Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo

S aipsniai / A icles 175 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Le linee di ice che scien i iche: geoling is ica, diale ologia, socioling is ica, spe imen ale one ica. EYT AUKŠTAIČIAI PANEVŽIŠKIAI: KLASTERIN ANALIS IEKANT TARMIŠKUMO Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys: Clus e Analysis in Sea ch o Dialec icism ANOTATIA A icolo p e ede di es a e una da s a is iche applica o me odo di analisi clus e ina ada abili à eas e n alš aičių pane ėžiškių abi azioni di locali à similium pe base dis ini i i a minių ca a e is iche de e mina e la equenza di consumo. Du an e l'analisi esc yškėjue peculia i à di agg uppa imosi delle locali à s udia e pe me e c ea e modello dello s udio a miškumui e pe i e iškumui delle locali à s udia e misu a e. In es imen o in modo casuale sceglie e 90 min. di du a a eas e n aukš aičių pane ėžiškių pa a mės audio egis azioni, accol e da due cen ini Pãs alio (112), Kapčinų (138) e due pa ibinių Bučinų (52) e S ub iškio (171) a minių pun i. Audando egis i, issa e 13 dis in i i pane ėžiškių a minių peculia i à pa o ojimo equenzie, che successi amen e concede e in SPSS S a is ics p og amma in o ma ina, e esegui a cls e inė analizė. I isul a i o enu i pe me ono di a e ma e che nello s udio applica o il modello dell'analisi cls e ina è ada o qua o dei pane ėžiškių LKA pun i di agg uppimosi secondo gli s udiamuosius g andžius dėsningumams i ela i. L'analisi mos a che i pun i LKA si ua i nel pa ibio dell'a ea a minio non necessa iamen e sono pe i e ini in lo o pe e amen e man enu e ca a e is iche a minee (LKA Bučinų, Pãs alio e Kapčinų pun i meglio man enu i o i ca a e is iche, e S ub iškio silpnosios). Lo s udio indica che il me odo di analisi cles e ine esaminando a me, mol o impo an e la selezione della ma e ia s udiamosa. ESMINIAI VODŽIAI: y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, LKA pun i a miškumas, LKA pun i pe i e iškumas, klas e inė analizė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ANNOTATION This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e analysis o de e mine he simila i y o he popula ed locali ies o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o dis inc i e dialec al ea u es. G ouping peculia i à che eme se o om he analysis o he esea ch a eas allow us o c ea e a model o measu e he dialec icism and he pe iphe ali y o he esea ch a eas. 90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo g am and cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis (171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e- co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs we e iden i ied, which we e hen en e ed in o he SPSS S a is ics compu e p o- he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges ha he clus e analysis model applied in he s udy is sui able o acco ding o he esea ch dimensions. L'analisi indica che e ealing he g ouping pa e ns o he poin s o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs LLA he ma ginal LLA poin s a e no necessa ily pe iphe al dialec al cha ac e is ics a e pe ec ly main ained in hem (in Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA he s ong ea u es a e be e main ained, while he weak ones a e be e p ese ed in S ub iškis). Lo s udy indica che he selec ion o he esea ch ma e ial is e y impo an o he examina ion o dialec s by he clus e analysis me hod. KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs, dialec icism o LLA poin s, pe iphe ali y o LLA poin s, clus e analysis. 1. PANEVŽIŠKI TYRIM CONSUME delle lingue li e is e a memen e comincia a in e essa si XIX a. ine. Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai minimi già pachiose p imuosi nei la o i diale ologici della lingua Li uania. Ci ca pane ėžiškių dis in i issime peculia i à sc isse Leopold Gei le is (Gei le 1875)1, Edua d Vol e is (Вольтеръ; 1904: 325335, 338340, 345354, 1886 Kazimie as Jaunius (Jaunius 1892: 114161)), An anas Ba anauskas (Брановский 1898). Nello s esso desc i o me odo i la o i con inuano e all'inizio del XX c. impo an iūs Kazimie o Būgos (1924)3, An ano Salio (1930, 1946)4, Ju gio Ge ulio (1930: 3546, 5465, 6676), Pe o Bū ėno (1932: 168193) 1 Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 1927). 2 Ž . Giunio 1970. 3 Ž . Būga 1961: 8283. 4 Ž . Salys 1992: 114119, 122131. A icoli A icles / 177 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo da bai. Iš jaunag ama ikių pe im a y imų adicija bu o populia i i poka io laiko a piu. In s udi Vėlesni, le ca a e is iche delle yškiosios pane ėžiškių pa a mės, la lo o spa si à e somiglianza in pa a me (Zinke ičius 1966; Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; LKT 1970: 14,36; LKA 1982: 1991; Ručinskai ė 1974: 72: 76; Kačiuškienė 1984: 42 1968; Kačiuškienė 1968: 533: 313 Kačiuškienė, Zinke ičius: 148; Ga š a: 1974: 76 1977; Gi denė 1977: 18987 1981) sono s a e esamina e con il me odo spe imen ale audi i o, ac og a ico e spe acola e. Già alla ine del XX a. pane ėžiškių s udi apa e negli s udi socioling is ikai ca a e is iingų b uožų alu ando i da i s udiamuosius, cominciama a ene con o a pa eikėjo amžių. Ques o ma imo sia in la o i di ca a e e desc i i o (Zinke ičius 1975: 85; Zinke ičius 1979: 9293), sia e in spe imen ali, spe og a iniuose, audiciniuose y imuose (Kačiuškienė 1982: 3945; Ga š a 1982a: 6870; Kačiuškienė 1983: 2438). Taipigin a di di e se ol e pane ėžiškių pa a mės a osena. a. iniziazioni nei la o i inizia a basa si me odi s a is ici, psicoacus ici, spe inali, oscilog a ici (qui si applicano anche nei la o i complessi (Ma ke ičienė 2001: 2932; LKTCh 2004: 3034,1946; Zinke ičius 2005b: 499503; Kačiuškienė 2009: 6167; Kačiuškienė 2012: 5362). In ques o pe iodo aumen a anche di la o i con enen i socioling is iche ca a e is iche: applica o me odo 2006: 74–82), i a ski ų au o ių y imuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Ga š a 2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė anque ico (Kačiuškienė 2005c), įsi es i amžiaus (Kačiuškienė 2006; Meiliūnai ė 2009), dell'educazione (Kačiuškienė 2013a: 8) kin amieji, s udiama kalbinė sa imonė (Kačiuškienė 2013b: 22). F ecenden e inclusione della socioling is ica in pane ėžiškių pa a mės s udi indica che all'inizio del XXI a. a ien a o in ensi amom p ocesso di cai os e mių usuali me odi di ques o enomeni pe de e mina e e spiega e non zia su icien e. 2.METODOCA DEL TRIESTO TARDISCO Kin an a mėms, kin a e le esaminan e geoling is ika lei di enne a pdalykinė: con enas us a mė y ininkų ikslus papildo socioling is ika (pa yପରି, 5 I isul a i di Ques o pe iodo pubblicb i e in al e pubblicazioni. Minė ini Kazimie o Ga š os Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai (1982b). 6 Ta minée lingua la egis ò Aldona Jonai y ė, S asys Tumėnas, D. Kaziliony ė, S. Lioly ė, Mo kūnas, Aloyzas Vidugi is i Edmundas T umpa, ansk iba o Aloyzas Vidugi is, As a Leskauskai ė e Rima Bace ičiū ė. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII iene p esa in conside azione a socioling is inius a iamuosius (amžių, ly į, išsila inimą, e c.). Geoling is iche acquisì nuo i segni, inizi del XXI a. a mė y os disposizioni eo iche e p incipi me odologici cominciano a quali ica si sociogeoling is ikos e mine (Aliūkai ė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014). I enominski del linguaggio sociogeoling is is ici s udi possono esse e esamina i non solo di ques i due s umen i di di ezione, ma e di al i me odi di scienza. L'obie i o di ques o a icolo es a e l'idonei à di uno dei me odo di analisi clus e na applica o nella s a is ica pe le somiglianze di eas e n al i aici pane ėžiškių insediamen i pe de e mina e la equenza di consumo secondo dis in i i iminali ca a e is iche7. L'ogge o di ice ca pane ėžiškių pa a mės būdingosios peculia i à. A en a s a is ica cls e ina analisi pe me i e i ica e, come agg uppa si s udiamzia a ea secondo dis in i oli a mini ca a e is iche equenza di consumo. così modo si c ea un modello di ice ca misu a e la a miškumu e pe i e iškumu della lingua dei luoghi s udia i scel ous qua o LKA punk us (du cen inius, du pa ibinius), si de e mina, come in esse man enu e le a mines ca a e is iche e se applica o il modello ada o a lo. S aipsnyje cen inio i pa ibinio LKA punk o są okos a ojamos geog a i- Kazys niu pun o di is a: cen iniu chiama ie o ė, geog a icamen e essen i a čiau eas e n aukš aičių pane ėžiškių plo o cen o, pa ibiniu ie ė, es i ian i a i al i pa a mių ibų. A causa di ciò la lingua dal pun o di is a può esse e di enu a pe i e ina (pe eiginė, . i. può esse e p ėmu a degli al i linguaggi o di al i pa a mi, dis in i i amminali ca a e is iche)8. Ti iamąją medžiagą suda o a si ik inai pasi ink i 90 min. y ų aukš aičių panežiškių pa a mės audio egis i. Essi sono accol i nel 1992, 2004, 2012 m. da locali à che sono s a e i a e anco a p ima di 60 anni (ž . LKA 11, 1977: 2123, LKA 1982: 911) LKA 1991: 9 Bučinų (52) (į ašo N . LK259701, kompak inės plokš elės egis acijos N . 1496 RAP 112), Pãs alio (112) (į ašo N . LK204602, kompak inės plokš elės egis acijos N . 1508 RAP 12 Kapči (138) N . (į ašo N . LK029101, kompak inės plokš elės egis acijos N . CD 1156 RAP 79)), e cioè a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi, a piedi. S ub iškio9 (171)10. 7 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai y a aka inėje y ų aukš aičių pusėje. Jie ibojasi su aka ų aukš- 8 Apie cen inio i pe i e inio LKA punk o e minus plačiau ž .: Mo kūnas 1993: 4–7; Ka delis 2014; Ka delis, S aku y ė 2015). 9 A ques 'isc izione nume o di egis azione anco a non o ni o, esso conse a o ins i u o Li uaneo della lingua se e y insieme con al i 2012 m. accol i da i. 10 Į ašai accumula i 20072013 m. nell'esecuzione del p oge o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (ž . Lie u ių kalbos a mės). A icoli 179 A icle / Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo Spe imen almen e engono esamina e e donne (D. N., g. 1926 m., gy . Bučinuose; J. L., g. 1934 m., gy . Pas alyj11; V. M., g. 1909 m., gy . Kló ainiuose12) e uno uomo (B. N., g. 1946 m., gy . S ub iškyje) di un simile empo nel linguaggio pa a o e ca a e is iche a mina e13. Come is o 1 igu a, le zone s udia e sono al š aičių plo e, quindi le si ca a e izza u a al š aičių dis in i a ca a e is ica ki čiuo i bisiballiai ie, uo si man engono sani, come e in comune nel linguaggio, di e samen e da žemaičių plo e (Zinke ičius 1966: 1314; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). LKA pun i appa engono a eas e n alš aičių plo , pe ché in ques a ada mėje engono s un i doppisly an, am, en, em bei bu ę nosiniai balsiai ą, ę e p onuncia i come ọn, ọm, ẹn, ẹm bei o, e (Zinke ičius 1966: 15, 8384, 99101; LKT 1970: 3233; LKTCh 2004: 30, 173175)14. P incipale dis in i oji pane ėžiškių peculia i à b eųjų galūnės balsių suplakimas, cosidde aji balsių edukcija. Secondo il g ado di iduzione gli pun i s udia i LKA appa engono no diniams pane ėžiškiam, i cui co i quelli galūnės oia mimą υ i o neaiškios kokybės mu mamaisiais ga sais, ski ingai nuo pie inių, ku ie umpuosius a, u galūnėse suplaka į ieną ga są, panašų į u, ačiau nelūpinį, žy- (Zinke ičius 1966: 92, 119121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175176). In ques o la o o i e i o i s udiabili di a miškum misu a o e i icando desiguodai ki chiuojamo o di e se pa i di pa ole si ua e šešių balsių (o, ė, i, u, y, ū) e due d ibalsių (ie, uo) p odu um. Addizionalmen e issi ica o e equenza a azione del chi cio. Do i ca a e is iche sono sa i ai u ilizza e solo nel se en ionale pane ėžiškių plo e. Neki čiuo oje posizionezione se en ionali pane ėžiškie, di e samen e da me idionali, d ibalsius ie, uo a liepia e, o (Zinke ičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Esclusi amen e nelle zone s udiamosi si a i a e ki is se en ionali pane ėžiškių plo e unziona uni e sale ki čio a ac ionnis, quando ki is si a i a non solo da umpos, ma e dalla lungosa i agalės galūnės non solo in lungo, ma e in co o skiemenį, e in ensi usis condizionale ki čio a ac ionnis, quando. Šiame aukiše da 11 alle eco d il disco so delle donne Tu a ia la maggio pa e del empo pa la una sola g a issima, pe ciò nella ice ca a a a che i a ques a di una mo e s lingua. 12 Ques a pa eikėja i e Kló ainiuose, pe ò l'isc izione nella base da i è assegna a Kapčinų (138) al pun o. 13 Pe cen ualmen e pa eikėjų di donne ci sono più dei pa eikėjų di uomini, quindi e in ques a ice ca si esaminano più egis azioni audio di donne che di uomini. 14 Ques e e al e pane ėžiškių a mę dagli al i dis in i i ca a e is iche no a e già alla ine del XIX a. su ki čiuo ų kamieno ie, uo, d iga sių an, en, umpųjų balsių i, u, ki čiuo ų kamieno o e al i segni dei di imi in a ie pa i del paese sc isse Vol e is (Вольтеръ 1886: 112). AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII umpos galūnės į p iešpasku inį be kokio ilgumo skiemenį (Zinke ičius 1966: 3740, LKT 1970: 3435, LKTCh 2004: 3031)15. Al e ca a e is iche s udiamose sono uni e salesnè. Ques o e menė i ki čiuo i kamieno ie, uo, le cui quali à i iamajame plo e non si dis ingue dagli al i alš aičių e bend inės kalbos. Come e u i eas e n aukš aičiai, se en ionali pane ėžiškiai ki čiuo us (ne a i auk iniu ki čiu) umpuosius u, i ne galūnėje pailgina e a ia mol o a iu us (Zinke ičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). Pe di neki čiuo us kamieno y, ū, elgiamasi a e samen e essi si aducono co isponden i umpaisiais i, u (Zinke ičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Tu a ia a di e enza di mol i alz aici, ki čiuo a o kamieno o pane ėžiškių plo e a iamo be a a spal io, ma neki čiuo oje galūnėje esso i s a a (Zinke ičius 1966: 70). Ki čiuo as kamieno ė gene almen e man enu o (Zinke ičius 1966: 74), men e neki čiuo as galūninis ė a iamo e (Zinke ičius 1966: 75; LKTCh 2004: 176–178). Pe an o nello s udio iene analizza a se e delle o i o yškiųjų (ki čiuo ų kamieno ie, uo, o, ė, i, u, ki čio a i azione) e sei dei silpnųjų o blankiųjų (neki čiuo ų kamieno y, ū, ie, uo, neki čiuo ų galūnės ė, o) panežiškių ski iamųjų a minių ypa ybių (ž . 1 abelę)16. Ques i segni sono gajūs e, come is o nella abella della lo o equenza di consumo, mol e ol e si appaiono pane ėžiškių alboje. Ques o lo indica e più ecen e condo a ice che di ques a ada mè (ž . Aliūkai ė e al. 2014: 188–191). Il ma e iale accol o dei si i di s udi in e medi è s a o a a o in di e se asi: (1) ascol a o da pun i di s udi LKA accol i a a i pe iodi di egis azioni audio; 2) e e ua a analisi delle egis azioni sono e lo o ascol an e, issa e 13 dis in i i pane ėžiškių a minių ca a e is iche di pau ojimen o equenza; 3) equen emen e compila o in SPSS S a is ics p og amma compu e izza o e esegui a clus e analysis17. Applicando il me odo di analisi clus e ina, de e mina a la somiglianza dei pun i seleziona i di qua o eas e n aukš aičių pane ėžiškių pa a mės LKA e essi scompa s y i in innomini e in o me di pe sona del u u o 15 Pap as ai ki is nuo galūnės nea i aukiamas aukš esniojo laipsnio p ie eiksmiuose, oksi onuose empo (Zinke ičius 1966: 38), mol eiaskiemenių žodžių galūnės ki is a abuono al più icino skiemenį (Zinke ičius 1966: 39), non a abuono III į p iešdėlį (LKTCh 2004: 180). 16 P incipali c i e i di dis inzione dei o i (o yškiųjų) e dei debolnųjų (o blankiųjų) a i a ea di p e alenza, iconoscibilezza e sbilanciamen o: o i a i sono ca a e is ici ela i amen e di piccola supe icie di una de e mina a pa a mė, apidamen e no a i e acilmen e sbilancia i, men e debbnose a i sono ca a e is iche di mol i pa en ininghi pa a mė, sono più di icili di no a e, quindi non si incin a la lo o co ezione (Alikai ė, Mikulėnienė 2014: 4647). 17 Apie p og amą plačiau ž .: IBM SPSS S a is ics; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006. S aipsniai / A icles 181 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo 1 PAV. Ti iamosios eas e n aukš aičių pane ėžiškių ie o ės (Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014: 189) AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII in simili g uppi di ogge i cles e is. I da i s udia i sono agg uppa i in modo che le di e enze all'in e no del clus e cos i ui o dai luoghi s udia i […] osse o il più piccole, e a clus e […] il più g andi (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 195; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006). 1 LENTEL. Pane ėžiškių ski iamųjų a minių ca a e is iche di pauso equenzia in s udia esi a ee18 STIPRUMAS BUINAI Regis azio- 43 min. 46 8 sec. 42 PASVALS ne du a a min. 28 sec. 28 KAPČINAI Regis azione du a a Regis azione min. sec. STUBRIŠKIS YPATYB Du a a dell'isc izione 62 min. 11 sec. S ip ioji Ki čiuo as kamieno ie man enikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66 S ip ioji Ki čiuo as kamieno uo man enikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24 S ip ioji Ki čiuo as kamieno ė man enikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70 S ip ioji Ki čiuo as kamieno o man enikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63 S ip ioji Ki čiuo as kamieno u ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87 S ip ioji Ki čiuo as kamieno i ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83 S ip ioji Ki čio a azione ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137 Silpnoji Neki čiuo as kamieno uo aduciamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4 Silpnoji Neki čiuo as kamieno ie e čiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12 Silpnoji Neki čiuo as kamieno y e ciamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25 Silpnoji Neki čiuo as kamieno ū ado o u~ 4 ~ 1 0 ~ 7 Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje ė ado o e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41 Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje o ado o a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157 18 Į ašų klausėsi gim a a mė y ėja. Poiché la equenza issa o ascol ando spon anee saky inės lingua audio egis azioni, a causa degli a o i umanaškųjų ipo a i da i possono a e e pako imen i. A icoli A icles 183 / Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo Nello s udio è s a a scel a di es a e spe imen almen e due me odi di o mazione dei clus e […] ge a chico e nie a chico (di due passi). Essi engono assegna i secondo ciò, come si scelgono i lo o misu a di somiglianza, la dis anza a i clus e de e minazione c i e io nonché quale sca amen o in clus e us s a egia. La lo o di e enza p incipale i da i di indagine agg uppando un me odo di analisi clus e ina di due passi, di an icipo no o (pascelkamas) nume o di clus e (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 202). Analizzando o enu i isul a i dell'analisi clus e ina, si alu a il a o che la o o si s udia spon anea pa eikėjų lingua, e non uniodi es ii, le condizioni di pa lamen o sono di e se e p ende e dei da i s udiabili mol o minza, quindi clus e ine analisi isul a i possono esse e non del u o accu a i. Tu a ia in ques o la o o, enendo con o al ma e iale s udia o, si p e ede solo di e i ica e se ques o me odo in gene ale i ele à le a ee in base pa u a i a minių ca a e is iche equenza g upa imosi dėsningumus. Più p ecisamen e, si e i ica se clus e ine analisi possa i ela e secondo le equenze di us uabili nes ypa ybes išlaikiusių ie o ių panašumą, a siž elgian į į ai ius eiksnius, in e mionali ca a e is iche le zone enden i e so pe i e iški à e mos a e aičių pane ėžiškių pa a mės ibose, sociogeoling is inius ski umus. meglio a mipa yପରି, dis anza geog a ica, pa ibinę s. cen ine loco i di padė ì eas e n aukš3. KLASTERIN PANEVŽIŠKI RIPRIAM- J YPATYBI ANALIS Ai ini di e i ica e, come secondo 13 p incipali pane ėžiškių dis inzionali ca a e is iche di consumo equenza (ž . 1 len elę) agg uppandosi delle zone di s udio, api elk osene uno ge a chico e uno non ge a chico me odo SPSS S a is ics compu e ine p og amma esegui a hie a chinė (connessione) e due passi cls e inė analizė. A causa del basso olume di da i in en ambi i casi è scel o il nume o minimo di clus e 2. Gau i isul a i di analisi hie a chiche clus e ine indicano che in Bučinu, Pas alyj e Kapčinu le equenze usa o dei dis in i in e medi ca a e is ici sono similis ici, quindi ques i pun i LKA hanno cos i ui o uno clus e į. Un al o simile g uppo di ogge i è cos i ui o S ub iškis (ž . 2 abelę). 2 LENTEL. Risul a i hie a chiche clus e ine analisi secondo 13 dis in i i eas e n alš aičių pane ėžiškių ca a e is iche equenza di consumo Klas e io N . Nel cles e į passecesso LKA pun o 1 Bučinai, Pas als, Kapčinai 2S ub iškis AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Ac a Linguis ica Li huanica 190 LXXII Bučinų, Kapčinų e Pãs alio nelle zone abi a e più al e che S ub iškio sono solo e o i ca a e is iche della equenza di consumo medie ques o è ki čiuo ų kamieno ie, uo, o. sommend inando si può di e che menzioni e pun i LKA man enga a miškumą quindi il pa eikimen o dei o i ca a e is iche dei nei, che kalboje, o S ub iškio – labiau silpnųjų nei s ip iųjų. 6 len elėje aip pa ma y- neki čiuo i kamieno ie, uo, ū in u e le zone s udiamosi sono abbas anza a amen e pasi a delle ca a e is iche dominan i. Tu a ia non al ebbe a e ma e che ques i a ibu i endano a scompa i e si i iene che in gene ale nel linguaggio dei g a i si e i icano poche pa ole con ques e ca a e is iche (pa yପରି, piemuõ, puodnė, pūgà). Gua dando in singole ca a e is iche gajumą (c . Tabelle 1, 4 e 5), si ede che nei qua o s udia i pun i LKA la più g ande polinkį kamieno ie, o, ė, i, u, ki čio a i aukimas i silpnoji ypa ybė – neki čiuo as galū- nės o. Jos y a dažniausiai a ojamos nag inėjamose gy enamosiose ie o ėse. di sop a i e e de e ki čiuo i Rečiausiai pa eikėjų pa lando appaiko silpnosios ca a e is iche neki čiuo i ka- mieno ie, uo, y, ū, ė – i iena s ip ioji – ki čiuo i kamieno uo. A jos linkusios išnyk i, y a jau ki ų, išsamesnių, y imų klausimas. 4. IŠVADOS Spe imen almen e applica o il me odo di analisi clus e ina a qua o LKA y ų alš aičių pane ėžiškių pun i pe de e mina e simili udine, a miškumui e pe i e iškumui, è possibile a e ali p elimina ie conclusioni. Il modello di analisi clus e ina applica o nella ice ca è idoneo con ques o me odo i ela e qua o LKA pane ėžiškių pun i di agg uppimosi secondo s udiamuosius dyy a pe i e iniai džius dėsningumai. Analizė odo, kad pa ibiniai LKA punk ai a miškumo požiū iu nebū inai y ų aukš aičių pane ėžiškių a minio a ea pa ibije si ua e nelle loco es Bučinų e S ub iškio puikiai a miškumas pui asik išla, ques i LKA pun i non sono pe ėmę pa a mi, con limi i, ai ma ke s a minių LKA Bučinų, Pãs alio e Kapčinų pun i il a miškumo meglio è man enu o a causa delle o i ca a e is iche (ki čiuo ų kamieno ie, uo, o) dominazione g aziei nel linguaggio, e S ub iškio più debbnųjų (neki čiuo ų kamieno ie, uo, y, ū e neki čiuo ų galūnės ė, o) nei s ip iųjų (ki čiuo ų kamieno ė, i, u, ki čio a i aukimo). Al e ice ca esamina e in peculia i à aiškių dėsningumų non mos a. Klas e ine analisi me odo esaminando a me, mol o impo an e s udiamissima ma e ia selezione: do ebbe seleziona e di simile du a a egis azioni audio, maggio i lo o quan i à. Risul a i in luenzi può a e e e a iuo lo o pe iodo di accol a, pa eike s empo di pa lamen o. Al ine di e i a e in icslamen i, ca a e is iche della equenza di consumo do ebbe S aipsniai / A icles 191 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo alu a e pe e amen e a mini segni di un espe o specialis a. Lo s udio sa ebbe possibile u ilizza e es i asc ibui i. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2011: P ojek as „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“. – Respec- us philologicus 20(25), 257–260. Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin- a ė i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (že- mėlapiai i jų komen a ai), 129–196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e- o ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), 29–47. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nės li e a ū os leidykla. Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančiosios pašnek ės sienos. – A chi- um Philologicum 3, 168–209. Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2002: S a is ika i jos aikymai 2. Vilnius: TEV. Ga š a Kazimie as 1977: Akcen uacijos i okalizmo są yšis šiau ės aka ų pane- ėžiškių a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 17, 76–87. Ga š a Kazimie as 1982a: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–74. Ga š a Kazimie as 1982b: Joniškėlio apylinkių šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni- e si e o leidykla. Ga š a Kazimie as 2002: Pane ėžiškių one ikos aida abipus La ijos sienos. – Ac a Linguis ica Li huanica 47, 9–18. Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių a mių klasi ikaci- jos. – Kalbo y a 14, 139–147. IBM SPSS S a is ics. P ieiga in e ne e: h p://www.insol.l /s a is ics. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Jaunius Kazimie as 1898 (1970): Pane ėžiškių a mė. Kalbininkas Kazimie as Jaunius, sud. Vincen as D o inas, Vladas G ina eckis. Vilnius: Min is. Kačiuškienė Geno ai ė 1982: Quan i à delle balsi delle pa i se en ionali pane ėžiškių e la sua onologica in e p e azione. Kalbo y a 33(1), 3945. Kačiuškienė Geno ai ė 1983: Šiau ės pane ėžiškių mu mamųjų balsių one inės ypa ybės, dis ibucija i onologinė in e p e acija. – Kalbo y a 34(1), 24–38. Kačiuškienė Geno ai ė 1984: Šiau ės pane ėžiškių a mės balsių psichoakus inė klasi ikacija. – Kalbo y a 35(1), 42–53. Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u e ẹ/ọ u ilizzo nei es i di Joniškėlio e Pak uojo apylinkių išli. Bal u ilologia 9, 2531. ojih app occio alla na ia a m. Pedagogia 69, 8892. Kačiuškienė Geno ai ė 2003: T ečiojo amžiaus uni e si e as Šiauliuose: klausy- Kačiuškienė Geno ai ė 2005a: Pane ėžio a mių ap ašas p imoji mokslinė šiau ės pane ėžiškių a mės s udija. P oblemi di s o ia della lingua e di diale ologia 1, 4953. Kačiuškienė Geno ai ė 2005b: An ano Ba anausko e Kazimie o Jauniaus pos o nella s o ia dello s udio della a mia šiau ės pane ėžiškių. La o i di con ezione dell'Accademia ca alikka Li uana 19, 499503. Kačiuškienė Geno ai ė 2005c: Sodybos s a inių pa adinimai šiau ės pane ėžiškių a mėje: anke inis y imas. Uomo nel linguaggio spazio, 6064. Kačiuškienė Geno ai ė 2006: T aojii della onologia delle Ta my pane ėžiškių. Vilnius: Vilniaus uni e si ys edikla. Kačiuškienė Geno ai ė 2009: Saky inės lie u ių kalbos eks ynas: a minių o mų a osena. Filologia 14, 6167. Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai Saky inės lie u ių kalbos eks yne. Bal is ica 8, 5362. Kačiuškienė Geno ai ė 2013a: S ip iosios e silpnosios no ds pane ėžiškių a mės ypa ybės XXI a. inizio. In e nazionale in e dalykinė scien i ica con e enza XXI secolo a mian s udi: geoling is inė e socioling is inė p ospe i e. Vilnius: Li u iens lingua ins i u o, 8. Kačiuškienė Geno ai ė 2013b: No h pane ėžiškių a minės nuos a os: socioling is inis y imas. In e nazionale con e enza scien i ica Ta mės Pa imonio delle cul u e dei popoli eu opei (p anešimų ezės). Vilnius: Mykolo Rome io Uni e si à, 22. Kačiuškienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anap iksė šiau ės pane ėžiškių a mėje i jos kilmė. – Bal is ika 18(2), 189–191. S aipsniai / A icles 193 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo Kaščiukienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1997: Ry ų aukš aičių i šiau ės žemaičių p iegaidės: bend ybės i ski umai. Kalbo y a 46(1), 3136. Ka delis Vy au as 2014: Lie u ių kalbos salos: p obleminiai aspek ai. Li u ians kalba 8. Accedo in e ne : h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/560.6/ Ka delis Vy au as, S aku y ė Emilija 2015: Da lie u ių dialek ologijos aidos. Lie u ių kalba 9. Accedo online: h pwww.lie u iukalba.l index.php://lie u iu-kalba/ a icle/ iew/161/131. Kazlauskas Jonas 1968: Li u ians kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. Labo William 1972: Sociolinguis ic pa e ns. Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania P ess. delle lingue Li uanee. Accedo in e ne : www. a mes.l . LKA 1977: A las della Li uania. 1. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: A las della Li uania. T 2. Fone ica. Vilnius: Mokslas. LKA 1991: A las della Li uania. T 3. Mo ologia. Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Ta mie della lingua Li uania. Ch es oma ija, ed. Elena G ina eckienė, Kazimie as nauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Ins i u o della lingua Li uani. Mo kūnas. Vilnius: Min is. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a- Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: VU edikla. Meiliūnai ė Viole a 2009: Sud pane ėžiškių ocalismo e i suo aido ca a e is iche. Kaunas: Vy au as Didžiojo uni e si à, Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Gei le s Con ibu ion o Li huanian dialec ology: geolinguis ic aspec . Dialek ologie a geoling is ica a uale s řední E opě, Mo kūnas Kazys 1993: Pe causa dei concep os pe i e inės a mės. 19–27. Li uanei pa lo y os domande 30, 47. Ručinskai ė I ena 1984: Mu mamųjų balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ėžiškių a mėje. Kalbo y a 35(1), 7276. Salys An anas 1992: Raš ai 4. delle lingue Li uanee. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXII Spolsky Be na d 2011: Fe guson and ishman: Sociolinguis ics and ge sociology o language. The SAGE handbook o sociolinguis ics. London: SAGE Publica ions. Vai ke ičius Raimundas, Sauda gienė Auš a 2006: S a is ika su SPSS psicologici y imuose: docomoji knjiga. Kaunas: VDU edi ice. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a (sud.) 2014: XXI a. inizi delle lingue li uane: geoling is inis e socioling is inis ice ca (zemėlapiai e i lo o commen ia i). Vilnius: B iedis. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1974: Smulkmenos VI. Bal is ica 10(2), 148. Zinke ičius Zigmas 1975: Sulla č‘, dž‘ ‘, d‘ kai ą pa adigmo dei a dažodžių del no d pane ėžiškių. Kalbo y a 26(1), 85. Zinke ičius Zigmas 1979: Ki čio a azione e ki čiamen o pa adigmas. Kalbo y a 30(1), 9093. Zinke ičius Zigmas 2006: O ignia dei a mini Lie u ių. Vilnius: Ins i u o della lingua Li uani. Брановскiй Антонiй 1898: Замтки о литовскомъ язык и словар. Санктпетербургъ: Tipoграфiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа для указанiя особенностей говоровъ Литвы и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типо- g a ia Impe a o ской Академiи Наук. Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys: Clus e Analysis in Sea ch o Dialec icism SUMARY This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) o de e mine he simila i y o he popula ed locali ies o Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o dis inc i e dialec al ea u es. Le g ouping peculia i ies che eme ge e o da he analysis o he esea ch a eas pe me ono ci di c ea e a model o measu e he dialec icism and pe iphe ali y o he esea ch a eas. A icoli A icles 195 / Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai: klas e inė analizė ieškan a miškumo 90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo Pane ėžs cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis (171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e- co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o we e iden i ied: 7 o he dialec al ea u es a e s ong ( he s essed ie, uo, o, ė, i, u in he s em and he e ac ion o accen ), while 6 o hem a e weak ( he uns essed y, ū, ie, uo in he s em and he uns essed ė, o in he ending). The equencies we e hen en e ed in o he SPSS S a is ics compu e p og am and he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges ha he clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) model ap ha he ma ginal LLA plied in he esea ch is sui able o e ealing he g ouping pa e ns o he Eas e n Aukš ai- ian o Pane ėžs LLA poin s acco ding o he esea ch dimensions. The analysis indica es poin s a e no necessa ily pe iphe al dialec al ea u es a e pe ec ly main ained in he ma ginal a eas o Bučiūnai and S umb iškis. In Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA dialec icism is be e main ained due o he s ong ea u es ( he s essed ie, uo, o in he s em), while in S ub iškis he weak ones ( he uns essed ie, uo, y, ū in he s em and he uns essed ė, o in he ending) mo e han he s ong ones ( he s essed ė, i, u in he s em and he e ac ion o accen ). O he analyzed ea u es show no clea egula i ies. La ice ca indica che la selezione del ma e iale di ice ca è mol o impo an e pe l'esame di diale i by he clus e analysis me hod: eco ding o simila du a ion and a highe numbe o hem should be selec ed. The esul s may be in luenced by a di e en collec ion pe iod o he speech a e o in o man s. To a oid he inaccu acies, he equency o he usage o dialec al ea u es should be examined by he specialis o dialec al ea u es. T ansc ibed ex s, as well, could be used o he esea ch. Į eik a 2015 m. gennaio 21 d. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email protected]