La terminologia lituana del ‘nutrire’

Acta Lingvistika Lietuvių LXI (2009), 1 - 29 La Lietuvių kalbos terminų žodynas „nutrire“ MARIA Teresė. ADEMOLLO GAGLIANO FRANCESCO PAOLAS PARDINI Universitetas di Firenze Šis In straipsnis we pradėti išnagrinėti by Lit. SeFmenys „laidotuvių banketasin “, kilęs iš likelihood Sertifikatas „maitinti gyvūnus (ypač naminius)“ ir analizuoti tiek diachronin- — io, tiek sinchronina io požiūrio pagrindina es sąvokas, of — „maitinti“ or „maitinimas“ in Lietuvos teritorija (t. y. veiksmažodžių formos Sérti, penéti, maitinti, ir atitinkamos daiktavardžių formos pdSaras, pénas, Sérti, patvirtino pirmąją vienintelę maistas). leksikoną, ir tikriausiai in buvo naudojama centuries santykiuose in su žmonėmis prieš mūsų rašytinius šaltinius, in buvimą, kurį to rodo jo darinys Se7menys, anksčiau nei as of Baltijos amžius ir is in visos tikimybės seniausias Lietuviško termino reikšmė „maitinti- “; penéti, labai gerai patvirtina tiek tekstai, tiek in leksika pirmuosius šimtmečiof us, susijusius tiek su in žmonėmis, tiek su to gyvūnais to (taip pat in prasmė of „šėrimui penėjimui“- ), siekia to Baltijos amžius; maitinti, patvirtiin nta senovės laikais tik in leksika, kaip Sérti, in santykis to tiek žmonėms, tiek gyvūnamis s, šiandien plačiai naudojamas ir labiausiai bendrinis veiksmažodis reikšmė „maitinti (žmonių ir gyvūnų)“ ir tikriausiai ne anksčiau nei Lietuvos amžius. As kiek tai as susiję su vardininėmis formomis, p4Saras, patvirtino, in kad pirmuosius šimtmečius tiek in tekstai, tiek leksika in išimtinai susiję su in gyvūnais, to tikriausiai siekia to Baltijos amžius; pénas ir maistas, abu patvirtino pirmuosiin us šimtmečius, ankstesni tekstai ir in leksika, kita tik leksikoje, santykis tiek žmonių, tiek in gyvūnų, neatrodo to to do to be senesnis nei Lietuvos amžius. As kitų žodžių ir vardų formų, kurios šiuo metu patenka į šią semantinę sritį, pasirodo, kad jie yra, didžiąja dalimi, arba neturi palyginamų formų, todėl yra to senesni nei of no Lietuvos amžius, or if jie turi do panašių formų, jie galbūt yra poligenezės rezultatas. of Šios terminologiof jos situacija in kitose Baltijos šalyse yra, apskritai, neabejotinon ai naujesnė nei Lietuvoje. Lietuviškas. „Medžiagos surinkimas turi si būti a Pranciškus Paulius. Pardini, o darbo apdorojimas yra bendras dviejų é autorių darbas. Abu dėkojame Alessandro Parenti už diskusijas pasiūlymus visada indispensabih. le e i MARIA TERESA ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLO PARDINI Tarp i lietuvių kalbos daiktavardžių, il sudarytų su priesaga *-men, iš kurių é in Apdorojant di konkrečius tyrimus, mes randame keletą ypač įdomių atvejų iš etimologinės perspektyvos. di Vienas iš di jų é Sefmenai (LKZ,..: 657-658; LEW,: kuris 974), lygina su si a.pr. sirmen (Trautmann 1923: 302-303; Endzelinas 1943: 248; Maziulis 1997: 114). Šis daiktavardis nėra pirmųjų é šimtmečių dokumentų tekstuose, o patvirtintas to paties laikotarpio leksikose, būtent trečiajame leidime é e Dictionarium trium linguarum Vikiteka di Sirvydas (1642), kaip vertimas iš pol. stypa del e lat. parentalia, epulum funebre; 2009 m. lapkričio 1 d. Klavis Vokiečių-lietuvių (1673-1701), kaip vertimas di Laidotuvių vakarienė e di kūno skausmas; 2012 m. Žodynas Lietuviškas (XVII a.), kaip vertimas di Pagrdbnis e di Leichbegdngnis. Tiesą sakant, @ Sermenys išverčiamas su „Laidotuvių budėjimas su maldomis ir dainomis siūlo maisto gėrimų e po dainų; di laidotuvės; e banketas po laidotuvių’, taip i pat naudojamas pagoniškoms apeigoms la apibūdinti. ! ed & in a ugualmente da Net Prūsijos palyginimui yra il rekonstruotas, nors ir netiesiogiai, vertė il di „banchetto funebre“. ? Taigi, si kalbama di apie baltų eta di formą, susijusią, remiantis tarp mokslininkų paplitusia pitt hipoteze, su veiksmažodžiu lit. Pažeistas, jis al tapo identico. Pažeidimas. Il vertė toli di Pitt dažnas už Būk tuo, é kuo esi di ‘pašarų un animale’ (ypač naminių keturkojų), tiek daug, kad il Lyberis lo cituoja pagal la maitinti šiuo metu verb — pit generico il per ‘nutrire’ —, fra i “nutolusios reik8més ZodZiai” (liet. “žodžiai toli di reikšmė”), nurodant, kad jo naudojimas il skirtas é gyvūnams, e il DabLKZ nepateikia jokių pavyzdžių, susijusių su vyrais. Mes grįšime į duobę į priekį ši semantinė su problema, kuri gali įdėti diskusijų ryšį tarp in la Sertifikatas e SeFmenys. Taip pat Sérti, kaip Sermenys, é nėra senovės Pitt tekstuose, o liudija leksikuose é (Leksikonas) Lietuvių kalba, Clavis Germanų-Lithuanian, ma stebėtinai ne į Dictionarium trium linguarum (Trijų kalbų žodynas). Dabar, se il religinis pirmųjų šimtmečių lietuvių tekstų pobūdis gali pateisinti jų nebuvimą di Sermenys, atsižvelgiant į il ryšį šį žodį su di pagonių pasaulyje, stebina |nebuvimas di Žinokite e apie jo junginius. Taigi, be problemal os santykio tarp Sertifikatas e Be to, turime užduoti ir ypatingos situacijos klausimą: „Dėl tokio pobūdžio papročių žr. Vyšniauskaitę (1964: 513-526, ypač 517-520); Dunduliené (1991: 370-381, ypač 372-373 ir 377-379). *Nesselmann (1873: 161-162). La terminologia lituana del ‘nutrire’ iš Sérti patvirtinimų. Todėl mes pirmiausia apsvarstysime šio veiksmažodžio liudijimus ir etimologiją. Antra, siekiant išsamiai apžvelgti Sérti vartojamą „maitinti“ terminologiją, bus išnagrinėtos pagrindinės lietuvių kalbos veiksmažodžio „maitinti“ formos nuo dokumentavimo pradžios, t. y. penéti ir maitinti. ? I. Sertifikatai (LKZ,,,: 667–670; LEW,,: 975) Ankstyviausi Sérti patvirtinimai, kaip jau buvo minėta, yra ne tekstuose, bet pirmųjų amžių leksikose: iš tiesų, kaip jau minėta, jis pasirodo Clavis, kur jis verčia ted. fiittern ir & kartu su sinonimu ismaitinti, ir Lexicon, kur jis panašiai verčia fiittern ir € kartu su maitinti. Vėliau jį randame Ruhig’o „Litauisch-- deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon“ (1747), Ostermeyer’io „Neue Litauische Grammatik“ (1791) ir Mielcke’o „Litauisch-- deutsches und Deutsch-littauisches Worter-Buch“ (1800). Nuo XVIII a. šis veiksmažodis pradeda pasirodyti ir tekstuose, pradedant Donelaičiu. Didžioji dauguma LKZ nurodytų patvirtinimų yra konkrečiai lokalizuoti patvirtinimai. Priešingai nei Sérti, XVI a., būtent Bretkino Biblijoje, pasirodo žodžio išvestis Sirdyti, nurodanti žmones, kuri lietuviškoje literatūroje sudaro hapax. * Labai gerai parašyta- * Tiek $értt, tiek kitų veiksmažodžių, kurie bus aptariami šio darbo metu, etimologinė analizė buvo atlikta remiantis Fraenkel Litauisches etymologisches Wérterbuch (LEW) ir galbūt Indogermanisches etymologisches Wérterbuch (IEW) duomenimis. Atestaziom analizės mes @ remiasi daugiausia Lietuviy kalbos Zodynas (LKZ), su visais apribojimais, kuriuos tai reiškia, ypač kalbant apie dokumentų išsamumą. Be LKZ nurodytų liudijimų, taip pat buvo atsižvelgta į šiuos liudijimus: te: |i MazZvydas; Postilla ir 11 DaukSa katekizmas; Sirvydo Dictionartum pirmasis ir trečiasis leidimai; Čilinskio išverstą Naująjį Testamentą, galiausiai ištraukas iš išleistų Bretktino išverstos Biblijos dalių ir šiuo metu prieinamų Čilinskio išversto Senojo Testamento dalių, kuriose yra vienas iš mus dominančių žodžių. Norėdami rasti šias ištraukas, mes pradėjome nuo Vulgatos konkordancijų (žr. Priedą). Cituojant biblinius tekstus ir rašant visus 1 senovinius tekstus buvo priimtas LKZ kriterijus. * 1PvK 3, 2: Pienu jus Sirdziau (teisingai prarandama į girdétau- ), kuri @ atitinkamų Milch habe ich euch zu trinken gegeben (Liuteris) ir Lac vobis potum vertimas MARIA Teresė. ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLAS PARDINI moniato, tuo tarpu, yra pdSaras „mangime“, tiksliau – pitt „Sausieji pašarai žolėdžiams gyvūnams (šienas, dobilų, šiaudų. etc.), foraggio“, aiškiai susijęs su Jūs jau e esate svetainėje XVI a. ne tik žodynuose (Lexicon, kaip vertimas di pašarai; Clavis, kaip vertimas di Pašarai e Fiitterung), ma taip pat tekstuose: pavyzdžiui Daugelis yra Misisipės ir valstija 'pas mus di c'@ gausa šieno di e di pašarai“ (Bretkiinas, Biblija, 1Moz 24, 25); Bandai duoti savo paSarus ‘da gregge suo al foraggio’ il (Mazvydas, Giesmés krikstioniskos); teipagas asilamus Davé paSero jy „dette ugualmente ai loro asini foraggio“ il (Chilinskis, Biblija, 1Moz 43, 24). PaSaras šiuo metu é il termipitt ne išplito Pitt specifinis e šios vertės, tiek, kad il Lyberis lo da kaip pagrindinis balsas. Sérti, kaip si @ išdėstyta, ha il pagrindinė vertė di ‘maitinti gyvūną’ un (daugiausia naminių keturkojų, pit’ dažnai arkliai kiaulės, taip pat, nors ir rečiau, galvijai labai e retai, paukščiai ma kita). e, e E labai dažnas, taip pat kasdieninėje kalboje, liaudies dainose, patarlėse, pasakymo būduose, kur dažnai e pasirodo pitt di nuoroda į arklius: pavyzdys NeSérus nevaziuosi in ai ad ‘Jei jūs neturite duoti maisto da (ant arklio) tu neišeisi (Seda, regionas di Mazeikiai); NeSerti arkliai kieme suklups ir cavalli nonnutriti ‘i sbatteranno anche nell’aia’ (Skuduti’kis regionas) di Moletai); NeatSersi arklj, reikiant vaziuoti „neduosi per daug pašaro žirgui, jei al turi išeiti“; Seimininko akis arklj Serija „Šeimininko balsas nutukina arklį“. il Nurodant įvairių ad gyvūnų randame, pavyzdžiui: Moteriškas darbas kiaulės Sertifikatai „dare da mangiare ai porci @ un lavoro da donna“ (Palanga); Vieng plaukuotas turi — ir juoda dviakė Sertifikatai „Jis turi tik vieną karvę ir neturi — kuo ją pamaitinda ti“ da (Azierkai, di Gardinas, Baltarusija); Žiema vis dar Mes valgome visus tuos laukinius paukščius „žiemą mes visada da maitiname visus a šiuos paukščius lauke“ (Pagégiai, region di Stiprūs). Norėdami geriau suformuola ti poziciją di Sérti per leksikos sritį le ‘maitinti’ @ tikslinga padaryti dvi pastabas: kad, bent jau 1) dabartinėje situacijoje, pirmiausia gydo viską si di di un ‘maitinti gyvūnus’ taip pat akivaizdu iš atvejų, kai in Sérti si prieštara auja penéti, kuris, kaip pamatysime, yra vertas Bendra in informacija apie „nutrire“ (tiek gyvūnai, tiek žmonės), kad, kai ma pasipriešinimas pasirodo in a Serti, indica esclusivapataisytas (Vulgata), Šis veiksmažodis nėra laikomas in né Niedermann Senn-Brender-Salys né dalis Kuršai. La terminologia lituana del ‘nutrire’ te il „išmaitinti žmones“: pavyzdžiui Vaikq penéti, o gyvūnai Sertifikatai „Nutrire (penéti) un kūdikis, ma maitinti (§érti) un animale“ (Juskevié, JIurosciii cnoBapb, 1897-1922); Gyvulius Serdamas, Zmones penédamas, eina per laukus Skambinama „Nutrendo (Sérdamas) gyvulius, maitindamas (penédamas) žmones, šnypščiantis per laukus“ (mįslė apie va šieno pjautuvus, i Lietuviy tautosakos rankrastynas). in 2) Dažnas Palyginti sertifikatus (paprastoje sudėtinėje formoje), 0 nuoroda į in gyvūnus, pora su girdyti in ‘duoti gerti’, da todėl atrodo, kad jis konkrečiai reiškia maitinti, duodant sausą il ar bet kokį kietą maistą: pvz., Bagoto gyvulius dievas Seria, o velnias girdo „turtingojo gyvuliams Dievas maitina, velnias e il da da bere“ (Patarlė da Auk&dvarys, regione di Trakai). Niekas Seria, nei girdo, vis tunka o „niekas jam neduoda nei valgyti, né da nei gerti, ma jis visada auga“ (mįslė apie ledą, al Sudeikų da rajonas) di Utena). Veiksmas Tai būtų nesąžininga. Žirgas, o pasere tegu girdai ‘diano da mangiare cavalli bai, ai dopo averli nutrito e abbeverino’ (Jukevié, Lietuviskos li dainos, Reikia pasert, pagirdyt 1880-1882); gyvuliai ir ‘reikia ir gyvulius ir pamaitinti, ir pagydyti’ (PaberZé, region da da di Vilnius). KoZnas gyvolis nora uzveizamas, paseramas, pagirdomas „kiekvienas gyvūnas nori būti prižiūrimas, šeriamas, girdomas“ (Skuodas). Tačiau Sérti taip pat gali būti susijęs su žmonėmis. Tai, kad pagal il LEW būtų populiarus un naudojimas, pasirodo keletas in pavyzdžių, tačiau aiškiai mažumos: Dozavimas Dievas kiekvienam Zino pasotitas / Bet su saujoms pilnoms mūsų visų Kiaulės „kadangi Dievas dosnus sa pamaitinti, bet no / nepažadėjo ha pamaitindi ti mus visada a pilnas rankas’ (Donelaitis, Metai); Vienq vestuviy dienq svocia turédavo Patvirtinta Vestuvių globėja di turėjo maitinti da (pakviestiems svečiams) il tik vestuvių dieną“ (Pilviškių raj.) di VilkaviSkis); Persis Serija jj be vieno rublio „per visą žiemą davė jam valgyti be ho rublio“ da un (Druskininkai); Ukininkailithuania_ municipalities. kgm Séré vaikius, merges su plutoms ‘i padroni davano da da mangiare ai giovani alle e giovani bardanti croste pane’ di (Viek8niai, region di Mazeikiai); Kas tq kaukq gerai Sera, taip anas gerai neSa ‘kas maitina gerai tai kaukas geros ha kloties’ (Kvedarai).° „Mvas – baltų pagonybės @ dieviška būtybė, kilusi iš Ktonijos, antropomorfiškai atrodanti, di dydžiu prilygstanti žemės si gabalėliui: buvo manoma, kad geras ženklas pasiūlyti jai žalią maistą. ed ha le di di é di (daržovių ¢ daržovių) ¢ drabužiai. Daugiau informacijos žr. st Naminis actas (1973: 416-417) e Greimas (1985: 29-53 e 2005: 51-85). MARIA TERESA ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLO PARDINI Būtent remiantis Donelaičio ištrauka Sabaliauskas (1994: 334-335) teigia, kad Sérti galima atkurti pirminę reikšmę ‘maitinti’, susijusią su žmonėmis, kuri, remiantis plačiai paplitusia pit hipoteze, turėtų kilti iš SeFmenys. Bet net ir neatsižvelgiant į tokius teiginius, kurie neatrodo labai reikšmingi, nes tikriausiai al atspindi tik metaforinį naudojimą, galima daryti prielaidą, kad pirminė Serti vertė galėjo būti „išmaitinti žmones“. Tai nebūtų ypatingai problemiškas semantinis pokytis, toks pat, kokį, kaip teisingai pastebi Sabaliauskas, lietuvių kalboje patyrė šie žodžiai. Pastarasis baltų indoeuropiečių veiksmažodis ‘valgyti’, išsaugojęs šią vertę prūsų, latvių, lietuvių dokumentų senovėje, in in enella ma in Šiuo metu lietuvių kalboje vartojamas žodis „valgo“ reiškia gyvūnus, o tiksliau – naminius keturkojus, ai kaip aiškiai matyti iš šio pavyzdžio: si Zmonés valgo, galvijai éda, pauks¢iai lesa (Slapelis, Lietuviy ir rusy kalby Zodynas, 1921), kuriame žmonių „valgymas“ išreiškiamas žodžiu vdigyti, galvijų – žodžiu estos, paukščių – žodžiu Lésti.® Tai visiškai normali semantinė evoliucija, nors vis dėlto teisinga pažymėti, kad nors šiuo atveju turime latvių ir prūsų kalbų liudijimą ir aiškią chronologinę seką lietuvių kalbos dokumentuose, Sérti atvejis yra neginčijamai hipotetinis. Prie šios pradinės reikšmės „maitinti žmones“, akivaizdžiai ankstesnės ne tik lietuviškos dokumentacijos pradžiai – kurioje nuosekliai nuo pirmųjų šimtmečių šis veiksmažodis buvo susijęs su gyvūnais – bet tikriausiai, atsižvelgiant į a.pr. sirmen, net ir tuo metu, kai susiformavo atskiros baltų kalbos, turėtų būti kilęs iš tipo Sefmenys. Kiti dariniai, susiję su gyvūnais, pvz., Séryba ‘gyvūnų šėrimo veiksmas’ (jau Clavis sérybé verčia vok. Fiitterung), Séréas, Sérikas „tas, kuris maitina gyvūnus- “, Sérykld „vieta, in kur vengono gyvuliai buvo šeriami, ėduonis“ siekia laikus, kai žemės vertė buvo © Panaši situacija ir su veiksmažodžiu „gerti“, kuriame 11 prūsų išsaugojo indoeuropietišką formą piiton, o lietuvių kalboje yra tik liekaninė puota ‘pobūvis, puota, gėrimas’, o žodžiui „gerti“ naudojamas būdvardis gérti, kuris šiuo atveju sutampa su latvių (dzeft ‘gerti’). La terminologia lituana del ‘nutrire’ veiksmažodis dabar buvo tas, kuris liudija dokumentai.’ Šios di rekonstrukcijos pripažinimas é būtina sąlyga, kad būtų galima pagrįsti išvesties hipotezę di Senesni nei 18 metų asmenys da Sertifikuota. * Kalbant apie etimologiją, sérti é di Baltijos eta, iš tikrųjų su visais probabila @ dar senovės duobę, nes jis lygina, kaip siūlo si il LEW, ne tik su lett. il žiūrėti „nutrire, accudire un animale“, sérs „provviste di heno paglia e per l’inverno“, pasars „foraggio invernale per il bestiame- “, al identiškas lit. taip pat, ma al di Baltijos jūros pakrantėje. 100 mg „discendenza“ „stirpe“, serumas ‘faccio crescere, produco’, su šeima la iš gr. kopévvupt „sazio“, K6poc „saziete a“ su l’alb. Thjerré „lenticchia“. "° Priešingai, il LEW atmeta, atsižvelgiala nt į velare buvimą, leidžia ryšį la su vergų di formomis tipo a.sl.eccl. le kriima „tpo@y“, rusų k. kopM „cibo“,“! taip pat 7 A Šiuo atžvilgiu pažymėjo, va kad circumflected intonacija di Sefmenys nesutampa s1 su veiksmažodžio ūminiu balsiu, su kurio balsiškumu, atvirkščiai, sutaria gh. kiti dariniai. Šis skirtumas paprastai priskiriamas švelnus ad metatonia (Išskyrus 1923: 142; Derksen, 1996: 155), kurio originalus il tipas būtų tas, su aukšta intonacija, e in effet: € tikėtina, kad la šaknis, iš a kurios šios formos yra kilęs yra tipo rinkinys (žr. toliau pateiktus i palyginimus). Apie latvių kalbos formų intonaciją nieko pasakyti negalime. ® Įvairūs etimologiniai pasiūlymai da tai buvo iškelta GlivaCity in Croatia (2005: 10-16), kuris, su labai subtiliais argumentais, ginčija, kad pradinė vertė lit. il Se#menys e dell’a.pr. sirmen di „banchetto funebre“ (kuris būtų priskirtas šiuos žodžius tik a dėka išankstinio ryšio su serti), comunrespinge e que Aš galiu di daryti šį ryšį dėl semantinių priežasčių. Kita vertus, siūlomi le etimologijos (SeFmenys būtų palyginti su da o Sermuonelis ‘ermellino’, a dėl pilkos spalvos pelenų, col lat. 0 kremuoti, arba galiausiai col gr. Kip, mirties deivė) neatrodo tokios įtikinamos, kad būtų tikrai tinkama alternatyva. da Taigi, bent jau šiuo metu, ryšys il su la Sérti, kuris yra priimtas be diskusijų net ir naujausiame žodyne Smoczynski (2007: 632), išlieka mūsų a pra tikėtina nuomone. ° la Taip pat žr. Miihlenbach- -Endzelin (1927-1929: 830 s.v. V sérs, pateikta abejotina forma; 832 s.v. III sért ir 94 s.v. pasars). © 17Erel (1998: 479) atsižvelgiant į tai, kad V. Balčiūnas. thyerré forma, kuri, nors ir be padvigubėjimo, atitinka lat. al Avinžirniai „cece“ (taip pat žr. de Tik... 2008: 113). Etimologija di šis žodis perd neaiškus @ (Ernout-Meillet) 1959: 119 e Walde-Hofmann 1965, I: 212), e „André (1978: 80), kuris la klasifikuoja tarp neaiškių i dubliavimų, daro prielaidą, kad tai gali būti ne indoeuropietiškos kilmės. di " Cfr. anche Vasmer (1953; 627-628). MARIA TERESA ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLO PARDINI tai, kas iš lotynų kalbos. cred, créscd, Cerés. LIEW (577) palankiai vertina ne tik palyginimą su armėnų, graikų ir albanų kalbomis, bet ir su lotyniškomis formomis ir umbrišku ¢erfe — dievo, kuris yra Cerés vyriškas atitikmuo, vardas — osco kerri ‘Cereri’, caria ‘duona’; taip pat siūlo ryšį su aisl. hirsi ir l’aat. hirso „miglio“. Manome, kad teisinga neįtraukti slavų formų, bet ne itališkų lotyniškų formų, prie kurių galbūt būtų galima pridėti oską karanter ‘maitinasi’,* ir kurioms nekelia jokių sunkumų nei vertė, nei fonetinis aspektas. Palyginimas su germanų kalba taip pat atrodo teisingas tiek dėl formos, tiek dėl reikšmės, nes sūris turėjo būti vienas iš šių tautų maisto produktų. ' * Panašiai albanų kalboje thjerré, kurio pradinė reikšmė turėjo būti „maistas“, vėliau tapo ankštiniu, kuris turėjo būti svarbus maistui. Jis. penéti (LKZ,,: 782-783; LEW,: 569 s.v. pénas) Šis veiksmažodis reiškia „maitinti“ (tiek gyvulius, tiek žmones), „maitinti, kad priaugtų svorio“ – reikšmė, kuri praktiškai niekada nebuvo patvirtinta Sérti atveju – ir senovės dokumentuose jis, su savo išvestinėmis formomis, neabejotinai užima svarbią vietą, nes yra gerai patvirtintas tiek tekstuose, tiek pirmųjų šimtmečių žodynuose. Lyberyje jis yra pirmasis maitinti sinonimas, bet taip pat ir savarankiškas žodis, reiškiantis „maitinti, kad priaugtų svorio“, o DabLKZ tą pačią reikšmę nurodo kaip pirmąją. Kai jis prieštarauja Serti, kaip jau matėme, jis reiškia tik žmones. Pažvelkime į keletą pavyzdžių iš ankstyvųjų amžių. Pradedant nuo žodynų, Lexicon penéti verčia ndhren, o išraiška duzai penéti verčia dick machen; Clavis penéti reiškia speisen, papenéti reiškia erndhren ir dugnai penéti reiškia dick machen; Dictionarium trium linguarum rašoma penit pit volte, pvz., po žodžiu pol. slėpti lat. alo, nutrio; pagal rubriką pol. karmié lat. pasco, nutricor, alo, maistas; išraiškoje penisi *? Žr. Walde-Hofmann (I: 204-205, 288-289) ir Ernout-- Meillet (1959: 116-117, 149, 150), o pagal de Vaan (2008: 109-110) tik Cerés ir Sérti yra neabejotinai susiję. Dėl itališkų žodžių žr. Untermann (2000: 370, 386390), kuris ne visiškai sutinka su palyginimu su caria. 1962 m. – Algirdas Brazauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1929 m.). 2002 m. – 415 tūkst. gyventojų (Vilnius). La terminologia lituana del ‘nutrire’ véris, kuris verčia pol. Žodis kilęs iš lotyniško žodžio fera pabulatur, pabulatum exit. Passando ai testi troviamo, per esempio: Dievas peni varny vaikus savesp Saukanéius ‘Dio nutre i piccoli dei corvi che gridano a lui’ (MaZvydas, Giesmés krikscioniskos); Idant regéty duonq kuria as jus penéjau pustinéje ‘kad jie pažintų maistą, kuriuo Aš jus maitinau dykumoje’ (Bretkiinas, Biblija, 2Moz 16, 32); Veizdékit paukstiy- ...o jiisy Tévas Danguijesis juos...pena „Pažvelkite į paukščius... ir jūsų Dangiškasis Tėvas juos maitina“ (Bretkiinas, Biblija, Mt 6, 26); Takstantis persony jime galéjo penétis ‘tūkstantis žmonių galėjo pasimaitinti toje vietoje’ (Daukéa, Postilé); Ir pamusé Adonio avis ir jaucius ir penimus galvjius ‘ir aukojo avis ir jaučius ir Adonijo nupenėjusius galvijus’ (Chilinskis, Biblija, 1Kar 1, 9). Be to, šis veiksmažodis gali būti vartojamas ir kontekstuose, kuriuose kalbama apie dvasinį maitinimą, pavyzdžiui: Aveles jusy tu mazu Dievo mokslu penékiet ‘maitinkite savo avis šiuo mažu Dievo mokymu’ (MazZvydas, Katekizmas); Kolei darbymeté, dirbkime, nes savo laiku pjausime, tai yra penésimés karalystéj dangaus nupelnais gery darby „Kol laikas dirbti, dirbkime, nes savo laiku pjausime, t.y., dangaus karalystėje maitinsimės gerų darbų vaisiais“ (Sirvydas, Punktai sakymy). Iš senovės pitų dokumentų taip pat žinoma daugybė vardinio pobūdžio išvestinių, tokių kaip penétinis ‘gerai maitinamas, nutukęs’ (iš gyvūno, pvz., penimis ‘pieninė kiaulė’, ankstyvųjų amžių nebuvo), penétojas ‘tas, kuris maitina’, penyba ‘maistas, maistas’ ir junginiai apipenéti, ispenéti, papenéti, pripenéti ir uzpenéti. ' * Bet įdomus darinys pit é pénas ‘maistas, pašaras’, bet taip pat, naujausiuose dokumentuose, ‘penėjimas’, ‘gyvūnas, penėjimo kiaulė’!, kad ™ Tarp jų, papenéti ir uZpenéti ypač liudija pit dažnai su dvasine verte: pavyzdžiui Idant diisia misy buty atgaivinta ir papenéta malone Dievo „kad mūsų siela būtų atgaivinta ir pamaitinta Dievo malone“ (DaukSa, Katekizmas); Sakramentu... uzpenéti ir stiprinti esme gyvatosp améinosp ‘con il sacramento... mes buvome pamaitinti ir sustiprinti amžinam gyvenimui’ (DaukSa, Postilé), 1S DabLKZ paaiškina pénas su “maistas (pvz. gyvinu, pagaras, lesalas)”, netiesiogiai nurodant, kad vyrauja nuoroda į gyvūnus. f Taip pat pažymėtina, kad šis daiktavardis, bent jau pagal 11 Niedermann-Senn- -Brender- -Salys ir pagal LEW, daugiskaitoje penas turi reikšmę „nuodai“, kaip junginiai ntiopenas ir apypenas (apypenai), patvirtinti nuo pirmųjų šimtmečių. Panašus lingvistinio draudimo reiškinys pastebimas, pavyzdžiui, slavų teritorijoje, kur upo a.sl.eccl. jadii „ids“, rusų k. aa, ete kilęs iš šaknies ie, *ed-‘valgyti’ (žr. Vasmer 1958: 482). MARIA Teresė. ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLAS PARDINI dabartinė situacija. Iš tiesų, be buvimo nebuvimo senovės o tekstų leksikos žodžių, kuriuos e mes išnagrinėjdelle ome, kitas labai svarbus aspektas un studijuoti būtų, kokia sritis leksikos da da i e i iš kur šie in tekstai yra kilę, šis plotas e se mažiau atitinka o dabartinį pasiskirstyla mą, kaip rodo duomenys iš LKS. Kadangi šie duomenys neišvengiamai yra neišsamūs, apribosime savo pastabas, žinodami, kad bet kokia išvada gali ci būti atsitiktinė. a la Ne visos formos, kad le mes manome, yra pateikti dokumentai vis tiek di Lietuvos teritorija nuo pirmųjų amžių iki ai šių dienų. Tik paiaras, pénas penéti, kurie pirmaisiais e šimtmečiais dokumentų atrodo tiek Lietuva Nedidelis, tiek Didžiojoje Lietuvoje, šiandien jų pasiskirstymas sutampa su pirmųjų šimtmečių. Le kitos formos yra in skirtingos sąlygos. Norėdami pradėti, serti pirmaisiais šimtmečiais liudija tik é leksikos Lietuva Mažesnis, nors šiuo metu panlituano, čia é mes tikimės, kad jis taip pat ci dalyvavo in Sirvydas. Taip pat resto, nėra pdSaras, penikslas, kuris verčia tiek ed é pokarm, tiek strawa, tiek zywnosé. "' skirtingu atveju maitinti, E maistas, il mitinti. di Tiesą sakant, per pirmuosius šimtmečius mitanti pasirodo tik srityje Didžioji Lietuva, o maistas maitinti e atsiranda tik toje srityje, Lietuva Nepilnametis. Se Pažvelkime į a dabartinį la paskirstymą šiuos žodžius di kaip ce la pristatyti il LKZ, matome, kad ji maždaug atitinka senovės liudijimų. a In Šiuo metu sutinkamas Šiaurės centrinėje-rytinėje Lietuvos dalyje, o vidurio-vakarinėje paplitimo zonoje, persidengia su ha e si a 267 (EriSkiai) dalis Lietuviy kalbos atlasas; maistas analogicamente prevalentemente occidentale é (rytų Pitt taškas, nurodytas LKZ é il 112 dalis Lietuviy kalbos atlasas, che corrisponde a Pasvalys). Gali būti, kad dedurre maitintų in maitintų kilmė padalino e Lietuvos si teritoriją, kuri e in un antrasis laikas buvo pirmasis, iš vakarų srityje, įsigyti il daugiaureikšmingą poziciją. ad di Perdai, ateik. si é Vis dėlto, siekiant pateikti hipotezes, turinčias konkretų pagrindą, reikėtų atlikti patikrinimą, kurį galima atlikti mūsų turimomis priemonėmis. i *\& Biblija XVI ir del XVII a. vienas iš terminų, kurie yra naudojami sąvoka la di „Foraggio“ @obrok, kuris praranda šią erą daugiausia in verta „gyvenimas kaip kompensacija“ (Stownik V: 372), in staropolski, poveikis Dictionarium trium linguarum išverstas į lotynų kalbą. cibarija, annona salaria e col lit. Dalia. 16 La terminologia lituana del ‘nutrire’ cija mes negalime padaryti ir kad bet kuriuo atveju viršija šio darbo ribas. Todėl šios leksikos srities padėtis šiuolaikinėje lietuvių kalboje turi būti nagrinėjama nepriklausomai nuo šios problemos. Šioje vietovėje, kaip jau buvo minėta, maitinti ir maistas, kurių kilmė siekia ne taip seniai, kaip lietuvių amžių, ir, matyt, senovės laikais nebuvo labai gerai įrodyta, šiandien yra bendriniai terminai pit ir pit paplitęs atitinkamoms sąvokoms. Kalbant apie kitas šiuo metu patvirtintas veiksmažodžių formas, matome, kad Lyberis po žodžiu maitinti pirmiausia pasirodo, kaip jau žinome, penéti ir mitinti. Apie santykį tarp penėtų ir maitintų jau kalbėjome, ir, atsižvelgdami į palyginimų situaciją, galime pasakyti, kad pirmieji, priešingai nei antrieji, tikriausiai atsilieka nuo lietuvių amžiaus. Mitinti, kaip jau buvo minėta, palyginus su latvių kalba, gali būti kiek senesnė už maitinti, tačiau negalima atmesti, kad tai nepriklausoma ir lygiagreti evoliucija. Kalbant apie kitus sinonimus ar dalinius sinonimus, kurių pirmųjų šimtmečių dokumentuose nėra arba yra tik sporadiškai, teoriškai būtų įmanoma, kad kažkas galėtų būti santykinai senas, ankstesnis už lietuvių amžių ar net ankstesnis už baltų amžių. Tačiau iš tikrųjų dauguma šių formų yra lietuviškos kilmės. Pavyzdžiui, iš šio laikotarpio datuojami valgydinti, iš vdlgyti ‘valgyti’ (pasakyti žmogui); sétinti „maitinti iki soties“; jūs ‘įklijuoti- ’, ir tt ** Solamente édinti (LKZ,: 1044), priežastinis iš esančių, paprastai sakoma apie gyvūnus ir tik paniekinančiai apie žmogų, galėtų būti pit senovės, atsižvelgiant į palyginimą su raid. édindt,*? bet mes neturime atmesti, kaip ir mitinti-- mitindt atveju, poligenezės reiškinį. Taigi, abejoju, ar kuri nors iš šių formų yra pit senovinė maitintų, o tuo labiau penétų, ir bet kuriuo atveju tai nebūtų formos, ankstesnės už baltų amžių. Taip pat po maitinti, bet kaip pirmasis tarp „nutolusios reikSmés Zodziai“ (žr. aukščiau) pateikiamas Sérti, po jo liudbti (LKZ,,,: 616) ir lésinti (LKZ,,: 377). Liudbti, iš esmės susijęs su naminiais keturkojais gyvūnais, kaip ir Sérti, taip pat reiškia „daryti namų ruošos darbus, valyti“ ir yra lyginamas su raid. luébt „lupti, nulupti; daryti nedidelius namų ruošos darbus“; lésinti visada yra susijęs su paukščiais, o Sérti retai, ir * Cf. LEW (II: 740 s.v. ryti e II: 857 s.v. sotiis). ** Žr. Miihlenbach-Endzelin (1923-1925: 573), jis yra priežastinis iš lésti ‘nuskaityti’ (žr. raid. lest ‘paimti snapu, suskaičiuoti’, ir galbūt a.isl. lesa, got. lisan ‘rinkti’). ** Nei vienas, nei kitas iš šių veiksmažodžių nėra ankstesnis už lietuviškąjį amžių, bent jau tokia reikšme, kuri mus domina, ir netgi lietuviški pirmųjų amžių liudijimai neturi tokios reikšmės. Tarp šių formų, Sérti yra neabejotinai senovės duobė. Atsižvelgdami į anksčiau minėtus palyginimus už Baltijos ribų, galime sakyti, kad tai greičiausiai yra seniausia lietuvių kalbos veiksmažodžio forma pit, turinti reikšmę „maitinti“, nes ji yra vienintelė iš visų, į kurias atsižvelgėme, kuri yra ankstesnė už 17 MARIA TERESA ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLO PARDINI Baltijos amžių. Grįžtant prie vardinio formų, pirmiausia pažvelkime į maisto sinonimus. Lyberis po maistas pirmiausia pateikia pénas, kuris, kaip jau buvo minėta, turi tokį patį ryšį su maistas, kaip ir atitinkamos veiksmažodžio formos, ir tikriausiai yra iš tos pačios epochos. Be to, paminėti keli sinonimai arba iš dalies sinonimai, iš dalies patvirtinti nuo pirmųjų šimtmečių. Taip pat būtų įmanoma, kad kai kurie iš šių sinonimų galėtų būti lietuvių ar galbūt net baltų laikų senovės duobė. Iš tikrųjų ir šį kartą daugeliu atvejų kalbama apie išorinio palyginimo neturinčias, taigi lietuviškas, formas, pvz., valgis ir vdlgymas. Vietoj to, jie turi išorinius palyginimus, taip pat tarp nominalinių formų, kai kurių jų išvestinių formų. Pavyzdžiui, prieš lietuvių amžių galėjo būti édesys (édesis), pirmaisiais amžiais ‘maistas žmonėms’, šiandien ‘maistas gyvuliams’, menkinančiai ‘maistas žmonėms’ (LKZ,,: 1042-1043), palyginus su raid. édesis ‘maistas kiaulėms, gaminamas iš miltų, vandens ir smulkintų daržovių- ’; *> perd, mes negalime atmesti, kad tai yra dvi nepriklausomos ir lygiagrečios formacijos. Panaši hipotezė, netgi labiau tikėtina, atsižvelgiant į formacijos tipo paplitimą, gali būti pasiūlyta & (LKZ,: 1045), su tomis pačiomis vertėmis kaip édesys, kuris lyginamas su I’a.pr. idis (vok. Essen) ir su V’asl.eccl. Tai yra „cibo“. *° ™ Jūs matote LEW (I: 381 € 359 s.v. lésti); 1925–1927 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 521–522 ir 454). * Žr. LEW (I: 125 s.v. eti); Algirdas Butkevičius (1923–1925 m.) Tai senoji tema su sibilantu, kuri yra, su įvairiomis reformomis, taip pat germanų ir slavų srityje (m.a.t. Tedas. Aas „carogna“, iš *éd-s-o-; Rusų. acd „maistas, porcijos dydis“: 1992 m. – 2 vieta, 1995 m. – 4 vieta. Pvz. po kopėčiomis. * Per idis si veda Maziulis (1993: 17). Lietuvių kalboje taip pat yra išvestinis žodis édmenys (LEW I: 125 s.v. eteris; Miuhlenbach-Endzelin 1923-1925: 573), necitavo Lyberis, 18 La terminologia lituana del ‘nutrire’ Priešingai, nominali forma, kuri yra tikrai senovės pud éskd, kad é il Lyberis paminėjo apetitas. Šis žodis, nėra senovės la tekstuose, net vėliau labai mažai patvirtinta, pud verta e „maistas gyvūnams“ arba „apetitas“ (LKZ,: 1154), ed é identica al lat. aštuonakė „cibo, masala“ (ir * edska). *” Data prasta la produktyvumas priesaga visa in Indoeuropietiškos il sritys, tokios kaip éskd-esca, gali būti a ankstesnės už atskirų kalbų amžių, todėl išliko tik lietuviškoje ed srityje un in e in area latina. ** Galiausiai, Lyberis, ateik. si é Jau minėta, paaras é pagrindinis įrašas nurodyti maisto gyvūnamil s. Įvairios formos yra vartojamos kaip sinonimai, kai kurios iš jų taip pat vartojamos kaip sinonimai maistas, pvz., édesys. Tačiau nė vienas iš jų nėra senovinis paSaras, kuris di tikriausiai yra baltų, atsižvelgiant į identišką Latvijos palyginimą. di di & di il in Da Šis tyrimas, taigi, paaiškėja, kad pagal veiksmažodžių iš ‘maitinti’ e daiktavardžiai su verte di 'maistas', a dalis le formų, a kurias mes dedicato un Konkrečiu tyrimu patvirtinami terminai be o palyginimų, taigi di neabejotinai e lietuviški, terminai su di išoriniais palyginimais, o dėl kurių prarandama ankstesnė nei lietuviška eta i hipotezė, dėl kurios nekyla di abejonių. é da Be to, kaip si é matyti aukščiau, la absoliutus senovės in duobė forma é Sérti, nes tai vienintelė, kuri yra é datuojama ankstesna iu nei baltų amžiumi. Dabar pažvelkime į a šią la terminologidi ją kitose Baltijos šalyse. Apie prūsų kalbos veiksmažodle žių formas negalime nieko pridurti, o kaip daiktavardžių formas, be minėtų gid, turime visų pirma idai istai, taip pat vertimą a iš ted. di e 2, Vilnius. Kas yra verta „bocca, mandibole, muso“ (sakoma apie žmogaus in menkinančią prasmę), taip ma pat „cibo, vivanda“. Questo daiktavardis turi palyginimą į lett. édminis „esca“, ¢dmana „maistas, e išėjimas“ taip pat a.ind. adman- ‘vivanda’, taigi teorija in galėtų būti netgi ankstesnė už baltų amžių, bet, atsižvelgiant į ma priesagos produktyvumą bent jau lietuvių la kalboje, tai nėra senovinė forma. * Žr. in LEW (I: 125 s.v. šiaurės); si 420 m. pr. m. di e. – 420 m. pr. m. e.). *° Si veda Mirkymas GaglianoCity in Italy (1978; 13-15). Apie di senovėje šis žodis, perd, ne visi sutinka: pavyzdžiui I’Ernout-Meillet (1959: 192 s.v. éd6) mano, kad baltų formacija la yra pageidautina kilmė, neturi di ryšio su lotynų kalba. e * Pvz. Maziulis (1993: 16 e 51-52). Idai, kuris skiriasi idis tik da formavimu, identiškas lit. la al nuo „valgymas, édimas“, al lett. ¢da „esca“, rusų kalba, end, all’a.isl. yra „cibo“. Palyginkisi te su b.g. Omarai „c1bo“. 19 MARIA TERESA ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLO PARDINI sono nelle stesse condizioni di idis, citato sopra, dato che hanno confronti identiški išoriniai, kurie perd gali būti poligenezės rezultatas. Be to, prūsiškuose dokumentuose randame pérdin, Futter vertimo, sudaryto iš prūsiškų žodžių ir todėl labai neseniai, ir landan, Speise vertimo, kurio etimologija yra labai diskutuojama ir iki šiol neaiški,“ bet tikriausiai taip pat ne anksčiau kaip prūsų laikais. Pereinant prie latvių kalbos, jau sakėme, kad penét neišlaikė savo pirminės reikšmės, kuri, priešingai, išliko sért. Tačiau jie abu yra likučiai, kurie neatsiranda nei LatvieSu literatūrinės kalbos žodyne, nei Latviesu kalbos sinonimų žodyne. Čia kaip pagrindinį įrašą randame édindt, kuris yra lit funkcinis atitikmuo. maitinti ir yra akivaizdžiai, kaip buvo minėta aukščiau, priežastinis veiksmažodis identiškas lit. Maisto papildai. *' Lietuvių kalboje perd neturi bendrinės reikšmės, bet iš esmės yra sakoma apie gyvūnus, todėl yra kitoje vietoje atitinkamoje leksikos srityje. Po žodžiu édindt yra žodis baruét, kuris funkcionaliai atitinka ir Sérti, ir penéti kaip „maitinti, kad priaugtų svorio“*, ir yra susijęs su žmonėmis tik pokalbių lygyje. Šis veiksmažodis @ latvių kalboje pirmiausia susijęs su bariba ‘maistas, pašaras’ (luépbariba konkrečiai ‘pašaras galvijams- ’). Išoriniams palyginimams gana įtikinama galimybė atrodo kaip ryšys su tokiomis vardininėmis formomis kaip Ya.sleccl. brasino ‘maistas, mityba’, rus. 66pomno „ruginiai miltai“, I’a. Isl. barr „grūdai“, lotyniškas far, miltai ir t. t., kurie perd reiškia švilpiančiojo priebalsio priesagą, kurios nėra latvių kalboje. ** Nepriklausomai nuo sprendimo, vis tiek atrodo, kad baruét, nors kilęs iš šaknies labai tikėtina * Žr MaZiulis (1996: 260-261 ir 32-34). "' Pvz. LatvieSu literards valodas vardnica (2: 474). * Žr. Latviesu literards valodas vardnica (2: 41 e 39). Ir pažymėti, kad lt. barudklis atitinka lt. penimis. ** Muhlenbach-Endzelin (1923-25: 265, su bibliografija). la 11 Vandens matuoklis (1953: 110) sutinka su šia prielaida. Kita galimybė yra palyginti su @ I'a.ind. bhdrvati „mastica- “, col gr. Papov col e cimr. tik „pane“, o il Karulis (I: siūlo ryšį 110) su let. bért, lit. Bertis „spargere, sparpagliare“ (žr. 4.4 skyrių). 100 mg/ 12, 5 ml barstit, lit. barstyti, barstalas „miscuglio di chicchi o di farine per quadrupedi i domestici“- ). 20 La terminologia lituana del ‘nutrire’ prieš baltų erą, tiek praranda veiksmažodžio formą, ne ankstesnę už latvių erą. Kitos formos, esančios po žodžiu édindt, pavyzdžiui, ciendt ir miéluét, vartojamos žmonėms, turi pirminę reikšmę „priimti“ ir yra akivaizdžiai antrinės. * Taigi, apibendrinant, aišku, kad latvių kalba šiuo metu yra labai skirtingoje padėtyje nei lietuvių, ir labai neseniai, nes šioje srityje baltų kalbų formos yra aiškiai antraeilės. Galiausiai, kalbant apie maisto pavadinimus, Latviesu valodas sinonimu vardnica kaip pagrindinį žodį pateikia partika, kuris yra bendrinis terminas pit ir funkcionaliai atitinka lit. maistas. Šis žodis, reiškiantis ‘tai, kas reikalinga pragyvenimui, gyventi’, yra aiškiai antrinis, nes jis kilęs iš veiksmažodžio pdrtikt ‘turėti, kuo gyventi, maitintis’, kuris savo ruožtu sudarytas iš tikt ‘gauti’,- ** taigi akivaizdžiai yra visiškai kitoje situacijoje nei mūsų nagrinėjamos lietuviškos formos. Tas pats pasakytina ir apie kitas žodyne paminėtas formas, kurios taip pat yra antraeilės dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, iztika 0 uzturs (uzturét ‘remti’). Kalbant apie išvestinius žodžius iš est (édesis, édiéns, @dmana ir kt.), kurie lietuvių kalboje turi identiškus palyginimus, kaip matyti aukščiau, negalima atmesti poligenezės kilmės. Įdomi forma, kuri, nors pati savaime neturi daugiau nei latviškos kilmės, vis dėlto galėtų būti bent jau radikaliu lygiu senovinė, turinti „maisto“ reikšmę, yra pirmiau minėta bariba, tačiau LatvieSu valodas sinonimu vardnica į ją neatsižvelgia. Taigi, apskritai Latvijos teritorija, lyginant su Lietuvos teritorija, yra neabejotinai novatoriška, kaip ir daugeliu kitų atvejų. Kalbant apie prūsų kalbą, viskas, ką galima pasakyti, yra tai, kad, kaip matėme, dokumentais patvirtintos ir su kitomis kalbomis, pradedant lietuvių kalba, suderintos formos, kurių poligenezė nėra neįtikėtina, ir šios srities savitos formos, bet visos labai neseniai susiformavusios. „Pirmasis kilęs iš ciens „garbė“ (Mihlenbach-Endzelin 1923-25: 394-395); antrasis da mils ‘brangus’ (Muhlenbach-Endzelin 1925-27: 645-646, 653). 1927–1928 m. – Jonas Mačiulis, 1928–1929 m. – Jonas Mačiulis (1895–1974 m.). 21 MARIA Teresė. ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLAS PARDINI PRIEDAS Mes sekame di occorrenze le penéti di e di ganyti paskelbtose dalyse Biblija di Bretkiinas“, taip pat atsižvelgiant į i atitinkamus veiksmažodžius Liuteronų Biblija e Vulgata“. Come pamatysime, la linijinė padėtis duobė, kad & ganyti, kad di atrodo kontekstai, kuriuose in maitinimo veiksmas susijęs naminių keturkojų, taip pat & metaforine ai prasme; šis veiksmažodis visada in atitinka Lotynų pascere, daugeliu atvejų al (bent aštuonioto lika kartų su dvidešial mt šeši) vokiečių e, nei weiden likę al atvejai, vokiečių hiiten. Vi Yra du ypatingi atvejai, kai ganyti dalyvio naudojimas gana tiksliai atkuria atitinkamų lotyniškų di fragmentų al sintaksinę struktūrą, o vokiečių kalba randa la neverbalinį sintagmą in si un (pagal Vikiteka). Kalbant apie peneti, šis veiksmažodis nagrinėjamuose tekstuose yra naudojamas perlopiii nuoroda į žmones du in kartus nuoroda į paukščius e in (Mt) 6, 26 e Luk niekada 12, 24), nurodo in keturkojus. ai In šiuos tekstus mes randame in lotynų, in mažėjančio di dažnio tvarka, Ganykla, cibare, alere, maitinti, e in vokiečių (er-)ndhren, speisen e vieną kartą aprūpinti. ganyti 1Moz 29, 9: Reičel... gané avis (ted. Hiitas, lat. pascere). 1Moz 30, 31: tada a8 ganysiu ir sergésiu tavo avis (ted. ganyklos, lat. pascere). 1Moz 30,36: Siaip gané Jakobas palaiko guoty Labanas (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). 1Moz 36, 24: tévo savo Zibeon asilai ganyti (ted. Hiitas, lat. Pašyšiai). “* Šiuo metu ne prieinami tik 11 Naujas Testamentas (rankraštyje) Senojo Testamento, Penkiaknygės e, il (tai taip pat rankraščio versijoje), Psalmės įvairių knygų i dainų e pasirinkimas di da (žr. bibliografijla ą). Abiejų i vaistų dozės yra lygiavertės. Naujas Testamentas yra, kai įmanoma, tie iš Senojo Testamentas, taip pat buvo patikrintas vertimas di Chilinskis, iš kurio, beje, nieko reikšmingo neatsirado, & nes di si ha iš esmės sutampa su tekstu. di Bretkinas. *” Kadangi mes, žinoma, neturime susitarimų di Bretkiinas, mes išvykome da tie iš Vulgata (Dutriponas 1976). Dėl teksto il di Liuteris buvo naudojamas priežiūra os leidimas di Volz e Balta (1972), la Žalia Konkordantas su Lutherbibel (2001) e le sutartys in elektroninė versija (www. Bibliografija e (www.biblioteka.lt). 22 La terminologia lituana del ‘nutrire’ 1Moz 37, 12: jo broliai ganyty peky savo tėtis ing SichemasCity in Israel (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). 1Moz 37, 13: ne gano tavo broliai peky j Sicheme? (ted. Hiitas, lat. pascere). 1Moz 37, 16: Pasakyk, kur avys ganytis (ted. Chtiten, lat. pascere). 2 Mozė 3, 1: MoseSus laimėjo atsiliepimus Jethro savo uo’vio (ted. Hiitas, lat. Ppascere), 2Moz 34, 3: nei avies nei galvijo kokio negano prie& kalna §j (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). Ps 78 (77), 71: 1000 mg per parą, nebent gydytojas nurodytų kitaip. jo Žmones Jakub ganyty savo tévikS¢ia Izraelis (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). Ps 78 (77), 72: ir jis gané juos (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). GG 1, 7 (6): kur ganaisi, kur pietūs atsiilsti? (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). GG 1, 8 (7): ir ganyk tavo baronus pas piemeny namus (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). GG 2, 16 e 6, 2: mano prietelius yra mano, ir a8 esmi jo, kursai ganosi po rozZy (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). GG 4, 5: du jaunu stirnu dvyniai, kurie tarp rozZy ganosi (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). GG 6, 1: Kada pasiganyti darzuosu ir roZes nupestu (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). Mc 5, 11: ir buvo tenai prieg jy kalny didis stodas kiauliu ganomujy (ted. 2009 m. lapkričio 1 d. Vytautas, lat. pascere). Svogūnai 8, 32: ir buvo ta didžiulis pulkas kiauliy ganomy (ted. 2009 m. lapkričio 1 d. Vytautas, lat. pascere). Svogūnai 15, 15: nusiunté jj ant lauka savo ganyty kiaulius (ted. Hiitas, lat. pascere). Svogūnai 17, 7: turédamas tarna ariantj alba ganantj jauéius (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). Jn 21, 15: Ganyk mano avis (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). Jn 21, 16: Ganyk mano avis (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). Jn 21, 17: Ganyk mano avis (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). 1PVK 9, 7: kas gano guota aviy one valgo pieno guoto? (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). 1 Petras 5, 2: ganykite guota Christaus, kuris jumus prisiidytas yra (ted. Vikiteka Vikiteka pascere). 23 MARIA Teresė. ADEMOLLO GAGLIANO & FRANCESCO PAOLO PARDINI penéti 1Moz 50, 21: ispenésiu jus jiisy ir vaikus (ted. Apylinkėse telkšo, tvenkiniai. Pašyšiai). 2 Mozė 16, 32: Įprastas patiekalas – duona, a& kurią kepėte dykumoje (šved. speisen, lot. alere). 5Moz 8, 16: ir Penéjo tave mannu dykumoje (ted. 1999 m. spalio 1 d. cibare). Ps 33 (32), 19: penéty juos baduosu (ted. Ernštrenas, lat. alere). Ps 37 (36), 3: laikyti Žemupyir je prateka Šalčininkų upelis (Šalčininkų baseinas). ndhren, lat. Pašyšiai). Ps 80 (79), 6: tu Peni juos aSary duona (ted. 1999 m. spalio 1 d. cibare). Ps 81 (80), 17: geriausiais kviediais penéciau juos (ted. lat. speisen, cibare). Net jei 25, 21: išalks priešas tavo, penék duona (t. y. jj speisen, lot. cibare). Mt 6, 26: pauk&¢iy ... o jiisy Tévas Dangujesis anuos ta¢iau pena (lot. pascere). Mt 25, 37: Kadai tave regéjome alkana, ir penéjome tave (vokiečių k. speisen, lot. pascere). Svogūnai 12, 24: varny nei ... turi pagrabus nei skryniy, ta¢iau a Dievas papena juos (ted. ndhren, lat. pascere). ApD 7, 20: tris ménesius penétas savo tėvo namuose (liet. erndhren, lot. nutrire). PvR 12, 20: jei tada alksta prietelius ne tavo, penék ji (ted. speisen, lot. cibare). PvE 5, 29: bet pena saugo ir kaip ji Vikiteka (angl.) „Bazė“ (angl.) „Bazė“ (angl.) „Bazė“ (angl.) „Bazė“ (angl.) „Bazė“ (angl.) „Bazė“ (angl.) Balandis 12, 6: 100 mg/ 100 ta ml du Jauskitės ir 1984 m. – Arūnas Žebriūnas, dainininkas. Ernštrenas, lat. pascere). Balandis 12, 14: kai bitų skaičius yra 1 ir du 100 mg/ ml (ted. Ernštrenas, lat. alere). 24 La terminologia lituana del ‘nutrire’ 1978 m. – Adomas Tallat-Kelpšas, lietuvių rašytojas, poetas, vertėjas. Lietuvių enciklopedija, T. 3, pp. 61–63. 1978 m. – Andrius Kubilius, lietuvių kalbos mokytojas, vertėjas. Centras – Klincksiekas. 2000 m. – A. Bankovskis, lenkų kalbos etymologas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Bartolomėjaus bažnyčia, Šv. 1905: Lietuvių kalbos žodynas. Strasbūras: Triibner. BUGA, K. 1923: Die Metatonija im Latvijos ir Lietuvių. Lyginamosios kalbotyros institutas 51, 109-142. 1968, 1970, 1975 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 1975 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Žodžių istorija I-III. Centras – Klincksiekas. DABLKZ = Dabartinės lietuvių kalbos Zodynas. IV leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2000. DERKSEN, R. 1996: Metatonai in Baltijos. AmsterdamasCity in Netherlands — Centras – Rodopi. 2008 m. išleistas lotynų kalbos ir kitų italikų kalbų etimologinis žodynas. Vilnius: Baltos lankos. DE VRIES, J. 1962: Lietuvių kalbos etimologinis žodynas. 2. Aukštupis. Leidenas: Nuostabu. DUNDULIENE, P. 1991: Lietuvos etnologija. 2-asis papildytas leidimas. Vilnius: Mokslas. ENDZELIN, J. 1943: Senosios persų kalba. levads, un gramatika žodynas. Rygaworld. kgm : University District lankytinos vietos ERNOUT, A. & MEILLET, A. 1959: Etimologinis lotynų kalbos de la žodynas. Žodžių istorija. 4e ed. Paryžius: Klincksiekas. FEIST, S. 1939: Lyginamoji Gotų kalbos žodynas Kalba. 3. Aukštupis. Leidenas: Nuostabu. FRISK, H. 1960, 1970: Graikų kalbos etimologinis žodynas Il. Heidelbergas: Žiema. 25