Jano Otrębskio „Gramatyka języka litewskiego“ (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis

200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni delle ice che scien i iche: s o ia dei li a ians sc i omosios lingua, anosios e a uali li a ians lingua sin aksė e seman ica. JANO OTRBSKIO GRAMATYKA JZYKA LWSKIEGO (III ITE I 1956, II 1958, 1965): HISTORIJA IR DABARTIS Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego (III 1956, I 1958, II 1965): His o y and Today ANOTATIA S aipsnyje discussaana Jano O ębskio p epa a G ama yka języka li ewskiego (I, II, III) sc i o e edi ybos eiga, con enu o del desc izione g amma icale e modo pa eikimo. Klasikinė, in da i agg uppamen o, e non ques ioni eo iche a enzione elkian i J. O ębskio la g amma ica della lingua li uani a a i ilius acine ma e ia abbondanza e capaci àimu la man a e. Una J. O ębskio suplanoo ų, ma nespė ų e e ua e ques a g amma icos ascachì e a p epa azione indekso delle o me delle pa ole. S u ando ques i gio ni possibili à ecniche ques o sa ebbe possibile a e con doppio u ili à coe icien e: ele onico g ama icale a ojamų pa ole o me di egis i con le lo o lenkiškais a i ikmenimi le a ebbe o a e e e OGJL pa ole o me di odyklę, e puikų lie u iųlenkų kalbų žodyną. ESMINIAI VOODŽIAI: Janas O ębskis, g amma ica, li e ian lingua, mo ologia, pa ole di da yba. ANNOTATION The a icle discusses he p ocess o w i ing and publishing o G ama yka języka li ewskiego (I, II, III) by Jan O ębski as well as he con en o g amma ical desc ip ion and i s way o A icoli A icles / 201 Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is p esen a ion. O ębskis classical g amma o he Li huanian language ocusing on da a g ouping a he han heo e ical issues ascina es by he abundance o illus a i e ma e ial and he abili y o handle i . One o he asks planned bu unaccomplished by O ębski was he compila ion o a wo d- o m index. By aking ad an age o mode n-day echnical capaci ies i could be done wi h a double-e iciency coe icien : an elec onic egis e o he wo d o ms used in he g amma wi h hei Polish equi alen s would enable us o ha e bo h a wo d- o m index o O ębski’s g amma and an excellen Li huanian-Polish dic iona y. KEYWORDS: Jan O ębski, g amma , Li huanian language, mo phology, de i a ional mo phology. 0. ĮVADINĖS PASTABOS Žymaus lenkų kalbininko Jano O ębskio (18891971) nuopelnus li uanis ikai ainika o ys XX a. 67 decennime ie appa se delle g ama icas della lingua li e iens G ama yka języka li ewskiego (www OGJL) omai. P aėjus 50 anni dall'ul imo omo di ques a g amma ica esecuzione p a a u gua da si in J. O ębskio pa eng ą lie u ių kalbos g ama iką. È essa lega a solo con ispe o del pa imonio scien i ico e cul u ale, o anco a è e può esse e a uale? Ques e ques ioni de e minano e la s u u a dell'a icolo: OGJL peculia i à engono discusse alu ando J. O ębskiui ūpėjusius ques ioni di desc izione g amma icale, nelle in es azioni o nendo i e imen i degli OGJL au o iaus alu azioni delle disposizioni g amma icali e su chiškesnius di e enze e in e connessioni con al i jam OGJL omui Nauka o o mach – ne ik dėl neabejo ino jo o iginalumo, be g amma icali desc izioni della lingua Li uania1. S aipsnyje p incipalmen e a enzione si concen a ečiai nel ce ca e aggio na e u imą ques o omo aduzione in lingue Li uanee2 ques ione di pubblicazione. 1 Quan o più a enzione iene da a OGJL g e inimui con Daba inės lie u ių kalbos g amma ica ( edi DLKG). 2 Juozo Balčikonio p epa a o OGJL3 e imas così e non è s a o pubblicuo o: e imo manog a is an aš e P o . Jonas O embskis // G amma ica della Li uania // Tomas III // Mo ologija // au o izuo e imas è conse a o Rank aščių sky iuje della biblio eca Vilniaus uni e si e o (ši as F178). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII 1. OGJL LEIDYBOS EIGA IR RAŠYMO YPATUMAI 1956 1965 m. la s a ale Va šu os mokslo izdačka imp imdino is OGJL omus: Nauka o o mach (1956), Wiadomości ws ępne. Nauka o głoskach (1958) e Nauka o budowie wy azów (1965). L'au o e è s a o sumanęs sc i e e anco a e qua a della lingua li uanea sin aksei des ina a omą3, e pendaname o ni e di u i i qua o g amma icos omų dalykines e pa ole o mų odykles. Sumany OGJL s u u a non ispe a a la sc i u a e la ipog a ia eiliškumo (III, I, II), quindi senza alcuna in oduzione appa so p ima OGJL3 quan o ha so p eso le ay ojus4, spiegazioni sugli scopi del negozio e sanda ą sulaukusius solo appa uzi al p imo g amma icos o- mui (ž . OGJL1 XII). Ad esa u scel o elemen a men e ilologicamen e escp ususį skai y oją J. O ębskis po e a opsiei i senza g ama iche classi o ca ego ie desc i ūdinimų (eccezione si a solo dei linguaggi li u ians peculo um g ama iniams poklasiam5) e accon isi p esso ls omo ogge o delle linguaggi dei classi di classi icazione dei da i e ca a e is iche e quan o a ii iapusi pano ami più a i. OGJL o nisce da i di lingue li uane almeno a e li elli: i emi eo ici illus uojami non solo di ha me o le e a u nes delle li uanies lingu (i ašokad nepe žiū ėjus senosios lie u ių kalbos i a mių o ni o ma e iale sa ebbe di icile comp ende e li ians li e a u nes ling mįsles, one ikos, mosios, i šnekamosios), be i a mių bei senosios lie u ių kalbos pa yzdžiais. Pla aus ilius acinės medžiagos spek o pasi inkimą J. O ębskis aiškina uo, leksinių a ian ų i sin aksės s y a imus ( en pa , VIII). ma e iale della lingua Li uanie OGJL è spesso pa agona o con al i da i delle lingue indoeu opee6. Ilius acinis Li u iškas eks as ki čiuojamas e ado o in polkų kalbą. 3 Plg. i e imen i su p e eda omà più ampia disposizione di de e mina e ques ioni in un u u o sin aksės omo (OGJL3 274) o la o o obie i i p esen a ancea įžangą (OGJL1 IX, XI, XII). 4 Recensendo OGJL3 P anas Ska džius ale p esen azione senza i e odà lega o con lo scopo pa aši i comple o dei lie . lingua g amma icos ado ėlį (Ska džius 1998a: 702). 5 Dei enomeni della lingua Li uania, che non abbiano analogi degli co ispondmen in al e lingue indoeu opee, J. O ębskis assegna più a enzione. Plg. u ojo equen e del empo (OGJL3 221224) o į a džiuo inių būd a džių desc üdinimus ( enip, 121). 6 C'è s a a opinione che quei pa agoni siano insu icien i, plg. Ska džius 1998a: 702. A icoli A icles 203 / Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is 2. DALYKINIS OGJL TURINYS 2.1. 1956: e zo omas Fo mų mokslas (Nauka o o mach)7 OGJL p ocesso di sc i u a e pubblicazione cominciò olumi pe i u o m dei mo s mokslui8, nel quale iene p esen a o da ybinis e o kai ybinis g ama inių kalbos dalių) ap ašas. OGJL3 ap ašomos šios kalbos dalys: daik a a dis, bū- klasių (o d a dis, į a dis, skai a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis, p ielinksniai e polinksniai, jung ukai e dalely ės bei jaus ukai. Sky ia e posky ia sono chiama i lenkiškai o la yniškai9. DAIk AVARDŽIO sky ius p adedamas umpomis į adinėmis pas abomis apie šios kalbos dalies aišką g ama inėmis linksnio, skaičiaus, giminės ka ego i- jomis. Įžanginėje dalyje umpai p is a omi sep yni linksniai10 bei lie u ių i polkų linguų linksinimo ski umai (OGJL3 1). J. O ębskio opinione, di quel empo nelle p a iche g amma iche della lingua li uane acquis alėjęs da Daniel Kleiausino G amma ica Li anica (1653) quasi senza pe mu azioni pe i o il modelis dei cinque daik a a džio linksniuočių esąs pa i šu iniškas i nepakankamas ( en pa , 6), quindi egli kai ybos pa adigma si collega con his o ickými daik a a džio kai ybos kamienais11: -o- ( y as, s ečias); -ā- -iā- (jū a, gi ia); -(i)ē- (upė); -i- (ausis); -u- (sūnus) e p iebalsiniu (duk ė, -e s; akmuo, -ens)12. Ogni gioniuo ėsio pa adigma 7 Ci ca OGJL3 c. Ska džius 1998a: 701708, 741745. 8 J. Balčikonio e ime in Li uania lingua omo denomininimui scel o e minos della mo ologia. 9 Esenzione iene a a solo all'unico būdini, c . OGJL3 244. 10 Ap endendo s o ica condizione della lingua Li uania J. O ębskis non dimen ica e nyks ančių a già iscensusių ilia y o, alia y o, adesy o (OGJL3 7681). 11 Panašus y a i Jānio Endzelīno pa eik as daik a a džių ap ašas pagal -()o-, -iā-; -(i)ē-; -i-; -u- i p iebalsinį kamienus (plg. Endzelynas [ e s a iš 1948 m. leidinio] 1957: 104–130). 12 DLKG aip pa eikia a dažodžių linksnia imo ap ašą pagal kai ybos kamienus su penkiomis (i)a, (i)u, (i)o, ė, i linksniuo ėmis (e anco a poco smulkesniu scomposizione in 12 pa adigmi) c . DLKG 6869. della lingua Li uania encyclopedia Vy au as Amb azas p opone anco a più sopp esso desc izione delle peculia i à aleg niazione secondo kai ybos kamienus, plg. LKE 328329. I DLKG, e LKE p opos i gioniuočių modelis ecchio p ebalsinio kamieno daik a a džius p iski ia a i kamieno, z . DLKG 69, LKE 329. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII iene p esen a a e šauksmininko13 o ma14 ( ai pa anku le i yjui, ieškančiam pilnų linksnia imo pa adigmų15), engono discusse le peculia i à del ki čia imo e peninkis šauksmininko aiškai ink i b e iini o mino ybine o me ( enu o, 12). OGJL3 mol i consigli p a ici, plg., pe esempio, indicazione a causa di possibili di icol à s abilendo -ikamieno daik a a džių giminę e in ques a si uazione gelbs inzione delle uniscai os bene ici bene ici del bene icia o e (- o iui) o b e ini segnamen o so ili à16. J. O ębskio i iene che alcune -i pa ole kamieno siano l'e edi à dell'anissima nieka osios giminè basandosi g e inimu con al e lingue indoeu opee a ques o e edi o egli a ibuisce daik a o džius aks e ši ds ( enbid, 37). P esen ando la ca ego ia di ginnesi daik a a džio della lingua li uana J. O ębskis dis ingue g amma icale e ginnesi inna a ( odzaj na u alny), ad esempio, uomo, moglie17, e a a dando l'ul ima indicano che nella lingua li uana (come e in al e lingue) esis a daik a a džių, con cui possono esse e innomina i en ambi i sogge i dei ginnesi na u ali a ques i daik a a dži è ca a e is ica la o ma emminile e la possibili à di nomina e abia na ū ski ginnesi 18, 37: bla ala pa , la k oś milczący, pa, nenú ilena y, adek na, papla e pan. Pubblėždando l'esclusi o signi ica o del ki čia imo J. O ębskis espone daik a a džio ki čia imo basius19 ( en 13 Sulla possibili à šauksmininko o me di asmesso p agma iche unzioni i ene e non di e niu, ma sepa a a g ama ine ca ego ia c. Judžen is 2012: 7273. 14 Men ionėjus J. O ębskio a enzione o ma dei šauksmininko a ie à, c'ha no a o e il a o che qualche ol a kokio a ian e pa adigma e p i ūks a (plg. de ois ji (OGJL3 17) e jau (DLKG 71)). 15 Con il plu iskai o a dininku coinciden e sciuksmininkas non è incluso nel DLKG daik a a džio linksniuočių pa adigma (ž . DLKG 71, 73). 16 Plg. no a sul aide . ( emininum) signi icimus ma e iškosios giminės -ikamieno daik a a džius (OGJL3 4, 37) con spiegazione che ques o è l'unico g uppo daik a a džių, il cui b uožas (kamiengalis) non è su icien e p incipale indica o e g amma inικής giminės giminė iene de e mina a secondo unisci o bene icia o e galūnes ( en pa , 3637). 17 Plg. J. O ębskio indica e g amma iche (d'o a ad. mo ologiche) e na u aliose giminè disc epanze esempi, ali come Daukšà, daildė, ė, ddė o solo a mėse a ojamą g ažùs pame gỹs, anųjų aš ų daik a a džius pelūs, žmonės junginiuose omis pelumis, žmones sa ás (JLOG3 45). Al okią opinione su na ū alinę giminę c . Ska džius 1998a: 702. kis laikė mol o complessa e il suo sc i e g amma ica obie i i supe iijančia compi i (OGJL3 65). 18 Apie hib idinius (subs an i a communia) daik a a džius daugiau ž . Judžen is 2012: 34–36. 19 Visapusišką lie u ių kalbos daik a a džio ki čia imo sis emos būklės i aidos ap ašą J. O ębs- Ska džius OGJL3 ecenzijoje za menziona u įs J. O ębskiui obiezioni pe il ki čiamen o, ma lo o dėl specialumo neišsako, c . Ska džius 1998a: 708. Pa e OGJL3 p opos e di ki chia imen o non co ispondenze può esse e lega a a di e se a ian i di a minių ki chia imen i, plg., esempio, géiba (OGJL3 23) e LKŽ accon į geibà; al eokias galūnės ediniais (plg. eidmainỹs (OGJL3 70) e ci o a più acce abile eidmanis) e e c. S aipsniai / A icles 205 Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is pa , 710). Locojine allo a nelle g amma iche e diziona i della lingua li uana acquisi ousino ki chiuočių agg uppamen o secondo il ki čio cos an e luogo e in onacinę skiemens quali à ( en pa , 8), OGJL au o ius sakosi scel o Kazimie o Jaunų siūly ą one iniai poggiamen i bass à ki čiuočių modelį ( en pa , 9), o skai y ojumui pa eiksi eiki d i o isams.:20 o me, ecc j a, (j )-os, handà, ( a)-kko, añ ( en pa , 10). Impo an e so olinea e che OGJL3 l'uso di daik a a dzii della lingua Li uanea è a a o non unicamen e allo aina sc i omosios le e a u anės kalbos plo mėje nan apie a oseną šnekamoje kalboje21), be i is o iniu aspek u22. (užsimeBūd a džio pa adigmas engono p esen a i con en ambe le o me geninių23. In ques o capi olo J. O ębskis esclusi o a enzione des ina all'a ibuzione ddis, ddi: discu e il suo kai ybą, kilmę, a oseną a mėse e in ecchie sc i u e ( enpam, 85; 88; 92; 9394; 1171; 119; 120; 142) e da ybine a iazioni ddelis, -ė leisniazione pa adigma ( enpam, 108), o nisce esempi di innominazioni in sos an i i adjec i i d iskai os con nume o pos pozicino, eg.: kie úojudu, ge úojudu; kie íejid i, ge íejid i ( ammeno, 122). Desc i endo nieka osios giminės būd a džiai pe ciò engono usa i e mini ipo nijaki e neu um ( en pa , 124, 127) lo o a ibuisce la pa ola pawoiu, pa a a a da Mikalojaus Daukšos Pos ilės ( oliau DP) nella ase Ręgí kai pawoiu y bû ge iůsę DP 27211 (ca e qualsiasi DP esempio, ques a ase J. O ębskio g ama ica è ci a a con lenkiška Jakubo Wujeko pos ilės ies meniu, plg Widiß iàko niebiespiecno.: być w oskoßy.) ( en pa , 125). Dall'occasione -o-, . -ėkamieno a ibu a džius J. O ębskis indica la possibile daik a a dinea sudu inių a ibu a džių a oseną e o nisce di e si a ibu a džio e daik a a džio galinčio s olge e minkš ašidis pa adigmas24 (ma solo daik a a dinei unzioni di ali sudu inių pa ole a osenai 20In e essan e che da ques o pun o di is a J. O ębskis noni enka ki čiuo ės impo an e pe la de e minazione del più poliskai os naudininko e galininko, sebbene e indica ques e linksnių impo anza damas, kad abejo inais a ejais lie u iai pa ys aip ik inasi daik a a džio ki čia imo galimybes (OGJL3 9, 64–65). Apie šiuos linksnius, kaip k i e ijų, ku iuo emian is nus a oma ki čiuo ė, ž . pe la de e minazione del ki čio luogo, pab ėžLaigonai ė 1978: 3536; su ki čia imo app endimiisi pa ankų daugiskai os naudininko i o kilmininko del ki čio luogo dės da nį. S undžia 1995: 14. 21 Plg. su o ni i uni ascai os icininko ( aldžiojè: aldžiõj, ge klėjè: ge klj) e plu iskai os įnagininko ( aldžioms: aldžiõms, ka ėms: ka ms) e e c. o mų pa eik is (OGJL3 32, 35). 22 Plg. J. O ębskio esclusi issimo a enzione daik a a džio d iskai ai (p z., d i duk e i, du sūnu), che già allo a nella lingua Li uanea po e a esse e neįp as a (OGJL3 2, 8185). 23 Plg. J. Endzelīno pa eik ą ik y iškos giminės būd a džių pa adigmą (Endzelynas 1957: 130–136). 24 Plg. le pagine ade emen e p esen i nella būd a diškąją e daik a a diškąją pa adigma con le di e en i di e enze dello bene icia o e e del icecasi os (OGJL3 107, 108). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII a ibuisce šauksmininką25). OGJL au o ius ic ima al oėlesne g ado assolu e alla a osenà (OGJL3 129) conside a cosidde iosi impe ną o pe didelį quan i à ca a e is ica nusakančius būd a džius con p e essioni ap-, pói p eesaghi -ókas, . -óka26, plg.: ap-dykis, . ap-dykė ‘p awie p óżny, niepełny, pó-žalis, pó-žalė ‘ ochę za su owy; niedopeczony, ge ókas, ge óka ‘dość dob y; dość po ządny27 e a aia non unūd a dnej o igini g adniuojamų da inių, ali come y èsnis, y iáusias, šunèsnis, pi mèsnis, pi miáusias e e c., possibili à pada imo o me di g ado da possibilmen e esankusių būd a džių (ibid, 133)28. Į a džio capi olo J. O ębskis o nisce discussi degli į a džių o igine paaiškikių come ẽ-du, ẽ-d i o nuo-du ( i id, 139). In ques o capi olo non o e emo il e mine áms a29, che J. O ębskis conside a daik a a džiu, galinčiu eikš i abi na u ali na u aliusie pa eni (i id., 5). In e essan i esempi illus ano nessuno a osena, ad esempio, nimus, daug dėmesio ski ia d iskai ai, pamini įdomių a minių jos o mų, o- l'an o negigino assup yje niẽkuo ned as ‘niewinny; bez b aków, nienaganny o compoin e niẽkai me gái ė ‘ma na dziewczyna (ibid, 147). In ques a desc izione si o ano non de inėgiabili inse imen i su skolin ine dalely e by junginiai by kas; by quale; byks30 (ibid, 158). 25 LKG I omo indica o -ia, -ė kamieno a ibu i dei šauksmininkas e ge iškos, e mo e iškos gi eikia (i)o kamieno a ibu i pa adigma d ejopai: con šauksmininku (ma solo ad alcuni a ibu i del ginnese maschioso, eg.: mednis, apmažis, bal akãklis) e senza šauksminikas (p.g.: ge èsnis, ge èsnė, mednė, apinkoỹmažė, bal akãklė) (DLKG 180, 184)). 26 Usamen o di o me di g ado senza pa agoni di composizioni, quando semplicemen e esp essi amen e inse ijama ce a ca a e is ica, chiama o assoluu ine g ado o me di a osena, minės pa adigmose, p z.: auksni, -e; mažù i, -e; apge i,-e; bal ažíedi, -e (LKG I 486, 487); DLKG c . Judžen is 2012: 8889. Absoluu amen e usa i pe i g adi del cognome sinonimiški p e iaggi -okas e da an idėlių apy-, po ediniai ( i id, 89). igua do lo o ul e io men e ede e. DLKG 195, 196, 224226. 27 Tali dei signi ica i degli agge i i DLKG sono anche discussi nella sezione di ca ego ia di g ado g amma icale, plg.: Ne u i g adi di o me ali agge i i quali a i i, che già di pe sé nel lo o s esso signi ica o d'ope a desc i ono una ce a quan i à di ca a e is ica (DLKG 173); qui iene anche indica o che appaionoci p epos o po-, apyda inių supe io e g ado o me indicano che i di ques o g uppo de inių signi icamen i sono 28 Diskusiją su ques a ques ione edi. Ska džius 1997: 433439; 1998a: 706. 29 DLKG il e mine ams a chiama un pe sonale p incipale modagumo (DLKG 257, 259), men e Albe as Rosinas un subjec i a alu azione pa icipiniu į a džiu (Rosinas 1996: 3844). agioni, pe le quali e inys ams a può esse e pe cepi o come daik a a dis, c . id, 44 p. 30 Ques i non de inėž umą žymin ys sampikiniai į a džiai su bi by populia ūs a mėse (plg. LKG I a imos g ama inėms laipsnių o mų eikšmėms“ (DLKG 225). 692693), e negli ul imi empi e di nuo o acquis ili schnekamojoje bend inėje kalboje. A icoli A icles 207 / Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is Alcuni le o i OGJL3 possono ns appa e il capi olo SkAI VARDŽIO, do e le pa ole abù, ab; abùdu, abd i31 si classi icano quan o nume icinomi32 ( enpa , 164), kele , kẽle ios; dubbio, ãbejos kuopiniams (liczebniki zbio owe), a kel, kẽlios in e oga iesiems neapp esėž iesiems kuopiniams nume ici33 (iden ico, 172, 173). Skai a džių capi olo ne a a con kuopinie daik a a džiais soinamì delle pa ole, ali come penke as, šeše as e e c. nonché qualchee as34 a osena ( enbid, 174). Qui desc i omi e da nume i nume i di a e agg edi conside a i p eesaghi di -opas, -okas, -e iopas, -as, -linkas, -lypas, -e gas e pan. ediniai (non solo d ejópas, ejópas, iene iópas, ienókas, ma anche ūle iópas, -a ‘ ozno aki, óżno odny, d gubas, d linkas, d il é íspis, ke gis e pan. ( en pa , 175176) o due e bali di o igine d eiksmiai d íese, añ a, ajykja, an ap, d eja, dùgubp, dùka , sgub e pan. (ibid, 177178). VESMAŽODŽIO desc i o a a i ma e ia a ian iškumu: come e isu g ama icane qui iene o ni a non solo da i della a uale lingua li uanea, ma e indodgiui, ques a a mia polinkis usa e mių senosios lie u ių kalbos bei a mių ak ų (plg., pa yzdžiui, gó i, gója, gójo ‘szybko iść’ ( en pa , 214)), ypa ingą dėmesį ski ian T e ečiaus a mei (pa yz- umpas azionimažodžio o me (plg. išėjo: išė) ilius uojamas ullna padabójau: padabéu, padáu: padjau asmena imo ( enpa , Ik 217)). OGJL3 senza i e imen o in a mina a a oseną iene p esen a a azionioddio g s i ‘g ozić, ods aszać, comun inezza dei linguaggi li uani conside a o in anzi y iniu, asmenazione pa adigma: g ėsiau, g ėsei, g ėsė, g ėsėme, g ėsė e ( en pa , delius, plg.: mál i: mãla, mãlė i a m. mãlo bei léis i: léidžia: léido i a m. léidė ( i id, 208209)). OGJL au o ius 216). J. O ębskis nuodugniai ap a ia eiksmažodžių šaknies balsių kai os mo- sa i ai in e p e a l'a uale Li uania 31 DLKG abu, abi, abeji, dubbio assegna posi i i agli desc i end ina i agli innomi (DLKG cos i uisce due elemen i (Rosinas 1995: 47). dello scienzia o e osse ėjimo, nelle desc isioni g amma icali della lingua li uanea a ez lingubininkas en ambi 257). 32 Abu, abi p isky imą skai a džiui A. Rosinas laikė nepag įs u: „šių žodžių seman inė analizė odo, kad jie u i eikšmę ‚ isi‘, .y. p onominalinę eikšmę, i a ojami uo a eju, kai aibę a ibuisce agli innomi, da pochi ali indicando K. Būgą e P. Ska džių (Rosinas 2001: 101). E di a o, en ambi, en ambi assegna i agli nume i e gi o iamo non solo p ecoesni (plg., esempio, Jonikas 1939: 63, Endzelynas 1957: 142, Senkus 2006: 245, 248, Senn (1966: 214), ma e a uali la o i della Li uanian kalbo y os, plg. Smoczyński 2007: 2, S undžia 2009: 84; 254, Dini 2014: 149. 33 DLKG kele i, kẽle ios empo non nomimaisiais, a keli, kẽlios klausiamaisiais bei ela i i į a džiais (DLKG 257). Rosina ing essi keli, kele as, kele i, keliolika desc i e come signi icimuosius con u iuojamuosius (Rosinas 1996: 120). 34 DLKG inse imen o alcuni lo chiamano inde inėbileo non nominimòio (DLKG 257); Rosina lo a ibuisce ai ma ca o i agli innomaggi, che isski iamųjų elemen i nume o indicano mol o neap inėž i mę36 ( ambém, 222224). OGJL3 ampiamen e desc i e la p esumibile p ecipaca (op a i us) o me di a ie à e kilmė37 e sin aksinė (condi ionalis) aiška ( enid, 230 234). Apibūdinan e lexi ine cos uzioni (sang ąžos dalely ė si adinama į a džiu38) OGJL3 elkiamasi ies sang ąžinių (Rosinas 1996: 119). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII kalbos būsimojo laiko pa adigmą35 ( en pa , 205) bei bū ojo dažninio laiko kil- kons ukcijų a osena lie u ių i lenkų ( en pa , 236, 237) nonché in al e lingue indoeu opees ( en pa , 239). pe la spiegazione di pa ole di o igine (plg. no azione su -si i smą in -sa -z-, ecc.: pazbã ā, aćgulė, o osse azione che simili modi icazioni in Li uania si usano in le e a u a al ol a di e amen e nebesusiejamo, plg. s é i accan o é i ‘chwycić il collegamen o di o igine con *nu-s(i)- -s(i) e pa ibiamen e g imucci s é is o susizg ib i ‘schwycić się, spos zec się, che J. O ębskis a idus į ai ioms modi ikacijoms bend inėje kalboje i a mėse bei kildin inas de i a da *su-s(i)-g ib i-s(i): ‘pa chwycić ( enb i, 238)). OGJL au o e en a izza l'uso del siekinio (supinum) solo nei diale i ( en pa , 243244), e BūDINIAMS desc i e e si sceglia il e minico li e iano, spiega il suo signi ica o (indicando che l'al o nome in ini y us ii non è più us oja o), elencina la o ma e bi odina (no icando che essa non è adul a con il p edecesso e, neigino o sang ąža) e le unzioni aiška e eiksmines39 ( en pa , 244245). Veiksmažodžio capi olo J. O ębskis a aia pa icipium necessi a is, chiamandoli non iekiamosios ūšies pa ei iais40 e indicando alcuni p ecessaggi -inas da inių p a as ą daly inę e esc yškėjusią būd a dinę signi icazione (plg. bū inas, di b inas) ( enip, 273274). Desplicando nieka osios giminės daly ius pa icipia w o mach neu um OGJL au o ius s ab eli i ies es u ima dalely ės eikšme ‘ zekomo, jakoby, niby41, plg. : Ji, esą, o ignan i. ‘Ona jakoby ego nie wie. (ibid, 274). 35 Jono Kazlausko opinione sul a o che J. O ębskis la conside i un mixio di se e i di e en i indoeu opie iškųjų ca ego ie c . Kazlauskas 1968: 366. 36 Con J. O ębskiu, kildinusiu u ojo equen e del empo p eesagą -da isch da ybinių i e a i ų u ojo del empo con p eesaga -a e sp aus iniu p iebalsiu d, non conco da Aldona Paulauskienė (ž . Paulauskienė 2006: 6162, 84). 37 Sì ques a spiegazione Kazlauskas ha chiama o non c edė ino (ž . Kazlauskas 1968: 399). 38 Ques o è consue o nei la o i degli s o ici della lingua, pg.: Pe quan o igua da la o ma sang ąžinis į a dis ... e a d ejopas: s(i) e se (Palionis 1967: 140). 39 Būdinia DLKG sono discussi abbas anza similamen e (pie ėjan alle p e eiksmioni ca a e is iche unzioni e e bmazodinę aišką o me), solo non del e bmazodio, ma p ie eiksmio capi ulo (DLKG 413414). 40 DLKG al capi olo ise a o al cu iculum del pa ecipan e o e emo indicazione che nelle g amma iche ai pa ecipan i non ope a i i iene assegna a una azionežodinė eikiamybės o ma; sebbene secondo il suo signi ica o ale o ma suda o p iešp iešą a u i i pa ecipan i (DLKG 354355). 41 Ci ca il asinio p ie eiksmiu (dalely e) s animi pa ole di asmikimo indicikliu i usį esą(s) s . Hol oe 2004: 113114. A icoli A icles 215 / Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is ap a iamos64, ginčijamos65, engono indica e non solo nelle p eceden i, ma e negli ul imi66 s udi g amma ici della lingua Li uania e o nelle lo o abž alghe. Passa i 50 anni dal più a di appa so omo OGJL es indicio o ebbesi a e e OGJL o me di pa ole odykles. Šiuolaikinė ecniche possibili à pe me e OGJL accon us dei beni della lingua li uani u ilizza e meglio, che e a p op io J. O ębskio somanya a. Elec onic d ikalbis (lie u iųlenkų) o anche abipusis (su a i kš ine lie u iško pa ola di o ma paieška secondo lenkišką a i ikmenį) indice o mai delle pa ole leis ų e icacemen e usa e OGJL siūlomu ap ašu67, e insieme sa ebbe e comple o d ikalbis diziona y68, con eendo a ie o me di pa ole69 e signi ica i70, elencando sinonimine e o an onimine connessioni di pa ole71. G e a u e OGJL delle pa ole d'ac i azione c'è anco a e al a OGJL3 pubblicazione li a iškai possibili à: ele onine pubblicazione po ebbe di en a e e Vilniaus uni e si e o biblio ekoje conse a i J. Balčikonio au o izuo o OGJL3 e imas in lingua li a ians. Sì, J. Balčikonio p epa oje li e iškoje OGJL3 e sione ilius aciniai esempi non hanno lenkiškų a i ikmenų. Ques o a ol e inco aggiò adu o eyj agi e c ea i amen e, ma al a pa eus ad alcune (especialmen e a esnėms) signi ica i delle pa ole Li u iche desc i e e quei polkiškų a i ikmenų mol o manca. 64 Plg. LKG I 487, Mažiulis 1970: 132, 185, Kazlauskas 1968: 127, 176, 198, Paulauskienė 1979: 141, 159. 65 Plg. Kazlauskas 1968: 399, Mažiulis 1970: 54, 210, 220, 228. 66 P z. : Amb azas 2006: 105, 283, 314, 353, 445, 481; Judžen is 2012: 36, 169; A kadie , Hol oe , Wieme 2015: 21, 36. 67 Come esempio si può indica e P. Ska džius Rink inių aš ų odyklę, ge okai acili ancia a amilia i à con ques 'au o e con i la o i (ž . Ska džius 2013). 68 L'esempio e p o o ipo del p oge o di Tokyo può esse e indica o p esso Skai meninės ilologijos cen e della Facol à di Filologia dell'Uni e si à di Vilnia, pa eng ą Thesau us La ino-Li uanicus Jung inis la ynų-lie u ių kalbų žodynas nuo XVII ino XXI amžiaus, più ede e h p://www. hesau us. l . u.l 69 Ad esempio, J. O ębskis o nisce la pa ola unica nel signi ica o ‘samiu ki. Taliò il signi ica o di ‘ ienišas è anco a accen ua o da al i ami di ien ediniais: unoĩ íenas ‘samiu eńki, ieniñ elis, ienỹ elis, ienù is, ienu ėlis, ienu ùkas, ienùžis, ič íenas, č ienai is (OGJL3 131, 132). I plg. Lie u oslenkų kalbų žodyn nu odomą ienin elis a i ikmenį ‘jedyny (LLKŽ 540). 70 OGJL o ni i de aglius co isponden i di esempi li uani in lenkų kalba, ecc.: g audùs, - ‘k uchy, kliwy, zewny, go zki (OGJL3 95); ùščias, -ià ‘p ożny, pus y, bezuży eczny ( en pu , 93); indica e non solo popola i, ma anche più a e (p.es.: bé nas ‘młodzieniec; kawale ; pa obek ( en pa , 11), pus inas, -a ‘po ządny, p zyzwoi y ( en pa , 102)), nublukusios (p z. šõkis (non solo ‘ anec, ma anche ‘skok = ‘šuolis ( en pa , 19)), nyks ančios pa ole signi icazioni, ecc.: eidin i ‘chodzić, eidiniñkas ‘dob y piechu ( en pa , 272); dial. pagáulus, -i ‘poję ny ( enu o, 110); nege óji ‘nieszcięście, k ei óji ‘linia k zywa e e c. (ibid, 111). 71 Plg., pe esempio, da OGJL desc o is yškėjančią opus ambus an onimiją: opùs, - ‘w ażliwy, czuły; udny do gojenia; [...] ambùs, -, ‘nieczuły, niew ażliwy na bicieʼ (OGJL3 97). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII APIBENDRINIMAS OGJL può esse e alu a a come nep a andan i alo i scien i ici. Ques a g amma ica o azi la lingua s udian i, e specialmen e codi ican i, indica necessi à bas is i òs lingua o ali à e non o s i comune conoscenza della s o ia della lingua. C i ando J. O ębskio Lie u ių kalbos g ama iką cos an emen e accompagna l'imp essione, che essa è s a a sc i a a endo scopoą condi ide e conoscenzam e ques o è s a o a o con piace e. Pe an o OGJL si può chiama e g amma ica, che è in e essan e e piace ole legge e. Modelli di desc i o linguis ico cos an emen e cambiano, pe ilgesnį empo ge okai cambia e l'a eggiamen o a desc i omąją ma e iale, quindi J. O ębskio pa eng o da bo sa i umą jo ašymo me u i ap a i pas ebė us yš- a icolo si s en asi a a i a e a enzione a kesnius ques o e successi amen e uscdin i g amma icali desc isioni modelazione o ma e iale di agg uppamen o assegnazione simili udini e di e enze. G ama iche non ci sono linea e ca a e e nume ini. O dina io le o i oio in g amma icie no malmen e ce ca solo ma e iale a lui p eoccupimo domanda. Pe an o g amma icane p esen a o del con enu o, e specialmen e a ine ma e iale paesešką alige ina dalykinės, pa ole o mų i ik inių a dų odyklės. OGJL pa icola men e necessa ia indicyklių a causa della a ie à e po a a della ma e ia ilius acina, e esempius lydin ys pa allelinie lenkiški co ispondmenys pe me e pensa e su i ualie e spazio agen e d ikalbį ocyną, che allo s esso ak ualizuo ų e J. O ębskio g ama iche min ie gy as į. Tokia odyklė con del co isponden e J. O ębskio g amma icos pagina aksimilės a ka pa po ebbe isol e e e bibliog a ine e enybe ampančio OGJL es o accesso ques ione. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. A kadie Pe e , Hol oe Axel, Wieme Bjö n In oduc ion Bal ic Linguis ics: S a e o he A . Con empo a y App oaches o Bal ic Linguis ics (T ends in Linguis ics S udies and Monog aphs), ed. by Pe e A kadie , Axel Hol oe & Bjö n Wieme 2015: Be lin, Bos on: De G uy e Mou on, 1109. P iega in e ne : h p://www. linguis ics_s a e_o _ he_a academia.edu/5617002/Bal ic_linguis ics_S a e_o _ he_a h p://www. esea chga e.ne /publica ion/281175671_In oduc ion._Bal ic_ Daba inės lie u ių kalbos žodynas 2011: šeš as ( ečias elek oninis) edizione. Kompak inė plokš elė edak o ių kolegija: S asys Keinys ( y . edak o ius), Laimu is Bilkis, Jonas Paulauskas, Vy au as Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija h p://dz.lki.l au as Amb azas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų A icoli A icles 217 / Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Vilnius Uni e si y. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ke i asis pa aisy as leidimas, ed. Vy- Publishing ins i u e, 2006 (1994). Endzelynas Janis 1957 [1948]: Bal ų kalbų ga si e o me. Vilnius: S a ybna poli ická a ědecká li e a ú y naklada. Hol oe Axel 2004: E idencialumo ca ego ia. G ama inių ka ego ijų y imai, ed. Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 105120, 168 169. ( = Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2.) Jablonskis Jonas (Rygiškių Jonas) 1997 [1922]: Lie u ių kalbos g ama ika, e zo o og a uo inis edizione. Vilnius: Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia. Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas: Spindulio della socie à spaus u e. Judžen is A ū as 2014: Ca ego ie g amma icali della Li uania. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kazlauskas Jonas 1968: Li u ians kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. Laigonai ė Adelė 1978: Accen ologia della lingua Li uania. Vilnius: Mokslas. LKE Li u ians kalbos enciklopedija, 2° e isiona o e supplemen a o edizione, pa . Kazys Mo kūnas, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing Ins i u e, 2008. LKG I G amma ica della Li uania. Fone ica e mo ologia, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1965. LLKŽ Lie u iųlenkų kalbų žodynas, sud. Algis Kalėda, Ba ba a Kalėdienė, Ma ija Niedz iecka. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis Vy au as 1970: Bal ų i ki ų indoeu opiečių kalbų san ykiai (Deklinacija). Vilnius: Min is. OGJL1 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 1: Wiadomości ws ępne. Nauka o glaskach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1958. OGJL2 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azów. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1965. OGJL3 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 3: Nauka o o mach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1956. Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Min is. Paulauskienė Aldona 1979: G ama ικές литовских языков действиямаждения категории, Vilnius: Mokslas. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Paulauskienė Aldona 2006: P ima delle lingue li uani g amma icos. Vilnius: Gim asis pa ola. Rosinas Albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius: Vilniaus uni e si à. Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia. Rosinas Albe as 2001: Mikalojaus Daukšos eks ų į a džių seman inė i mo ologinė s uk ū a. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Sabaliauskas Algi das 1982: Li u ians kalbos y inėjimo is o ija. 19401980 m. Vilnius: Mokslas. Salys An anas 1985: Bal ų kalbos, nau os i kil ys. Vilnius: Bal os lankos. Senkus Juozas 2006: Kalbo y os la o i. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Senn Al ed 1966: Handbuch de li auischen Sp ache 1: G amma ik. Heidelbe g: Ca l Win e , Uni e si ä s e lag. Ska džius P anas 1996 [1943]: Rink iniai aš ai 1. delle pa ole li e is e da yba. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia. Ska džius P anas 1997: Rink iniai aš ai 2. Bend inè le ma e ie della lingua. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 3. Bend inè cul u a della lingua. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Ska džius P anas 1998: Rink iniai sc i i 4. Gli a icoli scolas ici e s udi. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edizioni is i u o. Ska džius P anas 2013: Rink iniai aš ai 7. Rodyklės i bibliog a ija, pa . Eglė Žilins- kai ė-Šinkūnienė, Mindaugas Šinkūnas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Vilnius: Vilniaus Uni e si e as. S undžia Boni acas 1995: Li u ians bend inės kalbos ki čia imo sis ema. Vilnius: Vilniaus uni e si ys edikla. S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ians kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1981: Li u ians kalbos is o inė g ama ika 2. Vilnius: Mokslas. A icoli A icles 219 / Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego (III 1956, I 1958, II 1965): His o y and Today SUMARY The a icle discusses he p ocess o publishing o a h ee- olume Li huanian g amma by a amous Polish linguis Jan O ębski (1889-1971), he composi ion o g amma ical desc ip ion, i s peculia i ies and e alua ions. The ype o his g amma enables us o c ea e bo h an index o wo d o ms used in he g amma and an index o hei pa allel Polish equi alen s. A mode n elec onic wo d- o m index-dic iona y would add o he iabili y o J. O ębskis g amma ical hough and would be an excellen lexicog aphical sou ce o Li huanian-Polish languages and a eaching aid. Such an index wi h a acsimile segmen o a ele an page om J. O ębskis g amma would also con ibu e o he solu ion o he p oblem o accessibili y o he ex o his g amma . Į eik a 2015 m. gegužės 22 d. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania ju a [email protected]