M. Stryikowskio veikalo „Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi“ teonimai: „Chaurirari“

50 ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII oLandas k egŽdys Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: e gleichamoji bal ische und ande e indoeu opäischen Sp achen g amma ik, bal ische eligion und my hologija, šal inio y a. M. s yikoWskio VeikaLo KRONIKA POLSKA, LITEWSKA, ŻMóDZKA I WSZySTKIEJ RUSI eoniMai: CHAURIRARI heonyms in M. s yikowskis wo k K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi: Chau i a i ano acija s udijoje analysie Mo iejaus s yikowskio gewekale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582) e wähn en eonimo Chau i a i e imologija und diese gö lichkei unk ionen aida. Einin elį, wissenscha lichen a gumen ais g įs ą, dieses go es namens u sp üng besch eibung bis je z p äsen ie e nu Vladimi as opo o . deja, opo o o ekons uie *Kau -a is ‚ us as a ben ( enies symbolikas elemen ) hes lio die ybė‘, basie end da iebiniu a pu uṣa komposi modell, is kazuis isch wegen ekons uie en zwei es sando geschlech es bl. *a is ‚a klys‘, nich beludi en in keine bal ischen sch i lichen Quelle. solche Auslegung wi g oße Zwei el und wegen my hologische Mo i a ion, ma wede bal ische , noch sla ische eligiöse Sys em is kein bekann e A lio di ini ä s (!!!) Kul (ischsk i il udimen ä e To emismus Relik us). basie end neue eonimo e imologie sowie die kei s unk ionen analyse, behaup e man, dass die go hei namens Chau i a i nich παξ λεγόμενον, wie man e bis je z . spo e , dass diese eonims e lek ie in einigen XViii a. Mažosios Lie u os leksikog a ų und Kul u ak e s We ken gesiche e nomen p op ium ( eonimą) Kauka ius ‚kalnų die as‘ (jokūbo b odo ski und k is ijono go lybo Milkaus wo dynai). neben gesp ochenem eonimo analyse, auch o ges ell we den noch einigen, bis je z , spė ina, ehlend mi Chau i a i sie ų leksemų U sp ungs besch iebenen (subs . . dial. ka ‚medinis plak ukas Fischiai aps aigin i‘, e b. . dial. ka iться‚ pyk i; auky is, sein niū iam, paniu usiam; sein ausdidžiam; sein ü sispy usiam‘). esMiniai WodŽiai: a pu uṣa komposi as, παξ λεγόμενον; p og essy inė assimiliacija, eg e sy inė assimiliacija; mo o one ische ansposi ion, eonimas. keyWo ds: a pu uṣa compound, παξ λεγόμενον; p og essi e, eg essi e Assimila ion; mo phophone ic ansposi ion, heonym. ALL_62_63_make as.indd 50 2011.06.17 08:23:50 M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 51s aipsniai a icles anno a ion he s udy deals wi h he opics o e ymological analysis and b ie nascence (consequen ly, a hie a chical posi ion in he bal ic pan heon) o he heonym Chau i a i men ioned in Maciej s yikowskis wo k K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (1582). he one and only scien i ic examina ion o he issue was ca ied ou by Vladimi opo o . i mus be o econs uc ion mo i a ion o unau hen ica ed (in any w i en sou ce o bal ic my hology and eligion) bal . *a is ‘ho se. s a ed wi h many eg e s ha a pu uṣa composi e Li h. *Kau -a is ‘ awny in (elemen o i e symbolism) ho se dei y’, econs uc ed by he au ho o he hypo hesis, is no accep able due P o iding ha non-exis ence o a ho se-dei y cul in bal ic and sla ic eligious sys ems, sa e o emic es iges, such an in e p e a ion is doub ul in ela ion o my hological mo i a ion. being based on he new heonym e ymology and analysis o he dei y unc ions, a p oposi ion has been made ha Chau i a i could no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s god, which is men ioned in se e al Li huania Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y (b odowskis and Milkes hesau uses). sa e he my hologeme, he s udy p esen s an analysis o uss. dial. ka ‘malle used o knock ou a ish and uss. dial. ka iться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all; o ecalci a e, which we e w ongly classed as bal isms. [...] e iam in e p e a io nominis habe acumen, cum ad idiculum con e as, quamob em i a quis oce u [...] (cice o De o a o e 257) Das e s e Mal li auische und zemaiische Go hei Chau i a i sch i lichen Quellen mini Mo iejus s yikowskis eikale K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi (s yikowski 1582: 144): chau i a i koński bog, emu pie uchy osłe, ce s we, ożney ba wy o ia owali, aby się eż konie akie mnożyły mieli, á kiedy go o pokoy p osili od ich nie nie goćiacioł [bo goć eż za boga woyny] iak i zymanie Ma sa, edy pieach na siodł za o ia y y modły mućili. Šį sa inį dominykas u bas (b MŠ ii 546) e čia ak: chau i a i, ži gų diebes; am opoda o gaidžius, plan o us, s ip ius, e schiedene a ben, dass und p e gai weis ųsi solche, ALL_62_63_make as.indd 51 2011.06.17 08:23:50 52 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII und als ihn be audach en aikos, dass einde nepul (nes ihn oLandas k egŽdys be ach e e und k iegsgo ), wie g ieikai und omėnai Ma są, es ü pečky au balnų sėdėdami, ihm be ėsi und opas deja, u bas sakiniens An angs e čia ziemlich eiwai (le. emu ‚ odėl‘ (Linde V 616) keiß in ‚ am‘, de kann wah genommen we den als pa odoma ische Einwi kungs lie. da y o linksnį), und den aukojo.“ iden iškai šį sakinį į okiečių kalbą anksčiau y a iš e ęs Vilhelmas Mann- ha d as (1936: 330), į usų kalbą – Vladimi as opo o as (Топоров 2000: 173). Ende in e p e ie zwei elha , ma čiau bie e In o ma ionen, übe die s yikowskis soga nich üžminen so e ze sich diese my hologemes uzualiné Bedeu ung: i. e sch eib übe keinužpečkį, d. i. zák osnį, ma wede li auwien, noch landaičiai s yikowskich bewohn en de en Pe iode i a. keine knie, ü die es möglich wä e zu lüch en und do zu op e n, nes a ė (dieses wich iges Fak um ha Van as be ei s seh he o gehoben (2006: 171), und in gewisse Weise suk auda o nesumüh ung de ugeln (k üße ( . b.a. wa en in den U alpischen und pi a ischen, ja, ja, ugelnischen) ode den Kö pe n de Aschen; ok; le; oben; siehe. s einige k ūsnis plūk i- (Longinus). besch eib e das li auische bui , e behaup e , dass li aue n zusammen mi ie ulien leb en dūminėse pi kien: nulius illi s uba um au aedi icio um nobilium, sed an ummodo ugu ii unius ūsus [...]. ea in domo se, uxo es, pigno a, se os, ancillas, pecus, a men um, umen um e omnem supellec ilem condun [...] (b MŠ i 560561) (siehe auch Łowmiański 1989: 82). übe dūminę pi kią e zähl und Pilypas kalimachas: [...] ignis in medio ugu ii, ci ca quem accubi us ac discubi us nėmis i ply inėmis k osnimis im a keis i ik XiX a. idu yje (Le Xiii 223–225). okius pa ak us, . y. dūminę pi kią be jokių k osnių, mini i janas dlugoszas sine loci alicuius elec ione au obse an ia, neque ullius ei domes icae o do au disciplina (b MŠ i 601). johanneses boemo aubiecius zu olge, die Li auen ans ändige Wohnhäuse haben: Vapo a ia seu s ubas haben nullas (b MŠ ii 358). Ähnliche In o ma ionen gib auch sigismund he be š einas: in humilibus casis, iisque oblongio ibus i am ducun , in quibus ignis in medio conse a u [...]. solen enim sub eodem, quo ipsi habi an , ec o, sine ullo in e s i io peco a habe e (b MŠ ii 393). janas Łasickis e zähl auch on einem dūminį būs ą (‚landynę‘): Mapalia, quae u es appellan , su sum angus a, a que qua umus e oe o exea , ape a, ex ignis, asse ibus, s amine, co bus ici aciun , in his homines cum omni peculio, in pauimen o abula o s an e, habi an (b MŠ ii 579). 1 balsys (2006: 314) e gleich u bo angegebene Übe se zungs In o ma ionen mi Lasicki's We kale De Diis Samagi a m [...] ne a panašiu my hologischem Fak des Go es Pesseias schėpimusi hin e dem Heidnis zwischen was ge ade a si es o o auglio. leide , s yikowskis nich mi i gendeines heidnis (ž . wei e ), und Pesseias (šio eonimo kilmei o gesehenes sepa a es a be) e s eck sich nich zwischen was nu a si es o p ieauglio, ma lo. pullos bedeu e ganz eine ande e sememą (plg. Lasickis 1969: 42) sie kann ich ig in e p e ie en, nu angemessen absch eibend genė o eonimo he mę (da sieh k egždys 2010: 5152). ALL_62_63_make as.indd 52 2011.06.17 08:23:50 M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 53s aipsniai a icles wah , hen ikas Łowmiańskis (1935: 43) behaup e , dass diduomenės wohamieji gebäude (cu iae, illae) seh skillėsi om dūminėse pi kiose wohusiųjų. leide , besonde s zu e lässigen Da en übe al e Hausliche bal ische Gebäude gib es übe leb , auße E zählungen übe eligiöse Na u S a nisse und Wohnsiedlungen (plačiau siehe k egždys ii. b MŠ o ges ell wi d badas azeologizmo le. za piecem siedząc e imas, 2009: 131–133, 150–152). ma le. piecem siedzieć bedeu e nich za ‚užpečkyje sėdė i‘, wie angegeben b MŠ (užpečky [...] sėdėdami), sonde n ‚ yliai sėdė i = uhig e hal en‘ (Linde iV 676). auße dem, p epozicische Kons uk ion na siodlach bedeu e nich ‚an balnų sėdėdami‘, abe ‚ ai i‘, plg. le. siodło (me onim.) ‚zum ei en‘ (Linde V 243). Hinsich lich, s yikowskis be ä ig , dass de Go wu de geop e yloje esp. uhig e hiel . aigi Bal ische Religion und My hologies Quellen u bo o ges ell en Go hei Chau i a i besch eibenden s yikowskis Tex e immung soll e als ko eguo in: chaukaip g eikai und omänai Ma są, damals amūs ai i ihm be ėsi und Op e oukojo. an ikischen i a i, ži gų die as; odėl aukoda o didelius, s ip ius, į ai ių spal ų gaidžius, kad i ži gai okie eis ųsi, o kai jį p ašė gelbė i nuo p iešų (nes jį laikė i ka o die u) Mo i en Spu ung suponuoja eigenì, dass s yikowskis nich au hen ic In o ma ionen, sonde n p asimanymus, ma ikai und omänai G eigos esp. Ma s wu de du chge üh iukšmingai (plg. žynių salijų šokius (plačiau zieliński 1999: 229; cM 505)), d. h. diese die ų unkcinė ( au pa und p igim inė) kono a ion sie a mi judėjim, iukšmu, ais ingumu (jis nulemda o und 30 299, 526, 519, 596, 597, 656, zieliński 1999, 113, 115, 1185, 1351 355). auße dem, nich we en igno ie en lange bekann e Ta sache, dass a ėjas is nich aisingumą) i pan. (plg. Нильссон 1998: 154; Тахо-Годи 1999: 92, 112, 136, g eikų, abe akų2 di ini ä (Тахо-Годи 1999: 289), de en i ališkumas ausgelächel wi d schon iliadoje. man kann o sich ig spä en, dass unkla škias bedeu ungs eonimą s yikowskis e such e zu in e p e ie en, e bindend ihn mi ähnlich klamban igen li auensischen sp achwö e n mögliche weise lie. kã as ‚k ieg‘, wie und spä e ihm sekę au o iai (ž . wei e ). seine e wähn e in o ma ion übe amų opojimą, is anscheinend, is de eigen liche au o es p asimäning, cha ak e is isch des neuen glaubens ausweise n, die e bünde en heidnisches ze bie mi k is iioniška adicija (bei diesem sieh k egždys 2009, 141142, 165166). deshalb s yikowskio s ellung übe gö es mili ä ische unk ion, e gleichend sie mi g eikų a ėjumi und omėnų Ma su, ma y , ak uo inas als eseis inis-bele is inis. so kann man o sich ig behaup en, dass au hen isch zu hal enine zwei ak en: 1) die go hei name is Chau i- a i; 2) Chau i a i – ‚ži gų die as‘. 2 Minė ina, kad šios die ybės a das už iksuo as k e os i Mikėnų kul ū os laiko a pio aš o paminkluose (Kazanskeene, Kazansky 1986: 140141), dahe mo ologische Wo s uk u kann sein helėniška, abe kul oeigenscha en bis šiol ends ama zu bewe en als supe s a ines, nulem as Mažosios asiijos olků Auswi kungen. ALL_62_63_make as.indd 53 2011.06.17 08:23:50 54 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII balsys (2006: 134, 152, 154), disko dend ein mögliche oLandas k egŽdys Chau i a i o gesehene Ze emiges, i in iel Au me ksamkei widme gaidžio opojimui zu besch eiben. e auch au lis e as alle e suche e klä en zu lassen heonims he mę: dionizas Poška (LM i 41) ihn als Szau i a beg eib ; simonas s ane ičius (LM i 95) wegen li auische sp ache nich üdige solche phe e ischen und mo ologischen S uk u en geschlech s im Allgemeinen zwei el ih e Au hen iškkei ; Mannha d s (1936: 339) o sich ig spieh , dass eonimą man wä e zu lesen als ka o ius und siee i ihn mi lie. kã as ‚k ieg‘. algi das julius g eimas (1990: 418) de namens he kun unkla lich , nu e kenn e , dass bis je z niemandem gescheh ha das zu un, obwohl nich me a Möglichkei mi ologemą zu e läu e n als einen Velino epi e , . i. ano sein, diese ka o p e go [...] epi anija besch eib neabejo inai eine de wich igs en Funk ionen. Velino und meh Ve suchungen sind Chau i . pa inu, jedoch sie nich linguis isch gep ä is ie , dahe und ne e ini na, und jonas balys s ell es dass diese heonims Bedeu ung gesunden Ve s and schon niemand meh lösen kann (jb ii 56). solche behaup ung bedeu ung, na ü lich, soll e man seh zweejo i, ma [...] namen in ih e geheimne übe s eig Fähigkei en «среднего» человека, находящегося вне пространства, в котором можно уразуметь тайну имени и именословия“ (Топоров 2004: 373). Pasku inį i ienin elį moksliniais a gumen ais g įs ą šios die ybės a do mo - ologinės aidos ap ašą mėginęs pa eik i opo o as (Топоров 2000: 172–174; 2006: 190194) e hob eine neue, abe öllig unglaubė e e Hypo hese de Wo he kun 3. Na ü lich muss man zus immen mi ihm seh a gumen uo u (p ike n sich p ūsų und li auens Sp ache Beispiele: p . chelmo ‚kepu ė‘ g a 61 p . kelmo ‚ . p.‘ g g 40 (plg. PeŽ ii 160) und k .) eiginiu übe ini ialiniens Ch a imą als K- (Топоров 2000: 174; 2006: 190), jedoch eonimo e imologische analyse is kazuis inė. eigdamas, dass Chau i a i is lapsus calami ep ezen an as (plg. [...] zwei e Häl e namens (- a i) gib результат весьма распространённой графической ошибки удвоения слога […]“ (Topo o 2000: 174175; 2006: 190) ekons uie ly į *Kau -a is ‚ us as a bes ( enies symbolikas elemen ) hes lio die ybė‘, ne a suponuojančią d ejopą da ybinį modelį: 1) su iksinį edinį lie. *kau - + su . -a -is ← subs . lie. káu as ‚pelėsiai, mūsai, kaužai‘ bŽ 371, j, kl; ‚sukie ėjusi nemazgo en indus iebalen plu a‘ j pozi ą lie. *kau - ‚pelėsio a ben (LkŽe) a ba subs . lie. kaũ as ‚plaukas, gau as‘ j, jnš, VoL 327 (LkŽe) – odėl mi ologema e lek uoja kolo is inį deno a ą ,ši mumas, žilumas, us umas‘; 2) kom- Objek ‘ + lie. *a s ‚a klys‘ ( bžn. sl. орь ‚e žilas‘, . орь ‚ži gas‘, č. oř ‚ . p.‘, hid . le. O z ‚na e o upės in akas‘, O zyc ‚ . p.‘, s. le. o z (auch sieh Фасмер iii 155)). E moji opo o o hypo hzė schwe beg ünde seman isch, ma su . -a edinys *Kau -a is, basie end dieses Su ikses li auensische Sp ache de ybliche Übe einsmen se3 bis dann diese Fo sche apsi ibodau neu alu diese mi ologemes De ini ion: [...] ainnlichen hes adigen Go es Chau i a i u S рыйковского [...] (PJA i 136). ALL_62_63_make as.indd 54 2011.06.17 08:23:50 M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 55s aipsniai / a icles memine aiška, muss e lek ie en e e en deno a zu und seine kono acinę we zu, i. i. soll e ekons uie en p o osememą *‚supelėjęs daik as solche wie pelėsiai‘ ode *‚gau uo as (apžėlęs) subjek as‘ subs . lie. s ãba as ‚sausas, es as s iebas‘ ds, ‚koks no s niemandem ikęs daik as‘ sb ← subs . lie. s ãbas ‚s a ula ode i gende daik as, be ach e als go und e eh wi d‘ dŽ, kb ii 53 und k . ; ‚s a ula‘ s. dauk. ; ‚s ulpas‘ M, L, und k . ; ‚pa idalas, o ma‘ lž; ‚Pa alyžius, Apopleksija‘ sd 241, b und k . (LkŽe); subs . lie. ùma as ‚ iesulas, wind a‘ Q 496, k 474 ← adj. lie. mas ‚s aigus‘4; subs . lie. žãba as ‚ša as, i bas‘ sn und k ., ‚smulkios šakos, jauni medukai, k ūmai‘ j b, ‚skalda, upus ž i gždas‘ nms, Vk ← lie. žãbas ‚ i bas, žaba as, šakelė‘ LV iV 677 und k . ; ‚s iebas, s aga as‘ kp , Mžš und k . ; ‚ ykš ė (muš i)‘ j, Š und k . ; ‚k ūmas, k ūmynas‘ Ž, a. ba an. und k . ; ‚šakelė, aus de de S auch gewachsen wi d, P lanze‘ Šmn, su ; ‚žąslai‘ k. būg. und k . (LkŽe) (meh ie Beispiels siehe ska džius 1996: 302304). auße dem, nach ückend solchem opo o o spėjimui, soll e man ekons uie en p o osememą *‚pelėsio a ben hes lių go ‘. basie end solche Hypo hese, soll e man ge a en, dass bal ische pan eone soll e sein und ande e a ben p e lių gö lichkei en. leide , bal ische Religions und My hologies Quellen gib solche Da en nich , dahe diese Spal ung gel en zu sein unlogisch. die zwei e Hypo hesä möglich mo phologisch ( ad und e imologisch zweie diese Ebenen nich sepa amas Zusammenhang le z es Zei s ändig be ä ig wi d (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216)), ma spėjimo au o ius ihm a gumen ie en pasi elkia subs . lie. a klỹs ‚naminis einanagis ie ulys, dami a bei e ama, ah en wi d, jojama (Equus caballus)‘ , k, kp, jnš, jnšk, gs, m, sd 30, b, sk und k . (LkŽe) da ybosanalise pab ėž ina, klaidingą leksemos s uk ū inę aidą. opo o as behaup e , dass lie. a klỹs, la. akls ‚a klys‘5 (Me i 141) is gemach mi dem Su ix -kl-, e wendem ü in ankių Namen (nomina ins umen i) zu machen (plg. la. akls i la. dial. à kls ‚a klas‘ (ž . Me ibd.; b eidaks 2006: 118)), und lie. *a is ‚ži gas‘. leide , solches Ra en alsch is im Wesen lichen, ma lie. a klỹs is nomen quali a is (kaip und subs . lie. pi klỹs (ž . wei e )) und es inas nich aus niekuome bal ische Sp achen neegzis a usio lie. *a is ‚ži gas‘ (ž . wei e ) ode e b. lie. á i ‚su a klu, plūgu a bei en, pu en i e dę‘ sd 229, und k . ; ‚a dy i, aus i‘ L (an); ‚laiky i seinem Willoj, spaus i, eng i‘ a m, V , Lp; ‚nesu ik i, ie is‘ , d s (LkŽe) ( okį klaidingą aiškinimą pa eikia P anas ska džius (1996: 196) ihm, ma y , sekė und opo o as), abe lie. á klas ‚p ie aisas 4 kann sein, dass g undlegende diese Geschlech s o m wa nich adj. lie. mas ‚s aigus‘, bu subs . lie. ūmas ndŽ, ūmas dgl ‚s aigums, hu igums, g ei hei , g ei is‘ jnš, Lk und k . (LkŽe). 5 Diese la. akls a klys e lek ie eine inne e seman ische Ebene kai ä, wenn eine Re e en kono a ů supponie sekunda en Deno a s En s ehung, d. h. kla a klys (meh übe solche kai ä siehe k egys 2010a →: žemei a i, žag ė, žambis‘ k, j i k . (LkŽe) (plg. amb azas 1993: 153), . y. su- ponuojama p o osemema *‚ as, ku is empia a klą‘, plg. lie. piklas ‚pi kinys‘ sd 24–25). ALL_62_63_make as.indd 55 2011.06.17 08:23:50 no wendig zu besp echen und 56 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII 123 und k . ; ‚užmokes is za pi kinį‘ sP ii 203204 (LkŽe) (← e b. lie. pik i ‚übe ge en ü Geld‘ h, Pb und k . ; ‚přužy i za peníze spezial pamaldas‘ Zem, m, dn; ‚ am ik u Weise zu gewinnen, gewinnen zu‘ sP i 227, ii 203 und k . ; magan wem, aduo is, gelbė is‘ Žd und k . (LkŽe) (plg. ska džius 1996: 193 ande s dieses Wo es da yb e klä amb azas ‚3: (199 98))) → subs . lie. pi klỹs, -kus de iesi dem Kau und Ve kau on Dingen‘ Š, ndŽ, sim, sk (LkŽe), . i. diese leksemos ak uo inos als ‚ leksiniai ediniai denomina i ai (!!!). ex aling is ischen ak o ių, suppoojan į opo o o hypo hzės klaidingumą p e de und a iamojo gy ulio apa ie ung. jede landdi bys eikiai weiß, dass ji gu esp. e žilu nich nu nahe möglich, abe und jo i äuße s ge äh lich da ü und sumany es ži gų omijimas, . i. p e imas p e go a amuoju, a beiniu gy uliu. iel ühe au solche seman ems ‚ži gas‘ und ‚a i‘ nich e einba kei wies au Max Vasme is (Fasme iii 155). leide , e seinen Behaup ung nich a gumen uje, nu s ell es Fak , dass Ve suchung besie i subs . . o ь ‚ži gas‘ mi e b. . o áť ‚a i‘ is nes e olg eiches. mi diesem Vasme is A gumen läss sich zus immen nu eilweise e öllig ech us, anscheinend, einblickend seman isches Uns immigkei diese Wö e , abe e ys a es s ellend da ybos G undlage. keine Zwei el en s eh , dass . o ь ‚ži gas‘ is e b. . o áť ema inio o man o s. sl. * edinys (däl sein b ech e z . Хабургаев 1974: 194) solchen eiksmažodinių edinių usų alboje i in gausu: subs . . вонь ‚bjau us k apas‘ ← e b. . oнять ‚smi dė i‘ (Даль i 240), subs . . хворь ‚skausmas, liga, negalia, liūdesys und k .‘ ← e b. . хворать ‚skaudė i, silp i, si g i und k .‘ (Даль iV 545546), subs . . kopj ‚šach a; O , wo kasama ūda, anglis, d uska‘ ← e b. . kopáť ‚ aus i, kas i und pan.‘ (Dál ii 157) (šių beispielen de e ba y inę kilmę kann a gumen ie en nich nu schon genė u . копь seman ine kono a ion, . i. du chge üh o . ломáť ‚padalin i silaga, (su)laužy i‘ (Dál ii eiksmo e e encija, be i semema subs . . ломъ ‚ ai, kas sulaužy a‘ ← e b. 264265)) und k . seman inė subs . . o ь ‚ži gas‘ genezė öllig aiški. sie e lek ie e b. . o áť ‚kalbė i zakimus, . o ь ‚ži gas‘ is nich bal ische und sla ische , sonde n nu meluo i, niekus aukš i i k .‘ dialek uose a ojamą sememą ‚ž eng i (skleis i ži gui būdingus ga sus)‘ (plg. СРНГ XXiii 330). aigi galima eig i, kad subs . sla ische Sp achen cha ak e is ische de e ba y s, deshalb lie. *a is ‚ži gas‘ Rekons uk ion nich . p oho o s ekons uie es a pu uṣa- yp komposi *Kau -a is ‚ us ase a be ( enies symbolikas elemen ) p e deliegie‘ s ell g oßele zwei el und wegen my hologische mo i a ion, ma wede bal ischen, noch sla ischen eligiösen sys emen gib es bekann e p e del […] go hei en (obgleich) kul (ausschließlich udimen ä en o emismus elik us, die and ejus p ocho o (P oho o 2002: 434, 433, 437) liebe als a chdei izie ungsepisodes zu in e p e ie en, gib keinen op 437 de a igen A gumen e; einige diese o sche behaup e ein ach e s aun : zū ielleich willend zu beweisen die exis enz des zoomo ischen objek s e eh ung aka ische sla ische lände , e nu oALL_62_63_make as.indd 56 2011.172306. M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 57s aipsniai a icles do selbs gescha ą chekų mi in e p e a ion (Прохоров 2002: 427), die nich hinhal end öllig nich s zu un mi ie ulio kul u, ma einen ka žygio a ibu ų a klį kažkodėl in e p e ie als die ilichkei symbol 265 (siehe plačiau. Крегждис 2009: 26526). auße dem, sch i lichen bal ische eligion und my hologies quellen beschmenig sich übe bal , und nich us ų ode aus ų (ode noch andokies a ben) p e lių bedeu ung p ūsų kul o ze egungen (und ielleich und diese Tie e e ebinigung), plg. Pe o dusbu gie ius (b MŠ i 335336, 346) und simono g ūna o (b MŠ ii 80, 116117) Da en (auch z . be esne ičius 2006) (bal as p e dys Rig edoje symbolisuoja ind os ži gą, plg. sein epi e ą s. i. ha yaç a ‚ ai elis an weißem p e dlio‘ ( V Vii 32, 1415)). aigi opo o o hypo hzä übe diese Go hei haup sächlich die p e dlichen globos unk ion auch ko eguo ina, ma mi ologemos e iologische und e imologische aida suponuoja diese unk ion bei sekundä e (ž . wei e ). basie end du chge üh e Analyse, kann behaup en, dass opo o o o geschlagen zu li auischen di ini ä en Chau i a i U sp ungs dehnungs e ah en sind ko eguo ini aus wesen lichen. analysie end eonimų mo phologische En wicklung, no wendig ach e spezi ische Wö e Da bis Eigenscha en, cha ak e ischen eligiösen Kul o leksemom, e lek uojamų nich nu s yikows6 opo o o (PYA i 136) eiginys, ne a kumelės milch T inkung pe eligiösen Ze egungen (bal ų nek okul o elemen ) und a kls laidojimas zusammen mi de o e soll e mi p ąūsų a klio kul u is kazuis inis, ma sein au o iusieja a ibu es mi demselben gö u. basie end au diese me odik, soll e behaup en und dei ės bi es e ebinahme, ma pe dasselbechas ( sehen k egždys 2010b: 1314) be eigas a gšai gė ė ne kumelių pieną, o midų, pada y ą aus bičių medaus: Wul s ano eisenės aus Hydaby (schleswig) in T uso ( yßen P ūsija) ap aše (plačiau k egždys 2011 mê) e zähl wi d übe äuße s wich ige ž bal ische lieb immsp oduk ion und -konsum: 1) and se 2) ne bi ðae naenig ealo geb ouen Ês um ala, acen üh de bið gen i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da i da (ibd). Pab ėž ina, dass Viačesla as i ano s (Иванов 1974: 75138), i in de aillie besch iebenes ide. cyning and þa icos an men d incað my an meolc, and þa unspedigan and Þa þeôwan d incað medo (s P i 733) „i aldo as, i pa ys u ingiausi y ai ge ia kumelių pieną, o a gšai i e gai ge ia midų“; mi ologemą a klys (sowie auch und ho lių bedeu ung in G aba uh enze emonien; na ü lich, je z iele diese in diesem We k au ge üh en Aussagen sind disku uo ini (pzb., opojamųjų mensch → p e ls → ühlis sekos in e p e a ion; aus Op e ungs Sinn; dei ės, und nich gewöhnliche mädchen, wie behaup e i ano , gesich sbedeckung e bale schich niu bedeu ung (ku ios i ano im Allgemeinen nich ap a ia, obwohl dieses Mo i eine en scheidende Bedeu ung ha ); d ynių mi ologemos in e p e acija; kinkinio ech s eihos p e de wich igba opojimui und sein sinnnye und iele ande e mo i en)), jokių p e lio dei ika ions ak en nich u odo. aigi dieses opo o o übe s ellung, ma y , soll e behandel we den als ko eguo inä, obwohl e wähn en e nog a ischen mo i en au en iskum abejo i gib keines g unde (bibliog a iją siehe ПЯ i 136), plg. galimu kul u u enigem en sp echmenü aka ų sla ų lechi ų a eale: kašubų nek okul o apeigose auch e wähnis kumeli-milch gė mas, nu besch iebenes sie aleksand as gu a (Гура 1997: 550), nesigilin zu weißischen my hologischen Themen, leksikulä es kombinie . pjic koblim dono ę e čia ‚ge i kumelės mėšlą‘, obwohl das Wo kašub. dono ę, neaiškus gu ai (junginio e imas laigiamas klaus uku), o eny , e klä in in als adjek y inės kilmės bedeu ungen plg. s. i. dóha ‚melžimas; milenas‘) < adj. ak. sl. *doj(ь)nъ ‚melžiamas‘ (< subs . ak. sl. *doja ‚melžimas‘ (< subs . p asl. *doja ‚ . subs an y as: kašub. dono a ‚pienas‘ ← kašub. *do-j(e)-n-o a ‚melžimas; pienas‘ (su su . -o a, plg. le. wilg-o a ‚saikinga d ėgmė, d ėgnumas‘ (Linde Vi 235), le. mok -o a ‚d ėgmė‘ (Linde iii 135); dėl p.‘ < e b. p asl. *doji i ‚melž i, mai in i k ū imi‘ (ЭССЯ V 53- 54, 57)) → č. důje ‚ . p.‘ (ЭССЯ V 52)) → s. le. dojny ‚melžiamasis‘ (1452 m.), le. dojny ‚(a ch.) e bunden mi melžim; gele z ‘ (ЭССЯ V 56). ALL_62_63_make as.indd 57 2011.06.17 08:51 58 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII kio besp ochenem Chau i a i, abe auch iele ande e in diese oLandas k egŽdys besonde en Leksinio-Schich des namdazodžių S uk u 7. Ein de wich igs en Fak o en, lėmusių un e such en leksischen seman ischen G uppen Mi gliede n mo ologische S uk u abu Phenomen, dessen nepaisymas 7 ap a ian e schiedene ide. na ionsche sak aline es s e os leksikos kilmę, no wendig zuschauen ekons uk ionsebenen mo ophone ischen wo es s uk u en kai ü (nulem ų und abu phänomen), supona usių nebūdingų mo o ak ischen chainžių e scheinigung (plačiau siehe. Mako sky 1998: 155, 158160). igno ie end diese ki im, d. h. angewendend a omis isches behandlungsme hode, pada oma nemaža ehle , plg. y ų sla ų kije o pan eons go hei en Стрибог ligšiolinius u sp ung besch eibungen, nich u inčius absoliučiai nich s zu un nich nu mi go hei s unk ionen besch eibung, abe und mi mo ologine eonimo s uk u (plačiau. ž g Креждис 2010: 212215) suku iamas. niekuome ne a neeg idezis a usios, p okalbes leksikoschich nium zugesch iebenen ly ys, de en mo ologische s uk u nich möglich nich nu wegen segmen en phono ak ischen g uppie ungs besonde hei en, sonde n und wegen seman ische beg ündung, beispielsweise, niekaip nich können e klä en mi diese diewybe siejamo . s iy (a ch. s oy, ekons uie neį ikė inas kons uk ionen, ne a ide. in p okalbesse e wo ą giminys ės e m ly į *-p[h] [h] - // стрый) ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ (Даль iV 340) kilmės, Viačesla as i ano as i amazas gam- k elidzė, p i a dami Ma c Vey (1931: 65–66; Вей 1958: 96) hipo ezei apie sl. s i- < ide. *pǝ i- ‚ ė as‘, *p[h] [h]e - (Гамкрелидзе, Иванов 1984: 538, 765, 777, 791), welche, anscheinend, auch am meis en e ah enes Phonologies Specialis nich nu nich aussp echen könn en, abe und mo i uo i Geschlech s solche S uk u en En s ehen. du chge üh e diese Leksemü-Analyse, s ell e sich he aus, dass ih e He kun öllig senais žodžiais laiky i . стрiй (a ch. строй, стрый), Стрибог e lek uoja ėly us senosios usų kalbos nich gewie e mi Ginninys ės Te minija, und bis je z i in mo ophone ische Weichen (plčiau sieh. Крегждис 2010: 214, 216). Denen im Wesen lichen ko eguo iniem spėjimams ge unden zu we den g öß e Ein luss ha e olego ubačio a (Трубачев 2006: 20, 49, 28, 53, 201 (e s e Ausgabe 1959 m.)) acūzischen ling is o Vey spėjimo übe adicialinio s kilmę un e s ü zung, pasi elgend bulg. pas o ok, pas ok ‚pa ė is‘ < *po-p(ə) o (← *pə o , *ps e ‚ ė as‘). oswaldas szeme ényi (Семереньи 1967: 15) s eng leugne e Möglichkei lie. as ‚pa e ‘ kildin i aus *p ē- as, dessen adicialinį *p ē joze as Mikkola (19081909: 124) esan eigia ide *pə ē a ian , o . s iy ‚ ė o b olis, dėdė ( ė o b olis)‘ kildina aus ide. *p - (> * - > s -); diesen kazuis lichen eigin in seinen A bei en ausgebau ha e wähn enis Vey, and é Vaillan as (1950: 82), geo gijus she elo as (1964: 191), abe s eng ei suk i ika o ch is ianas s angas und k . (plačiau. Seme enyi 1967: 15). Ganz ich ig und mo i ie szeme ényi (1977: 7) geäuße e Zwei el übe sl. *s yjj kildigung aus ide. *pə e ubačio as paneigia und s ell eine solche mo i a ion: i. [...] ganz uпускаe aus виду noch ein wah liche slawiansky ego kon imuan bolg. pas ok ‘o chim < i.-e. *pō-pə o -. (T ubache 2006: 201); ii. E ymologisch anspa en bolg. паст ok ‘o chim < *po-pə o . Ein wenig Schwie igkei en- нителен вопрос о развитии значения ‘пасынок’. Образование с суффиксом -ъкъ вряд ли восходит hie k ie ke al ech igkei , s . d .-češsk. pas o e und bolg. pass oche mi Su ix -e-, -en -. Hie не исключено первоначальное значение принадлежности (‘отчимов, неродной сын’ = ‘пасынок’). Обращает на себя внимание отсутствие раs o ъkъ в восточнославянских языках. Единичное др.- русск. посторъкъ, вероятно, заимствовано. Из южнославянских языков происходит алб. pas e k ‘Pasnok (T ubache 2006: 49); iii. С P ä ixsom pa-: usssk. paотец (В. И. Даль: ‘ne odной отец, воспитатель приемыша), s . li o sck. pa e is ‘o chim e as ‘отец. Сюда же, mögliche weise, gehö bolg. pas o ok, pas o ok ‘o chim < * opə o (Трубачев 2006: 2728). leide , alle diese ubačio s behaup ungen, augenschein, ko eguo ini nich nu deshalb, dass ih au o nich lie e e aima esp. ling is ischen a gumen en, und nich Vey spėjimais, g įs o bulg. pas o ok, pas ok ‚pa ė is‘ U sp ungs besch iebeno, abe g e ina ganz un e schiedliche E imologies leksemas (ž . wei e ). Zunächs abmes inas a omis ischen Ge ich sgangs nulem es Behaup ung, ne a lie. pa ė is, pã ė is ‚nich ig as Va e , de zwei e Mann de Mu e Kinde n des e s en Ehemanns‘ k, sln und k . (LkŽe) e winnis . páотец ‚ъpa ė is, į aikio ein oje ; an asis ä as‘ (Даль iii: 16) und bulg. pas ok, pas o ok ‚pa ė is‘ (< ide. * opə o ). All alle diese Wö e s amm un e schiedlich: 1) lie. pa ė is, pã ė is ‚ne ik as ä e , zwei e mu e nise mann e s e os ALL_62_63_make as.indd 582, 2011.06.17 08:23:51 solches mi opoe ischen M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 65s eipsniai a icles / ‚ elnias‘ (Vėlius 1987: 40) ← adj. lie. jáujnis, -ė ‚jaujos; schon d io in (p ieš kulian ); aus jaujos Kul us; jajoje min as‘ gg und k . (LkŽe); subs . lie. ja nė ‚ja ų dei ė‘ [k] subs . lie. ja nis ‚ja ų sandėlio p ižiū ė ojas, ja ų a sa gų su ašinė ojas‘ [k]; 55 Lex und k . ← adj. lie. ja nis, - ‚ėja ų‘ k i 537 und k . (LkŽe) und k . (da ž . Крегждис 2009: 305)) ← nomen p op ium ( eonimas) lie. Kauka us 59812 (kauka ius) ‚kalnų go ; go be g‘, minimas jakūbo b odo skio (jbŽ ii 175; iii 364) (länge e diese Quelle benu z e und k is ijonas go libas Milkus (plg. Lke 417; jb ii 158)), e lek uojende i in seną esp. pi minę é o božs a p o osememą (!!!) (ž . wei e ). Übe einsmenen o handen esp. Ka ojimasis e schiedene Zei au o eische Geschä en, sag opo o o, nė a gescheik inumas, nich ausim is, abe bū inybė und dėsning, nulem i e s eck umas und gilios p asmės (Topo o : 11 2007 . y. eines de wich igs en a gumen en, p p onoiend den bedeu ungseinhei nich nu o malich aspek u, sonde n auch au hen isch-kul inich (pl. Cu che *‚ aguo ųjų gal ijų die ybė‘, e wähnung Xiii a. ch is bu g Ve ag, und XVii a. lebenden Ma o P e o ijaus (b MŠ iii 261) angegebene die enscha ‚ Ka wai is e šiukų die as‘ (ž . Крегждис 2009: 286, 305, 319)). um es ges ell zu we den lie. Kauka ius da ybinis G unda , seine Analyse, ma y , we ė ų beginnen on leksinio o man o -ius bediimo, ma übs ai ediniai mi su . *-ŭsuponuoja eiksmawodinius abs ak us, plg. subs . lie. gỹ ius ‚pagy imas, ga bė‘ dP 150, 320 und k . (ska džius 1996: 76). T o zdem is no wendig zu be onen, dass li auische a mnissen äuße s o e wende we den die gleiche Beg i en eiškiančios *-i *-kamienų ly ys (plg. lie. ddžius ‚dėdė‘ Vlk , sasna a lie. dial. ddis j b, sk es ziemlich al e Reiškinys (plg. kazlauskas 1959: 41; zinke ičius 1966: 255)), und *-kamienų ly ys e wende we den g e a ē kamieno a i ikmenų (plg. lie. dial. pasáulė k n ‚pasaulis‘ a d. lie. Sáulis b š, ob, k, Saulis kn, Mdž und k . ; Saulỹs Pn, Š nčl, gn; Saũlius al und k . (zinke ičius 1966: 219)). De un e schiedliche G und dieses sind seh deu lich is unsakęs kazimie as būga ( ii 665; noch siehe zinke ičius 1966: 224), behaup e s, dass kamiens e schiede au gangs G ünde b auchen zu suchen in deklinacinese kamiens misimo sys em besonde s nied igaich sowie mi ihnen besie igenden aka ų aukš aičių šnek ų plo uen, . y. hie wegen neki čiuo ų pajinių o man ų š (pi m, na ü lich, landäk ische lexnek ose) (ā-kam gen. sg.) - > -es -ē - < -es (ās-kam.) → ā-kam. ē-kam., o ā-kam. *-ŭkam., plg. Ka liáučia ‚ka aliaučius‘ (ge ullis, s ang 1933: 18) aus de selben G ünde, wa um yko und *-ŭkam. übe gang in *-kam., . y. wegen nom. pl. o mü diese kamienä lyčių deklinacinio ausgelignimo (mo ologische neu alisie ung), plg. (nom. pl.) lie. asius ‚ uc us‘, (nom. pl.) asiai lie. sėnys ‚ ūmai, puošnūs namai‘ SD5 48 (acc.pl.) sienius Žch 13914 (< *sieniai) (plačiau ž . būga ii 554555; noch ž . gi denis, gi denienė 1997: 291). ALL_62_63_make as.indd 65 2011.06.17 08:52 66 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII Vadinasi, galima spė i, kad nom. p op. lie. Kauka ius ‚kalnų die as‘ galėjo a si- zu inden nach analogie15 mi a d. lie. Sáulius k š (LPŽ ii 683) (( *saulius ‚sol‘ < *saulia ‚ . p.‘ < (ē-kam.) lie. sáulė ‚ . p.‘), suponuojan is -kam. ly į *Kauka is ‚ . p.‘ ( a d. lie. Sáulis, Saulis, Saulỹs ← *saulis, -ys) subs . lie. kaũko is ‚kaubu ys, k ū a‘ kl (LkŽe; auch z . amb azas 1993: 138; 2000, 116), und ši aus kam. lie. *Kauka as16 ‚ . p.‘ < (leksische me onimija) subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ b, , MŽ2 118 und k . ; ‚kalno oppūnė‘ M, s. dauk., b 4 Moz 23,9; ‚zemės pakilimas, kups as, kapčius‘ b, j; ‚kak a, pakaušis‘ kai (LkŽe) (da plg. lie. kaúko as, ô 73 ‚mand ago a‘ (cgL i 75); . y. e lek uie e aisingumo semema (Le XVii 225), die sie e e mi eine g undlegenden ch onischen Go escha s unk ionen e olg eichem Abkömmnissen susilaukimu esp. gausa). schon e wähn , dass semema ‚kalnų die as‘, malos , is pi minė, dahe no wendig zu bes immen, wie en s and s yikowskio minima ‚a klių die ybės‘ bedeu ung. Diesem P oblem kann gelös we den, nu du chge üh habend subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ und k . mo ologische (da und e imologische) Analyse. bis heu e dieses li auensische Wo e klä e als subs . lie. maukas su . -a a edinys (ska džius 1996: 303). aenkelis (LeW i 230) ihn üh aus subs . lie. kaukas ‚auglys, o is, kiauniežis‘ k, j, Lsb 194, n (LkŽe). solch ein e gleichung öllig e s ändlich und kla is , ma abi leksemos suponuoja e e en ą Issigkei ; de , was auskilę, ausgikišę. Dennoch is die bedeu ungs olle Ve bindung zwischen diesen Wö e n und subs . lie. kaũkas ‚ u us bešan i haus geis ige, ai a as‘ b, und k . ; ‚nek ikš y o aiko ėlė‘ k, c i 1059, j; ‚ elnias‘ Lš; ‚pe senęs, suchiū ęs, susi ėlusigen Haa ig mensch; seno iisch p ie a ingas mensch‘ M j; ‚kaukaspenis kp; ‚neūžauga, kleine Mensch‘ k (LkŽe) is öllig neaiškus. Hinsich lich, neaiški und le z e es Wo es He kun , obwohl genau Sąsajs mi diese mi ologema und lie. *Kauka as esp. die ybe *Kauka iniu seinung nulig e s yikowskio minimos bedeu ung ‚a klių die ybės‘ e scheinigung, ma basie end au olksaka Da en, es ges ell , jog kaukai, wie und ai a ai, p lege Ho slius (Le 186 Xi; ( elniai es cha ak e is isch und sla ams (jie a klius soga nenn juodais elniais)) plg. Vėlius 1977: 124, 126; (kaukai) 184, 186189, 193) (čia menzie wi d, dass kaukai mi ai a ai e glichen we den auch nea si ik inis (das, na ü lich, sepa a es Un e suchungs o de endes P oblem) o ih e unkcinė kono acija lie iden iška (jb ii 158; Le ibd.), plg. ái a as ‚žmonėms u us nešan i pasakų bū ybė‘ sd 129, 15 Analogische Analogien suponuje und ande en li auischen leksemų deklinacinių ipų ki imų enden ionen, plg. ančios nuosėdos, sandėlis Šk (LkŽe) ŭkam. lie. dial. ž ỹ ius (2) ndŽ und k ., ž y iùs (4) al und k . ŏ kam. lie. ž ỹ as Va n, k ž, ž  as (3) Šk ‚smėlio, ž i gždo i ga gždo mišinys‘ j i k .; ‚žemė, di a, ku ioje daug ga gždo‘ j b i k .; ‚ž i gždo akmenukas‘ P , akm, k ž, j b, skd ; ‚o ganizme susida- ‚ . p.‘ (plg. Ž y iaus didelį kaupą su ežėm L ž . s. . kaũpas LkŽe). 16 Le a oji mi ologema, ansonn , nulėmė pejo a y inės kilmės subs . lie. kauka as ‚gi uoklis‘ Q 22, Mi i 227 (LkŽe) e scheinigung, ma ka čema übliche eu els Lokalisa ion (Vėlius 1987: 5354, 94) (basie end usische Folklo o Da en, alle gi uokliai sind eu els behe schung (!!!) Власова 2008: 542543, 547). ALL_62_63_make as.indd 66 2011.06.17 08:23:52 Wodyno au o ių eiginys (ž . ЭССЯ Xiii 8687, 94), ne a subs . . kuca ‚kumš is, sugniauž a plaš aka‘ (apie sein kilmę plačiau sieh. Фасмер ii M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 67s aipsniai a icles n, j und k . / ; ‚waikų in o ą ü bie e zulässende Spielzeug, lakdynė‘ j. jabl. ; ‚nenuo ama, padauža‘ sln , k n, j (LkŽe); ‚b ank as (a klio pakink en Teil)‘ (Vėlius 1977: 174)). wah , gemäß li auische nau osakos Da en (L 1583/51), kaukų e iologija is e bunden mi ho lių kö pe delimis sie pe inami aus schwa zem e žilo kiaušių (plačiau ž . Vėlius 1977: 183). Mažiulis (PeŽ ii 148150), analysie end e wähn en eas e n bal ische leksemü und subs . p . cawx ‚ elnias‘ e 11 gene ische Ve bindungen, zugesch ieben p ūsų Wo em in keine sch i lichen Quelle ode nau osakje neminė ą, ne a schie diese Go heibe eigingą, kono acinę sememą *‚ as, de sulinkęs, susikūp inęs und pan.‘ (PeŽ ii 149). mi solchem Mažiulio behaup in zu s immen kann nich aus seh ein ache U sache noch subs . p . cawx ‚helnias‘, nei subs . lie. kaũka as ‚kalnelis, kal a, kaub ys‘ kann nich aus edami adj. bl. *kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ < adj. ide. *kouko-(: *keuko-) ‚lenkian is (links an is, sulinkęs) dengiančiai‘ ‚dengian is (deng as) lenkiančiai (links ančiai, lenk ai)‘ < e b. ide. *(s)keuk- *(s)kouk- *(s)kk- ‚deng i(s) lenkiančiai (links ančiai) lenk i (link i) dengiančiai‘ (Peža ii 1506), ma diese Wo e suponuoja nich sulinkimo, abe iššikishimo, išsišo imo, bu imo aukš ai kono a us (plg. u bu is: 1981 77) seman inė jejich kono ácia di e en ní (api e e en ní lyčių plauskas: 6465, 1987 8 (panašias e ad) und LiV (i 319) ili sup acus ami. ? *keuk- ‚sich biegen‘, . y. ‚link i, kuk i, (su)kump i‘ Beispiele: e b. s. i. (Ved.) u -kucan - ‚ ai y is; sichikūp in i; sulink i‘, .p. n-gwč- ‚nusilenk i‘, ai . cúa ‚k ei as‘, s.-k . kka ‚kablys‘, lie. kaũkas ‚kanko ėžis‘ (uebe haup , solche Bedeu ung is nich e wähn LkŽ (!!!)), i. i. wi d nich au die äuße s wich igen Ta sache hingewiesen, dass einbiegem bzw. ‚dauba‘ kein ausbiegem esp.kal a‘). Hadinasi, diese Wö e n (jais seka und Liubo ė ku kina, e siehusi lie. kaũka as mi sl. *čuko ъ plg. kilmė y a isai ki a, nei aiškinama aenkelio (LeW ibd.) i Mažiulio (PeŽ ibd.) Ku ki na 1992: 164) A bei en17. Vienas a gumen ų, ku iais Mažiulis g indžia sa o spėjimą apie galimą adj. bl. *kauka- ‚sulinkęs, susikūp inęs‘ ekons ukciją – klaidingas E imologinio sla ų kalbų 404) ligin inas mi . dial. kuca ‚gi inis, de in pi yje leb ‘ (plg. СРНГ XVi 30) sie we den als eines leksinio seman ischen lizdo Mi gliede o ges ell . leide , diese Wö e sind öllig un e schiedliche He kun . dial. kuca ‚gi inis, de in pi yje leb ‘ (ESSJ Xiii 87) is lal o as (ma y , suponie e onoma opėjinio bu-bu, apuoko ode pelėdos ge äuschen Pamėgdžioim, und pejo a i ene Bedeu ungen (auch pa lal o o) . káka ‚ u; bjau as is, badis, schmu z, isma os‘ (Даль ii 75) kon aminie ung), e lek uojende eg esy inę assimiliaciju (dėl 17 Sp achen Diese E klä ung ka ojams und neues en p ūsų leksikologijai gewidme en Geschä en (plačiau sie b azai is 2010: 150). ALL_62_63_make as.indd 67 2011.06.17 08:23:52 Benu ze (chaiko (!!!)) blogos a ikuliacijos: 68 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII k...k ← b...k) . бka ‚ elnias; mi ische bū ybė‘ und k . (СРНГ iii 262), ‚pabaisa (baubas), mi dem kluge E ziehe innen gąsdina Kinde ; an žmogis; Bä en; pik as, züu us, nich übe wiegiamas mensch‘ (Dál i 138). ande e , Mažiulio pasi elk as, p . caws ‚ elnias‘ Geminai is la. kaũcns ‚pap as oji upūžė; a lė‘ (Me ii 172), auch ganz ande e U sp ungs, nei angib spėjimo Au o ius. e a uo inas wie subs . la. kauca ‚s augimas, ėkimas, blio imas‘ (Me ibd.) und su . -n-s edinys ( la. mei a ‚duk ė; me gai ė, mägina; a nai ė‘ → meî ns ‚me gio ė; me gy ė‘, la. māsa ‚sesuo‘ → la. māsns ‚kusb olis, b olėnas (endzelīns 1951: 303); da plg. subs . lie. ylà ‚nebu im Lä mo, Ge äus; yluma, e n is, amigkei , amumas‘ nW, kŽ und k . ; ‚ illee ung‘ sd 151 und k . ; ‚ ykus lu , š ilis‘: ndŽ, g Ž, dŽ; ‚ yki s elle, ylus kampelis‘ Vd; ‚nekalbus mensch, ylūnas‘ ndŽ, k (LkŽe) → ylẽnis, -ė ‚ ylus mensch, ylūnas‘ dŽ, ndŽ und k . ; ‚ iešai ne eiškian is sa u pažiū ų žmogus‘ dŽ (LkŽe); lie. gá banà ‚susi ai ę Hauke, Wilnos ode P lanzen‘ k i k . (LkŽe) → lie. dial. he bẽnis, -ė ‚kieno hauke ge benė i‘ Pc, sml und k . (LkŽe) (also z . ska džius 1996: 235) und k .), o la. kauca is de e ba y as, es inas aus e b. la. kàuk ‚kauk i, k iok i, audo i; weinen, kūkzie en; noisymau i; š ilp i (apie windją); aškė i, b aškė i; (ausį) e iančiu ga su klambė i‘18 (Me ii173), plg. la. kaũku is ‚š ilpian is iesulas‘ (Me ibd.). aigi Mažiulio o ges ell wi d p . caws esp. lie. kaũkas U sp ungsbesch eibung is ko eguo inas. besp ochenen lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx ‚ elnias‘ U sp ungsbes immungsp oblem leich gelös wi d, basie end ich ig Mažiulio eingesehen a seman ine und gene ine diese Leksemü-Ve bindung mi upūžės abejo inas spėjimo au o iaus mi ologemos e inimas (ž . oliau)). ik p iešingai Mažiuliui (PeŽ ii 148), su minė ais žodžiais sie inas ne onoma opėjinės kilmės la. namensung ano ės bal ische pena u (labai kaũcns, abe subs . la. kaupis ‚ upūžė‘ (eh i 594), la. kaũpiņš ‚ upūžė, a lė; au de e dobe läche p up ende pilz‘, la. kàupenis2 ‚ upūžė‘, la. kaũpī is ‚ upūžė, a lė‘ (Me ii 177), suponuojančiais ne kokį no s paslap ingą mi ologinį pena o e e en ą dahe b auch ekons uo i niekuome neegis a usios le ies la. *kaũkena- ‚kaukinis, gehö ende kaukam (pena ams)‘ (PeŽ ibd.), abe e imologisch G undziamą sememąisch leich ‚sikišimas, išsišo imas au E de‘19 la. kaupis ‚k iauklės kiau as (Me ibd.). e schiedene akzen ische Fo mens U sp ungs, de en besonde es Bedeu ungs e mögen un e s eich Mažiulis (PeŽ ibd.), G ünde leich e klä aman li auischen Sp ache Übe einsmenimis, e lek18 onoma opėjinę la. kaũcns kilmę kann a gumen ie en und la. ķauķis ‚ upūžė‘ (Me ii 357) < e b. la. ķauks ê ‚kiau kiau iauksė i, kiauksė i und pan.‘ < (onoma .) la. ķauku ‚kiau kiau‘ (Me ibd.). 19 La. kaũpiņš ‚niekinamasis menko menschlichen ode ie üno einge äh digimas‘ (eh i 594) suppõe apelia i en Wo es Bedeu ungs kilmę, ma y , nach Re e en upūžė esp. a lė pejo a i en kono a ionen. ALL_62_63_make as.indd 68 2011.06.17 08:23:52 dahe kann man seh o sich ig spä en, dass einige p ūsų M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 69s aipsniai a icles uojančiais g undlegene diese lyčių o mas: subs /. lie. kaũpas, káupas ‚ischkilimas, kaubu ys, k ū a‘ k und k . ; ‚Tu wiesen ode Gemüsehöl, gemüll in Hau e, bedeck mi S äuben und e se z mi E de; ūsys‘ b und k . ; ‚saiko übe übe schijungs, übe übe schis‘ , sd 398 und k . ; ‚kas übe No men, meh als b auch , übus‘ k , slk und k . ; ‚übe ugal is‘ ds (LkŽe). Pab ėž ina, dass his o ischlich diese Lych en Schwu nis is silpnoji basė, und akū ischen Lyčių a si asubs . lie. káupa ‚kaubu ys‘ lie. dial. káupas ‚ . p.‘ (jaip und s.-k . kpa ‚k ū a‘ kp ‚ . p.‘ (ž . būga ii dimas nulem as kolek y o o man o *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 29–31), plg. 442); būga (i 441) g. masc. ly į bewe e als inno a ion), la. kuõpa ‚k ū a, yšulys (ja ų pėdas), guba‘, ad . la. dial. kuõpã ‚ka u‘ lie. dial. kuopa ‚kaugė, kūgis, s i a‘ (plg. būga ii 355) < subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ < adj. bl. *kaupa- ‚kaup as‘ (plg. PeŽ ii 151) < e b. bl.-sl. *-kau /*kp- ‚laden in den S apel; kyšo i‘ (< ide. *keup- ‚ . p.‘ (Poko ny (ieW 591) ekons uie e semema ‚link i, lenk i(s) und pan.‘ aukščiau menė ų leksemų seman inei aidai aiškin i öllig nich pass , dahe keis ina)) > e b. lie. kaũp i ‚kas i in häu , un kaupą‘ k, j; ‚sukas i e den übe p lanalo kamieną ode übe was ande e, kaupuo i‘ k, n, k sn, k k, j; ‚ ingen, elk i, konzen ie en‘ M s; ‚g ob i, g ieb i sich‘ j (LkŽe). so kann man ge a en, dass lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx e lek uoja p og esy inės asimiliacijos nulem ą one ischen Wo es s uk ū as kai ą (k...p > k...k): kal a; kalnagūb is‘ (Me ii 177), la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘ (eh i 595)) *kauka- ‚ . p.‘, plg. nom.p op. lie. Kaũkas ‚ enka allokius Zeik us und nešasi namo‘ (bu kus 1995: 255) (kauno umylinkėje lie. kaũkas wah genommen wi d nu als schykš us, ganze namo empian is mensch (!!!) R. K.) e b. lie. kaũp i ‚g ob i, g ieb i sich‘ kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, G uppe Menschen; subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ (→ (su . -(a) a- ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as ‚kaubu ys‘ Vl (būga i 447); la. kaup a ‚kal a‘ (eh i 595), la. kàup e2 ‚nedidelė Kupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, hid . Kpa ‚upė k oa ische; Κόλαπις (mini s abonas)‘ ( hs 789, 791; auch z . būga ii 442) slo . kúk ‚kal a‘ (plg. PeŽ ii 150), k . kk ‚(ana .) mensch und iüdin hipunikauli obenu liche (ischschišende) Teil; akmens obenus‘ ( hj: 517; hs: 20 ühzei en dieses P ozesses U sp ungs p älaid zu suponuoja und p ūsų oponymikas sowie hyd onimikas beispiele, e lek uojan ys o o a džių mi (ž . aukščiau). okio ki imo bū a, ma y , jau bal ų i sla ų p okalbėje20, plg. s.-k . šaknies -pi -kgalimų a ian en eksis aie ung: op. p . (Pie ų P ūsija) Kaukenynen 1400 (ge ullis 1922: 58; blažienė 2005: 271), op. p . Kaucaliskis 1331, Kaukelawke 1394 (ge ullis ibd.), op. p . Koken 1755, Nüwe Kuckendo 1380 und k . (P zyby ek 1993: 102103, 315) hid . (up.) p . Caupeaps 1395, op. p . Kaupsi en 1343 (ge ullis ibd.). zu machen solche a sa gią p älaidü möglich, basie end i in gausi (mi schakniniu -p-) la ių oponimine s oag sowie aki aizdžių one ischen al e nan ü exis is a im in diese eas e n bal ische sp aibe: op. la. Kaupa, Kaũpas, Kaũpes op. lie. Káupos; op. la. Kàupa i2, Kaupe -kalns; Kaũpes-kalns op. la. Kauku i, Kaũku e, Kauķu kalns und k . (daugiau beispiele sieh endzelīns 1961: 63, 6768). und li auischen kaukšaknies oponimai und hid onimai sie ini nich mi kauko esp. elnio, abe kal os esp. kalno e e en ine kono a ion (!!!). ALL_62_63_make as.indd 69 2011.06.17 08:52 70 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII 75 s.-k . kk (kûk), kùka ‚didžiulis akmuo, iedulys‘, op. (bosnijoje) Kk // Kûk ‚g oße kal a‘ ( hs ibd.)21. einen solchen spal ung kann a gumen ie en und my hologisch, ma is bekann , dass kaukas, wie usų дворовой, š edų i om e, no egų Nisse, suomių anhuan hal ija, alli on u, iihenhal ija und ande e wesenscha en, meh mi jauja, a u, als nich menschenwohnende o e äg ko nien, heien, kümme sich mi p e den und . . (Vėlius 1977: 188), . y. kaukas k auna k ū as esp. kaupia, plg. schon minė ą e b. lie. kaũp i bedeu e ‚mes e kas i in hau en, un kaupą‘ und ‚ ücken, samk i, konzen ie en‘ (LkŽe). aigi wi d o ensich lich, dass und aenkelis, und Mažiulis einem leksiniam seman iniam lizdui zuge eil ganz un e schiedliche U sp ungs und Bedeu ungs Wö zungen phe inius homonimus (homo onus): subs . lie. kaũkas ‚ u us ‚nek ikš y o aiko ėlė‘, ‚ elnias‘, ‚pe senęs, sudžiū ęs, susi ėlusiais plaukais žmo- gus; seno iškas p ie a ingas žmogus‘, ‚kaukaspenis‘, ‚neūžauga, mažas žmogus‘ bešan i haus geisia, ai a as‘, (LkŽe) < ide. *keup- ‚las u in den S apel; kyšo i‘ ( okia semema neišski a ieW 591; ande s e klä ama PeŽ ii 61) subs . lie. kaũkas ‚ž ejų į ankis hölze Kabel ode Bogen, mi dem a suka un e Eisu ne iesiai gehančią ka į Vdšk, s j, kl , ign, š, Š nč, Lkm, Plš, nmn; ‚ka is ežimui p i e z i, e žė u ė‘ dglš (LkŽe) < e b. ide. *keuk- ‚(su, aus)link i‘ (ieW 588589) (auch siehe PeŽ ii 150). basie end du chge üh e Analyse, kann man kühn behaup en, dass b odo skios und Milkaus Wö e büche n e wäh nomen. p op. ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ is pi minė, o s yikowskio 21 Pe a as sp okas s.-k . kk, gen. kùkašla ‚unikaulio obenu ische Teil und k .‘ e binde mi s.-k . klk (< p asl. *klъkъ)‚šlaunis; coxa, emu ‘ und üh aus ide. *kk- ‚(su)link i‘ (skok ii 225), doch seine eigenen angegeben op. Kk (Milna, b ač) ‚aukš uminė ie o ė mi Schneuguo a kal a‘ suponuje nich sulinkimo, abe išsikišimo e e en (!!!), i. i. e sie inas nich mi s.-k . klk ‚kulšis‘, abe s.-k . kk (kûk), kùka ‚didžiulis akmuo, iedulys‘ ( hs 753), und le z e mi s.-k . kp (Vuk, kosme , Žk) ‚k ū a, kaupas; medžių, G uppe Menschen; Kupe a; šūsnis‘, kúpa (Vuk) ‚k ū a, ace us; nend ių glėbys‘, ligin inis mi lie. kaũpas (plg. skok ii 225, 236237). sp okas auch einblick e e diese leksemä gene ische e bindungen p olyčių ide. *qeu-p- ide. *qeu-kski umus į a dija nu e schiedene o man ų *-ki *-pkai a (skok ii 237). ok a sainus diese wo e bewe ung lös e de selben u sp ung leksemų ( e lek uojančių p og esy inės asimiliacijos kai ą: k...p → k...k) skaidymą in einzeli us leksinius seman inius lizdus, . y. diese wo ze p oly ė is p asl. *kupъ ‚k ū a, kaupas‘ > s. sl. ïêuú ‚σωρός, ace us‘, bulg. kup ‚k ū a; eichlichkei , ielhei ‘ und k . (plačiau siehe ЭССЯ Xiii 114). Hie e wähė ine und öllig une wa e ine olego ubačio o (ЭССЯ Xiii 115) spėjimas, ne a akzen inis s.-k . kp esp. lie. kaũpas nich Übe eins immung kla in inas e schiedene p olyčių ekons uk ion: ide. *-kou-p-o- ide. *kou--p-o-. sp ligh au ho us i gendkodėl igno ie e būgos (i 441) beiginig, dass s.-k . kp (g. masc.) we es inas als inno a ion, . i. diese o ma adosi aus s.-k . kpa, und le zosios akū as, maly , suponuo as kollek i o o man o ide. *- (plačiau ž . k egždys 2010a: 3141). būgos hypo heze kann a gumen ie und ide. Sp achen pass ikančia nomina collec i a → g. masculinum g ama ischen Ka ego ien Raida (ž . k egždys 2010a: 5455). Hingegen kann man au s ellen Hypo hese, dass in Se bischen und K oa ischen Sp achen e wende wi d leksinė seman inė g e ybė kpa ‚k ū a, kaupas; medžių, G uppe Menschen; Kupe a; šūsnis // kp ‚ . p.‘, basie end būgos spėjim, is späly a, dahe s.-k . kp akū as au ge e enes nach analogie mi g. em. kpa (b ei e e übe diese ly į siehe ЭССЯ Xiii 107108), o ne e lek uoja ide. *-kou--p-o-, die, anscheinend, niekuem neunegis a o. ALL_62_63_make as.indd 70 2011.06.17 08:52 M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 71s aipsniai / a icles *Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, suponuo a unk ionalen Go escha s kono a ionen, . y. lie. kaũkas suponuoja p o osememą *‚kal oje lebende gö lichkei , wo sie k auna = kaupia u us‘. Hinsich lich, en gegen baliu (jb ii 158), kann man d ąsig behaup en, dass diese heonimas soll e als eine Velino epi e ų behandel we den. be men ionede e eonimo analyse, no wendig zu besp echen meh e en usischen sp ach leksemų, spė ina, klaidingai opo o o (Топоров 2000: 184; 2006: 200) susie ų mi Chau i a i, kilmę: 1. dial. . ka ‚medinis ilgako is plak ukas iskiai aps aigin i‘ ( a ojamas u ale, sibi e, obės upės basine ( aka ų sibi as)) (СРНГ Xiii 138), den opo o as in o subs a dija bal izmu (Топоров ibd.), ne a e lek uojančiu. lie. kaũ as ‚langes nachys deguma i mischen e dan ‘ (LkŽe). Diese spėjim da nich gele z we den nich nu wegen de usischen leksemas e b ei elimo a ealo, . y. leksema za iksuo a niekuome bal ü nich geben je Gebie (neben es em ies s elle wah , übe die Da en des Wo es Ve wendung zusammi i 1908 m.), abe und wegen de e wähn en li auens Wo es U sp ungs: lie. kaũ as adapcinis sla izmas, sie inas mi . *kowy ‚į ankis langsem Mischungsp ozess einnami i‘ . ko e ka ai, ‚ kasama kuo, skap uojama, auspjaunama, (su)pinama; ka nų a be žo ošies pã išalas, mi dem gese z en yža; schūgis; neg ažus lė apėdis άνθρωπος‘ (СРНГ XiV 38) (← e b. . ковырть ‚sukinė i, pasuk i, i is (i klais), was e was zu un lė ai, ne aly ai‘ (СРНГ XiV 3940; Даль ii 129)) . копшка ‚lė as άνθρωπος; ne ykėlis‘ kópa ‚ . p.‘; . kopálo ‚il is‘ kopálka ‚jedek Be gungswe kzeugis‘ (Dál ii 157). wegen . dial. ka ‚medinis langako is hak ukas iskiai apsäubin i‘ U sp ung kann man hinau s ellen Hypo hese, dass e gene isch sie ins mi . kowa ny ‚ as, de kala apkaus us, g andines, pančius‘ (Dál ii 127) < subs . . kowa j ‚kal is‘ (Dál ibd.) < e b. . ko áť ‚apdo o i plak uku me alą, geben me allu jede o m zu; wie au P äkalo hymiisch plak i plak uku‘ (Даль ibd.), . i. g a isch e ak uo inas als phe ische kodi ika ions Beispiel, e lek uojan is abso bcinę ly į (be schöp inis - -, plg. . ka uunъ ‚a būzas, moliūgas‘ dial. . kan ‚ . p.‘ (Даль ii 71)), supona usią o mą *kau ← *koa ( one ische Šaknies S uk u en kai a wegen ussische Sp ache nich gewohnas as ono ak ischen g andies -oa-). bedeu ungs olle ande e Re e en kono a as Re e en as (ab → ba) e klä in inis, basie end innliche seman ische Kai os P inzip (plačiau ž . k egždys 2010a: 2425): ALL_62_63_make as.indd 71 2011.06.17 08:24:01 72 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII 2. Ve b. . dial. ka isse ‚ üh i; auky is, sein niū iam, paniu usiam; sein ausp ogiam; sein ü sispy usiam‘ (Даль ii 98; auch siehe СРНГ Xiii 138) auch gib es bal izmus, wie behaup opo o as, ma is denomina i , pasgeliehen aus iu kischen ko u ‚ udas‘, kazach. koŋu ‚š iesbė is, pal as, sa as; juodbė as (su juoda uodega und ka čiais)‘ (Фасмер ii 211) zu e wa en so seman ische dieses Wi kmawo ds Fa dens Seku: ‚ udas, juodbė as‘ ‚pa udęs, pajuodęs‘ ‚pajuodęs, pa udęs ( am- sios spal os), odėl i paniu ęs‘ ↔ ‚pik as‘ ↔ ‚susi aukęs, nes pik as‘ ↔ ‚paniu ęs, odėl i susi aukęs‘. Schlussade 1) eonimas Chau i a i e lek ie e s en zweie skiemenen me a ezinį, ode a imosios (eine neben dem ande en o handenden skiemenen) me a ezės, yp, wechseln die e s e des gleichen kamiens mo emą an ąja suponu mo o ak o ina kai a: lie. *Kau i a is ‚a klių die as‘ < subs . lie. *kau ika is ‚ . p.‘ ( ... < ...k (a imoji p og esy inė asimiliacija)) subs . lie. *kau ikanis ( ... < ...n ( olimoji p og esy inė asimiliacija)) < subs . lie. *kauka inis ‚ . p.‘ (mo o ak ische me a ezė wegen abu) < adj. lie. *Kauka inis ‚an de Kauka i; 2) Go escha sname Chau i a i gib παξ λεγόμενον. e sie inas mi einigen XViii a. Mažosios Lie u os leksikog a ų und Kul u ak e s We ken zai suo u nomen p op ium ( eonimu) Kauka ius ‚kalnų die as‘; 3) lie. kaũka as, lie. kaũkas, p . cawx e lek uie p og essy ines assimilia ions nulem ą phe ische Wo es s uk ū as kai ą (k...p > k...k): subs . bl. *kaupa- ‚kaup umas‘ > subs . lie. kaũpas, káupas ‚ischkilimas, kaubu ys, k ū a‘ (→ (su . -(a) a ediniai) lie. kaup à ‚kal a‘, kaũpa as ‚kaubu ys"; la. kaup a ‚kal a‘, la. kàup e2 ‚nedidelė kal a; kalnagūb is‘, la. kàup is2 ‚kalnagūb is; pakaušis‘) *kauka- ‚ . p.‘; 4) b odo skio und Milkaus Wö e ynchen e wähn nom. p op . ( eonimas) Kauka ius semema ‚kalnų die as‘ is pi minė, und s yikowskio *Kauka inis ‚a klių die ybė‘ an inė, suponie e unk ional Go escha s kono a ionen; 5) subs . . dial. ka ‚holinische Hamme uks Fischie apsäubigen‘ und e b. . dial. ka isse ‚ üh i; auky is, sein niū iam, paniu usiam; sein ausp ogiam; zu sein ü sispy usiam‘ gib bal izmai. Li e a ū a b MŠ iiV Bal ische Religions und My hologies Quellen, sud. no be as Vėlius. 1–2. Vilnius: i u as, 20032005. Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996–2001; 3–4. Mokslo i enciklopedijų leidybos ins- ALL_62_63_make as.indd 72 2011.06.17 08:24:01 eh iii endzelīns jānis, hauzenbe ga edi e. M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 73s aipsniai a icles būga iiii būga kazimie as. / Rink ische Sch i e 13, sud. zigmas zinke ičius. Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e lag, 19581961. cgL i Cla is Ge manico-Li h ana. Handsk i ische XVII. Jah hunde s okiechische lie u ies Sp achen Wö e wö e AE. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien-Ve lag, 1995. dūnŽ Vi kauskas Vy au as. nö d eas e n dūnininkų šnek ų wo ynas. Vilnius: Mokslas, 1976. E gänzungen un labojumi K. Mlen bacha La iešu alodas ā dnīcai 12. īgā: kul u onda izde ums, 19341946. ieW iii Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 12. be n und München: ancke Ve lag, 19591969. jb i–V – balys jonas. Raš ai 1–5, pa . i a epšienė. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 1998–2004. jbŽ iiii b odo skis jokūbas. Lexicon Ge manico=Li h anic m e Li h a ni co= Ge manic m. Handsk i inis XVIII Jah hunde s Wo yns, 13, be ei e e Vincen as d o inas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. ka ičić iii ka iči ć adosla . Ancien Languages o he Balkans 12. he hague & Pa is: camb idge uni e si y P ess, 1976. Le IXXXVII Lie u os enciklopedija 137. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1953–1985. LeW iii aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 12. heidelbe g: Vandenhoeck & up ech , 19621965. Linde iVi Linde M. sa muil bogumil. Słownik języka polskiego 16. Wa szawa: w d uka ni Xiežy Piia ów, 18071814. LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 1998. LKe Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. Vy au as amb azas. Vilnius: Mokslo und Enzyklopedien-Ve lagsins i u , 1999. LkŽe Lie u ių kalbos žodynas, elek onische Va ian , edak o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. www.lkz.l . LM iiii Lie u ių mi ologija 13. Vilnius: Min is, 19952003. LP iŽii Lie u ių pa a džių žodynas 12, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, Me iiV Mlenbachs kā lis. La iešu alodas ā dnīca 14, ed. jānis endzelīns. 1985–1989. īga: bildungsminis e ia, kul u onds, 19231932. ALL_62_63_make as.indd 73 2011.06.17 08:24:01 hs Rječnik h a skoga ili s pskoga jezika 15, ed. omisla Ma e ić. zag eb: kńiža nici jugosla enske akademie, 18981903. 74 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII Pe iŽiV Mažiulis Vy au as. Wö e buch de P usischen E imologien 1. Vilnius: Mokslas, 1988; 23. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lag, 19931996; 4. Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos ins i u , 1997. hj Rječnik h a skoga jezika. zag eb: Leksikog a ski za od Mi osla k leža i Školska knjiga, 2000. V g edasahi ā. sp ok ii sp ok Pe a . E imologijski ječnik h a skoga ili s pskoga jezika 2. zag eb: jugosla enska akademija znanos i i umje nos i, 1972. s P i Sc ip o es e um P ussica um: Die Geschich squellen de P eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha , h sg. on heodo hi sch, Max öppen und e ns s ehlke, bd 1. Leipzig: Ve lag on s. hi zel, 1861. БТСРЯ – Большой толковый словарь русского языка, ред. С. А. Кузнецов. Санкт Пе- тербург: Норинт, 2000. Даль i–iV – Даль Вл адим ир. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4. Москва: Русский язык, 1989–1991. ПЯ i Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык: Словарь AD. Mos- ква: Наука, 1975. САР Vi Словарь Академiи Россiйской 6. Sank pee e bu gъ: Impe a o ische Akadem mija Наукъ, 1794. СМ – Славянская мифология. Энциклопедический словарь. Москва: Международные отношения, 2002. СРНГ iXLiii Словарь русских народных говоров 143. Lening ad: Wissenscha , 1965 2009. ССЯ iiV Словарь старославянского языка 14. Sank Pee e bu g: Iздательство Санкт-Петербургского университета, 2006. СУМ Словник украинской речи X. Київ: Наукова думка, 1979. СЦСРЯ iiV Словарь церковно-славянскаго и русскаго языка 14. Sank Pe e sbu gъ: Tipoграфiia Impe a o ische Akademiii Nauкъ, 1847. Фасмер iiV Фасме р Ма кс. E imologische Wö e wö e ussische Sp ache 14. Mos- ква: Прогресс, 1986–1987. ЦС iV Пётръ Алексев. Ki che-Nich sp uchs 15. Sank Петербургъ: ipog a- iia I ana Glazuno , 18171819. ALL_62_63_make as.indd 74 2011.06.17 08:24:01 M. s yikowskio eikalo K onika Polska, Li ewska, Żmódzka i wszys kiej Rusi eonimai: Chau i a i 81s aipsniai a icles asce ained wi hou paying a en ion o de ailed analysis o he lexeme each componen . he o he conclusions a e as ollows: 1) heonym Chau i a i e lec s jux aposi ional me a hesis o he on syllables, i.e. con ac < me a hesis ype has been se o explain he mo pho ac ical shi : Li h. *Kau i a is ‘ho se godʼ Li h. *kau ika is ‘di oʼ ( ... < ...k (con ac p og essi e assimila ion)) Li h. *kau ikanis ( ... < ...n (incon iguous p og essi e assimila ion)) ‘di oʼ < Li h. *kauka inis ‘di oʼ (mo pho ac ical me ha esis due o aboo) < adj. Li h. *kauka inis ‘appending o kauka iusʼ; 2) heonym Chau i a i can no be in e p e ed as παξ λεγόμενον. he lexeme may be co ela ed wi h nomen p op ium ( heonym) Kauka ius ‘gha s godʼ, which is men ioned in se e al Li huania Mino lexicog aphical lexicons o he 18 h cen u y; 3) Li h. kaũka as, Li h. kaũkas, P uss. cawx e lec phone ic s uc u al shi caused by p og essi e assimila ion (k...p → k...k): bal . *kaupa- ‘accumula ionʼ > Li h. kaũpas, káupas ‘boss, hump, heapʼ (→ (de i a i es wi h su . -(a) a-) Li h. kaup à ‘hillʼ, kaũpa as ‘humpʼ; La . kaup a ‘hillʼ, La . kàup e2 ‘small hill; sie aʼ, La . kàup is2 ‘sie a; sconceʼ) *kauka- ‘di oʼ; 4) nom. p op . ( heonym) Kauka ius sememe ‘gha s godʼ men ioned in b odowskis and Milkes lexicons is a ibu able o pa en d i , while s yikowskis *Kauka inis ‘ho se godʼ o accesso y, p esupposed by unc ional conno a ion o he god; 5) uss. dial. ka ‘malle used o knock ou a ishʼ and uss. dial. ka iться ‘ o sulk; o wince, o gloom; o s and all; o ecalci a eʼ a e no bal isms. Eingelei e m. 2010 No embe 17 d. oLandas k egŽdys Lie u ių kalbos ins i u as Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308 El. Pos [email p o ec ed] ALL_62_63_make as.indd 81 2011.06.17 08:24:02