Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės (II)

147s aipsniai a icles / LaiMu is biLkis Ins i u o de lenguas Lie u ių Mokslinių in es igaciones di ecciones: oponimica, an oponimica. dėL kai ku i Lie uVi VandenVa dŽi kiLMės (ii) ega ding he o igins o some Li huanian hyd onyms (ii) ano ación basada en de allados es udios de o igen de los locales li uanos esc ibiendo ocabula io de los luga es li uanos, el a ículo sus en a en o os oponimikos abajos ya analizados ejee os y íos B àliš kės ẽže as, D abùžis, D ančiūkas, D audnių ėže as, Dliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is, Kemeš, Kẽš, Ku is, Piauš, Piauš, Sama, Sama, Spi ė, Sūnė, Sā a, Sā a, Sā a, Sā a, Sā a, Gaines, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c. anno a ion he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl diškės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is, Kemešà, Kẽmešė, Kemešĩs, Kūnà, Ku inĩs, Ku inlis, Pagužė, Pãi is, Sama a, Sãsp, Samã as, Sãmis, Sã a, S a, S os and which we e p e iously analyzed by o he oponymis s; he esea ch is based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms while compiling he Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on ends and pa allels o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class, o , in some cases, is based on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y and peculia i ies o usage o o ms o hyd onyms. esMiniai PalodŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba, anden a džių semán ica. keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o hyd onyms. 148 ac a LaiMu is biLkis Linguis ica Li huanica LXXI Paski ų lie u ių anden a džių emas de o igen ya han sido analizados en un pa an e io es a ículos (bilkis 2006: 4762; 2011: 925). un pos e io es udio de o igen de los opo a díos li uanos esc ibiendo Lie u os ie o a džių žodyną1 (LVŽ) pe mi e escala y más o os oponimikų abajos ya analizuo os eže ų i upių a dų naujų kilmės galimybių, las cuales apoyadas es a clase oponimų da ybos, kilmės, seman icos (mo i acijos) endencias y analogías o, en algunos casos, nue os ( iksliau, an e io men e nepas ebė ais) da os, elacionados con la au en iškumu de las o mas de su nomb e, a os andenenos. el obje i o del a ículo no es e u a p e iamen e p egonado hipó esis de o igen, pe o al lado p esen a al e na i as jus i icando sus p anašumus. Bldiškės ẽže as ež. onš. aleksand o Vanago abajos en la o ma compues a del nomb e kildinama de spėjamo alguna o a luga (pie as, campo o e c.) del nomb e *Bildiškė, que su ęs de p d. Blda (Vanagas 1981: 64). según Vanagu, al o igen del nomb e de agua se p esen a y en Li uania (LVŽ i 478) pe o en euka io 1935 m. onuškio alsčiaus Ū os k. en la encues a del nomb e de la ie a insc i a nesudė ная o ma del nomb e des e leche Bldiškis2. ella p obablemen e es au én ica, o iginada de lie . bild i ‘emi i una cie a son a daujando en du e os obje os; inksė i, dundė i3. con p eesaga -iškis de eiksmažodžių pada y ų luga o a džių no hay mucho, sin emba go al da ybos ipos posible, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk. dn: spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008: džius 86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a - Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114). D abùžis ež. sem. Conocidas d i e siones de o igen: siejamos con la . . D abas, D ab- -enas, p . . D ab-inow4, le . d ab-na ‘liūnas, d abà ‘šlapio sniego d ibimas, d eblius, eblys (sa ukynas 1962: 195); šaknis d ablaikoma apo oniniu o incluso a miniu d ob a ian u, asocijama con lie . d abùžis, d óbė y manoma, que d ab-, d obišsi u uliojo de más an iguas leksemų, u ėjusių bend esnę laužimo, d askimo signi icado (Vanagas 1981: 90). sin las mencionadas posibilidades de o igen, muy posible conexión con lie . d abùs ‘ku is eba, d eb i ‘ se comp end o ecuno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės, e c. .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, ac uando a ue zas ex e nas ’. es e siejimą pa emia hid onimos da ybos analogía: plg. los nomb es de los enedo es de peculia idades a ibuidos eže ų nomb es con es a apesaga Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k, Ml , , s k, Gėlùžis u (Vanagas 1970: 215). semán ica en es e caso se ía elacionada con banguojančiu, d e1 a ículo au o es de Li uania ie o a džių dicodyno uno de au o es y esponsable edi o . 2 zap asé maes o jus inas ūkas de Ū os k. esiden e juozo akima ičiaus. 3 Los signi icados de las palab as indican desde LkŽe. 4 Plačiau po p ūsichos luga eso a džių *D ab-n-a - *D abn-a ž . / blažienė 2000: 31. dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 149s aipsniai a icles bančiu eže o pa i šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd : lie . iš i, la . sê ‘ i pė i, d ebė i, i ė i / (Vanagas 1981a: 88), ambién plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis b. Lp, D ẽb-daubis db. Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk). Es e es el caso de las máquinas de ab icación de au omó iles. D ančiùkas up. klm. asociado con el ge manismo d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos (Vanagas 1981: 90), sin emba go en al caso noaišku, como šaknies k i o en č. po lo que quizás į ikimiau sie i con lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is siaus i, šėl i , d ánča ‘cas šėls a. semán ica en onces es a ía elacionada con ápida agua ėkme, pu ojančiu andeniu o pan. D audẽnių ẽže as ež. Žgč. la o ma o icial puede kildin i del adyacen e pueblo nomb e D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). sin emba go en euka iu Pa a džių y localo a džių comisiones ecopilados localo a džių ka o eko en insc i a unaaskai os o ma D audẽnio ẽže as, que p obablemen e es supues amen e kilmininkinė de D audẽnis, además, ales o ma de g abaciones esama y después de la gue a llenadas localo a džių ka o ekos ko elėse. po lo an o, como mues an los da os de lengua i a, compues o hid onimas D audẽnių ẽže as conside y inas secundiniu, y au en iškas, ma y , es D audẽnis, salęs de lie . d aũs i (d aũdė) ‘ saky i, que ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; p ohibi usa (kuo), ce bin i ’. al posibilidad pa emia da yba de anden a džių analogía: hid onimai con p eesaga -enis papli ę ame mismo mismo su de zemaičių aseiniškių plo e ( anpi y Žygaičiuose!), como y D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132133, 398). además, se puede encon a y seman ines pa alelos plg. con lie . d aũs i neabejo inai elacionadosį upė a dį D aũs inė a . en al caso el lago y la c onología de apa ición de los nomb es del pueblo se ía es a: hid onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → secunda io hid onimas D audẽnių ẽže as. según es a e sión se uel e dudoso el kildinación del nomb e del pueblo D audẽniai desde a d. *D audẽnis y espec i amen e al nomb e pe sonal econs ución desde oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195; zinke ičius 2008: 85, 280). D õliškis (D óliškis?) up. Šl. aškinan upė a džio el o igen se dubejoja géne o au en iškumu, se c ee, que es o puede se más a des pe di binys de *D olikis, que d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas de lie . one iquemen imposibil, además, como mues an da os de i a lengua, así se llama no sólo upė, sino y al lado esan i pie a. po lo an o D õliškis (D óliškis?) p obablemen e es au en iška o ma, sie ina con šiauliškių plo e u ilizado un apelia i o d aliúo i ‘ei i, a → o sup an ando como šaknies balsių kai ą, plg. lie . õliuo is, óliuo is ‘ sa i aliau i, išdykau i, dūk i, šėl i , õlis ‘ sa i alė, impoblusnumas : alià. no able a ención en lo que que en euca io Šiaulių alsčiaus Ž igų k. žemė a džių encue o pie as el nomb e po ašy ojas5 ambién señala que el nomb e su gió de bėgančio, i. e. d aliuojančio, agua. po lo que se puede ade e , que lie . d aliúo i pudo eikš i y *‘g ei ai i , b un i. 5 записала учитель Люudas osipauskas de Ž igų k. esiden ejo an ano emeikos. 150 ac a LaiMu is biLkis Linguis ica Li huanica LXXI Dzindzak Dindžiak o . up. jz. no del odo es á cla o si Dzindzak es a minė, o au en iška, i. e. e imologinė, ly is: se c ee que el upė a dis o icial Dindžiak puede se hipe no malizmo de Dzindzak o Džindžiak, que posiblemen e sudu inė, su p ime a sandas sie inas con lie . džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė, y ‘as kilęs de aksake ė; liūne kiau a luga , pan quias o acagian es zaug i eže ų pequeña á ea de agua (Vanagas 1981: 86, 37). po o a pa e, se a i ma que jieznas no es aka ų dzūkų e i o io, po lo que Dzindzak puede mos a an e io men e bu usío más g ande aka ų dzūkų á ea, i. e. es e gy is se conside a e mine, pe o nega i o cualquie . conexión con p incipios del XX siglo de amé ica eg esusių emig an ų a i ež u 83 džiñdžė (Vi kauskas: 1984). pues o que se econoce que Dzindzak no exis e en la ac ual zona de aka os dzūkų, lo pod ía conside a se au en išku sudu iniu ., cuyo p ime sandad sie inas con lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, o segundo sandas con lie . dzàk (cakka ojan nusakomas kanopų bildes bėgan , jojan ); cak (s aigiam judesiui nusaky i) , dzàko i ‘g ei ai ei i; po semán ica plg. . Dziñdziliai (Dzndziliai?) kln. gdl: dzindziliúo i ‘skambė i, dzingiliuo i, Dzindz-iù-balis b. gdž: dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, Skabalas kln. Šll, Skambnės s . kš y Eináu as up. g z, Einkė p ., s . Žl , Enupis up. Žm (Vk). Ka čiãme is up. Šd. Se c ee que upė a dis su umpėjęs de *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is y kilęs de lie . ka čemà ‘smuklė i ie à (‘ka čemos luga ) (Vanagas 1981: 147). al acla ación de o igen plan ea y šiokios ales dudas one iniu bé seman iniu pun o de is a: neáiškios mencionados inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė- one a djiam o nomb es de luga es habi ables, pe o no anden a djiam. po lo posible o o o igen del nomb e de es e a oyo: de lie . ká is ‘algas delonas á bol, i p is, sha a, kačius ‘kelmas, ke as y mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, baixyn; qui a , noelaiky i (ne eque ido, no ap o); pe mi i , g amzdin i en andenį ( inklą, meške ę, inka ą). al posibilidad de o igen muy ap ema da ybiamen e y semán icamen e analogiški dū inia Kanãp-ia-me kis ež. jnšM, Plaũš-mi kis up. skd y pan. (Vanagas 1981a: 117 118). semán ica desde el pun o de is a, es hid oobje o paske í indican e nomb e: a oelis, en el cual me amos, na dinamos ka ys o kelmai, ambién plg. . Ká č-ia-pie is k m., p . sdk. Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs ež. Lkm. abejojan po las o mas de au en icidad (a Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs) asociamos con lie . kemša, kemšis, kemšius ‘g iozdiškas žmogus y se conside an hid onimais de signi icado con igu ū acinės (Vanagas 1981: 152). P ima iamen e cabe no a que las o mas au én icas son Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, po que los esiden es locales anden a džių p iesagos e a ia umpą. po lo an o la conexión con mencionados apela i os cuan o dudoso debido a p ensaga balsios in apa umo. quizás man ene i ini p eesagų -eša, -ešė, -ešys ediniais y sie ini con lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys; cabino , kém-sas ‘ kups as bei kildin ini iz bal . *kem-‘gniauž i(s) (Mažiulis 1993: 100103). en es e caso po la semán ica plg. upė a dį Gniužà Pbs: gniùž i ‘ link i; smuk i; kniub i; gleb i; debilpnė i; mažė i, slūg i (Vanagas 1981a: 55). dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 151s aipsniai a icles / Kūnà ež., up. Š nč. asociado con lie . kunė ‘klampi bala, liūnas (Vanagas 1981: 172), sin emba go al apelia i o no exis e Lie u ių kalbos dicodyne, su ik umas cues iono inas. quizás anden a dis sie inas con llu. cue ponas ‘ o ganismo humano o animal y kildin inas de bal . *kū- *kēu- / ‘ deng i(s), lenk i(s) < ide. *(s)ku- (: *-ou-: *--) (ž . Mažiulis 1993: 169, 183184; plg. LiV 561). La semán ica del nomb e en es e caso sie ina con la con igu ación de obje os de agua lenk umu o pan. Ku inỹs up. g , Ku inlis ež. kl , Lkm. asociamos con lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is (Te ao u ogallus) (Vanagas 1981: 175). Según dicha e sión anden a djie se ía compues o de nomb amien o animal: p ime o sin adicionales da ybos medios, y an as con neposesy inės signi icaciones p eesaga -ėlis. sin emba go al modo de asamblea anden a dji es a o. kažin o no segu iau se ía hid onimus a ibui a los nomb es de las ca ac e ís icas enedo es y sie i con lie . ku inas ‘ ku čias , ku ina ‘ aklinai, comple amen e ’. en onces es o se ía aklinas, i. y. ankan is, eže as y nes ip ios s o ės, džiūs an i upė. ales semán ica eje os nomb es muy gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk, Aklẽlis gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl y k . (Vanagas 1981a: 54), pasaiiko y upė a džių, plg. Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2). Paguž up. Šd. El nomb e kildinamas de o o spėjamai bu isio luga o a džio *Pagužė (Vanagas 1981: 238), sin emba go al oponimo ealmen e no habiendo, más p obable que es es an esdėlio pa edinys, o iginęs de a d. Gùžas, Gužỹs. es o se ía po humano, pa a de gužas, gužys, ie a co iendo a oelis o pan. El apellido Gùžas, en e o os luga es, di undusi y Šedu os apylinkėse (ž . LPdb), po lo que al posibilidad de o igen comple amen e posible. Pãspi is up. Šd. El nomb e se conside a p e iéndilo pa ediniu de a d. Sp is, Spi ỹs (Vanagas 1981: 247), pe o al apellé conocida sólo me idion Li uania (LPdb), en los documen os his ó icos al menos has a lo ambién no encuen a da os, que ella más an iguamen e ue a usada Šedu os apylinkėse. po lo que quizás más iel pa ece ía la conexión con lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is, po semán ica plg. upė a dį Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2). Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš. espėjase que anden a džiai man u ió la palab a sãmana o ma á sam-, plg. sam i: ap-sam i ‘apsamano i (Vanagas 1981: 289290). o a pa e, puede se con šaknies balsių kai a y sie ini con lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i lysčių, kabin i bi alų; zazlie i, windy i < bal . *sem- ‘(ap)sem i (Mažiulis 1997: 5658). balsios kai os šaknyje indica posibilidad llu. samùs ‘ku iuo se puede mucho paseme ; con el que cómodo sem i, samáu i ‘sams y i; con samčiu coge pescís, samúo i ‘sams y i, sám is ‘ kaušas i alui sem i; en ella e menan e can idad; kaušas al aguai i sem i de la ba ca; sob e a ko a en o un nudo pa a peces o ejes a udi a b aidan , g aibš as . semán ica (mo i ación) sob e odo pod ía es a elacionada con apsėmimo, inundamien o, inundación, plg. lo mismo como y anden a džiai con sam-, pie ų aukš aičių, á ea T aniùs ež. b : n i ‘ kil i, daugė i andeniui; gausiai, b inciai ekė i, lie is, luxi i, ugi i; se zalie am, apsem am ’ 152 ac a LaiMu is biLkis Linguis ica Li huanica LXXI (Vanagas 1981a: 72), da plg. Py esà up. Ps: pý i ‘ ilž i; cuán pa in i (Vanagas 1981: 260). segundo e aus, agua ėmimo, sėmimo mo i ai ambién įmanomi, plg. helonimą Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk) Sãga as ež. s j. se espėj, que puede se pos e io asimiliacinis (dis ak inė asimiliacija?) da inion de *Zaga as, que conside í inas jo ingizmu de *Žaga as: žàg i ‘ e š i algį, andenį, la . zag ‘blogai qué hace ; ob i. sin emba go jun o no able, jog y šaknis sagy a posible, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396). po o a pa e, anden a dis quizás pa ien e con lie . sagà ‘ en kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas pa a a a la opa; kilpa, ąsa kam ija i i , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam ija i i < sèg i ‘ kabin i, ijin i (smeig uku, aga a, e c.) o qui ii qué p ikabin ą; uno con o o kabin i, jun i, sie i (saga, sag imi, e c.) o a kabin i , p . sagis < * sagas ‘sag is < ‘suegimo ins umen o < *‘(su)segimas < *‘ segimas (Mažiulis 1997: 3536). Vanden a džio mo i ación pod ía es a elacionada con el obje o con igu ació: suseg as o mas, i. i. de dos pa es, conec an es po susiau amien o, susidedando, eže as o pan. S a up. kpč, S os ež. Lp. Más c eíble se conside a o igenmė de k. búgos minimo peci ies nomb e s a ‘ maža blizgan i žu elė, a icionado a nada con a co ien e (Vanagas 1981: 315). sin emba go es os agua e gios pod ían se elacionados con signi icados más abs ac os lie . s i ‘ kie ė i, da y is nelanksčiam (pp . djiūs an ); s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal . *-s u *s i - *s e -‘ s andė i y pan. / ’ (Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu, sus ingusiu supe icie de agua, plg. o mismo su os alš aičių plo o co espondimenis seman ines S ángė, S ángis: s angùs ‘ s andus, nelanks - us, s ang us up. M k, V n (Vanagas, 1981: 313). IVaŠDOS compues o hid onimas Bldiškės ẽže as muy p obablemen e es secunda io, susdu ado de au en iškos o ma Bldiškis, que su gió de lie . bild iiš ‘da cie a sonido a daujando en du e as cosas; inksė i, dundė i. eže o a dą D abùžis, sin o as posibilidades de o igen, posible sie i con lie . d a bùs ‘ku is eba, d eb i ‘ se comp endido ecuno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės, e c. .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, ac uando a ue zas ex e nas upė a džio D ančiùkas conexión con ge manizmu d ánka ‘ėdalas, jo alas, ’. pamazgos dudo inos debido a šaknies p iebalsių č: k ne apa umo, po lo que lo en imiau sie i con lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘ siaus i, šėl i , d ánča ‘cas šėls a. compues o hid onimą D audẽnių ẽže as o malmen e se puede kildin i del nomb e del pueblo adyacen e D audẽniai, sin emba go, como mues an da os i os de la lengua, dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 153s aipsniai a icles su o ma es D audẽnis, su gida de lie . d aũs i (d aũdė) ‘ deci , que co neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; / no pe mi i usa (kuo), zapgin i upė a dis D õliškis (D óliškis?) p obablemen e es au en iškas, sie inas con lie . d aliúo i ‘ei i. Conside a lo según o iginusį de *D olikis, que de lie . d õlikis ‘saikas ’. g ūdams seikė i, no hay azon an o debido a la disc epancia one ina, como po los da os de lengua i a. au en iška el nomb e del ío Dzindzak puede se au én ico sudu inis hid onimas, cuyo sandas p ime o sie inas con lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i, dzñdzin i ‘skambė i, dindė i, jojing, y segundo sandas con lie .àk ‘cak (ka an an ojak kanopys bdes bėgan , bilan ); cak ( apidomo esión pa a p escindi ) , dzàko i ‘g ei ai i . upė a dis Ka čiãme is puede se no su umpído de *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is: ka čemà ‘smuklė y luga à (‘ka čemos luga ), pe o o iginęs de las. ká is ‘algas plonas á boles, i p is, sha a, kačius ‘kelmas, ke as y mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, al oyn, bajoyn; qui a , nebelaiky i (ne eikalingą, ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’. hid onimus Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs se puede incula con lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys; cabino , kém-sas ‘ kups as y kildin i de bal . *kem-‘g- niauž i(s). leje o y ío nomb e Kūnà quizás kinigenos con lie . kūnas ‘ humano o animal o ganismo y kildin inas de bal . *kū- *kēu-‘ deng i(s), lenk i(s) . hid onimai Ku inỹs, Ku inlis más bien es no gy ūninės de o igen, pe o a ibuí ini a ibu os de los i ula es y sie ini con lie . ku inas ‘ ku čias , ku ina ‘ aklinai, comple - amen e . upė a dį Paguž con iimiau kildin i no de o o spėjamai bu isio luga o a djio *Pagužė, pe o de a d. Gùžas, Gužỹs. Pãspi is p obablemen e es no pe sonal a dinas, y apelia y inés o igen hid onimas, sie inas con lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is. Vanden a džiai Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis quizás sie ini con lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i lysčių, kabin i bi alų; zazlie i, windy i < bal . *sem- ‘(ap)sem i. el nomb e del lago Sãga as más bien no es secunda io de *Zaga as, pe o pa ien e con lie . sagà ‘ en kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas pa a a a p endas; kilpa, ąsa kam ija , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam ija i i < sèg i ‘ kabin i, ijin i (smeig uku, aga a, e c.) o qui ii qué p ikabin ą; uno con o o kabin i, jun i, sie i (saga, sag imi, e c.) o a kabin i , p . sagis < * sagas ‘sag is < ‘susegi- mo ins ume- n o *<‘su)se- gimas < *‘ segimas . Vanden a džiai S a, S os puede es a elacionados con lie . s i ‘ kie ė i, da y is nelanksčiam (pp . djiūs an ); s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal . *s u -*s i -/*s e ŠaL iniai i Li e a Ū a bilkis Lai mu is 2006: debido a algunos de los anden a džių de Li uania. Bal ų onomas ikos in es igaciones. Vilnius: Ins i u o de la lengua Li uania, 4762. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai y p iesagė ieji helonimai. ‘ s andė i i e c. ac a Linguis ica LaiMu is biLkis Li huanica LXXI 154 Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. bilkis Laimu i s 2011: o a ez po algunos li uanos anden a džių o igen. Bal ų onomas ikos es udios 2. Vilnius: Ins i u o de la lengua Li uania, 925. blažien ė g asilda 2000: die bal ischen o snamen im samland. Hyd onymia Eu opaea. sonde band 2. s u ga : anz s eine Ve lag. LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de Mi a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b igi e schi me . zwei e, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel LkŽe Lie u ių kalbos žodynas ( . iXX, 19412002): a ian e elec ónico. edac o ios colegia: ge ūda nak inienė und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001. ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Li u ians idioma ins i u o, 2005. Acceso en In e ne : www.lkz.l LPdb Base de da os de apellidos Li u ios. P iega en In e ne : pa a des.lki.l LueV Lie u os TSR íos y eje os a dynas. Vilnius: Es a ybna poli ická a ědecká li e a u y ydačka, 1963. LVŽ i Dicciona io de locales de Li uania 1. Vilnius: Li u ians idioma ins i u o, 2008. Mažiulis Vy au as 1993: P ūsų kalbos e imologijos dicciona 2. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial. Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų kalbos e imologijos dicciona 4. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. Lie u ių kalbo y os klau simai 5, 191198. Vanagas aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis ā dynas. Vilnius: Mokslas. Van al ekagas sand as 1981a: Li u ias hid onimų semán ica. Lie u ių kalbo y os cues iones 21, 4153. Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u os hid onimų e imologinis ā dynas. Vilnius: Mokslas, 1981. 408 p. ( e isión). Bal is ica 20(1), 8288. Vk Vie o a džių, compilados de i a lengua, ka o eka (man oma Li u ians idioma ins i u o Va dyno depa amen oue). zinke ičius zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) s aipsniai a icles su uMPiniMai aln alan à (Mol ų .) ob obẽliai ( õkiškio .) Õnuškis ( ãkų .) b. bala Pbs bu imónys (aly a. 155s.) Psũ (Vlniaus .) dgč degùčiai (za as (za as .) dn nemunlio (kė àdinų .) dnk dninkai (Šačininkų .) ež. eže as s . ais a gdl ud udnià (Va ėnõs .) gdž g uzdžia (Šiauli .) sem imb ib adas (za as .) skd sku skaud lkasl ( au ags .) j b ba s j s jaja (Laz .) jz .) kln. – kalnas kl kl iškės Šilãlė kl ka anėnai (Š enčioni .) Š k .) k m. a bami k š ku šnai (Šiauli .) Š nčl kš kaišiadó ys up. (u enõs .) u Liubã as (kal a jos sa .) lk. leggnas Lkm Liñkmenys (ignalnos .) V Léipalingis (d ùskininkų sa .) djai Žl Laz a ia (Mol ų .) Ml M k Me kėnė (Va ėnõs .) o a iógala ( aséinių .) onš Pabáiskas (ukme gs .) b Pas alỹs db. / dauba p . pie a dbg dubingia (Mol ų .) ieš .) d ad liškis ds dùse os ad liškis (b žų .) d do nu gudẽliai (Ma ijámpoles sa .) gudžinai (kėdáinių .) sdk sudekiai (u enõs .) g z semelškės (elek sa nų.) jnšM niškis (Mol ų .) sk skaud j j j j j j Šl – Šiaulia (kaišiado i .) Šll Ša ekiai (Plùngės Š nč Š enčiónys Š enčionliai (Š enčioni .) upė k k kùk iškės u enà Lb Vp Vẽp iai (ukme gs .) (dc .) V n Va ėnà Vei e ia (P enų .) Lp Žgč Žygáičiai ( au ags .) Lzd Mol ai Žm Žemiai (jona õs .)