Pas abos
Van
Lancenponcx,
W.
2007:
Theo y
and
Typology o P ope
Names.
Be lin-New
Yo k:
Mou on
de
G uy e .
Zuxauskai e,
J.
1961:
Kaip
a ojimas
jungiamuoju
ZodzZiu
i
jung uku.
In:
Kazauskas,
Laicona e
&
U su is,
ed.,
1961,
217-278.
Rolandas
Mikulskas
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
LT-10308
Vilnius,
Lie u a
14
mazmoZis
Keis i
y a
daba
a miy
eks y
Zodynéliai.
Si aip
sakau
susipazines
su
A.
Leskauskai-
es
Kuciiiny
k aS o
eks y
(2006)
knygos
Zodynéliu
(p.
401-425).
Visi
juk
zinome,
kad
a més,
snek os
daba
egzis uoja
g e a
bend ines
kalbos
(mokykla, adijas,
ele izija,
aldzios
as inés),
d ikalbys és
(ne
daugiakalbys és),
Za gono
(slengo)
—
jaunimo,
mokiniy,
aS iniy
da buo ojy
Sneka.
Mokslui,
Zodziy
e imologijai,
a miy
is o ijai
s a biausia
y a
pa eldé oji
leksika,
o
naujo és
idomios
ik
sociologiskai.
Ta p au iniy
Zodziu
iSk aipos
y a
laikinos,
jsigilinus
nebebiina
nei
okiy
ak u,
kaip
andlizas,
ga nizonas,
ab iké,
kan o a
(1)!,
ka asélé
(2),
liminddas,
li indn as
,lei e-
nan as‘,
na as
,ne as‘,
pils ikas,
adija,
Sakma ai,
S6 e is,
So e idu i,
So e iikas
(kokie
negi de i
dz ikiSki
Zodziai!),
ipe is
(?),
i i ind ius
, e e ina as‘
(dél
neki éiuo y
e
edukcijos).
Kucidiny
k a8 as
bu o
Bé znyko
(au o es
pa e s u
Bé zininkais)
isiskai
sulen-
kéjusios,
ko ojusios
p ieS
Lie u a
pa apijos
dalis,
ai
u
skoliniy
daug,
jie
daba
ne
pajuokiami,
s iby
i
ki okiy
eikéju
(ypa¢
p ekybininky)
iSpla in i:
baj@ as,
-d,
bles a
( eks e
bla.s a
—
158
p.,
adinasi,
paka o as
s e imas
Zodis),
basandské
( eks e
basandsku
—
Pp.
366),
bu dkas
(Lp,
D sk
gi dé a,
jaunimo
bo da.kas!),
cielkd
(2)
snekal ybe
iSlaikiusi
me gina‘
( eks e
cielkos,
p.
388,
él
paka o as
s e ima
kalba
Zodis
—
au o és
sulie u inamas),
bu diké
, a iné’,
dacia
(?)
(S endub és
d ikalbiy
dd.éa),
da di
,nagi‘,
di y i
,k ailin i‘
(i8
p eziden o
B azausko
inkimy
kampanijos),
cen a iga
(!),
dinas
,puikus‘,
lapka
( eks e
Id.pka,
p.
262
-
adinasi,
g ynas
s e i-
mas
Zodis),
nacidlnykas
(g ynai
usi’kas
Zodis),
paslé ica
(!)
,pa a le‘,
podlas
,niek-
Singas‘,
p a ibnas
SleikS us,
p ieSingas‘, uzdlas
,sunkus‘,
zakonas
,is a ymas‘,
zas @ as
(i
lenky
sa gybos)
i
. .
Jau
la iy
didysis
mokslininkas
J.
Endzelinas
ecenzijoje
apie
K.
Biigos
LKZ
pi muosius
sasiu inius
y a
mokes,
kad
daugiakalbiy
zmoniy
a -
155
Pas abos
ojami
nuogi
skoliniai
né a
a miy
is o ijos
dalykai,
ik ai
Snekos
a spindys
( odél
i J.
O ebski’s
a ski ai
pa eike
T e e¢iaus
sla iskus,
a mei
nep i aiky us,
nuogus
Snek os
Zodzius
dél
aldzios eikimo,
mokymo
i
pan.).
Ka ais
au o é
nej aukia
i
Zodynélj
sa y
Zodziy
—
simiagolé
, okia
pik Zolé’,
ls,
6
, as,
a‘
i
k .,
be
s e imyju
ne
isi
deminu y ai,
isokie
a imy
link eléjimai
i
Sona
(kolkozas
i
k .)
su agomi
su aSomi!
Nei
Ins i u o
a yba,
nei
Ins i u o
dialek ologai
nepas ebi
ne
iSk aipymu:
i
dasiek i
negali
bi i
dasiekia,
dasieké;
as
dziiky
ik
Zi i o
-ne
Zi
i;
eks e
diégu
(p.
380),
0
diegas
(3),
iskés i,
be
Bké é
—
ai
nauja
lie u iy
kalbos
ki cia ime;
eks e
adau
o ma
én e is,
Zod.
e e is
(dziiky
isu ,
ku
eko
bi i,
i
Z ejy
gi dé a
ik ai
én e is);
dn au i
=
én au i
(sukie in a
)
i
k .
Negi de a
dziikuose
nuo
Chylinskio
ykusi
ai,
a
edukcija,
ispé a
da
p o .
J.
Bal-
Gikonio
laikais,
éliau
iloso o
A.
G i8kos
nuo
A moniskiy
i
pan., odél
nesu ok a
maisacis
=
maisa is
i
pan.
Nebé a
kaimy
bend uomeniy,
padéda usiy
iSlaiky i
a miy
leksikos,
one ikos,
mo ologijos
sis emas,
lie u iy
snekamoji
kalba
da osi
ma ga,
mes
nesekame
a miy
leksikog a ijos
dalyky
(p z.,
F.
Filino
eo ijos,
okieciy
leksikog a ijos,
la iy)
i
skelbiam
ne
neiisiai8kin y
Snek os
dalyky
(juk
ne
aip
akcen uojami
bdldai,
i§
Ze-
maiciy
baldai
(2),
i
Snek as
a einan ys
i§
k au u iy,
apie
ai
eikia
pazymé i
ku ,
o
ne
i in i
lyg
nuo
amZiy
bu usj
duomenj.
Zi ésime,
koks
bus
isy
dziiky
os
pa
au o es
a minis
Zodynas
(paka o y
s e i-
my
kalby,
Za gono
duomeny)
k a inys
(juk
Gia
a
nebaS ikas
y a
nébai ikas,
ai
isai
neaigku).
Sia
knyga
eikia
naudo is
a sa giau,
nek i iskai
pa eng a,
nesup an amas
ikslas
i
ik umas.
15
mazmoZis
A odé
i
a odo,
kad
miisy
bend iné
kalba
u i
be eik
puikiai
su a ky us,
i8
gy-
osios
kalbos
(Snek y)
uZ aSy us
ie o a dzius
(K.
Biigos,
J.
Baléikonio,
K.
Almino,
A.
Salio,
A.
Vanago,
V.
Maciejauskienes
i
ki y
kalbininky
apeséiu
i
y inéjimu).
Imu
j
ankas
skai y i
LKI
ie o a dziy
sek o iaus
(bu .
sky iaus)
ado o
K.
Ga ’-
os
knyga
Lie u iy
kalbos
pa ibio
snek os
(habili acija)
i
skai au
pak aipy us,
ne
ig
gy osios
kalbos
paim us
ie o a dzius.
Rodiinios
lie u iai
y a
sake
ik
Plikiai,
-iq
(4),
ne
Plikiai
(2)
—
p.
26,
a
y a
bii ina
seno es
Bé znykq
adin i
Be dininkais
(p.
31),
Slynakiemis
bus
bene
Slynakiemis
(p.
33),
Radzi ciai
(p.
33)
=
Radzi iciai,
i
Telsi is
156
Pas abos
(p.
46,
isai
nauja
kalbo y oje)
=
j
TélSius
(3),
Sk iodq
(p.
46)
=
Skuddq,
Duks o
(p.
59,
291)
( ns.
kilm.)
=
Diiks o,
B ina iskis
(p.
102)
=
B iina a
(1).
I
Siaip
ki éiai
labai
s y uoja,
p z.: é as
(2x,
p.
35)
=
é as
(3),
dioj
(p.
41)
=
udj,
kyla
(p.
50)
=
kyla,
dlgiui
(p.
54)
=
algiui,
Sél i
(p.
54)
=
sél i,
plienas
(p.
56)
=
pliénas,
p io q
(p.
56)
=
pud a,
kiemas
(p.
56)
=
kiémas,
by a
(p.
66)
=
by a,
negiés
(p.
101)
=
negies a,
.
y.
negieda,
a ie s
(p.
101)
=
a ie és
(a i auk as
ki is),
-ka
(p.
106)
=
gka ,
salyklq
(p.
106)
=
salykla,
alnis e.
=
alni's e.
(p.
122),
bék
(p.
274)
=
bég ,
bég’d
-
p.
281
(=
b’eg’6:),
Ziemé
—
p.
281
(=
Ziem6:).
Sup an ama,
da
p o .
J.
Baléikonio
moky i
bu om,
kad
y y
lie u iai
sunkiai
ski ia
p iegaides,
kai
ki ¢iuojami
pag indiniu
ki éiu
d ibalsiai
ie,
uo,
ilgieji
balsiai
¢,
0,
¢,
u,
ai
isai
nenuos abu,
i
moksliné
edak o é
L.
G umadiené
(daba
Kalédiené)
o
negi di,
y a
isai
be a mé,
ne su
Za gono
k apeliu.
Tokia
y a
daba
miisy
kalbo y os
padé is.
Seniau,
J.
Baléikonio
laikais,
be a miy
Zmoniy
s engda osi
j
LKZ
i
Ins i u a
apsk i-
ai
nep iim i.
Gal
odél
i
K.
Vosyly és
Kupiskio
a més
Zodyne
Siuo
a eju
Zymima
ik
ki éio
ie a
(no s
y a
i
abejo iny
dalyky).
Naujiena
miisy
a mé y oje
paskelb as
biisimojo
laiko
ns.
pi mojo
skiemens
-siu
galiinés
kie inimas
diiosu,
nesiZanysu
—
p.
274
(a
ne
ki as Gia
da ybinis
o man as,
pagal akad.
Z.
Zinke i iy)
-
Gia
ne
p oblema,
gi dima
Z ,
B ,
Ps ,
gi dé a
PRL,
Té éje,
p ie
Labgu és,
dideliuose
Zemai iy
a més
plo uose
i
pan.
A idumo
iks a
knygoje,
no s
u
ka
da yk,
no s
knyga
labai
eikalinga:
uz
Lie u os
iby
ieni
pa-
lik i
lie u iai,
uzmi s ami
Lie u os,
pe eina
j
ki us
e nosus
ene gingai
(ge ai,
kad
d .
M.
Si ickiené
daug
leksikos
uZ a3é
i§
Malka os,
Li inkos
i
ki y
ie y).
Vis
liks
b iiks eléjimai
kalbos
is o ijoje.
Vy au as
An anas
Vi kauskas
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
LT-10308
Vilnius,
Lie u a
Kas
as
neaiskus
eZe o
a das
Vazbys?
Nelabai
didelis,
5,6
ha
plo o
eze as
pa adinimu
Vazbys' y a
U enos
seni inijoje,
7
km
nuo
U enos,
kelio
j
Kuk iSkes
deSinéje
puséje,
j
pie us
nuo
Kymény
kaimo
i
i
aka-
us
nuo
Galina os.
AS
kalbininkui
Aleksand ui
Vanagui
esu
sakes,
kad
oks
pa a’y-
‘Lie u os
TSR
upiy
i
eXe y
a dynas.
Vilnius:
Vals ybiné
poli ines
i
mokslines
li e a-
ii os
leidykla,
1963,
188.
157