Poznanės laikotarpis Jano Otrębskio gyvenime

Įž algos / Insigh s 245 NORBERT OSTROWSKI Poznanės Adomo Micke ičiaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: bal ų kalbų is o inė g ama ika, lyginamoji is o inė kalbo y a, is o inė ipologija. POZNANĖS LAIKOTARPIS JANO OTRĘBSKIO GYVENIME S aipsnis susideda iš d iejų dalių. Pi moji y a biog a inė, apima Jano O ębs- kio gy enimą Poznanėje po An ojo pasaulinio ka o, an ojoje umpai ap- a iami ink iniai, Poznanės laiko a piu suku i s a biausi J. O ębskio eika- lai. Pi mojoje dalyje emiamasi Magdalenos Gaw ońskos-Ga s kos eikalu Jan Szczepan O ębski. Życie i dzieło (1889–1971) (2014). 1. Jano O ębskio gy enimas Poznanėje Kaip eigia M. Gaw ońska-Ga s ka (2014: 90–91), p o . J. O ębskis a ažia- o į Poznanę 1945 m. udenį. Tuo laiku į Poznanės uni e si e ą a yko aš uoni p o eso iai iš bu usio S epono Ba o o Uni e si e o Vilniuje, a p jų J. O ębskis i žymus is o ikas Hen ykas Łowmiańskis1. P adžia bu o sunki. Tik ka dino- lo, o paskui Lenkijos p imo Augus o Hlondo dėka J. O ębskis ga o nedidelį kamba į Poznanės uni e si e o iešbu yje Ma ejkos ga ėje 37. Viešbu yje, o iš ik ųjų bend abu yje, iena i u e naudojosi 24 šeimos. J. O ębskio kamba ė- lyje ilpo d i lo os i s aliukas, nebu o a ski os onios. Kaip ašė pa s J. O ębs- kis „od 2 miesięcy nie myłem się ani azu jak należy“ („pe du mėnesius nė ka - o nenusip ausiau kaip eikian “) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 93). J. O ębskis pa si ežė su sa imi be eik 10 ūks . knygų, ku ias laikė neišpakuo as ko ido- iuje, i daug jų bu o iesiog iš og os. Tik 1947 m. J. O ębskis su sa o pi mą- ja žmona Aniela pe sikėlė į nedidelį d iejų kamba ių bu ą Rogalińskio ga ėje 8/2 Poznanėje, ku jis gy eno be eik iki mi ies. Beje, dėl o bu o bylinėjosi eisme kele ius me us. P adžioje ne bu o p alaimėjęs bylą i jam g ėsė eksmisi- ja. Kaip eigia M. Gaw ońska-Ga s ka (2014: 94), an J. O ębskio bu o užsiun- dy a milicija, i ne bu ę išneš i jo baldai, ačiau bu ą išsaugo i is dėl o pa yko. 1 Au o ius okių monumen alių eikalų, kaip S udia nad począ kami społeczeńs wa i pańs wa li e- wskiego (1931–1932), Począ ki Polski, . I–VI (1963–1985), Religia Słowian i jej upadek (w. VI–XII) (1979), P usy – Li wa – K zyżacy (1989) i k . NORBERT OSTROWSKI 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Apie J. O ębskio gy enimo sąlygas e a kalbė i, nes jos jį kama o i , a odo, bu o iena iš p iežasčių, dėl ku ių ėliau jis aip k i iškai e ino Poznanę. J. O ębskis Poznanės uni e si e e p adėjo di b i Sla is ikos ka ed oje, ku- ios bu ęs edėjas, p o . Hen ykas Ułaszynas po ka o į Poznanę nebeg įžo. Y a išlikęs labai įdomus Poznanės uni e si e o ( ada da Poznanės uni e si e o, o ne Adomo Micke ičiaus uni e si e o) Humani a inių mokslų akul e o dekano laiškas, ašy as Vilniaus uni e si e o ek o iui. Šiame laiške dekanas ašo, kad J. O ębskis a imiausiu me u negalės dės y i Vilniuje, nes „p ace związane z wo zeniem nowej placówki naukowej za zymają go niewą pliwie na miejscu“ („da bai, susiję su naujos mokslinės ka ed os kū imu, be abejonės, jį sulaikys čia“) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 95). Tai eiškia, kad Vilniaus uni e si e o al- džia ikėjosi J. O ębskį g įšian . Taip neį yko. 1947 m. Poznanės uni e si e e bu o suku a Ka ed a Filologii Bał yckiej (Bal ų ilologijos ka ed a), jos būs inė bu o Collegium Philosophicum pas a e Ma ejkos ga ėje 48/49. Ka ed oje di bo: • Czesławas Kudzinowskis, J. O ębskio s uden as da iš Vilniaus S epono Ba o o uni e si e o laikų2, • Zenonas Sobie ajskis (1947–1948), Poznanės sla is as i polonis as, • Nina Bo owska (01-01-1953–13-08-1953 – iki mi ies 1953 m.)3, • Michałas Hasiukas (nuo 1955 m.). Bal ų ilologijos ka ed a bu o mokslinis iene as, ne u ėjo sa o s uden ų, o jos da buo ojai skai ė paskai as ki ų ilologinių specialybių s uden ams. Vie- nin elė s uden ė, ku i ka ed oje įgijo magis o laipsnį, bu o N. Bo owska. Ka- ed oje J. O ębskis di bo iki pa pensijos, į ku ią išėjo 1960 m. spalio 30 d. Po J. O ębskio edėju apo Czesławas Kudzinowskis i ka ed a egzis a o iki 1969 m., kai bu o sujung a su Bend osios kalbo y os ka ed a, paskui ins i u u (daba inis Ins y u Językoznaws wa). Kaip jau bu o minė a, Bal ų ilologijos ka ed a ne u ėjo sa o s uden ų, jos da buo ojai skai ė paskai as ki ų ilologinių specialybių s uden ams. Iš M. Ga- w ońskos-Ga s kos (2014: 98–103) su ink ų duomenų sužinome, kad 1945– 1946 akademiniais me ais J. O ębskis dės ė „Język s a op uski“ („Seno ės p ūsų kalbą“), „Czy anie dawniejszych eks ów li ewskich“ („Seniausiųjų lie- u ių kalbos eks ų skai ymą“), „Czy anie eks ów sansk yckich“ („Sansk i o eks ų skai ymą“) i „Wykład z języka ce kiewnosłowiańskiego“ („Bažny inės sla ų kalbos paskai ą“). Reikia a k eip i dėmesį į ai, kaip dažnai pasika oja žodis „czy anie“ („skai ymas“). J. O ębskis eikė pi menybę eks o analizei, 2 Įžymus li uanis as ( a p ki ko, Daukšos Pos ilės indekso au o ius) i suomių kalbos specialis as (d i omio suomių–lenkų kalbų žodyno au o ius). 3 Iki šiandien ak ualaus da bo „Wpływy słowiańskie na li ewską e minologię kościelną na pods awie Dic iona ium Szy wida“ au o ė (S udia z ilologii polskiej i słowiańskiej 2, 1957). Poznanės laiko a pis Jano O ębskio gy enime Įž algos / Insigh s 247 ad eks as bu o išei ies aškas. Paskai as, ski as sansk i ui i jo eks ų ana- lizei, J. O ębskis skai ė i ėlesniais me ais. Būdamas klasikinių kalbų speci- alis as, 1950–1951 akad. m. skai ė „In e p e acja języka a chaicznych eks ów łacińskich“ („A chaiškų lo ynų kalbos eks ų in e p e acija“). Be daugiausia dėmesio jis sky ė bal ų kalboms, skai ė a p ki ų „G ama yka języka li ewskie- go“ („Lie u ių kalbos g ama iką“), „Czy anie eks ów ło ewskich“ („La ių kalbos eks ų skai ymą“), Daukšos Pos ilės ling is inę analizę, apie bal ų kalbų is o inę leksiją i k . (ž . Gaw ońska-Ga s ka 2014: 98–103). J. O ębskis aip pa domėjosi albanų kalba. Bu o albanis o Wacławo Cimochowskio dise acijos ado as. 1956 m. J. O ębskis pasiūlė, kad Adomo Micke ičiaus uni e si e e (po S alino mi ies Poznanės uni e si e as pakei ė a dą4) bū ų suku a Ka ed a Ug o inis yki (Ug o inis ikos ka ed a). Sa o pasiūlymą J. O ębskis a gumen a- o aip: „U wo zenie akiej ka ed y nie nas ęczałoby poważniejszych udności, ponie- waż nasz oś odek posiada specjalis ę z ego zak esu doc. Kudzinowskiego o az biblio ekę“ („Tokios ka ed os sukū imas nesukel ų didesnių sunkumų, kadangi mūsų cen as jau u i šios s i ies specialis ą, docen ą Kudzinowskį, i biblio e- ką“) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 110). Daba kele as žodžių apie J. O ębskio požiū į į Poznanę. Poznanės J. O ębs- kis nemėgo – ai ypač yškiai bu o ma y i jo gy enimo pabaigoje. Šiuo nepa- lankumu jis užk ė ė sa o an ąją žmoną, Eleną Samaniū ę, ku ią edė 1955 m. Ponia U szula Bielanowska, namo Rogalińskio ga ėje, ku gy eno O ębskiai, p ižiū ė oja ją apibūdina aip: „D uga żona nienawidziła Poznaniaków, k oś jej wmówił, że o są Niemcy“ („An oji žmona neken ė poznaniečių, kažkas įkalbėjo jai, kad ai okiečiai“) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 128). Galbū ponia U. Bielanowska i pe dėjo, be O ębskiai no ėjo g įž i į Vilnių. M. Gaw ońs- ka-Ga s ka sa o knygoje (2014: 126) ci uoja 1970 m. spalio 27 d. laiško, ku į J. O ębskis siun ė Lenkijos š ie imo minis ui, agmen ą: „P acuję po dawnemu, bez wy chnienia, głównie p zygo owuję do d uku ze- czy dawno już naszkicowane. [...] Os a nio zaszły u nas ważne wypadki. Uni- we sy e Wileński zap oponował mi (pisemnie i us nie), abyśmy z żoną w ócili do Wilna, obiecując odpowiednie mieszkanie, wa unki życia i p acy. Chciał- bym jeszcze p zed śmie cią p zygo ować do d uku daleko posunię e obsze ne p ace li uanis yczne. Do ego są mi niezbędne ma e iały Ins y u u Języka Li e- wskiego w Wilnie. W poznańskim mieszkanie dla jego ciasno y, od 25 la nie 4 Kaip man sakė p o . M. Hasiukas, aip nusp endęs Poznanės uni e si e o sena as, kai Poznanę pasiekė žinia, jog Š ie imo minis e ijoje Va šu oje gimė idėja pa adin i Poznanės uni e si e ą S alino a du. NORBERT OSTROWSKI 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII mam miejsca na odpowiednie ułożenie książek i ko zys anie z całości własnej biblio eki. W eszcie s an zd owia żony: od p zyjazdu do Poznania cie pi na do- legliwości euma yczne. Dla ego p zyjąłem p opozycję wileńską i poczyniłem odpowiednie k oki. Od maja paszpo y na wyjazd leżą na milicji. Ponieważ w związku z p zewiezieniem biblio eki i zbio ów ila elis ycznych5 pows ały u- dności nie do p zezwyciężenia na nasze siły, a ja os a nio zaniemogłem, zmieni- liśmy decyzję i pozos ajemy w k aju“ („Di bu kaip isada, be poilsio, pi miausia uošiu spaudai jau seniai apmes us dalykus. [...] Pasku iniu laiku nu iko s a bių į ykių. Vilniaus uni e si e as pasiūlė man ( aš u i žodžiu), kad su žmona g įž- ume į Vilnių, žadėdamas inkamą bu ą, gy enimo i da bo sąlygas. No ėčiau da p ieš mi į pa eng i spaudai labai pažengusius li uanis inius da bus. Tam ikslui man eikalinga medžiaga, esan i Lie u ių kalbos ins i u e. Sa o bu e Poznanėje, dėl jo ankš umo, 25 me us ne u iu ie os inkamai sudėlio i sa o knygų i negaliu kaip eikian naudo is sa o biblio eka. Pagaliau žmonos s ei- ka os būklė: nuo a ykimo į Poznanę ji se ga euma u. Todėl p iėmiau šį pasiū- lymą i ėmiausi a i inkamų p iemonių. Nuo gegužės mėnesio mūsų pasai y a milicijoje. Kadangi dėl biblio ekos i ila elijos inkinių pe gabenimo kilo p o- blemų, ku ių negalime į eik i sa o jėgomis, o aš neseniai susi gau, pakei ėme sa o sp endimą i liekame šioje šalyje“) (Gaw ońska-Ga s ka 2014: 126). Tai ašė žmogus, be abejonės, kupinas ka ėlio. A jau ėsi ne inkamai į e - in as? Jis bu o ienas didžiausių lenkų kalbininkų, žinomas už Lenkijos ibų. K iečiamas į kong esus Osle, Neapolyje, Hambu ge, Be lyne, P ahoje, B no. Vienos uni e si e e dės ė sla ų i bal ų kalbų is o iją. Taigi kyla klausimas: iš ku ši as ka ėlis? A ik gy enimo sąlygos, bėdos dėl bu o i jo ankš umo lė- mė, kad Poznanė aip labai nu ylė J. O ębskį? Tu bū ne ik. P ieška iniai i poka iniai me ai – ai s uk ū alizmo ium as, ada nuš i o, pa yzdžiui, Je - zy’o Ku yłowicziaus ž aigždė. J. O ębskis bu o senosios ka os kalbininkas, daugiau jaunag ama ikis, i galbū bėgančio laiko, naujų ling is ikos k ypčių, su ku iomis J. O ębskio kaip jaunag ama ikio požiū iai nesu apo, su okimas bu o iena iš jo ka ėlio p iežasčių. Šis J. O ębskio nepalankumas Poznanei sus ip ėjo iki iek, kad 1968 m. g uodžio 4 d. es amen e jis ne pa ašė: „P agnieniem moim jes być pog zebanym w Wilnie lub w okolicach Wilna. Poznań był dla mnie miejscem ud ęki, nie chcę więc spoczywać na wieki w Poz- naniu“ („Mano alia y a bū i palaido am Vilniuje a ba jo apylinkėse. Poznanė man bu o kančių ie a, odėl neno iu amžiams ilsė is Poznanėje“) (Gaw ońs- ka-Ga s ka 2014: 127). 5 O ębskis bu o ais ingas ila elis as. Poznanės laiko a pis Jano O ębskio gy enime Įž algos / Insigh s 249 J. O ębskis bu o palaido as ne Poznanėje, be Puszczykowe, aizdingame mies elyje ne oli Poznanės, į ku į pe sikėlė gy enimo pabaigoje. Sa o p ieška- inį namą Pa ilnyje (Kolonia Wileńska, K yniczna g. 5) J. O ębskis no ėjo pa- do ano i, kaip ašė minė ame es amen e: „na własność naczelnej ins y ucji naukowej w Wilnie, a więc Li ewskiej Akade- mii Nauk, k ó a by u ządziła w nim jakiś pos e unek naukowy [...]“ („pag indi- nei mokslo ins i ucijai Vilniuje, aigi Lie u os Mokslo Akademijai, kad bū ų en įs eig as inkamas mokslinis sky ius [...]“). 2. Mokslinė Jano O ębskio eikla Poznanėje J. O ębskis pa ašė bemaž 350 indoeu opeis ikos, senųjų indų ilologijos, klasikinės ilologijos, sla ų, lenkų i , aišku, bal ų ilologijos, ypač lie u ių ilo- logijos, da bų. Tik as da bo i anas. Čia no ėčiau a k eip i dėmesį į du, mano manymu, s a biausius J. O ębskio eikalus, suku us jo Poznanės laiko a piu. Pi masis – ai Lingua Posnaniensis, žu nalas, ku į J. O ębskis įs eigė i ku io pi mųjų de ynių nume ių bu o edak o ius. 1 omas išėjo 1949 m. Už eks ik paminė i au o ius, ku ie a siun ė s aipsnius pi majam omui: Holge is Pede se- nas, Ch is ianas S angas, Jānis Endzelīns, Eino Nieminenas, Václa as Mache- kas, iš lenkų: Zdzisławas S iebe is, Wacławas Cimochowskis i Tadeuszas Mi- lewskis, ku is jau ada p adėjo domė is ipologija i Ame ikos indėnų kalbomis. Pa s J. O ębskis pi mame ome ecenza o Spech o De U sp ung de idg. Dekli- na ion, Ben enis e’o O igines de la o ma ion des noms en indo-eu opéen i Rozwa- dowskio S udia nad nazwami wód słowiańskich knygas. An ame ome sa o s aipsnius publika o: H. Pede senas, J. O ębskis (pa- ašė s aipsnį „La o ma ion des noms de lieux en Li huanien“), E ns as F a- enkelis, V. Geo gie as, V. Machekas, T. Milewskis. S aipsniai žu nale lie ė p ak iškai isas ide. kalbas i išeida o už indoeu opeis ikos ibų. An ame ome pasi odė T. Milewskio s aipsnis „La s uc u e de la ph ase dans ls langues in- digns de l’Amé ique dù No d“. T ečiame ome a si ado J. O ębskio, V. Ma- cheko, J. Endzelyno, E. F aenkelio i E. Niemineno s aipsniai. Ke i ame ome H. Pede senas ašė apie he i ų kalbą, penk ame ome Johannesas F ied i- chas, įžymus okiečių o ien alis as, apie lu i ų kalbą. Tame pačiame penk ame ome Jonas Balčikonis publika o s aipsnį apie eiksmažodžio eizd i kilmę. Tai ge iausia man žinoma ši o eiksmažodžio e imologija, deja, odos, isiškai užmi š a daba inių e imologų. Taip pa penk ame ome an Windekens ašė apie pelazgiečius; o J. O ębskis apie senųjų p ūsų onomas iką. T. Milewskis lygino Kaukazo i Šiau ės Ame ikos indėnų kalbų onologines sis emas. Be J. Balčikonio, sa o s aipsnius siun ė i ki i lie u iai. Sep in ame ome a si ado NORBERT OSTROWSKI 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII lie u ių emig an ų da bų: Leona do Damb iūno apie eikslą lie u ių kalboje i P ano Ska džiaus apie lie. dúoklė i b u. djaklo. Galima d ąsiai saky i, kad ki o okio lygio žu nalo, aukščiausiojo pasaulinio lygio žu nalo, Lenkijoje nebu o i u bū nebė a, no s pa i Lingua Posnaniensis išeina iki šiol. I galų gale opus magnum, J. O ębskio gy enimo da bas, ijų omų G a- ma yka języka li ewskiego. Iš g ama ikos eks o galima sužino i, kad J. O ębskis plana o pa ašy i da i ke i ą omą, ski ą lie u ių kalbos sin aksei. Taip ašė J. O ębskis pi mojo omo p a a mėje (XI p.): „Tom IV zawie ać będzie naukę o zdaniu. Ten dział wymaga szczególnego wy- siłku. Chodzi u p zede wszys kim o p zeds awienie składni współczesnego ję- zyka li e ackiego. Tymczasem język en wykazuje, właśnie w zak esie składni, spo o szczegółów niepewnych, os a ecznie nie ozs zygnię ych. P zed au o em niniejszej G ama yki języka li ewskiego s aje więc niejako zadanie wskazywania, a niekiedy nawe us alania no my w zak esie składni – zadanie niepożądane i niewdzięczne. Po w ó e, na au o a składni li ewskiej spadło zadanie p zeds a- wienia w omie IV ozwoju składni li ewskiej na p zes zeni dziejów“ („Ke i - asis omas apims sin aksę. Ši as sky ius eikalauja ypa ingų pas angų. Pi miau- siai eikia p is a y i daba inės lie u ių kalbos sin aksę. Tuo a pu ši kalba u i, ypač sin aksės s i yje, daug neaiškių de alių, iki galo neišaiškin ų. Šios Lie u ių kalbos g ama ikos au o ius u i ne ik pa ody i, be sin aksės s i yje nus a y i no mas – užduo is nepageidaujama i nepalanki. An a, lie u ių kalbos sin ak- sės au o ius ke i ame ome p i alo pa ody i lie u ių kalbos sin aksės aidą nuo pačios p adžios“). Taigi O ębskio g ama ika u ėjo jung i diach oniją i sinch oniją, i o- kia ji iš ik ųjų y a. P o eso ius M. Hasiukas, įdėmiai pe žiū ėjęs i pe e ęs J. O ębskio knygas i dokumen us, saugomus Vilniaus uni e si e o biblio eko- je, nieko ne ado. Šių planų p o . J. O ębskis nespėjo įkūny i. O gal ku no s Vilniaus uni e si e o biblio ekoje slepiasi ben jau medžiaga a ba planas, ski as ke i am „Lie u ių kalbos g ama ikos“ omui? Pa ašy i g ama iką J. O ębskiui pasiūlė Pańs wowe Wydawnic wo Naukowe iš Va šu os, be spi i us mo ens bu o įžymus sla is as Tadeuszas Leh -Spławińskìs. Pi miausia bu o išleis as ečiasis omas Nauka o o mach (1956), paskui pi ma- sis Wiadomości ws ępne. Nauka o głoskach (1958) i ik pabaigoje an asis Nauka o budowie wy azów (1965). Ilgiausiai J. O ębskis di bo p ie an ojo omo. Tai bu o a sakymas į P ano Ska džiaus Žodžių da ybą. Šios d i knygos ebė a pa- yzdys kiek ienam, no inčiam užsiim i lie u ių kalbos is o ine da yba. J. O ębskio g ama ika – ai da bas, ku is uo me u ne u ėjo sau lygių. Už- eks a k eip i dėmesį į ai, kad pi masis akademinės lie u ių kalbos g ama ikos omas bu o išspausdin as ik 1965 m., kai J. O ębskio pasku inis omas bu o Poznanės laiko a pis Jano O ębskio gy enime Įž algos / Insigh s 251 jau leidykloje. Šiandien J. O ębskio g ama ika ebeda o didelį įspūdį. Pa s i- iu lie u ių kalbos is o iją, i J. O ębskio g ama ika y a ik a medžiagos da bui kasykla. Žinoma, kai kas joje gali a ody i pasenę, i okia ji y a, be da bas is iek įspūdingas. Įspūdingas bu o jo au o iaus išsila inimas i e udicija. O a- šė jį žmogus, ku is juk pa s negalėjo naudo is lie u ių kalbos žodyno ka o e- ka. Viliuosi, kad a eis oks laikas, kai J. O ębskio g ama ika bus naujai išleis a, be ai bus k i inis leidimas, su komen a ais, aip, kaip ai y a da oma su ki ais senaisiais aš ais. Pa yzdžiui, 2009 m. Ox o de išėjo Jakubo Wacke nagelio Vo lesungen übe Syn ax angliškas e imas. Bū en odėl, kad ai y a k i inis le- dimas, knyga įgijo naujos e ės. Reikia ikė is, kad aip kada no s į yks i su J. O ębskio g ama ika. LITERATŪRA Gaw ońska-Ga s ka Magdalena 2015: Jan Szczepan O ębski. Życie i dzieło (1889– 1971). Poznań: Wydawnic wo Rys. Į eik a 2015 m. gegužės 18 d. NORBERT OSTROWSKI Ins y u Językoznaws wa, Zakład Bał ologii Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu al. Niepodległości 4, PL-61-874, Poznań no be as@pocz a.one .pl