Pas abos
pag indinio
Zodzio o ma. Ta iau
apib éZime
ikeliamas
,, o mos
pasi inkimas
ne
pagal
pag indinio
Zodzio
jungluma‘
ak iSkai
nea ski ia
Sliejimo
nuo
de inimo,
nes
Sis
k i e ijus
inka
abiem
p ijungimo
ipams.
Taigi,
no s
p ijungimo
ipy
apib ézimai,
palygin i
su
anks esniais
DLKG
leidi-
mais,
ge okai
paki o,
bend as
idiniy
p ieS a a imy
skai ius
liko
daugmaz
ieno-
das,
a ba
ne
neZymiai
padidejo.
I
a ei yje
a idziai
s ebésime
Sioje
uni e si e iniam
dés ymui
aip
s a bioje
g ama ikoje
aikomos
p ijungimo
samp a os
aida.
[domu,
kaip
p ijungimo
ipai
bus
apib éZiami
ki uose
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
leidimuose,
ku iy
a ei yje
neabejo inai
sulauksime
da
daug.
Am azas,
V.
2005:
[Rec.]
Axel
Hol oe ,
A i as
Judzen is,
ed.,
Sin aksiniy
ySiy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2003.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
167-170.
Ho oe ,
A.,
Juoze ns,
A.
2003:
Sin aksiniy
ySiy
ipai.
In:
A.
Howoe ,
A.
Ju zenns,
ed.,
Sin aksiniy
ysiy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
11-35,
How oe ,
A.,
Jupze nis,
A.,
2005a:
Sin aksinés
p iklausomybés
ipai:
papildymai
i
pa iks-
linimai.
In:
A.
Hol oe ,
R.
Mikulskas,
ed.,
G ama iniy
unkcijy
y imai,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
11-38.
DLKG'
=
Vy au as
Amb azas,
ed.,
Daba ines
lie u iy
kalbos
g ama ika.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1994,
DLKG*
=
Vy au as
Amb azas,
ed.,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika.
Ke i oji
pa aisy a
laida.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2006.
Axel
Hol oe
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileigio
g.
5
LT-10308
Vilnius,
Lie u a
Dél
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ijos
ecenzijos!
Aki aizdu,
kad
kiek iena
knyga
gy a
ik
ada,
kai
u i y§i
su
skai y oju.
Visy
au-
o iy
a
suda y ojy
no as
—
iSgi s i
kuo
daugiau
a siliepimy
apie
pa eng a
leidinj.
Lie u iy
kalbos a miy
ch es oma ijos
(Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2004,
328,
*
Ac a
Linguis ica
Li huanica
52,
170-174.
107
Pas abos
[16]
p.,
ISBN
9986-668-56-5;
oliau
-
Ch es oma ija)
suda y ojai
i gi
dziaugiasi
kie-
k iena
nuomone
apie
sa o
da ba.
Vienas
i
pi myjy
leidinj
j e ino
ga busis
misy
a miy
y éjas
V.
Vi kauskas.
I8samioje
ecenzijoje
pas ebé a
nemazai
anspona i-
mo
i
ansk ipcijos
ne ikslumy,
apsi ikimuy,
a si adusiy
a kan
sudé inga
eks a.
Uz
isas
pas abas
engéjai
labai
dékingi.
Taéiau su
kai
ku iomis
ge biamo
ecenzen o
iSsaky omis
min imis
nesino i
su-
ik i,
kai
ku iais
s a s omais
klausimais
Ch es oma ijos
au o iu
nuomoné
%iek ick
ki okia.
Todeél
kele a
sa o
nuos a y
no é ume
ap a i
placiau.
Pi miausia
ecenzijoje
ne eisybé
y a
ai,
kad
,, isai
nu ylima
1970
me y
olygi
ch es oma ija“.
Suda y ojai
sup a o,
kad
naujoji
Ch es oma ija
esia
anks esniy
pana-
Siy
da by
se ija,
i§
ku iy
dialek ologams
neabejo inai
s a biausias
iki
Siol
y a
Lie u-
iy
kalbos
a més
(Vilnius:
Min is,
1970).
Nesino é y
su ik i
i
su
uo,
kad
1970
me y
ch es oma ija
olygi
Siam
leidiniui.
PanaSumas
a p
siy
knygy
ik
oks,
kad
abiejose
y a
eks y
i8
isy
lie u iy
kalbos
a miy.
Naujo iy
Ch es oma ijoje
ge okai
daugiau:
emiamasi
ki u,
daba iniam
dialek ologijos
mokslui
p iim inu,
A.
Gi denio-Z.
Zin-
ke i iaus
suku u
a miy
ski s ymu?,
pa eikiami
ki okio
pobiidzio
ap a ai,
ilius a-
ciniai
Zemélapiai,
ki as
j aSy
a ankos
p incipas.
Leidinys
p i aiky as
Siuolaikiniam
a o ojui,
leidzian is
naudo is
kompiu e inés
echnikos
galimybemis
i
a spindin is,
kaip
eigia
ecenzijos
au o ius,
jaunesniosios
kalbininky
a mé y ininky
ka os
po-
Zi j
j
a mes.
Visi
Sie
dalykai
bei
san ykis
su
anks esniais
leidiniais
Ch es oma ijos
i ade
pladiai
ap a i
(p.
13,
14).
Taigi
a
galima
eig i,
jog
anks esné
ch es oma ija
isai
nu ylima?
Nelabai
ai8ki
ecenzijos
au o iaus
pozicija
dél
a miy
,,sugadinimo“
adiju,
ele-
izija
i ,
kaip
eigiama,
j ai iausiomis
mokyklomis.
A
okiy
»Sugadin y“
eks y,
V.
Vi kausko
nuomone,
leidiniuose
eik i
i
analizuo i
i8 is
nede é y?
Dialek ologams
jau
p ib endo
laikas
a sisaky i
siau os
a més
samp a os
i
nuos a os,
kad
ge as
ik
as
pa eikéjas,
ku is
kalba
kaip
i§
dialek ologijos
ado élio.
No edami
i i
Siuolaiki-
ne
a miy
si uacija,
p i alome
p ipazin i,
kad
jos
spa iai
kin a
(ne
nyks a,
o
bii en
kin a!),
i
1960-1970
me ais
iksuo y
ypa ybiy
daznai
né
su
Zibu iu
ne as ume.
Tu-
é ume
sup as i,
kad
dél
poky¢iy
a més
ne ampa
menkesnés,
o
kin an is
a minis
2
Ch es oma ijoje
pa eik as
i
K.
Jauniaus-A.
Salio
ski s ymas.
Kai
ku ioms
pa a meéms,
pa yzdziui,
daba iniy
aka y
aukS ai iy,
jis
ne gi
labiau
inkamas.
Beje,
dab-
a iniame
ski s yme
a ojami
pa a miy
pa adinimai,
okie
kaip
y y
auks aidiai
pane éziskiai
i
ki i,
i&
ik yjy
suku i
A.
Gi denio
sidlymu.
Tai
p ipazjs a
i
pa s
ski s ymo
bend aau o is
Z.
Zinke i ius
(1994:
19).
Kal in i
engéjus
au o ys es
nu yléjimu
ik ai
nede é y.
108
Pas abos
kalbéjimas
—
maziau
e ingas*.
Besikei¢ian is
a miy
i
bend inés
kalbos
san ykis,
pa ibio
a miy
sa eika,
a miy
ski iamyjy
i
ki y
ypa ybiy
pokyéiai
i gi
eikalauja
k uops aus
isizid éjimo
i
y imo.
Gal
ai,
ka
ecenzen as
adina
» a miy
sis emos
pazeidimais*,
é a
jy
nenu iks amo
ki imo
i
aidos
ak ai?
Tik ai
ne
isu
ecenzi-
jos
au o iui
de é y
em is
pas ebéjimais
i8
jo
pa ies
lanky y
$nek y
a ba
kalbininky
nuomonémis
i§
p aéjusio
amZiaus
idu io.
Ch es oma ijoje
pa eik a
nemazai
eks y,
uz asy y
XX
amZiaus
pabaigoje,
o
pe
iek
laiko
pasikei é
ne
ik
pa eikéjai,
be
i
kai
ku ios
jy
kalbos
ypa ybés
a ba
ga sy
Zyméjimo
adicijos.
Leidinyje
eks ai
skai y ojui
bene
pi maka
pa eikiami
s engian is
uzZ agy i
ealy
pasako ojo
a ima
one ine
ansk ipcija.
Tiesa,
ji
ge okai
supap as in a
dél
aimeny
akumo
i
speci iniy
knygos
iksly.
Anks iau
daznai
ansk ibuo a
laikan is
sis e-
mos,
.
y.
onologine
ansk ipcija,
pe eikianéia
ik
apibend in a
Snek os
aizda.
Deja,
a minio
kalbéjimo
daznai
negalima
isp aus i
j
jokius
i3
anks o
nusib éz us
émus.
Aigku,
ansk ibuo i
laikan is
p incipo
,,¢ia
u i
bi i
a iama
aip“
nepaly-
ginamai
leng iau.
S engian is
uZ asy i
aip,
kaip
a iama,
neleng a
iS eng i
klaidy,
a¢iau
oks
eks as
y éjui
e ingesnis.
Todél
Ch es oma ijoje,
kaip
mini
ecenzijos
au o ius,
i8
ik yjy
ne
ienoje
ie oje
pasi aiko,
kad
ame
pa¢iame
eks e,
ka ais
i
ame
pa iame
sakinyje,
Zodis
uZ a’y as
ne ienodai.
Zinoma,
galima
okius
ne ie-
nodumus
laiky i
,sugadin ais“,
a¢iau
a gu
a
leis ina
jy
ne iksuo i.
Ch es oma ijos
i ade
ansk ipcijos
p incipai
aigkiai
nusaky i
(p.
12),
odél
au o iy
nuomoné
giuo
klausimu
u é y
bi i
ai8ki.
Galima
ik
su ik i
su
ecenzen u,
kad
i§
umpo,
15-20
minuéiy
e unkanéio,
pokalbio
su
pa eikéju
nauda
menka.
Siuolaikinés
echnikos p iemonés
leidzia
uz a-
Sy i
gana
ilgus,
ka ais
ne
4-5
alandy
ukmés
eks us.
Visi
Ch es oma ijoje
esan ys
i a8ai
—
iS aukos
i§
ben
alanda
unkanéiy
pasakojimy.
Igesniy
eks y
pa eik i
bu o
nejmanoma,
jy
ukme
lémé
kompak inés
ploks elés
alpa.
Padisku uo i
no é ysi
dél kai
ku iy
ansk ipcijos
dalyky.
Vienas
i§
dazniausiai
ecenzen o
k i ikuojamy
a ejy
—
p iebalsiy
minkS umo
Zyméjimas
samplaikose,
ku
a ojami
p iebalsio
n
gomu iniai
a ian ai
7
(kie asis)
i
9’
(minkS asis).
V.
Vi kaus-
ko
nuomone,
mink% asis
a ian as
jmanomas
ik
p ieS
minkS uosius
k’,
g’,
o
kie asis
—
ik
p ie’
kie uosius.
$i
au o iaus
nuos a a
ginama
ne
ik
ecenzijoje,
am
ski as
a s-
ki as
MaZmodis
ame
pa iame
Ac a
Linguis ica
Li huanica
nume yje
(Vi kauskas
2005:
*
Ki as
eiskinys,
beje,
daug
skaudesnis
~
mazéjan is
a més
i
a minio
kalbéjimo
P es iZas
a p
jaunimo
i
isoje
isuomenéje. Ba en
uo
dialek ologams
i
isiems
kalbininkams
eiké y
ypaé
susi iipin i.
109
Pas abos
161).
I8
ik yju
samplaikose
lie u iy
bend inés
kalbos
p iebalsiai
be eik
isuome
es i
a ba
isi
minkS ieji,
a ba
kie ieji
pagal
eg esy inio
asimiliacinio
mink& inimo
désnius
(plg.
Gi denis
2003:
242,
Pake ys
2003:
181).
Ta mése
asimiliacinio
minkS inimo
j ai o é
didesné,
a¢iau
giuo
a eju
disku-
uo i
eiké y
ne
dél
n
gomu iniy
alo ony,
o
dél
p iebalsiy
k,
g
minks éjimo
laipsnio
samplaikose.
Gomu inio
sonan o
kie umo-minkS umo
ski umai*
gi dé i
palyginus
Zodiius
layks is
:
lan'ks' i®,
denk a
:
den'k i,
di .k u.
:
di j'k i
i
k .
Nuo
olesnio
skie-
mens
p ieSakinio
a
uzpakalinio
okalizmo
p iklauso
ne
ik
sonan o
kie umas
a
minkS umas,
ski iasi
i
iso
pi mesnio
skiemens
kokybé.
IS
eg esy inés
ga sy
de i-
nimo
g andinés
iSk in a
ik
p iebalsiai
k, g-
Fonologijos
specialis y
ne
ka a
pas e-
bé a,
kad
Sie
p iebalsiai
samplaikose
minkS éja
labai
menkai
a ba
i8lieka
isai
kie i,
aGiau
ne ukdo
mink& é i
p ie’
juos
esan iems
ga sams,
p z.:
al'ks'n'iis,
smul'kmé:,
e ".
k i,
—
Siuose
ZodZiuose
sonan y
minkS umas
ai’kiai
gi dimas.
Recenzen o
minimas
p o .
A.
Gi denio
s aips..is
(2000:
165-167)
ski as isai
ne
gomu iniy
sonan y
minks umo
p oblemai,
o
p iebalsiy
k,
g
mink& éjimo
laips-
niui.
Jame
eigiama,
kad
anks esniais
me ais
lie u iy
kalbininkai
(J.
Ge ulis,
P.
Jo-
nikas,
J.
Baléikonis,
E.
Mikalauskai é
i
k .)
laikesi
nuomonés,
jog
samplaikose
k,
g
neminks éja
(Gi denis
2000:
165).
Tik
p ie’
keliolika
me y
im a
many i,
kad
ben-
d inéje
kalboje
p iebalsiy
samplaikos
i& isai
pa i ian¢ios
asimiliacinj
minkSs inima
(Pake ys
1986:
286).
Deja,
Sio
naujesnio
poZiii io
nepa émé
nei
a miy
ak ai,
nei
ekspe imen iniai
y imai.
Minimame
s aipsnyje
p o .
A.
Gi denio
da oma
i8 ada,
kad
p iebalsiai
k,
g
samplaikose
a imesni
kie iesiems,
ne
i
bidami
minks yjy
ap-
sup yje.
Taigi
okio
ipo
junginiai
a ini
al'ks'n'us,
p a iF'.gdi's,
ci k3 s
i
k .
Laikan-
is
Sio
pozi i io
ansk ibuo i
isi
Ch es oma ijos
eks ai,
ai
kaip
galima
eig i,
kad
joje
,einama
ne
p ieS
knygos
konsul an a
p o . habil.
d .
A.
Gi denj*
(Vi kauskas
2005:
161)?
Recenzijoje
a si
su
p iekaiS u
eigiama,
kad
daugelio
pa a miy
eks uose
sup ie-
Sakejes
balsis
e
i8 i s as
,,Zemai iskuoju“
e.
Zemai iskasis
e
<
i
ik ai
ski iasi
nuo
e<
e,
a iau
uo
pa iu
Zenklu
zymimi
keliy
pa a miy
ski ingi
ga sai.
T iiks an
i’samaus
*
Rengian
s aipsni,
samplaiky
mink$ umo
klausimu
eko
disku uo i su
doc.
d .
Z.
Ma ke igiene.
Jos
nuomone,
gomu iniai
nosiniai
sonan ai
samplaikose
minkS eja
labai
nezymiai,
bii en
dél
os
p iezas ies,
kad
eina
p ie’
neminkS éjanéius
k,
g.
Siai
p oblemai
sp es i
eike y
ekspe imen iniy
y imu.
®
Tiesiai
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius
p iebalsiy
minkS umas
nieku
neZymimas.
110
Pas abos
Zenkly
inkinio,
dialek ologams
ai
enka
da y i
gana
daznai,
pa yzdziui,
ienodai
Zymimas
y ie iy
ka é.s
aigkiai
ski iasi
nuo
Zemaic iy
é.sa.
T umpasis
neki éiuo as
e
p ie§
minkS ajj
p iebalsj
daugelyje
pa a miy
a iamas
labai
uZda ai,
nezymé i
okio
ySkaus
kokybinio
a ian o
negalima.
Fonemos
/e/
isy
a ojamy
alo ony
Zenkly
eilu é
eks uose
a odo
aip:
‘e
—
daug
uZda esnis
uz
e,
labai
i emp as
di ongi’kas
balsis,
daZniausiai
a o-
jamas
pie iniy
aka y
aukS ai¢iy
kauniskiy
—
su alkie iy,
jo
Zyméjimas
leidiniuose
i ai uoja;
e—8iek
iek
uzZda esnis
uz
e
balsis,
daZniausiai
a iamas
neki éiuo as
p ieS
minks-
aji
p iebalsj
a ba
i agaliame
i
neki diuo ame
d ibalsyje
ei;
e
—
pag indinis
,,neu alus“
alo onas;
¢—8iek
iek
a i esnis
uz
e
balsis;
@
~
labai
a i as
di ongiskas
balsis,
a ojamas
p ieS
kie aji
p iebalsi.
Bene
daugiausia
,,pylos“
nuo
ecenzen o
kliu o
aka y
auk& ai¢iy
kauniskiy
sky iui.
Kadangi
Sio
s aipsnio
au o ei,
kilusiai
kauniSkiy
plo o,
daugiausia
eko
p iside i
p ie
sky iaus
engimo,
dél
kai
ku iy
minéiy
i gi
no é ysi
padisku uo i.
Pi -
miausia
dél
i ap adziu
d iga siy
démeny
i,
u
ukmés
i
kokybés.
IS
ik yjy
iki
Siol
adicigkai
bu o
manoma,
kad
Siau iné
kauni8kiu
dalis
(Ju ba ko,
Sakiy
S$nek os)
i
Pie iniai
jy
kaimynai
zana ykai
(G ikabiidzio,
Janky
apylinkés)
y a
bene
ienin-
eliai
i8
iso
lie u iy
kalbos
plo o,
neilginan ys
siy
d iga siy
démeny®
(Zinke i ius
1966:
Zemél.
N . 70,
72;
LKT
1970:
180-192;
LKA
1982:
38,
Zemél.
N .
20)’.
Taip
eigiama
be eik
isuose
anks esniy
me y
dialek ologyu
da buose
nuo
pa
ecenzijoje
minimo
F.
Ku Saiéio
laiky.
Deja,
emian is
ien
Klausa,
be
jokiy
ekspe imen iniy
y-
imy.
Ch es oma ijoje
esan ys
Zemélapiai,
beje,
eng i
pagal
Lie u iy
kalbos
a lasq,
ai
nu ody a
J ade
(p.
14),
odel
juose
palik a
Sal inyje
aizduo a
padeé is.
Pas a aisiais
me ais
p adé a
kel i
hipo e iné
min is,
kad
i
Sios
&nék os
negalé y
bi i
iSim is
i
iso
lie u iy
kalbos
plo o.
Ski inga
p ozodine
sanda a
( umpuosius
balsius
i
d iga sius)
u inéiy
skiemeny
pozymiai
u é y
neabejo inai
ski is.
Zino-
ma,
jog
lie u iy
kalbos
i ap adziy
d iga siy
ienas
ig
s a biausiy
pozZymiy
—
di-
Pas ebe ina,
kad
LKA
eliuoniskiy
plo e
ci kum leksiniy
( es iniy)
d iga siy
pi mieji
démenys
i,
u
2ymimi
pusilgiai
(1982:
Zemél.
N .
21).
Pagal
oki
Zyméjima
a odo,
kad
jie
ilgesni
negu
i ap adziy,
kas
a giai
iké ina.
”
G e a
esandiame
pie y
Zemai iy
aseiniskiy
plo e
daugiau
au o iy
Zymi
pusilgius
i
ne
ilguosius
i ap adziu
d iga siy
démenis
i,
u
(Zinke idius
1966:
Zemél.
N . 70,
72;
G ina eckis
1973:
130-132;
LKT
1970:
102-128).
Taigi
ski ingy
pa a miy
analogi8ky
ga sy
Zyméjimo
adicijos
iki
Siol
sky ési.
111

Pas abos
desné
pi mojo
démens
ukmé
(plg.
Pake ys
1982:
159).
Todél
im a
gal o i,
kad
i
Siame
plo e
ap a iamyjy
d iga siy
démenys
i,
u
galbii
né a
umpieji
(plg.
Gi de-
nis
1996:
111).
[ i in i
Sia
nuomone
kol
kas
sekasi
sunkiai,
jau
ien
dél o,
kad,
kaip
eigia
ecenzijos
au o ius,
pasi i inus
hipo ezei,
Lie u oje
nebelik y
ie y,
ku
démenys
a iami
umpai,
o
bend inés
kalbos
a ies
no mos
eikalauja
a i
bii en
aip.
A idziau
pasiklausius
daugiau
Siau iniy
kauniskiy
Snek y
eks y,
be
jo-
kiy
ekspe imen iniy
y imy
pi miausia
aigkiai
iSgi s as
ne
kiekybinis,
o
kokybinis
d iga siy
démeny
ski umas
nuo
ilgujy
i
nuo
umpyjy
balsiy.
D iga siy
demenys
a odo
a i i,
mazai
j emp i,
odél
Ch es oma ijoje
isu
Zymé i
Zenklais
i,
u
(bii en
pab aukimas,
ku io
ecenzen as
nepas ebéjo,
Zymi
a i uma).
Eksp esy iau
kalban
i
pab éZian
Zodj,
ka ais
Sie
ga sai
da
labiau
papla éja
i
i s a balsiais
e,
0,
pa-
na iais
j
Zemai iskus.
Siame
plo e
pasi aiko
daug
bend y
su Zemai iais ypa ybiy,
ik
ne
isada
pasi eiSkian¢iy
sis emingai.
Todél
i
i ap adziy
d iga siy
démenu
i,
u pla éjimas
—
daznas
eiSkinys.
Gaila,
kad
ecenzen as,
a idziau
nepasigilines
j
ansk ipcijos
Zenklus,
apkal ino
Ch es oma ijos
engéjus
nesamais
dalykais.
Knygoje
ik ai
nebu o
eigiama,
kad
Siau inés
kauni8kiy
Snek os
a ia
aip
pa ,
kaip
kapsai
apie
Ma ijampole,
P ienus
i
ki u .
UZ aSymai
pi. mas
:
pi. mas,
dii.nda
:
d i.nda
Zymi
isiskai
ski inga
kokybinj
a ima,
pi mujy
né a
né
iename
eks e
i8
Siau inio
kau-
niskiy
plo o,
jy
sis emai oks
ilginimas s e imas.
Beje,
au o ius
mini,
kad
klausan is
ap a iamyjy
Snek y
d iga siy,
gi dimas
i,
u
plas eléjimas,
aigi
p ipazis ama,
kad
i8
klausos
jie
ski iasi
nuo
umpyjy
balsiy.
A likus
nemazZai
ekspe imen iniy
kiekybés
y imy
(Bace iéi i é
2001;
Bace i-
Gi i é,
Leskauskai é
2004;
Bace i iii é
2004,
88-94;
Vai’niené,
Bace iciii e
2005,
292-303),
ma a imais
nus a y i
okie
ga sy
ukmés
san ykiai:
+
d iga siy
démeny
i,
u
i
umpujy
balsiy
—
1
:
0,63;
+
d iga siy
démeny
i,
u
i
ilgujy
balsiy
—
1
:
1,23.
Taigi
ukme
i ap adziy
d iga siy
démenys
i,
u
ski iasi
i
nuo
umpujy,
i
nuo
ilgyju
balsiy,
be
a imesni
ilgiesiems®.
Cia
e a
pas ebé i,
kad
i ian
ga sus
iS ySkéjo
nea i ikimas
a p
ealiy
poZzymiy
i
klausa
su okiamo,
audicinio,
jspiidzio.
Kadangi
kokybiskai
Sie
pailgéje
d iga siy
demenys
labai
ski iasi
nuo
ilgyjy-i emp u-
jui,
w,
i
klausos
gana
daznai
su okiami
kaip
umpieji.
Ta¢iau
iSma a us
ukme,
umpaisiais
ju
laiky i
negalima.
Todél
i
Ch es oma ijoje
jie
isu
zymé i
kaip
pusil-
®
Didesné
ukme
lemia
ai,
kad
minimose
Snek ose
pasi aiko
siy
d iga siy
démeny
d ibalsinimo
a ejy.
Dagni
a piniai
a ian ai
a p
i,
u
i
e,
9,
Siek
iek
sud ibalsin i
e,
*0.
112
Pas abos
giai
a i ieji.
Beje,
i
klausos
aiSkiai
gi dimas
umpyju
balsiy
i
d iga siy
demeny
ski umas,
p z.:
spi e
s‘pi. ' i,
kii as
:
kii ' i.
Recenzijos
au o ius
s ebisi,
kad
Ch es oma ijoje
aka y
aukS ai¢iams
kauniskiams
p iski iama
Ju ba ko
Snek a.
Taéiau
pagal
daba inj
a miy
ski s yma
ju ba kiSkiai
i
y a
ik iausi
kauniskiai,
nea i aukian ys
ki ¢io
i8
Zodzio
galo.
Teisybé,
kad
Ju -
ba ko
Snek a
Siek
iek
ski iasi
nuo
pie inéje
Nemuno
puséje
esanciy
kauniskiy
snek-
y,
biidama
a éiau
Zemaicéiy
plo o,
u i
daugiau
Zemai isky
ypa ybiy,
be
negi
dél
o
laikysime
ja
Zemai iais?
Siau és
aka y
auk8 ai iai
( u bi
eikia
sup as i
—
A.
Sa-
lio
ski s ymo
auks aiciai
aka ieciai
Ziemieciai,
plg.
Salys
1992:
102)
daba iniame
ski s yme
juk
né a
ski iami.
Be
o,
eiginys,
kad
Ju ba ko
Snek oje
neki éiuo i
0,
¢
a i osiose
gal inése
a liepiami
ik
balsiais
a,
e,
jau
nea i inka
ik o és.
Naujausi
s e-
béjimai,
a lik i
2003
me y
asa a
Smalininkuose
i
éliau
aplinkiniuose
punk uose,
odo,
kad
umpieji
i,
u
a ojami
p amaisiui
su
e,
a
daug
oliau
j
aka us
nuo
LKA
(1982:
49,
56,
Zemél.
N .
32,
38)
nu ody os
ibos
ies
Ski snemune.
Ki y
pa a miy
ap asuose
i
eks uose
ecenzen as
dideliy
klaidy
jz elgé
maziau,
didziaja
dali
pas aby
suda o
ansk ipcijos
i
anspona imo
nea i ikimai.
[saky i
diskusines
min is
no é ysi
dél
keliy
s a besniy
pas aby.
Recenzen o
abejojama
dél
Siauliskiy
o mos
plaukai.
Pasak
jo,
u é y
bii i
aSoma
pldukai®,
.
y.
a i auk inj
ki j
u inéiuose
skiemenyse
nesa
p iegaidziy
ski umu.
Jau
senokai
pas ebé a,
kad
a i auk inio
ki ¢io
p iegaides
ski ia
ne
ik
Siau és
Zemai-
Gai
k e ingi8kiai,
be
i
ki i
zemai iai
bei
y y
auk ai¢iai
pane éziskiai
(Salys
1992:
124-125;
Ga ’ a
1977:
83;
KaéiuSkiené
2006:
56;
Gi denis,
Zidony é
1994:
119
4
ign.
i
k .),
Daba iniu
me u
Siauliskiy
Snek y
( iesa,
ik
pie iniu)
p ozodija
issamiai
iS y usi
R.
Kazlauskai é.
Ekspe imen iniais
y imais
jos
j ody a,
kad
PaSuS io
snek-
oje,
g eiiausiai
i
isoje
pie inéje
Siauliskiy
dalyje,
a i auk inio
ki io
p iegaidés
d ibalsiniuose
i
d iga siniuose
skiemenyse
ski iasi.
Jas
y3kiausiai
di e encijuoja
pi mojo
démens
kokybé:
neoaki iniy
d iga siy
p adinis
démuo
mazZiau
edukuo-
as,
g ynesnis
negu
a i inkamas
neoci kum leksiniy
skiemeny
démuo
(Kazlauskai é
2005:
322).
Ch es oma ijos
engéjai
Sio
pozi i io
i
laikési.
Disku uo i
galima
dél
Siauliskiy
i agalés
p iegaidés
pi mojo
sando
ukmés.
Recenzijos
au o ius
eigia,
kad
Siauliskiy
p iegaidés
esandios
ik
muzikinés,
.
y.
p i-
klausandios
nuo
ono
judéjimo.
T i agalés
p iegaidés
pi mojo
sando
pab ézimas
jo
esa
nepailginas,
aigi
u é y
bi i
Zymima
iséin,
Sdugda a,
o
ne
i8é.in,
[email p o ec ed].
Siau-
°
Zymejimas
Siuo
a eju
y a
su a inis
dalykas.
Galima
bi y
agy i
i
pldukai
:
lau kai,
be g a is
ySkiau
pa odo
p iegaidziy
ski uma.
113
Pas abos
iniy Siauliskiy
p iegaides
isamiai
ekspe imen iskai
y usi
A.
Laigonai e.
Jos
ik ai
eigiama,
jog
,, i agaliuose
d ibalsiuose
didZiausias
balso
i is
su elk as
i
pi maji
komponen a,
be
pas a asis
y a
maZdaug
okio
pa
ilgumo,
kaip
i
an asis
d ibalsio
komponen as“
(1958:
91).
Ty imas
y a
ienas
i8
pi myjy
ekspe imen iniy
da by.
Juo
Siuo
me u,
pasikei us
ekspe imen y
me odikai
i
p iemonéms,
aklai
pasi iké i
negalima.
Lie u iy
kalbos
p iegaidziy
poZymiai
ilga
laika
bu o
apibiidinami,
esian
F.
Ku Sai io
muzikinés
p iegaidés
(apibiidinamos
ono
ki imu)
i
K.
Jauniaus
dinami-
nés
p iegaidés
(apibiidinamos
in ensy umo
ki imu)
adicijas.
P aéjusio
amZiaus
6-7-
o
deSim me¢io
da buose
Sie
e minai
bu o
populia iis.
Taciau
po
p o .
A.
Pake io
y imy (1982)
isy
one ikos
specialis y
ieningai
p ipazis ama,
kad
lie u iy
kalbos
p iegaidé,
kaip
i ki is,
y a
mi8 ios
p igim ies
ei8kinys
i
negali
bi i
apibiidinama
ienu
ku iuo
no s
poZymiu,
ik
jy
kompleksu.
Va gu
a
galé y
Siau inis
Siauliskiy
kampas
i8siski i
i§
bend os
sis emos.
Jei
i agalé
p iegaidé
koncen uojama
pi -
majame
démenyje,
ai
ySkesni
es i
isi
jo
pozymiai
(g ynesné
kokybé,
aukS esnis
o-
nas,
didesnis
in ensy umas,
ilgesné
ukmé),
o
ne
ku is
no s
ienas.
Be
o,
SiauliSkiy
i agaliai
skiemenys
ne
i
i8
klausos
aiSkiai
ski iasi
nuo
u inéiy
a i auk inj
ki i
i agalés
p igim ies
skiemeny,
po as
GZus a
,a iS a‘
:
aus a
,aus a‘
di e encijuoja
bii en
pi mojo
démens
kiekybé.
Dél
Sakyni8kiy
i
Zaga i8kiy
ki giuo y
balsiy
i,
u
ilginimo
—jau
miné a,
kad
Ch es-
oma ijoje
ga sus
s eng asi
ansk ibuo i
aip,
kaip
jie
a iami.
Klausan is
eks y
gi -
dé i,
kad
ilginimas
Zaga éje
nesis emingas:
ienu
a iama
ienaip,
ki u
—
ki aip.
Taip
i
s eng asi
a8y i.
Beje,
kalban is
su
jaunesniais
iS
y
ie y
kilusiais
Zmoneé-
mis",
gi dé i,
jog
pas a uoju
me u
da
labiau
links ama
Siuos
balsius
ilgin i.
Ma y
apibend inama
kaimyninése
Snek ose
esan i
si uacija.
Nelabai
aigku,
kodél
ecenzen ui
i§
ap a’ymo
(p.
78)
i
Zemélapio
(po
p.
76)
ne-
aigkiis
pie y auk& ai iy
balsiy
e
/
¢
i
o-
/
9
a ojimo
a ealai.
Aiskiai
pasaky a,
kad
udda ieji
balsiai
a ojami
y inéje
pie y aukS ai¢iy
dalyje,
mazdaug
iki
Nemuno,
ii
aka inéje.
Tokios
pa
nuomonés
laikosi
i
Z.
Ma ke iéiené,
ku i,
pe klau-
siusi
i
i8Si a usi
daugybe
pie y
aukS ai¢iy
eks y,
eigia,
jog
,,uZda i
o-,
e
a iami
Siau inése
i
y inése
Snek ose
—
ai
T aky,
Kai8iado iy
ajonai,
Va énos
ajono
y iné
dalis.
<...>
Ki u
(Aly aus,
Lazdijy
ajonuose,
Va énos
ajono
aka inéje
dalyje,
apie
D uskininkus)
a iami
a i i
9-,
¢,
ne e ai
ne
a i esni
uz
u eni8kiy*
(1999:
10
18
JoniSkio
kilusios
i
ge ai
Siau ines
SiauliSkiy
Snek as
pazjs ancios
kolegés
A.
Kaika y és
eigimu,
daba iniu
me u
Zaga iskiai
i
SakyniSkiai
links a
ilgin i
ap-
a iamuosius
balsius
iki
pusilgiy,
ik
ne
isada
sis emingai.
114
Pas abos
27-28).
Laikan is
Sio
pozi i io,
Ch es oma ijoje
pa eik i
isi
pa yzdziai
bei
eks ai,
iSsky us
uos
a ejus,
ku
iS a a
nedésningai.
No é ysi
a saky i
j
po a
pas abu,
ski y
y y
aukS ai¢iy
sky iui.
Pi miausia
dél
ilia y o
i
inesy o
o my
p iegaidZiy.
Anks esniuose
da buose
Siy
linksniy
p iegai-
dziy
Zyméjimas
bu o
nenuoseklus.
DaZniausiai
abiejy
linksniy
o mose
Zzymé a
i -
ap adé
p iegaidé.
Tik
pas a aisiais
me ais
p adé a
kel i
min is,
kad
ose
y y
auk3-
ai¢iy
Snek ose,
ku
a ojamos
su umpéjusios
ilia y o
i
inesy o
o mos,
jas
ski ia
p iegaidé,
plg.:
aind
pe. 5s
i
a kli.s
gd.na.s
pe. ss
(Rinkauskiené
1999:
5).
Jdomu,
kad
i agaliSkai
ilia y o
o mas
ki ia es
J.
Jablonskis
—
Siauliuésna,
da zudsna,
da zudsen,
Saldsna,
Salésen
(1957:
72).
Tiesa,
jo
Zyméjimas
suk i ikuo as,
esa,
bida-
mas
aka y
auki ai is,
jis
negaléjo
inkamai
suki éiuo i
gim ojoje
a méje
ne u imy
o my"™
(Zinke i ius
1966:
214).
Siai
hipo ezei
pa i in i
(a ba
paneig i)
eikia
a lik i
ekspe imen iniy
y imy,
a¢iau
i8
klausos
su ump¢
Recenzijos
au o iaus
nuomone,
y y
aukS ai¢iy
Si in iskiy
plo e
p iesaga
-y é
u-
é y
bi i
ki éiuojama
i ap adiskai,
p z.:
me 'gé- es,
sukn e,
nabag颒u
i
k .
Ta iau
kuo
oks
i inimas
emiamas,
neaisku,
nes
Si in iSkiai
p iklauso
ki j
a i aukian-
Giu
Snek y
plo ui
i
isos
o mos,
ku ios
gali
padé i
nus a y i
p iegaide,
ki iuojamos
kamiene.
IS
klausos
Sio
ipo
o my
p iegaidés
a odo
isai
nepanaiios
j
i ap ade.
Beje,
okiy
p iesagy
balsis
i
ki y
y éjy
Zymimas
idu inés
p iegaidés
Zenklu,
p z.:
smal - e,
ma e
(Ma ke i iené’*
1999:
100-109).
Del
daugelio
Zemai¢iams
ski y
pas aby
galima
su ik i,
a¢iau
kai
ku ios
i8
jy
i gi
abejo inos.
Visai
neaiskus
eiginys,
kad
,,a ika y
¢,
dz
bu imo
plo ai
né a
a kingai
ap agy i“.
Be
ap aso,
esan¢io
p.
198,
a ika y
a ojimo
a ealai
i
papli imo
laipsnis
nu ody i
Zemai¢iy
a més
ypa ybiy
len eléje
(po
p.
200)
i
ilius uo i
kiek ienos
pa-
a més
Zemélapyje.
Skai y ojas
ik ai
gali
su as i
eikiama
in o macija.
Zodis
balandis
daba
gal
i
Zinomas
isai
Lie u ai,
i8
knygy
ismok as,
ypaé
po
iek
me y
in ensy ios
aikos
balandZio
a osenos,
be
anks iau
balandiio
i
ka elio
sios
o mos
ski iasi.
4
Tadiau
daugelio
dialek ology
nuomone,
i8
isy
aukS aiéiy
bi en
aka y
aukS aigiai
kauni kiai
ge iausiai
su okia
p iegaidziy
ski umus.
»
Vidu iné
p iegaidé
Si in i8kiy
eks uose
au o és
Zymima
isuose
ki éiuo ose
ilguo-
siuose
balsiniuose
skiemenyse,
p z.:
pasakl's'u,
iena,
mé: e a,
pd-saka a,
cigé-ne.
2.
Ma ke i ienés
i
V.
Ma ke i iaus
(1995:
69-72)
y imy
duomenys
odo,
kad
Si in i8kiy
ki Giuo i
ilgieji
balsiai
Zymiai
(daugiau
negu
d igubai!)
umpesni
negu
bend inés
kalbos,
o
esan
okiai
mazai
ukmei,
iesiog
neimanoma
ySkiai
i8 a i
p iegaidziu.
115