Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: „kirnis“

105s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: semasiologinis / onomasiologinis me odas, eonimas, janas Łasickis, Ki nis. keyWo ds: onomasiological semasiological wo d esea ch me hodology, heonym, jan Łasicki, Ki nis. / oLandas k egŽdys Lie u os kul ū os y imų ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: al e bal ische Religion und My hologie, šal inio y a; e gleichamoji bal ische und ande e indoeu opäischen Sp achen G ama ika, E imologija. Lie uVi kaLbos LekseM Mo oLoginio und seMasioLoginio LygMen in e e encinio yŠio kVin esencija: KiRNiS de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he Lexemes a he Mo phological and semasiological Le els: Ki nis ano a ion A ikel dien leksemų seman ischen ex ensionalo und e e en in e e encinio yšio d ejopos analysis (semasiologischen onomasiologischen) Besonde hei en zu besp echen. semasiologisch ausanaliza us jano Łasickio eikale De Diis Samagi a um (1582) minimą go lichkei namensą Ki nis, onomasiologische Wo zs Un e suchungsweise bewe e wi d als kazuis inis. basie end neuiai du chge üh ene eks ologine und g ama ine la yniškojo eks sowie onimo e imologine analyse, paneigiama ligšiolinė lie u ių eonimo Ki nis seman inė eksplikacija. Diese Go escha s Name e binde sich nich mi i onim, abe mi medki čių socialinės G uppe Anbe ungsobjek . anno a ion he a icle deals wi h he de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he seman ic ex ensionale and e e en , which is o be based on he a gumen s o he wo old c i e ia (onoonomasiologischen analyses šalininkai e e en o p idispone ende Wi kung 106 ac a Linguis ica Li huanica LXX masiological and semasiological). on he basis o he p esen ed oLandas k egŽdys semasiological analysis o he heonym Li h. Ki nis men ioned in De Diis Samagi a um (1582) by jan Łasicki, onomasiosump ion o he econs uc ion o he indi idual social g oup dei y cul o hewe s is based on he ecen ansla ion o he agmen s o Łasickis wo k om La in and hei ex ual logical wo d esea ch me hodology is de ined as casuis ic. also, a new explana ion o he seman ic alue o he heonym Ki nis is p esen ed. he as- esea ch, as well as he e ymological analysis o he heonym. he exis ence o he wo shipping objec as che y- ee is e u ed. 0.EinVadas Leksemų seman ischen ex ensionalo und e e en e häl nis o sche be uhig zwejopa me hodik: 1) semasiologine analyse, kuome , sag Vinco u bučio, ian geh ama on aiškos zum inhal (Lke 566); 2) onomasiologischem me hod, wenn ian gehama on gehal igem zu aiškos (Lke ibd.), . i. de e s en wö e n bedeu mines eksplika ions mo i acija a gumen uojama in e e en ine seman emü seka, e lek uojančia kono a ion des signi ie igen objek s, und an asis synk e ine signi ikmine sklaida, de en s uk u ellen elemen en aksonomie lem hype / den subjek en des signi ie igen objek s. seman ischen eks ensionalo s uk ū ai apa ina o mi da yblichen Elemen en kohe en is ischen Sys emen, . y. kompozi ina des Wo es mo emä iden icinius da inius, plg. Vy au o Mažiulio (PeŽ ii 195) e such igung in e p e ie en zu šiol neaiškios u sp ung (ž . Грошева 2009: 306) subs . lo. co num ‘sedula (Co nus); sedulos aisius (oLd 446) seman ische Sch i , basie end sie ekons uie e adj. ide. *kn-(-ā-)- ‘nuki s as, nupjau as, ne a la ynische Wo suponuje sememą *‘ aisius mi kie u (galinčiu į ėž i, įpjau i) b andu zusammoliu, . i. e mu e en mo e ische hypo ologische seman ische Ve bindung, unpaludig e ak og a ine Ma e ial, ma keine Da en, dass i gendjemand i gendwas wä e, pjaus , pjęsęs ode kaulio . auße dem, e wähn wi d, dass sch i lichen an ikos Quellen akzen uie wi d einige diese Phy onym einge üh e P lanzen holzene S ee hei , und nich en sp echende F uisiëks Komponen en mo phologische Besonde hei en (z . Annenenko ъ: 1878 109110; БСЭ XX 611612; Le XXVii 149; СД 49 ii2494), plg. sedulos Ve gleichnung mi g aiem ie : ae a a o si e oui e o 8.408, . y a meniu ( . y. si ulę R. K.); bona bello co nus V. g. 2.448, . i. geeigne ama ka ybai (ka o eikalams) sedula (ž . oLd ibd.). Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis 107s aipsniai a icles / 1. subs . Lie. KiRNiS ‘(bo .) k ykLė VyŠnia (PRUNUS CERASUS) subs . / Lie. KiRN ‘ . P. und eoniMo Lie. KiRNiS in e e en ischen Ve häl nisses P obLeMa sp endžian žodžių e imologiza imo p oblemas, dažnai emiamasi bū en ono- masiologischem seman ischen ex ensionalo und e e en e häl nis bes immung, lemiančiu an asmago ischen hypo hzien adimąsi. einige da on bis heu e unaneig os, und solchen a sainaus Ansa zes zu Wö e n kilmę Resul a a pseudoleksemų kodi ikacija esp. ih e Angaben in g undlegenden li auischen Sp ache leksikog a ischen Zusammen aden (pa yみに, LkŽ[e]), de en Ma e ials Ve auenumu ( esp. is o iškumu) übliche weise nich bezwejama. bllai pasi ikοντας e wähn en wo yns ak og aphija sowie a odami schon gemė e a onomasiologische me hode ( esp. nich be ücksich igend an innenaussp ache ekons uk ions me odo o zums besonde hei en), manche o sche soga en wickel ide. p okalbės p o o ypi ine ly is (apie hjalma o isko und Viačesla o i ano o hypo hzę siehe wei e ). Ein solche Wö e subs . lie. ki nis bedeu me ‘(bo .) k yklė yšnia (P unus ce asus) Lie u ių kalbos o dnyne angegeben wi d, basie end nu zwei Quellen: kazimie o būgos und Ve lags Lie u iškas bo anikos slo ynas. i eil (suda ė Bo anikos wonodyno komisija, gelei e e doc. L. Vailionio. edaga o d . j. dagys. kaunas 1938) suda y ojų duomenimis (ž . LkŽe), o subs . lie. ki nė ‘ . p. nu aus de Ve ö en lichung Lie u iškas bo anikos žodynas (LkŽe). beg ünde en Zwei els en s eh , dass es ein küns liche Bo anikos-Te min is , gescha en nach dem e s en li awiškosios lo os un e s aun ages ju gio amb aziejaus Pab ėžos me odiką, de <...> da ėsi naujada ų, g e a ande e gieb P lanzen und li auens (zemaičių) my hologischen Wesen ybių (be aus ėjos, da e aičinas, ga duny is, guboja, Poklius, aganė, a ainy ė, so a as, e ikas, gabė und k .) Namen <...> (balsys 2006: 78). leide , manche Fo sche sind geneig diese Gebie e a chaizuo i (sen ai y ė 2002: 6), obwohl solchen Spėjimą a gumen uje nich linguis ischis ischen, sonde n bo anis ischen Mo i en (ž . 4 ausn.). man kann machen a sa gią o laid, dass k. būga, s ü z end jano Łasickio eikale De Diis Samagi a m Cæ e o mque Sa ma a um, & also um Ch is iano um. i em de eligione A menio um (1582)1 e s mals e wähne u u eonimu lie. Ki nis2, spė ina, k laidingai (ž . wei e ) in e p e iojamu als yšnių die as (plg. Ki nis cæ asos a cis alicuius secundum lacum si ae cu a , . y. ki nis globoja an eine , 1 apie šį eikalą i jo y imo aplinkybes bei pe ipe ijas plačiau ž . dini 2010: 305–307; k egždys 2011a: 101–106; ališauskas 2012. 2 übe dieses eonimo bis je z nich es gelegi e e unkcinę a ibu ion b ei e e sie sen ai y ė 2002: 6. 108 ac a Linguis ica Li huanica LXX paeže ėje s andinčios, es enscha en augančias oLandas k egŽdys yšnias), ga bin u Žemai ijoje3: P æ e ea, Plo elscij, . y. be o, am e os O dens, wie und nobminge en Familien, ha ih e besonde en Gö e . Beispielsweise, an de Kü e ſun ce is ag is, quemadmodum nobilio ibus amilijs, ſingula es dei. idelice Deuoi- is ag i Poiu skij, Ve uſ is Re o skij, Guboi ac T e icos Sa ako skij, Ki nis e eh wi d deuoi is [die ai is], ie a e Ve us is, sa ake guboi und e icos, Pla eliuchen ki nis [Lasickis yš 1969: 21, 19, 4041]), į a dijo ihm P lanze ‘k yklėnia (P unus ce asus). k. būga, ma y , ėmėsi o o sch ade io (i 589; 1907: 175) ausgel e hypo hese (jai p i a ė Maksas niede mannas [1902: 97]), ne a j. Łasickio eikale De Diis Samagi a m... menimas eonimas Ki nis ‘die s yšnių globėjas e loja p alie. *ki nas ‘ yšnia (→ *Ki nijas) (plačiau ž . ieW 572; Walde, ho mann i 277; noch ž . Грошева 2009: 307–308). solches e suchen diese Fo sche zu ekons uie en nulnischäniesg ades bal iškąjį eldinį, ma y , is unsächlich (plg. beekes i 771), lėmęs ielse ehlende Aussagen, minimų spä e e Geschä en, adimąsi4. solche Annahme zu machen is möglich aus diesen G ünden: i. ak og a ischen Uns immigkei en a) kul ū inių yšnių medeliai in Li uanien beginnen zu p lanzen d a e n nu XVi5 a.; b) li auische Folklo e diese P lanze wi d nich poe isie , 3 ge enn e wähn wi d, dass my hologisches Ma e ial zu janui Łasicki sammel e und be ei s ell e jakob Łaskowskis, kališo s i ies lenkų bajo as, Žygiman o augus o zemes ma ininkas ( e izo ius) Žemai ijoje (plačiau see Le 1958: 188). seine besky e en O e a schauen nach eigene j. Łaskowski e s ell e en landė aldas egis o Lis en. deshalb man e (Le ibd.), dass j. Łaskowski a bei e e Pla elien und ga gžduen (šiau ės žemaičių k e ingiškių plo as), jos ainiuose ( aka ų aukš aičių šiauliškių dialek inė zona), a iogaloje ( aka ų aukš aičių kauniškių a minis plo as), Šiaudinės kaime (kidulių ls. Š akakių apsk . zona p ie kaimelio [ju ba kočių a ešalinų kauniškių plo a] bei ka šu] 4 be kalbo y os eikalų, diese an asmago inis E zählung wu de in e p e ie und li auens my hologija besidominčių A bei en ( enka jamme es au i, dass nau osakos Fo sche , e such ig in e p e ie en my hologies Themen, i in sel en s ü z sich kalbininkų A bei en, plg. j. Łasickio minimos die ybės Apidome (Lasicius 1868: 12 [89]) die linguis ische Analyse Zigmo Zinke ičiaus [1981: 9697], die bis heu e igno ie wi d [ž . Vai ke ičienė 2002: 18; ališauskas 2012: 45, 113]), plg. an onio Mie zyński (1892: 59, 77), aleksande io b ückne io (1980: 212), wilhelmo Mannha d (1936: 380), jono basana ičiaus und klimo übe die dend o o ische T adi ion de Ve eh ung de li auischen Go hei en, pa Pe o, die Ki chne Kul u (meh siehe LM II 153; 175). Šią, i in abejo iną, idėją in ih en A bei en en wickle e und Vi o ė Pisanis (1950: 91; auch siehe LM iii 71), Wal e is jaskiewiczius (1952: 85), Ma ija gimbu ienė (2003: 54), ignas na bu as (2004: 6118, 6 619), gin a as be esne ičius (2004: 190), omas ba ū a (2005: 115), e a Ma a běťáko á und Václa as blažekas (1952: 9193) und k . algi das julius g eimas (1990: 9596) bene e s e suebjojoche gö es au henskumu und behaup e seine o ges ellende unkcinį besch eibung un e enessans epochai cha ak e ingus s e eo ip, . i. s a , sein meinung, klampynių und dumblynų die o, j. Łasickis en wickel e die gö e yšnių. 5 Ma o P e o ijaus (MP ii 387) behaup e , XViii a. P ūsijoje yšnių schon wa gausu esp. e wi d zum üblichen Ga enp lanze (plg. MP iii 633). Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis 109s aipsniai a icles . y. supposeojama seh spä ly a seine e iologija (ž . balsys 2006: 351). be das, k. būga (ii 199201, 225) is kons a a ęs, dass yšnių und laukischen ( esp. Ce asus ulga is), und kul ū ines ( esp. P unus ce asus L.) namensinimai li auens sichlesen aus sla ischen sp achen. Die e s en dieses P lanzens K edi nisse da ie en VVii a., basie end lie. dial. (zem.) iẽšnė ‘ yšnia Pl (< sl. * [<-ei-]śnā ‘ . p.). skolinį a ojo i aka ų bal ai, plg. p . wisnay os ‘ yšnios e 620 (ž . PeŽ iV 255), jedoch das bedeu e nich , dass zu diese Zei in Li uanien solche P lanzen wu den angebau . kul u ellen K edi s a us zu können mo i ie en ih e seman ine dis ecija, plg. V. Mažiulio (PeŽ ibd.) eiginì, dass p . * īsnai ā aus An ang bedeu e e sememą *‘sly ų aisiai i medeliai. ii. o maliosios analäs, suponuojančios lapsus calami j. Łasickio eikale De Diis Samagi a m... exis iis abung. ap a ian o maliuosius esp. g ama inius lo. ce asus ‘ yšnia (medis) em. ; ‘ yšnis uisius neu . subs . lo. ce asum ‘ yšnios aisius (mo ologische inno a ion, . y. g. neu . is sekundinis wegen 1) g . κεράσιον ‘ yšnios aisius neu . [Ls 798]; 2) Schni s ellen mi subs . lo. pomum ‘medžio aisius [ypač obelų, yšnių, igmedžių, iešu medžių und k .] neu . s . Lewis, sho 1958: 317; Дворецкий 1976: 596; oLd 301) und j. Łasickio angegomenem unk ionalen a ibu ionen deno a o cae asos nich i immen, zunächs kons a uo inas adicialinio -ei -aekon adikcinis Beziehung, de bis je z igno ie wi d, obwohl aus wah hei en ha lemiančios Bedeu ungen beim Fes s ellen diese leksem de beiden gene ischen sai ü absence, ma lo. ce asus is Skolinys aus g . κερασός ‘ yšnia (e nou , Meille 2001: 114; auch sieh Ls 798), an ikas Quellen nich ž iksuo mi Schakniniu -ae- (ž . e nou , Meille ibd.), de übliche weise e lek ui skolinių di ongoid, plg. subs . lo. G aecus ‘g aikas, adj. lo. G aecus, -a, -um ‘g aikų, g eikiškas ← g . Γραικός ‘g aikas (da ž . e nou , Meille 2001: 280); subs . lo. Aeoles ‘ajoliečiai ← g . aολεῖς ‘ .p. i k . Selbs e s änd, man kann spe zen, dass okiai kai ai Ein luss haben konn e mi le zei liche la einische Sp achen Ge äus modi ikacinä Tendenz, plg. subs . lo. aecclesia ‘bažnyčia ecclesia ‘ .p. (ž . Дрбоглав 1993: 11; auch z . ha ing on 1997): 3). solche Ve mu ung wä e ich ig, wenn XVi a. Polnisches König eich in gewand en Wö e büche n angegeben wä e solche Ve ände . leide , so gib , plg. V. lo. ce asum ‘ yšnios aisius neu . V. lo. / ce asus ‘ yšnia (medis) em. (ž . Maczinsky 1564: 48; noch siehe e zepki 1900: 18), . i. nich nu nich ai uja adicialinis -e-, abe seh deu lich de e minuojami und Wo es di e en iniai Va ian en nach seman inį bei g ama inį esp. giminės ka ego okazimie as būga (ii 201), e klä end dieses P lanzen ins Namensgebung sla izmais schon in al en li auischen Sch i en, behaup e , <<...> in Li uanien neuga bo anische sp unnis a ium, o dalia sen ai y ė (2002: 109), s ü z sich dam, nu Vyšnikos au dem Gebie Li huaniens. sei äl es en Zei en e b ei e usi bloße yšnia (auch genann ūgščiaja yšnia) (ce asus ulga is). Dennoch diese Ty ėjos Wunsch beg ünden i onimų lie. ki nis ki nė ‘(bo .) k yklė yšnia (P unus ce asus) e eldė ųie Fo men s a us zu is öllig nes e olg eiches, ma menė i P lanzennamynime nich ojami in alseiischen Sch i en und, wich igs ens, a mėse. aigi diese Wö e i in spä ly a kilme, ma y , ne e ä (ž . ühe ) abejo i. 110 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXX ijas indikiklį. Hinsich lich, kann man machen P äulaidung, dass ligšioliniai dieses Tex es in e p e ie ungs Va ian en, ne a di ini ä Ki nis is yšnių die as, kann sein äusingi: Kï nis cae asos a cis alicuius secundum lacum si ae cu a . in quos, placandi eius es hei en wachsančias causa, gallos mac a os inijciun , cae eosque accendos in eis igun (Lasicius 1868: 11 [88]; da ž . Lasickis 1969: 40) ↔ „ki nis – globoja p ie ienos, paeže ėje s o inčios, yšnias. um ihn zu pe maldau ie en, sie papiau us gaidžius sume a zwischen yšnių und p ismaigs o en b andenden aškinių ž akių (Lasickis 1969: 19). solche Sa z a gumen uo inas o maliöse esp. g amma ikalische Analyse E gebnisse: 1) des zwei en Sa zes in quos nich abges imm mi dem e s en cae asos, ma ma a as le za Wo is mo e aus ko sios g imines, a p ielinksninė syn agma y osios ode nieka osios g imines ep ezen an i, ma wenn diese leksischen Kleidmen ausges imm wü den, j. Łasickis wä e in quas ce gesch ieben (jei wä e e lek uja sa lo lous yšnios medis em.) ode in quae (i u je omeny ce lous yšnios aisius) neu .); 2) in quos, apy , a uo inas als eingeblinnis, e s inas ‘dälche G und; deshalb (ž . oLd 1560 [16 seman inį lizdą]). aigi e weck keine Zwei el, dass j. Łasicki's Geschalo analysie e a ka pa suppüh öllig ande e In o ma ionen, als üblich zu glauben bis je z . man kann o sich ig spä en, dass so iel Diskussionen implika ęs subs . lo. cae asos e lek ie s uk u iinige kai ä, ypisches e schiedene Zei kons ukcinigen Sekom mi sonan u, plg. e b. lo. a ōcess acce so ‘pak ies i, suchauk i (Vaan de 2008: 51), subs . / lo. ne us ‘sausgyslė, gysla; memb um i ile i k . ← p alo. *ne os (Vaan de 2008: 408), subs . lo. pūlex ‘blusa ← p alo. *pusl- ‘ .p. < ide. *plus- ‘ .p. (Vaan de 2008: 497), . y. j. Łasickio minimas lo. cæ asos, ma y , e lek uoja sonan o - i ika i inio -s anspozi ionen, supona usią au en iškos ly ies mi e imolog i niu adicialiniu -ae ans o ma ionen: lo. caeso ‘medki ys6 (← [de e ba y as] lo. caedo ‘ki s i, kapo i [Lewis, sho 1958: 6 schon seniesiems i aliken wa cha ak e is isch zu e ebin i socialischen g upien Ak i i ä en lemiančias die enscha en. sie nann en lo. numina ‘de ų willis galios ženklai esp. die ų olia galia die ybė. / Ein solche My honimų wa de Go sil anas, globojęs medki čius (Hamil on 2009: 13). Medki ius mi onimas häu ige in g iechische My hen (plačiau j . hansen 2004: 34, 241; Лосев 1957: 142, Kel ai e eh ino die Go zu ezus (Esus, Aesus), da ges ell oma medki čiu (Штаерман 1961: 181, 264 j ; da . Калыгин 2006: 8182). al ige indai manė, daß go ud a medki čių he sche (Macdonell 1912: 1996: 164, 854). jis minimas i šiau ės ge manų sagose (Macculloch 1930: 207, 280). Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis 111s aipsniai a icles / 265]) → *cae -a-sos (pl.) wegen homo onische Kon amina ion mi wei e sekančiu cae eosque accendos ‘i gezünd as aškines ke akes deglus, ma y , lėmusiu und nės leksijos -os a si adimą ( . y. eikė analogijos ak o ius). ino aci odėl ci a o ą a ka pą, spė ina, e ä i in e p e o i so: Ki nys globoja pas a kümpinasi kažkokias bei ezee o pily oses medki čiais. (jie, d. y. medki čiai R. K.), idan ihn palenk en seinen Pusėn, gaidžius nugalaby us sume a und gesdeg us deglus do ( esp. jene S elle R. K.) susmeigia. einen solchen spėjimą kann a gumen ie en und ak og a ine ma e iaga, ma is bekann , dass Pla elių s ad einge ich e es an dem gleichen namens eže o, dessen umgelinkes wa besonde s miškingos. jose lebe e Menschen e sich und schumo p amone, d. h. ki o Bäume, sie pjaus ė len pjū ėse und e c. (plačiau siehe Le XXiii 9495), und j. Łasickis (Lasicius: 13 [90] 1868]) weis da au hin, dass Ki nys genau bei Pla elių piles e eh wu de: P ae e ea, sun ce is ag is, quemadmodum nobilio ibus amilijs, singula es dei idelice Deuoi is ag i Poiu skij, Ve us is Re o skij, Guboi ac T e icos Sa ako skij, Kï nis Plo elscij (Lasickis 1969: 41), . y. be das, in einigen O enownissen, wie und kilming Familien, sind pa ien ( esp. nu es o o ei būdingi) Gö e ; nämlich: deuoi is Pajū io gebie s, Ve us is ie a o, guboi und e icos sa akų, ki nis Pla elių. aki aizdu, dass onomasiologische leksemos bedeu minės sklaidos in e p e ie ung lėmė und un e suchabens eonims e imologischen paechs Rich ungumu, seine g ama ischen Bedeu ungen kodi ika ionen. solch leksemų Un e suchungsme hode le n nich nu li auens, abe und ande e ide. Sp achen leksikog a ines Sys ems Besonde hei en de e mina ion, zum Beispiel, nich likęs la yniškojo Tex o maliosios analysis, Viačesla i ano as (gamk elidze, i ano ii 554) soga ekons uie ide. *khn- ‘sedula, so angepass nich nu niekuimal in bal ischen Sp achen neuges as a ussies Wo eldinis s a us (gamk elidze, i a- 303). in ih en my hologischen e zählungen ge es ig is mi onim s. i. d u-han ‘medki ys sowie sak alizue e sick io-Name s. i. pa açu (Macdonell 1912: 384, 492). An ähnlichen my hologischen Mo i en esama und i anėnų pada imuose (Алборов ii 84). 112 ac a Linguis ica Li huanica LXX i ano ii 554), basie end hjalma o isko (i 828) oLandas k egŽdys Hypo hese, spėja, ne a lie. Ki nis giminaičiai subs . lo. co nus, -ī, -ūs em. ‘sedula no ii 555), be i pa alogizmą ide. *khnŏ-, ma i pa s V. i ano as (gamk elidze, (Co nus mas L.); Sedulusholz; ie is (oLd 446447), g . κράνον ‘sedula, g . κερασός ‘ yšnia sind skoliniai aus kažkokios Mažosios azijos s i ies (da ž . Vaan de 2008: 137), o alb. hanë ‘sedula kann auch sein ganz ande e U sp ung (ž . o el 1998: 472), nei eigia minė es dahe neaiškios U sp ungs lo. co nus ‘sedula (Co nus mas L.) (e nou , Meille 2001: 143144) und g . κράνον ‘ . p. (beekes i 770771) kann nich mi eonimu7 lie gege en hipo ezės ienas au o ių, emdamasis anks esniais šios leksemos ap ašais (plačiau ž . Walde, ho mann i 277). we den. Ki nis, ne e lek uojančiu i oniminės kono a ionen (jo kilmės ap ašą ž . 2 posky yje), wie es wa üblich un bis šiol (plg. sch ade i 589; 1907: 175; niede mannas 97: 1902; boisacq 1916: 509; chan aine ii 577; ieW 572; isk ii 7; e nou , Meille 2001: 144; Vaan de ibd. ; Walde, ho mann ibd. ; G oshe a 2009: 306 und k .). Hinsich lich, suponie en g eike s, i aliken und bal ü de gleichen u sp ung izoleks (plg. G oshe a 2009: 308), eiškiančią yšnią, gib keines g unde. 2. eoniMo Lie. KiRNiS e iMoLogiZaViMo būdai eonimas lie. Ki nis bis heu e in e p e ie e schiedenlich: 1) als leksijos -ys subs . lie. k na 1 ‘ andens aussplau a baums ode busches schaknis lės k an e kz , ‘k ūmuo a, schlapia s elle j, j. jabl, ‘ ie a, wo su i e e baume, laužas, lūž ė j, ‘aš us i bo ažas, nuki s o sla mo kelmas j, k , s , ‘ yčių g įž ė k, ii 2, ‘daugybė, k ū a, gauja ko, cen as , b ž , šg , j, ‘šykš olis gn subs . lie. dial. ki nas ‘ yčių g įž ė MŽ, n, j subs . lie. k nos 1 (pl.) ‘šlapios, as neįeinama buschige S elle, klampynės bzbk XXViii 308, g 91, k. būg, d , (LkŽe) edinys (ž . Mannha d 1936: 380381; jaskiewicz 1952: 85; g eimas 1990: 9596 [da ž . 3 ausn.]; balsys 2006: 351); 2) bezogen au p . ki no ‘ke as, k ūmas e 637 (g ienbe ge 1896: 2021; b ückne 1980: 214); 3) op. p . Ki no 1326 (Mie zyński 1892: 77), de in e p e ie wi d als subs . p . ki no ‘ke as, k ūmas apelia i (dėl oponimo z . ge ullis 1922: 63); 7 es is nich e s e öllig unglückliche Ve such zu e knüp en g . κράνον ‘sedula (Co nus mas L.) mi heonim. Ma inus Willemas de Visse is (1903: 156) e hob Hypo hese, dass eonimo g . θήνη epi e as Κραναία (P. 10.34) es inas aus subs . g . κράνεια ‘sedula, obwohl seine He kun ganz ande e (ž . Кагаровъ 1913: 165166). Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis 113s aipsniai a icles / 4) op. lie. Ki nės o o a džiais Šilalės ajone bei Pajū io und Piliakalnio (ališaus- kas 2012: 62; da ž . La Ž 135)8; 5) ide. *khn- ‘sedula (Co nus) > p alie. *ki nas ‘ yšnia → p alie. *Ki nijas → ii 554; lie. *ki ns ‘ as, ku is gy ena ki nis’ → lie. Ki nis ‘deus ce aso um’ (sch ade i 589, 1907: 175; niede mann 1902: 97; da ž . ПЯ iV 15; gamk elidze, i ano G oshe a 2009: 308). Es e wähn , dass diese mi onimas nich e wähn is e ns o aenkelio (LeW 241, 257) und Wojciecho smoczyńskio (sejL 276277) e imologischen li auischen sp ach wö e nissen. basie du chge üh a eks ologine und o maliąja j. Łasickio eikalo auszugsanalyse (ž . 1. posky į), kann man o sich ig spė i, dass eonimas lie. dial. Ki nis e lek ie de ek y inę ly į mi abso buo u Elemen 9 -i -: lie. dial. (zem.) Ki nis (j. Łasickis) 8 Diese Vy au o ališausko (ibd.) spėjimas is öllig nich glaubė inan wegen i in keis os a gumen a ions esp. mo y a ions mangelos. Hypo hzės Au o ius, s ü z end sich onomasiologine seman ische eonimoen wicklungs Un e suchungsme odika, behaup lie. Ki nis apelia y ą, . y. onimą, e lek ie endes oponimines Go escha s Anbe imo lokaliza ions e e en . beje, so e (alishauskas 2012: 6163) in e p e ie , pe pasakodamas Wal e io cha leso jaskiewicziaus liaudies e imologies P inzip gescha us ž ų die sche n U sp ungs aiškinimus (plačiau. k egždys 2011a: 102), nich nu eonimą lie. Ki nis, abe i lie. Deuoi is, Ve us is, T e icos, Guboi. enk zu bedaue n, dass diese o sche e älsch j. Łasicki's geschale o ges ell e in o ma ion, . i. keičia go hei s e eh ung lokaliza ionen ( esp. paneigia seinen eigenen spellung, a gumen ie ungam o scha und go hei snamen homophonie): De Diis Samagi a m au o iaus minimu go hei s kul o O P la el ius esp. u lunė s aič ių k e in diese on de P g s ajone pe kelia ü es ein wei deichzig kilome e wei p ie ų že ma iči ų a nišk ių a mi n a s l s Šila ea a jone, wo e sein opon minimie . Ki nės. Es e wähn wi d, dass Vy au as ališausks i in keis ą me odikä aiko, nich nu e suchennd zu analysie en li auische mi ologemas, abe und in e p e ie end la ynische Sp ache leksemas (plačiau ž . k egždys 2011a: 102103) sowie ande e ide. olkens kul u ellen Reali ä en, beispielsweise, dieses Th eibe s eigim, sin agma g . πότνια θηρών ‘ž ė ių aldo ė il. 21.470 is mikėniškosios U sp ungs, obwohl klassikines Philologies Specialis en behaup en gegensa zlich, plg. his i le o a emis, so o en used by mode n schola s, only occu s he e in home ( icha dson 2000: 94), . i. linijinische b Sch i in Paminklu, gescha enen in k e os und Mikėnų Kul u Kles pe iode, solche mi ologema is nich ü iksuo a (Kazanske, 1986; k . ba on 2002) und 9 Plg. 1) eon. Cu cheku kē/ < *Ku k-is/-īs/-as ‘ aguo ųjų go , . i. de , dem un e aldūs aguo ieji (gal ijai) ← *Ku - a-ka- ‘ /. p. (su s uk u ischen Elemen en - aabso bcija [plačiau ž . Крегждис 2009: 280281; k egždys 2012: 108109]); 2) mi onimą s. isl. V ‘odino a Lokio sūnus < *Wa-ni-lo (su s uk u alen Elemen en -niabso bcija [plačiau iz. V ies 1977: 641; noch iz. kempiński 2003: 94; k egždys 2012: 286) und k . (meh Beispiele iz. k egždys 2012: 41, 44, 92, 116, 117, 131, 226, 286, 289290, 307308, 348, 355, 363, 373, 412, 414, 496, 219; k egždys 2013: 94). abso b ions beein lusik as gy is is nich so leich zu bes immen, besonde s de inie end onomas ischen o mens e imologische aid, plg., beispielsweise a d. lie. Š ka (da plg. a d. lie. Š kus, Šikus esp. Ši kái ė) Lie u ių paa džių žodyne (LPŽ ii 937), p isk iamus sla iškos kilmės onimams esp. siejamus mi a d. (s.) b . Šy ko, Ширко, a d. . Ширков, Ширкин. T o zdem solche In e p e a ion a gumen izie wi d onomasiologischen Analysek i e ien (ž . 0 Kapi eln), die sind kazuis iniai, ma a d. . Ширков kilmė e bunden wi d mi usische Sp ache apelia i u a d. (s.) . Ширяев(ъ) ← a d. (s.) . Ширяй *‘da bš us, uolus; pe ingas mensch sen ai y ė d alia 2002: 120 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica sejL – smoczyński Wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wilno: P in- Li huanica LXX e Polyglo , 2007. Mi ologischen ki nio in e p e a ionen /. Liaudies kul u 6(87), ska džius iVii ska d žius P anas. Rink ische 6–10. Sch i e 17, pa . albe as osinas. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lag, 19962013. ss iXi Słownik s a opolski 1 ed. s. u bańczyk ( . 1, aČ, Wa szawa 19531955; . 2, dh, W ocławk akówWa szawa 19561959; . 3, ik, W ocławk akówWa szawa 19601962; . 4, LM, 1963...). W ocławWa szawak aków1965; . 5, nÓ, W ocławK aków; . 6, 1965; PPożż, W ocław, 1977Wa szawaGdańsk 1970; . 7, 1987Wa szawa, 1973Wa szawaK akówGdańsk 1973; . 10, 1987; . 8, 1977; . 8, 1977; . 10, 1997; . 10, 1998; . Zakład na odowy imienia ossolińskich; Wydawnic wo Polskiej akademii nauk. sW iViii ka łowicz jan, k yński adam a., niedźwiedzki Władysław ( ed.). Słownik języka polskiego 18. Wa szawa: W d uka ni e. Lubowskiego (12), W d uka ni gaze y handlowej (36), W d uka ni Współczesnej (7), Wydawnic wo kasy pomocy dla osób p acujących na polu naukowem imienia j. Mianowskiego (8), 18981923. V. g. Publi Ve g ili Ma on is. Geo gica. Vaan Michiel de 2008: E ymological Dic iona y o La in and he o he i alic Languages. Leiden & bos on: b ill. Vai ke ičie nė dai a 2002: Hausglückė. Liaudies Kul u 4(85), 921. Visse Ma inus Willem de 1903: Die nich menschenges al igen Gö e de G iechen. Leiden: buchhandlung und d ucke ei o mals e. j. b ill. V ies jan de 1977: Al no disches E ymologisches Wö e buch. Leiden: e. j. b ill. Walde, ho mann iii Walde alois, ho mann johann bap is . La inisches E ymologisches Wö e buch. heidelbe g: ca l Win e uni e si ä sbuchhandlung, 1938 (bd. 1 [al]), ca l Win e uni e si ä s e lag1954 (bd. 2 [mz]). Zink e ičius Zigma s 1981: wegen eine my hologischen Go hei s Name. Bal is ica 17(1), Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių He kun . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Albo o iii Albo o Bo is A nd ee ich. Einige F agen ossi in skoj 96–97. i- лологии 1–2. Владикавказ: Издательско-полиграфическое предприятие им. В. А. Гас- сиева, 1979–2005. Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis 121s aipsniai a icles / Annenenko ъ Nikolai 1878: Bo aniesche Wö e j. Sank Pee e bu gъ: Tipoграфiia impe a o ische akademiii naкъ. Байкоў Мiкалай Я., Некрашэвiч Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi слоў- нiк. Факсімільнае выданьне. Мiнск: Народная асвета. Бірыла Мiкалай В. 1966: Беларуская антрапанимия. Уласные имёны, iмёны-мянушкi, iмёны по бацьку, прозвiщи. Minsk: Nachuca und Technik. Bi la Мiк алай В. 1969: Беларуская антрапанимия 2. Прозвищи, bilde aade ad апе лятыўнай лексікі. Мінск: Навука і тэхніка. БСЭ iL Большая советская энциклопедия 150, ed. B. A. Введенский. Mosk a: Большая советская энциклопедия, 1969–1981. Ведина Тамара Ф. 2008: Энциклопедия русских фамилий. Тайны происхождения и значения. Москва: Астрель, АСТ. Гамильтон Эдит 2009: Мифы и легенды Греции и Рима. Москва: Центрполиграф. Грошева Антонина В. 2009: Латинская земледельческая лексика на индоевропей- ском фоне. Санкт-Петербург: Наука. Dal iiV Dal V ladim ир. Tolkowey Wö e wö e des lebenden g oß usischen Sp aches 14. Москва: Русский язык, 1989–1991. Дворецкий Иосиф Хананович 1976: Латинско-русский словарь. Изд. 2-е. Москва: Русский язык. Дрбоглав Донат Александрович 1993: Учебное пособие по средневековой ла- тыни. Москва: Изд-во МГУ. Кагаровъ Евгенiй 1913: Культъ фетишей, растенiй, животныхъ въ Древней Грецiи. S.- Pe e sbu gъ: Sena ská Tipoграфiia. Казанскене Ванда Петровна, Казанский Николай Николаевич 1986: Предметно-понятийный словарь греческого языка. Крито-микенский период. Ленинград: Наука. Калыгин Виктор Павлович 2006: Этимологический словарь кельтских теони- мов. Москва: Наука. Крег ждис Рол андас 2009: Прусс. Cu che: этимология теонима, функции божес- тва; проблематика установления культовых соответствий на почве обрядовой традиции ös lich-bal iischen, sla ianischen und ande e indoeu opäischen ölke . S udia My- ho logica Sla ica 12, 249–320. Кюршунова Ирина Алексеевна 2010: Словарь некалендарных личных имен, p äzзвищ и фамильных прозваний Северо-Западной Руси XVXVii вв. Sank -Pe e bu g: Дмитрий Буланин. 122 ac a oLandas k egŽdys Linguis ica Li huanica LXX Лосев Алексей Федорович 1957: Античная мифология в ее историческом раз- витии. Москва: Государственное учебно-педагогическое издательство министерства просвещения РСФСР. Лосев Алексей Федорович 1996: Мифология греков и римлян. Москва: Мысль. Noso ichъ I an I. 1984: Словарь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae sla icae). München: Ve lag o o sagne . ПЯ iV Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык: Словарь. Mosk a: Наука, 1975–1990. РООР – Русская ономастика и ономастика России. Словарь, под ред. Олега Никола- евича Трубачева. Москва: Школа-Пресс, 1994. СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15. Мiнск: Nawuca i тэхнika, 19791986. СД iV Славянские древности. Eтнолингвистический словарь 15, ed. Niki a И. Толстой. Москва: Международные отношения, 1995–2012. Скрипник Лариса Григоривна, Дзяткiвская Нiна Пантелеймонiвна 2005: Власнi iмена людей. Kiiw: Wissenscha o a Meinung. Стеблин-Каменский Иван М. 1999: Этимологический словарь ваханского язы- ка. Санкт-Петербург: Петербургское Востоковедение. Суперанская Александра Васильевна и др. 1986: Теория и методика оно- мастических исследований. Москва: Наука. Суслова Анна Владимировна, Суперанская Александра Васильевна 1991: О русских именах. Ленинград: Лениздат. Тупиковъ Николай М. 1903: Словарь древне-русскихъ личныхъ собственныхъ imenъ. S.-Петербургъ: Tipoграфiia I. N. Скороходова. Унбе гау н Б. 1989: Русские фамилии. Москва: Прогресс. Фасмер i–iV – Фа сме р Макс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Мос- ква: Прогресс, 1986–1987. Чайкина Юлия Ивановна 1995: Вологодские фамилии: Этимологический словарь. Вологда: Русь. Штаерман Елена Михайловна 1961: Мораль и религия угнетенных классов Римской империи (Италия и Западные провинции). Москва: Издательство академии наук СССР. Lie u ių kalbos leksemų mo ologinio i semasiologinio lygmenų in e e encinio yšio k in esencija: Ki nis 123s aipsniai a icles de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he Lexemes a he Mo phological and semasiological Le els: Ki nis suMMa y he a icle p esen s a semasiological analysis o heonym Li h. / Ki nis men ioned in De Diis Samagi a um (1582) by jan Łasicki. i also deals wi h he de e mina ion o he in e e en ial ela ionship o he seman ic ex ensionale and e e en , which is o be based on he a gumen s o he wo old c i e ia (onomasiological and semasiological). he assump ion o he dei y cul econs uc ion by he indi idual social g oup o hewe s is based on he ollowing conclusions: 1. onomasiological wo d esea ch me hodology, based on he sync e ic seman ic dis ibu ion o he lexeme, which accoun s o hype onymic s a us o he de ini e objec subjec in he case o axonomy o i s s uc u al complexes, p esupposes he eme gence o pseudoscien i ic e ymologies. 2. heonym Li h. Ki nis wi h he meaning ‘p o ec o o he che ies, men ioned in De Diis Samagi a um by j. Łasicki, canno be in e p e ed as a e lec ion o P o o-Li h. *ki nas ‘che y. he said conclusion can be d awn on he basis o 2a. ac og aphic disc epancy, o he cul i a ion o amed che ies as plan s o he mano in Li huania began in he 16 h c. only; 2b. ou comes o he o mal analysis o Łasickis ex , which is w i en in La in, ha p esuppose exis ence o lapsus calami, i.e. M.a. La . ce asus ‘che y ( ee) em. ; ‘che y ( ui ) neu . M.a. La . cae asos (j. Łasicki); 2c. M.a. La . cae asos em. (j. Łasicki) does no ag ee wi h he g amma ical s a us o p eposi ional syn agma in quos (masc. neu .), which egula ly should be pu down as in quas, in quae. 3. heonym Li h. dial. (Lowland) Ki nis p esupposes econs uc ion o he de ec i e o m Li h. 4. dial. *Ki ns ‘dei y o hewe s’, which is o be de i ed om Li h. dial. *Ki ins ‘di o’. he o igin o he las is o be jus i ied by he phenomenon o an onomasia. gi en he analysis o he heonym Li h. Ki nis, he possibili y o he econs uc ion o i-e *khn- ‘co nel (Co nus), as well as he exis ence o g eek, i alic and bal ic isolexeme wi h he meaning o ‘che y’ mus be ejec ed. Eingelei e m. 4. Mä z 2014 d. oLandas k egŽdys Lie u os kul ū os y imų ins i u as Sal oniškių g. 58, Vilnius LT-08105, Li uanien [email p o ec ed]