Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse

52 ac a Linguis ica Li huanica LXVII k is ina u koVska Vilniaus Uni e si y, Polonis ikos cen as Mokslinių mokslinių k yp ys: polkų a mių Lie u oje unkciona imas i s a i ikacija, lie u ių i polkų a mių sąweikos, leksiniai li uanizmai polkų kalboje, liaudies pap očiai pa ibyje; d ikalbės polkųlie u ių leksikog a ijos p oblemos. Lie uVių kaLbos skoLiniai Lie uVos Lenkų a Mėse1 Li huanian bo owings in Polish dialec s in Li huania ano ação no a igo são examinados leksiniai li uanizmai, usados lenkų kalbos a mėse lenkų, lie u ių i bal a usių pa ibio e i ó io na Li uânia. Leksiniai li uanizmas ca ac e izam-se segundo o pe íodo de emp és imo bem como desses pala as de en adas em polkų a mes modosus. da ei a análise dão-se conclusão de que maio ia dos emp és imos de línguas li uãs, en ekusios em polkų kalbą, eio de bal a usių kalbos, o que pode es i ica sob e bal a usių kalbos suda y ą pag indą polkų a mėms o muo is Vilniaus egione. anno a ion he pape deals wi h lexical Li uanisms unc ioning in Polish dialec s on he Polish-Li huanian-belo ussian bo de land. Li huanian lexical loanwo ds a e cha ac e ized wi h ega d o ime and he ways o il e ing o hese wo ds in o Polish dialec s. he conduc ed analysis shows ha he majo i y o Li huanian bo owings pene a ed in o Polish by he media ion o he bela ussian language, which can be an e idence o he bela ussian backg ound o Polish dialec s in Vilnius and i s a ea. A igo 1 oi elabo ado em execução in e nacional język polski pog anicza li ewsko-ło ewsko-biało uskiego na le innych odmian polszczyzny północnok esowej (The Polish language o he Li huanianLa ian-Belo ussian bo de land in compa ison wi h o he a ian s o he Polish language in no h-eas e n Polish), inanciado pelo Minis é io da Polônia Mokslo e do mais al o lecionamen o (MnisW Minis e s wo Nauki i Wykolnic wa), do Cen o Nacional de Ciência (n […] Nazionale Nauki; now Minis y o Science and Highe Educa ion); núme o do con a o: n104 056038. esMiniai pala as: lenkų a mės Lie u oje, a mių są eika, li uanizmai, Vilniaus k aš as. keyWo ds: Polish dialec s in Li huania, in e ac ion be ween dialec s, li huanisms, he Vilnius egion. Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 53s aigsniai a icles / Lenkų, Li uãos e bal a usių pa ibio e i ó io ca ac e ís ico mul idiakul ū iškumas e mul idiakalbiškumas, su o ma ęs complexos e noling is inius elações em dis an e passado, pe seguancejan es Li uânia g ande kunigaikš ys ės (Ldk) empos. As p imimai secas igmai em bal os e usos zemas, ambém pessoas an plūdis de ka ūnos e nės an puolio (1655) pe íodo nes e e i ó io i ia kaimyninių als ybių į akojo ai, kad Liublino unijos (1569) i Mask os ka iuome- a é se e e nolec as: lie u ių kalba, bal a usių kalba, šiau ės y ų egiono lenkų kalba, Lie u os o o ių kalba, akų ka a Lie u os, kalba žydų dialek as, na e o pagonių šnek a no e i ó io de á ios e nolek ų ikėjo daug. Depois de ambas as nações epúblicas di isões começa am a o alece a in luência da língua (bedna czuk 1994: 109–124). Laikui bėgan Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės ussa nessas e as, mudou o s a us e limi es do consumo de ou as línguas desde o an igo unciona os (g ek-Pabisowa a é ago a da desc ição da si uação linguís ica dos empos da g ande kunigaikš ys ės da Li uânia, ealizada analisando on es his ó icas, bem como do es udo dos e i ó ios pa ibio dos limi es de 1997: 145–179). u ilização da língua bal a 2 no passado bem como dos limi es de uncionamen o das línguas li uanas nos e i ó ios izinhos. po isso polkų a mių genezė na Li uânia ainda ainda ainda pe manece obje o de discussões. Usando-se de dados linguís icos, nes e a igo se á analisados enômenos, com base nos quais se ia possí el es abelece Vilniaus a minio egionos polkų a mes su o ma us lingubinį pag indą. desc omasis obje o nessas a manhas usados li uanizmai. Leksiniai li uanizmas se á ca ac e izados segundo suas c onologicas camoksnių di e sidade (bei com isso elacionados eminių g upių ski umus) e seus papela imą em á ios a miniuose a ealos. além disso, endo em con a equen es coincidências com analógicas bal a usių a mėse usadas pala as, se á p ocu ado jus i ica desses pala as de en adas em Li uânia polkų a mes kelią pe kalbą a pininkę. Nes e a igo não se á ap io ado apenas só dos emp és imos da língua li uânica, зарасy ų Vilniaus k aš o e i o ijoje (le. Wileńszczyzna)3, ag adimen o. se á omada em con a àqueles e i ó ios, que emo asusi da Vilniaus k aš o, po ém às quais ca ac e izam semelhan es socioling is iniai si uações peculia idades passado e p esen e con ex o. abaixo ap esen ados li ua2 Hoje es e p oblema g ildenama apenas em alguns a igos. bal a usia pesquisado ana olijus aksami o as esc e e sob e quan i a i a bal a usių pe s a ą e i ó io da g ande kunigaikš ys ės Li uânia, pla os bal a usių línguas (šiau ės aka ų bal a usių a mių) o uso con ac ando li uanos, polkams e bal a usians e des e dialec o unkciona imą em ou as meno es (žydų, ka aimų, o o ių) comunidades, apsigunha em Vilnius e akų apylinkėse (Аксамитов 2000: 9192). 3 Denominimą a es e a miniam plo he oi p opos o halina u ska, que es udou e desc e eu polkų kalbą e i ó ios pa a o no e de Vilniaus, plačiai besid iekiančiose desde ke na ės a é no os Š enčionių. sepa ando a á ea de Vilniau de ou os dois lenkakalbių e i ó ios na Li uânia smal ų e kauno y ė apenas aqueles a edinkes, que an es da gue a en a am na composição do Es ado Polonês ( u ska 1995). Hoje se ia necessá ia no a classi icação das a mies polkų da Li uânia, pois já esp o a em odas essas a mies. quan o mais amplamen e suge i ia pe cebe e os limi es da egião de Vilniaus a minio. 54 ac a Linguis ica Li huanica LXVII nizmai o am insc i o Vilniaus ajone e em ce as k is ina u koVska Ši in ų e Molė ų ajonų ie o ėse, i. i. naqueles e i ó ios, quais não pe encia Vilniaus k aš ui, po que a é 1939 anos caça de akų ajão, no qual hoje domina a língua lenkų, a kalbinė si uacija mui o semelhan e a Vilniaus k aš o kalbinę si uaciju. aigi šios apylinkės bu o Lie u os espublikos e i o ijoje. aip pa naudojama su ink a conside adas localidades, ciją. a léxica escolhida pa a o es udo oi o necida in o man es, que ge almen e em ge al não conhecem li uano e não os usam na ida ku iose lenkų kalba a lieka (bei kažkada a liko) pi mosios (p ima inės) kalbos unk- diá ia4. Po eikis zap ašinė i e y inė i leksinius li uanizmus Lie u os lenkų a mėse su giu em 2001 anos começando a cole a ma e ialá lenkų a miniam žodynui. Pi minė žodynui5 acumulada léxico análise e elou bas an e g ande o lexicoko de o igem Li u iška camoknį (ce ca 10 p oc.). Usando-se de um ques ioná io cons i uído po base de diódino, o ma e ial cole ado oi e i icado du an e cada expedição de e ão (i. y. 20072012 anos). O olume do léxico cada ez aumen a a, pa yk a a ape a no os leksemos ou apon a já apon adas lexicicos mo onologinų a ian es, azeologinių pala as junginių. Ac ualmen e a minha possuida ka o eką cons i ui mais de 700 leksinių li uanizmų. Conside a, que no as pala as ou suas a ian es ainda são possí eis de de ec a em ine as á eas de polkų a mų, especialmen e da Polônia e da Bielo ússia pa ibie (pa ychnaya, Šalčininkų ajone). isso puikiai mos ė e des es anos expedição du an e ano a pala as. a igo não pe mi iu inclui odos os olume in es igadoame plo e записанных li uanizm. ou el ai ese baseados o am escolhe pala as, e le in es de cada g upo lexicico di e sidade, bem documen ados i iamojo a ealo a mėje e u in ys mui os mo onologinių a ian os. análise de pala as oi ealizada com base abalhos de li uãos, bal a usių e polkų kalbininkų. a enção p incipalmen e a é šiol oi pa ibio dedicada a bal a usių a mėse di undidos li uanismos (u bu is 1969: 4368; 1969a: 149162; 1984: 30–38; 1984: 255–275; 1987: 46–52, 61–68; Гринавяцкене, Мацкевич, Романо- вич, Чеберук 1975: 163195; g ina eckienė 1983: 182204). Os emp és imos Li uanianos do idioma Lenkų o am analisados pelos seguin es au o es: o ębski 1931: 7985; Zdaniukiewicz 1972; Zinke ičius 1974: 207214; g ina eckienė 1977: 13314 1991: 4764; ekielski 1980: 6273; smoczyński 2001: 445460; u kowska 2006: 73108, 2007: 487502, 2010: 342348. ao esc e e es e a igo, bene iciando ambém de impo an es abalhos de na u eza mais ge al: Мартынов 1965; Чекман 1972: 147–156; Лаучюте 1973: 155–164, 1975: 145161; Zinke ičius 1984: 255275, 1987: 4652, 6168; Laučiū ė 2007: 85102; g ek-Pabisowa 1993: 5460; smułkowa 2002: 272283, 2002a: 2422576. 2008: 4 išsamiau šių e i o ijų kalbinė si uacija ap a iama keliose šio s aipsnio au o ės publikacijose ( u kow- ska 345366; 2008a: 5368). 5 diccioná io, no qual o necida léxica de odos os polkų a mių Li uânia p e alimen o e i ó ios, oi isleido Va só ia em 2006 anos (ž . sPgL). 6Análise dos es udos Li uanizmos ap esen ada no meu es údio ( u kowska 2006: 73108). Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 55s aipsniai / a icles Leksinių Li uaniZMų g uPės análise dos emp és imos dos idiomas Li uães, ealizada com base diccioná ios his ó icos, con idos Ldk desc ições léxico de línguas da egião no e e a uais diccioná ios de a mių sla os, pe mi e dis ingui qua o g upos dos emp és imos7. 1 . Pi ma li uanizmų g upė bas an e g ande pa e do léxico cons i uem os elhos skoliniai, documen ados Li uânia g ande kunigaikš ys ės epochoje, des es leksemų encon a-se em elhais on es, esc i as polkų ou senąja bal a usių línguas. Essas pala as, insc i as XViXVIII a., são amplamen e usadas e ge almen e sob e i e am em alguns sla os (lenkų, usų, bal a usių, uk ainiečių) línguas. eles o mam á ias g upos emá icos. denominações isiog á icas dy sa ʻ a pinių amília lo es al e camposos plan a, ziemkenčių pik žolė (B omus); seu s iebas, g ūdas: W życie dużo dy sy, ona ośni aka jak owies, mie lica aka, o aka do owsa podobna Š . Nu o dy sa, a mesma ży nica, po polsku ży nica, a po p os emu dy sa, o jeszcze po bieło usku dy sa, nu ona a yko u jej zia ka nie ma, ona yko łuseczka, ona nie ma zia ków, a że o już mówi: ży nica, chlebu pomocnica, że o jej źmielisz i azem do chleba. [a jak u mówili?] U n`as i dy sa, i ży nica, jeden mówi dy sa, d ugi mówi ży nica Len . [a dy sy nie było?] Dy sy było, a jak że, osła ak jak mia liczka w życie Vid. Dy sa jes , jeśli jej dopuścisz, o na eż kwi nie Miež. Ja não sei od quê a dy sa e a. To ona od ziemi zachodziła, ci od jakiej powie zy in u . a pala a dy sa zap ašė g ina eckienė bui ydžių apylinkėse (g ina eckienė 1991: 50); dzi sa: Dzi sa czy dży sa, chyba coś akiego, co szkodziło dla zboża Vi š; di sa: Di sa o już ba dzo d ennie, szkodliwa. Nu ona kwi nie niby, żół e, wyśpiewajo akie os e dziubuczki, o eż ba dzo szkodliwa na zboża Šiaul. em esc i os an igos documen a-se nas seguin es o mas: dy sa, dy so a y (jabl 65); insc i o usų, uk ainiečių, lenkų (bals ogės, seinų) a mėse (СБ 11); unciona ambém em bal a usių a mėse: дрса, г ì рса (СБГ); lie. d sė 8; 7Nes e a igo, desc e endo emp és imos da língua li uãs, é usada a la gada li uanismo concep oka: kalbos skoliniais laikomi lie u iškos šaknies žodžiai i ki ų kalbų skoliniai, ku ie į lenkų kalbą pa eko lie u ių pe lie u ių kalbą. Li uanizmais ambém são conside adas leksemas, que en a am em polkų a me po ou a língua (nes e caso bal a usių). Es e modo de desc ição, su gindo do chamado p ocesso de leksikalização in es igando skolinių e imologiją, é conside ado mais jus o. (Plg. Walczak 1982: 172194). 8 i das pala as co espondemens a ian es em ou as línguas o am selecionadas usando usando do idioma li uãos: Lkže. casos mais di íceis ao de e mina pala as de o igem Li u išką o am analisados com base e imo- 56 ac a Linguis ica Li huanica LXVII dy wan ʻapleis a, nedi bama, sužėlusi di a: Nu na k is ina u koVska dy wanie ylko k owy pasi sie, co na dy wanie obić, am na dy wanie ylko ośni awa i wiencej nic Š . Gospoda z ak zaniedbał a ziemia, dy wanem zapuścił Vi š. Dy wany, już za mojo pamieńcio, o ja k owa jeszcze p owadziłam na dy wany dalej, am koniczynka yko, dy wanami s ała ziemia. Te az não zapuszczajo Vid. Dy wany byli, ale u só a gó a o łonki dub. Jak pobendzie jaki dy wan, nu o po ym ży a lepiej osła ka . U mnie o była dob za żyć sucha, dy wany ke n. Vilniaus k aš e pala a dy wan zap ašė dy wan był, a ak o wszys ko u abiane było s a p. Dy wanow nie była kiedyś, byli u ska, ničas, Š eiko ska ( u niszw 138, 173), bui ydžiuose dwilewicz: dy wan (dwil 115); dy wan po esc i o bui ydžių e aukš ad a io apylinkėse (g ina eckienė 1977: 137; 1991: 50); dy wanek ʻžolė: Nu po ym pośle es u na jakimś dy wanku obio majówka Š ; zady waniały ʻapie e a: neapdi bama: Nu zady waniała aka [ziemia] Š ; dy wanieć (sgP). nos an igos esc i os desde XVi a. documen am-se es as o mas: dy an (de an, di an), di anec, dy anik, dy anowy, no e i ó io Li uano (jabl 47, 66, 67, 117, 234, 311); Zo ia ku zowa o nece a pala a dy wan e a a-o como Li u išką skolinį, unkcionuojan į lenkų kalboje nuo XVii a., senojoje bal a usių kalboje o ma dzi wan nuo XVi a. (ku z 353); ele ambém é documen ado ΓΣΒΜ nas seguin es o mas: дирванъ, дерванъ, дырвонъ, дырва, функционирует Пскво, smolensko и seinных округлинких lenkų a mėse (СБ 29), ambém pa ibio bal a usių a mėse (СБГ); es a pala a as bal a usių a mėse analisou u bu is (1969 (1): 58); lie. di ónas; dumbło ʻnusėdusios d umzlės, šlapias suplak as pu as: Ale jes akie dumbły, że jak p zewali sie, możysz p zewalić sie i p zepaść am Len . A w wodzie nu eż bywa dumbła, bywa, że am wa do, a bywa że am jeszcze aka, że am nogi lazo, że am aka dumbła jeszcze Š . [ aki muł w jezio ze?] Dumbła ud. Ledwie ja nogi z ego dumbła wyciągnął. Ryba wielka, ale czuć dumbłem Wiljaszcz. a pala a em esc i os an igos é documen ada a pa i de 1671 m. ( aseiniai) (jabl 295), ambém como liūno nome Dumъбль a pa i de 1596 m. (ukme gė) (jabl 121), não ape ado ГСБМ; unciona unciona pa ibio bal a usių a mėse: dỳmбла (СБГ), ambém usų a mėse na e i ó io da Li uânia (СБ 54); lie. dublas; k usznia 1. ʻakmenų k ū a, k ūsnis: Nu aka kupa kamieni o ylko nazywali k usznia, nu pozwożone, do kuczy złożone i nazywali k usznia Š . A o bywa k usznia kamieniow, o w kamieniach eż ak samo z obio gniazdy i siedzo (szeszki) Len . Kiedyś majon ek był, o zbie ali kamieni i walili w k uszni e Pad ; ch uśnia: Jak kamieni gdzie nałożona, o nazywali ch uśnia ka ; 2. ʻiš akmenų suk au as šildomasis pi ies ugniaku as: Była k usznia i am palili, palili w ej k uszni, była aka piec, en loginiais žodynais: bal a usių kalbų (ЭСБМ), usų kalbų (ЭСРЯ), lenkų kalbų (sejP, sejPsł), sla ų kalbų (СЭСЯ) e lie u ių kalbų (Lsej) - eja as ab e iações no inal des e a igo. Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 57s aipsniai / a icles piec był z obiony z kamieni aki i nazywała sie o k usznia Š ; k uśnia: A a piec, na piec, co złożona z kamieni, jak polejo wodo, żyby duch en, o k uśnia nazywała sia, na k uśnia wody chluśnisz Š . K usznia w łaźni liczy sie piec a, k usznia, on jak p zepali sie, o am ylko kamuszki e ozpadajo sie ud. W łaźni podłoga i k uśnia aka była z obiona z kamieniow, a woda nieśli sie z cha y in u . Ch uśnia była w łaźni, o na kamieni polewali Pab. W łaźni ch uśni akie z kamieni byli, akie piecy, nu i am nacieplo, e kamieni nag zejon sie silna i po ym wody lejo na e kamieni, pa y nachodzi nu i ak myli sie a n. al oad a io apylinkėse: K uśnia (g ina eckienė 1977: 139), k uśnia (sgP). ku zowa es a pala a a ap esen a como Li u išką skolinį senojoje bal a usių kalboje desde XVi a., ci ando bulyką9 (ku z 378); a p imei a signi icação ambém é documen ada ΓСБМ; nas a uais bal a usių a mėse (panašiai e lenkų) é usado abiem signi icanças: крỳшня, крỳсня ʻ(akmenų) mon e a, k ūsnis; pi ies ugniaku as (СБГ); ambém das seinas e mėse (СБ 46); lie. k ūsnė ʻ(akmenų) k ū a, k ūsnis; k ósnis ʻish ped as shak au ois šildomasis pi ies ugniaku as; kud a, mžb. kude ka ʻnedidelis augalais apaugęs enkinys: To akie (miejsce), onde woda s oi, e az już wodów nie ma. Ona pode se i aka yko woda, jak a koła, ale am bło nawa miejsca aka już, o k zaczek jaki ośnie, o co, o nazywali kude ki. Wiencej z biało uskiego już e nazwania pozos ali sie ud; jedzisz od Wilna, jes na lewa enka am aka koło bło ka, jazio ka, kud a nazywała sie, kud a i bizulka nazywali jej między; kud a, kude ka, kudzia ka mžb. (Psg). pala as kud a, kude ka documen á eis em an io is esc i os desde XVii a. e i ó io Li uano (jabl 108, 313, 332); СБМ o nece bal a usišką a i ikmenį kỳdze ka ‘k ūmokšniai, miškelis (documen á el Vilniaus, kauno e ga dino gube nijās); y auja pa ibio bal a usių a mėse (СБГ); ambém insc i o uk ainiečių kalboje (СБ 37; u bu is 1969 (1): 62); lie. co po; ʻlunliumpsin i pelkė, klampynė: W lesia aki lun był, o jezio o jes , o już am i lun. Bło a aka, kasza, ona kołyszy sie mocno. Żywioła ona do lunu ego popadnie, o nie wylezie Pab. U nas e a aka łonka, nazywali luny, ale nie powiedziać, że am ba dzo aka mok a. Jak k ó y ok, o am koniem jechać nie można była, ale awa am można do jego wpaść. Koło zeków byli e luny Len ; luń: Jak s anisz i kołyszy sia, o luń [ka ]. a pala a em esc i os an igos é documen ada no e i ó io da Li uânia desde XVi a. (jabl 121); osła ka . Luny byli, ylko luny byli koło zek, ak jak idzisz, o lun en chyla sie, ambém pa ibio bal a usių a mėse: люн, лна, лнi, лỳнi (СБГ) e usų a mėse no e i ó io da Li uânia (СБ 32); lie. li ū nas; as a; szlina ‘gli us molis, inkamas minklei: Ga ki mieli, ch o nie móg kupić, o akie z szliny zlepione, nie glina, a aka w jezio ach, bło a aka siwa, o ba dzo oni dob e byli e ga ki Miež; szlin. a pala a szlin zap ašė g ina eckienė aukš ad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 144). an igos on es, esc i os em bal a usiškai, no e i ó io da Li uânia documen ada apenas o ma da pala a šlina, desde inais a XVi a. ojs , dgs. ojs y ‘klampi pelkė, apaugusi k ūmais a medžiais, pelkė, lieknas’: Tam aki ojs był, o podes noga wsunońć Pab. To była aki ojs , po ym ocha osu- 9 Bullyka A. M. 1972: Daўнiя запазычаннi белорусской языка, Мiнск (ci . segundo ku z 378). 58 ac a Linguis ica Li huanica LXVII szyli, mala acja jak p zeszła Miež. Dalej w am a s ona k is ina u koVska ojs a, zbie amy am żu awiny. Tam akie k`upawiny, am jak s anisz, o można i zawalić sie Pad . Łonki, ojs a, była akich ojs ow. Rojs y na polu byli, w odzie jak sadzawka jaka ka . O jak naszy dom, u od azu był ojs . Tu nijakich łonek nie było, u jedne ojs y byli между. Te az u nas o ojs y wykasawali jak malia awacja Pal. Rojs a najwiencej lesie bywa k as. U nas w ojście ich było pełno, ych kali Len . Nu ak p zeważnie na ojście mok o, nu jak ba dzo sucha la a, nu o am nic, ale jak mok a, o żu awiny o po wodzie, bez gumowych bu ow nijak Š . Żu awiny ośli na ojs ach Vi š. Nasza poli, ojs y, u nas ba dzo mok e, olchi, ba dzo akie ojs nazywali, bo inaczej w Polsce nazywajo, czy w ksionżkach, und y, czy jak, a o u nas ojs y, po li ewsku może Vid. Tam widzi była jezio ka kiedyś, aka niewielka, a po ym ona pomału, pomału i wysechła, p zeszła do d ugiej jezio ki, w Zapolcach jes jezio ka, jak ona zeszła, am aka ojs była Paež. Idź y na ojs y ‘pažodžiui: eik u ais an: To ak możno śmiało w oczy mówić: a idź y na ojs y, co y am wymyślił Š . U n`as ojs y mok e akie, o i mówili [idź, y na ojs y] Vid. u ska zap ašė o mą ojścik mžb. ( u niszw 176). g ina eckienė ap esen ou de bui ydžių e aukš ad a io apylinkių: ojs eczek mžb. (g ina eckienė 1977: 143), ojs owy ‘ ais inis (g ina eckienė 1991: 52). jablonskis documen a o mas ois , ais , eis , ois o, ois o, ois o nuo XVi a., nos e i ó ios da Li uânia e Bal a usija (jabl 206208, 323, 349); ku zowa, ci ada bulyką, documen auoja bal a usių alboje desde XV a. (ku zowa 422); das o mas des a pala a ройст, ройста documen adas pa ibio bal a usių a mėse (СБГ), encon adas ambém usų a mėse no e i ó io da Li uânia (СБ 33); lie. (1591 m.) (jabl 233); bal a usių a mėse unkcionuoja шлiн (СБГ); lie. šlýna, šlýnai; wikswa ‘s andi, šiu kš i, p as a paša inė iks uolių šeimos žolė (Ca ex): Nu aka wikswa eż ośni. Nu i kosi sie, żywioły, k owy jedzo jej Š , Len . Wikswa kosili, suszyli na słoma do chlewa, na podściłka Miež. Wikswa o ośni w bło ach, dob a awa. K owy ba zdzu jedli in u ; wiksz wa: To aka awa, w błocie ośnie, o d en awa, o nazywali kiedyś mu `ok, sza yniak, aka jeszcze go sza Paež. jablonskis anda documen ado em on es his ó icas: iks a, ikso a y (apie pie as) mėse e usų a mėse no e i ó io da Li uânia (СБ 28); es a pala a é conside ada u bu is na, niedob a, zakwi a niek ó a, ale aka ona niedob a awa wiksz wa. A a już dob a (jabl 263), da ba inėse bal a usių a mėse вiкс(в)а (СБГ); ap inkamas seinų a - (1969 (1): 52); lie. iks à. Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 59s aipsniai a icles denominações de pessoas de aco do suas a i idades, ocupação e į ankių, į aisų denominações bi nik ‘cas com ou os em em comum bi es: On nie umiał, a en bi nik on umiał, a nie miał za co kupić ich, o on jemu kupił dwie kłodki pszczołow jedna sobie, d uga jemu, i on pa zał obydwie Len . Po li ewsku biczoli a po polsku bi niki ud. Bi byli, o ego miodu necki nak encali dub. Bi nik, k ó y dokłada sie do ego gospoda za, am i może oni azem oszka s awio e ule, ale o już bi nik nazywajo. Mówi já i bi nikow am ma, złożyli sie am que Vid; bi nikowski ‘bi ininko: To bi nikowska pszczoły między; bi nikować ‘bū i bi ininku (sgP). nos esc i os an igos documen a-se signi icação ‘bi ininkas; que com ou os em em comum bees só no e i ó io Li uano desde XVii a. (jabl 5, 303, 329); nedokumen á el ГСБМ, СБГ; insc i o lenkų a mėse (augus a as) (СБ 27); lie. b ininkas; bucz ‘ inklelis ybimis gaudy i: A buczy do sadzawki, i nawa buczy s awio koło jezio a i nawa szczupaki zachodzo do ych buczów Miež. Bucz B idge. I liny, всегда liny, pos awio buczy, o pełne buczy, a e az nie m`a Len . Bucz o był aki on na jednym kiju i ak z obiony na akim łenku aka jak sia ka, i o chyba nazywał sie bucz Š . Te buczy pos awio do wody w zece p zy b zegu i p zywionżo jego, o pełna ych akow była Pal. Buczy akie byli, obili szydełkiem, a po ym wyk encali z leszczyny akie kołki i nadziawali a i beńdzie bucz między. Buczy akie obili, pośla akie mi oży, yby kiedyś była ba zdzo dużo in u . Bucz auš ad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 137); bui (dwil 114), bui ydžių šnek oje: bucz (g ina eckienė 1991: 50); buczki dgs. (Psg); buczanka ‘ inklelis šienui dė i: Jeszcze buczanki akie obili, w odzie jak sia ka, wionzali akie. Duże e oczki, o e buczanki siana napchniesz, jeśli w d oga jedzie dla konia ego siana b ać, położo i p zez e k a ki koń dos aje i je ka . em esc i os elhos a pala a buč é documen ada desde XVii a. (jabl 1920, 308309; ΓСБМ); encon ado ambém nas a uais bal a usių a mėse: buч (СБГ); da pala a análise é o necida u bu is (1969 (1): 5152); lie. bùčas; skie dź ‘ y iausiasis paemuo: Skie dź Š , Len . K owy zymali i skie dzia najmowali, k ó en nie ma ziemi, czy nie ma czym p acować, był skie dziam, nu o godzi sie ka mi ego szkie dzia ka . Skie dź za ombi w a omba, już wszys kie na pas `u baby i wypendzami k owy s a p. Skie dź o pas uch ak nazywał sie, o po usku liczy sie k as; skie działa ‘niekin. piemuo ( u niszw 156); skie dziowy ‘ske džiaus al oad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 143). on es anuais, esc i as senąja baldokumen uojamas seinų a mėse bei usų a mėse no wiela am płacić jemu, zbożam płacili. Nu jak kolejka u kogo dwie k owy, dwa dni jego e i ó io da Li uânia (СБ 33); ambém pa ibio bal a usių a mėse: скèрдзь, скèрць (СБГ); lie. kedžius, skedžius a usių kalba, nuo XVii a. paliudy os šios o mos: ke d, ke dz, ik Lie u os e i o i- joje (jabl 323, 358), XVi a. unkcionuoja eikšme ‘ske dikas, mėsininkas’ (jabl 212); "o p incipal pas o e; ambém skedžius ‘ske dikas, mėsininkas; 60 ac a Linguis ica Li huanica LXVII sklu ‘ki is plačiais ašmenimis ąs ams ašy i: k is ina u koVska Sklu y akie o oni wiencej szczepać d zewa. Tam bywa i g uba bie wiona ak o piło zapiłujo i ym sklu am obbiwali, aka g uba zaska. A po axyme o pop awywali ka . Sklu al oad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 143). as o mas skliu , sklu , škliu documen adas em on es an igamen e, esc i as bal a usiškai (no e i ó io da Li uânia desde XVi a. inal 1599 m.) e lenkiškai desde XVii a. (jabl 298); a pala a documen ado usų i uk ainiečių a mėse (СБ 2223); ambém pa ibio bal a usių a mėse: склюд, склют (СБГ); u bu is (1969 (2): 152153) ap esen ou e uma o magem e bodina bal a usių a mėse: с таклювать; lie. skliù as. Nomeação da ca ne ( ūky os mėsos) e do pão nos esc i os documen am-se os nomes daqueles p odu os alimen a es com os quais oi ealizada a unção de pagamen o, i. e. alimen os, bu ę pa e do impos o ou emune ação po abalho: kumpiak ‘šlaunis, kulšis (pp . kiaulės); šlaunies, kulšies mėsa: Nu p zyszli gości, zeba pok oić kumpiaka Š . Szynki i kumpiaki mówio ka . Kumpiaki solili, poweńdzisz i wisi do jesieni Mos . Pa siuka jak zakolo, o i kińdziuki mielim i kumpiaki ke n. Monż o zawsze jak jes en k`umpiak, o weńdzili, solili Pad . Kumpiaki o my sami seus solim Pal. Szynki, ak, zos awiali całymi kumpiakami Len . Kumpiak al oad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 139); kumpiaczek: A już kumpiaczek o kości wybie ali, po ym solili jego Len ; kump: Kumpi e obili, ago a o obio e winio ini, a kiedyś p os o ak kumpi. Łaźni byli, nu i wendzo am in u . Takie swi ny byli, e kumpi powieszo, akie soczys e. W świ nie najwiencej zymalim alion. em esc i os an igos a pala a da a desde XVi a., nas seguin es o mas: kump, kąp, komp, kunp, Li uânia e bal a usijas e i ó ios (jabl 109, 212, 275, 313); ku zowa indica em polkišku esc i os desde XVii a. (ku z 380); gausi mo ologinių a ian ų į ai o ė dokumen - (СБГ); es e e mo analisou u bu is (1969 (1): 63); lie. kupis; agojsza 1. ‘g ikių mil ų duona: Na Wszys kie Świen y agojszy pieko, zaduszny dzień, o wszys kie na mogiły ido świczki s awio, ch o idzi, o niesi ego uojama ГСБМ; unkcionuoja daba inėse bal a usių a mėse: кумпк, кумпячк agojszy. Nasza mama o nie piekła. Ragojszy ży nia monka, po ym g yczana monka sypie, ciemny i nazywajo sie agojszy ka . Ragojszy z g yczanej monki piekli, ak jak chleb za oszczyniajo i po em akie bochenki piekli z g yczanej monki między. Ragojszy piekli z g yczapo em do dzieży akaj chlebnaj i dobawiali, miesili g yczano monka zamieszali, ona była z dwóch zbożów ud; 2. ‘ uginė duona: Ragojsza o pszenna monka i w ża nach mle a. Ragojsza naziwalim [chleb], que ona aka g uba monka alion. Ragojszy piekli, we młynie nej monki Pal. Piekli aka agojsza, obili aka słoducha pa zona ży nia monka, a mleli, a jeżeli nie, o w ża nach mleli na agojszy dub; ogojsz (sgP). Šal iniuose documen ou-se desde XVii a. im (1692 m.), o ma ogoiš só Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 67s aipsniai a icles gó y i biega po polu Vi š. Tak, jak go onco i gili konsajo, o k owa zagilowała i ze wi sie, i p zyleci, ogon do gó y i giluji, mówio Kk owy gilujo, nu p zeważnie gilujo k owy na deszcz, o już jak k owy gilujo, o mówio: ju o deszcz bendzi Š . Gilujo wo jak bonki konsajo, czy am muchi, już ja i zapomniałam Vid. Kiedyś gilowali k owy, e az i go onco i ak nie gilujo ka . K owa giluje Pab. Gilować aukš ad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 138). Gilujo jak gili ich [k owy], já jak gili Len . Jak la o, o já chwos y zada li i popa li sie, gilujo k owy ud. Te bonki jak ukonszo, o w edy k owy gilujo, leco en e. Gilować bui (g ina eckienė 1991: 51). a pala a encon a-se bals ogės apylinkių bei usų a mėse no e i ó io da Li uânia (СБ 29, 44); ambém em bal a usių a mėse: гiль, гiлявàць (СБГ); lie. gyls, gyli ú o i; g ambul ‘ abalas: Po d zewach oni łażo, akie ude, żół e, g ambuli ka ; g umbal: G umbali o g yczaniki bywajo, g yka siać zeba, o akie żół owa e żuczki, g umbali o mogo nazywać każdego żuka p awie ud. a pala a documen ado só bal a usių a mėse грамбỳль (СБГ, plg. СБ 65); lie. g ambuols; gułda ‘kiaulių išguli ada luga nos paludos an es a si edan pa šiukus: To aka jak gniazdo sobie obi świnia, gułda, uścieła słomy Len . o e odis ap inkamas bal a usių a mėse гỳl a (СБГ); plg. СБ 65; es e e mo em bal a usių a mėse analisado u bu is (1969 (1): 54); lie. gùl a, gùl as; ma gajka ‘ma ga ka ė: Jak komu nadejdzie, ak en nazywa (k owę). I jodajka, i ma gajka i cza niucha, i dwiłajka. To nie pa a colo u nazywali Pab. Ma gajka s aka a am nazywali, o ma gajka, o jaka yża in u ; ma gojka: Ma gojka, o gwiazdka, łacia ka alion. Ma gojka albo dwiłojka o już wiencej ciemna k owa ke n; ma gocha: K owa bywa o i cza nulka nazywajo, i k asulka, i ma gocha Len . Ma gocha k owa, o ja pamien am nazywali k as. K owy nazywali łysocha, ma gocha, jak ła ki akie między. Ma gocha, o cza nucha, óżnie nazywali k owy Len ; ma gula: I k asula i ma gula, cza nulka en e; ma ga bui (g ina eckienė 1991: 51); ma giuk ‘ma go shuns, e šiuko, jaučio nomeas bui (g ina eckienė 1991: 51). documen a-se as seguin es o mas de pala a: ma gojka, ma giala, ma giałka no e i ó io Vilniaus (СБ 80), bal a usių a mėse só o ma маргèль ‘ma gas jau is, ma gis (СБГ); lie. magė ‘ma ga ka ė; pejsować ‘paka o inai kul i miežius, kad nuby ė ų akuo ai: To pejsujo jenczmień, on ma ościuki i po zbożu bijo, obiwajo e ościuki, a po em wieli ud; pojsować, wypojsować e en o. (Psg); pejsać al oad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 142); pojsać bui (g ina eckienė 1991: 52); pejsany ‘paisy as al oad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 142). a pala a é documen ada em locais polkų a mėse (СБ 48); ambém em bal a usių a mėse: пйсать, пйсавать, пйсаць (СБГ), lie. paisý i; żaginie dgs. ‘ish ka čių sukal os d i su em os o elės šienui a ja ams džio in i: [na czym łubin suszyli kiedyś?] A o byli żagini, jak mok e la o, o i siano suszyli na ym ka . Ka o lanik o na pło y, na żagini akie s awili, a ży a o s awili w 68 k is ina u koVska ac a Linguis ica Li huanica LXVII snopki jon. Kiedyś ka o lanik na żagini nakładali, suszyli k owam Šiaul. Żagini z polankow zbiwali, jeżeli nie możno było wysuszyć (siana), o położo na e żagini. Kaniuszyna o już na żaginiach suszyłaś Pal. Żagini bui (g ina eckienė 1991: 530. pala a documen á el usų a mėse Lie u oje (СБ 30) e bal a usių a mėse жагni (СБГ); sob e des a pala a p opalimen o bal a usių a mėse e u bu is 1969 (1): 5960; lie. jáagins ‘ ąs as unsakapo amos amos; šako as es ulpas, ememo ando kopėčias, plg. ou os signi icamos Lkž. adicionais cos umes oludies skwie s ula ‘š ěžia mäsa dada após o pascalhamen o da po culė a izinhos ou conhecidos; bend os aišės po esce dimo: Jak zakole sie p osiaka, nazywa sie skwie s ula, mówi sie, zap asza sie kogokolwiek, nu o p zychodźcie dziś do mnie na skwie s ula. Kiedyści mego męża eść zap aszał do có ki, p zychodź, mówi na skwie s ula, w edy i w edy beńdzim kłuli Paež. Quando zakolo, nu o skwie s ula, czy komu dajo, o já jego o podsmażo, dajo jak już skwie s ula Len ; skwa s ula: Człowiek, k ó y pomagał gospoda zu zabijać a świnia, no o już kolacja a z obił, o już samo sobo, ale nazywali jeszcze skwa s uli dos ał. Skwa s ula o znaczy kawałek miensa jemu dali, świżynki ej Vi š; skie s uli dgs. : Nu aki poczens unek o nazywajon sie skie s uli, o p eciso posłać am skie s uli dla sios y czy dla sonsiadki Š . Skie s uli bui (d il 121). Skie s uli Len ; skwie s ula: P zychodzo na skwie s ula, nu o en jusznik go ujo z ej k wi aka zupa, o am smażo, czens ujo już ym miensem s a p; skie s uwi dgs. : Skie s uwi zanioso (sąsiadom), kawałeczek miensa ud. Skie s uwi al oad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 143); skwie s uny dgs. bui (dwil 121); skwia s y, skwi s uli dgs. bui (g ina eckienė 1991: 52); świa s uny dgs. : My u u sonsiada na świa s unach byli Pad . Laučiū ė ap esen ou a pala a skie s uny de Vilniaus apyl. polkų a mių (СБ 84); encon acamas bal a usių a mėse: скарстỳля, сквяр стỳ- (СБГ); lie. ske s ù ės; ważyniać się ‘leis is nuo kalniuko pe zaga ėnes: Ważyniać sie zeba na Zapus y, o beńdzi len duży wy ośni. Mówi, len p eciso p zeciongnońć Mež. Nu akie sani byli, o jak nasiońdziem i pieńciu, i sześciu i na ych saniach z gó y, o na Zapus y ważyniali sie Len . Ważyniać sia bui (g ina eckienė 1991: 53). Laučiū ė documen a a pala a bal a usių e lenkų a mėse СБ 43; bal a usių a mėse Lie u os wi cinka ‘su e ų daik ų ė inys, ki binė, endida kaziuko mugėje: Nu i p zynosi akie oba zanki, e i o ijoje ap inkamas важанцца (СБГ); lie. ažinė is; nan możizanaa na waga, na a wie cina, o musi wie cinka nazywała sie aki, en sznu ek Vid. Wie cina. To p zeważnie oba zanki mówio. O, jak kiedy jeździli na Kaziuka, oż było ego, oj, mówi, kupiła wie cina, a moja wujenka pojechała do Wilna, kupiła wie cina ych oba zanków, a było na Kazimie za wielkie gy ulininkys ė dźwiły ‘ amsiai aus as, žalas (pp . sob e gal ijus): Kiedyści k owy byli y i dźwiłe, sze ść aka ciemna, ciemna Mos że; Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 69s aipsniai a icles bło o, oze wał sie en sznu ek i a wie cina oba zanków poleciała do bło a Paež. / Kupiłam wie cina oba zanek bez. Byli wienksze oba zanki, o wienksza wi cinka a en e. a, su e a sob e co eja. žodis ap inkamas bal a usių a mėse: врцiна (СБГ), lie.  inė ‘kas no s sukabin- 3. e cei a g upo li uanizmos As pala as do úl imo g upo não são amplamen e u ilizadas documen adas apenas no e i ó io da Li uânia. Es as pala as não as encon a emos em dicioná ios bal a usių da língua, elas podemos in e p e a como di e i os emp ésnios de li uãos língua em polkų a mes. baseando-se cole ados dados sob e a mių leksiką e i ó io da Li uânia bem como in o ma o ių lemb anças, az-se p essupos o que o empo de chegada skolinių XX a. começo. eles o mam ais mesmas emá icas g upos, como e an e io men e discu ida as pala as do g upo. dwiły ( u niszw 138); dwiłajka ‘žala ka ė: Jak komu nadejdzie, ak en nazywa [k owę]. I jodajka, i ma gajka i cza niucha, i dwiłajka. To nie pa a colo u nazywali Pab. Dwiłajka ( u niszw 138); dwiłojka: Ma gojka albo dwiłojka o już wiencej ciemna k owa ke n. Dwiłojka ( u niszw 138). Viežbo skis de ec ou a pala a Vilniaus egiono bal a usių e lenkų a mėse: b us. дзвiлы, le. d iły (СБ 45); lie. d lai; inksz y ‘ gal ijų pa azi ų ikš as po oda : Inksz y ow ych o była. To akie guzy wielkie, o muchi jakie jak konsajo Pab. Ug `y mówili, jak k o mówił inksz y y. Mówili, mo yl jajki e znaszał ka . Inksz y y o wyciskiwali, obak jes aki, wyciongnisz, oni, muchi, bizdałki akie la ajo i napaszkudzo, i w edy z obi sie guz, a w ym guzia obak aki bywa ū a; jinksz y ( u niszw 143). Jinksz y al oad a io apyl. (g ina eckienė 1977: 138), bui (g ina eckienė 1991: 51); inksz i : Inksz i y bywajo najwiencej jeżeli chuda żywioła. I ago a bywajo inksz i y. Kiedyś o ich wyciskiwali, była inksz i ow alion. Nu u aj akie nazywali sie inksz i y, o buwało oni sami ak pacisno i wychodzo akie bjałe, a później o kupawali am jaka laka s wy i szma owali, o oni wylazywali in u ; inkszczu : Oni nazywali sie inkszczu y, akie guzy, zeba było czym szma ować, ci wyciskiwać ich, e obaki u cieluka, ci u k owy była k as; inkszczy : Inkszczy y kiedy wybie ali jako g a ko, czy czym jak ch ó y, jak gdzie wyciśnisz mocno, o byli u ba dzo chudych k ow, e inkszczy y byli ud. cБ ap esen a-se a o ma insc i a u skos polkų a mėse (cБ 78); lie. inkš as; 70 ac a Linguis ica Li huanica LXVII kukula ‘kiaulė: Kukula, kukula i świnia powoła. Toż ona k is ina u koVska po głosie gospoda za wie Pab. o embskis documen a pala as kukucia, kuku ka, kukcia Vilniaus egiono szemy ‘apie ca lio co ą: g kas: szeme koni o e naziwali sie siwe jon; szamowa y ‘apie ca lio ou ac ės pelo colo : g kas: Nu aki bywa ni o siwy, ni wa y, o lenkų a mėse (СБ 80); lie. kukùlė; on aki, i bywa am sze s eczka u jego i biał awa, i ciemna, maść aka sza a Len . K owy akie siwe, szamowa e k as. Sza a, aka szemowa a k owa [była] между; o gniady aki, aki szamowa y, po mojemu o aki Š . Nu i akie bywajo, nu szamo- szamocha ‘apie ka ės pelo colo ą: g ka: Szamocha, o aka ciemna bo dowa, kolo aki, u nas była w kołchozie aka s a p. Bywa aka szamowa a k owa, nu ona aka z odcieniami, o nazywali szamocha Len ; szemka: Szemka eż jak sza a, aka szemowa a k owa s a p; szemajka ( u niszw 157). Laučiū ė documen a a polkų a mėse na Li uânia (СБ 84); lie. šėmas. denominações de plan as e enómenos a mos é os papa ć ‘spo inis dideliais ca py ais lapais plan a (D yop e is): Ido papa cia szukać do lasu in u ; papo ciowy ‘papa čio ( u niszw 150); lie. papa is; puśnia ‘supus y a sniego k ū a: Puśni akie ponawiewało, akie puśni, że ówne z domem puśni nawieji, nap zeciw domu d ugi dom s oji ze śniegu Š . Puśni bywajo, zawieja, o nie można wyjść. Buwało z koniami aż naukołó wioski jado in u ; lie. pusns; wa nałeszy ‘plan a da amília g aižažiedžių com la gais olhas edondas e g andes kibiais iais (A c ium): Wa nałeszy, wa nałeszy o eż e same dziady Š ; wa naleszy: Wa naleszy o aka oślina gdzie do włosów akia jak guziki czepion sia jon; lie. a na len aša. Valgius denominainimas łapienia ‘lapų (bu okėlių ou k .) s iuba: Jak babcia opowiadała, o była i łapienia i szupienia zupa. Łapienia o była k uczkowa liści, nu i am ka o li ocha, co iszcze dobawiali, ch o skwa zył, ch o bielił, ch o posna jad ud. Nu o łapienia, o z bu aczków, bo lis eczki. Po naszemu o bo winka. Zupa ze szczawiu, o eż łapienia dub. Laučiū é o nece b us. leksemą lapenya de Vilniaus apyl. (CB 47); lie. lápi ẽ nė; szupienia ‘košė e dama de g ūdų e ap esen ama saldžiai: To pa zyli owias, po em jego suszyli, a po em w ża nach jego ucie ali, a po em nacułki byli akia i o ak machasz, machasz, wszys kie e ościuki, a łuska odchodzi, a po em pa zo, o z cuk em zalewali słodko wodo, nu i ak szupienia była ud; szupienie (sgP). Laučiū ė documen a apenas polkų kalboje, baseia-se polkų idioma diccionais: szupienia, szupienie, szuponia (СБ Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 71s aipsniai a icles / 84); ku zowa documen a a pala a Li uânia polkų a mėse (ku z 437); lie. šiupi ns ‘košė, e dama de ži nių, pupų, k uopų, bul ių ou uginių a inhas, mêsos e k . ; szwilpiki dgs. 1. ‘isch duoninės ešlos susukamas kukulis: Szwilpiki o eż z ego nazywali szwilpiki, cias a chlebowego. Ta cias a wybie zy, ocha monko obsypi, żeby dała sie wykaczać i k oili na kawałeczki, i go owali w go owanej wodzie, a po ym ci łuszcz, ci masła, o chlebowa szwilpiki Mež. 2. ‘De ba a as coídas e a inhas assa blynelhas com ou sem inse o . Szwilpiki o jes nie bondy, u wiencej z biało uskiego ozmawiali, o byli kako y. Ona pa zona ka o la, s łuczona, dobawiało sie ocha monki, nu i naczyniało sie g zybami, ch o jakim miensem, ch o wan obka jaka, ich zlepili i s awili do I ak bez pieca, piekli, a po ym nasmażyli masła, czy śmie any, ch o ma chwio naczyniał ud. niczego piekli (bliny e), cienieńkich akich napieczysz, szwilpiki k as. Szwilpiki i kako y nazywali ich, na blaszce upieczy między. Szwilpiki (WilJaszcz); lie. š ilpù kai; š ilpkai. 4 . qua a g upo li uanismos bas an e g ande di e a de emp és imos g upo é compos o e mais ecen es emp és imos, que su gem a pa i do a i o li uãos língua in luência polkų língua. eles apa ecem espon aneamen e na linguagem in o man ų, são usados i egula men e e desc e em os úl imos enômenos; essas leksemas só pa inai adap adas em língua. Aqui alguns exemplos: aukle oja ‘pedagogė, auklė oja lie. áuklė oja; duje dgs. ‘gasos lie. dùjos; łajda ‘p og ama de ele isão lie. laidà; plen as, plan lie. plén as; sklip ‘žemės sklypas casa pa a cons uí lie. sklpas; połapinia ‘palapinė lie. palapnė. iŠVados Leksinių li uanizmų, uncionando em Vilniaus, akų, Ši in ų e Molė ų k aš o lenkų a mėse, análiseė mos ou que: 1) sob e i eu pequena XViXVIII a. pe íodo g upo skolinių ( a mėse skoliniai y auja pe mu usiem eikšmėmis) e 2) maio g upo skolinių, que uncionaja bal a usių e lenkų a mėse na e i ó io da Li uânia, cons i ui os chamados kon ak iniai li uanizmai (Мартынов 1965: 90). eles o mam ou as ca ego ias semân icas do que em on es esc i as encon adas leksemas, e es emunham de equen es con a os de comunidades mul iae hnicas ag inha e cul u alena a i idade (aquelas pala as, nuscoan es a apa ência humana, seus ca ac e ís icos ações e compo amen o, ambém leksemas, de inindo pas o ei os, e asdi bys és, alo es espi i uais e ma e iais, comgios nomes). Os emp és imos de línguas Lie u ių, uncionando em polkų a mėse, mos am cên imos pe cussa das línguas Li uãs e bal a usių in luência em locais de pesquisa polkų. g andeji 72 ac a Linguis ica Li huanica pa e LXVII polkų a mėse a ojamų li uanizmų é amplamen e k is ina u koVska documen ada bal a usių a mėse, o que pode es i ica sob e a inda desses emp és imos à língua polkų pe bal a usių a mes12. com base nos dados linguís icos o necidos, pode-se p esumi a hipó ese de que no e i ó io in es igado polkų a mes o ma a a base da bal a usių língua13. a pa i ap esen ada leksinių li uanizmų análise ê-se que skoliniai em início en ou em bal a usių a mes, susi o mou-se Li u iško subs a o pag indu14, e já mais a de ia a em polkų kalbą. nosios bal a usių kalbos unkciona imui Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės laikais, pa icula men e des a língua šnekamosios a mainos papula imui galbū išsamesni y imai (jeigu juos šiandien da bū ų įmanoma a lik i), ski i se- en e a população u al de ini , ambém bal a usių e noso limi es de e mina e i ó io Li uano, leis ų apibūdi i bal a usių kalbos eikšmę als iečių polonizacijos p ocesui Li huania XiX a. idu yje. Vie oVių PaVadiniMų su uMPiniMai alion – alionys, Ši in ų . a nionys, Molė ų . a n ba s ba skūnai, Ši in ų . bez bezdonys, Vilniaus . bui bui ydžiai, Vilniaus . dub dubingiai, Molė ų . in u in u kė, Molė ų . jon joniškis, Molė ų . ka ka ažiškės, akų . ka ka ys, Vilniaus . ke n ke na ė, Ši in ų . k as k asnapolis, akų . Len Len a is, akų . Maiš Maišiagala, Vilniaus . Mež Mežionys, Vilniaus . B idge Mos iškės, Vilniaus . nem nemenčinė, Vilniaus . Pab Pabe žė, Vilniaus . Pad Pad a ionys, Vilniaus . Paež Paeže iai, Vilniaus . Paluknys, akų . udiškės, udų ak . en e elasis a pupis, akų . Šiaul Šiauliai, Ši in ų . Š Šen ininkai, Vilniaus . ū a ū a, Molė ų . Vid Vidugi iai, Molė ų . Vi š Vi šuliškės, Vilniaus . 12 Vincas u bu is o neceu de al na u eza obse ações de seu a igo, analisando a ual das bal a usių linguagem li uanismo; ez ambémogi a enção à desiguodão li uanismos c onologicamen e seesca amen o e à á iosi das suas a ealinão papli imen o (u bu is 1969 (2): 159160). 13 ais conclusões o am ei as em a igos de Vale ij Čekmono (aquí são o necidas e e ências apenas a aquelas publicações que o am des inadas a discu i a si uação linguís ica do país de Vilnius e dos e i ó ios adjacen es a ele (Čekman 1982, 1995; Čekmonas 1999). O polonês es udioso januszas iege is mais uma ez exp essou opinião sob e os polkų a mes o ma usio bal a usių lingu pama ous Vilniaus e akų e i ó ios ( iege 2006: 39). Tais hipó ese a pa idá io Leszekas bedna czukas a i ma que his o icamen e empos bal a usių linguas limi es e i o iais e am mui o amplnės e d iekėsi mais longe do que Vilniaus e akų e i ó io (bedna czuk 1999: 103). 14A ques ão Lie u iško subs a o no e i ó io da Bal a usia hoje já não susci a maio es dú idas, consul e. a es e p oblemai des inados a igos de li uãos, bal a usių e usos cien is as bem gausią bibliog a iją издании: Судник Т. М., ed., 1980: Балто-славянские этноязыковые контакты. Moscou: Ciência. Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 73s aipsniai / a icles ŠaL iniai jabl jablonskis kons an inas 1941: Lie u iški žodžiai senosios Lie u os aš inių kalboje 1: Teks ai. kaunas: Li huanian his o ijos d augija. ku z ku zowa Zo ia 1993: Język polski Wileńszczyzny i k esów północno-wschodnich XVIXX w. Wa szawa-k aków: PWn. Lkže Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2005. Accesso na in e ne : www.lkz.l . Lkžk Dicioná io do ocabulá io da língua Li uânica com apildymais. sejL smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno: uni we sy e Wileński. sejP bo yś Wiesław 2005: Słownik e ymologiczny języka polskiego. k aków: Wydawni c wo Li e ackie. sejPsł sławski anciszek 19521982: Słownik e ymologiczny języka polskiego 15. k aków: owa zys wo Miłośników języka Polskiego. sgP ka łowicz jan 19001911: Słownik gwa polskich 14. k aków: nakł. umieję akademii ności. sPgL iege janus z, Masojć i en a, u kowska k ys yna 2006: Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie, Wa szawa: dig, 119455. u niszw Zasób lesykalny polskiego dialek u ludowego Wileńszczyzny ok esu międzywojennego u walony w p acach h. u skiej, k. ni scha i h. szwejkowskiej (op acowała i. g ekPabisowa). Ac a Bal icoSla ica 26, 129177. u egionalne słownic wo Wileńszczyzny ok esu międzywojennego u walone w p acy h. u skiej język polski na Wileńszczyźnie (op acowała i. g ekPabisowa). Ac a Bal icoSla ica 26, 121129. Wiljaszcz iege ja nu sz 1996, 1999: słownic wo wileńskie ze zbio u Leona da jaszczanina. Jezyk polski dawnych K esów Wschodnich 1, Wa szawa: dig, 79109; con inuação: słownic wa wileńskiego ze zbio ów Leona da jaszczanina ciąg dalszy. Jezyk polski dawdig, 5777. nych K esów Wschodnich 2, Wa szawa: dwil dwilewicz ba ba a 1997: Język mieszkańców wsi Bujwidze na Wileńszczyźnie, Wa szawa: dig. ГСБМ Гисторичный словнiк белорусской языка: выпуск 132, рэд. A. M. Bullyki, A. I. Жу раўскага. Мінск: Беларуская навука, 1982–2012. СБ – Лаучюте Юрате Алоизовна 1982: Словарь балтизмов в славянских язы- ках. Ленинград: Наука. Ленинградское отделение. 74 ac a k is ina u koVska Linguis ica Li huanica LXVII СБГ – Слоўнік беларускіх гаворак паўночна-заходняй Беларусі і яе пагранічча 1–5, эд. Юзэфа Флорияновна Мацкевич. Mínsk: Na uca i écnica, 19791986. СБМ Насовiч iван i. 1983: Словнiк белорусской языка. Мiнск: Беларуская Савецкая Энцыкляпэдыя . СГВ Сцяшкович Татьяна Пилипавна 1972: Матэриялы да словнiка Гродзенской области. Mínsk: Nação e écnica. ЭСБМ – Этымалагічны слоўнік беларускай мовы 1978–2007: выпуск 1–12, рэд. Виктар Уладимиравич Мартынав, Генадзь Афанасьевич Цыхун. Mínsk: Na uca e écnicoa. ЭСРЯ Фасмер Маакс 19641973: Этимологический словарь русского языка, Mocквa. ЭСЯ E imológico dic a ь славянских языков 19742003: выпуск 130, peд. o. ubače , Mocквa: Наука. Li e a u a bedna czuk Leszek 1994: s osunki e nolingwis yczne na obsza ze Wielkiego księs wa Li ewskiego. Ac a Bal ico-Sla ica 22, 109124. bedna c z uk Leszek 1999: Li ewsko-słowiańskie pog anicze językowe w pie wszej połowie XX wieku w świe le badań olgie da chomińskiego. Ac a Bal ico-Sla ica 24, Čekmonas Vale iju s 1999: o bilingwizmie polsko-li ewskim i li ewsko-polskim na dence (czyli na północno-wschodnich 95–106. obsza ach Wileńszczyzny). Sy uacja językowa na Wileńszczyźnie. Wa szawa: elipsa, 2839. g ek-Pabisow a i yda 1993: o ca ac e ze związkόw języka li ewskiego z gwa ami osyjskimi i polskimi. Li uá io linguo y os ques ões 30, 5460. g ek-Pabisow a i yda 1997: językowa zeczywis ość na k esach pόłnocno-wschodnich. K esy pojęcie i zeczywis ość. Wa szawa: soW, 145179. ina eckienė elena 1977: leksika Li u iškos kilmės aukš ad a io lenkų šnek oje. Li u ians kalbo y os ques ões 17, 133142. ina eckienė elena 1983: leksika de o igem Lie u iškos Lie u os pa ibio bal a usių šnek ose. Li u ians kalbo y os ques ões 22, 182204. ina eckienė ele n a 1991: bui ydžių apylinkių (Vilniaus .) lenkų šnek os li uanizmai. Li u ians kalbo y os ques ões 29, 4764. Laučiū ė jū a ė 2007: bal iškos o igem a dažodžių galūnių des ino em línguas šiau ės sla ų. Res humani a iae 2, 85102. Lie u ių kalbos skoliniai Lie u os lenkų a mėse 75s aipsniai a icles o ębski jan 1931: Li uanizmy słownikowe w dialekcie polskim na Wileńszczyźnie. / iege janus z 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. janusz iege , i ena Język Polski 16, 79–85. Masojć, k ys yna u kowska. Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie. Wa szawa: dig, 1148. u kows k a k ys y n a 2006: Li uanizmy leksykalne w gwa ach polskich na Li wie. janusz iege , i ena Masojć, k ys yna u kowska. Słownic wo polszczyzny gwa owej na Li wie. Wa szawa: dig, 73108. u kows k a k ys yna 2007: Z zagadnień ch onologii zapożyczeń li ewskich w gwa ach polskich z e enu Li wy. P ace Filologiczne 53, 487502. u kows k a k y s yna 2008: Świadomość na odowa a język ludności wiejskiej na pog aniczu polsko-biało usko-li ewskim. P ace Filologiczne 54, 345366. u kows k a k ys yna 2008a: język a ożsamość na pog aniczu polsko-li ewskim. Tożsamość - język - odzina: z badań na pog aniczu słowiańsko-bał yckim. Wa saw: soW, u kowska k ys yna 2010: o pojemności seman ycznej zapożyczeń leksykalnych z języka 53–68. li ewskiego unkcjonujących w polszczyźnie gwa owej na Li wie. Językowe i kul u owe dziedzic wo Wielkiego Księs wa Li ewskiego. Księga jubileuszowa na 1000-lecie Li wy, ed. j. Mędelska i Z. sawaniewska-Mochowa. bydgoszcz: Wydawnic wo uniwe sy e u kazimie za Wielkiego u kowska k ys yna, sawaniewska-Mochowa Zo ia 2012: Zapożyczenia li ewskie do yczące człowieka w gwa ach , 342–348. polskich na Li wie. aspec o seman ís ico i e nolingwis ís ico. Bal is ica. Viii Pêndico, Xi bal is as cong esso de a igos compiled, 99117. smoczyński Wojciech 2001: Język li ewski w pe spek ywie po ównawczej. k aków: Wydawnic wo uj, 445460. smułkowa elżbie a 2002: Biało uś i pog anicza. S udia o línguaku i sociedade. Wa saw: Wydawnic wo uW, 242257, 272283. ekielski k zysz o 1980: Li uanizmy leksykalne w dialekcie okolic Podb zezia i niemenczyna. Ac a Bal icoSla ica 13, 6273. u ska halina 1995: O pows aniu polskich obsza ów językowych na Wileńszczyźnie, ws ęp i op . V. Čekmonas. Vilnius (p zed uk z . 1939). u bu is Vincas 1969 (2): a uais bal a usių línguas li uanizmai ( ęsinys). Bal is ica 5, 149162. u bu is Vincas 1969 (1): daba inės bal a usių kalbos li uanizmai. – Bal is ica 5, 43–68. u bu is Vin c a s 1984: sla as línguas pseudobal izmai. Bal is ica 20(1), 3038. 76 k is ina u koVska ac a Linguis ica Li huanica LXVII Wa lczak bogdan 1982: Z zagadnień e ymologizacji zapożyczeń omańskich w języku polskim. Język eo iadydak yka. kielce: Wyższa szkoła Pedagogiczna, 172194. Zdaniukiewicz alojzy adam 1972: Gwa a Łopa owszczyzny. Fone yka, leksja, słownic wo. W ocław: Zakład na odowy im. ossolinskich. one yka, leksja, Zin ke ič ius Z ig mas 1974: alojzy adam Zdaniukiewicz, gwa a Łopa owszczyzny. słownic wo. Bal is ica 10, 207214. Zinke ičius Zigmas 1984: His ó ia da língua Li uânia 1. Vilnius: Mokslas, 255275. Zinke ičius Zigmas 1987: His ó ia da língua Li uânia 2. Vilnius: Mokslas, 4652, 6168. Аксамитов Анатоль 2000: Белорусско-литовская лексико-фразеологическая ин- e e ência. Ac a Bal ico-Sla ica 25, 89104. Гринавяцкене Эляна, Мацкевич Юзефа Ф., Романович Елена М., Чеберук Елена И. 1975: Бытовая лексика литовского происхождения в Западной Bielo ússia. Li u ians kalbo y os ques ões 15, 163195. Лаучюте Юрате Алоизовна 1973: Тематические особенности балтизмов в esla ão das línguas. Bal is ica 11 (2), 155164. Лаучюте Юрате Алоизовна 1975: Терминология обработки дерева (заимство- aния из балтийских языков в славянские). Li uães linguo y os ques ões 15, 145161. Лаучюте Юрате Алоизовна 1982: Словарь балтизмов в славянских языках . Ленинград: Наука. Ленинградское отделение. Мартынов Виктор Влад и мирович 1965: Типы лексических балтизмов в бе- lo uscos diale hos. Ac a Bal ico-Sla ica 9, 90. Чекман Валерий Николаевич 1972: К проблеме литовско-белорусских лек- sí icas ligações. Bal is ica, 8(2), 147156. Чекман Валерий Николаевич 1982 : К социолингвистической характеристике poloneses go o o белорусско-литовского пограничья. S udia nad polszczyzną k esową 1, 123–138. Чекман Валерий Николаевич 1995: Предисловие. – Галина Турска. О про- исхождении польскоязычных ареалов в Вильнюсском крае. Vilnius: Min is, 358.