Angelė Vilutytė. „Kaltanėnų šnektos žodynas“

177 ecensioni e iews / an anas baLaŠai is Mokslinių ice che di ezioni: lessicog a ija, cul u a della lingua, e minologia. angelė Vilu y ė kaL anėn Šnek os Pa odynas Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 460 p. isbn 978-609-411-019-1 ecen emen e uscame in uno dei diecici dizionyn della lingua li uania šnek ų pa eik a kal anėnų apylinkių leksika. ques o anche nonplanino la o o dell'is i u o della lingua Lie u ių. così e sono s a i p epa a i šnek ų slodynai. Il p imo ale diziona io uscì Vy au as Vi kauskas (19372012). Dopo il suo No d y ų dūnininkų šnek ų žodyno (1976) ali dizionynus ėmė p epa a e non solo ins i u o, ma e Vilniaus uni e si e o kalbininkai. come ašo p a a mè discussiamo Kal anėnų šnek os e dyno au o ė angelė Vilu y ė, за ašinė i p op io šnek os žodžius p adėjusi baigdama s udiijas Vilniaus uni e si e e ci ca 1960 m. Ques o sc i o au o eui a. Vilu y ė è accon a a che da mokslei ę a miškos kalbos e e è sudominęs e agino za y esinė i ja nis giminai is Vilniaus uni e si e is adol as li uanis as accogliendo ma e iale pe il diplomainio la o o, ha anno a o e angelè mad e e nonu è illus adingo schnecco. comp ensione del alo e i ale del linguaggio augo e a o zò s udiando li uanis iką e classikinę ilologiją, quando dialek ologiją insegs è a mian ice ca o e Zigmas Zinke ičius. Dopo mol i anni il P o esso e gioiò, dalla ex s uden essa app endiej's su sc i ma a la sua na i a šnek os dizioninio. In alcuni decennici g e a di e o la o o al g anioio della lingua Lie u ių dizzyno sc i o e edagazione a. Vilu y ė kaupė ka o eką e suo šnek os dizynui. come ašo p a a mėje, pa olezus zaesc i inėjo a os ogaudama e ogni p aga pa ykusi in na e. is aikščio a decine di kaimų, pa lin a più che mezza cen o più an iche gene azioni adizine šnek a kalbančių kal anėniškių. p incipalmen e degli esempi di lingua au o ė isc i a da sua mad e eleono os dailidy ės-Vilu ienės, kilusios da epežio illaggio, močiu ės eleono os dailidienės (la sua šnek os asei pailius ia a kal anėniškių a mė ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 1971, p. 346). dallo s esso illaggio p o enusios e kalbin e qua o zie. pa bin i e uomini: isc i a da suo pad e ed a do, issu o kū ini kaime, senelio juozo dailidės, adol o e Zenono sebbene kal anėniškių šnek a appa enga ski ingom pa a mėms, ma il suo adziulių (iš Pãgilū ės), al onso Še ėno (iš be ninų). 178 ac a Linguis ica Li huanica LXX kal anėniškių šnek a igua do one ica an anas baLaŠai is desigualy ė: y inė sua pa e iene assegna a aukš aičių ilniškių pa a mei, a aka inė u eniškių1. aigi come e maggio pa e eas e n alš aičių, kal anėniškiai ie oj d iga sių am, an, em, en a ia um (dungùs), im (p·m pė), in (ž.n as), im ( ipœ). a šnek os one iche peculia i à menė inas combinini le, lė, e, ė, se, sė kie inimas: qui a iama sáula (saulė), lá.isk (leisk), l·ku (lėksiu), ã. as ( e as). die ina i e p iebalsie d, , s: dglas (deglas), . as ( e as), · kæ ( ėkia), s.nas (senas), sέ·åu (sėmiau). Šnek oje u ima e p imaia dzūka imo peculia i à, junginiai dj e j ansčiami in dz e c: a iama m.ei (medžiai), á.uæ (audžia), nakù (nakčia), s e. (s ečių). ocabola io è comune ad en ambi: lo o ma a e jungė pa apijiečių comuni azione nelle ci à es idieni, a laidi e u guei. Šnek os esempi dicynui записinė i sia dal aka ino, sia dal y inio plo o app esen ų. come è sakiusi dizzyno au o ė, delle pa ole esempi di asc i e e buone occasioni bū ano e incon us pe a laidus, e al okius e susiėjimuose kal anėnuose. Kal anėnų šnek os diziona io assegnabile al ipo de aglia o: in esso p esen a a u a l'an ica šnek os adicinė leksika ( aigi e skoliniai) e a uali comun inės lingua pa ole con p op iegmi ques o a mei signi icmè. Leksika dicodyne iene p esen a a niddais come e maggio ime diziona io della lingua Li uanea ( oliau LkŽ). kal anėniškių leksika compillia a in 5725 lizdus. leggendo diziona io k i o in occhio mol eoka lizdų, ma ca e san ummi s . e hib ., . y. s e imybė e hib idas. sussidia us a, L, n, V le e e lizdus, da 1178 lizdų as a 230 pa ole di o igine nelie u iška e da inių. aigi su penk adalis šnek os leksikos enu a da s animi lingue. Lyg e mol eoka, ma come da canino, così e da pa ola del linguaggio neišmesi. ques o s aniima po e e empi dei pa imonio. pa e s e imybių cos i uisce azionimazodžių da iniai con p edellie da-, az- (dapl i, da i, azplš i, aznešió i). Ve odyne accol i pa ole più spesso engono u ilizza e del illaggio e idi bių nella quo idiana bui yje. maggio pa e dei ocininių lizdų con d Due o im sen enzi, ma c è e mol o dielių con gausia azeologija. a ali menzionė ini aks, dan s, da ý i, d i, d b i, dúo i, gal à, k a ý i, k s i, k u i, léis i, lk i, ls i, lùp i, mès i, nèš i, pen i, pùl i, an kà, iñk i, sa ký i, ss i, s a ý i, šónas, aisý i, áuk i, n i, a i, a ý i, é i, és i, zè, uomo, i, zè, uomo, zè, zolmė. kal anėniškių šnek ai ca a e is ichi eas e n aukš aičių anco a pa a ojami p ielinksniai (i p iešdėliai) àž, ažù, co ispondan i bend inės kalbos ùž: Àž kalno namai i nesma o; Àž uogas mol o až inko; Ažù anni che įš, è bene; Gy ena ažùkampėj, né p i ažiuo in lo o; Vazia a ažùlankom; S ois qui: ažúo ėja ažù pi kelės; Miške ažúo ėja, o in uo i da a il en o; Ažùpe niai ques o e a uogų miške; Man già be niokas ažùmains ʻuž adasʼ, u o quello a. 1 ques o è s abili o adol as ja ulis diploma nel la o o Kal anėnų a mės one ika i mo ologija (1964), al quale si basa Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje (1966: 523). angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os žodynas 179 ecensioni e iews / Tu i di ques i da ini non esis e nella massima LkŽ. a. Vilu y ės isc i a e più pa ole, non inse ebbe o in LkŽ: a óšilas: Ledas eže e aižėja: a óšilas. bobeliõ ė ʻmenka donnaʼ: Bobeliõ ė da nesena, baika. dý au i 1. ʻdai y isʼ: Dý auna pa langus pa og ko. 2. ʻ yko iʼ: Kiaulį papjo ė, ques o dý au na ka inai. gamùlžis ʻgabalasʼ: Duonos gamùlžis po s alu nus ies a. gisý i ʻgesin iʼ: Ugnį gisaũ anks i: bijau che kas neinsg ūs . g e j ʻšaliaʼ: G e j casai lo o. knãbin i ʻaupy i, g ieb iʼ: Knãbino knãbino u a la i a i lasciò icchezza s aniimiem. paklõsčiai ʻk aikasʼ: A si ežu samanų paklõsčiam. papãnis ʻs o as pakulinis audeklasʼ: P iaudžia papãnio kokio i nešiojam būda o, a cosa a issi. pa añkė ʻa i, po ankaʼ: Pa añkėj a sis ojo i s o i, da apšu insiu puodą keldama. p ãpjū as ʻ ugiapjū ės p adė u ėsʼ: P ãpjū as būda o ugių: ques o algių p i uošia, alaus p ida o, plg. p apjo os LkŽ. p ieblindỹs ʻp ie emaʼ: Saulė leidžias, p ieblinds, o mes da lauke. p ieblindžias ʻ ems an ʼ: A ejau p ieblindžias. ʻ e ója e a pa laʼ: Anas da e õsios kai p adė[jo]. skal yẽ i ʻapkalbė i, ližu au iʼ: Laks o po ūlyčią i skalẽ ija kai de nias. ylẽ ėm ʻ ylomisʼ: Tylẽ ėm ado pe mišką: bijau saldokų. ỹnius ʻsu inimasʼ: A leidè nių, o e o su inus, andona gamba u o. ýpčio i ʻs ypčio iʼ: Týpčioja già ka ė in iščiukus. i žinė ʻ i žynasʼ: Po i žines p ima e a ganom. LkŽ è pa ole di, de oų a. Vilu y ės dal suo šnek os: sag ąža ad . ʻkai audi a a o nando pe pakojasʼ: sag ąža ienan šonan audi pe pakojas, a pasquì a galios mini. saugulngas ʻku į bisogno mol o sa conse ʼ. Bal a ques o baisiai saugulnga ska elė. samanykščià ʻsamanų p iaugusi luogoʼ: Samanykščià k epia galiiais. sa ýsu ad . ʻ a p sa ųʼ: Sa ýsu semp e meglio, più anquillo. sug aužinỹs ʻsusig aužimas, ūpes isʼ: Man g ande sug aužins bulbos supu o. suki inỹs ʻk osnies pama aiʼ: Suki au pechiui sùki inį. s as is ʻsū imasʼ: S as ies nė , ybai nes o ės ap aug i. nell'a icolo nuslig i è ase Nusligs a akys senys ėj, . i. susilpnėja, e LkŽ ali signi icazioni non. bene i skemen e osse a a Kal anėnų šnek os e odyno peculia i à equni mažybiniai a dažodžiai. ques o dizyno au o è isc i a anųjų kaimiečių lingua puošmena. Le pa ole con mino ybiniene p ecessaghi mos ano pa lan ii min ia s elnumà, paga bą, meilę, zauojau à discussi a sogge i o pe sone. equna mino ybinė p eesaga -u is, -u ė. kal anėniškės močiu ės gioia di ilnoni e ska elè, che duk ẽlė mano spesso a aiš 180 ac a Linguis ica Li huanica LXX žiuoja. Baikẽle, come bene che sei enu o in ma. qui si an anas baLaŠai is s upisce che p adalglė siau uči ė, quale e pi kẽlė langẽliai mažùčiai, bassa; Cosa gi anas quell'uomoẽli c ea i, qui uomo se e wú o; già kai špygẽlės elyči es ageliùkai; pasconodisce: Plu ẽlę sug iaužiu i sėdžiu; p iemeni ė maža, pasdė non ho ku ; Sušąlęs bambino, lūpý ės eba; Šulnẽlis mažù is, ale [ ]andenio gana. Ž aigždži ė kak oj, a u a ma ga ka ė. kal anėniškių linguaggio s elnumą anco a più aumen a spessonokai pa o ojami da iniai con doppie mino ybine p ecessaglie: Lempel ė solo cosa mi ksi: žibalo e ques o non e a; Ska eli ę ma i do anų a a ežė; A Vilnone ska eli e yšejau u a l'in e no, sano cap ai; Takeliùkas solo cosa edos, ažužėlęs; K epia iekeli ė su mangiy e secchi panoni; Auš a, luceeli ė, già i keliuos, ado a an in animali; Come špygeli ė ka y ė, o la e daoda; Sk yneli ėj susdėjus dena o; Pi kelė susėdo su is, i eip mažuči ė e a; Mažučiùkas su is sū eliùkas isė[jo], a ši iek a škės e a; Sukneli ė umpuči ė, sempal eliu zaisi ilkus, ska eli ė plonuči ė; Upeli ė p esso noi su is s u uči ė; Numi ė ė eliùkas likom basi, g yni. Nosi ė ies a, i capelli lunghi, bellizi me gio è. Con a iamen e menegamajai disposizioni eikš i šnek oje usa o p e saga -ýnas, -ýna: Tu ė[jo] kokią ožkýną, be lei e, pa da ė, insi aisė ka ę; Va ýnai supu ę e a koki, kiaulė i in e ė; Degla più g ande kiaulýna pu e gia; La sua gi dėdýnas s o iausias pe do is nelenda; Su be nýnu kokiu sus iše i ąsos; Tąsos qui quale be niokýn, che nepa og [ų]. p iesaginių da inių minė ini pa ole con e a p eesaga -a ė, u in ys a imazodinio signi ica o as a o: Pa i kùla ė, dai omės mašinų; Fu i kùla ės i mãla ės pa žiem senza la o o nebu om; Visą asa ą ši o a ã ė, da že pa asa ; i già lo s ipã è pėmė; La più g ande gaša è con ši ais ungybais paki padžiauni; g e a Su ši ais algymais solo gaiša s se e bulbas kas i. ques i de iniai ha anche un signi ica o speci ico: Paduok ka ei gė ã ę; Shuo nonaboja in ua shi ą lakã ę, nume u panonos, messios; Non ho ques 'anno kùla ės ʻkuliamų ja ųʼ nesėjau. g e a pilna s u ilizza a e plna ė. Digaoma i salu ã ė, ma più spesso s eika à. a. Vilu y ės isc i e e pa ole p aplečia da LkŽ žinomų non solo ali pa ole geog a iju. kal anėnų šnek oje usa o sudu ino a enu eis equen iz empo: Nešù bda o šieną sa iẽm in pečių iš pie ų; Smalėką bda o ažsdega i a aka e gaudy ėžių; Pàs e iu či škulį košėj bda o kai mius; B nó i sus aisy kokį ūbą, cioè juodauni juodauni miške i pa asa i pa žiem; Basi in e no šlekiam bda o i nesi gda om; iš kąsnelių susiu inėju bda o bambino i ap elku, non e a iz ko nupipk . eas e n aukš aičių ilniškių a mėje sop a issu a liepiamoji nuosaka be -k anco a ela i amen e spesso usa a e kal anėniškių p amaišiui con bend inės kalbos o ma: изnèš ūbus in saulės, p a ėdink; A nèš u mi quando bambino a mos i ; Sskies p esso ma gana sa à daik o; Kad p ešo sskimesi i álgykim; Ko u a e inies, passedý che sei enu o; Ko qui s a i, sėdes; Paskáldai u bulbos, da didelesi pian in ; S óki ės p čiau, meglio isys e; S e es manęs, slidu, pa g iūsi; Duo è i man quan o soldi; inp če kelę; Spa a i i pan aloni, so ia es i u o pa p anzo andando; Pas ai ýk, pe b isi pa ię negilu; Dabok angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os žodynas 181 ecensioni e iews p i ak, ed ai isneš čigonai u o /; Ažei è, be niokai, padu niuosme. Pasp c le po e del cas ellello, che le galle e non cammin; Nus ái u ėk an ši ų aikų, sa ma a s ie o; P aalko šienaudami gal, panešý no s a sige ; Pasc ai, quello che qui sc i e būda op ašo pad e; Pa ã ai žąsis, lenda da žan; Ba inių pasiski i inmè kiaulei. Pasakojamo nella lingua kal anėniškių spesso engono usa i i nonecchiamieji pa ecipan i: Kamašiukais lei en a i nesùšlap a; Maišý a, maišý a paki ãs a penigai i pà og a; I capelli solo in al o sušukúo a be nauna do baisiausiai Baliokas; Sušlúos y as u o koš u s i nus iẽs as daik e yzo; Tu o pagalys ažus as asoda; S uob ioką uscilaužio, pa sinešiau, b a p ilindę sk uzdėlių. a schnek os peculia i à menziona ino e peculia e aikinų bei me ginų į a dijimas. come e di mol i eas e n alš aičių, ne edė maschi qui ha su nameè con p eesaga -õkas: Viluciõkas (Vilu is), Ša aniõkas (Še ėnas), quella p eesaga si dà e al nome: Baliõkas (balys), Juziõkas (juozas); Kaziõkas (kazys), Vinciõkas (Vincas). Ai nomi emminili si aggiunge p e saga -õ ė: Uliõ ė (julija), Anciõ ė (ona); Da neiš ekė Anciõ ė, pe ché u la puddi. Ma gaičių su name ha p eesagą -ýčia: Vilu ýcia (Vilu y ė), Gaidýčia (gaidy ė), Vasiliūnýčia (Vasiliūnai ė). Ve dyno au o ė į ade indicodo e una al a e ότερη šnek os peculia i à. p esamosios sedacos 1 pe sona inisce galūne -čia: nèšcæ (neščiau), šókcæ (šokčiau), gé cæ (ge čiau). Men ionabile plu ale nonš ũ e, di b ũ e; E umbe a ė , ale lyja; E ū casa, ko qui s o i . a. Vilu y ės isc i a umpa lasciamosios nuosakos o ma g e a su ilgesniąja: Tepas à pušinė, k ėsiu liuk us; Tegù pas ó i il la enas šil ai, egu ūgs a. g ande e i y ocino ilius aciniai sakiniai, specialmen e con azeologizmai. a. Vilu y ės pe lungus anni delle lo o isc i a da e o g azii. kal anėniškių šnek os bellezza i, kaimiečių ghal osenai, spe imen a i i espe ienze pe mos a e pa ecchi delle lo o i paci uosime (la legge e più cap as in a sc i yba): Pilna kašdė uogų kai akis (su kaupu); F ybų, uogų šieme no s ežimu ežk (mol o mol i); A galia mano kai duoda (neno om), neimk; Kai sudgiau, in s eneio legau, biedna; Nulėkė come s elenelis iėn u a la i a; Baisus daik as kokia paliū ė (mol o g ande); O a pa ją dena o e con balana ne as um ( o ai non hanno); Quan o ę mokėda o až da badienius aša os (a ai poco); Ši okio čia daik o (nes impo a), lasiko i egu a pe il suo cammino, asi al a; chi ima su a ola, yja, buon occhio ha (nesigėdi); Kad galė , è occhio da kak os išplėš ( iską a im ų); Basi ligui eida om skolon, basi i zaaugom; Papa čius dėda o duonon, quando c'e a ame ma ai; Da diminuan ese io s'is u a giesmę mo; uscisco moglieysna, è anche agli occhi più chia o; Gi ulì bisogna ama e kai uomo di, ques o i anas i sa à buono; Duk ė kai žaibas isu p ibūna; Až ge o uomo kai až mū o ( amu); La es a p amuš a (molai uole) kuokinė ; Agu kus nagais išnešė (g ei išpi ko) u guj: nespėjau pasdė in s alelio; P imušė uomo di be nonku nien e (senza agione); Qui g ybau iz pašonės (pašaliniai) non ieneena sa i izg ybauna; in py agą aiko anche gli occhi plas a (labai uoi), a pjauk kąsniuką; Syla dell'amo e non comp upsi; Plyšk ėk, neiššauksi om kapų; Šu ina kai puode (labai anku); Uno alas dega, al o i ne ūks a (ne ykusiai puošiasi); Io ado paslenkus, i ana già la e a po os o (a i 182 ac a Linguis ica Li huanica LXX mo e); Senam i passonis ca inus; Ana en o ge ia in an anas baLaŠai is suo sūnų (labai uoi); Da mai linguzu į plėši (daug plepi), neims sūnus la; Tu a la i a shunio ka nom (niekais) žiom akim puodo nep amesi, se e lašinių; Pi agas mou hą išgadina; Cosa ažu kokio, meglio žilą kasą sunešio (lik i ne ekėjus); Me gio ė kai lapė nuėjo; Koks ę iš jo žmogus: su a diena gy ena (ne aupiai), aikai alkani bas os; G a- (meili); Moku kai po e ius; Po e a sospėmesi semp e, p o egok salu e. Pallaigoje qualchee o no ebbe nonikslumų e deside a imen i. Wo dino in oduzione indica o, che šnek oje kie inami p iebalsie d, , s e ipo a o esempio dãglas luogo bend inės kalbos deglas, a o dodyne aseys: Uno po šelis dãglas, al i bal i. in i ola o lizdo pa ola daglas, g e a e daglója. Ma y , lasciem a LkŽ, do e dãglas indica a in dẽglas. anche così due lizdai LkŽ damai e demai. poiché skolinys, ques o ae ina ion qui o se e aplicableino: iškel as damai. possibile daik as, che d kie ina ion in ques a schneco a anco a discu uo inas, pe ché LkŽ dãglas iene p esen a o da kons an ino si ydo, Pilypo uigio e ied icho ku šaičio ā dynų, k is ijono donelaičio aš ų. Ques a dubbio è con e ma a e ge ėčių a mės a i. Ques e a mee y ėja jad yga ka dely ė d kie inimą qui conside a spo adišku2. sebbene šnek oje, come sos iene dicodyno au o ė, dùk os non esis e, ma solo piccoleybnej o me duk ẽlė, duk ý ė, ma lo o nede ì aggiunge e duk s lizde. alcuni lizdų (áus i, mlas, aiš is, žmogùs) sen iniuose a causa scompa imen o non app op iamais scy ybos ženklais ( ie oj do ebbe esse e) semb a, a si non esis e in aš inio pa ola. Il nume o di lizdì del e dyno sa ebbe maggio e, se ogni pa ola della ase osse solle a o e spiega o in sepa a o lizde. di qualche ol a come e do ebbe. Ad esempio, mollio lisde non è chia o, che cosa quel molliab as is. pe ché e i is pa ola? dal pak i ės lizdo sakinio neiškel as kaldúobinas, da paléis i lizdo sakinio neiškel as pasi asý i. da séilės lizdo amminio Ši e silai pãšu ai plon, séilė, dedù dù de ėjo iscel i e spiega e pašu à. LkŽ ipo a i sakiniai da y iečių šnek ų indicano, che ques o ililai, con cui a audi a a. Pi o lizde aseys Pil ù aps azgius me gà (pil o a) panašus į azeologizmą, e ocodyne né aizgý is, né apsi aizgý i non. azeologizmas su à dienà ʻne aupiaiʼ è in dueia niddue, ma solleel os desiguodai: su úo dienà gy ẽna, su úo dienù. alcuni commen i c i ici non sumenkina dizodyno au o è lungamecio la o o e in esso pubblica o g ažaus šnek os lobio. Į eik a m. 20 ma zo 2014 d. an anas baLaŠai is Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Li uania 2 ka dely ė jad yga. Ge ėčių a mė. Vilnius: Min is, 1975, 30.