Mažmožiai 14, 15

Pastabos Van LANGENDONCK, W. 2007: Theory and Typology of Proper Names. Berlin-New York: Mouton de Gruyter. ŽUKAUSKAITĖ, J. 1961: Kaip vartojimas jungiamuoju žodžiu ir jungtuku. In: KAZLAUSKAS, LAIGONAITE & Ursutis, red., 1961, 217-278. Rolandas Mikulskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva 14 mazmozis Keisti yra dabar tarmių teksty Zodynéliai. Šitaip sakau susipažinęs su A. Leskauskai- tės Kučiūnų krašto tekstų (2006) knygos žodynėliu (p. 401-425). Visi juk žinome, kad tarmės, šnektos dabar egzistuoja greta bendrines kalbos (mokykla, radijas, televizija, valdžios raštinės), dvikalbystės (net daugiakalbystės), žargono (slengo) — jaunimo, mokinių, raštinių darbuotojų šneka. Mokslui, žodžių etimologijai, tarmių istorijai svarbiausia yra paveldėtoji leksika, o naujovės įdomios tik sociologiškai. Tarptautinių žodžių iškraipos yra laikinos, įsigilinus nebebūna nei tokių faktų, kaip analizas, garnizonas, fabrikė, kantora (1)!, karasėlė (2), liminūdas, litindntas „leite- nantas“, narvas „nervas“, pilstūkas, radija, Sakmatai, šoferis, Soferiduti, šoferūkas (kokie negirdeti dzūkiški žodžiai!), triperis (?), vitirinorius ,veterinaras“ (dėl nekirčiuotų e redukcijos). Kučiūnų kraštas buvo Bėrznyko (autores paverstu Bėržininkais) visiškai sulen- kėjusios, kovojusios prieš Lietuvą parapijos dalis, tai tų skolinių daug, jie dabar net pajuokiami, stribų ir kitokių veikėjų (ypač prekybininkų) išplatinti: bajūvas, -ū, blestva (tekste ble.stva — 158 p., vadinasi, pakartotas svetimas žodis), basanoškė (tekste basanėšku — p. 366), burtūkas (Lp, Dasx girdėta, jaunimo bordd.kas!), cielka (2) nekaltybę išlaikiusi mergina“ (tekste cielkos, p. 388, vėl pakartotas svetima kalba žodis — autorės sulietuvinamas), bufdiké ,vatinė“, dačia (?) (Švendubrės dvikalbių da.ča), davdi „nagi“, dūryti „kvailinti“ (iš prezidento Brazausko rinkimų kampanijos), centrafūga (!), fainas „puikus“, lapka (tekste ld.pka, p. 262 — vadinasi, grynas sveti- mas žodis), nacidlnykas (grynai rusiškas žodis), paslovica (!) ,patarle“, podlas „niek- šingas“, pratibnas „šleikštus, priešingas“, tužėlas „sunkus“, zakonas „įstatymas“, zastūvas (iš lenkų sargybos) ir t. t. Jau latvių didysis mokslininkas J. Endzelinas recenzijoje apie K. Būgos LKŽ pirmuosius sąsiuvinius yra mokęs, kad daugiakalbių žmonių var- 155 Pastabos tojami nuogi skoliniai nėra tarmių istorijos dalykai, tiktai šnekos atspindys (todėl ir J. Otrebski’s atskirai pateike Tverečiaus slaviškus, tarmei nepritaikytus, nuogus šnektos žodžius dėl valdžios teikimo, mokymo ir pan.). Kartais autorė neįtraukia į žodynėlį savų žodžių — šūniažolė ,tokia piktžolė“, tūs, to ,tas, ta‘ ir kt., bet svetimųjų net visi deminutyvai, visokie tarimų linktelėjimai į šoną (kolkozas ir kt.) surašomi surašomi! Nei Instituto taryba, nei Instituto dialektologai nepastebi net iškraipymų: iš dasiekti negali būti dasiekia, dasieké; tas dzūkų tik žiūro — ne žiūri; tekste diėgu (p. 380), o diegas (3), iškėsti, bet iškėtė — tai nauja lietuvių kalbos kirčiavime; tekste radau formą vėnteris, žod. venteris (dzūkų visur, kur teko būti, iš žvejų girdėta tiktai vėnteris); rantauti = rėntauti (sukietinta r) ir kt. Negirdeta dzūkuose nuo Chylinskio vykusi ai, a redukcija, įspėta dar prof. J. Bal- čikonio laikais, vėliau filosofo A. Griškos nuo Armoniskiy ir pan., todėl nesuvokta meaišacis = maišatis ir pan. Nebėra kaimų bendruomenių, padėdavusių išlaikyti tarmių leksikos, fonetikos, morfologijos sistemas, lietuvių šnekamoji kalba darosi marga, mes nesekame tarmių leksikografijos dalykų (pvz., F. Filino teorijos, vokiečių leksikografijos, latvių) ir skelbiam net neišsiaiškintų šnektos dalykų (juk net taip akcentuojami bdldai, iš Ze- maičių baldai (2), į šnektas ateinantys iš krautuvių, apie tai reikia pažymėti kur, o ne tvirtinti lyg nuo amžių buvusį duomenį. Žiūrėsime, koks bus visų dzūkų tos pat autores tarminis žodynas (pakartotų sveti- mų kalbų, Zargono duomenų) kratinys (juk čia ar nebaščikas yra nėbaščikas, tai visai neaišku). Šia knyga reikia naudotis atsargiau, nekritiškai parengta, nesuprantamas tikslas ir tikrumas. 15 mažmožis Atrodė ir atrodo, kad mūsų bendrinė kalba turi beveik puikiai sutvarkytus, iš gy- vosios kalbos (šnektų) užrašytus vietovardžius (K. Būgos, J. Balčikonio, K. Almino, A. Salio, A. Vanago, V. Maciejauskienes ir kitų kalbininkų rūpesčiu ir tyrinėjimu). Imu į rankas skaityti LKI vietovardžių sektoriaus (buv. skyriaus) vadovo K. Garš- vos knygą Lietuvių kalbos paribio šnektos (habilitacija) ir skaitau pakraipytus, ne iš gyvosios kalbos paimtus vietovardžius. Rodūnios lietuviai yra sakę tik Plikiai, -iū (4), ne Plikiai (2) — p. 26, ar yra būtina senovės Bėrznyką vadinti Beržininkais (p. 31), Šlynakiemis bus bene Šlynakiemis (p. 33), Radžiūčiai (p. 33) = Radžiūčiai, į Telšiūs 156 Pastabos (p. 46, visai nauja kalbotyroje) = į Tėlšius (3), Skūodą (p. 46) = Skuodą, Dūkšto (p. 59, 291) (vns. kilm.) = Dūkšto, Brūnaviškis (p. 102) = Brūnava (1). Ir šiaip kirčiai labai svyruoja, pvz.: tėvas (2x, p. 35) = tévas (3), tūoj (p. 41) = tuoj, kyla (p. 50) = kyla, valgiui (p. 54) = valgiui, šėlti (p. 54) = šėlti, plienas (p. 56) = pliėnas, pūotą (p. 56) = puotą, kiemas (p. 56) = kiémas, byra (p. 66) = byra, negiést (p. 101) = negiesta, t. y. negieda, aviets (p. 101) = avietės (atitrauktas kirtis), tū-kart (p. 106) = tgkart, salyklą (p. 106) = salyklą, valniste. = valniste. (p. 122), bėkt (p. 274) = bėgt, bėg'o — p. 281 (= b'eg'd'), žiemo — p. 281 (= Z’iemd). Suprantama, dar prof. J. Balčikonio mokyti buvom, kad rytų lietuviai sunkiai skiria priegaides, kai kirčiuojami pagrindiniu kirčiu dvibalsiai ie, uo, ilgieji balsiai e, or, i-, ur, tai visai nenuostabu, ir mokslinė redaktorė L. Grumadienė (dabar Kalėdienė) to negirdi, yra visai betarmė, net su žargono kvapeliu. Tokia yra dabar mūsų kalbotyros padėtis. Seniau, J. Balčikonio laikais, betarmių žmonių stengdavosi į LKŽ ir Institutą apskri- tai nepriimti. Gal todėl ir K. Vosylytės Kupiškio tarmės žodyne šiuo atveju žymima tik kirčio vieta (nors yra ir abejotinų dalykų). Naujiena mūsų tarmėtyroje paskelbtas būsimojo laiko vns. pirmojo skiemens -siu galūnės kietinimas dūosu, nesižanysu — p. 274 (ar ne kitas čia darybinis formantas, pagal akad. Z. Zinkevičių) — čia net problema, girdima Zr, Bar, Psv, girdėta PL, Tėvėje, prie Labguvės, dideliuose Žemaičių tarmės plotuose ir pan. Atidumo trūksta knygoje, nors tu ką daryk, nors knyga labai reikalinga: už Lietuvos ribų vieni pa- likti lietuviai, užmirštami Lietuvos, pereina į kitus etnosus energingai (gerai, kad dr. M. Sivickienė daug leksikos užrašė iš Malkavos, Litvinkos ir kitų vietų). Vis liks brūkštelėjimai kalbos istorijoje. Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva Kas tas neaiškus ežero vardas Vazbys? Nelabai didelis, 5,6 ha ploto ežeras pavadinimu Vazbys"' yra Utenos seniūnijoje, 7 km nuo Utenos, kelio į Kuktiškes dešinėje pusėje, į pietus nuo Kymėnų kaimo ir į vaka- rus nuo Galinavos. Aš kalbininkui Aleksandrui Vanagui esu sakęs, kad toks parašy- "Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Vilnius: Valstybinė politines ir mokslines litera- tūros leidykla, 1963, 188. 157