi
u
i
iu
kamieno
daik a a diiai
y a
y iSkosios
giminés,
u i
sep ynis
linksnius
( a dininka,
kilmininka,
naudininka,
galininka,
jnagininka,
ie ininka
i
Sauksminin-
Apie
ai,
kad
Znwa as
pa aiy as
paji io
Zemai iy
K e ingos
apyhnkiy
a me
(Gi denis
1972:
173-191;
Gi denis,
Gi deniené
1997:
11-19;
Gi denis,
Ski man as
1998:
ii-xi ).
2
Toliau
eks e
§i
a me
umpinama:
SVZK.
92
|
SONATA
VAICIAKAUSKIENE
ka),
is
skai¢ius
( ienaskai a,
daugiskai a
i
d iskai a);
1u
kamieno
daik a a dziai
nuo
u
kamieno
ski iasi
ik
p iebalsio
minkS umu
kamiengalyje.
1
LENTELE.
u
KAMIENAS
Vienaskai a
V.
dmogus
1,,
~
Zmi ogds
K,
Zmogaws
2,,
~
Zmi ogdus
N.
Zmoguy
9,,
~
Zmuogdu
G.
émogu
2,
~
Zmiiogo
In,
émogumi
41,,
émogu
304,
~
Zmiogdmi,
Zmi ogd
V .
émogu
193,,
Zmoguy
214,
~
Zmi ogou
S.
émogaw
25,,
~
Zmi ogau
2
LENTELE.
pu
KAMIENAS
D iskai a
__G.
du
unu
117,,
~
dd
snd
Daugiskai a
V.
sunus
121,
~
sinus
K,
unu
72,,
~
s en
/s eni n
_
N.
sunums
289,,
~
swn ims
/
swnéms
G.
unus
59,
~
s ni s
In.
unumis
63,,
~
s indmis
V .
danguly
87,,
~
dongi
sé
S.
sunus
143,,
~
sinus
Vienaskai a
V.
ka alus
1,,
~
ka a.los
K.
ka alaws
18,,
~
ka dldus
Daugiskai a
V.
p ie eley
238,,,
~
p ie elé
K.
ka alu
113,,
~
ka a.lu
N.
ka aluy
36,
~
ka dlou
G.
ka alu
205,,
~
ka a.lo
In.
ka alumi
191,,,
ka alu
190,,
~
ka a.lomi,
ka ald
V .
Royu
233,
,,
WILNIAWw
I,,
~
ioj6u,
ilidi
N.
ka alems
34,,
~
ka aléms
G.
ka alus
37,,
~
ka al is
In.
azka ieys
27,
~
askazés
V .
azkaziu y312,,~
dskazi se
8.
ka alaw
113,~
ka didu
8.
ka aley
109,
~
ka alé-
1759
m.
Ziwa o
u
1R
iu
KAMIENAS
|
93
2.1,
Vienaskai os
a dininko
galiiné
y a
-us,
p z.:
S ojos,
jogey
wyinas
Zmogus
Jenas,
wa du
Symeonas,
Dwa es
zwe os
p ypyldi as
38,,
,;
E i
ka alus
zidu
y zgymynes
Dowida
ga bingas,
ku ay
wa don
Diewa
ka alaw
pagy as
a ey i
113,
SVZK
a méje
ienaskai os
a dininkas
u i
galiine
-os
~
-us
(émilogs
zZmogis,
ka d.i s
~
ka alius).
Galiines
balsio
u
i imas
j
0
odo,
kad
galiinéje
p ies
is i ima
bu o
umpasis
balsis,
plg.
la.
i gus
,, u gus“,
go .
sunus
,,s inus“,
sk ,
s in is;
da
Z .
Zinke icius
(1980:
232).
Kyla
klausimas, kaip
Ziwa o
a méje
bu o
a iama
ienaskai os
a dininko
galii-
né
-us?
Ziwa o
balsis
u
eiskia
i
k e ingiSkiy
0;
pla¢iau
apie
ai Z .
Vaiciakausky é
(2002a:
13).
2.2,
Vienaskai os
kilmininko
gal inés
y a
Sios:
-aws
=
[aus]
i
-aus,
p z.:
Ne owiu
apey
dayk a
dwa na,
ale
apey
du zy
Zmogaws
paka na
44.
,.;
Tas
Maje o s
ka alaws
y zwy u
pajzwe as,
nes
nu
Dwa es
S.
Seney
buwa
yJzp owi as
30,,
,,;
Apey
an gymyma
Pona
Jezu a
Ch i u a
Ka alaus
Dangaws
24,
,
Lyginamojoje
a méje
ienaskai os
kilmininkas
su ampa
su
Ziwa o
o ma
(Zmiiogdus
~
Zmogaiis,
ka dldus
~
ka aliaus).
Galiine
-aus
<
*-dus,
plg.
la.
i gus
(-us
<
-aus),
go .
sunaus;
dél
Sios
galiinés
kilmés
da
Z .
MaZiulis
(1970:
263-272;
Zinke iéius
1980:
232).
2.3.
Vienaskai os
naudininko
galiiné
y a
-uy
=
[ou]*,
p z.:
Dagu
mize nam
émo-
guy
a we iu
157,;
Pag iza,
y
an
nuwgos
ziemes
ang
wa gi padieje
Ka aluy
Dangaws
57a
SVZK
a méje
ienaskai os
naudininko
galiiné
y a
-ou
(Zmiloggu
~
zméguo,
ka aléu~
ka aliuo)
i
su ampa
su
o
kamieno
ienaskai os
naudininku
(da
plg.
Vaiciakausky é
2002a:
14).
Kalbininkai
nesu a ia
dél
Sio
linksnio
kilmés.
Kai
ku ie
iS
jy
—
Endzelynas
(1957:
123-124),
Kazlauskas
(1959:
22,
1968:
221),
Zinke i¢ius
(1980:
233)
—
mano,
kad
ai
o
kamieno
leksija,
isib o usi
j
u
kamiena.
Maziulis
(1970:
272)
linkes
gal o i,
kad
u
kamieno
galiiné
*-0
y a
ne
paskolin a
i8
o
kamieno,
be
a si adusi
i
bal y
*-au,
ep ezen uojan¢io
iu
kamieno
o ma.
Logiskiausia
bii y
many i,
kad
$i
gal iné
y a
paim a
i§
o
kamieno,
juolab
nei
senuosiuose
aS uose,
nei
a mése
neap ik a
elik inés
u
kamieno
galiinés
(Zinke i¢ius
1966:
248).
Be
o,
u
linksnia imo
ipas
indoeu opie iy kalbose
nebu o
gausus.
Dél
o
jis
bu o
eikiamas
s ip esniy
links-
nia imo
ipy
(Kazlauskas
1959:
19).
Ap a iamojo
linksnio
leksija
-ou
kildin ina
is
*-6
(Gi denis
2001:
377);
kaip
i
o
kamieno
(plg.
Vai¢iakausky é
2002a:
14).
Cia
eikiausiai
apibend in as
,,oksi oninis*
a ian as.
2.4.
Vienaskai os
galininko
gal iné
y a
-u,
p z.:
Teypo
y
u u iek
uz
Sie ona
q
Zmogu;
ku ay
a odyi
mi a y
kuny zku
s uzba
Diewa
88,,
,,;
Po
anu
ey a
J zweciaw e
Panna,
Ka alu
Dangaws
y
ziemes
an
qku
awa neédama
39,
..
K e ingikiy
Snek oje
ap a iamojo
linksnio
gal inéje
ie o}
"jaukiamo
-u
y a
-0
Gmilog?
~
%mogu,
ka a.
ie
~
ka liy).
Si
galiiné
kildin ina
i§
seno inés
lie u iu
‘uni.
Zemai iu
a meje
neki éiuo y
galiiniy
*-y
i
*-u
y a
su ape
j
a
pa i
-9
(Vai-
Del
Sios
galiinés
a s a ymo
pla iau
Z .
Gi denis,
Gi deniené
(1997:
12).
94
|
SONATA
VAICIAKAUSKIENE
Gakausky é
2002a:
18).
Taigi
mo emoje,
ku i
niekada
nebiina
ki iuo a,
balsis
u
désningai
papla éja
j
9.
Ma y ,
Ziwa o
io
linksnio
gal iné
jau
bu o
a iama
kaip
i
daba inéje
k e ingi8-
kiu
a méje.
Tai
i odo
as
ak as,
jog
i
ienaskai os
a dininko
galiiné
-us
a iama
kaip
-os
(da
Z .
2.1.).
2.5.
Vienaskai os
jnagininko
gali nés
y a
Sios:
-u
i
-umi,
p z.:
<...>
nes
me is
kaypo
za zulie is
u
Zmogu
ey a
<...>
304,
,;
Sy ay
wy y
y zgani y,
y
pa
awi
Diewa
Zmogumi
u em
290,,
,,;
<...>
ada
ie a
kalbi,
jog
a z
e mi
Ka alus,
nes
a z
Ka alu
y
uzgymiaw
<...>
192,,
,.;
Py o as
k awJe
Jezu a
milaw i
apey
ozmai us
dayk us,
0
a a
bliway
apey
ay
a
e i
ka alumi
gidu
191,
,,
Lyginamojoje
a méje
ienaskai os
inagininko
galiiné
y a
-o
(Zmuog’~
zmogii,
ké al’
~
ka ali ),
ku i,
kaip
i
ienaskai os
naudininkas,
su ampa
su
o
kamieno
galiine.
Ziwa o
analizé
odo,
kad
XVIII
amZiaus
idu yje
k e ingiSkiai
pag e¢iui
da
a ojo
ienaskai os
jnagininko
o ma
su
gal ine
-omi,
ku i
y a
sudé a
i§
kamien-
galio
i
galunés
-mi.
Ta méje
nepapla éjes
galiinés
balsis
odo,
kad
pi miné
galiiné
bu o
*-mi
(Biiga
1958:
566-567).
Tik a
gal iné
u é y
bi i
-mi,
plg.
s.
sl.
synems.
Zemaiéiy
ienaskai os
jnagininka
-mi
y a
naujai
a si adusi.
Ma y ,
ji
bu o
api-
bend in a
pagal
daugiskai os
inagininka
*-mis;
plg.
Maziulis
(1970:
210-213).
Fo mos
su
-mi
laiky inos
senomis
u
kamieno
ienaskai os
jnagininko
ly imis.
Kai
ku iuose
senuosiuose
kalbos
paminkluose
galiine
-mi
da
u i
i
u
kamieno
biid-
a dziai
(DaukSos
Pos iléje:
bdisumi,
b dgumi;
Si ydo
aS uose:
eysumi,
so umi)
(Zinke igius
1957:
23).
S ip i
u
i
o
kamieny
sa eika
Zemai¢iy
a méje,
ma y ,
iSs imé
senaja
inagininko
leksija.
Galiiné -mi
labai
nep oduk y i,
nes
jos
ne u éjo
i
mi8 iojo
linksnia imo
(ypaé
i
kamieno)
daik a a djiai
(pla iau
apie
ai
Z .
Vai¢iakausky é
2002a:
54-55).
Taigi
u
kamieno
ienaskai os
jnagininko
galiiné
bu o
apibend in a
pagal
p oduk-
y esnj
—
y iSkojo
—
linksnia imo
ipa.
Ziwa as
iksuoja
senosios
jnagininko
o mos
nykima
i
naujosios,
.
y.
io
kamieno
leksijos
jsigaléjima.
Vélesniuose
kalbos
paminkluose
pas a osios
jnagininko
o mos
dagnéja.
Ypaé
ai
pasaky ina
apie
Zemaiciy
a3 us
(Kazlauskas
1959:
24).
Kaip
odo
analizuojamo
eks o
pa yzdziai,
XVIII
amZiaus
idu yje
Siau és
Zemai iai
k e in-
giskiai
dazniau
da
a ojo
senasias ienaskai os
jnagininko
o mas.
2.6.
Vienaskai os
ie ininko
gal inés
y a
Sios:
-u,
-uy
=
[ou],
-qw
=
[ou]*,
-uj,
-ujy,
p z.:
<...>
a z
negalu
nie
jokios
kal ibes
a a y
amy
émogu,
die
ku ios
u ie um
nu
my y
<...>
193,
,,;
Py o as
eypag
a e:
a z
ne
qndu
p yCinas
me e
amy
Zmoguy
214,
.;
O
daba
wiel
u
pazwaleny
wi e niuiu
Ziamay y zka
y z umoci as
y
d ukawo as
Wilniaw
1,,
,.;
O
kq
y a ysi
an
ziemes
bus
y z y as
y
Danguj
88,,
,;
<...>
die
munes,
link minkie ies
y
dyiawkie ies,
nes
zap o as
ju u
i a
Dangujy
63,
,,
S zK
a méje
ienaskai os
ie ininko
gal iné
y a
-ou
( o g6u
~
u guo(je),
liojéu
~
djuo(je).
Sia
galiine
galima
kildin i
i
*-djén
(Gi denis
1962:
97;
2001:
377).
*
_Tik
ka a
eks e
pasi aiké
ienaskai os
ie ininko
o ma
su
Sia
galiine
(Z .
pa eik a
pa yzdi).
Gal iné
-ou
eia
po
nosinio
p iebalsio
n,
ad
balsis,
ma y ,
odél
i
galéjo
bii i
nazalizuo as.
1759
m.
ZiwaTo
u
IR
iu
KAMIENAS
|
95
Kalbininkai
nesu a ia
dél
Sio
linksnio
kilmés
i
aidos.
Kazlauskas
(1959:
26-29,
1968.
156-159)
mano,
kad
ie ininky
pos pozicija
*-en
Gia
y a
p ilipusi
p ie
* u go
ipo
o mos.
Pas a aja
galima
lygin i
su
s.
indy
ie ininko
o ma
s indu,
kadangi
d ibalsis
*-ou
lie u iy
kalboje
galéjo
i s i
6
(aukS ai¢iy
uo).
Taigi
o mos,
p ie
ku ios
p iaugo
pos pozicija
*-en,
senoji
iS aizda
galéjo
bii i
* u go.
Vadinasi,
se-
noji
bal iSkoji
u
kamieno
ienaskai os
ie ininko
o ma
y a
* u g6°.
Taip
a si ado
inesy o
o ma
o goje.
Pe Sasi
ii ada,
kad
Zemaiciy
ienaskai os
ie ininko
galiiné
-ou
<
*-6.
Véliau
dél
mo ologinio
umpéjimo
Zodzio
gale
nuk i o
-je.
G ei¢iausiai
zemaiiy
ienaskai os
ie ininko
gal iné
*-6
y a
senesné
nei
aukS ai¢iy
u ima
-uje
(Zinke icius
1966:
248-249).
Analizuojamame
eks e
ka a
pasi aikiusi
ienaskai os
ie ininko
o ma
uny
153,,,
ma y ,
y a
a si ik iné
ko ek i os
klaida,
be
gali
bi i
i
spo adiskas
oka-
mieno
pada inys.
2.7.
Vienaskai os
Sauksmininko
galiiné
y a
-aw
=
[au],
p z.:
waykiele
zidu
zakieles
aliwa
mede
py mu
nezdamy,
giedoie,
y zganik
mus
ka alaw
zidu
113,
.
Lyginamojoje
a meje
ienaskai os
Sauksmininkas
su ampa
su
Ziwa o
eks o
Sauksmininku
(s ndu
~
sina,
ka dld@u~
ka aliau).
Galiiné
-au
<
*-du,
plg.
go .
sunau. Tai
g ynas
kamienas
su
pama iniu
kamiengalio
balsio
laipsniu
(Zinke icius
1980.
234).
2.8,
Daugiskai os
a dininko
u
kamieno
daik a a dZiy
galiiné
y a
-us,
0
iu
ka-
mieno
—
-ey,
p z.:
Ugpewna
awa
pyk u ius
Tiewus
eka e,
nes
y
jus
u
paciu
Sunus,
ku yi
P a akus
ugmusiynieie
<...>
121,,
,.;
Apa z alay,
y
wy y
p ie eley
nu
munys
y zwaykscioje,
nie
kokie
ne u iu,
ku ay
mqn
padie um
238...
,
Daba inéje
k e ingi8kiy
a méje
apsk i ai
ap a iamy
kamieny
isa
daugiskai os
pa adigma
y a
pe éjusi
j
(Jo
kamiena.
Daugiskai os
a dininko
galiinés
y a
-a,
a ba
-e
(s ind:
~
siinai,
ka dalé:
~
ka aliai).
u
kamieno
daugiskai os
a dininko
leksija
senuosiuose
XVI-XVII
amiZiaus
lie-
u iy
kalbos
paminkluose
iSlikusi
s eika.
Ne
XVIII-XIX
amZiaus
Zemaiciy
a més
pag indu
a8y uose
eikaluose
da
y a
i8likusiy
u
kamieno
daugiskai os
a dininky
(plg.
Kazlauskas
1959:
32).
Tai
liudija
i
analizuojamas
Ziwa o
eks as
(Z .
pi ma
pa eik a
pa yzdi).
No s,
ki a
e us,
Ziwa o
ZodZio
s inus
daugiskai os
pa adigmoje
galéjo
i8silaiky i
u
kamieno
senoji
leksija
del dazZno
Sio
ZodZio
a ojimo’
i
8io
Zo-
dzio
sak alumo.
Be
o,
gali
bi i,
kad
au o ius
sieké
iS eng i
dig a o
-aa
zemai iskoje
Sio
linksnio galinéje.
Ne eiké u
pami s i,
kad
u
kamieno
daugiskai os
a dininko
galiiné
y a
islikusi
y y
u eniSkiy
a més
pa ibyje
su
anykS enais,
p z.:
Leli inuose
(Rinkauskiené
1999:
23).
Remian is
uo,
kas
pasaky a,
galima
eig i,
kad
o
kamienas
p adéjo
b au is
j
u
kamiena
ne
aip
seniai.
Ta¢iau
ame
pa iame
Ziwa e,
kaip
odo
pa eik as
pa yzdys,
iu
kamieno
daik a a dZiai
isuo inai
a ojami
su
jo
kamieno
gal ine;
iu
kamieno
daik a a dziai
da
u i
senaja
daugiskai os
a dininko
o ma
,
Del
S10
linksnio
kilmés
i
aidos
da
plg.
Maziulis
(1970:
286-287).
Analizuojamame
eks e
daugiau
nepasi aike
u
kamieno
daik a a dé1y
daugiskai os
a dininko,
aip
pa
i
daugiskai os
naudininko,
galininko
i
jnagininko
o my,
iSsky us
daik a a dj
Zmogus.
Ta iau
Sio
daik a a dZio
daugiskai os
pa adigma
apsk i ai
y a
ne u
kamieno.

96
|
SONATA
VAICIAKAUSKIENE
senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose
(Kazlauskas
1959:
31),
be
i
XVI
amziaus
aS uose
daZnesnés
io
kamieno
ly ys.
Gal inés
- is
nykima
Zemai iuose
(apsk i ai
u
kamieno
daugiskai os
o my
kei ima
o
kamienu)
galé ume
leng ai
paaiSkin i,
jeigu
Siau és
Zemai iy
galiine
-o
kildin-
ume
i§
*-d
(akii inio
a
neki éiuo o
ci kum lekso),
p z.:
d iskai os
a dininko
i
galininko
galiine
(si-n)-0
<
*(s in)-di
(Gi denis
2000a.
334).
Siau és
Zemaiéiy
-u
i o
j
-o
po
ci kum leksiniy
i
a i y
aki iniy
gal iniy
umpéjimo.
Su umpéjusi
daugiskai os
a dininko
galiiné
u éjo
su ap i
su
ienaskai os
a dininko
galiine.
Veikiausiai
dél
Sios
p ieZas ies
u
kamieno
galiine
-iis
i
i8s iime
p oduk y ioji
0
ka-
mieno
galiine
-ai.
Daugiskai os
a dininko
galiinés
- is
kilmé
iki
Siol
né a
aiSki.
Kazlauskas
(1968:
224)
mano,
jog
ap a iamojo
linksnio
o ma
y a
kilusi
i§
*-uues,
a si adusio
u
kamieno
daugiskai os
a dininke
dél
a
kamieno
j akos.
Zinke iéius
(1980:
234)
Sia
galiine
aip
pa
kildina
i8
*-uues,
ku i
bu usi
pasida y a
su
kamiengaliu
u
dél
ki y
linksniy
i akos,
jeigu
ik
galiiné
-dis
né a
analoginis
da inys
pagal
ki y
kamieny
modeli’.
Veikiausiai
daugiskai os
a dininko
galiiné
-is
bu o
isi es a
pagal
ki y
kamieny
analogija.Tiek
biid a diiy,
iek
i
daik a a dziy
pa adigmoje
pag indiniai
linksniai
y a
a dininkas
i
galininkas.
G eigiausiai
ap a iamy
daik a a dziy
daugiskai os
a dininko
-iis
galéjo
a si as i
pagal
analogija:
jei
dgs.
gal.
“ge ds
:
dgs.
a d.
*ge ds,
ai
dgs.
gal.
*s inus
:
dgs.
a d.
x,
i§
Gia
x
=
siiniis.
Daugiskai os
Sauksmininkas
su ampa
su
a dininku
iek
Ziwa o
eks e,
iek
i
daba iniame
k e ingiskiy
plo e.
2.9.
Daugiskai os
kilmininko
galiiné
-u
a ba
-'u,
p z.:
Pa akikie
mqn,
ku ay
yz
u
unu
dwyiu
da e
waly
Tiewa
awa
117,,
,,;
Buwa
a ay
ug izymas
y z
Egyp u
apey
JSewe y
T yiu
Ka alu
44,
,
SVZK
a méje
daugiskai os
kilmininko
o ma
su ampa
su
paliudy a
Ziwa o
(s -nu:
~
sini,
o g*
~
u gu,
ka a."
~
ka aliy).
(Ju
kamieno
o ma
su ampa
su
(Jo
kamieno
ly imis.
Veikiausiai
u
kamieno
(kaip
i
ki y
kamieny)
ki éiuo a
kilmininko
galiine
da
bu o
a iama
su
nosiniu
balsiu,
juolab
kad
i
daba inéje
lyginamojoje
a méje
daug
ku
a ojamos
o mos
su
-n
a
su
-m
(Zinke icius
1966.
77;
Vai iakausky é
2002a:
18).
2.10.
Daugiskai os
naudininko
u
kamieno
galiiné
y a
-ums,
oiu
kamieno
—
-ems,
p z.:
Dwilek a
ka una
i a
s yp e
iedima,
ku i
i a
y z
akmenies
b angie,
ku e
duda
Diewas
Sunums
awa
y
y z ink ie yms,
kaypo
pa asi a
i a
P almie y
298,,
,,;
Jesus
sa dziaw is,
ap yjowyjys
wy am
wie uy,
ka alems,
y
mad yi yms
Pagonu
34...
,.
Lyginamojoje
a méje
daugiskai os
naudininko
galiinés
y a
(Jo
kamieno
(su.
ndms
~
siinams,
ka aléms
~
ka aliams).
ukamieno
seno inis
demuo
*-wmus
(*s inumus),
ku
slypi
kamiengalis
-u-
i
galiiné
-mus
(plg.
o
kamieno
daugiskai os
naudininko
o mas;
z .
Vaiciakausky e
2002a:
19).
Kalbamojo
linksnio
galiinés
aida
eikiausiai
bu o
okia:
*-umus
>
-omos
>
-oms.
Kaip
odo
senyjy
aS y
analizé
(Kazlauskas
1959:
34-35),
XVI-XVII
amZiaus
kai
ku iuose
aS uose
u
kamieno
daugiskai os
naudininkas
da
u i
senaja
u
kamieno
-
Del
S108
galiinés
kilmés
i
aidos
da
Z .
Maziulis
(1970:
297-304).
1759
m.
Ziwa o
u
1R
iu
KAMIENAS
|
97
leksija,
no s,
eikia
pasaky i,
u
kamieno
naudininkas
senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose
pasi aiko
e ai.
Ziwa as
odo,
kad
XVIII-XIX
amZiuje,
ma y ,
u
kamie-
no
daugiskai os
naudininko
o mos
da
bu o
zemai¢iy
pa a ojamos.
No s,
kaip
jau
bu o
miné a,
Ziwa o
Zodzio
sinus
daugiskai os
pa adigmoje
galéjo
i8silaiky i
u
kamieno
senoji
leksija
dél
daZno
Sio
Zodzio
a ojimo.
iu
kamieno
daugiskai os
naudininko
galiiné
y a
*-wmus,
a¢iau
jau
XVI-XVII
amiiaus
lie u iy
kalbos
paminkluose
y auja
io
kamieno
$io
linksnio
o mos
(Kazlauskas
1959:
34).
Ziwa o
isi
miné o
kamieno
daik a a dziai
u i
io
kamieno
daugiskai os
naudininko
ly is.
2.11.
Daugiskai os
galininko
gal iné
y a
-us,
p z.:
Tynay
die
dyde
Sopule,
ku i
p y
apipiaw ima
kie ieje,
ka ey
we kie,
nes
kuneli
dydey
ub e na
y
czuyna
ué
ky us
Sunus
Jwie a
u ieje
32,
,.;
Y eleydu i
Ka alus
eweciaw e
Ma ia
u
S.
Juzupu,
giwena
anoy
Szopo
p y
p aka a
ligi
kie u iolek ay
dyinay
<...>
37,,
4.
K e ingiskiy
a méje
daugiskai os
galininkas
su ampa
su
Ziwa o
eks o
galininku
(s -nis
~
sinus,
ké aliis
~
ka ali s).
Kalbininkai
nesu a ia
dél
ap a iamojo
linksnio
o mos
kilmés,
plg.
MaZiulis
(1970:
297),
Kazlauskas
(1968:
225);
u
kamieno
daugis-
kai os
galininko
leksija
-us
<
*-iis,
kaip
a i inkama
i
kamieno
galiiné
-is
<
*-is
(Bia
1958:
568;
Zinke i ius
1980:
235,
1966:
251).
Taigi
galiiné
*-iis
galéjo
a si as i
i
ki u
kamieny
pa yzdziu.
Siau ojo
-u
<
*-
bu imas
daugiskai os
galininko
o moje
ik ai
pag indzia
min i,
jog Zemai¢iuose
pi miausia
u éjo
umpé i
ci kum leksinés
gallinés,
o
aki inés
umpéjo
éliau
(Gi denis
2001:
172,
2000a:
405-406).
2.12,
Daugiskai os
jnagininko
u
kamieno
daik a a dziu
galiiné
y a
-wmis,
oiu
kamieno
—
-eys
=
[e's],
p z.:
Palaymin y
pakaju
da un is,
nes
anyi
Sunumis
Diewa
bus
wadin y
63,,
,,;
<...>
kada
an ay
budamas
Ponu
y
awa
ga by
neje
azkadieys,
ale
we kymays
y
ubagi y
27,
,
Daba inés
$VZK
a meés
daugiskai os
inagininko
galiiné
su ampa
su
0
kamieno
(plg.
Vaiciakausky é
2002a:
19),
( o g@-s
~
u gais,
ka alés
~
ka aliais).
Ziwa o
eks e,
kaip
odo
pa eik i
pa yzdziai,
daugiskai os
jnagininkas
da
u éjo
iSlaikes
senaja
u
kamieno
galiine
-umis,
ku ia
suda o
kamiengalis
-u-
i
senoji
gal iné
*-mis.
ju
kamieno
daik a a dziy
pa adigmoje
isuo inai
jsigaléjusios
io
kamieno
ly ys.
2.13.
Daugiskai os
ie ininko
gal iné
y a
-u y
=
[use],
p z.:
Ponas
Jezu as
an
o
a akie
ka biedamas:
B agas owi as
e i,
Symonay
Ba yonay,
nes
ne
kunas ne
k awjes
ne
apjowyie
aw
o,
ale
Tiewus
muna,
ku ay
i a
Dangu y
87,
,,;
Tada
uw
cie u
abiaw ey
linkjmi es
kunay
nuwa gin y,
ne
kaypo
ku yi
azkaziu y
y{zkawo y
312,,
,,
Miné ina
ka a
as a
Ziwa o
daugiskai os
ie ininko
o ma
su
galiine
-u u
(plg.
su
i
kamieno
daugiskai os
ie ininko
o momis,
z .
Vai iakausky é
2002a:
60),
bii en :
<...>
weyziek
jogiey
an gyme
ne
azkaziu u,
aley
ubagi zkoy
my dyncioy
ayneliey,
an
plykos
y myk os
ziemes
e p
badi iu
<...>
25-26,,.
Lyginamojoje
a méje
one iskai
su apo
(Jo
i
(u
kamieny
daugiskai os
ie i-
ninkai,
plg.:
*misk s(e)
i
* u g is(e)
( u gd-s(e)
~
u giis(e),
aiSd-s(e)
~
aisi is(e)
(Zinke i ius
1966;
251).
Be eik
isi
Siau és
Zemai¢iai
iSlaiko
nesu umpéjusia
daugiskai os
ie ininko
galiine
- ise.
Mo ologiskai
su umpéjusios
o mos
su
gal ine
-is
a ojamos
ik
K e ingos
apylinkése,
Z .
Aleksand a iéius
(1963:
104),
Gi denis
(2000a:
393,
2000b.
17).
Galbii
kalbamojo
linksnio
-d-
galima
bi u
kildin i
i8
*6
98
|
SONATA
VAICIAKAUSKIENE
(plg.
o
kamieno
daugiskai os
ie ininko
o mas,
Z .
Vai¢iakausky é
2002a:
21);
da
z .
Gi denis
(2000b:
336).
Ka a
pa a o a
daugiskai os
ie ininko
ly is
su
galiine
-su
y a
a chajiska
daugis-
kai os
ie ininko
o ma
(pla¢iau
z .
Vai iakausky é
2002b:
233).
2.14.
Vy iSkosios
giminés ap a iamojo
kamieno
daik a a dziy
d iskai os
galininko
galiiné
y a
-u
=
[9],
p :
buwa
wyinas
Zmogus
ku ay
u ieje
du
unu,
a ejys
p y
py moie
a e:
unaw
eyk
siediena
dy p y
y
winiciy,
o
un ay
neno ieie
117,,
,,.
Daba inéje
lyginamojoje
a méje
a dazodzio
d iskai os
galininko
o mos
su am-
pa
su
paliudy omis
Ziwa o
(do
s ind
~
di
siinu).
Lie u iy
kalbos
skai a dziai
di,
d i
es ini
i8
*d6,
“d é.
Taigi
y iskosios
giminés
a dazodzio
d iskai os
galininko
(beje,
kaip
i
a dininko)
galiiné
-o
su umpéjo
i8
*-6
°.
3.
ISVADOS
1.
1759
me y
Ziwa o
nuosekli
analizé
pa odé,
kad
XVIII
amZiaus
idu yje
k e in-
giskiy
a méje
yko
a dazodzio
nep oduk y iyjy
kamieny
pe éjimas
i
p oduk y-
iuosius.
Daba inés
k e ingiSkiy
a més
u
kamieno
pa adigma
nuo
XVIII
amziaus
idu io
paki o.
2.
ui
(Qu
kamieno
biid a dziy
(ankséiau
nei
daik a a dZiy)
pa adigmas
pa eiké
p oduk y ieji
linksnia imo
ipai,
odél
u
kamieno
daik a a dziai
Ziwa o
eks e
ben
am
ik ais
a ejais
spo adi8kai
galéjo
da
u é i
senasias
daugiskai os
a dininko,
naudininko
i
jnagininko
galiines’.
Daba inéje
k e ingigkiy
a méje u imos
0
ka-
mieno
galiinés.
3.
Ziwa as
iksuoja
u
kamieno
senosios
ienaskai os
inagininko
o mos
nykima
i
naujosios,
.
y.
(Jo
kamieno,
ly ies
isigaléjima.
4.
Su umpéjusi
u
kamieno
daugiskai os
a dininko
gal iné
u éjo
su ap i
su
ie-
naskai os
a dininko
galiine.
Veikiausiai
dél
Sios
p ieZas ies
galiine
-ds
i
i8s imé
p oduk y ioji
o
kamieno
galiiné
-ai.
5.
Jau
XVIII
amZiaus
idu yje
k e ingiskiu
(Ju
kamieno
daugiskai os
pa adigmoje
isuo inai
y a o
(Jo
kamieno
o mos.
LITERATURA
Auexsanp a icius,
J.
1963:
K e ingos
a més
daik a a dzio
kai ybos
ypa ybés
i
galaniu
aida.
Kalbo-
y a
9,
101-117.
Boca,
K.
1958:
Rink iniai
as ai
1.
Suda e
Z.
Zinke iéius.
Vilnius
Vals ybiné
poli ines
i
mokslinés
li e a i os
leidykla.
En zeiynas,
J,
1957:
Bal y kalby
ga sai
i
o mos.
Vilnius:
Vals ybine
poli ines
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
Gi oenis,
A.
1962:
TikShy
a més
mo ologija
i
Zodziy
da yba
( ank as is).
Gin enis,
A.
1972:
Bal skuju
*g,
*dj
e leksai
1759
m.
,Zy a e*.
Bal is ica
8
(2),
173-191.
Gi penis,
A.
1980:
Del
ieno
p ielinksnio
o mos
XVIII
a.
Siau es
Zemai iy
k e ingiSkiu
a meje
Bal s-
ica
16
(2),
111-116.
®
Del
d iskai os
a dininko
i
galininko
galiin1y
kilmés
da
Z .
Madiulis
(1970:
181-182).
°
Tai
galima
eig i
ik
su
iSlyga
(da
plg. 2.8,
2.10
i
2.12).
1759
mM.
Ziwa o
u 1R
iu
KAMIENAS
|
99
Ginpenis,
A.,
Gin en en ,
D. 1997:
1759
meny
,,Ziwa o"
indeksas
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lei-
dykla
Gin enis,
A.,
Skiewan as,
P.
1998:
1759
meay
,,Z wa as“
( aksimilinis
leidinys).
Vilnius:
Mokslo
1
enciklopedijy
leidykla
Gin enis,
A.
2000a:
Kalbo y os
da bai
1.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediyy
leidybos
ins i u as.
Gi enis,
A.
2000b:
Kalbo y os
da ba:
2,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Gin ewis,
A, 2001:
Kalbo y os
da bai
3,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Kaz auskas,
J.
1959:
Daik a a ddiy
()u
lnksnia imo
nykimas.
Kalbo y a
1,
51-67.
Kaz auskas,
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o ine
g ama ika,
Vilnius:
Min is.
Madiuus,
V.
1970:
Bal y
i
ki y
indoeu opieciy
kalby
san ykiai.
Vilnius:
Min is.
Rinkauskiené,
R
1999-
Ry y
auks ai iy
u eniskiy
a dazodis:
daba iné
padé is
i
is o iné
aida
(dise aci-
ja).
Vilnius.
VaidiaKausky e,
S.
2001.
1759
,,Ziwa o*
o,
io,
iio
kamieny
daik a a dZiai
i
jy
aida,
Kalbo y a
50
(1),
119-133.
Vaic akauskyTe,
S.
2002a:
1759
,,Ziwa o“
a dazodzio
linksnia imo
sis ema
(dise acija),
Vilnius.
VaiéiakauskyT ,
S.
2002b
1759
,,Ziwa o*
i
i
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziai
1
jy
aida.
Bal is ica
36
(2),
223-236.
Zinxe icwis,
Z.
1957:
Lie u iy
kalbos
j a dziuo iniy
bild a diiy
is o ijos
b uogai.
Vilnius
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
Zi xe icws,
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija.
Vilnus:
Mokslas.
Zixxe icws,
Z,
1980°
Lie u y
kalbos
is o ine
g ama ika
1.
Vilnius:
Mokslas.
Sona a
Vaiciakauskiené
Lie u iy
kalbos
ka ed a
Vilniaus
pedagoginis
uni e si e as
T.
Se éenkos
g.
31,
Vilnius