Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai
Full text
65straipsniai / articles jurgita jarosLaVienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, fonologija, eksperimentinė fonetika. Prienų Šnektos iZoLiuotieji ir riŠLiosios kaLbos baLsiai: akustiniai ir artikuLiaciniai PoŽyMiai acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and in sentences anotacija straipsnyje aprašomi svarbiausi Prenų šnektos izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių akustiniai ir artikuliaciniai požymiai. tyrimo rezultatai rodo, kad izoliuotieji ir natūraliame kalbos sraute ištarti Prenų šnektos balsiai skiriasi, tačiau santykiai tarp balsių išlieka tokie patys. daugumos izoliuotai ištartų balsių akustinės ir artikuliacinės savybės ryškesnės už atitinkamų sakiniuose ištartų garsų. Prenų šnektos izoliuotųjų ir danielo joneso kardinalinių balsių spektrinių charakteristikų lyginimas leidžia teigti, kad kai kurie Prenų šnektos balsiai savo akustinėmis ir artikuliacinėmis savybėmis mažai tesiskiria nuo atitinkamų pirminių kardinalinių garsų. Palyginus pietų aukštaičių kučinų, vakarų aukštaičių šiauliškių Pãšušvio, šiaurinių kauniškių Lukši, rytų aukštaičių vilniškių svrkų, pietų žemaičių raseiniškių ežvilko, šiaurės žemaičių telšiškių akmẽnės ir rytinių kauniškių Prenų šnektos izoliuotųjų garsų kokybinius požymius, pastebėta, kad Prenų šnektos izoliuotieji balsiai mažiausiai nutolę nuo atitinkamų pirminių d. joneso garsų. annotation the article analyses the main acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and sentences. isolated vowels differ from those esMiniai ŽodŽiai: balsis, garsas, formantė, spektras, akustinės ir artikuliacinės savybės. keywords: vowel, sound, formant, spectra, acoustic and articulatory features.
66 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV articulated in a natural flow of speech in the subdialect of Prienai, yet the vowel interrelations remain unchanged. the acoustic and articulatory features of the majority of sounds pronounced in isolation are more prominent in comparison with the respective sounds pronounced in sentences. the performed comparison between spectral characteristics of isolated vowels of the subdialect of Prienai and those of cardinal vowels by daniel jones allows stating that some of isolated vowels of the subdialect of Prienai should be contrasted with the primary vowels. having compared qualitative features of isolated sounds from the southern aukštaitian kučiūnai subdialect, the subdialect of Pašušvys of the western aukštaitian Šiauliai dialect, the northern kaunas Lukšiai subdialect, the svirkai subdialect of the eastern aukštaitian Vilnius dialect, the eržvilkas subdialect of the southern samogitian raseiniai dialect, the akmenė subdialct of the northern samogitian telšiai dialect and the eastern kaunas Prienai subdialect, it was noticed that isolated vowels in the subdialect of Prienai are least deviated from their counterpart sounds by d. jones. 0 . ĮVadas 0 .1 . tyrimo tikslas Šio tyrimo tikslas – naudojant amsterdamo universiteto mokslininkų P. boersmos ir d. weeninko sukurtą kompiuterinę garsų analizės programą Praat ištirti ir aprašyti izoliuotųjų1 Prenų šnektos balsių akustinius ir artikuliacinius požymius, gautus duomenis palyginti su tokiu pat būdu ištartais visuotinai pripažintais balsių kokybės etalonais – danielo joneso kardinaliniais balsiais2, Prenų šnektos rišlios kalbos bei kitų šnektų – vakarų aukštaičių kauniškių Lukši (bacevičiūtė 2000: 13–17; 2004: 158–174), vakarų aukštaičių šiauliškių Pãšušvio (kazlauskaitė 2002a: 64–67; 2002b: 69–71), pietų aukštaičių kučinų (Leskauskaitė 2000: 89–93; 2004: 85–96), rytų aukštaičių vilniškių svrkų (urbanavičienė 2004: 65–80; 2005: 76–93), šiaurės žemaičių telšiškių akmẽnės (Murinienė 1998: 91–105; 2007: 109–127), 1 izoliuotai ištartų balsių akustinės ir artikuliacinės charakteristikos esti bendresnės, ryškesnės, geriau parodančios balsių prigimtį, nes juos tariant lengviau atsiribojama nuo kitų garsų poveikio, taip pat intonacijos, kalbėjimo tempo ir kitų dalykų. 2 danielo joneso kardinalinių balsių formančių réikšmės imtos iš lenkų fonetiko wiktoro jassemo akustinės fonetikos veikalo (1973: 190, 13.1 lent.). kaip žinoma, jassemo formančių reikšmės apskaičiuotos pagal senesnę metodiką. Prieš septynerius metus kardinalinių balsių formantes perskaičiavus programa Pr a a t 4.1.14, pastebėta, kad skirtingais metodais apskaičiuotos formančių reikšmės nesutampa, ir nors kardinalinių balsių santykiai išlieka tokie patys, patikimesniais derėtų laikyti jassemo duomenis (plačiau žr. jaroslavienė, kaukėnienė 2004: 25–38).
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 67straipsniai / articles pietų žemaičių raseiniškių ežvilko (atkočaitytė 2002: 169–173)3 – izoliuotai ir frazėse ištartų balsių duomenimis. 0.2. tiriamoji medžiaga ir darbo metodika izoliuotųjų ir rišlios kalbos balsių tyrimui pasirinkti tokie tiriamojoje šnektoje vartojami žodžiai: t·s. ~ tsė, t·t. ~ ttė, tẽ·s. ~ tsė, t·sto. ~ tsto, tã·so. ~ tso, stõ· tu. ~ stõtų „stótų“, pũ·stu. ~ pstų „pstų“, k.p. ~ kẽpė, k.pto. ~ kẽpto, k.so. ~ kãso, tksi ~ tksi, kèpsi ~ kèpsi, kps ~ kèps, kàst ~ kàst, kstαs ~ kòstas, skùst ~ skùst. rišliosios kalbos balsiams tirti su šiais žodžiais buvo sudaryti rišlūs, daugiausia trijų-keturių žodžių sakiniai, kurie pusiau tarminiais rašmenimis atsitiktine tvarka surašyti į lapus, plg.: Vaikai tąso tą šunį, Greitai kepsi tą žuvį, Vaikai tęsė tą darbą ir t. t. tiriamąją medžiagą izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių eksperimentui normaliu kalbėjimo tempu po 3-5 kartus tiesiai į kompiuterį įskaitė trys kalbos defektų neturintys vyresnės kartos informantai vyrai iš Prenų. Vadinamuosius izoliuotuosius balsius diktoriai tęsdavo maždaug iki 1 s. sakiniai ir žodžiai buvo perkelti į kompiuterio atmintį. analizei pasirinkti labiausiai vykę bandymai. Medžiaga išsaugota *.wav tipo failais. karpant tiriamuosius elementus naudotasi kompiuterine programa Pr a a t 5.0.34, pasirinkus opcijas Formant & LPC, vėliau – To Formant, Track ir Down to TableOfReal, nustatytos stacionariõsios segmento dalies vidurio formančių réikšmės (jos suapvalintos 10 hz tikslumu). užpakalinių aukštutinių balsių spektrai prieš matavimą nufiltruoti, t. y. pašalinti aukštesni nei 3500 hz4 dažniai. atliekant spektrinę analizę, pirmiausia iškirptų tiriamųjų segmentų buvo nustatyta ir nupiešta natūrali įvairaus pilkumo laipsnio garso ar žodžio Visible Speech tipo spektrograma, aukščiausiu pasirenkant 3500 hz dažnį. tada automatiškai išmatuotos ir, jei reikia, nubraižytos formančių trajektorijos, aukščiausiu taip pat pasirenkant 3500 hz dažnį. dažnai natūrali spektrograma ir formančių dinamikos piešiniai buvo jungiami į vieną vaizdą, tiksliai juos suderinant dažnio ir trukmės atžvilgiu. izoliuotųjų balsių formančių reikšmės įvertintos ir kokybiniai segmentų 3 išvardytoms šnektoms skirtuose darbuose tarmių izoliuotų balsių spektrų tyrimai atlikti naudojantis kompiuterine garsų analizės programa Praat. svarbu, kad minėtuose šnektų tyrimuose, išskyrus rytų aukštaičių vilniškių svrkų šnektos aprašą, formantės reikšme laikytas izoliuoto segmento visų formantės reikšmių vidurkis. kaip ir svrkų šnektos apraše, šiame darbe matuota vidurinė – gryniausioji – izoliuotojo garso dalis (plg. urbanavičienė 2005: 76–77 ir ten min. lit.). stacionarioji segmento dalis gauta iš maždaug apie 1 s dirbtinai pailginto garso iškirpus 500 ms ilgio atkarpą. 4 aukštieji dažniai pašalinti ta pačia garsų analizės programa Praat, pasirenkant opcijas Spectrum, To Spectrum ir Edit, vėliau – Publish band–filtered sound ir vėl Edit .
68 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV parametrai (kompaktiškumas (C), bemoliškumas (b), tonalumas (T) ir įtempimas (įt)) apskaičiuoti alekso girdenio programa Fo r m a n t 2.Pa s , sukurta pagal raimondo Piotrovskio (Piotrovskij 1960) formules. Visų informantų to paties garso formančių vidurinių reikšmių vidurkiai nurodomi šio straipsnio lentelėse, taip pat pateikiami programa eXceL2007 braižyti grafikai. 1 . iZoLiuotųjų baLsių tyriMo reZuLtAtAI toliau aptariami ir analizuojami Prienų šnektos izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių instrumentinio tyrimo rezultatai. 1 .1 . Prienų šnektos izoliuotųjų balsių akustinės ir artikuliacinės charakteristikos Prenų šnektos izoliuotųjų balsių spektrogramų pavyzdžių pateikiama 1–13 paveiksluose. remiantis gautais rezultatais (žr. 1 lent.) ir atsižvelgiant į spektrogramas, Prenų šnektos balsius galima suskirstyti tiek akustiniu, tiek artikuliaciniu pagrindu. Pirmiausia apžvelgiami akustiniai izoliuotųjų balsių požymiai. Pagal tembro aukštį, kuris priklauso nuo burnos rezonatoriaus, izoliuotai ištarti [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] laikytini aukšto tembro garsais: jų antroji formantė yra aukštesnė nei 1500 hz, o tonalumo indeksai kur kas didesni negu žemo tembro izoliuotųjų [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] – šių balsių antroji formantė nesiekia 1500 hz (plg. 1–13 pav.). Visų žemo tembro garsų, išskyrus trumpąjį [a], tonalumo laipsnis 1 PaV. izoliuotai ištarto balsio [i·] spektrograma 2 PaV. izoliuotai ištarto balsio [u·] spektrograma
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 69straipsniai / articles 3 PaV. izoliuotai ištarto balsio [·] spektrograma 4 PaV. izoliuotai ištarto balsio [o·] spektrograma 5 PaV. izoliuotai ištarto balsio [e·] spektrograma 6 PaV. izoliuotai ištarto balsio [a·] spektrograma 7 PaV. izoliuotai ištarto balsio [e.] spektrograma 8 PaV. izoliuotai ištarto balsio [a.] spektrograma neigiamas. izoliuotieji [e·], [e.] ir [e], palyginti su aukšto ir žemo tembro balsiais, akustinėje erdvėje užima tarpinę padėtį: jų antrosios formantės lygios atitinkamai 1770 hz, 1710 hz ir 1820 hz, o tonalumo indeksai daug mažesni už [i·], [i], [·],
70 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV 9 PaV. izoliuotai ištarto balsio [i] spektrograma 10 PaV. izoliuotai ištarto balsio [u] spektrograma 11 PaV. izoliuotai ištarto balsio [e] spektrograma 12 PaV. izoliuotai ištarto balsio [a] spektrograma 13 PaV. izoliuotai ištarto balsio [ɔ] spektrograma 14 PaV. rišliosios kalbos balsio [ɔ] spektrograma bet gerokai didesni už [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u]. Šie [e] tipo alofonai tarpiniais garsais dažnai laikomi ir kitose tarmėse (plg. bacevičiūtė 2004: 166; kazlauskaitė 2002b: 56; taip pat plg. girdenis 2001: 341; urbanavičienė 2005: 78 ir kt.).
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 71straipsniai / articles 1 LenteLė. Prenų šnektos izoliuotųjų balsių formantės ir vertinimai5 Vf1 (hz) f2 (hz) f3 (hz) C b Tįt. [i·]280 2460 3210 712 107 828 1890 [i] 390 2020 2720 772 107 585 850 [·] 360 2390 2780 750 107 756 1310 [e·] 640 1770 2540 850 106 285 450 [e.] 670 1710 2610 859 106 223 490 [e] 560 1820 2650 829 106 349 530 [a·] 780 1270 2530 915 106 -88 540 [a.] 790 1300 2590 914 106 -83 580 [a] 710 1330 2430 895 107 11 450 [o·] 410 730 2210 890 113 -231 1150 [ɔ] 480 910 2300 885 111 -125 810 [u·] 330 660 2090 868 115 -200 1420 [u] 400 870 2320 862 112 -89 910 aukščiausio tembro tiriamojoje šnektoje yra izoliuotasis [i·] (f2 = 2460 hz, T = 828), žemiausio – ilgieji [u·] (f2 = 660 hz, T = -200) ir [o·] (f2 = 730 hz, T = -231). reikia pasakyti, kad žemiausio tembro balsio didžiausias bemoliškumo indeksas (115), vadinasi, jį tariant lūpos turėtų būti aktyviausios. Pagal akustinę klasifikaciją, šis balsis priklauso bemolinių balsių klasei. bemoliniais taip pat laikytini izoliuotieji [o·], [ɔ] ir [u], atitinkamai plg.: b = 113, 111, 112. Pastebėtina, kad Prenų šnektos izoliuotieji aukštatoniai balsiai tariami aukštesniu, o žematoniai – žemesniu tembru negu, pavyzdžiui, šiaurinių kauniškių Šaki šnektoje (plg. bacevičiūtė 2004: 160). akustinės garsų savybės pagal spektro sklaidą susijusios su vertikaliuoju liežuvio poslinkiu aukštyn arba žemyn (plg. girdenis 2003: 193–195; Pakerys, 2003: 23): kuo žemiau nusileidęs liežuvis tariant izoliuotąjį balsį, tuo aukštesnė jo pirmoji formantė. kaip matyti, pačių žemųjų dažnių srityje pirmoji [i·] ir [u·] formantė (att. f1 = 280 hz, 330 hz), kitų izoliuotųjų – [i], [·], [o·], [ɔ] ir [u] – balsių f1 svyruoja nuo 360 iki 480 hz. Įdomu, kad pirmoji ilgojo [·] formantė žemesnė negu trumpųjų [u] ir ypač [i] (att. f1 = 360 hz, 400 hz, 390 hz). Žemo tembro [a·], [a.] ir [a] pirmoji formantė aukščiausia (att. f1 = 780 hz, 790 hz ir 710 hz), vadinasi, šiuos garsus tariant liežuvis nusileidęs žemiausiai (plg. 1–13 pav.). 5 Šioje ir kitose lentelėse minimų simbolių reikšmės: f1, f2, f3 – 10 hz tikslumu suapvalintos pirmųjų trijų balsio vidurinės dalies formančių réikšmės, C – kompaktiškumo indeksas, b – bemoliškumo indeksas, T – tonalumo indeksas, įt. – įtempimo indeksas.
72 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV atsižvelgiant į abiejų formančių padėtį, izoliuotuosius balsius galima suskirstyti pagal difuziškumo, arba kompaktiškumo6, laipsnį. kaip matyti 1 lentelėje, kompaktiškiausias yra žemo tembro prigimtinio ilgumo [a·], taip pat [a.] ir [a] (att. C = 915, 914 ir 895)7: jų abi pirmosios (f1 ir f2) formantės akustinėje erdvėje mažai nutolusios viena nuo kitos ir apskritai nuo centrinės spektro dalies (žr. 6, 8, 12 pav.). Pačiuose spektro pakraščiuose [i·] ir [u·] abi pirmosios f1 ir f2 – tai nekompaktiniai, arba patys difuziškiausi balsiai. Pagal įtempimo indeksą nesunku nustatyti, kad ilgieji balsiai tariami kur kas įtempčiau negu atitinkami trumpieji, plg.: [i·] įt. = 1890, [i] įt. = 850; [u·] įt. = 1420, [u] įt. = 910; [o·] įt. = 1150, [ɔ] įt. = 810. Įtempimu mažiausiai skiriasi Prenų šnektos [e·] [e.] [e] ir [a·] [a.] [a], plg.: [e·] įt. = 450, [e.] įt. = 490; [e] įt. = 530; [a·] įt. = 540, [a.] įt. = 580, [a] įt. = 450), netgi, kaip matyti, trumpojo [e] įtempimo indeksas yra aukštesnis už [e.] ir [e·] . toliau pateikiama artikuliacinė izoliuotųjų šnektos balsių interpretacija. aukšto tembro garsai [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e] laikytini priešakiniais, juos tariant liežuvis būna pasislinkęs į priešakinę burnos dalį. užpakaliniais laikytini [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] – jie tariami liežuviui atsitraukus į užpakalinę burnos dalį. tačiau net ir tos pačios eilės balsius tariant, liežuvio poslinkis skiriasi: iš visų balsių [i·] yra pats priešakinis, o [u·] ir [o·] – patys užpakaliniai. Pagal pakilimą izoliuotieji šnektos garsai suskyla į aukštutinio ([i·], [i], [u·], [u]) ir žemutinio ([a·], [a.], [a], [e·], [e.], [e]) pakilimo balsius. Prie aukštutinių balsių šliejasi ir izoliuotasis [·]; balsiai [o·] ir [ɔ] laikytini labiau tarpiniais – vidutinio pakilimo garsais, nors [o·] f1 tik 10–20 hz skiriasi nuo [u] ir [i] pirmõsios formantės. Pagal burnos atvirumą uždariausias šnektoje ilgasis [i·], atviriausi – [a·] ir [a.] . izoliuotųjų balsių potencialias artikuliacijos ypatybes ir santykius tiesiogiai vaizduoja akustinės erdvės schema (žr. 15 pav.), kurios abscisių ašyje atidedami antrosios ir pirmosios formantės skirtumai (f1–f2), o ordinačių ašyje – pirmųjų formančių (f1) reikšmės (plg. Ladefoged 1975: 173 tt.; clark, yallop 1999: 268; Ladefoged, Maddieson 2002: 284–286; girdenis 2008: 31, 18 išn. ir kt.). iš schemos matyti, kad atstumai tarp izoliuotųjų priešakinių garsų gerokai didesni negu tarp užpakalinių: priešakinės eilės balsių santykius nuo [i·] iki [e.] vaizduojanti kairioji trikampio kraštinė pastebimai ilgesnė už dešiniąją, jungiančią užpakalinės eilės balsius nuo [a.], [a·] iki [u·] (plg. fant 1964: 114; Murinienė 1998: 103 ir kt.). didesni atstumai tarp priešakinės eilės balsių rodo, kad jų horizontalusis liežuvio poslinkis dantų kryptimi linkęs būti ryškesnis negu užpakalinių. ilgasis 6 dėl kompaktiškumo indekso dar žr. urbanavičienė 2005: 79, 102 išn. 7 taip pat žr. Pakerys 2003: 26.
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 73straipsniai / articles [i·] – priešakiausios artikuliacijos garsas, jį tariant liežuvis labiausiai pasislinkęs į priešakinę burnos dalį. izoliuotieji [o·] ir [u·], [ɔ] ir [u] beveik nesiskiria užpakalumo laipsniu: [o·] ir [ɔ] tik šiek tiek užpakalesni atitinkamai už [u·] ir trumpąjį [u]. Labiausiai iš visų garsų į užpakalinę eilę atsitraukę ilgieji [o·] ir [u·]. kai kuriose kitose šnektose, kurių izoliuotasis vokalizmas išanalizuotas panašiais principais, kraštutinę poziciją taip pat užima [o·] (Pãšušvio šnektoje) ir [u·] (Lukši ir kučinų šnektose) (žr. Leskauskaitė 2004: 93; kazlauskaitė 2002b: 62; bet plg. crothers 1978: 97; urbanavičienė 2005: 83). Žemutinių [a·], [a.], palyginti su aptartaisiais [o·], [ɔ], [u·] ir [u], užpakalumas mažiausias – šiek tiek „tamsesnis“ prigimtinio ilgumo [a·] . 1.2. Prienų šnektos izoliuotųjų ir danielo joneso kardinalinių balsių spektrų lyginimas toliau izoliuotai tariamas šnektos vokalizmas lyginamas su anglų fonetiko joneso kardinaliniais balsiais, kurie susideda iš pirminių (1[iː], 2[eː], 3[ɛː], 4[aː], 5[ɑː], 6[ɔː], 7[oː], 8[uː]) ir antrinių (9[yː], 10[øː], 11[œː], 12[ɶː], 13[ɒː], 14[ʌː], 15[ɣː], 16[ɯː], 17[ɨː] 15 PaV. Prenų šnektos izoliuotieji balsiai akustinėje erdvėje
80 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV 3 LenteLė. Prenų šnektos rišliosios kalbos balsių formantės ir vertinimai Vf1 (hz) f2 (hz) f3 (hz) C b Tįt. [i·] 330 2320 2970 739 107 740 1460 [i] 360 1980 2660 764 108 612 780 [·] 380 2280 2870 759 106 679 1270 [e·] 570 1830 2670 830 106 343 570 [e.] 630 1750 2690 848 106 257 570 [e] 510 1860 2640 815 106 410 510 [æ·] 610 1620 2660 851 106 209 390 [æ.] 670 1640 2680 862 106 175 490 [] 570 1730 2700 835 106 289 500 [a·] 770 1310 2580 909 106 -64 540 [a.] 780 1340 2530 908 106 -41 470 [a] 700 1370 2600 889 106 13 430 [o·] 440 790 2260 890 112 -202 1010 [ɔ] 500 1040 2190 874 110 -5 770 [u·] 350 720 2170 866 114 -166 1260 [u] 450 920 2240 873 112 -76 890 rišliosios kalbos, kaip ir izoliutieji, balsiai skiriasi bemoliškumu: bemoliniais laikytini [u] ir [u·] bei [ɔ] ir [o·] (plg. att. b = 112 ir 114 bei 110 ir 112), tačiau atitinkamų izoliuotųjų balsių, išskyrus [u], matyt, dėl aktyvesnės lūpų veiklos bemoliškumo indeksai didesni (plg. [u·], [ɔ], [o·] b = 115, 111, 113), vadinasi, jie labializuojami stipriau. izoliuotai ir natūraliame kalbėjimo sraute ištartų [u] bemoliškumas vienodas. Palyginti su izoliuotųjų [u], [u·], [ɔ], [o·], natūraliame kalbos sraute išstartų atitinkamų balsių mažesnis ir įtempimo laipsnis, šiek tiek sumažėjęs šiuo atžvilgiu ilgųjų ir trumpųjų įtempimo santykis, plg.: [u·] ir [u] įt. = 1260 ir 890; [o·] ir [ɔ] įt. = 1090 ir 770. ne tokio aukšto įtempimo kaip izoliuotieji ir aukštatoniai [i], [·], ir ypač [i·] (balsių įtempimo indeksus žr. 1 ir 3 lentelėse). Pats įtempčiausias iš izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių yra ilgasis [i·] (plg. izol. ir rišliosios k. [i·] įt. = 1890 ir 1460). kitiems, t. y. [a], [e] tipo, ilgiesiems, trumpiesiems ir pusilgiams skirti įtempimo požymis nėra toks svarbus, tačiau skiriasi kiti kokybiniai parametrai – tai rimtai skatina abejoti, ar tikrai balsių trukmė gali būti laikoma skiriamuoju fonemų požymiu. tokios nuomonės laikosi ir kiti tarmių tyrėjai (žr. Murinienė 2007: 127 ir kt.). apibendrinant pastebėtina, kad ryškesni daugiausia izoliuotai ištartų balsių akustiniai požymiai. išimtį sudaro tik [e·], [e.], [e] – izoliuotai tariant šių balsių
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 81straipsniai / articles labiau pabrėžiama atviresns artikuliacijos vieta; su tuo, matyt, ir susijusi žemesnė negu natūraliame kalbos sraute tariamų atitinkamų balsių antrosios formantės reikšmė. būtent dėl šios priežasties atsisakyta tirti izoliuotai tariamus [æ·], [æ.], [] . 2.2. rišliosios kalbos balsių artikuliacinė interpretacija toliau pateikiama rišliosios kalbos balsių artikuliacinė interpretacija. rišliosios kalbos garsai izoliuotųjų balsių atžvilgiu akustinėje erdvėje vaizduojami 21 paveiksle. Palyginus izoliuotuosius ir rišliosios kalbos balsius (plg. 21 pav.), matyti, kad pagal horizontalųjį liežuvio poslinkį natūralaus kalbėjimo sąlygomis atsiskiria tie patys užpakalinės eilės balsiai – vadinamieji žemo tembro garsai [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u], kuriuos tariant liežuvis būna atsitraukęs į užpakalinę burnos dalį. 21 PaV. Prenų šnektos izoliuotieji (•) ir rišliosios kalbos ( ) balsiai
82 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Visų jų tonalumas, kaip minėta, labai žemas ir, išskyrus [a], išreikštas neigiamais skaičiais. Į priešakinę burnos dalį liežuvis pasislinkęs tariant vadinamuosius aukštatonius garsus [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], taigi jie laikytini priešakiniais – visų jų tonalumas išreikštas teigiamais skaičiais, pačiu priešakiausiu taip pat laikytinas [i·]. Pastebėtina, kad rišliosios kalbos [i·], [i] ir [·] – užpakalesnės artikuliacijos garsai, o [e·], [e.], [e] – priešakesni negu atitinkami izoliuotieji. Pagal eilę [æ·], [æ.], [] – užpakalesnės artikuliacijos garsai negu [e·], [e.], [e] ir priešakesni negu [a·], [a.], [a]. Pagal vertikalųjį liežuvio poslinkį iš užpakalinių aukštutiniais laikytini [u·], [u], iš priešakinių – [i·], [i]. Prie šio pakilimo balsių turėtų būti priskiriamas ir [·], tačiau jis ne toks siauras ir uždaras kaip ilgasis [i·], todėl formaliai laikytinas vidutinio pakilimo balsiu. Prie tarpinių taip pat priskirtini [o·], [ɔ]. kiti balsiai – [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a] – pagal liežuvio pakilimą laikytini žemutiniais, tik, pvz., [a·], [a.], [a] artikuliacinėmis savybėmis pagal pakilimą ir eilę ne tokie ryškūs kaip atitinkami izoliuotieji garsai. Įdomu pastebėti, kad daugiau ar mažiau skiriasi ne tik izoliuotųjų, bet ir sakiniuose ištartų žemutinio pakilimo nosinės kilmės ir dėl kirčio pailgėjusių balsių kokybė. Pavyzdžiui, rišliosios kalbos balsis [a·] kiek užpakalesnės artikuliacijos ir tamsesnis negu [a.]. gali būti, kad šis pozicinio ilgumo balsis patiria didesnį gretimų garsų poveikį, nes natūraliai ištartas jis kiek trumpesnis negu ilgasis [a·] (plačiau žr. jaroslavienė 2006: 245–264; 2010: 173–188). tas pat pasakytina ir apie priešakinius žemutinio pakilimo balsius: žemėlesnio tembro negu [æ.] yra žemutinis prigimtinio ilgumo balsis; [e·] ir [e.] atveju žemesnio tembro garsu laikytinas pozicinio ilgumo [e.] (plg. ir Lukši šnektos atitinkamus rezultatus (žr. bacevičiūtė 2004: 176)10). 3 . iŠVados atsižvelgiant į Prienų šnektos izoliuotųjų ir rišliosios kalbos balsių akustines ir artikuliacines savybes, taip pat į joneso kardinalinių ir tiriamosios šnektos balsių sistemų skirtumus ir panašumus (žr. 16, 21 pav. ir 1–3 lent.), ir palyginus Prienų šnektos ir kitų Lietuvos šnektų atitinkamų tyrimų duomenis, galima padaryti keletą apibendrinamųjų išvadų: • akustinėmis, ir artikuliacinėmis savybėmis vieni izoliuotieji Prenų šnektos balsiai ([o·], [u·]) gretintini su pirminiais (7[oː], 8[uː]), kiti ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) – ir su pirminiais, ir su antriniais arba tik su antriniais joneso kar10 taip pat plg. girdenis 2000: 349; 2003: 194; 2005: 45–55.
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 83straipsniai / articles dinaliniais balsiais. Pirminių kardinalinių balsių atžvilgiu dauguma balsių mažiau ar daugiau (ypač plg. izoliuotuosius [e·], [e.], [e]) pasislinkę akustinės erdvės vidurio kryptimi. • kraštutinė artikuliacija pagal eilę ir pakilimą būdingiausia Prenų šnektos užpakalinės eilės vidutinio pakilimo balsiui [o·] – jo spektrinės savybės beveik visiškai sutampa su pirminio balsio 7[oː]. tik kiek mažiau, į kraštutinę artikuliaciją linkęs ir užpakalinis aukštutinio pakilimo balsis [u·] – už jį vis dėlto ryškesnis pirminis kardinalinis jo atitikmuo 8[uː]. • Palyginus pietų aukštaičių kučinų, vakarų aukštaičių šiauliškių Pãšušvio, šiaurinių kauniškių Lukši, rytų aukštaičių vilniškių svrkų, pietų žemaičių raseiniškių ežvilko, šiaurės žemaičių telšiškių akmẽnės ir rytinių kauniškių Prenų šnektos izoliuotųjų garsų kokybinius požymius, pastebėta viena bendra tendencija – polinkis vengti kraštutinių kardinalinių balsių artikuliacijų. Vis dėlto Prenų šnektos izoliuotieji balsiai mažiausiai nutolę nuo atitinkamų pirminių joneso garsų. • izoliuotieji ir natūraliame kalbos sraute ištarti Prenų šnektos balsiai skiriasi, tačiau santykiai tarp balsių išlieka tokie patys: [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.], [] laikytini priešakiniais, [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·], [u] – užpakalinės eilės garsais. Pagal pirmosios formantės reikšmę [i·], [i], [u·], [u] atsiskiria kaip aukštutinio pakilimo balsiai, prie kurių šliejasi ir [·]; vidutinio pakilimo esti balsiai [o·], [ɔ], žemutiniais laikytini [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.], [a] . • daugumos izoliuotai ištartų balsių akustinės ir artikuliacinės savybės ryškesnės už atitinkamų sakiniuose ištartų garsų. Pastebėta bendra tendencija rišliosios kalbos aukštutinius balsius tarti atviriau, o žemutinius – uždariau negu atitinkamus izoliuotuosius balsius. be to, rišliosios kalbos priešakiniai balsiai (išskyrus [e·], [e.], [e]) truputį užpakalesni, o žemutiniai – priešakesni negu atitinkami izoliuotieji. tik rišliosios kalbos balsiai [e·], [e.], [e] – priešakesnės artikuliacijos ir kiek šviesesnio tembro negu atitinkami izoliuotai ištarti. tiriamojoje šnektoje, kaip ir kitose vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, [æ·], [æ.], [] – užpakalesnės artikuliacijos garsai negu [e·], [e.], [e] ir priešakesni negu [a·], [a.], [a] . Literatūra atkočaitytė daiva 2002: Pietų žemaičių prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. bacevičiū tė ri ma 2000: Lukšių šnektos izoliuotų balsių tyrimas. – Kalbotyra 48–49(1), 5–18 . bacevičiūtė rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
84 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV clark john, colin yallop 1999: An Introduction to Phonetics and Phonology. oxford, cambridge: blackwell. crot her s john 1978: typology and universals of Vowels systems. – Universals of Human Language 2, ed. by j. h. greenberg. stanford (calif.): stanford university Press, 95–152. fant 1964 – Фант Гуннар. Акустическая теория речеобразования. Москва: Наука. girdenis aleksas 2000: Kalbotyros darbai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. girdenis aleksas 2001: Kalbotyros darbai 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. girdenis aleksas 2003: Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. girde nis alek sas 2005: adutiškio šnektos balsių [a·]/[a.] trukmė ir spektrai. – Baltistica 40(1), 45–55. girde nis aleksas 2008: frydricho kuršaičio priegaidės: (akustinė rekonstrukcija). – Baltistica 43(3), 381–404. jaroslav ienė jurg ita 2006: Prienų šnektos žemutinių balsių kiekybė ir kiti skiriamieji bruožai. – Baltistica 41(2), 245–264. jaroslavienė jurgita 2010: Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija (daktaro disertacija). Vilnius: Vilniaus universitetas. jaroslavienė jurgita, kaukėnienė Lidija 2004: danielo joneso kardinalinių balsių spektrinės charakteristikos. – Kalbotyra 53(1), 25–38. jassem wiktor 1973: Podstawy fonetyki akustycznej. warszawa: Państowowe wydawnictwo naukowe. kazlauskaitė rūta 2002a: Pašušvio šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija (humanit. m. dr. disert.). Vilnius: Vilniaus universitetas. kazla uskaitė rū ta 2002b: Pašušvio šnektos izoliuotų balsių spektrų tyrimas. – Kalbotyra 51(1), 61–78. Ladefoged Peter 1975: A Course in Phonetics. new yourk etc.: harcourt & jovanovich. Ladefoged Peter, ian Maddieson 2002: The Sounds of the World’s Languages . Malden: blackwell Publishers. Leska uskaitė asta 2000: kučiūnų šnektos izoliuotų balsių spektrinės charakteristikos. – Kalbotyra 48–49(1), 83–94.
Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai 85straipsniai / articles Leskauskaitė asta 2004: Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Mur inienė L ina 1998: akmenės šnektos izoliuotų balsių spektrinė analizė. – Kalbotyra 47(1), 91–105. Murinienė Lina 2007: Rytinių šiaurės žemaičių fonologija: vokalizmas ir prozodija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. Pakerys antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: enciklopedija. Piotrovskij 1960 – Пиотровский Раймонд Г. Ещё раз о дифференциальных признаках фонемы. – Вопросы языкознания 6, 24–38. urban avičie nė jolita 2004: svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė. – Kalbotyra 53(1), 65–80. urbanavičienė jolita 2005: Svirkų šnektos (Rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: Vokalizmas ir prozodija (humanit. m. dr. disert.). Vilnius: Vytauto didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. acoustic and articulatory features of vowels of the subdialect of Prienai pronounced both in isolation and in sentences suMMary the article analyses the main acoustic and articulatory features of vowels pronounced both in isolation and sentences of the eastern kaunas Prienai subdialect. the research materials were recorded in closed premises using a computer directly (using directional microphone). every sentence or word was recorded 3 – 5 times under natural tempo of speaking. speakers would pronounce isolated vowels for approximately one second. sentences and words were further transferred to computer memory and saved using the .wav file format. segmentation of the analysed elements was performed using the sound processing and analysis software Praat (5.0.34 version) of the program developed by university of amsterdam researchers, P. boersma and d. weenink. in addition to the sound analysis software Praat, other programs were applied for evaluation of the experimental data. the resaerch results show that isolated vowels differ from those articulated in a natural flow of speech in the subdialect of Prienai, yet the vowel interrelations remain unchanged: [i·], [i], [·], [e·], [e.], [e], [æ·], [æ.] and [] should be regarded as front, and [a·], [a.], [a], [o·], [ɔ], [u·] and [u] as back vocalic sounds. high-rise vowels are [i·], [i], [u·], [u]; the sound [·] is adjoined to them; middle-rise vowels are [o·] and [ɔ], and the vowels [e.], [e·], [e], [æ·], [æ.], [], [a·], [a.] and [a] should be treated as being low.
86 jurgita jarosLaVienė acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV the acoustic and articulatory features of the majority of sounds pronounced in isolation are more prominent in comparison with the respective sounds pronounced in sentences. a general tendency was noticed that high vowels are pronounced more openly in connected speech, and low vowels are respectively closer than respective isolated vowels. besides, front vowels (except [e·], [e.] and [e]) are slightly more back and low ones are more back in connected speech as compared with their isolated counterparts. only the vowels [e·], [e.] and [e] have a more front articulation and a slightly lighter pitch than respective vowels pronounced in isolation. the performed comparison between spectral characteristics of isolated vowels of the subdialect of Prienai and those of cardinal vowels by daniel jones allows stating that some isolated vowels of the subdialect of Prienai ([o·], [u·]) should be contrasted with the primary vowels (7[oː], 8[uː]), while others ([i·], [i], [·], [a·], [a.], [a], [ɔ], [u]) with both primary and secondary or secondary cardinal vowels by jones both according to their acoustic and articulatory features. it is complicated to distinguish which cardinal vowels could be counterparted with the isolated vowels [e·], [e.] and [e], as they are located in the middle section of the acoustic space of sounds according to their rise. compared with primary cardinal vowels, the majority of vowels are shifted in the middle direction of acoustic space. extreme articulation according to the horizontal and vertical position of the tongue is the most typical of the back middle-rise vowel [o·] in the eastern kaunas Prienai subdialect, as its spectral features almost totally coincide with those of the primary vowel 7[oː]. the back highrise vowel [u·] is only slightly less inclined to extreme articulation – its primary counterpart 8[uː] is still more prominent compared with it. having compared qualitative features of isolated sounds from the southern aukštaitian kučiūnai subdialect, the subdialect of Pašušvys of the western aukštaitian Šiauliai dialect, the northern kaunas Lukšiai subdialect, the svirkai subdialect of the eastern aukštaitian Vilnius dialect, the eržvilkas subdialect of the southern samogitian raseiniai dialect, the akmenė subdialct of the northern samogitian telšiai dialect and the eastern kaunas Prienai subdialect, a general tendency was noticed, i.e. the inclination to avoid extreme articulation of cardinal vowels. however isolated vowels in the subdialect of Prienai are least deviated from their counterpart sounds by jones. Įteikta 2011 m. spalio 24 d. jurgita jarosLaVienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]