1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

51s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas, galūnė, mo ologische Ve kü zung. keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype declension, in lec ion, mo phological educ ion. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: synch onische und diach onische Mo phologie. 1759 Me ZIWATO1 Mi e iŠ kojo LinksniaViMo daik aVa dŽiai und j aida ano acija A ikel analysie am bes es ens xViii a. nö dliche un e aičių k e ingiškių a mės aš ijos monunklo 1759 m. Ziwa o mo e iškojo linksnia imo2 daik a a džių aida. Wee iškojo en spnia im yp gehö en d ei kamienai: ā und ā nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns kamienai bei ē kamienas. bei Ziwa o a mės Da en e glichen we den mi heu igen nö dlichen un e aičių k e ingiškių a mės Da en. analysie benden daik a a džių kamienų pa adigmen e gleichung o enba nö dliche un e aičių k e ingiškių e dažodžio mo ologies aidos endenzien und b uožus. Ve glichamoji Analyse zeig , dass eme iškojo gleikniauens daik a a džių o m e ichimu und homonymischen lyčių gausą lem a mės phe ikos waida, auch ki chia ing. aigi a mės mo ologies aida häng on mo ologies und phonologies eišknissen. 1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. gegenwä ige gemeinsine Sp ache Buchen i el bedeu en Mūsų He n es und diebo jėzaus k is aus leben. In Wissenscha lichen We ken wi d sie ein ach Ziwa u genann . 2 A ikel basie wi d aleks gi denio und albe o osino o geschlage e daik a a dsels en spnie ungs ypen hie a chie (plačiau z . (gi denis 2000b: 5062). 52 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII anno a ion he p esen a icle is de o ed o he analysis o sona a Vaičiakauskienė he de elopmen o he eminine- ype declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes eco d o he no he n Zemaiciai (samogi ians) o k e inga dialec he Ziwa o, published in 1759. he eminine- ype declension comp ises h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o he Ziwa o dialec we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain cha ac e iscondi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o s essing. hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and phonological phenomena. ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e- ĮVadas Heu eische his o ischen Mo phologies Fo schungen e lauben neabejo inai 1759 m. Ziwa ą zu be ach en bes enu xVIII a. nö dliche zemaiische k e ingiškių a mės4 paminklu4. Leidnisse o me o lenkische Sp achen sch i menimis deu lich und konsequen el o ges ell wi d nö dliche zemaičių k e ingiškių a mės phonologische sys em, g amma ikos und mo ologies sanda a. konsequen un e such und besch ieben wi d Ziwa o a mės phonologische und mo ologische Sys em (plačiau z . gi denis, gi denienė 1997: 1944). schon kazimie as būga (1958: 561578) iksuo omen analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e Fo men. analysie ames schš iies monumen lo mo ologijai5 ski ende nuosekls und olls ändige a bei bis je z ehl . Ziwa as seinen a chajiškomen g amma ikalischen Eigenscha enem dominie e nich einen li auensischen Sp ache his o iką und ih e a mių y ėją. übe Ziwa o lexikos Besonde hei en und synaksescha wožes, und besonde s übe Mo phologie, nich wenige sind sch eęs aleksas gi denis (2000a: 204210; 233257; 2000b: 183190; 355356; 2001: 170181; 292325; gi denis, gi denienė, 1997, 1119; gi denis, ski man 1998, iixi ). Ziwa o Tex e klä end a ika ische un e schiedenscha en susda ung in zemaičių a mėse benu z e Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 und k .). Zigmas Zinke ičius edend übe 3 wei e s ehe Tex de Name diese Sp ach abgekü z ŠVŽk. 4 B ei e übe das, dass Ziwa as gesch ieben is beiü io zemaičių k e ingas umgelinkių a me: gi denis 2000a: 237257; gi denis, gi denienė 1997: 1119; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b: 4–7 . 5 hie e wähė ini du ziemlich um assus S uden en de Vilniaus Uni e si ä A bei en: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 53s aipsniai a icles g aduie es žemai ybių Übelassen xViii a. li auische Raš ų kalboje Ziwa ą zuge eil iš isai žemai iisch gesch iebenen Tex en und wies wich igs eus dieses Raš ijs pamini es e e schwe s ens und leich e weise un e aißen beme kimas žemai ybes, akcen a o o me o Ziwa o klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .). Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58) sch i es neue ungen. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analuodamas xViii a. eligiösen Raš ų Sp ache be on e e, dass Ziwa e yški Tendenz zu e zich en gewissen beiü ioche Landaičių a mės lyčių und aukš ai in i Sp ache. au o ius wies häu igs e ex aukš ai ybes, de en e wendung wi kungs oll lėmė des damalos hochš ai iische eks es sch i adi ion. e klä end das Li huäischen Sp ach o ms He kun , Sch i und Ki chia ung behandelnem Publikum ėmėsi jonas kazlauskas (1958: 59, 62; 1959: 1744; 1963a: 333; 1963b: 178179; 1968: 248 und k .). E wähnlich, dass albe as osinas (1995: 25 und k .) ekons ue end bal ische Sp achen einwa džių kai ymo Pa adigmas auch benu z e Ziwa e paliudy en pa icipischen einwa džių Fo men. wa o a mės und gegenwä ige k e ingiškių a mės mo e iškojo linksnia imo ype daik amų daik a a džių kamienų pa adigmen e gleichung o enba ŠVŽk a mės a dažodžio mo ologies en wicklungs endenzien und b uožus. also soll dieses a ikels geben y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi- sinch onisches xViii a. nö dliche un e aiße k e ingiškių a mės aš ijos denklo 1759 m. Ziwa o a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja- mo e iškojo linksniauens daik a a džių aidas besch eibung und, wich igs es, e gleich mi gegenwä ige ŠVŽk a mės daik a a džių kai ybosys em. konsequen analysie we den im A ikel zusammengese z e e wähn en kamienische Daik a a dzungen linksniie ungs Pa adigmen, besp ochen wi d analysie benden Daik a a dnissen galūnių He kun , e such wi d e klä en his o ischen Vo dawo ds aides P ozesse, andimų U sachen und Mo i e. Ziwa o und ŠVŽk a mės Da en e gleichung ließ geben ekons uie e xViii a. mi u io analisie amosios a mės mo e iškojo linksnia imo daik a a džių mo ologiją. Ziwa o a me e un e scheiden sich d ei weibe iškojo linksniauens kamienai: ā und ā kamienai bei ē kamienas. Die e s en zwei kamienai gegensei ig seh ähnlich, sie un e scheiden nu un e suchen zeig e, dass un e aičių a mėje seh supanašėję ā und ē kamienai. 6 übe ande e analysie em sch iš ijs monumen lo daik a a dzungen e niauens ypen de elopmen sieh. Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 7 übe Ziwa o g a iką und sch i ybą schon meh mals gesch ieben wi d (plačiau siehe gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190; kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap- a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 . 2001: 292326; gi denis, gi denienė 1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), dahe in diesem A ikel nich wiede hol . 54 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII I ā ā kaMienai alle ā, ā kamienų daik a o zii sind mo e iškosios giminės, ha sieben linksnius ( a dininkü, kilmininkü, naudininkü, galininkü, įnagininkü, ie ininkü (inesy ą) und šauksmininkü), is Zahl ( ienaskai ą, ieliskai ą und d iskai ü). ā kamienas Vienaskai a daugiskai a V. ąka 5710 ~ nk8 V. ąkas 1089 ~ nkas K. gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~ nku n. zmona, dyinay ~ žmonas, din. n. źmonoms 2732 ~ žmuonom g. ąka 217 ~ nka g. ąkas 29 ~ nks kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo 1. Einaskai as a dne n galūnė is -a, beispielsweise: [...] nie a zwyczaiaws, idan bał a gałwa okiuw me iu numy um, ney miałwe Panna, au Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos awęs i a okay dek e as yzdu as 23524. Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas Lyginamojoje a mėje einsaskai os a dnieka galūnė auch -a ( nk ~ hand9, oba ~ ob), die kildin ina aus seno inem ilgojo *-. senosios akū inės galūnės li auens sp ache sind su umpėjusios übe xiii a. pabaigą und xiV a. p adžią (būga 1961: 46; gi denis 2001: 173174; g ina eckis 1973: 267). 2. Einaskai as Kilmininko galūnės is -as, -os, beispielsweise. : A neźyno e, jog ąnay jumis yzwede yz newales Pha ao; yz maces ąkas nep ie elyzkas 1851921; Tada negiediekiemos p y sein zawk y, um nich łupomis, ale zy dy, abyczaju o ne egyn e, y p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 971618. in de heu igen k e ingiškių a mese schaknischen ki čiauens daik a a džių einaskai os se un e aičių šnek ose neki čiuo as langosios ci kum leksinės galūnės sind umpėjusios ühe negu akū inės. am bes en das zeigen un e schiedliche *-añ und *-n A liepinungen. Im e s en Fall wa de Zweiga sis su ienbalsėjęs, abe noch o ene (p z.: kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs). Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė- ns. gal. d ba ‘da bą), zwei em nich nu su ienbalsėjęs, abe schon übe gehend in mi liches Pakilimą (p z.: 8 im A ikel zu geben e minien Beispielen e wende Palemono sch i und seine diak i ische Zeichen. 9 hie und wei e e gleichamße Sp ache Beispiele e s ellen A ikelo ä. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 55s aipsniai a icles ns. / įn. šk ‘šaka; da plg.: ns. namens. ąka 5710 und ns. įn. ąku 8117) (gi denis 2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai s immei niede aičių a mėse meh wenige sind edukuo i (g ina eckis 1973: 272). analysie ba em Sch i enmonumen s Kilmininko Fo men bes ä ig Fak ü, dass neki čiuo a galūnė -ās a mėje langiai su umpėjo, und ki čiuo oji ( eikiausiai pe a pinę -o.s) aus e o in -uos. 3. Einaskai os Benu ze s galünen sind olgende: -ay, -a = [a.]10, beispielsweise. : S ojoy, kada u dydy nobaźen wu, cuda o Diewa ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy niekokie cuda, pa syganda 825; Abłudnikay ( ay i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws ney mozokie , kas yz bu na mys a ale kas yz bu na paey a y zy dies, kaypo ayles pyk as, we ym mo e i es, uź muśimas, y k om padabnes 8636. in de gegenwä igen ŠVŽk a messe besp ochenamasis humo nis endigiasi -a. (lo . ~ ló ai, ob. ~ óbai). Ziwa as bes ä ig , dass einaskai os Nu zenaa s galūnė -a a mėje su ienbalsėjo aus *-ai (plačiau siehe Vaičiakausky ė 2002b: 18). keine diak i ischen Zeichen, galin igen ma kie en mono ongizuo ą balsio Länge, Ziwa o Übe se ze nich e wende . ohne sie žemai iškas su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, und -[e.]) läss sich nu dig a ais -aa, -ee au sch eiben. Ziwa o Au o , schein usiai en wendend dig a o -aa, žemai išką einaskai os 4. Einaskai os galininko galūnė is -a, beispielsweise. : Duiu Ihnen znoka, jog naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us. welche az pabućiusiu y au dessen ąka py mu pakieliu, aay wi d 1342728. k e ingiškių ienaskai os galininko a ma s imm mi paludy a Ziwa e, . i. kalbamojo linksnio galūnė is -a (lo a ~ ló ą, oba ~ óbą). galnik lexion -a neabejo inai kildin ina aus *-añ. 5. Einaskai os įnagininko galūnė is -u = [ö], beispielsweise. : Weyziek dann kaypo awa ąku Apaz ałams duna Teil, leipdams, idau wyims dali um ne śikz ay, y kaypo ąkoy anu, y ąkoy u, ku yi nu anu jeme duna skiel um 811719. k e ingiškių a mėje einaskai os įnagininko galūnė -ö ( nk ~ hand, obọ ~ óba) kildin ina aus *- < *-n <*-n. Un e suchung en hüll e, dass weibliche eudnie ung daik a a dzungen einaskai os einnagininko galūnä übe eins imm mi männlichem eudnie ungs yp o kamien daik a a dzungen einaskai os einnagininko galūne -ö < *-ō (Vaičiakausky ė 2001: 121). aigi schon Ziwa o a messe wa su apę daik a a džių o und ā kamienų einaskai os įnagininko Fo men (da plg. gi denis, gi denienė 1997: 13). 6. Einaskai os inesy o Fo m a iie : -o = [uo], -oj, -oy, -ojy, beispielsweise. : Gałwo nu E zkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is zusammen wiezdays użgawa, ąnkiey ię diełodamy) buwa onu gylu uk ąn e 3321113; Ale ay Jezus kalbieje apeyni Baziy ćūn kuna awa, ku ay ećioyoy dien yz numy uśiu a sikiele 1151718; Jaw i a ćieas hie 10 und wei e nach Ziwa o g a isch und ašliaą lauž ybnissen skampaen ansli e ue e one ische a mės gal, die mi dem Tex gesch ieben we den. 56 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII binkie ies g ey a, denn oj adinoj, galiema ij a a y y paim y, ek en ay nu mynes, jog niemand uns ano ne a ims 1572628; We kie debeis, we k o ay li o as Wie ojy aos Ihnen az as geö ne We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, sku G aba añko[je], ob P yo ~ Po na 33315–18 . Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~ obõ[je]). es an ischen U sp ungs galūnė, en s amm e on al em Loka i * ankāi und pos posi ionen *-én. aigi umdisamosios galūnės Raida wa so: *-āi + en > -ājén > -ōjẹ. wie osinas eigia (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai muss e sich o mie en noch bis *-āi, *-ān ode *-ēi, *-ēn umpungs e , sons heu e hä en wi solche Fo men, wie * ankaje, *žemena). Einaskai os inesy o Fo men wu de einem skiemeniu ilgesnės ü ande en linksnių Fo men, dahe ih e mo ologisch umpe e. senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin- ke ičius 1980: 192). Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine- sy o leksija häl y ina -uo; (da plg. gi denis 1996: 221), und ande e gesp ächlichen linksnie s g a inie Va ian en sind Tex Au o iaus paaukš ai in es ly ys (plg. gi denis, gi denienė 1997: 3132). analysie e Tex zeig , dass xVIII a. mi le weile k e ingiškių ums i enem kamieno daik a a džių einaskai os inesy o leksija schon wa su umpėjusi. 7 . Einaskai os šauksmininko galūnė -a, beispielsweise. : O k una p awedliwa ys! 33025 . in de heu igen e gleichamoßen Te menscha ā kamieno daik a o dzei šauksmininko Fo m ak isch ha nich : sie is übe eigne mi a dininku, un e scheide nu ki čiu (m g ~ me g). Šauksmininko leksija -ă, e lo usi seine mo ologischen Bedeu ung, ilgainiui soll e sein nume ama, beispielsweise.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis 1962: 60). solche ech syklingų einsachigem Schauksmininko o m ohne galūnės pass i o und Ziwa e, z. ma in 6121; żmon 681. 8 . meh iskai os a dnieka galūnė -as, beispielsweise. : Ale ąkas y koies sein buwa u yz as, y a e Ponas Jezuas Apaμορφms yz yzkie ij eguł waykśćio 108911. meh iskai os Namenaa s Fo m k e ingiškių plo e ende sich auch -as ( nkas ~ añkos, obas ~ óbos). galūnė -as es ina aus *-ās. un e suchungen zeigen, dass un e aičių ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14). nedaugiskai os schauksmininkas aus seno is zu apęs mi ieliskai os a dininku. Ziwa e ieliskai os a denaa s und šauksminink Fo men auch übe eins. 9. Vieliskai es Kilmininko galūnė is -u, beispielsweise. : O wann ne olyi buwa, zwećiaw e Panna yzgy da ąkma anu ieme au ąku awa Suneli 351921; Po kiek dienu paźieg no ju i Elzbie a Zacha ioiu y Jona, eje u Juzupu Panna y Naza e ha [...] 401718. de heu igen ŠVŽk a mese besp ichenden linksnio galūnė es i ode ki čiuo a -u., ode neki čiuo a -u, . y. su ampa mi paliudy a ex e ( nku ~ añkų, ọbũ. ~ ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ . 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 57s aipsniai a icles / Ziwa o we iškojo und gemischige linksnia io yp daik a a džių analiza (Vaičiakausky ė 2002a:236; 2002b: 223 18) leis en zu behaup en, dass de be e enden daik a a džių ki čiuo a kilmininko galūnė noch wa angebe e mi nosiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius: 1963 102). ohne das, einen solchen späliojigung könn en beg ünden ein inzwischen u Ziwa e ieliskai os kilmininko o ma un 17410 ode d iga sio un akul a i us e wendung nich ūninėse posi ionie, beispielsweise. : Kam munęs ape ay kławi, kada munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs kławe, nes az pa aiemnay ne mokiaw nieka 174810; apskuns as 18817, skunðes 31410. 10. Meh zahi as Nu zenaa s Galūnä is -oms, beispielsweise. : Y yz kalbynieje iems ne i ykiema ju, y kyi iby śy dyis, jog ne no ieje ykie y źmonoms, de en nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 . egieje ij yzk e ingiškių a mėje dieses linknio galūnė is -uom ( nkom 11 ~ añkoms, ọboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). apam a iosios galūnės S imme nach a mės dėsnius di ongiza osi aus -omus, die en s and aus seno inės *-āmus. alųjų Sch i en Un e suchungen zeigen, dass xVixVii a. noch wa en e wende nesu umpėję naudininkai *šakāmus ‘šakoms, * ankāmus ‘ ankoms. nich s umpěßen Nu ze s Fo ms diese Tagen e mnissen no male weise nich ap inkama. dialek ologen s immen zu, dass kü zlich die Va ian en ühes ens übe nahm un e aičiuose (plg. Zinke ičius 1966: 232), dahe und Ziwa e uni e so inai übe nalėjusios su umpėjusios naudininko Fo men. 11 . meh iskai os galnehme ha galūnę -as, beispielsweise. : Dieł o kławpuis ąkas u dieju i paka ney kałbieje 1667. Lyginamojoje a mėje ieliskai os galininko Fo m auch -as ( nks ~ hands, obs ~ óbas), die su umpėjo aus *-s. einige kalbininkai (kazlauskas 1968: ninko senoji 189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin- ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali- galūnė wa be n, . y. *-s, denn sons heu e hä en wi : *-ns → -ns → -s → -s → -s. 12. Meh zahli as einnagenaa s galünes sind -om, -oms, beispielsweise. : Az ug iawiu die Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis 18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu Pyło a, a eje u Klebinomen<...> 24718. in de heu igen k e ingiškių a mese ieliskai os įnagininko galūnė -uom ( nkoms ~ añkoms, obũoms ~ obõms). nesu umpėjusių besp achliches aleg nie o mü is gi dėjęs gi denis einem Liedoe (gi denis, Pab ėža 1998: 20; noch plg. Lka 1991: 66, zemėl. n . 63). Mo phologisch un e ände e galūnę bes amm a mė11 No d niede aiße elšiškių a mėje ā (auch auch ā bei ē) kamienų a dažodžių meh iskai os Nu znehme kann haben įnagininko ki į bei p iegaidę, z. dinũoms ‘dien, m gũoms ‘me goms (gi denis 1996: 57, 103, 142). 12 übe die He kun diese Flexie siehe auch. Majiulis 1970: 311312. 58 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII je išlaikė i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai sona a Vaičiakauskienė (Zinke ičius, 1966, 233; noch plg. ku -ā kamiengalis und galūnė *-ms. ieliskai os einnagenaa s galūnėje i e eko mo ologischen bedeu ungen und ausbliebko au diese Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms, Weise ums i enem linksnio o m suchapo mi ieliskai os nu inikku. Gegenwä ig un e scheide oksi onischen Ki chiau galūnė on Nu zenaa s nu angaide und mi ih e bundu abs auk inem Ki čiu13: Nu zenaa s o men ki čiuojamas i ap adičně, įnagininko i agališkai; ba i onischen ki chiau ens beide mildnisse übe eins immen (auch siehe aleksand a ičius 1963: 105). Ziwa as zeig , dass in xVIII a. mi el Pajū io zemaičiai k e ingiškiai noch benu z e nesu umpėjusias meh iskai os einnagininko Fo men (su umpėjusių o mü analysie em Tex em pasch e nu paa ą Mal). 13. ieliskai os inesy o galūnė is -osy = [uosẹ], beispielsweise. : Jey ne yzwiiu ąkoy sein p adu yma wyniu y ne idieiu py z a muna y wyi a wyniu, y ne ydieiu ąkas muna y zona jo, ne i ykieiu 271911. nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau- giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]); da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). ieliskai os inesy as wa einem skiemeniu ilgesnis als ande e pa adigmas Fo men, deshalb geneß mo ologisch ku zė i. Ziwa o analyse e laub zu behaup en, dass xViii a. mi u yje ā kamieno ieliskai os s a nieka (inesy o) Fo men noch nich umpėjo. ā kamienas ā kamieno daik a a dzungen humo nia ung is nich gausus. ein g oße eil is kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i *-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio übe gegangen in ē ki chiauens daik a a dzungen e wo ben sechs homonymine o men, und sch o nischen ki chiauens ach uonies. aigi schon xVIII a. mi u yje k e ingiškių a mėje o kam mo e iškojo linksniauens daik a a džių (kaip, beje, und des ganzen a dažodžio15) nich p oduk i iųjų kamienų übe gang in p oduk i iuosius. 13 das kann behaup e we den nu mi Beibehal ung, denn ā kamieno a dažodžių ieliskai os naudininkas a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142). šiau ės zemaičių 14 in einigen in sp acho y os A bei en ā und ē kamienų daik a a džiai besp ochen we den zusammen (aleksand a ičius 1963: 101116; Šiliauskai ė 1991). hie ē kamieno die Obik a o zungen besp ochen we den ge enn . 15 Wei e e übe den Ziwa o a mės o dažodis nich p oduk i iųjų kamienų übe gang in p oduk i iuosius siehe Vaičiakausky ė 2002a: 223236; Vaičiakauskienė 2005: 9199. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 59s aipsniai a icles / Vienaskai a daugiskai a V. dwae 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ.šes K. dwaes 1519, ponies 24712 ~ d .ses, k. dwaiu 8525 ~ d .u poũos n. dwaey 1714, duśiey 4424 ~ d sê. n. dwaioms 24228 ~ d oms g. dway 1111 ~ d .sẹ g. dwaes 19017 ~ d sès Įn. dway 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs V . baznicio 224, baźnićioj 7921, dwaioy 7710 V . kojoy VI34 ~ kúojosẹ ~ bažnĩ.o, ~ d o Š. dwae 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaes 24320 ~ d .ses 1. Einaskai as 16 a dnieka galūnės sind -,a = [e], -e und -i, beispielsweise. : Y eyp awa duśie g ey a aną a as, iey gie ay kaypo Panna zwećiawe ano yizkoi 501718; Day lywa din a Poni Aniołu 2871315. ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn- i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi Lyginamojoje a mėje einaskai os a dnieka galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~ dali), die en s and aus seno inės *-. a mėje (wie und alle nö dlichen zemaičių, auße den selben südlichen und ös lichen de en pak aščius) balsis a po minkš ojo p iebalsio seiamas neki čiuo as pe pa eiginį balsį e susiau ėjo bis ẹ. wah , juozas aleksand a ičius (1963: 109) glaub , dass so a k e ingos a mėje susiau ėjęs bis , abe kaumgu, ob diese balsis galėjo iek susiau ė i17 . Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs. Menė i g a inie einaskai os Namenaa s Va ian en (ischsky us -i), wie zeig Tex g a ikos analyse, ma kie balsį e ode -æ po j. gesonde muss e wähn we den das Wo poni (ponì ~ põni), dessen galūnė -i (Zinke ičius 1966: 223). des End -i unpla ūne ung zeig , dass e en s and aus *- (būga 1958: 566). a mien un e suchungen zeigen, dass ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, auch auch und * und *, su ump e alle a mės. No d zemaičiai, ande s als on ande en a nissen, *, * nesuplakė mi *, * ode *, *, beispielsweise.: ns. namens. g žì ‘g aži, dgs. gal. mšks ‘miškus (Zinke ičius 1966: 116). Einaskai os schauksmininko Fo m nich un e scheide om a dininko. 2. Einaskai os Kilminzikel ha diese Gliüde : -es, -os, beispielsweise. : Kał as aay u wadżio ojes, pyk os dwaes apie as, me e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu ne dielos g iża y Je uzalu 1213. 16 Gegenwä ig e gliegsame e mese e wende sich die Fo m mi ē kamien galūne, beispielsweise: d se ‘d asė(je). 17 hie zu e wähnen, dass o bi asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje ganz kü zlich exis isa o nö dliche zemaičių Zemaičių kal a ijos i ne a ėnų umylinkėse, b ei e e da übe siehe. gi denis 2000a: 233236; noch plg. juškai ė, gi denis 1974: 9394. 66 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII g. dwy dyiny 1061, sona a Vaičiakauskienė aby kojy 22414 ~ d din, b ko Įn. dwym gałwym 31119 ~ d m gl m 1 . Wee iškojo lusniauens yps a dažodžių d iskai os a dininko und galininko linksnių galūnė is -y = [ẹ], beispielsweise. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061 Y eypo ij yz æy kaypo iuna an Lu nes, dydy wyny aby zwæćiawy kojy p y k iżiaws p ymuśiedie 2241315; Pa am ana u uczćiwa y e e e e e e eile anà: y eyp iezwieiey, y mo awæs kałbie y de de wayzdy Dangaws Dangawsæ as, 2069. in de heu igen e gleichnaumeie igen Te mung un e such e linksniauens daik a a dzungen d iskai os a dininko und galininko Fo men übe eins imm mi paliudy men Ziwa e (d ž izd ~ d ì ž aĩgždi). Mo e iškosios giminės d iskai os a dininko und galininko leksija -ẹ ~ -i kildin ina aus seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; noch ž . Zinke ičius 1980: 181). 2. d iskai os kilmininko galūnė is -u, beispielsweise. : Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu awa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 10613. de heu igen k e ingiškių a mese daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė is auch -u (d jũ. bobu ~ d ijũ. bóbų) und s imm mi besp ochenen daik a a džių ieliskai os kilmininku zusammen. 3. d iskai os įnagininko galūnė is -ym = [ẹm], beispielsweise. : No in wyiny bu um weykiy bu wy, ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u iomi ko jomi [...] 3111720. de heu igen ŠVŽk a mese d iskai os įnagininko galūnė auch -ẹm (d m šà km ~ d i šaki). wegen d iskai os einnagenaa s He kun und Raida esha e schiedene E klä ungen (plg. Mažiulis 1970: 209218; Zinke ičius 1980: 198). In diesem A ikel gehal ene sich kazlausko hypo hzės. aigi senosios d iskai os įnagininko o mü kamiengalis is a dininko und galininko galūnė. algi dieses linkses en Fo m ha e galūnę -ma, mögliche weise en s öß igen on *-m (kazlauskas 1968: 128, 132; noch plg. aleksand a ičius 1967: 239; Zinke ičius 1966: 206). Veikiausiai k e ingiškių umdiamosios d iskai os o m is mo ologische U sp ungs24 un e aičiai įnagininko (kaip, beje, und naudininko) galūnės okalismus p ide ino an den Namen und galininko galūnės okalismus. beendend des analysie ba en Typs daik a a dzungen d iskai os Fo men desse imen kann behaup en, dass Ziwa o-Zei en, wie angegeben Beispiele, schon e wende wu den solche weibischschene niie ungs yps daik a a dzungen d iskai os Fo men, welche e wende we den und heu e k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius: 10 19634). 24 an anas salys diese k e ingiškių d iskai os Fo men e such e zu e klä en phone isch, abe dem wide s eue n mo e iškosios giminės a dažodžio galūnės -ẹm sp äche aus *ām; auchk äuch phone isch e klä und solche Fo men wie (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam, denn Ve bindung *djă landaičių a mėje is sup iešakėjęs o sp achlichen doppa sien siau ung (gi denis 2001: 430). 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 67s eipsniai a icles / IŠVaDOS ausanaliza us und e gleichus Ziwa o a mės und ŠVŽk mo e iškojo linksniauens daikginim o enba e, dass ab xVIII a. mi u io k e ingiškių a mėje a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas. 1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly- esmischen mo ologischen Ve ände ungen nich e olg . a mės mo ologies aida häng on mo ologies und phonologies phännien. 2. schon xVIII a. mi u yje k e ingiškių a mėje s a and mo e iškojo linksniauens daik a a džių (kau und iso a dažodžio) nich p oduk i iųjų kamienů übe gang ein p oduk i iiosius. 3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka- mienų ienaskai os įnagininko o mos. 4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių einaskai os ie nieka (inesy o) Fo men wa e y usios mo ologisches Ku zungen. ieliskai os Fo men (kaip, beje, und män iškojo gladniauens) noch nich umpe e. Gegenwä ig su umpėjuse sp achamosios ly ls cha ak e igen nu k e ingos Schnek a. 5 . Ziwa o Analyse zeig , dass eme iškojo lusnie ung daik a a džių ieliskai os Nu zenaa s Fo men mo ologisch paki o bis xVIII a. mi u io ex e allgemein e wende en su umpėjusios ly ys. 6 . Ziwa o a mese mo e iškojo lusniauens daik a a džių ieliskai os einnagininko Fo men on Nu znieka sky ėsi nu galūninio balsio i gewesenimu. Lyginamojoje a mėje e wähn en Fo men spal e nu p iegaidė und mi ih e bundene a i auk inis ki is. 7. wie zeig Ziwa o analyse, xVIII a. mi u yje k e ingiškių a mėje ē kamieno daik a a džių leksija -es < *-ēs noch sky ėsi on galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės und ugnys 904 < *-s ‘ugnies. 8.im be ach e en Tex d iskai os Fo m sel en, abe dėsningha. Ziwa o-Zei en, wie zeigen au ge üh e Beispiele, schon wa en e wende e solche weibe iškojo lusniauens ype daik a a džių d iskai os Fo men, welche e wende we den und heu e k e ingiškių plo e. Li e a Ū a aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingas a mės daik a a džio kai ybos eigenscha en und galūnių aida. Kalbo y a 9, 101117. alminauskis k., 1931: Vyskupo a. ba anausko laiškai hugo webe iui. A chi um Philologicum 2, 68116. bazinys . 1995: 1759 Jah es Ziwa o eiksmažodis und seine Fo men (bakalau o da bas). Vilniaus Uni e si ä . 68 ac a sona a Vaičiakauskienė Linguis ica Li huanica LXVIII būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li . leidykla. būga kazimie as 1961: Rink ische sch i 3. Vilnius: S aa ybliche poli . und wissenscha . li . Ve lag. gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologie und Wo e de Da yba ( ank aš is). gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo und enzykopedijų Ve lag. gi denis alexas 2000a: Kalbo y os We ke 1. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. gi denis alexas 2000b: Kalbo y os We ke 2. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. gi denis aleksas 2001: Kalbo y os A bei en 3. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. gi denis aleksas, osinas alb e das 1976: ein paa samp o a ungen dialek ologischen phone os agen. Bal is ica 12(2), 188197. gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 Jah es Ziwa o Index. Vilgi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 Jah es nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Ziwa as. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. VilniusŠiauliai. g ina eckis Vladas 1973: Zemaičių a mių Geschich e. Vilnius: Min is. juškai ė ., gi denis aleksas 1974: das gleiche und ne a ėnuose. Kalbo y a 25(1), kazlauskas jonas 1968: Lie u ių 93–94. kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1958: Lie u ių kalbos i-kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko i ie ininko o müen U sp ungs agenimu. Kalbo y a 1, 5167. kazlauskas jonas 1959: daik a a džių ()u gladniauens nykimas. Lie u os kalbo y os F agen 2, 1745. kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių Fo men. Kalbo y a 6, 333334. kazlauskas jonas 1963b: wegen li auische Sp ache a dažodžio ki čia imo Sys eme aidos. – Kalbo y a 7, 171–181. LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982. LKa III Lie u os kalbos a las 3. Mo ologie. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis Vy au as 1970: Bal ų und ande e indoeu opäischen Sp achen Beziehungen. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: Lie u ių li e a ū inės kalbos is o ija. Vilnius: Mokslas. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 69s aipsniai a icles / Palionis jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: gegenwä ige Lage und his o ische aida (dak a o dise acija). Vilniaus pedagogische Uni e si ä . os albe inas das 1971: Šaukėnų šnek os ā, ē und i kamieno daik a a džiai. Kalbo y a 23(1), 4954. osinas albe as 1995: Bal ische Sp achen Eingaben: Mo phologies aida. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä . osinas albe as 2000: inesy o und adesy o U sp ungs und Raidos F ageim. Bal is ica 34(2), 173–183. subačius gied ius 1998: Žemaičių bend inės kalbos idėjos: XIX Jah hunde s an ang. nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Vililiauskai ė . 1991: 1759 Jah es Ziwa o daik a a džių leisniauensys em (diplominis a be). Vilniaus Uni e si ä . Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 Jah es Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai und de en aida. Kalbo y a 50(1), 119133. Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 Ziwa o i und p iebalsinio kamieno daik a a džiai und ih e aida. Bal is ica 36(2), 223236. Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 Jah es Ziwa o a dažodžio linksnie ungssys em (dak a o dise acija). Vilniaus pedagogische Uni e si ä . Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 Jah es Ziwa o u und iu kamieno daik a a džiai und ih e aida. Ac a linguis ica li huanica 53, 9199. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u os kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. suMMa y he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe he de elopmen o he eminine- ype noun declension, wi h emphasis on he nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns Ziwa o o 1759, he w i en eco d o he 18 h cen u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee kinds o s em iden i ied in he eminine- ype declension ā and ā s ems, and also ē s em in he Ziwa o dialec . he i s wo 70 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch sona a Vaičiakauskienė p o es, a e y close simila i y can be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec . o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . gi en solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elopmen o p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy enabled us o wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y. Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h cen u y had al eady unde gone he p ocesses o duced. in he p esen -day use, educed o ms o his kind a e ypical only o he sub-dialec o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n Ziwa o dialec and o he no he n Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec , mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e- in he nouns unde discussion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms di e ed only in he p esence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he eminine- ype declension, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and, ela ed o i , he on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he Ziwa o dialec had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē s em, i should be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in he mid-18 h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he in lec ion -ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės and ugnys 904 < *-s ‘ugnies. Eingelie e 2012 m. Augpjü s 2 d. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanien [email p o ec ed]