Poznanės laikotarpis Jano Otrębskio gyvenime

Įž algos / Insigh s 245 NORBERT OSTROWSKI Poznanès Adomo Micke ičiaus uni e si é Mokslinių di ec ions: eche ches bal es langues his o ique g ama ica, compa a i ojie his o ique kalbo y a, his o ique ypologija. POZNANS LAIKOTARPIS JANO OTRBSKIO GYVENIME JANO OTRBSKIO JYVENIME JANO OTRBSKIO JYVENIME JANO OTRBSKIO JYVENIME JANO OTRBSKIO JYVENIME JANO OTRBSKIO JYVENIME JANO OTRBSKIO JYVENIME JANO OTRBSKIO JY JYVENIME JYVENIME JY JYVENIME JY JYVENIME JY JYON es égalemen connu sous le nom de JANO OTRESKIO JY es égalemen connu sous le nom de JY L'a icle se compose de deux pa ies. Le p emie ji es biog a inée, cou e Jano O ębskio ie à Poznanée ap ès la Seconde gue e mondiale, second ojoje b iè emen discu e en ink iniai, Poznanès pé iode c ée les plus impo an s J. O ębskio magasins. La P emiè e pa ie baséamasi Magdalenos Gaw ońskos-Ga s kos magasin Jan Szczepan O ębski. Życie i dzieło (18891971) (2014). 1. Jano O ębskio ie à Poznan Comme p é end M. Gaw ońska-Ga s ka (2014: 9091), p o . J. O ębskis es enu à Poznanée 1945 m. udenį. À ce momen à l'uni e si é de Poznané son a i és hui p o esseu s de l'ancien S epono Ba o o Uni e si é à Vilnius, pa mi lesquels J. O ębskis e le célèb e his o ien Hen ykas Łowmiańskis1. Le débu a é é du . Seul le ca dinal, e pa la sui e le P imo de Pologne Augus o Hlondo g âce à J. O ębskis eçu une pe i e camé a à l'hô el de l'uni e si é Poznanée au 37 ue Ma ejkos. À l'hô el, e en ai commun abu ie, une cuisine u ilisai 24 amilles. J. O ębskio kamba ėlye i po deux li s e ableuk, n'é ai sépa ées bainies. Comme éc é lui même J. O ębskis od 2 mois ni myłem się ani azu jak należy (pe du mois nė ka o nenusip ausiau comme eikian ) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 93). J. O ębskis pa si ežė a ec eux p esque 10 mille. li es, que ga dai non-packagé dans le co ido iue, e beaucoup d'en e eux on é é simplemen é o s. Ce n'es en 1947 m. J. O ębskis a ec sa p emiè e épouse Aniela déménigėlė dans un pe i à deux chamb iés là Rogalińskio ul ėje 8/2 Poznanėje, où il a écu p esque jusqu'à la mo . D'ailleu s, à cause de ce bu o illinėjosi en cou plusieu s années. Au débu même é ai lésimé la cause e lui menaçai exmisija. Comme M. Gaw ońska-Ga s ka (2014: 94), p é end, su J. O ębskio é ai užsiundy a milicia, e même bu ue éneš i son meuble, mais l'appa emen sau ega de néanmoins éussi . 1 Au o ius de els monumen ales eikales, comme S udia nad począ kami społeczeńs wa i pańs wa li ewskiego (19311932), Począ ki Polski, . IVI (19631985), Religia Słowian i jej upadek (w. VIXII) (1979), P usy Li wa K zyżacy (1989) e k . NORBERT OSTROWSKI 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII À p opos des condi ions de ie de J. O ębski il au pa le , ca elles le kamaien e , semble- -il, on é é l'une des aisons, pou lesquelles il plus a d si c i iquemen app écia Poznanę. J. O ębskis Uni e si é Poznanée commencè en à a aille Sla is ikos ka ed oje, don l'ancien ei eu , p o . Hen ykas Ułaszynas ap ès la gue e à Poznanée ne b įžo. Il es es é ès in é essan J. O ębski, doyen de la acul é des Sciences Humani ai es de l'Uni e si é de Poznan (alo s enco e de laiškas, ašy as Vilniaus uni e si e o ek o iui. Šiame laiške dekanas ašo, kad l'Uni e si é de Poznan, e non de l'Uni e si é Adomo Micke ičius) ne pou a bien ô pas enseigne à Vilnius, ca p ace liées z wo zeniem nowej placówki naukowej za zymają go niewą pliwie na miejscu ( a ails liés à la c éa ion d'une nou elle ca héd ose scien i ique, be doub onées, le sulaikys ici) (Gaw ońska-Ga s 2014: 95). Cela signi ie que les au o i és de Vilniaus uni e si é espé aien J. O ębskį įšian . Taip n'es a i é. m. 1947 Poznanée uni e si é a é é c éée Ka ed a Filologii Bał yckiej (Bal ų ilologijos ka ed a), son siège é ai Collegium Philosophicum pas a e Ma ejkos ga ėje 48/49. Au ca héd ale a a aillé: • Czesław Kudzinowskis, J. O ębskio é udian enco e de Vilniaus S epono de l'uni e si é Ba o o2, • Zenonas Sobie ajski (19471948), Poznanės sla is e e polonis e, • Nina Bo owska (01-01-195313-08-1953 jusqu'à sa mo en 19533)3, • Michał Hasiuk (nous 1955 m.). Bal es philologie ka ed a é ai une uni é scien i ique, n'a ai ses é udian s, e ses employés comp aien des leçons des au es philologies spéciali és aux é udian s. La seule s uden ée, qui ka hed e acqui un magis o, é ai N. Bo owska. Ka hed a J. O ębskis a a aillé jusqu'à la pension, dans laquelle Po J. O ębskio edėju apo Czesławas Kudzinowskis i ka ed a egzis a o iki es allé 1960 m. oc ob e 30 d. 1969 m., quand a é é usionnée a ec La Géné ale kalbo y os chai e, pa la sui e ins i u u (ac uel Ins y u Językoznaws wa). Comme a déjà é é men ionné, Bal es philology ka ed a n'a ai ses é udian s de, ses employés comp aien leçons des au es philologies spéciali és é udian s. Des données ecueillies pa M. Gaw ońskos-Ga s ko (2014: 98103) nous app enons quen 19451946 années académiques J. O ębskis enseignai Język s a op uski (Seno ės p ūsų kalbą), Czy anie dawniejszych eks ów li ewskich (Seniausiwych eks ów li ewskich), Czy anie eks ów sansk yckich (Sansk i o eks ów O ą) e Władyk z języka ce wnosłowiańskiego (Bažny kie sla nie języków). Il au a i e l'a en ion su le ai combien sou en se épè e le mo czy anie (skai ymas). J. O ębskis p oposai la p é é ence ex e analyseei, 2 Įžymus li uanis as ( a p ki ko, Daukšos Pos ilės indekso au o ius) e suomių kalbos specialis (d i omio suomiųlenkų kalbų žodžio au o ius). 3 Jusqu' aujou d'hui ac ualaus a ail Wpływy słowiańskie na li ewską e minologię kościelną na pods awie Dic iona ium Szy wida au o ė (S udia z ilologii polskiej i słowiańskiej 2, 1957). Poznanės laiko a pis Jano O ębskio gy enime Įž algos Insigh s 247 ad ex e a é é išei ies poin škas. Pascai , des iné sansk i ui e ses ex es analyse, J. O ębskis lu ée e les années ul é ieu es. En é an des langues classiques spécialis e, 19501951 akad. m. skai ė In e p e acja języka a chaicznych eks ów łacińskich (A chaiškų la ynų kalbos eks ų in e p e acija). Mais p incipalemen l'a en ion il a allouée aux langues bal es, lu é en e au es G ama yka języka li ewskiego (Lie u ių kalbos g ama iką), Czy anie eks ów ło ewskich (La ių kalbos eks ų skai ymą), Daukšos Pos ilės ling is inę analizę, lexion su les langues bal es e k . (ž . Gaw ońska-Ga s ka 2014: 98103). J. O ębskis aussi s'in é essai aux albanes. A é é albanis o Wacławo Cimochowskio disse a ion che . m 1956 J. O ębskis p oposa que Adomo Micke ičiaus uni e si é (ap ès la mo de S alin uni e si é Poznanès changée nomà4) se ai c éée Ka ed a Ug o inis yki (Ug o inis ikos ka ed a). Sa p oposi ion J. O ębskis a gumen ai ainsi: U wo zenie akiej ka ed y nie nas ęczałoby poważniejszych udności, ponieważ nasz oś odek posiada specjalis ę z ego zak esu doc. Kudzinowskiego o az biblio ekę (La c éa ion de la ca héd ale de Tokyo ne soukel ų plus g andes di icul és, puisque no e cen e a déjà une spécialis e de ce domaine, docen ą Kudzinowskį, e biblią) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 110). Main enan quelques mo s de su J. O ębskio app oche à Poznané. Poznanès J. O ębskis neėgo cela pa iculiè emen i emen a é é u à la in de sa ie. Pa ce désa an age il conc é a sa deuxième épouse, Eleną Samaniū ę, que ma iai en 1955 Ponia U szula Bielanowska, maison dans la ue Rogalińskio, où i aien O ębskiai, la su eillan e la déc i ainsi: D uga zona nienawidziła Poznaniaków, k oś k oś wmówił, że o są Niemcy (D uga żona nieenawidziła Poznanieckich, do jej kalbėjo, že o jes w An okieńska) (Gaw o-Ga s ka 2014: 128). Peu -ê e madame U. Bielanowska e pe dėjo, mais O ębskiai oulai e ou ne à Vilnių. M. Gaw ońska-Ga s ka dans son li e (2014: 126) ci e 1970 m. oc ob e 27 d. le e, lequel J. O ębskis siun ée Lenkijas minis e ui, agmen ą: P acuję po dawnemu, bez wy chnienia, głównie p zygo owuję do d uku zeczy dawno już naszkicowane. [...] De nie zaszły u nas impo an es wypadki. Uniwe sy e Wileński zap oponował mi (pisemnie i us nie), abyśmy z żoną w ócili do Wilna, obiecując odpowiednie mieszkanie, wa unki życia i p acy. Chciałbym jeszcze p zed śmie cią p zygo ować do d uku daleko posunię e obsze ne p ace li uanis yczne. Do ego są mi niezbędne ma e iały Ins y u u Języka Li ewskiego w Wilnie. W poznańskim mieszkanie dla jego ciasno y, od 25 la nie 4 Comme me di p o . M. Hasiuk, ainsi décidéęs Poznanės uni e si e o sena us, quand Poznanę a eigné le message, que Éduca ion minis e ijoje Va šu oje gimė idėja pa adin i Poznanės uni e si e ą nommé S alino. NORBERT OSTROWSKI 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII mam miejsca na odpowiednie ułożenie książek i ko zys anie z całości własnej biblio eki. W eszcie s an zd owia żony: od p zyjazdu do Poznania cie pi na dolegliwości euma yczne. W eszcie s an zd owia żony: od p zyjazdu do Poznania cie pi na dolegliwości euma yczne. Donc p zyjąłem p opozycję wileńską i poczyniłem odpowiednie k oki. Od maja paszpo y na wyjazd le son na milicji. w Ponieważ z p zewiezieniem biblio eki i zbio ów ila elis ycznych5 pows ały udności nie do p zezwyciężenia na nasze siły, a ja os a nio zaniemogłem, zmieniliśmy decyzję i pozos ajemy w k aju (Di bu comme oujou s, be poilsio, p incipalemen éšiu p esse à des suje s déjà depuis long emps apmes us. [...] De niè emen il y a eu des é énemen s impo an s. L'uni e si é de Vilnius m'a p oposé (pa éc i e e balemen ) que ma emme e moi e ou nions à Vilnius, p ome an un app op ié appa emen , condi ions de ie e de a ail. Je oud ais enco e a an la mo p épa e pou la p esse ès a ancés a aux li uanis ins. À ce bu j'ai besoin du ma é iel, exis an Li u iens langue ins i u e. Mon e e Poznanée, à cause de son ankš ume, 25 ans n'ai pas de place co ec emen pou compose mes li es e ne peux comme equisan u ilise ma biblio hèque. Finalemen l'é a de san é de la emme: depuis l'a i ée en Poznané elle sou e huma u. Pa conséquen j'ai accep é ce e p oposi ion e emmené les mesu es app op iées. Depuis le mois de mai nos passepo s son dans la milice. É an donné des p oblèmes liés à la biblio hèque e aux collec ions phila éliques pa enus que nous ne pou ons su mon e de nos p op es o ces, e moi écemmen malade, nous a ons changé no e décision e es ons dans ce pays) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 126). Ça éc é homme, sans dou e, kupins ka ėlio. As- u sen i mal é alué ? Il é ai un des plus g ands polkų kalbininkų, connu au-delà de la Pologne. In i é à des cong ès Osle, à Neapolye, Hambou g, Be lyne, P ahoje, B no. Vienne Uni e si é a enseigné sla es e bal es langues his oi e. Donc la ques ion se pose: d'où ce ca ël ien ? Es -ce seulemen les condi ions de ie, les ennuis su l'appa emen e son ankshi é d'a dé e miné que Poznanée si ès déçylé J. O ębskį? Su ou pas seulemen . A an ka iniai e poka iniai me ai c'es s uc u alisme ium as, alo s nuš i o, pa exemple, Je zyo Ku yłowicziaus é oile. J. O ębski é ai de la ieille géné a ion lingubinik, plus jaunag ama ikis, e peu -ê e bėgančio emps, nou eaux lingu is ikos di ec ions, a ec lesquelles J. O ębskio comme jaunag ama ikio a i udemen ne coupai , pe cep ion é ai l'une de son ka ėlio aisons. Ce J. O ębskio délainkume Poznanei en o cé jusqu jusqu'à au an que 1968 m. décemb e 4 d. es amen e il même éc é: P agnieniem moim jes być pog zebanym w Wilnie lub w okolicach Wilna. Poznań był dla mnie miejscem ud ęki, nie chcę więc spoczywać na wieki w Poznaniu (Mano alia jes być pochido am Vilniuje lub jego apylinkėse. Poznanė me é ai kančių ie a, dla ego nie chcę amžiams ils Poznaneniu się) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 127). 5 O ębski é ai un passionné phila élis e. Poznanės laiko a pis Jano O ębskio gy enime Įž algos Insigh s 249 / J. O ębskis a é é en e é non pas Poznanée, mais Puszczykowe, dans un pi o esque can on p ès de Poznanès, dans lequel déménigèle à la in ie. Sa o con eka inį namą Pa ilnyje (Kolonia Wileńska, K yniczna g. 5) J. O ębskis oulai donne , comme éc é men ionné au es amen e: na własność naczelnej ins y ucji naukowej w Wilnie, a więc Li ewskiej Akademii Nauk, k ó a by u ządziła w nim jakiś pos e naukowy [...] (pag oundine de science ins i u ion à Vilnius, aigi Mokslo Akademii, a in qu'il y soi ins i ué un scien i ique app op iamas [...]). 2. Mokslinė Jano O ębskio ac i i é Poznanėje J. O ębskis éc i i bemaj 350 indoeu opeis ikes, ieilles indes ilologies, classiquinées ilologies, sla es, polkų e , é idemmen , bal es ilologies, pa iculiè emen Li uiniens ilologies, a aux. V aie i ane du a ail. Ici je oud ais a i e l'a en ion su deux, mon a is, les plus impo an s eikalos J. O ębskio, c éés pa sa pé iode Poznanès. Pi masis c'es Lingua Posnaniensis, jou nal, lequel J. O ębskis ins i uée e don p emie s de ynių numé aux a é é édac eu en che . 1 omas so i 1949 m. Už eks seulemen men ionne au eu s, qui a siénè en des a icles au p emie om: Holge is Pede senas, Ch is ianas S angas, Jānis Endzelīns, Eino Nieminenas, Václa as Machekas, de polkų: Zdzisławas S iebe is, Wacławas Cimochowskis e Tadeus Milewskis, qui déjà alo s a commencé à s'in é esse à la ypologie e aux langues indiennes amé icaines. J. O ębskis lui-même dans le p emie ome ecensa o Spech o De U sp ung de idg. Deklina ion, Ben enis eo O igines de la o ma ion des noms en indo-eu opéen e Rozwadowskio S udia nad nazwami wód słowiańskich li es. Dans An ome leu s a icles publiè en : H. Pede senas, J. O ębskis (pa ašė a ikl La o ma ion des noms de lieux en Li uanien), E ns as F aenkelis, V. Geo gie as, V. Machekas, T. Milewskis. Les a icles dans la e ue pluè en p a iquemen ou ide. le langages e so ai a o au-delà indoeu opeis ikes limi es. Dans second ome appa u T. Milewskio a icle La s uc u e de la ph ase dans ls langues indigns de lAmé ique dù No d. T oisième ome appa u J. O ębskio, V. Macheko, J. Endzelyno, E. F aenkelio e E. Niemineno a icles. Au qua ième ome H. Pede senas éc i i su la langue hi i es, au cinquième ome Johannesas F ied ichas, enjumis okiechs o ien alis e, su la langue lu i es. Dans ce même cinquième ome Jonas Balčikonis publia un a icle su le compo emen eizmažodžio eizd i. C'es la meilleu e je connais chi o ac ionma odija, hélas, pa aî , complè emen oublš a des ac uels e imologų. Égalemen dans le cinquième ome an Windekens éc é su pelazgiečius; o J. O ębskis su les ieux p ūsų onomas iką. T. Milewskis compa ain les sys èmes phonologiques des langues indiennes du Caucasus e d'Amé ique du No d. Ou e J. Balčikonio, ses a icles siun è en e d'au es Li uu ens. Sep in ame ome appa ado NORBERT OSTROWSKI 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Li uiniens emig an s de a aux: Leona do Damb iūno su ac i i és à l'anglais e P ano Ska džiaus su lie. dúoklė e b u. djaklo. On peu ha diemen di e que d'au e ce ni eau de magazine, du plus hau ni eau mondial de magazine, en Pologne n'é ai pas e u bū n' exis e plus, bien que elle Lingua Posnaniensis so e jusqu šiol. I galų gale opus magnum, J. O ębskio a ail de ie, ois omes G ama yka języka li ewskiego. Du ex e g amma icaux on peu décou i que J. O ębskis p é oyai éc i e enco e e qua ième omą, des inée aux syn axes de la langue Li uanienne. Taip éc i J. O ębskis du p emie omo p a a mée (XI p.): Tom IV zawie ać będzie naukę o zdaniu. Ten dział nécessi e pa iculinego wysiłku. Chodzi u su ou o p zeds awienie składni współczesnego języka li e ackiego. Tymczasem język en wykazuje, właśnie w zak esie składni, spo o szczegółów niepewnych, os a ecznie nie ozs zygnię ych. P zed au o em niniejszej G ama yki języka li ewskiego s aje więc niejako zadanie wskazywania, a niekiedy nawe us alania no my w zak esie składni zadanie niepożądane i niewdzięczne. Po w ó e, na au o a składni li ewskiej spadło zadanie p zeds awienia w omie IV ozwoju składni li ewskiej na p zes zeni dziejów (Ke i asis omas apims sin aksę. Ce chapi e exige des e o s pa iculie s. Tou d'abo d il au p ésen e l'ac uelle syn axe de la langue li oue. Alo s que ce e langue a, pa iculiè emen dans le domaine syn axique, beaucoup de neaiškių de alių, jusqu'au bou neišaiškin ų. Ce e langue Li uanienne g ammai e au eu a non seulemen mon e , mais dans le domaine syn axée é abli no mes âches nepageidaujama e nepalanki. Deuxièmemen , les syn axées de la langue li uanienne au o ius qua ième ome doi en mon e la synaksès de la langue li uanienne depuis elle-même commencemen ). Ainsi la g ammai e O ębskio de ai joind e diach onie e synch onie, e elle elle en ai es . P o esso ius M. Hasiuk, įdėmiai pe žiū ėjęs e pe e ęs J. O ębskio li es e documen s, conse omus biblio eque de Vilniaus uni e si é, ien ne ado. Ces plans de p o . J. O ębskis nespėjo įkūny i. Où peu ê e quelque pa dans la biblio hèque de Vilniaus Uni e si é se cache au moins le ma é iel ou le plan, des iné au qua ième Volume de la g ammai e de la langue li u ienne? Pa ašy i g ama iką J. O ębskiui a p oposé Pańs wowe Wydawnic wo Naukowe de Va šu os, mais spi i us mo ens é ai enžymus sla is as Tadeus Leh zas-Spławińskìs. Wi sisadomości ws ępne. Nauka o Pi miausia bu o išleis as ečiasis omas Nauka o o mach (1956), paskui pi ma- głoskach (1958) e seulemen à la in le second Nauka o budowie wy azów (1965). Ilgiausiai J. O ębskis a a aillé à le second omo. Ce u une éponse à P ano Ska džiaus Žodžių da ybą. Ces deux li es es en un exemple à chacun, oinčiam occupe des langues Li uiniens his o iine da yba. J. O ębskio g ammika c'es un a ail, qui à ce momen n'a ai pas lui égal de. Su i d'a i e l'a en ion à ce que le p emie omos académique de la g ammai e des langues Li uaniennes a é é imp imé seulemen en 1965., quand J. O ębskio le de nie omos é ai Įž algos Insigh s 251 déjà Poznanės laiko a pis Jano O ębskio gy enime édykloje /. Aujou d'hui J. O ębskio g amma icale ebeda o une g ande imp ession. Pe sonnel che cheu Li uiniens langue his oi e, e J. O ębskio g ama ika es une aie ma iè e a ail pou mineykla. Bien sû , ce ains y peu en pa aî e da ée, e elle elle es , mais le a ail es quand même imp essionnan . En ée en é idence é ai son au eu 's éduquemen e e udicia. O éc é celui homme, qui puis lui ne pou ai u ilise les Li uiniens langue dic ionno ka o eka. J'espè e que iend a un el emps, quand J. O ębskio g ama ica se a neu e émise, mais ce se a une édi ion c i ique, a ec des commen ai es, de la même açon que cela es ai a ec d'au es anciens éc i s. Pa exemple, 2009 m. Ox o de so i Jakubo Wacke nagelio Vo lesungen übe Syn ax angliškas e imas. Exac emen pa ce que c'es un c i ique glacime, le li e a acquis une nou elle aleu . Il au espé e que cela un jou iend a e a ec J. O ębskio g ama ica. LITERATŪRA Il es Gaw ońska-Ga s ka Magdalena 2015: Jan Szczepan O ębski. Elle a é é nommée la meilleu e ac ice du monde. Życie i dzieło (1889 1971). Poznań: Wydawnic wo Rys. Į eik a 2015 m. mai 18 d. La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la mise en place d'un sys ème d'é alua ion des isques liés à l'u ilisa ion de l'élec ici é. NORBERT OSTROWSKI Ins y u Językoznaws wa, Zakład Bał ologii Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu al. Niepodległości 4, PL-61-874, Poznań no be as@pocz a.one .pl