1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

51s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas, galūnė, mo phologique accou issemen . keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype declension, in lec ion, mo phological educ ion. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Les di ec ions de eche ches scien i iques: synch onine e diach onine mo ologie. 1759 An ZIWATO1 Ma e iŠ kojo LinksniaViMo daik aVa dŽiai e j aida ano acija a icle analysezé le meilleu xViii a. nœuds k e ingiškių a mės aš ijos monumen lo 1759 m. Ziwa o mo e iškojo linksnia anja2 daik a a džių aida. Le ype ée iškojo di e niaissemen appa ien ois kamienai: ā e ā nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns kamienai e ē kamienas. dans Ziwa o, les données de la a me son compa ées a ec les données ac uelles de l'a mee no d des e esaiques k e ingiškių. analysés pa la compa aison des pa adigmes des daik a a džių kamienų é èle les endances e les aožus du dé eloppemen de la mo phologie des nomdažodžio k e ingiškių du no d. Compa a i amoji analyse mon e que le eme iškojo eselnia anja daik a a džių o mų ki imą i homoniminių lyčių gausą dèmina a mės one ika aida, ainsi que ki čia imas. aigi la aida mo ologie de a mės dépend de la mo ologie e phonologie phénominių. 1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. ac uelleine bend ine kalba i e du li e signi ie Mūsų Viešpa ies i die o jėzaus k is aus gy enimas. Dans les a aux de science elle es appelée simplemen Ziwa u. 2 a icle se base su aleks gi denio e albe o osino p oposée dik a a džio di e niemen ypes hie a chie (plačiau ž . (gi denis 2000b: 5062). 52 ac a Linguis ica Li uanica LXVIII anno a ion he p esen a icle is de o ed o he analysis o he sona a Vaičiakauskienė de elopmen o he eminine- ype declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes eco d o he no he n Zemaiciai (samogi ians) o k e inga dialec he Ziwa o, published in 1759. he eminine- ype declension comp ises h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o he Ziwa o dialec we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain cha ac e iscondi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o s essing. hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and phonological phenomena. ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e- ĮVadas Aujou d'hui les eche ches de mo phologie his o ique neabejo inai pe me en 1759 m. Ziwa ą considé e meilleu u xVIII a. nœuds k e ingiškių a mės4 monumen inklu4. Leidinyje o me o lenkų kalbos ašmenimis clai emen e consis emmen es p ésen é le phonologinė sis ema, g amma icos e mo ologijos sanda a des a mes k e ingiškių du no d zemaičių. conséquemmen é udiée e déc i e le sys ème phonologique e mo ologique de Ziwa o a mės (plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997: 1944). déjà kazimie as būga (1958: 561578) sous o mes ixsuo ées. analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e analysable éc is ije monumen mo phologie5 des inés des nuoseklis e dé aillés a aux de jusqu šiol manque. Ziwa as ses a chajiškomis ca ac é is iques g amma icales domino pas un des langues li uaniennes his o iiką e ses a mių y ėją. su les pa icula i és du lexique e syn axe de Ziwa o, e pa iculiè emen su la mo phologie, non nomb eux son éc i s aleksas gi denis (2000a: 204210; 233257; 2000b: 183190; 355356; 2001: 170181; 292325; gi denis, gi denienė, 1997, 1119; gi denis, ski man 1998, iixi ). Ziwa o ex e expliquan a ika es di é ences seda issemen des e esaiches a mēs a u ilisé Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 e k .). Zigmas Zinke ičius pa lan de 3 con inue dans le ex e le nom de ce e a mé es ab égé ŠVŽk. 4 Plus loin su le ai que Ziwa as es éc i cô ie des e esaiques k e ingas apylinques a me: gi denis 2000a: 237257; gi denis, gi denienė 1997: 1119; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b: 4–7 . 5 ici mė ini deux assez complè es a aux des é udian s de Vilniaus uni e si é: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 53s aipsniai a icles g aduel à l'acquisi ion des žemai ybių xViii a. les éc i s li uaniens dans le langage Ziwa ą a ibuè en iš isai žemai iquemen éc i s ex es e p écisè en les plus impo an s de ce aš ijos commini ixée le plus di icilemen e le plus acilemen aux žemaičiams ema imas žemai ybes, klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .). Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58) acccen a o o me o Ziwa o ašybos naujo es. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analysuan xVIII a. le langage des éc i s eligieux soulignai que Ziwa e yški endance à abandonne ce ains cô é du li de e es e à aukš ai in i langage. l'au eu a indiqué les plus équen s ex e aukš ai ybes, don l'u ilisa ion e ec uausiai lėmė la adi ion de éc i u e des ex es aukš ai iques de ce emps. cla i ian les o mes de la langue li uanienne, l'o igine e le ki čia imą examiné au publica ion ėmėsi jonas kazlauskas (1958: 59, 62; 1959: 1744; 1963a: 333; 1963b: 178179; 1968: 248 e k .). Men ionnons que albe as osinas (1995: 25 e k .) econs uisan des langues bal es leu pa adigme kai ymo a égalemen usé Ziwa e paliudy es pa icipines leu o mes. wa o a mes e ac uelles k e ingiškių a mės eme iškojo linksnia anja ype daik amų daik a a džių kamienų pa adigmes compa aison é èle ŠVŽk a mės a dažodžio mo ologie du dé eloppemen endances e aožus. donc le bu de ce a icle ou ni y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi- synch oninį xViii a. no d des e es des k e ingiškių a mės aš ijos monumen lo 1759 m. Ziwa o a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja- eme iškojo linksnia anja daik a a džių aidos opisą e , su ou , compa e a ec ac ueline ŠVŽk a mės daik a a džių kai ybos sis ema. conséquemmen analysées dans l'a icle cons i uées men ionnées kamienés daik a a džių loisniac ion pa adigmas, discu éée analysées daik a a džių galūnių o igine, en ée explique his o iques p ocessus de aidos du nomdawo d, au es aisons e mo i s. Ziwa o e ŠVŽk compa a ion des données a mes a pe mis donne econs i uée xViii a. midu io analysuojamosios a mes eme iškojo linksnia anja daik a a džių mo ologiju. Ziwa o a mée dis inguen ois eme iškojo di e niaissemen kamienai: ā e ā kamienai e ē kamienas. Les deux p emie s kamienas mu uellemen ès similaux, ils di è en seulemen é ude mon a, que e esaiches a mée ès supanašėję ā e ē kamienai. 6 su d'au es analysés monumen de l'éc i u e d'obik a a džių di e niemen ypes de dé eloppemen oi . Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 7 su Ziwa o g aphie e éc ibà déjà plus d'une ois éc i e (plačiau oi gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190; kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap- a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 . 2001: 292326; gi denis, gi denienė 1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), donc dans ce a icle ne épè e pas. 54 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII I ā ā kaMienai Tous ā, ā kamienų daik a a džiai son des eme iškosios giminės, a sep linksnius ( a dininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, ie ininką (inesy ą) e šauksmininką), is chi es ( ienaskai ą, daugiskai ą e d iskai ą). ā kamiens Vienaskai a daugiskai a V. ąka 5710 ~ nk8 V. ąkas 1089 ~ nkas K. gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~ nku n. zmona, dyinay ~ žmonas, din. n. źmonoms 2732 ~ žmuonoms g. ąka 217 ~ nka g. ąkas 29 ~ nks kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo 1. Vienaskai os su nameininko galūnė es -a, pa exemple: [...] nie a zwyczaiaws, idan bał a gałwa okiuw me iu numy um, ney miałwe Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos Panna, su awęs i a okay déc e as yzdu as 23524. Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas Lyginamojoje a mėje uneaskai os nomininko galūnė aussi -a ( nk ~ hand9, oba ~ ob), qui kildin ina de l'ano inium ilgojo *-. senosios akū inės galūnės li uanais son su umpėjusios su xiii a. pabaigą e xiV a. p adžią (būga 1961: 46; gi denis 2001: 173174; g ina eckis 1973: 267). 2. Vienaskai as kilmininko galūnès es -as, -os, exemple. : A neźyno e, jog ąnay jumis yzwede yz newales Pha aona; yz maces ąkas nep ie elyzkas 1851921; Tada negiediekiemos p y son zawk y, pou ne łupomis, ale zy dy, abyczaju o ne egyn e, y p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 971618. dans l'ac uelle k e ingiškių a mée shakninio ki čia imo daik a a džių ienaskai os se žemaičių šnek ose neki čiuo as longosios ci kum leksinės galūnės son umpėjusios anksčiau negu akū inės. le mieux cela indique di é en s *-añ e *-n a liepinions. Dans le p emie cas ce doppa sis é ai su ienbalsėjęs, mais enco e ou e (p z.: ns. gal. kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs). Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė- d ba ‘da bą), secondois non seulemen su ienbalsėjęs, mais déjà pa ėjęs dans le moyen de nie pakilimą (p z.: 8 dans l'a icle, les exemples a miniens son u ilisés l'éc i u e Palemono e ses signes diak i iniai. 9 ici e ensui e des exemples de compa ammisse des langues c ée de l'a icle au eu . 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 55s aipsniai a icles ns. / įn. šk ‘šaka; da plg.: ns. nom. ąka 5710 e ns. įn. ąku 8117) (gi denis 2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai oixiai žemaičių a mėse plus moins son educo i (g ina eckis 1973: 272). analysé éc i ie du monumen con i me le ai que neki čiuo a galūnė -ās a mėje anciennemen su umpėjo, e ki čiuo oji ( eikiausiai pe a pinę -o.s) é e o en -uos. 3. Leunasci e béné iciai e galūnès son les sui an es: -ay, -a = [a.]10, exemple. : S ojoy, quand u dydy nobaźen wu, cuda o Diewa ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy niekokie cuda, pa syganda 825; Abłudnikay ( ay i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws ney mozokie , kas yz bu na mys a ale kas yz bu na paey a y zy dies, kaypo ayles pyk as, we ym mo e i es, uź muśimas, y k om pads ey 8636. dans l'ac uelle ŠVŽk a mée discu éamasse heu euxnis inigasi -a. (lo . ~ ló ai, ob. ~ óbai). Ziwa as con i me que le béné iciai e unaskai os galūnė -a a mėje su ienbalsėjo du *-ai (plačiau oi Vaičiakausky ė 2002b: 18). aucun diak i ins signes, qui puissen ma que é mono ongizué balsio longueu , Ziwa o in e p è e n'a u ilisé. sans eux zemai ique su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, e -[e.]) peu ê e no é seulemen dig a ais -aa, -ee. Ziwa o au eu , sembleusiai é i an dig a o -aa, zemai ique uneaskai os 4. Vienaskai os galininko galūnė es -a, p z. : Duiu ous znoka, que qui az pabućiusiu y su lequel ąka py mu pakieliu, aay se a 1342728. k e ingiškių ienaskai os naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us. galininko a ma coïncida a ec paludy a Ziwa e, . i. kalbamojo linksnio galūnė es -a (lo a ~ ló ą, oba ~ óbą). lexion du galhomme -a neabejo inai kildin ina is *-añ. 5. Vienaskai os aunagininko galūnė es -u = [ọ], مثلاً. : Weyziek alo s kaypo awa ąku Apaz ałams duna pa ie, leipdams, idau wyims dali um ne śikz ay, y kaypo ąkoy anu, y ąkoy u, ku yi nu anu jeme duna skiel um 811719. k e ingiškių a mėje ienaskai os įnagininko galūnė -ó ( nk ~ hand, obọ ~ óba) kildin ina du *- < *-n <*-n. l'é ude é èle que le éminikoie di e niemen daik a a džių ienaskai os įnagininko galūnė coïncide a ec le mâleikoie di e niemen ype o kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko galūne -ọ < *-ō (Vaičiakausky ė 2001: 121). aigi déjà Ziwa o a mée é ai su apée daik a a džių o e ā kamienų ienaskai os įnagininko o mes (da plg. gi denis, gi denienė 1997: 13). 6. Vienaskai os inesy o o me a ie: -o = [uo], -oj, -oy, -ojy, exemple. : Gałwo nu E zkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is ensemble wiezdays użgawa, ąnkiey ię diełodamy) buwa onu gylu uk ąn e 3321113; Ale ay Jezus kalbieje apeyni Baziy ćūn kuna awa, ku ay ećioyoy dien yz numy uśiu a sikiele 1151718; Jaw i a ćieas ici 10 e ensui e selon Ziwa o g a iką i ašliaą lauž ybiniuose skampa p ésen és ansli é é des a mes phone iques, qui son éc i es a ec le ex e. 56 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII binkie ies g ey a, ca oi adinoj, galiema ij a a y y paim y, ek en ay nu mynes, jog niekas nous ano ne a ims 1572628; We kie debeis, we k o ay li Wie ojy aos ous az as donné We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, sku G aba añko[je], ob P yo ~ Po na 33315–18 . Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~ obõ[je]). c'es an ines o igines galūnè, découlée de l'ancien loca i * ankāi e pos posi ion *-én. aigi di iamosios galūnės aida é ai elle: *-āi + en > -ājén > -ōjẹ. comme osinas eigia (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai de aien se o me enco e a an *-āi, *-ān ou *-ēi, *-ēn umpėjimo, au emen aujou d'hui au ions de elles o mes, comme * ankaje, *žemena). Vienaskai os inesy o o mes es de enu un skiemeniu ilgesnės pou au es linksnių o mes, donc ses mo ologiquemen umpėjo. senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin- ke ičius 1980: 192). Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine- sy o lexija laiky ina -uo; (da plg. gi denis 1996: 221), e d'au es g a inie a ian es du li nie pa lan son ex e au o iaus paaukš ai in es ly ys (plg. gi denis, gi denienė 1997: 3132). analysé le ex e indique que xVIII a. mi- ie k e ingiškių di iamojo kamieno daik a a džių ienaskai os inesy o leksija a ai déjà é é su umpissan e. 7 . Vienaskai os šauksmininko galūnė -a, exemple. : O cou una p awedliwa ys! 33025 . dans l'ac uelle compa a i e en e mée ā kamien des doik a a džiai o me šauksmininko ac uellemen n'a: elle es coïnclue a ec a dininku, di é en e seulemen ki čiu (m g ~ me g). Šauksmininko leksija -ă, pe dususi sa signi ica ion mo phologique, ilgainiui de ai ê e nume ama, exemple.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis 1962: 60). de els aisklingų unisasi es chauksmininko o mes sans galūnès appaï o e Ziwa e, exemple: ma in 6121; żmon 681. 8 . plusieu siskai os a dininko galūnė -as, p z. : Ale ąkas y koies son buwa u yz as, y a e Ponas Jezuas Apaz ałms yz yzkie ij eguł waykśćio 108911. le nomb e mul iple du su nom o me k e ingiškių plo e se e mine aussi bien -as ( nkas ~ añkos, obas ~ óbos). galūnė -as es ina de *-ās. les eche ches mon en que les e esaiques ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14). peuugiskai os šauksmininkas du seno es co apès a ec beaucoupiskai os a dininku. Ziwa e plusieu siskai es a dininko e šauksmininko o mes se coinciden égalemen . 9. plu isci es kilmininko galūnė es -u, p z. : O quand ne olyi buwa, zwećiaw e Panna yzgy da ąkma anu ieme su ąku awa Suneli 351921; Po combien jou paźieg no ju i Elzbie a Zacha ioiu y Jona, eje u Juzupu Panna y Naza e ha [...] 401718. dans l'ac uelle ŠVŽk a mée d'é oqué linksnio galūnė es i ou ki čiuo a -u., ou neki čiuo a -u, . y. su ampa a ec paliudy a ex e ( nku ~ añkų, ọbũ. ~ ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ . 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 57s aipsniai a icles / Ziwa o i iškojo e mix ojo linksnia io ipų daik a a džių analizė (Vaičiakausky ė 2002a:236; 2002b: 223 18) leis ų eig i, que les dik a a džių en ques ion ki čiuo a kilmininko galūnė enco e é ai supposée a ec nasiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius: 1963 102). sans cela, un el spéliojimen pou ai jus i ie l'en ée du u Ziwa e mul iiskai os o ma kilmininko un 17410 ou d iga sio un akul a i us u ilisa ion dans les posi ion de jugūninėse, pa exemple. : Kam munęs ape ay kławi, quand munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs kławe, nes az pa aiemnay ne mokiaw nieka 174810; apskuns as 18817, skunðes 31410. 10. le mul icomi e u ilisa eu galūné es -oms, exemple. : Y yz kalbynieje iems ne i ykiema ju, y kyi iby śy dyis, que ne no ieje ykie y źmonoms, don egieje ij yzk e ingiškių a mėje nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 . celui-là gauche galūnė es -uom ( nkoms 11 ~ añkoms, ọboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). ap a iamosios galūnės oixs selon a mės dėsnius di ongiza osi de -omus, qui es so i de seno inės *-āmus. des anciens éc i s des eche ches indiquen que xVixVii a. enco e é aien u ilisés nesu umpėję naudininkai *šakāmus ‘šakoms, * ankāmus ‘ ankoms. nésu umpés du béné iciai e o mes de ces jou s e messes géné alemen neap inkama. les dialec ologues s'acco den que les cou s a ian es ô čiausiai acquisaléaux (plg. Zinke ičius 1966: 232), donc e Ziwa e uni e sellemen acquisaléeuses su umpėjusios naudininko o mes. 11 . mul iskai os galininkas a galūnę -as, pa exemple. : Dieł o kławpuis ąkas u dieju i paka ney kałbieje 1667. Lyginamojoje a mée plusieu siskai os galininko o me aussi -as ( nks ~ hands, obs ~ óbas), qui su umpėjo de *-s. ce ains kalbininkai (kazlauskas 1968: ninko 189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin- ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali- senoji galūnė é ai be n, . y. *-s, ca au emen aujou d'hui au ions: *-ns → -ns → -s → -s → -s. 12. le plu i-comp es ennagisseu galūnées son -omis, -oms, comme. : Az ug iawiu celle Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis 18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu Pyło a, a eje u pe i sbinoms<...> 24718. dans l'ac uelle k e ingiškių a mée plusieu siskai os įnagininko galūnė -uoms ( nkoms ~ añkoms, obũoms ~ obõms). nesu umpėjusių discu able plus o mes de es gi dėjęs gi denis une chanoie (gi denis, Pab ėža 1998: 20; enco e plg. Lka 1991: 66, žemėl. n . 63). Mo phologiquemen inchangée galūnę le mieux a mė11 Dans les elšiškių a mėje ā (aupa a an aussi ā bei ē) kamenų a dažodžių daugiskai os naudininkas peu a oi įnagininko ki į bei p iegaidę, exemple.: dinũoms ‘dienoms, m gũoms ‘me goms (gi denis 1996: 57, 103, 142). 12 pou l'o igine de ce e lexion oi aussi Majiulis 1970: 311312. 58 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII je išlaikė i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai sona a Vaičiakauskienė (Zinke ičius, 1966, 233; enco e plg. ku -ā kamiengalis i galūnė *-ms. mul iskai os įnagininko galūnėje i pe eko mo ologinės eikšmės i išnyko de ce e maniè e Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms, d'abo dable unnio o me co apo a ec mul iskai os naudinikku. À l'heu e ac uelle oxy onnique du ki ching galūnė di è e du béné iciai e seulemen à lagaide e a ec elle liéeu a i auk iniu ki čiu13: le béné iciai e o mes ki čiuojamas i ap adiškai, įnagininko i agališkai; ba y onien de ki chiaison les deux gaisniai coïnciden (da oi aleksand a ičius 1963: 105). Ziwa as indique qu'en mi-xVIII a. Pajū io žemaičiai k e ingiškiai enco e u ilisai nesu umpėjusios plu iskai os įnagininko o mes (su umpėjusių o mų analizuojameme ex e appaikė seulemen pa ą ois). 13. plusieu siskai os inesy o galūnė es -osy = [uosẹ], مثلاً. : Jey ne yzwiiu ąkoy son p adu yma wyniu y ne idieiu py z a muna y wyi a wyniu, y ne ydieiu ąkas muna y zona jo, ne i ykieiu 271911. nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau- giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]); da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). plusieu siskai os inesy as é ai d'un skiemeniu ilgesnis que les au es o mes pa adigmas, donc endęs mo ologiquemen umpė i. Ziwa o analyse pe me de p é end e que xViii a. mi u yje ā kamieno beaucoupiskai os ie ininko (inesy o) o mes enco e ne umpėjo. ā kamiens ā kamien des daik a o džių di e nia emen n'es gausus. une g ande pa ie es kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i *-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio passée en ē ki čia imo daik a a džiai acquisio six homonymines o mes, e châ onnie ki čia imo aš uonias. aigi déjà xVIII a. au milieu de k e ingiškių a mėje enai ma e iškojo linksnia anja daik a a džių (kaip, byje, e iso a dažodžio15) nep oduc i ijih kamienų pe mission į p oduk i iuosius. 13 cela peu ê e a i mé seulemen a ec ése e, ca ā kamieno a dažodžių daugiskai os naudininkas a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142). šiau ės žemaičių 14 dans ce ains a aux de langueo y os ā e ē kamienų daik a a džiai son abo dés ensemble (aleksand a ičius 1963: 101116; Šiliauskai ė 1991). ici ē kamien des obje s a e s son discu és sépa émen . 15 Plus loin su le Ziwa o a mes su dajoudi nonp oduc i ie s kamienus de passage en p oduc iuosius oi Vaičiakausky ė 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 59s aipsniai a icles / Vienaskai a daugiskai a V. dwae 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ.šes K. dwaes 1519, ponies 24712 ~ d .ses, k. dwaiu 8525 ~ d .u poũos n. dwaey 1714, duśiey 4424 ~ d sê. n. dwaioms 24228 ~ deuxoms g. dway 1111 ~ d .sẹ g. dwaes 19017 ~ d sès Įn. dway 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs V . baznicio 224, baźnićioj 7921, dwaioy 7710 V . kojoy VI34 ~ kúojosẹ ~ bažnĩ.o, ~ d o Š. dwae 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaes 24320 ~ d .ses 1. 16 Vienaskai as nomininko galūnės es -,a = [e], -e e -i, p z. : Y eyp awa duśie g ey a aną a as, iey gie ay kaypo Panna zwećiawe ano yizkoi 501718; Day lywa din a Poni Aniołu 2871315. ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn- i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi Lyginamojoje a mée uneaskai os a dininko galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~ dali), qui es née de seno inės *-. a mée (comme e de ous les no d des e es, à l'excep ion des mêmes sudins e o ien aux leu s pak aščius) oixis a po minkš ojo p iebalsio é an pas ki čiuo as pe pa eiginį balsį e susiau ėjo iki ẹ. ai, juozas aleksand a ičius (1963: 109) pense que el a k e ingos a mėje susiau ėjęs iki , mais peinegu, si ce balsis galėjo iek susiau ė i17 . Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs. Minė i g a inemen unaskai os nomininko a ian es (išsky us -i), comme indique ex e g aphikos analizė, ma que balsį e ou -æ po j. il au sépa émen men ionne le mo poni (ponì ~ põni), don galūnė -i (Zinke ičius 1966: 223). le inal -i non-apla ūnemen indique qu'il es enu de *- (būga 1958: 566). a miques des eche ches mon en que les ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, aussi bien e * e *, on su umpé ou es a mes. No d zemaičiai, di é emmen des au es a ismes, *, * nesuplakė a ec *, * ou *, *, exemple.: ns. nom. g žì ‘g aži, dgs. peu . mšks ‘miškus (Zinke ičius 1966: 116). Vienaskai os šauksmininko o me ne di è e pas du a dininko. 2. Unasci us kilminisc a ces memb es: -es, -os, pa exemple. : Kał as aay u wadżio ojes, pyk os dwaes apie as, me e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu ne dielos g iża y Je uzalu 1213. 16 À l'heu e ac uelle compa éameoje a mée es u ilisée o me a ec ē kamien galūne, exemple.: d se ‘d asė(je). 17 ici men ionnée, que ou e asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje ou écemmen exis a o šiau ės zemaičių Zemaičių kal a ijos i ne a ėnų apylinkėse, plus loin su cela oi gi denis 2000a: 233236; enco e plg. juškai ė, gi denis 1974: 9394. 66 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII g. dwy dyiny 1061, sona a Vaičiakauskienė aby kojy 22414 ~ d din, b ko Įn. dwym gałwym 31119 ~ d m gl m 1 . Femiškojo di e niemen ype a dažodžių d iskai os a dininko e galininko linksnių galūnė es -y = [ẹ], p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061 Y eypo ij yz æy kaypo iuna an Lu nes, dydy wyny aby zwæćiawy kojy p y k iżiaws p ymuśiedie 2241315; Pa am ana u uččiwa y paki anele anà: y eyp zwieieiey, y Mo awæs kałbie y e wayzdy Dangawszy , 2269. dans la con empo aine compa a i e a mne, i iable di e niemen dik a a džių d iskai os a dininko e galininko o me coïncide a ec paliudi smi Ziwa e (d ž izd ~ d ì ž aĩgždi). Mo e iškosios giminės d iskai os a dininko i galininko leksija -ẹ ~ -i kildin ina de seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; enco e oi Zinke ičius 1980: 181). 2. d iskai os kilmininko galūnė es -u, p z. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 10613. dans la ac uelle k e ingiškių a mée daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė es égalemen -u (d jũ. bobu ~ d ijũ. bóbų) e coïncide a ec les discu ables daik a a džių mul iiskai os kilmininku. 3. d iskai os įnagininko galūnė es -ym = [ẹm], مثلاً. : No in wyiny bu um weykiy bu wy, ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u iomis ko jomis [...] 3111720. dans l'ac uelle ŠVŽk a mée d iskai os įnagininko galūnė aussi -ẹm (d m šà km ~ d i šaki). su l'o igine e le dé eloppemen du d iskai as įnagininko exis e di e ses explica ions (plg. Mažiulis 1970: 209218; Zinke ičius 1980: 198). Dans ce a icle ien comp e kazlausko hypo hzès. aigi senosios d iskai os įnagininko o mų kamiengalis es a dininko e galininko galūnė. les plus ieux o me de ce heu eux a ai galūnę -ma, peu -ê e décousue de *-m (kazlauskas 1968: 128, 132; enco e plg. aleksand a ičius 1967: 239; Zinke ičius 1966: 206). Veikiausiai k e ingiškių ap iamosios d iskai os o me es mo ologinės kilmės24 žemaičiai įnagininko (kaip, byje, e naudininko) galūnės okalizmą p ide ino à nom e galūnės okalizmo. en inissan analysé ype de daik a a džių d iskai os o mes de se ice peu ê e a i mé que des emps Ziwa o, comme mon en donnés exemples, déjà é aien u ilisés elles o mes de daik a a džių d iskai os ype éminiskojo di e issemen , elles que u ilisées e aujou d'hui k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius: 10 19634). 24 an anas salys ces k e ingiškių d iskai os o mes essayé explique phoniquemen , mais à cela opš a au ų mo e iškosios giminės a dažodžio galūnės -ẹm o igmė iš *ām; ne pa ik es phone iquemen expliqué e elles o mes comme (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam, ca le compoinys *djă e esaičių a mėje es sup iešakėjęs a an kalbinių d iga sių siau ėjimą (gi denis 2001: 430). 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 67s aipsniai a icles / IŠVaDOS isanalisa us e compa ais Ziwa o a mės e ŠVŽk laikginemen ée iškojo leisnia anja é èle que depuis xVIII a. midu io k e ingiškių a mėje a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas. 1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly- esminių mo ologinių pokyčių neį yko. la mo phologie de a mes dépend du dé eloppemen de la mo phologie e de la phonologie. 2. déjà xVIII a. au milieu k e ingiškių a mėje enai eme iškojo linksnia anja daik a a džių (kaip e iso a dažodžio) nep oduc i iųjų kamienų pe mission į p oduk i iuosius. 3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka- mienų ienaskai os įnagininko o mos. 4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių unaskai os ie nieka (inesy o) o mes a é é ép ou es mo ologique umpemen . o mes mul iiskai os (kaip, pa je, e i iškojo eselnia anja) enco e ne umpėjo. À l'heu e ac uelle su umpéesuses pa lamosios ly ys ca ac é is iques seulemen k e ingos šnek a. 5 . Ziwa o analyse mon e que le eme iškojo eselnia anja daik a a džių daugiskai os naudininko o mes mo ologiquemen changi o jusqu xVIII a. midu io ex e uni e sellemen u ilisées su umpėjusios ly ys. 6 . Ziwa o a mée eme iškojo eselnia anja daik a a džių daugiskai os įnagininko o mes du naudininko sky ėsi seulemen galūninio balsio i p ésenceimu. Lyginamojoje a mée men ionnés o mes di ise seulemen p iegaidė e a ec elle lié a i auk inis ki is. 7. comme indique Ziwa o analyse, xVIII a. au milieu de k e ingiškių a mėje ē kamieno daik a a džių leksija -es < *-ēs da sky ėsi nuo galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės e ugnys 904 < *-s ‘ugnies. 8.Dans le ex e examiné o me d iskai es a e, mais dėsninges. Ziwa o emps, comme mon en les exemples donnés, déjà on é é u ilisées elles eme iškojo eselnia anja ype daik a a džių d iskai os o mes, qu'u ilisées e aujou d'hui k e ingiškių plo e. Li e a Ū a aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingas a mės daik a a džio kai ybos ca ac é is iques e galūnių aida. Kalbo y a 9, 101117. alminauskis k., 1931: Vyskupo a. ba anausko le eškai hugo webe iui. A chi um Philologicum 2, 68116. bazinys . 1995: 1759 ans Ziwa o eiksmazodis e ses o mes (bakalau o da bas). Uni e si é de Vilniaus. 68 ac a sona a Vaičiakauskienė Linguis ica Li huanica LXVIII būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li . leidykla. bouga kazimie as 1961: Rink iniai éc i s 3. Vilnius: Vals ybinė poli . e moksl. li . maison de p esse. gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologie e mo s de da yba ( ank aš is). gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo e encikopedijų édi eu . gi denis aleksas 2000a: Calbo y os a aux 1. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . gi denis aleksas 2000b: Calbo y os a aux 2. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . gi denis aleksas 2001: Kalbo y os a aux 3. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . gi denis aleksas, osinas alb e as 1976: quelques samp o a imen s dialec ologiques su des ques ions de phoné ique. Bal is ica 12(2), 188197. Elle a é é c éée pa la socié é Bal is ica. gi denis aleksas, gi denienė danu ė nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. 1997: 1759 ans Ziwa o index. Vilgi denis aleksas, ski man Pe as 1998: 1759 ans Ziwa as. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. VilniusŠiauliai. g ina eckis Vladas 1973: His o i des a mens des Zemaiches. Vilnius: Min is. juškai ė ., gi denis aleksas 1974: le même e ne a ėnuose. Kalbo y a 25(1), kazlauskas jonas 1968: 93–94. Li uiniens langues his o ienne g ama ika. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1958: des langues Li uaniennes i-kamieno daik a a džių ienaskai os aunagininko e ie ininko ques ions su les o mes d'o igine. Kalbo y a 1, 5167. kazlauskas jonas 1959: daik a a džių ()u con en nia imo nykimas. Li uiniens pa lo y os ques ions 2, 1745. kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių o mes. Kalbo y a 6, 333334. kazlauskas jonas 1963b: pou le sys ème de ki chiaissemen du a dažodžio de la langue li oue. – Kalbo y a 7, 171–181. LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982. LKa III A las de la langue Li uanien 3. Mo ologie. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis Vy au as 1970: Bal es e au es langues indoeu opéennes ela ions de. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: His o i de la langue li é ai emen Li uanienne. Vilnius: Mokslas. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 69s aipsniai a icles / Palionis jonas 1995: Li uanies éc omosios langue his oi e. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: ac uelle posi ion e is o inė aida (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si é. os albe inas as 1971: Šaukėnų šnek os ā, ē e i kamieno daik a a džiai. Kalbo y a 23(1), 4954. osinas albe as 1995: Bal es langues de en ées: mo ologies aida. Vilnius: Vilniaus uni e si é. osinas albe as 2000: inesy o e adesy o o igine e aidos ques ionnim. Bal is ica 34(2), 173–183. subačius gied ius 1998: Les idées de langue commun ines des Zemaiches: débu du XIX nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. siècle. Vililiauskai ė . 1991: 1759 ans Ziwa o daik a a džių di e niaissemen sys ème (diplominis da bas). Uni e si é de Vilniaus. Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 ans Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai e leu aida. Kalbo y a 50(1), 119133. Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 Ziwa o i e p iebalsinio kamieno daik a a džiai e leu aida. Bal is ica 36(2), 223236. Elle a é é c éée en 2002 pa la socié é Bal is ica. Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 ans Ziwa o a dažodžio linksnia anja sis ema (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si é. Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 ans Ziwa o u e iu kamieno daik a a džiai e leu aida. Ac a linguis ica li huanica 53, 9199. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Li uanies langues his o ique g amma icika 1. Vilnius: Mokslas. suMMa y he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe he de elopmen o he eminine- ype noun declension, wi h emphasis on he Ziwa o o 1759, he nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns w i en eco d o he 18 h cen u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee kinds o s em iden i ied in he eminine- ype declension ā and ā s ems, and also ē s em in he Ziwa o dialec . he i s wo 70 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch sona a Vaičiakauskienė p o es, a e y close simila i y can be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec . o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . gi en solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elopmen o p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy enabled us o wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y. Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h cen u y had al eady unde gone he p ocesses o duced. in he p esen -day use, educed o ms o his kind a e ypical only o he sub-dialec o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n Ziwa o dialec and o he no he n Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec , mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e- in he nouns unde discussion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms di e ed only in he p esence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he eminine- ype declension, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and, ela ed o i , he on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he Ziwa o dialec had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē s em, i should be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in he mid-18 h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he in lec ion -ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės and ugnys 904 < *-s ‘ugnies. En emis 2012 m. augpjücy 2 d. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanie [email p o ec ed]