Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai

65s aipsniai / a icles ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, onologija, ekspe i- men ina oné ica. P ienų Šnek os iZoLiuo ieji y iSLiosios caLbos baLsiai: akus iniai i a ikuLiaciniai PoŽyMiai a ículo desc iben más impo an es P enų šnek os isoliuo ųjų y išliosios lengua balsių acous ic and a icula o y ea u es o owels o he subdialec o P ienai p onounced bo h in isola ion and in sen ences ano acija acus inas y a iculiacinia señas. los esul ados del es udio mues an que isoladoseji y na u alme del lenguaje gumos isoliuo ai deja a de balsios acús icas y a iculación p opiedades más s au e iš a i P enų šnek os balsiai ski iasi, ačiau san ykiai a p balsių išlieka okie pa ys. dau- b isk e as que los co espondien es sen a o ios deja a de sonidos. P enų šnek os izoliuo ųjų i danielo joneso ka dinalinių balsių spek inių cha ak e is i- kų compa ación pe mi e alega que algunas P enų šnek os oces con sus acús icas y a iculiacines cualidades poco es di ie en de los co espondien es p ima ios ca dinalinos sonos. Palyginus los ca ac e es cuali a i os de los kuchinos al ís imos del su , los šnek os šiauliškių Pãšuš io, los šiau inių kauniškių Lukši, los s kų ilniškių eas e n, los aseiniškių ež ilko, los elšiškių akmẽnė del su y los šnek os p oliuo ųjų de los šnek os kauniškių y inių, obse ada que los šnek os P oliuenų son los menos aislados de los p ime os de los co espondien es dles jonesos. anno a ion he a icle analyzes he main acous ic and a icula o y ea u es o owels o he subdialec o P ienai p onounced bo h in isola ion and sen ences. isola ed owels di e om hose esMiniai PalodŽiai: ozis, sonido, o man ė, espec as, acus inas y a iculiacionales cualidades. keywo ds: owel, sound, o man , spec a, acous ic and a icula o y ea u es. 66 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ions emain unchanged. he acous ic and a icula o y ju gi a ja osLaVienė ea u es o he majo i y o sounds p onounced in isola ion a e mo e p ominen in a icula ed in a na u al low o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel in e ela- compa ison wi h he espec i e sounds p onounced in sen ences. he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub- dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some o isola ed owels o he subdialec o P ienai should be con as ed wi h he p ima y owels. ha ing compa ed quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian kučiūnai subdialec , he subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec , he no he n kaunas Lukšiai subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian Vilnius dialec , he e ž ilkas subdialec o he sou he n samogi ian samoginiai dialec , he akmenė subdialec o he no he n P ii ian elšiai dialec and he eas e n kaunas P ienai subdialec , i was no iced ha isola ed owels in he subdialec o P ienai a e leas de ia ed om hei coun e pa sounds. 0 . ĮVadas 0 .1 . obje i o El obje i o de es e es udio se u ilizando la desa ollada po los cien í icos de la Uni e sidad de ams e dam P. boe smos y d. weeninko una p og amación de análisis de sono es po compu ado a P aa examina los da os ob enidos en compa ación con el mismo modo p onunciados uni e salmen e econocidos i ap ašy i izoliuo ųjų1 P enų šnek os balsių akus inius i a ikuliacinius požymius, es alidos de calidad de las oces elo joneso ca dinalinas 892, P enų ios 6467; 2002b: 6971), de los sudes inos (Leskaus 109 2000: 93; 2004: 8596), de los aus iacos ilniškių s kų (u ičienė 2004: 6580; danish: 7690) y de los kalbos bei ki ų šnek ų – aka ų aukš aičių kauniškių Lukši (bace ičiū ė 2000: 13–17; 2004: 158–174), aka ų aukš aičių šiauliškių Pãšuš io (kazlauskai ė 2002a: aus iaco-bal ikienų (Mu inien 1998: 91105; 2007: 9112), así como de las ca ac e ís icas de las a iculaciones acús icas y el i mo de los o os idiomas, los cuales los balbanos son más áciles de dis ingui . 2 danielo joneso ca dinalinos balsios o mancios éikšmės omados de polkų one iko ik o o jassemo acus inės one ikos eikalo (1973: 190, 13.1 len .). como es conocido, jassemo o mančių signi icanzas calculadas según más an icuada me odiką. Hace sie e años los ca dinalines balsios o man es ecalčia os p og ama P a a 4.1.14, obse ado que con di e en es mé odos calculadas o mancias signi ica i as no coinciden, y aunque las ca dinalines balsios elaciones pe manecen las mismas, más con iables deb ían conside a se los da os jassemen (plačiau ž . ja osla ienė, kaukėnienė 2004: 2538). P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 67s aipsniai a icles pie ų žemaičių aseiniškių ež ilko (a kočai y ė 2002: 169173)3 isoliuo ai y azėse iš a ų balsių duomenimis. / 0.2. ma e ial in es igadoji y me odica de abajo isoliuo ųjų y išlios lenguaje balsių es udiimui elegi ales in es igamojoje šnek oje u ilizados palab as: ·s. ~ sė, · . ~ ė, ẽ·s. ~ sė, ·s o. ~ s o, ã·so. ~ so, s õ· u. ~ s õ ų s ó ų, pũ·s u. ~ ps ų ps ų, k.p. ~ kẽpė, k.p o. ~ kẽp o, k.so. ~ kãso, ksi ~ ksi, kèpsi ~ kèpsi, kps ~ kèps, kàs ~ kàs , ks αs ~ kòs as, skùs ~ skùs . išliosos lengua balsiams i i con es as palab as ue on cons i uidos išlūs, p incipalmen e de es-ke u ios palab as sakiniai, que semio a minías esc i os casuales o den edaši i en hojas, plg. : Vaikai ąso aquel pe ni, G ei ai kepsi aquel pescú, Vaikai ęsė aquel abajo y . . i iamąja ma e ialá isoliuo ųjų y išliosios lengua balsių expe imen ui no maliu hablado empu po 3-5 eces di ec amen e en compu ado í ing esé es homb es in o man a de gene ación mayo que no ienen de ec os de lengua de P enų. Vadinamuosius isoliuo uosius balsius dik o iai ęsda o ap oximadamen e has a 1 s. sakiniai y palab as ue on asladadas á memo ia del compu ado io. análisis pa a elegi más ue on las p uebas. El ma e ial gua dado en a chi os ipo *.wa . ca pan los elemen os in es igamucios u ilizao asi compu ado ine p og ama P a a 5.0.34, seleccionus opciones Fo man & LPC, más a de To u inių balsios espec ai an es medidación nu il ua , i. i. elimina ele esni que 3500 hz4 ecuencias. ealizando análisis espec al, p ime o de los segmen os de es udio esci p ados ue de e minada y nupieš a na u al de di e sos g ays o he deg ee o sound o wo d Visible Speišma uo os y, Fo man , T ack i Down o TableO Real, nus a y os s aciona iõsios segmen o dalies idu io o mančių éikšmės (jos suap alin os 10 hz ikslumu). užpakalinių aukš- si es necesa io, nub aižy os o mančių ajec o ías, más al as ambién paseleccionando 3500 hz colo . a menudo na u al especog ama y o mancias dinámicas dibujinos ue on jun abas en una imagená, p ecisamen e ellos sude inando en é minos de ecuencia y du ación. iso oliuados balsios o man i os ech ipo spek og ama, aukščiausiu pasi enkan 3500 hz dažnį. ada au oma iškai signi ica i os e aluados y cuybinos segmen os 3 lis ados šnek os adhe idos en abajos dedicados a mių isoliuados balsios espec os es udios ealizados u ilizando compu ado ine análisis de sonos p og ama P aa . es impo an e que en los mencionados es udios de šnek os, excep o y ų aukš aičių ilniškių s kų šnek os opisą, o man ės signi icado en conside ado isoliuo o odos el segmen o o man ės signi icu kis. como y s kų šnek os ap aše, en es e abajo medida la idu inė pu iausioji izoliuo ojo pa e de sonido (plg. u bana ičienė 2005: 7677 y en min. li .). es aciona ioji segmen o pa e ob enida de ap oximadamen e ace ca 1 s a i icialmen e paulginado sonido iski pus 500 ms longi udio a ka pą. 4 al as ecuencias elimina la misma p og ama de análisis de son P aa , apode ándose opciones Spec um, To Spec um y Edi , más a de Publish band il e ed sound y nue amen e Edi . 68 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV (į )) calcula el p og ama alekso gi denio Fo m ju gi a ja osLaVienė a n 2. Pa s, c eada según aimonmančių idu inių eikšmių mediu kiai mencionan pa ame ai (kompak iškumas (C), bemoliškumas (b), onalumas (T) i į empimas des e a ículo abelėse, ambién p esen an el p og ama eXceL2007 b aižy i g a ikai. do Pio o skio (Pio o skij 1960) o mules. Visų in o man ų o pa ies ga so o - 1 . iZoLiuo ųjų baLsių y iMo eZuL A AI pos e io men e se discu en y analizan los esul ados del es udio ins umen ino de P ienų šnek os isoliuo ųjų y išliosios kalbos balsių. 1 .1 . P ienų šnek os isoliuo ųjų balsių acús icas y a iculiacionales ca ac e ís icas P enų šnek os isoliuo ųjų balsių spek og amų ejemplos de se p esen a 113 igu as. basado ob enidos esul ados (ž . 1 len .) y eniendo en cuen a a espec og amas, P enų šnek os balsius puede escindi an o acús icu, como a iculiaciniu pag indu. P ime o se esumen acus inamen e isoliuo ųjų balsios señas. Según emb o al u aí, que depende de bu nos esona o iaus, isoliuo ai p onuncia [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] conside y ini alcho emb o sono is: su segunda o man é es más al a que 1500 hz, a onalidad indexai mucho que mayo que emb o bajo izoliuo ųjų [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] de es os balsios en o ma o man é no alcanza 1500 hz (plg. 1–13 pa .). Visų žemo emb o ga sų, išsky us umpąjį [a], onalumo laipsnis 1 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i·] spek o- g ama 2 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u·] spek- og ama P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 69s aipsniai a icles / 3 PaV. isoliuo ai p onunciado balsio [·] g ama espec o-4 PaV. izoliuo ai p onunciado balsio [o·] spek- og ama 5 PaV. isoliuo ai p onunciado balsio [e·] g ama espec o-6 PaV. izoliuo ai p onunciado balsio [a·] spek- og ama 7 PaV. izoliuo ai p onunciado balsio [e.] spek-8 PaV. isoliuo ai p onunciado balsio [a.] og ama spekneigiamas. isolia ieji [e·], [e.] y [e], en compa ación con los oces de al o y bajo og ama emb o, ocupa en la acus ónica espacio una in e piné posė į: sus segundosas o man és planias espec i amen e 1770 hz, 1710 hz y 1820 hz, y índices de onalidad mucho meno es que [i·], [i], [·], 70 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV 9 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [i] spek o- g ama 10 PaV. izoliuo ai iš a o balsio [u] spek- og ama 11 PaV. isoliuo ai p onunciado balsio [e] og ama spek-12 PaV. izoliuo ai p onunciado balsio [a] spek- og ama 13 PaV. isoliuo ai p onunciado balsio [ɔ] spek-14 PaV. išliosios idiomas balsio [ɔ] og ama spekbe b a amen e más g andes que [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u]. [Es es] ipo og ama alo onai in e minables ga sais dažnai laikomi i ki ose a mėse (plg. bace ičiū ė 2004: 166; kazlauskai ė 2002b: 56; aip pa plg. gi denis 2001: 341; u bana ičienė 2005: 78 i k .). P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 71s aipsniai a icles / 1 Len eLė. P enų šnek os izoliuo ųjų balsių o man és y alo aciones5 V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį . [i·]280 2460 3210 712 107 828 1890 [i] 390 2020 2720 772 107 585 850 [·] 360 2390 2780 750 107 756 1310 [e·] 640 1770 2540 850 106 285 450 [e.] 670 1710 2610 859 106 223 490 [e] 560 1820 2650 829 106 349 530 [a·] 780 1270 2530 915 106 -88 540 [a.] 790 1300 2590 914 106 -83 580 [a] 710 1330 2430 895 107 11 450 [o·] 410 730 2210 890 113 -231 1150 [ɔ] 480 910 2300 885 111 -125 810 [u·] 330 660 2090 868 115 -200 1420 [u] 400 870 2320 862 112 -89 910 el más al o emb o en la šnek oje in es igada es isoliuo asis [i·] ( 2 = 2460 hz, T = 828), bajasusius longieji [u·] ( 2 = 660 hz, T = -200) y [o·] ( 2 = 730 hz, T = -231). hay que deci que el emb o más bajo balsio el mayo bemoliškumo ky ini izoliuo ieji [o·], [ɔ] y [u], espec i amen e plg.: b = 113, 111, 112. Nó ese que P enų šnek os isolau ieji al o onías ocias se a ian al isina, y indeksas (115), adinasi, jį a ian lūpos u ė ų bū i ak y iausios. Pagal akus inę klasi ikaciją, šis balsis p iklauso bemolinių balsių klasei. bemoliniais aip pa lai- zema onías bajasnia emb u negu, po ejemplo, niau inių kauniškių Šaki según las cualidades acús icas de los sonidos espec o deslaidá elacionadas con el e ical gi denio de la lengua poslinkiu a iba o abajo (plg. gi denis 2003: 193195; Pake ys, 2003: 23): cuándo bajó el ni el de la lengua iso oliu šnek oje (plg. bace ičiū ė 2004: 160). a i, esa p ime a o man ė. como is o, pačius bajos de ecuencias en la p ime a [i·] y [u·] o man ė (a . 1 = 280 hz, 330 hz), o os isoliuo ųjų [i], [·], [o·], [ɔ] y [u] balsių 1 s y uja en e 360 has a 480 hz. Asomb osamen e, que la p ime a ilgojo [·] o man é in e io negu co oųjų [u] y especialmen e [i] (a . 1 = 360 hz, 400 hz, 390 hz). Lemo emb o [a·], [a.] y [a] p ime a o man é más al a (a . 1 = 780 hz, 790 hz y 710 hz), es deci , es os sonidos diciendo, la lengua is descaliidés numiusiai (plg. 113 igu a.). 5En es a y en o as abelías mencionas símbolos signi icanzas: 1, 2, 3 10 hz p ecisión suundada p ime os es balsio medio ías pa es o mancias éikšmės, C kompak iškumo index, b bemoliškumo index, T onalumo index, į . indexio į empimo. 72 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV eniendo en cuen a la si uación de los dos ju gi a ja osLaVienė o mancios, isoliuo uosius balsius se puede desglosa se según di uziškumo, o kompak iškumo6, g ado. como se e en la Tabla 1 , kompaklusios una de o a y en gene al desde la pa e cen al del espec o ( ése 6, 8, 12). Pachíos del espec o iškiausias y a žemo emb o p igim inio ilgumo [a·], aip pa [a.] i [a] (a . C = 915, 914 i 895)7: jų abi pi mosios ( 1 i 2) o man ės akus inėje e d ėje mažai nu o- ex emchios [i·] y [u·] ambas p ime as 1 y 2 es o nekompak iniai, o mismos di uziškiausi ocias. Según į empimo indeksą no es di ícil de e mina que las la gas oces se dicen ku que į empčiau negu co espondien es co osas, plg.: [i·] į . = 1890, [i] į . = 850; [u·] ensión. = 1420, [u] ensión. = 910; [o·] ensión. = 1150, [ɔ] į . = 810. Į empimu menos di e encia P enų šnek os [e·] [e.] [e] y [a·] [a.] [a], plg.: [e·] į . = 450, [e.] ensión. = 490; [e] ensión. = 530; [a·] ensión. = 540, [a.] ensión. = 580, [a] ensión. = 450), incluso, como se e, amposo [e] iene un índice de į emp a ion más al o que [e.] y [e·]. adelan e se p esen a a iculiaciné isoliuo ųjų šnek os balsios in e p e acion. al o emb o sonidos [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] conside í inis p iešakiniais, ellos diciendo la lengua is esul a pasislincado en p iešakinę pa e de bu nos. zadakalíneas laiky ini [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] ellos supues ius lengžu ius e aídos en zadakalinę pa e bunos. ačiau ne i os pačios eilės balsius a ian , liežu io poslinkis ski iasi: iš isų bal- sių [i·] y a pa s p iešakinis, o [u·] i [o·] – pa ys užpakaliniai. Pagal pakilimą izoliuo ieji šnek os sonsai suskyla en al ou inio ([i·], [i], [u·], [u]) y bajou inio ([a·], [a.], [a], [e·], [e.], [e]) pakilimo balsius. An e al osu ines balsios šliejas y isoliuo asis [·]; las oces [o·] y [ɔ] conside á anse más in e minables de medio ascenso, aunque [o·] 1 sólo 1020 hz di e encia de [u] y [i] p ime aõsios o man és. Según la ape u a de la boca ce á ia en eslec o ilgasis [i·], ab ié onse [a·] y [a.]. los po enciales de los balsios iso oliuos a iculación peculia idades y elaciones di ec amen e ep esen a el esquema de espacio acús ico (ž . ig. 15), cuya abscisios eje se deponen di e umai de la segunda y la p ime a o man és ( 1 2), o o dinaciones eje de los p ime os o man ( 1) signi icanzas (plg. Lade oged 1975: k .; cla k, yallop 1999: 173; Lade oged, Maddieson 2002: 284286; 2008: 31, 26n. de la schema se e que las dis ancias en e isoliuo os de los an eocula es sonos son conside ablemen e mayo es que en e las asnualías: an esakinés ilas balsios elaciones desde [i·] has a [e.] ep esen ando el izquie diji iángulo k aš inė pas ebimai ilgesnė po de einiąją, jungiančią zawakalinės ilas balsius desde [a], [a·] has a [u·] (plg. an . 1984: 114; Mu inienė: 98 y 103 k .). mayo es dis ancias en e p edeakinés ilas balsios indican que su ho izon alis lengu io poslinkis dan ų di eccimi endęs se más b iskós que zazakalinių. ilgasis 6 po kompak iškumo indekso más é. u bana ičienė 2005: 79, 102 izn. 7 ambién é. Pake ys 2003: 26. P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 73s aipsniai a icles / [i·] an esakiausias a iculación el sonido, él diciendo la lengua is más pasislincés en an esakiné pa e bunos. izoliuo ieji [o·] i [u·], [ɔ] i [u] be eik nesiski ia užpakalumo laipsniu: [o·] i [ɔ] sólo lige amen e asasales de espec i amen e [u·] y el co o [u]. Los más de odos los sonos en za alaliná ila e aída la gos [o·] y [u·]. en algunas o as šnek as, cuyos isoliuo asis ocalismos esanalizados po simila es p incipios, k aš u inę posición ambién ocupa [o·] (Pãšuš io šnek oje) y [u·] (Lukši y kučinų šnek os) (ž . Leskauskai ė 2004: 93; kazlauskai ė 2002b: 62; pe o plg. c o he s 1978: 97; u bana ičienė 2005: 83). Baju inos [a·], [a.], en compa ación con ap a aisiais [o·], [ɔ], [u·] y [u], la as alum es la meno algo más oscu a de la longi ud na u al [a·]. P ienų šnek os isoliuo ų y danielo joneso ka dinalinių balsių spek ų palyginimas oliau izoliuo ai supues o šnek os ocalizmos se compa a con ingles one iko joneso ka dinaliniais balsas, que consis en de los p ime os (1[iː], 2[eː], 3[iː], 1.2., 4[a], 5[ɑː], 6[ɔː], 7[oː], 8[uɛ], 9[iː], 10[øː], 11[œ], 12[ː], 13[ː], 14[ ː], 15[paː], 16[ːː], 17[paː], 15]. P enų šnek os isoliuo ieji balsiai acus inėje e d ėje 80 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV 3 Len eLė. P enų šnek os išliosios kalbos balsių o man ės y alo aciones V 1 (hz) 2 (hz) 3 (hz) C b Tį . [i·] 330 2320 2970 739 107 740 1460 [i] 360 1980 2660 764 108 612 780 [·] 380 2280 2870 759 106 679 1270 [e·] 570 1830 2670 830 106 343 570 [e.] 630 1750 2690 848 106 257 570 [e] 1860 510 2640 815 106 410 510 [æ·] 610 1620 2660 851 106 209 390 [æ.] 670 1640 2680 862 106 175 490 [] 570 1730 2700 835 106 289 500 [a·] 770 1310 2580 909 106 -64 540 [a.] 780 1340 2530 908 106 -41 470 [a] 700 1370 2600 889 106 13 430 [o·] 440 790 2260 890 112 -202 1010 [ɔ] 500 1040 2190 874 110 -5 770 [u·] 350 720 2170 866 114 -166 1260 [u] 450 920 2240 873 112 -76 890 liškumas es igual. Palygin i con isoliuo ųjų [u], [u·], [ɔ], [o·], en išliosios kalbos, kaip i izoliu ieji, balsiai ski iasi bemoliškumu: bemoliniais laiky ini [u] i [u·] bei [ɔ] i [o·] (plg. a . b = 112 i 114 bei 110 i 112), ačiau a i inkamų izoliuo ųjų balsių, išsky us [u], ma y , dėl ak y esnės lūpų eiklos be- moliškumo indeksai didesni (plg. [u·], [ɔ], [o·] b = 115, 111, 113), adinasi, jie labializuojami s ip iau. izoliuo ai i na ū aliame kalbėjimo s au e iš a ų [u] bemo- el na u al lujo lingüís ico des a ų co espondien es balsios meno y en ención g ado, algo educido 890; [o·] y [ į ]ɔ. = 1090 y 770. no de al al o į empimo como izoliuo ieji šiuo a ž ilgiu ilgųjų i umpųjų į empimo san ykis, plg.: [u·] i [u] į . = 1260 i y į empčiausias de izoliuo ųjų y išliosios kalbos balsių es ilgasis [i·] (plg. izol. y siems y aukš a oniai [i], [·], i ypač [i·] (balsių į empimo indeksus ž . 1 i 3 len elėse). Pa s semillongos des inados en ención asgo no es an impo an e, sin emba go di ie en išliosios k. [i·] į . = 1890 i 1460). ki iems, . y. [a], [e] ipo, ilgiesiems, umpie- o os pa áme os cuali a i os es o se iamen e omen a duda de si ealmen e la du ación de las ocsias puede se conside ada un dis inguido asgo de onemas. es a opinión la sos ienen ambién o os in es igado es a minos (ž . Mu inienė 2007: 127 y k .). en esumen cabe no a que b iskesni p incipalmen e isoliuo ai iz a os balsios akus iniai požymiai. išim į suda o ik [e·], [e.], [e] – izoliuo ai a ian šių balsių P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 81s aipsniai / a icles labiau pab ėžiama a i esns a ikuliacijos ie a; su uo, ma y , i susijusi že- mesnė negu en el lujo na u al del lenguaje supues os co espondien es balsios de la segunda- man ės eikšmė. bū en dėl šios p iežas ies a sisaky a i i izoliuo ai a iamus [æ·], [æ.], []. 2.2. išliosios kalbos balsių a iculiaciné in e p e ación oliau pa eikiama išliosios kalbos balsių a ikuliacinė in e p e acija. išliosios kalbos ga sai izoliuo ųjų balsių a ž ilgiu akus inėje e d ėje aizduojami 21 pa- eiksle. Palyginus izoliuo uosius i išliosios kalbos balsius (plg. 21 pa .), ma y i, kad según ho izon alųjį lengüe io poslinkį na u al del habla bajo condiciones de dis ingui las mismas oces zaqualines ies los llamados bajos emb o sonsai [a·], [ɔ], [u·], [u], ku iuos a ian liežu is būna a si aukęs į užpakalinę bu nos dalį. [a.], [a], [o·], 21 PaV. P enų šnek os izoliuo ieji (•) y išliosios kalbos ( ) ocías 82 ac a Linguis ica ju gi a ja osLaVienė Li huanica LXIVLXV Todos sus onalum, como mencionada, muy bajo y, excep o [a], exp esado nega i os núme os. En eakiné pa e bu nos la lengua is pasislincado al deci los llamadosos al osa onius sonos [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], de modo que ellos conside í in con akinías de odos ellos onalidad exp esada posi i os núme os, mismo con aakiausiu ambién conside í in [i·]. Nó ese que los išliosios lengua [i·], [i] y [·] zapakalesnės a ikuliacijos sonai, o [e·], [e.], [e] p iešakesni negu co espondiami isoliuo ieji. Según ila [æ·], [æ.], [] zapakalesnės a ikuliacijos sonsai negu [e·], [e.], [e] y p iešakesni negu [a·], [a.], [a]. Según el e icalųjį lengüe io poslinkį de zazakalinių aukš u iniais laiky ini [u·], [u], de p iešakinių [i·], [i]. A es e ascenso alsios debe ía se asignado y [·], sin emba go no es an es echo y ce ado como el la gosis [i·], po lo que o malmen e conside a sin de medio ascenso alsiu. A los in e medios ambién a ibui ini [o·], [ɔ]. o as oces [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a] según la subida de la lengua conside ani ini in e io es, kilimą i eilę ne okie yškūs kaip a i inkami izoliuo ieji ga sai. Įdomu pas ebė i, kad daugiau a mažiau ski iasi ne ik izoliuo ųjų, be i saki- solo, ej., [a·], [a.], [a] a iccinadas sa idadmis según paniuose iz a os de un subidón nosuliaino o igen y debido ki cio pailgėjusių balsios cualidad. Po ejemplo, la oz del idioma išliosis [a·] algo zapakalesnės a iculaciones y más oscu a negu [a.]. puede imų ga sų po eikį, nes na ū aliai iš a as jis kiek umpesnis negu ilgasis [a·] (pla- se que es a oz de longi ud posicionino su e un mayo g ečiau é. ja osla ienė 2006: 245264; 2010: 173188). lo mismo se dice y de los an eciegos bau is a del ascenso in e io : ie aelesnio emb o negu [æ.] es el bau is a del la go na u al; [e·] y [e.] caso de más bajo emb o al sonido se conside e de la longi ud posicionina [e.] (plg. y Lukši šnek os co espondien es esul ados (ž . bace ičiū ė 2004: 176)10). 3 . iŠVados eniendo en cuen a las ca ac e ís icas acús icas y a iculiacnes de los balsios de la lengua p ienų šnek os isoliuo ųjų y išliosios, así como a joneso ca dinalinių y i iamosios šnek os di e encias y simili udes de los sis emas balsios (ž . 16, 21 ig. y 13 ab.), y compa ando da os de los co espondien es es udios de p ienų šnek os y o os šnek os de Li uania, se pueden hace algunas conclusiones sumend inas: • acus ológicas, y a iculiacinas sa idadesmis unos isoliuo ieji P enų šnek os ociai ([o·], [u·]) g e in ini con pi minias (7[oː], 8[uː]), o os ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) – i su pi miniais, i su an iniais a ba ik su an iniais joneso ka - 10 ambién plg. gi denis 2000: 349; 2003: 194; 2005: 4555. P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 83s aipsniai a icles dinaliniais balsiais. / P ima ios espec o de los ca dinalines balsios mayo ía balsios menos o más (ypač plg. isoliuo uosius [e·], [e.], [e]) pasislinké acús ica hacia el medio de su espacio. • k aš u inė a ikulacija según ila y pakilimą ca ac e ís ima P enų šnek os za alalinės hile a medio del pakilimo al balso [o·] sus p opiedades espec inas casi comple amen e coincide con el p ime balsio 7[oː]. sólo cuán o menos, en ex emu iné a iculación inclinado y ase al del ascendido al u ino oz [u·] po él sin emba go más b ilhan e p ima io ca dinalin su co espondencia 8[uː]. • Compa adaus los asgos cuybninos de los kuchinios al is aicios del su , de los al is aicios del oes e šiauliškių Pãšuš io, nó dicos kauniškių Lukši, eas e n aukš aičių ilniškių s kų, me idionals žemaičių aseiniškių ež ilko, nó dicos žemaiškių elšiškių akmẽnė y y inių kauniškių P enų šnek os izo ųjų, obse ada una endencia po- • a isoliciones y al na u al linkis eng i k aš u inių ka dinalinių balsių a ikuliacijų. Vis dėl o P enų šnek os izoliuo ieji balsiai mažiausiai nu olę nuo a i inkamų pi minių joneso ga sų. p onuncia [enų šnek os] [di e en e, pe o la elación en e las oces pe manece las mismas: [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i], [i],] [i], [i], [i], [i], [i], [i],] [i], [i], [i], [i], [i], [i],] [i], [i], [i], [i], [i], [i]. Según la p ime a o man e [i·], [i], [u·], [u] se des acan como oces de ascendencia ascenden al, a las que šliejasi y [·]; de medio alzamien o es i ocias [o·], [ɔ], bau inas laiky ini [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a]. • la mayo ía isoliuo ai de los balsios p onuncia os acús icas y a iculacionales cualidades b iskje as que de los co espondien es sen amien os de los sonidos. Ponsebi ada endencia gene al de la lengua išliosis al osu inos balsius a i ab iiau, y bajosu inos cie aiau negu co espondiamus isoliuo uosius balsius. además, išliosios lengua an esakinia ocías (išsky us [e·], [e.], [e]) upu į zapakalesni, y bajosu iniai p iešakesni negu co espondiami isoliu ieji. sólo išliosios lengua oces [e·], [e.], [e] an esakesnės a iculiaciones y cuán más cla o emb o negu co espondiami isoliuo ai p onuncia . i iamojoje šnek e, como y en o os aka os al š aičių kauniškių šnek os, [æ·], [æ.], [] запакalesnės a ikuliacijos sonsai negu [e·], [e.], [e] y p iešakesni negu [a·], [a.], [a]. Li e a u a a kočai y ė dai a 2002: El p ozodía y ocalismo de los ie as del Su . Vilnius: Ins i u o de lengua Li uanos edi o ial. bace ičiū ė i ma 2000: Lukšių šnek os izoliuo ų balsių y imas. – Kalbo y a 48–49(1), 5–18 . bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija y ocalismo. Vilnius: Ins i u o de lengua Li uanos edi o ial. 84 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV cla k john, colin yallop 1999: An In oduc ion ju gi a ja osLaVienė o Phone ics and Phonology. ox o d, camb idge: blackwell. c o he s john 1978: ypology and uni e sals o Vowels sys ems. Uni e sals o Human Language 2, ed. by j. h. g eenbe g. s an o d (cali .): s an o d uni e si y P ess, an 1964 95–152. Фант Гуннар. Acuís ica eo ía речеобразования. Moscú: Ciencia. gi denis aleksas 2000: Calbo y os abajos 1. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. gi denis aleksas 2001: Calbo y os abajos 3. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. gi denis aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. gi de nis alek sas 2005: adu iškio šnek os balsių [a·]/[a.] du ación y espec ai. Bal i- s ica 40(1), 45–55. gi de nis aleksas 2008: yd icho ku šaičio p iegaidės: (akus inė ekons ukcija). – Bal is ica 43(3), 381404. ja osla ienė ju g i a 2006: P ienų šnek os žemu inių balsių kiekybė i ki i ski iamie- ella aožai. Bal is ica 41( 2452),264. ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija (dak a o dise ación). Vilnius: Vilniaus uni e sidad. ja osla ienė ju gi a, kaukėnienė Lidija 2004: danielo joneso ca dinalinių balsių spek inės cha ak e is ikos. Kalbo y a 53(1), 2538. jassem wik o 1973: Pods awy one yki akus ycznej. wa szawa: Pańs owowe wydawnic wo naukowe. kazlauskai ė ū a 2002a: Pašuš io šnek os onologinė sis ema: ocalismo y p ozodija (humani . m. d . dise .). Vilnius: Vilniaus uni e sidad. kazla uskai ė ū a 2002b: Pašuš io šnek os isoliuo ų balsios espec os es udio. Kalbo y a 51(1), 6178. Lade oged Pe e 1975: A Cou se in Phone ics. new you k e c.: ha cou & jo ano ich. Lade oged Pe e , ian Maddieson 2002: The Sounds o he Wo lds Languages. Malden: blackwell Publishe s. Leska uskai ė as a 2000: kučiūnų šnek os isoliuo os balsios espec icas ca ac e ís icas. Kalbo y a 4849(1), 8394. P ienų šnek os izoliuo ieji i išliosios kalbos balsiai: akus iniai i a ikuliaciniai požymiai 85s aipsniai / a icles Leskauskai ė as a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius: Lie- u ių kalbos ins i u o leidykla. Mu inienė L ina 1998: akmenės šnek os isoliuo ų balsių spek inė analizė. Kalbo y a 47(1), 91105. Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija. Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u o, Vilniaus pedagoginis uni e si e as. Pio o skij Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija. 1960 Pio o sky Раймонд Г. Ещё раз о дифференциальных приu ban a iчie nė joli a знаках фонемы. – Вопросы языкознания 6, 24–38. 2004: s i kų šnek os izoliuo ų balsių akus inė analizė. Kalbo y a 53(1), 6580. u bana ičienė joli a 2005: S i kų šnek os (Ry ų aukš aičių ilniškių) onologinė sis ema: Vokalizmas y p ozodija (humani . m. d . dise .). Vilnius: Vy au as el g an uni e sidad, Li u ias ins i u o de lengua. acous ic and a icula o y ea u es o owels o he subdialec o P ienai p onounced bo h in isola ion and in sen ences suMMa y he a icle analyzes he main acous ic and a icula o y ea u es o owels p onounced bo h in isola ion and sen ences o he eas e n kaunas P ienai subdialec . he esea ch ma e ials we e eco ded in closed p emises using a compu e di ec ly (using di ec ional mic ophone). e e y sen ence o wo d was eco ded 3 5 imes unde na u al empo o speaking. speake s would p onounce isola ed owels o app oxima ely one second. sen ences and wo ds we e u he ans e ed o compu e memo y and sa ed using he.wa ile o ma . segmen a ion o he analysed elemen s was pe o med using he sound p ocessing and analysis so wa e P aa (5.0.34 e sion) o he p og am de eloped by uni e si y o ams e dam esea che s, P. boe sma and d. weenink. in addi ion o he sound analysis so wa e P aa , o he p og ams we e applied o e alua ion o he expe imen al da a. he esae ch esul s show ha isola ed owels di e om hose a icula ed in a na u al low o speech in he subdialec o P ienai, ye he owel in e ela ions emain unchanged: [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.] and [] should be ega ded as on , and [a·], [a.], [a], [o], [o·], [ɔ], [u] and [u] as back ocalic sounds high- ise owels a e [i·], [i], [u·], [u]; he sound [·] is adjoined o hem; middle- ise owels a e [o·] and [ɔ], and he owels [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.] and [a] should be ea ed as being low. 86 ju gi a ja osLaVienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV he acous ic and a icula o y ea u es o he majo i y o sounds p onounced in isola ion a e mo e p ominen in compa ison wi h he espec i e sounds p onounced in sen ences. a gene al endency was no iced ha high owels a e p onounced mo e openly in connec ed speech, and [e·], low owels a e espec i ely close han espec i e isola ed owels. besides, on owels (excep [e.] and [e]) a e sligh ly mo e back and low ones a e mo e back in connec ed speech as a icula ion compa ed wi h hei isola ed coun e pa s. only he owels [e·], [e.] and [e] ha e a mo e on and a sligh ly ligh e pi ch han espec i e owels p onounced in isola ion. onda y o seconda y he pe o med compa ison be ween spec al cha ac e is ics o isola ed owels o he sub- dialec o P ienai and hose o ca dinal owels by daniel jones allows s a ing ha some iso- la ed owels o he subdialec o P ienai ([o·], [u·]) should be con as ed wi h he p ima y owels (7[oː], 8[uː]), while o he s ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) wi h bo h p ima y and sec- ca dinal owels by jones bo h acco ding o hei acous ic and a icula o y ea u es. i is complica ed o dis inguish which ca dinal owels could be coun e pa ed wi h space o sounds he isola ed owels [e·], [e.] and [e], as hey a e loca ed in he middle sec ion o he acous ic acco ding o hei ise. compa ed wi h p ima y ca dinal owels, he majo i y o owels a e shi ed in he middle di ec ion o acous ic space. mos ypical o he back middle- ise owel [o·] in ex eme a icula ion acco ding o he ho izon al and e ical posi ion o he ongue is he he eas e n kaunas P ienai subdialec , as i s spec al ea u es almos o ally coincide wi h hose o he p ima y owel 7[oː]. he back high ise owel [u·] is only sligh ly less inclined o ex eme a icula ion i s p ima y coun e pa 8[uː] is s ill mo e p ominen compa ed wi h i . ha ing compa ed quali a i e ea u es o isola ed sounds om he sou he n aukš ai ian kučiūnai subdialec , he subdialec o Pašuš ys o he wes e n aukš ai ian Šiauliai dialec , he no he n kaunas Lukšiai subdialec , he s i kai subdialec o he eas e n aukš ai ian Vilnius dialec , he e ž ilkas subdialec o he sou he n samogi ian dialec , he akmenė subdialec o he no he n P ii ian elšiai dialec and he eas e n kaunas aseenai subdialec , a gene al endency was inclined, i.e. he ex eme o a oid a icula ion o ca dinal owels. howe e isola ed owels in he subdialec o P ienai a e leas de ia ed om hei coun e pa sounds by jones. Į eik a 2011 m. oc ub e 24 d. ju gi a ja osLaVienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]